1

Ispanijos Karalystė ieškiniu reikalauja panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 361, p. 89, toliau – ginčijamas reglamentas).

2

Šį reglamentą priėmė Europos Sąjungos Taryba po to, kai buvo priimtas 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimas 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą (OL L 76, p. 53, toliau – sprendimas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo).

3

Šioje byloje taikytinos redakcijos 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos ir 1977 m. spalio 7 d. įsigaliojusios Europos patentų išdavimo konvencijos (toliau – EPK) 14 straipsnyje „Europos patentų tarnybos, Europos patentų paraiškų ir kitų dokumentų kalbos“ nustatyta:

„(1)   Europos patentų tarnybos [(toliau – EPT)] oficialiosios kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių.

(2)   Europos patento paraiška paduodama viena iš oficialiųjų kalbų arba, jei ji yra paduota kokia nors kita kalba, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ji išverčiama į vieną iš oficialiųjų kalbų. Visą nagrinėjimo [EPT] laiką tokį vertimą galima derinti su paduotos paraiškos originalo tekstu. Jei privalomas vertimas laiku nepateikiamas, paraiška laikoma atšaukta.

(3)   [EPT] oficialioji kalba, kuria yra paduota arba į kurią yra išversta Europos patento paraiška, vartojama kaip procedūros kalba viso nagrinėjimo [EPT] metu, jei Įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.

(4)   Fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba pagrindinę verslo vietą turintys Susitariančiojoje Valstybėje, kurios valstybinė kalba nėra anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, ir tokios valstybės piliečiai, kurie gyvena užsienyje, gali dokumentus, kuriems pateikti yra nustatytas terminas, pateikti tos valstybės valstybine kalba. Vis dėlto pagal Įgyvendinimo taisykles būtina pateikti jų vertimą į vieną iš [EPT] oficialiųjų kalbų. Jei koks nors dokumentas, išskyrus dokumentus, kurie sudaro Europos patento paraišką, pateikiamas ne nustatyta kalba arba jei privalomas vertimas nepateikiamas laiku, dokumentas laikomas nepaduotu.

(5)   Europos patento paraiškos skelbiamos procedūros kalba.

(6)   Europos patentų aprašymai skelbiami procedūros kalba; į juos įeina apibrėžties punktų vertimai į kitas dvi [EPT] oficialiąsias kalbas.

<…>

(8)   Europos patentų registre įrašai daromi trimis [EPT] oficialiosiomis kalbomis. Kilus abejonėms [abejonių], autentišku laikomas įrašas procedūros kalba.“

4

EPK 142 straipsnyje „Bendrieji patentai“ numatyta:

„(1)   Susitariančiųjų Valstybių grupė, specialiu susitarimu numačiusi, kad toms valstybėms išduotas Europos patentas galioja visoje jų teritorijoje, gali nustatyti, kad visoms toms valstybėms Europos patentą galima išduoti tik kaip bendrą patentą.

(2)   Tais atvejais, kai Susitariančiųjų Valstybių grupė naudojasi šio straipsnio 1 dalies suteiktu leidimu, taikomos šios dalies nuostatos.“

5

EPK 143 straipsnyje „[EPT] specialieji skyriai“ nustatyta:

„(1)   Susitariančiųjų Valstybių grupė [EPT] gali skirti papildomas užduotis.

(2)   [EPT] Susitariančiųjų Valstybių grupei gali būti įsteigti specialūs bendri skyriai, kuriems būtų pavesta atlikti tas papildomas užduotis. Tokiems specialiems skyriams vadovauja [EPT] prezidentas; 10 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

6

EPK 145 straipsnyje „Administracinės tarybos specialusis komitetas“ nurodyta:

Susitariančiųjų Valstybių grupė gali sudaryti Administracinės tarybos specialųjį komitetą specialiųjų skyrių, sudarytų pagal 143 straipsnio 2 dalį, veiklai prižiūrėti; [EPT] šiam komitetui skiria jo užduotims atlikti reikalingus darbuotojus, patalpas ir įrangą. [EPT] prezidentas už specialiųjų skyrių veiklą yra atskaitingas Administracinės tarybos specialiajam komitetui.

(2)   Specialiojo komiteto sudėtį, įgaliojimus ir funkcijas nustato Susitariančiųjų Valstybių grupė.“

7

2013 m. vasario 19 d. Briuselyje pasirašyto Susitarimo dėl bendro patentų teismo (OL C 175, p. 1, toliau – BPT susitarimas) 32 straipsnio 1 dalies i punkte numatyta:

„Teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti:

<…>

8

BPT susitarimo 89 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šis Susitarimas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. arba pirmą ketvirto mėnesio po tryliktojo ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo pagal 84 straipsnį dieną, įskaitant tris valstybes nares, kuriose per vienus metus, einančius prieš Susitarimo pasirašymo metus, galiojo daugiausia Europos patentų, arba pirmą ketvirto mėnesio po [2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, p. 1)] pakeitimų dėl jo santykio su šiuo Susitarimu įsigaliojimo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėliausia.“

9

Reglamento Nr. 1257/2012 9, 24 ir 25 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

10

Reglamento Nr. 1257/2012 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Šiuo reglamentu įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas Sprendimu [dėl tvirtesnio bendradarbiavimo].“

2.   Šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal [EPK] 142 straipsnį.

11

Šio reglamento 2 straipsnio e punkte numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

12

To paties reglamento 3 straipsnio, 1 dalies pirmoje pastraipoje teigiama:

„Europos patentas, išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jo bendras galiojimas įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre.“

13

Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnyje „Europos patentų organizacijos administracinės užduotys“ numatyta:

„1.   Dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, paveda EPT pagal EPT vidaus taisykles vykdyti šias užduotis:

2.   Dalyvaujančios valstybės narės, vykdydamos pagal EPK prisiimtus savo tarptautinius įsipareigojimus, užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir tuo tikslu bendradarbiauja. Dalyvaujančios valstybės narės kaip EPK Susitariančiosios valstybės užtikrina veiklos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, valdymą ir priežiūrą ir užtikrina, kad pagal šio reglamento 12 straipsnį būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis, o pagal šio reglamento 13 straipsnį – paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis.

Tuo tikslu pagal EPK 145 straipsnį įsteigiamas Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetas (toliau – atrankos komitetas).

Atrankos komitetą sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas, dalyvaujantis kaip stebėtojas, ir, jeigu jie negali dalyvauti, juos pavaduojantys asmenys. Atrankos komiteto nariams gali padėti konsultantai arba specialistai.

Atrankos komitetas priima sprendimus tinkamai atsižvelgdamas į Komisijos poziciją ir remdamasis EPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

3.   Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina veiksmingą teisinę apsaugą vienos ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių kompetentinguose teismuose nuo EPT sprendimų, priimtų vykdant 1 dalyje nurodytas užduotis.

14

Ginčijamo reglamento 5, 6, 9 ir 15 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

15

Ginčijamo reglamento 2 straipsnio b punkte „procedūros kalba“, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą, apibrėžiama kaip „EPT procedūrose vartojama kalba, kaip apibrėžta [EPK] 14 straipsnio 3 dalyje“.

16

Ginčijamo reglamento 3–7 straipsniuose nustatyta:

„3 straipsnis

[BGEP] vertimo tvarka

1.   Nedarant poveikio šio reglamento 4 ir 6 straipsniams, paskelbus [BGEP] aprašymą pagal EPK 14 straipsnio 6 dalį, pateikti papildomų vertimų nereikalaujama.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą pateikiamas procedūros kalba.

4 straipsnis

Vertimas kilus ginčui

1.   Kilus ginčui dėl įtariamo [BGEP] pažeidimo, patento savininkas įtariamo pažeidėjo prašymu ir pasirinkimu pateikia viso [BGEP] vertimą į dalyvaujančios valstybės narės, kurioje, kaip įtariama, padarytas pažeidimas, arba į valstybės narės, kurioje įsikūręs įtariamas pažeidėjas, oficialią[ją] kalbą.

2.   Kilus ginčui dėl [BGEP], teismo, kuris dalyvaujančiose valstybėse narėse kompetentingas nagrinėti ginčus dėl [BGEP], prašymu per teismo procesą patento savininkas pateikia viso patento vertimą į to teismo procedūrose vartojamą kalbą.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytų vertimų išlaidas padengia patento savininkas.

4.   Kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą, ginčą nagrinėjantis teismas įvertina ir atsižvelgia, ypač jei įtariamas pažeidėjas yra MVĮ, fizinis asmuo arba pelno nesiekianti organizacija, universitetas ar viešoji mokslinių tyrimų organizacija, į tai, ar įtariamas pažeidėjas, kol jam nepateiktas 1 dalyje nurodytas vertimas, veikė nežinodamas arba neturėdamas pagrįstų priežasčių žinoti, kad pažeidžia [BGEP].

5 straipsnis

Kompensavimo sistemos administravimas

1.   Atsižvelgiant į tai, kad Europos patentų paraiškos gali būti teikiamos bet kuria kalba pagal EPK 14 straipsnio 2 dalį, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsniu dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, EPT skiria užduotį administruoti kompensavimo sistemą, pagal kurią visos viršutinės ribos neviršijančios vertimo išlaidos grąžinamos pareiškėjams, EPT patentų paraiškas teikiantiems viena iš oficialių[jų] Sąjungos kalbų, kuri nėra oficiali EPT kalba.

2.   1 dalyje nurodyta kompensavimo sistema finansuojama iš Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 11 straipsnyje nurodytų mokesčių ir taikoma tik MVĮ, fiziniams asmenims, pelno nesiekiančioms organizacijoms, universitetams ir viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje.

6 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasideda nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą teikiamas kartu su:

2.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsnį dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, EPT skiria užduotį šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertimus skelbti kuo greičiau po tos dienos, kai pateikiamas Reglamento (ES) Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą. Tokių vertimų tekstas neturi teisinės galios ir teikiamas tik informavimo tikslais.

3.   Praėjus šešeriems metams po šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kas dvejus metus, nepriklausomų ekspertų komitetas atlieka objektyvų vertinimą, ar yra galimybė naudotis EPT sukurta aukštos kokybės automatinio patentų paraiškų ir aprašymų vertimo į visas oficialias [oficialiąsias] Sąjungos kalbas sistema. Šį ekspertų komitetą Europos patentų organizacijoje įsteigia dalyvaujančios valstybės narės, o jo nariai yra EPT ir Europos patentų sistemos naudotojams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, kurias kaip stebėtojas Europos patentų organizacijos Administracinė taryba kviečia pagal EPK 30 straipsnio 3 dalį, atstovai.

4.   Remdamasi pirmu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų vertinimų, o vėliau – kas dvejus metus remdamasi vėlesniais vertinimais, Komisija Tarybai teikia ataskaitą ir prireikus siūlo nutraukti pereinamąjį laikotarpį.

5.   Jei pereinamasis laikotarpis nenutraukiamas remiantis Komisijos pasiūlymu, jis baigiasi praėjus 12 metų nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo [BPT susitarimo] įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.“

17

2013 m. kovo 22 d. Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė pareiškimą, juo pareiškė šį ieškinį.

18

2013 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Europos Parlamentui ir Komisijai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį.

19

Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

20

Taryba, kurią palaiko visos įstojusios į bylą šalys, Teisingumo Teismo prašo:

21

Savo ieškiniui pagrįsti Ispanijos Karalystė pirmiausia pateikia penkis pagrindus, atitinkamai susijusius su nediskriminavimo dėl kalbos principo pažeidimu, Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) įtvirtintų principų pažeidimu, nes EPT perduotos administracinės funkcijos, susijusios su BGEP, teisinio pagrindo nebuvimu, teisinio saugumo principo pažeidimu ir su Sąjungos teisės autonomijos principo pažeidimu.

22

Ispanijos Karalystė teigia, kad priimdama ginčijamą reglamentą Taryba pažeidė ESS 2 straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą, nes juo nustatyta BGEP kalbų vartojimo tvarka nepalanki asmenims, kurių kalba nėra viena iš oficialiųjų EPT kalbų. Tokia tvarka lemia nevienodą požiūrį į, viena vertus, Sąjungos piliečius ir įmones, turinčius galimybių pasitelkus tam tikras žinias suprasti šiomis kalbomis parengtus dokumentus ir, kita vertus, Sąjungos piliečius ir įmones, kurie tokių galimybių neturi ir privalo patys padengti vertimo išlaidas. Bet koks visų oficialiųjų Sąjungos kalbų vartojimo apribojimas turi būti tinkamai pagrįstas, paisant proporcingumo principo.

23

Pirma, nėra užtikrinama galimybė gauti teises visuomenei suteikiančių dokumentų vertimą. Taip yra dėl to, kad BGEP aprašymas skelbiamas procedūros kalba, pateikiant apibrėžčių punktų vertimą į kitas dvi oficialiąsias EPT kalbas ir nesant galimybės pateikti vertimo į kitas kalbas, o tai reiškia diskriminaciją ir teisinio saugumo principo pažeidimą. Ginčijamame reglamente nepatikslinta, kokia kalba turi būti išduodamas BGEP ir ar šis dalykas turi būti skelbiamas. Tai, kad Taryba rėmėsi EPT tvarka BGEP kalbų vartojimo tvarkai nustatyti, neužtikrina jos atitikties Sąjungos teisei.

24

Antra, ginčijamas reglamentas yra neproporcingas ir nepateisinamas bendrojo intereso pagrindais. Visų pirma, kadangi nenumatyta pateikti bent jau patento apibrėžčių punktų vertimo, atsiranda didelis teisinis nesaugumas ir gali atsirasti neigiami padariniai konkurencijai. Antra, BGEP yra intelektinės nuosavybės dokumentas, turintis esminę reikšmę vidaus rinkai. Trečia, šiame reglamente nenumatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, kuri užtikrintų pakankamas žinias apie patentą. Šiuo tikslu nei automatinių vertimų sukūrimas, nei pareiga pateikti visą vertimą ginčo atveju nėra pakankamos priemonės.

25

Remiantis tuo darytina išvada, kad Sąjungos oficialiųjų kalbų lygybės principo išimties nustatymą reikėjo pateisinti kitais nei visiškai ekonominiais kriterijais, nurodytais ginčijamo reglamento 5 ir 6 konstatuojamosiose dalyse.

26

Taryba pirmiausia atsako, kad iš sutarčių negalima kildinti jokio principo, pagal kurį visos oficialiosios Sąjungos kalbos visomis aplinkybėmis turi būti vertinamos vienodai, be to, tai patvirtina SESV 118 straipsnio antra pastraipa, kuri neturėtų prasmės, jeigu būtų tik viena galima kalbų vartojimo tvarka, apimanti visas oficialiąsias Sąjungos kalbas.

27

Antra, pagal esamą tvarką bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti Europos patento paraišką bet kuria kalba, vis dėlto su sąlyga, kad per du mėnesius bus pateiktas vertimas į vieną iš trijų oficialiųjų EPT kalbų, kuri tampa procedūros kalba, o apibrėžties punktai vėliau skelbiami dviem kitomis oficialiosiomis EPT kalbomis. Taigi paraiška į ispanų kalbą bus verčiama ir šia kalba skelbiama tik jeigu patentą bus prašoma pripažinti Ispanijoje.

28

Trečia, paskelbimo ispanų kalba nebuvimas turės tik ribotą poveikį. Visų pirma, ginčijamame reglamente numatyta išlaidų kompensavimo sistema. Antra, patentus paprastai tvarko pramoninės nuosavybės srities advokatai, mokantys kitas Sąjungos kalbas. Trečia, poveikis galimybei gauti mokslo informaciją ispanų kalba yra ribotas. Ketvirta, tik nedaug Europos patentų paraiškų dabar verčiamos į ispanų kalbą. Penkta, šiame reglamente numatytas aukštos kokybės automatinio vertimo į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas sistemos įdiegimas. Galiausiai, šešta, šio reglamento 4 straipsnyje nustatyta galimos mažų ir vidutinių įmonių, fizinių asmenų, pelno nesiekiančių organizacijų, universitetų ir viešųjų mokslo tyrimų organizacijų atsakomybės riba.

29

Ketvirta, kalbų, vartojamų BGEP sistemoje, skaičiaus apribojimu siekiama teisėto tikslo – racionalių su juo susijusių išlaidų.

30

Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos argumentams. Jos pabrėžia, kad surasti pusiausvyrą tarp skirtingų ūkio subjektų buvo ypač sunku, o dėl valstybių narių skirtingų požiūrių į kalbų vartojimo tvarką žlugo visi ankstesni bendrojo patento projektai.

31

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Sutartyse pateiktų nuorodų dėl kalbų vartojimo Sąjungoje negalima laikyti bendrojo Sąjungos teisės principo, kad viskas, kas gali paveikti Sąjungos piliečio interesus, turi būti visada rengiama jo kalba, išraiška (Sprendimo Kik / VRDT, C‑361/01 P, EU:C:2003:434, 82 punktas ir Sprendimo Polska Telefonia Cyfrowa, C‑410/09, EU:C:2011:294, 38 punktas).

32

Nagrinėjamu atveju neginčytina, kad ginčijamu reglamentu įtvirtintas skirtingas Sąjungos oficialiųjų kalbų vertinimas. Šio reglamento 3 straipsnio, kuriame reglamentuojama BGEP vertimo tvarka, 1 dalyje minimas BGEP aprašymo paskelbimas pagal EPK 14 straipsnio 6 dalį. Pagal šią nuostatą ir EPK 14 straipsnio 1 dalį Europos patentų aprašymai skelbiami procedūros kalba kuri turi būti viena iš EPT oficialiųjų kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių, ir į juos įeina apibrėžties punktų vertimai į kitas dvi EPT oficialiąsias kalbas. Jeigu šiose EPK nuostatose įtvirtinti reikalavimai tenkinami, nereikalaujama pateikti papildomų vertimų, kad būtų pripažintas atitinkamo Europos patento bendras galiojimas.

33

Tiek, kiek gali būti nurodytas ir įrodytas teisėtas bendrojo intereso tikslas, primintina, kad, taikant skirtingą požiūrį dėl kalbos, taip pat reikia laikytis proporcingumo principo, t. y. jis turi būti tinkamas įgyvendinti siekiamą tikslą ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti (žr. Sprendimo Italija / Komisija, C‑566/10 P, EU:C:2012:752, 93 punktą).

34

Kalbant, pirma, apie Tarybos siektą tikslą, pasakytina, kad iš ginčijamo reglamento 16 konstatuojamosios dalies matyti, jog jo tikslas – sukurti vienodą ir paprastą Reglamentu Nr. 1257/2012 nustatyto BGEP vertimo tvarką. Ginčijamo reglamento 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad, vadovaujantis sprendimu dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, BGEP vertimo tvarka turėtų būti paprasta ir ekonomiškai efektyvi. Ja, be kita ko, turėtų būti užtikrinamas teisinis saugumas ir skatinama diegti inovacijas, visų pirma ji turėtų būti naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir turėtų palengvinti galimybę gauti BGEP ir naudotis visa patentų sistema paprasčiau, pigiau ir teisiškai saugiai. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ginčijamu reglamentu siekiama palengvinti galimybę gauti patento teikiamą apsaugą, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms.

35

Tokio tikslo teisėtumas neginčytinas. Viena iš galimų išradėjo pasirinkimo galimybių, kai jis siekia savo išradimą apsaugoti patentu, yra norimos apsaugos teritorinis išplėtimas, kurį jis pasirenka visapusiškai įvertinęs kiekvienos alternatyvos privalumus ir trūkumus, o toks vertinimas apima, be kita ko, sudėtingus ekonominius vertinimus dėl apsaugos įvairiose valstybėse narėse komercinio tikslingumo, atsižvelgiant į bendras patento išdavimo šiose valstybėse išlaidas, įskaitant vertimo išlaidas (šiuo klausimu žr. Sprendimo BASF, C‑44/98, EU:C:1999:440, 18 punktą).

36

Reikia pažymėti, kad Europos patento apsaugos pagal EPK sistema pasižymi labai dideliu kompleksiškumu ir labai didelėmis išlaidomis pareiškėjui, siekiančiam apsaugoti savo išradimą patentu, kuris galiotų visų valstybių narių teritorijoje. Šis kompleksiškumas ir šios išlaidos, kurias visų pirma lemia tai, kad EPT išduoto Europos patento savininkui, siekiančiam šio patento patvirtinimo tam tikros valstybės narės teritorijoje, reikia pateikti jo vertimą į oficialiąją šios valstybės narės kalbą, yra kliūtis gauti patento apsaugą Sąjungoje.

37

Be kita ko, nekyla jokios abejonės, kad dabartinės patentų apsaugos sistemos pagal EPK tvarka turi neigiamų padarinių Sąjungos įmonių inovacijų gebėjimams ir konkurencingumui, ypač mažų ir vidutinių įmonių, kurios, norėdamos sukurti visoje Sąjungoje galiojančiais patentais saugomas naująsias technologijas, negali išvengti kompleksiškų ir brangiai kainuojančių procedūrų, o ginčijamu reglamentu nustatyta kalbų vartojimo tvarka gali palengvinti galimybę gauti BGEP ir naudotis visa patentų sistema paprasčiau, pigiau ir teisiškai saugiau.

38

Antra, reikia patikrinti, ar ginčijamu reglamentu nustatyta tvarka yra tinkama teisėtam tikslui palengvinti galimybę gauti patento teikiamą apsaugą pasiekti.

39

Šiuo klausimu primintina, kad ginčijamu reglamentu nustatoma Europos patentų, kuriems Reglamentu Nr. 1257/2012 suteikiamas bendras galiojimas, vertimo tvarka. Kadangi EPT atsakinga už Europos patentų išdavimą, ginčijamame reglamente vadovaujamasi EPT galiojančia vertimo tvarka, pagal kurią numatytas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų vartojimas, tačiau reglamente nereikalaujama išversti Europos patento aprašymo ar bent jau jo apibrėžties punktų į kiekvienos valstybės, kurioje galios BGEP, oficialiąją kalbą, kaip reikalaujama Europos patento atveju. Vadinasi, ginčijamu reglamentu nustatyta tvarka iš tiesų leidžia palengvinti galimybę gauti patento teikiamą apsaugą, nes sumažinamos su vertimo reikalavimais susijusios išlaidos.

40

Trečia, reikia patikrinti, ar ginčijamu reglamentu nustatyta tvarka neviršija to, kas būtina nurodytam teisėtam tikslui pasiekti.

41

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas Sprendimo Kik / VRDT (C‑361/01 P, EU:C:2003:434) 92 punkte yra pabrėžęs, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą, viena vertus, tarp ūkio subjektų ir visuomenės interesų, susijusių su procedūros išlaidomis, bei, kita vertus, tarp intelektinės nuosavybės dokumentų paraiškas pateikusių asmenų ir kitų ūkio subjektų interesų, susijusių su galimybe susipažinti su teises suteikiančių dokumentų vertimais arba su procedūromis, kuriose dalyvauja keli ūkio subjektai.

42

Pirma, kalbant apie ūkio subjektų ir visuomenės interesų pusiausvyros išlaikymą, kiek tai susiję su Europos patento bendro galiojimo patvirtinimo procedūros išlaidomis, reikia pažymėti, kad nors Sąjungai rūpi išsaugoti daugiakalbystę, apie kurios svarbą primenama ESS 3 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje, šio sprendimo 36 punkte pažymėta, kad didelės su visose valstybėse narėse galiojančio Europos patento išdavimu susijusios išlaidos yra kliūtis gauti patento apsaugą Sąjungoje, todėl būtina, kad BGEP vertimo tvarka būtų ekonomiškai efektyvi.

43

Antra, reikia pabrėžti, kad Taryba numatė įdiegti kelis mechanizmus, skirtus užtikrinti būtinai pusiausvyrai tarp BGEP paraiškas pateikusių asmenų ir kitų ūkio subjektų interesų, susijusių su galimybe susipažinti su teises suteikiančių dokumentų vertimais arba su procedūromis, kuriose dalyvauja keli ūkio subjektai.

44

Taigi pirmiausia siekiant palengvinti galimybę gauti BGEP ir ypač sudaryti sąlygas pareiškėjams pateikti paraiškas EPT bet kuria Sąjungos kalba, ginčijamo reglamento 5 straipsnyje numatyta kompensavimo sistema, pagal kurią grąžinamos viršutinės ribos neviršijančios vertimo išlaidos tam tikriems pareiškėjams, be kita ko, mažoms ir vidutinėms įmonėms, EPT patentų paraiškas teikiantiems viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, kuri nėra oficialioji EPT kalba.

45

Toliau siekdama sumažinti neigiamus padarinius ūkio subjektams, neturintiems galimybių pasitelkus tam tikras žinias suprasti anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis parengtus dokumentus, Taryba ginčijamo reglamento 6 straipsnyje numatė pereinamąjį laikotarpį, kurio maksimali trukmė – 12 metų, kol atsiras galimybė naudotis EPT sukurta aukštos kokybės automatinio vertimo į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas sistema. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu prašymas užtikrinti bendrą galiojimą teikiamas kartu su viso aprašymo vertimu į anglų kalbą, kai procedūros kalba yra prancūzų arba vokiečių kalba, arba viso aprašymo vertimu į bet kurią kitą oficialiąją Sąjungos kalbą, kai procedūros kalba yra anglų kalba.

46

Galiausiai siekdama apsaugoti ūkio subjektus, neturinčius galimybių pasitelkus tam tikras žinias suprasti vieną iš oficialiųjų EPT kalbų, Taryba ginčijamo reglamento 4 straipsnyje numatė kelias nuostatas, taikomas kilus ginčui, pagal kurias tokiems ūkio subjektams, kai jie įtariami padarę pažeidimą, leidžiama šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis reikalauti pateikti viso BGEP vertimą, o kilus ginčui dėl reikalavimo atlyginti žalą numatyta, kad teismas, į kurį kreiptasi, įvertina ir atsižvelgia į įtariamo pažeidėjo sąžiningumą.

47

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia nuspręsti, kad ginčijamu reglamentu išlaikoma būtina pusiausvyra tarp įvairių aptariamų interesų, todėl jis neviršija to, kas būtina nurodytam teisėtam tikslui pasiekti. Vadinasi, kaip iš esmės savo išvados 61–74 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, Tarybos pasirinkimas nustatant BGEP vertimo tvarką įtvirtinti skirtingą oficialiųjų Sąjungos kalbų vertinimą, kai apsiribojama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, yra tinkamas ir proporcingas šiuo reglamentu siekiamam tikslui.

48

Tad reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.

49

Ispanijos Karalystė teigia, kad Taryba, ginčijamo reglamento 5 straipsniu ir 6 straipsnio 2 dalimi perdavusi vertimo išlaidų kompensavimo sistemos administravimą ir vertimų paskelbimą pagal pereinamojo laikotarpio nuostatas EPT, pažeidė principus, įtvirtintus Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (EU:C:1958:7) ir patvirtintus sprendimuose Romano (98/80, EU:C:1981:104) ir Tralli / ECB (C‑301/02 P, EU:C:2005:306).

50

Pirma, nei Reglamento Nr. 1257/2012, nei ginčijamo reglamento konstatuojamosiose dalyse nėra objektyvaus šio įgaliojimų perdavimo pateisinimo.

51

Antra, iš Sprendimo Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) matyti, kad perdavimas turi būti susijęs su aiškiai apibrėžtais įgyvendinimo įgaliojimais, nepaliekant diskrecijos, dėl ko naudojimasis jais galėtų būti griežtai kontroliuojamas pagal įgaliojančios valdžios institucijos nustatytus objektyvius kriterijus. Šiuo atveju aplinkybės yra kitokios.

52

Viena vertus, ginčijamo reglamento 5 straipsnyje administruoti kompensavimo sistemą pavedama EPT, kuri gali savo nuožiūra nuspręsti dėl joje numatytos teisės į vertimo išlaidų atlyginimą taikymo. Be to, pasak Ispanijos Karalystės, nors Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą nuo EPT sprendimų, priimtų vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis, o pagal BPT susitarimo 32 straipsnio 1 dalies i punktą ši kompetencija suteikta išimtinai bendram patentų teismui, EPT naudojasi imunitetu nuo jurisdikcijos ir vykdymo, vadinasi, jos aktams negali būti taikoma jokia teisminė kontrolė.

53

Antra, ginčijamo reglamento 6 straipsnio 2 dalyje numatyta užduotis skelbti vertimus yra veikla, kuri vykdoma neturint jokios diskrecijos. Tačiau jai netaikoma jokia teisminė kontrolė.

54

Taryba pirmiausia pažymi, jog Ispanijos Karalystė neginčija, kad pareiga administruoti kompensavimo sistemą ir užduotis skelbti vertimus tenka būtent dalyvaujančioms valstybėms narėms, tarpininkaujant EPT. Pažymėtina, kad Sąjungos teisę įgyvendinti pirmiausia priklauso valstybėms narėms, o užduotims, susijusioms su kompensacijų sistema ir vertimų skelbimu, vykdyti nebūtina turėti vienodų įgyvendinimo sąlygų, kaip tai suprantama pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį. Principai, įtvirtinti sprendimuose Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7), Romano (98/80, EU:C:1981:104) ir Tralli / ECB (C‑301/02 P, EU:C:2005:306), neturi reikšmės. Bet kuriuo atveju šių principų paisyta.

55

Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos argumentams.

56

Pirmiausia reikia pažymėti, kad iš Ispanijos Karalystės rašytinių pareiškimų matyti, jog ši valstybė narė tvirtina, kad sąlygos, kuriomis leidžiamas tariamas Tarybos įgaliojimų perdavimas pagal ginčijamo reglamento 5 straipsnį ir 6 straipsnio 2 dalį, nėra įvykdytos, todėl tai yra Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) įtvirtintų principų pažeidimas.

57

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal ginčijamo reglamento 5 straipsnį ir 6 straipsnio 2 dalį dalyvaujančios valstybės narės raginamos pagal Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnį pavesti jų nustatytas užduotis EPT, kaip tai suprantama pagal EPK 143 straipsnį.

58

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1257/2012 1 straipsnio 2 dalies, šis reglamentas yra specialus susitarimas pagal EPK 142 straipsnį, todėl tokiam susitarimui taikomos šios konvencijos devintos dalies, skirtos specialiems susitarimams ir apimančios 142–149 straipsnius, nuostatos.

59

Pagal EPK 143 ir 145 straipsnius Susitariančiųjų Valstybių grupė, kuri pasinaudoja EPK devintos dalies nuostatomis, gali skirti EPT papildomas užduotis.

60

Būtent įgyvendinant minėtas nuostatas Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 1dalies d ir f punktuose numatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės paveda EPT užduotis, pirma, skelbti ginčijamo reglamento 6 straipsnyje nurodytus vertimus per tame straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį ir, antra, administruoti vertimo išlaidų kompensavimo sistemą, nurodytą šio reglamento 5 straipsnyje.

61

Šios užduotys neatsiejamai susijusios su Reglamentu Nr. 1257/2012 sukurtos patento teikiamos bendros apsaugos, kuriai taikoma vertimo tvarka nustatyta ginčijamame reglamente, įgyvendinimu.

62

Todėl reikia konstatuoti, kad aplinkybės, jog EPT pavestos papildomos užduotys, pagrindas yra tas, kad dalyvaujančios valstybės narės, kaip EPK susitariančiosios šalys, sudarė specialų susitarimą, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 142 straipsnį.

63

Kadangi, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, Taryba neperdavė dalyvaujančioms valstybėms narėms arba EPT jai pačiai pagal Sąjungos teisę priklausančių įgyvendinimo įgaliojimų, Teisingumo Teismo Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) suformuluoti principai netaikytini.

64

Vadinasi, reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.

65

Ispanijos Karalystė teigia, kad 4 straipsnio teisinis pagrindas ginčijamame reglamente pasirinktas klaidingai, nes ši nuostata susijusi ne su europinių instrumentų kalbomis pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą, o apima tam tikras procedūrines garantijas vykstant teismo procesui, kurios negali būti grindžiamos šia SESV nuostata.

66

Taryba tvirtina, kad ginčijamu reglamentu iš tiesų nustatyta kalbų vartojimo tvarka, nes juo nustatoma, kokių vertimų reikalaujama išdavus BGEP ir įregistravus bendrą galiojimą. Antai šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta BGEP kalbų vartojimo tvarka ir nurodyta, kad po to, kai įregistruojamas bendras galiojimas, jeigu yra paskelbtas Europos patento aprašymas pagal EPK, pateikti papildomų vertimų nereikalaujama. Šio reglamento 4 straipsniu užpildomas teisinis vakuumas, nes EPK numatyta kalbų vartojimo tvarka nereglamentuoja kalbos reikalavimų kilus ginčui. Be to, kadangi valstybių narių proceso taisyklės Sąjungos teisėje nebuvo suderintos, reikia užtikrinti, kad įtariamas pažeidėjas visada turėtų teisę gauti visą atitinkamo BGEP vertimą.

67

Įstojusios į bylą šalys sutinka su Tarybos argumentais.

68

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Sąjungos akto teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, kurioms būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir prie kurių pirmiausia priskirtinas šio akto tikslas ir turinys (Sprendimo Komisija / Taryba, C‑377/12, EU:C:2014:1903, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika bei Sprendimo Jungtinė Karalystė / Taryba, C‑81/13, EU:C:2014:2449, 35 punktas).

69

Nagrinėjamu atveju kalbant apie ginčijamo reglamento tikslą, reikia pasakyti, kad, remiantis šio reglamento pavadinimu ir 1 straipsniu, juo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą. Kaip matyti iš ginčijamo reglamento 16 konstatuojamosios dalies, jo tikslas – sukurti vienodą ir paprastą BGEP vertimo tvarką.

70

Kiek tai susiję su ginčijamo reglamento turiniu, reikia pažymėti, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedarant poveikio šio reglamento nuostatoms dėl vertimo kilus ginčui ir pereinamojo laikotarpio nuostatoms, jeigu paskelbtas bendrai galiojančio Europos patento aprašymas pagal EPK 14 straipsnio 6 dalį, pateikti papildomų vertimų nereikalaujama. Remiantis pastarąja nuostata Europos patentų aprašymai skelbiami procedūros kalba; į juos įeina apibrėžties punktų vertimai į kitas dvi EPT oficialiąsias kalbas.

71

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad, kaip numatyta SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje, ginčijamu reglamentu nustatoma, kokiomis kalbomis bus sudarytas BGEP, kurios apibrėžtos darant nuorodą į EPK 14 straipsnio 6 dalį.

72

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pagal SESV 118 straipsnio antrą pastraipą nedraudžiama nustatant europinio instrumento kalbas remtis organizacijos, kuriai bus pavesta išduoti bendro galiojimo instrumentą, kalbų vartojimo tvarka. Be to, neturi reikšmės tai, kad ginčijamu reglamentu išsamiai nereglamentuojama BGEP kalbų vartojimo tvarka. Iš tiesų SESV 118 straipsnio antroje pastraipoje nereikalaujama, kad Taryba suderintų visus pagal šio straipsnio pirmą pastraipą sukurtų intelektinės nuosavybės dokumentų kalbų vartojimo tvarkos aspektus.

73

Dėl ginčijamo reglamento 4 straipsnio konstatuotina, kad jis tiesiogiai susijęs su BGEP kalbų vartojimo tvarka, nes jame apibrėžiamos specialios taisyklės, reglamentuojančios BGEP vertimą konkrečiu atveju, kai kyla ginčas. Iš tiesų, kadangi BGEP kalbų vartojimo tvarka apibrėžiama visose ginčijamo reglamento nuostatose, ypač – jo 3, 4 ir 6 straipsniuose, kuriuose reglamentuojamos skirtingos situacijos, reglamento 4 straipsnis, kiek tai susiję su teisiniu pagrindu, negalėtų būti atskirtas nuo likusių jo nuostatų.

74

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ispanijos Karalystės argumentas, jog SESV 118 straipsnio antra pastraipa negali būti ginčijamo reglamento 4 straipsnio teisinis pagrindas, turi būti atmestas.

75

Todėl trečiasis ieškinio pagrindas yra atmestinas.

76

Ispanijos Karalystė nurodo, kad Taryba pažeidė teisinio saugumo principą. Visų pirma ginčijamu reglamentu apribojamos ūkio subjektų informavimo galimybės, nes BGEP aprašymas skelbiamas tik procedūros kalba ir neskelbiamas kitomis EPT oficialiosiomis kalbomis. Šiuo reglamentu taip pat nenumatyta tvarka, visų pirma – kalbų vartojimo, taikytina išduodant BGEP. Be to, kalbant apie kompensavimo sistemos administravimą, pažymėtina, kad jame taip pat nenurodyta maksimali išlaidų riba ir jos nustatymo būdas. Be kita ko, šio reglamento 4 straipsnio nuostatų nepakanka norint ištaisyti informacijos apie BGEP trūkumą. Iš tiesų BGEP vertimas, pateikiamas ginčo atveju, neturi teisinės galios ir šioje nuostatoje nenumatytos konkrečios pasekmės tuo atveju, jeigu pažeidėjas elgėsi sąžiningai. Galiausiai priimant ginčijamą reglamentą nebuvo automatinio vertimo sistemos ir nėra garantijos, kad tokia sistema galėtų veikti tokioje srityje, kur vertimo tikslumas yra esminis.

77

Taryba mano, kad Ispanijos Karalystės kaltinimais neatsižvelgiama į netiesioginio administravimo ir subsidiarumo principus, kuriais grindžiama Sąjungos teisė. Ginčijamu reglamentu valstybėms narėms paliekama konkrečiai reglamentuoti aspektus, kaip antai kompensavimo sistemą ar automatinius vertimus. Pagal teisinio saugumo principą nereikalaujama, kad visos taisyklės būtų kuo išsamiausiai išdėstytos pagrindiniame reglamente; tam tikras taisykles gali nustatyti valstybės narės arba jos gali būti apibrėžtos deleguotuosiuose ar įgyvendinimo aktuose. Be to, šio reglamento 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytos esminės nuostatos ir kriterijai, kad juos taikytų nacionalinis teismas.

78

Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos argumentams.

79

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisinio saugumo principu reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (žr. Sprendimo France Télécom / Komisija, C‑81/10 P, EU:C:2011:811, 100 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei Sprendimo LVK – 56, C‑643/11, EU:C:2013:55, 51 punktą).

80

Pirma, Ispanijos Karalystės argumentu, jog ginčijamas reglamentas riboja ūkio subjektų informavimo galimybes, galiausiai ginčijama šiame reglamente įtvirtinta kalbų vartojimo tvarka, nes pagal ją nenumatytas BGEP vertimas į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Tačiau tokie argumentai jau buvo atmesti nagrinėjant pirmąjį pagrindą.

81

Antra, dėl argumento, jog ginčijamame reglamente nenumatyta suteikiant bendrą galiojimą taikytina tvarka, visų pirma – kalbų vartojimo, pasakytina, kad kartu aiškinant atitinkamas šio reglamento ir Reglamento Nr. 1257/2012 nuostatas galima pašalinti bet kokią teisinio saugumo principo pažeidimo tikimybę.

82

Iš tiesų ginčijamo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnyje nurodytas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą pateikiamas procedūros kalba. Šiuo atžvilgiu procedūros kalba apibrėžiama ginčijamo reglamento 2 straipsnio b punkte kaip EPT procedūros kalba, kaip apibrėžta EPK 14 straipsnio 3 dalyje.

83

Pagal Reglamento Nr. 1257/2012 3 straipsnio 1 dalį bendras galiojimas turi būti įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre, o pagal šio reglamento 2 straipsnio e punktą toks registras sudaro EPT vedamo Europos patentų registro dalį. Pagal EPK 14 straipsnio 8 dalį Europos patentų registre įrašai daromi trimis EPT oficialiosiomis kalbomis.

84

Trečia, kalbant apie tariamą išlaidų viršutinės ribos ar jos nustatymo tvarkos nebuvimą, pakanka konstatuoti, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 110 ir 111 punktuose, kad pagal Reglamento Nr. 1257/2012 9 straipsnio 2 dalį dalyvaujančios valstybės narės, kaip EPK susitariančiosios valstybės, užtikrina veiklos, susijusios su 9 straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, valdymą ir šiuo tikslu įsteigia Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetą, kaip tai suprantama pagal EPK 145 straipsnį, todėl sprendimą dėl viršutinės išlaidų ribos ar jos nustatymo tvarkos turi priimti valstybės narės tokiame atrankos komitete. Todėl šiuo atžvilgiu negali būti konstatuotas joks teisinio saugumo principo pažeidimas.

85

Ketvirta, aplinkybė, jog teisinių padarinių patentas sukurs tik jo išdavimo kalba, bet tokių padarinių nesukurs jo vertimas, kuris pagal ginčijamo reglamento 4 straipsnį turi būti pateiktas kilus ginčui, nesukuria jokio teisinio nesaugumo, nes atitinkami ūkio subjektai gali tiksliai žinoti, kokia kalba turi teisinę galią vertinant BGEP suteikiamos apsaugos apimtį.

86

Penkta, nenurodymas konkrečių pasekmių tuo atveju, kai įtariamas pažeidėjas veikė sąžiningai, taip pat nepažeidžia teisinio saugumo principo. Priešingai, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 9 straipsnio, ši aplinkybė leidžia kompetentingam teismui įvertinti atskiros bylos aplinkybes ir, inter alia, atsižvelgti į tai, ar įtariamas pažeidėjas yra tik vietos mastu veiklą vykdanti maža ar vidutinė įmonė, į EPT procedūros kalbą, o pereinamuoju laikotarpiu – į vertimą, pateiktą kartu su prašymu užtikrinti bendrą galiojimą.

87

Šešta, kiek tai susiję su Ispanijos Karalystės teiginiu, jog priimant reglamentą nebuvo galimos naudoti automatinio vertimo sistemos ir nėra garantijos, kad ji tikrai veiks, reikia pažymėti, kad juo iš tiesų ginčijamas būtent Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas numatyti 12 metų pereinamąjį laikotarpį tam, kad būtų įdiegta viena iš kalbų vartojimo tvarkos sudėtinių dalių, susijusi su automatiniu patentų paraiškų ir aprašymų vertimu į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Vis dėlto, nors tiesa, kad nėra garantijos, jog minėta sistema, kurią bus galima naudoti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tikrai veiks, to nepakanka pagrįsti ginčijamo reglamento panaikinimą dėl teisinio saugumo principo pažeidimo, nes tokios garantijos suteikti neįmanoma. Todėl Ispanijos Karalystės argumentas turi būti atmestas kaip neveiksmingas.

88

Tokiomis aplinkybėmis negali būti konstatuotas joks teisinio saugumo principo pažeidimas.

89

Todėl reikia atmesti ketvirtąjį ieškinio pagrindą.

90

Ispanijos Karalystė teigia, kad ginčijamo reglamento 7 straipsnis neatitinka Sąjungos teisės autonomijos principo, nes jame daromas skirtumas tarp, viena, šio reglamento įsigaliojimo ir, kita, jo taikymo nuo 2014 m. sausio 1 d., kartu nurodant, kad ši data nukeliama, jeigu dar nebus įsigaliojęs BPT susitarimas, kaip numatyta jo 89 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju BPT susitarimo susitariančiosioms šalims buvo suteikti įgaliojimai nustatyti Sąjungos normos taikymo datą, taigi ir jos kompetencijos įgyvendinimo datą. Ispanijos Karalystė priduria, kad Tarybos pateikti teisėkūros praktikos pavyzdžiai neturi reikšmės.

91

Taryba tvirtina, jog, bendrai aiškinant Reglamento Nr. 1257/2012 9, 24 ir 25 konstatuojamąsias dalis, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo padarytas politinis pasirinkimas tinkamam BGEP veikimui, teismų praktikos nuoseklumui, taigi – teisiniam saugumui, taip pat patentų savininkų išlaidų veiksmingumui užtikrinti buvo susieti BGEP su atskiro teismo, kuris turi būti įsteigtas prieš išduodant pirmąjį BGEP, veikla. Šiuo atžvilgiu nėra jokios teisinės kliūties nustatyti ryšį tarp BGEP ir bendro patentų teismo, kuris pakankamai motyvuotas Reglamento Nr. 1257/2012 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse. Be to, teisėkūros praktikoje yra nemažai pavyzdžių, kai Sąjungos teisės akto taikymas susiejamas su įvykiu, kuris su šiuo aktu nesusijęs.

92

Įstojusios į bylą šalys pritaria Tarybos pastaboms.

93

Reikia pažymėti, kad ginčijamo reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jis „taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo [BPT susitarimo] įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė“.

94

Pagal Teisingumo Teismo praktiką SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje numatytas tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, išskyrus atvejus, kai atitinkamu reglamentu valstybėms narėms pačioms paliekama teisė priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, administracines ir finansines priemones, reikalingas tam, kad to reglamento nuostatos galėtų būti taikomos (žr. Sprendimo Bussone, 31/78, EU:C:1978:217, 32 punktą ir Sprendimo ANAFE, C‑606/10, EU:C:2012:348, 72 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

95

Taip yra nagrinėjamu atveju, nes tam, kad ginčijamo reglamento nuostatos galėtų būti taikomos, Sąjungos teisės aktų leidėjas pavedė valstybėms narėms, pirma, priimti priemones vadovaujantis EPK nuostatomis ir, antra, imtis veiksmų bendram patentų teismui įsteigti, kuris, kaip priminta Reglamento Nr. 1257/2012 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyje, yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą to patento veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi teisinį saugumą, taip pat ekonomiškumą patentų savininkams.

96

Iš to, kas nurodyta, matyti, kad reikia atmesti penktąjį ieškinio pagrindą.

97

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį ir Ispanijos Karalystės subsidiariai pateiktą reikalavimą iš dalies panaikinti ginčijamą reglamentą.

98

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba reikalavo priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas ir pastaroji bylą pralaimėjo, reikia nuspręsti, kad Ispanijos Karalystė padengs savo ir Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

99

Remiantis Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalimi į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengs savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: