EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 15

COM(2021) 798 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES finansinių paslaugų priežiūros duomenų strategija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES finansinių paslaugų priežiūros duomenų strategija

1.Aplinkybės

Tęsiantis skaitmenizacijai 1 ir ES toliau siekiant 2030 metams nustatytų skaitmeninių tikslų 2 , atsiranda naujų iššūkių ir galimybių, darančių įtaką visoms visuomenės ir ekonomikos sritims, be kita ko, finansų sektoriui. Per pastaruosius kelerius metus skaitmeninės technologijos transformavo būdus, kuriais finansų rinkos dalyviai priimdami sprendimus rengia, perduoda ir naudoja informaciją – finansų sistemos pagrindą. Pagrindinis šios transformacijos veiksnys – duomenys.

Europos duomenų strategijoje 3 Komisija pabrėžė tiek duomenų, kaip potencialaus ES ekonomikos augimo ir inovacijų šaltinio, svarbą, tiek geresnių galimybių susipažinti su duomenimis ir jais keistis naudojantis bendromis Europos duomenų erdvėmis poreikį. Vienas iš svarbiausių Komisijos skaitmeninių finansų strategijos 4 prioritetų – duomenimis grindžiamų inovacijų finansų sektoriuje skatinimas. Be kita ko, turimos omeny priemonės, palengvinančios informacijos teikimą bei priežiūrą, ir bendros finansinių duomenų erdvės, apimančios verslo verslui teikiamus duomenis, viešai atskleidžiamus duomenis ir priežiūros duomenis, sukūrimas.

Finansų įstaigos ir kiti finansų rinkose veikiantys subjektai yra įpareigoti teikti įvairiausius duomenis, susijusius su jų finansine būkle ir veikla. ES ir nacionalinėms priežiūros institucijoms duomenys reikalingi tam, kad jos galėtų prižiūrėti finansų įstaigas ir rinkas. Turėdamos duomenų, priežiūros institucijos Europos Sąjungoje gali stebėti riziką, užtikrinti finansinį stabilumą ir rinkos vientisumą, taip pat apsaugoti investuotojus ir finansinių paslaugų vartotojus.

Per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo priežiūros tikslais teikiamų duomenų apimtis ir detalumas. Iš viso finansų įstaigoms ES yra taikoma daugiau nei 500 atskaitomybės prievolių, apimančių daugiau nei 1 tūkst. lentelių, kuriose pateikiama daugiau nei 70 tūkst. atskirų duomenų vienetų 5 . Griežtesnės atskaitomybės prievolės padėjo pašalinti pasaulinės finansų krizės metu nustatytas informacijos spragas ir atspindi augantį finansų sistemos sudėtingumą ir tarpusavio sąsajas. Nors šios prievolės iš esmės patobulino priežiūrinę stebėseną, tiek atskaitingiems subjektams, tiek duomenis gaunančioms ir analizuojančioms priežiūros institucijoms jos užkrovė didesnę naštą.

Skaitmeninės technologijos gali reikšmingai sumažinti atskaitomybės naštą ir sudaryti sąlygas priežiūros institucijoms analizuojant teikiamus duomenis veiksmingiau ir produktyviau parengti įžvalgas. Siekdamos reaguoti į duomenimis grindžiamos priežiūros teikiamas galimybes ir iššūkius, viso pasaulio reguliavimo institucijos pagal savo jurisdikciją imasi veiksmų atskaitomybei modernizuoti 6 . ES priežiūrinė atskaitomybė ir būdai, kuriais institucijos renka ir naudoja duomenis, turi neatsilikti nuo šių pokyčių.

ES jau yra atlikusi keleto svarbiausių sričių patobulinimus 7 ir vadovauja tarptautinėms diskusijoms 8 , kuriomis siekiama pasauliniu mastu derinti ir vienodinti finansinius duomenis. Kad būtų padaryta tolesnė pažanga didinant ES priežiūrinės atskaitomybės sistemos veiksmingumą ir produktyvumą, reikės įdėti daugiau darbo.

Europos Sąjungai reikia tobulesnės priežiūrinės atskaitomybės sistemos, leidžiančios priežiūros institucijoms:

·tiksliau ir sparčiau stebėti pokyčius, susijusius su finansų sistemos rinkomis, priemonėmis ir sektoriais;

·skubiau priimti geriau informacija pagrįstus sprendimus siekiant apsaugoti finansinį stabilumą ir rinkos vientisumą, užtikrinti vartotojų apsaugą ir siekti kitų tikslų, pavyzdžiui, stebėti ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir veiksmingą jų vykdymo užtikrinimą;

·naudojant nuoseklesnius ir sąveikius duomenų rinkinius geriau koordinuoti tarpusavio darbą ir siekti priežiūros konvergencijos;

·kartu kuo labiau sumažinti reglamentavimo naštą įgyvendinant Komisijos geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimą sistemingai ir iniciatyviai ieškoti būdų teisės aktų sukurtai naštai mažinti 9 .

Remdamasi nuodugniomis diskusijomis su suinteresuotaisiais subjektais 10 , Komisija teikia šią strategiją, kurioje bendrais bruožais nustato metodą, kaip pasiekti tikslą – modernizuoti ES priežiūrinės atskaitomybės sistemą. Strategija padeda siekti Europos duomenų strategijos ir Skaitmeninių finansų strategijos tikslų, t. y. Europoje skatinti skaitmenines inovacijas. Be to, remdama priežiūros konvergenciją, ši strategija padeda siekti ir kapitalo rinkų sąjungos (KRS) tikslų.

2.Pagrindiniai faktai. Dabartiniai uždaviniai

Atlikusi išsamų ES priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų tinkamumo patikrinimą 11 , Komisija padarė išvadą, kad dabartiniai Sąjungos teisėje nustatyti atskaitomybės reikalavimai yra reikalingi ir veiksmingi, nes priežiūros institucijoms užtikrina aktualius duomenis. Tačiau nustatyta būdų, kuriais apibrėžiami atskaitomybės reikalavimai ir renkami duomenys, trūkumų. Tai netiesiogiai daro neigiamą poveikį teikiamų duomenų kokybei bei tinkamumui naudoti, todėl mažėja priežiūros institucijų gebėjimas vykdyti savo pareigas. Tokie trūkumai taip pat užkrauna atskaitingiems subjektams papildomų išlaidų, kurios siekiant laikytis ES atskaitomybės reikalavimų per metus gali siekti net 4–12 mlrd. EUR 12 . Be to, atskaitomybės sistemos neišnaudoja viso šiuolaikinių IT priemonių potencialo.

Atlikus tinkamumo patikrinimą, nustatytos penkios pagrindinės tobulintinos sritys:

·Atskaitomybės reikalavimų nuoseklumas ir suderinimas: Atskaitomybės reikalavimai ir išsamios duomenų specifikacijos yra nepakankamai suderinti, be to, kai kuriais atvejais nenuoseklūs ir neaiškūs. Bendrųjų duomenų standartai, formatai ir identifikatoriai naudojami nepakankamai.

·Duomenų mainai ir naudojimo būdai: Skirtingos institucijos kartais renka iš dalies sutampančius arba labai panašius duomenis. Institucijos duomenimis keičiasi ir juos pakartotinai naudoja neveiksmingai.

·Teisėkūros procedūra ir priemonės: Atskaitomybės reikalavimai, įskaitant Europos priežiūros institucijų EPI) įgaliojimus rengti techninius standartus, skirtingose atskaitomybės sistemose ne visada yra nuoseklūs. Tiek atskaitingi subjektai, tiek priežiūros institucijos patiria papildomų išlaidų dėl trumpų įgyvendinimo terminų ir dažnai keičiamų taisyklių.

·Valdymas: Dažnai atskaitomybės reikalavimai yra rengiami neatsižvelgiant į jau galiojančius reikalavimus. Esama galimybių atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams daugiau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti nuo pradinio kūrimo etapo iki duomenų mainų tarp institucijų.

·Technologija: Dėl dabartinio priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų modelio automatizuotas, tiesioginis duomenų tvarkymas visose srityse yra neįmanomas. Nepakankamai standartizuoti duomenys taip pat trukdo atskaitingiems subjektams ir priežiūros institucijoms taikyti šiuolaikines technologijas.

Remdamasi šiais nustatytais faktais, Komisija kartu su EPI įvairiuose sektoriniuose teisės aktuose jau nustatė tikslinius priežiūrinės atskaitomybės patobulinimus. Tačiau keletas nustatytų problemų yra aktualios visuose finansinių paslaugų sektoriuose, todėl jas reikėtų spręsti taikant platesnio masto tarpsektorinį požiūrį į priežiūros duomenis.  

3.Mūsų tikslas

Ilgalaikis Komisijos tikslas – modernizuoti ES priežiūrinę atskaitomybę ir įdiegti sistemą, teikiančią tikslius, nuoseklius ir savalaikius duomenis ES ir nacionalinėms priežiūros institucijoms, kartu visoms susijusioms šalims kuo labiau sumažinant bendrą atskaitomybės naštą.

Siekiant šio tikslo reikia pakeisti dabartines priežiūrinės atskaitomybės sistemas ir finansinių duomenų rinkimo ir tvarkymo metodus. Remdamasi tinkamumo patikrinimo metu įgyta patirtimi ir paskesnėmis diskusijomis su suinteresuotaisiais subjektais, Komisija padarė išvadą, kad tokią atskaitomybės sistemą turėtų sudaryti šie pagrindiniai elementai:

(1)Nuoseklūs ir standartizuoti duomenys. Duomenų standartizavimas ir bendras sutarimas dėl duomenų, renkamų taikant įvairias atskaitomybės sistemas, padės lengviau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir supaprastins duomenų perdavimą, patvirtinimą ir analizę. Duomenų specifikacijos turėtų būti grindžiamos aiškia bendra terminija, bendrais unikalių identifikatorių naudojimo standartais, formatais ir taisyklėmis. Tai padės išvengti dviprasmiško jų interpretavimo ir palengvins taisyklių laikymąsi.

(2)Duomenų mainai ir pakartotinis naudojimas. Sudarius sąlygas nacionalinėms ir ES priežiūros institucijoms keistis teikiamais duomenimis ir juos pakartotinai naudoti, sumažės atskaitingiems subjektams tenkanti našta, nes jiems nebereikės kelis kartus pateikti tų pačių duomenų. Dėl to priežiūros institucijoms taip pat nebeliks teisinių ir techninių kliūčių naudotis kitos priežiūros institucijos turimais duomenimis. Siekiant patobulinti duomenų mainus ir pakartotinį naudojimą, prireiks specialios reglamentavimo sistemos ir saugios IT aplinkos, supaprastinsiančios duomenų srautus, patvirtinimą ir mainų mechanizmus. Be to, tai bus grindžiama bendromis duomenų rinkinių specifikacijomis ir standartizacija.

(3)Geresnis atskaitomybės reikalavimų modelis. Siekiant veiksmingai ir produktyviai įgyvendinti atskaitomybės sistemą būtini gerai apgalvoti ir parengti teisės aktai. Geresnis atskaitomybės reikalavimų rengimo procesas turėtų būti grindžiamas dabartine geriausia praktika taikant geresnio reglamentavimo principus 13 priežiūrinei atskaitomybei ir ją papildyti tiek rengiant teisės aktus, tiek rengiant techninių standartų specifikacijas. Be to, šiuo procesu reikėtų užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi nuosekliai ir sistemingai visose atskaitomybės sistemose pradedant pradinių reikalavimų rengimu ir baigiant vėlesnėmis peržiūromis.

(4)Bendras valdymas. Šiuolaikinei ir patobulintai priežiūrinės atskaitomybės sistemai parengti, įdiegti ir prižiūrėti prireiks pakankamai patikimų valdymo priemonių. Šios priemonės pagerins koordinavimą ir skatins įvairių priežiūros institucijų bei kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą: jie galės keistis savo praktine patirtimi ir informacija.

14 Įgyvendinus šiuos pagrindinius elementus bus sudarytos sąlygos veiksmingiau ir produktyviau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, įskaitant „RegTech“ ir „SupTech“. Taikant tokius sprendimus bus toliau mažinama atskaitingiems subjektams tenkanti reglamentavimo našta, didinamas priežiūros institucijų gaunamų duomenų tikslumas bei savalaikiškumas ir didinamas jų pajėgumas tuos duomenis analizuoti.

4.Priežiūrinės atskaitomybės pertvarka

Šiuolaikinės ir labiau integruotos priežiūrinės atskaitomybės sistemos kūrimas yra plataus užmojo, sudėtingas ir ilgalaikis įsipareigojimas. Dabartinės atskaitomybės sistemos ir jų tikslai įvairiuose finansinių paslaugų sektoriuose ir nacionaliniu bei ES lygmenimis labai skiriasi. Keičiantis duomenimis dažnai dalyvauja kelios nepriklausomos institucijos. Pereinant prie bendros sistemos reikia atsižvelgti į skirtingus įvairių ES ir nacionalinės teisės aktų sistemų išeities taškus ir tikslus, taip pat reikės, kad finansinių paslaugų sektorius ir priežiūros institucijos prisiimtų įsipareigojimus ir užtikrintų koordinavimą. Dėl to reikės pertvarkyti kai kuriuos duomenų teikimo ir rinkimo procesus ir pakeisti senuosius techninius sprendimus.

Nors tikimasi, kad priežiūrinės atskaitomybės modernizavimas ir patobulinimas ilguoju laikotarpiu bus labai naudingas ir bus sutaupyta lėšų, tai taip pat neišvengiamai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu reikės investuoti išteklių. Todėl, siekiant mažinti įgyvendinimo riziką ir sąnaudas, modernizuojant priežiūrinę atskaitomybę ES, reikės taikyti laipsnišką metodą. Šį metodą sudaro tiek tiksliniai sektorinių priemonių pakeitimai, tiek platesnio masto ir ilgesnio laikotarpio tarpsektoriniai patobulinimai.

Tiksliau, Komisija vykdys reguliarią peržiūrą, kad atliktų tikslinius atskirų teisės aktų patobulinimus. Tokie patobulinimai apima: i) nustatytų teisės akto arba kelių teisės aktų dubliavimosi ar nenuoseklumo pašalinimą; ii) nereikalingų arba pasenusių atskaitomybės reikalavimų pašalinimą; iii) konkrečių apibrėžčių pateikimą arba paaiškinimą; iv) duomenų srautų tarp priežiūros institucijų supaprastinimą, ir v) prireikus atskaitomybės reikalavimų proporcingumo stiprinimą.

Kartu, remdamasi technine EPI patirtimi, Komisija įgalios EPI įvertinti reikiamus veiksmus ir jų imtis siekiant toliau integruoti atskaitomybę ir gerinti nuoseklumą bei duomenų standartizavimą jų kompetencijos sektoriuose.

Vėlesniu etapu, remdamasi sektoriuose padaryta pažanga, Komisija sieks užbaigti pagrindinių elementų įgyvendinimą ir imsis papildomų priemonių, reikalingų integruotai ES priežiūrinės atskaitomybės sistemai visuose finansų sektoriuose sukurti. 2023 m. Komisija parengs pažangos, padarytos įgyvendinant strategiją, ir įgytos patirties ataskaitą.

4.1.Nuoseklūs ir standartizuoti duomenys

Kad padidintų atskaitomybės reikalavimų nuoseklumą, Komisija jau tikslingai patobulino kai kurias teisės aktų sistemas ir, atlikdama reguliarias teisės aktų peržiūras, pateiks ir kitų patobulinimų. Tačiau, siekdama užtikrinti nuoseklumą įvairiuose sektoriuose, Komisija visų pirma remsis EPI suteiktais įgaliojimais.

Bankų sektoriuje Europos bankininkystės institucijai (EBI) jau suteikti Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR) 15 numatyti įgaliojimai įvertinti galimybes integruoti prudencinių, statistinių ir pertvarkymo srities duomenų rinkimą. Nors sutelktas į bankų sektorių, šis darbas apima duomenų nuoseklumą ir standartizavimą, taip pat kitus pagrindinius strategijos elementus, pavyzdžiui, dalijimąsi duomenimis ir jų valdymą. Bankų sektorius atskaitomybės požiūriu yra didelis ir kompleksiškas, todėl jame sukaupta geriausia patirtis gali būti naudojama kaip pavyzdinė. Atsižvelgdama į EBI rezultatus ir rekomendacijas, Komisija prireikus pasiūlys teisinės sistemos pakeitimų, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, standartizacija ir integracija 16 .

Draudimo sektoriuje į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos „Mokumas II“ peržiūros 17 įtrauktas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) įgaliojimas bendradarbiaujant su kitomis EPI ir Europos Centriniu Banku (ECB) dirbti didinant atskaitomybės sistemų nuoseklumą ir standartizuojant duomenis. EIOPA turėtų teikti pirmenybę kolektyvinio investavimo subjektų duomenų ir išvestinių finansinių priemonių atskaitomybės sritims, kuriose daugiausiai dubliavimosi. EIOPA taip pat sieks nustatyti sritis, kuriose esama dubliavimosi ar nenuoseklumo su kitomis sektorinėmis sistemomis, ir šiuos trūkumus ištaisyti. Peržiūrint direktyvą „Mokumas II“ taip pat nustatomi tiksliniai ataskaitų teikimo supaprastinimai ir didesnis jos proporcingumas.

Investicinių fondų sektoriuje 2021 m. lapkričio mėn. priimtame KRS dokumentų rinkinio 18 pasiūlyme dėl Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos (AIFVD) peržiūros 19 Komisija siūlo įgalioti Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) pagerinti duomenų rinkimą iš alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir suderinti kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams (KIPVPS) taikomus duomenų teikimo reikalavimus. Prieš keisdama atskaitomybės šablonus arba rengdama naujus, ESMA kartu su ECB ir EIOPA turi atlikti techninį vertinimą. Vertinimo tikslas – užtikrinti suderinamumą su kitais investicinių fondų atskaitomybės reikalavimais, įskaitant visų pirma Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) statistikos tikslais jau renkamus duomenis.

Kalbant apie atskaitomybę finansų rinkose, kai kurie sistemų neatitikimai jau pašalinti Europos rinkos infrastruktūros reglamentu (ERIR) REFIT 20 , o ESMA toliau daro techninius pakeitimus. KRS dokumentų rinkinio pasiūlyme dėl Finansinių priemonių rinkų reglamento (FPRR) peržiūros 21 Komisija siūlo suderinti ESMA įgaliojimus priimti techninius standartus ir užtikrinti didesnį šių sistemų pranešimo apie sandorius nuoseklumą. Be to, ESMA pavesta įvertinti tolesnio atskaitomybės integravimo ir duomenų srautų supaprastinimo galimybes. Atliekant FPRR peržiūrą taip pat skatinama kurti konsoliduotą informacinę juostą, skirtą nuosavybės vertybiniams popieriams ir obligacijoms. Tikslas – užtikrinti nuoseklumą su jau teikiamais duomenimis ir parengti informacinės juostos skaidrumo standartus kaip atskaitomybės reikalavimų pogrupį. Tai pagerins duomenų kokybę ir padės sektoriui išvengti nereikalingų papildomų išlaidų.

Remdamasi šiomis sektorinėmis iniciatyvomis, Komisija koordinuos bendrųjų duomenų žodyno rengimą, siekdama visuose finansų sektoriuose užtikrinti nuoseklumą ir standartizavimą. Taikant bendrus duomenų formato nustatymo standartus taip pat bus lengviau įvairiais tikslais dalytis duomenimis ir juos pakartotinai naudoti. Be to, duomenų žodynas padės siekti kitų ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, užtikrinti, kad atskaitomybės reikalavimai būtų kompiuterio skaitomi ir tvarkomi.

Žodyne bus struktūriškai, išsamiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai aprašytas visų pagal įvairias atskaitomybės sistemas renkamų duomenų turinys ir formatas, vartojant teisės aktuose įtvirtintus terminus, kad būtų nustatyta aiški renkamų duomenų straipsnių ir atitinkamų teisės aktų reikalavimų sąsaja 22 . Techninius žodyno elementus įgyvendins atitinkamos institucijos. Komisija parengs jo naudojimo ir valdymo taisykles.

Pripažindama užduoties sudėtingumą, Komisija remsis EPI ir ECB, kurie jau turi patirties rengiant sektorinių duomenų žodynus, technine patirtimi. ESMA neseniai pradėjo rengti savo srities duomenų žodyną. EIOPA ir EBI taiko tą pačią duomenų aprašymo metodiką ir stengiasi labiau suderinti atitinkamus savo duomenų žodynus. Vadovaujant ECB, ECBS pagal savo integruotos atskaitomybės sistemą (IReF) 23 sukūrė ir toliau plečia savo bendrą bankų sektoriaus statistinės atskaitomybės duomenų žodyną. Komisija jau apžvelgė esamus atskaitomybės reikalavimus ir, naudodama mašinų mokymosi metodiką, atliko bandomąjį projektą 24 , kad parengtų sąvokų glosarijų. Glosarijuje bus pateikti teisės aktuose vartojami terminai ir jų apibrėžtys. Tai padės paaiškinti ir supaprastinti teisines sąvokas, kurios bus vartojamos bendrųjų duomenų žodyne, kuriame bus aprašyti atskiri teiktini duomenų laukai. Siekiama, kad iki 2024 m. būtų parengti sektorinių duomenų žodynai, pagrįsti pagrindinių sąvokų glosarijumi.

Pagrindinis duomenų nuoseklumo užtikrinimo elementas yra visapusiškas tarptautiniu mastu pripažintų bendrų identifikatorių, pavyzdžiui, unikalaus produkto identifikatoriaus (UPI), unikalaus sandorio identifikatoriaus (UTI) ir juridinio asmens identifikatoriaus (LEI), naudojimas. LEI, kuris leidžia pagal unikalų kodą nedviprasmiškai identifikuoti subjektus ir yra plačiausiai naudojamas pasaulinis finansų sektoriaus subjektų identifikatorius, yra ypač naudingas susiejant atskirus duomenų rinkinius ir taip palengvinant priežiūrą. Todėl Komisija toliau plėtos ir skatins nuoseklesnį LEI naudojimą finansų sektoriuje, pašalindama kai kuriuos pagrindinius trūkumus ir atitinkamuose teisės aktuose nustatydama jo naudojimo reikalavimus 25 . Atsižvelgdama į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendaciją 26 , Komisija iki 2023 m. pateiks ataskaitą apie tai, ar LEI padaryti privalomą didesniam juridinių asmenų ratui visoje ES. Galiausiai Komisija toliau dės pastangas tarptautiniuose forumuose, kad paskatintų finansų sektoriuje pasauliniu mastu naudoti LEI ir kitus bendrus identifikatorius.

4.2.Duomenų mainų ir pakartotinio naudojimo gerinimas

Duomenys turėtų būti teikiami tik vieną kartą, o po to įvairios ES finansų sistemą prižiūrinčios institucijos turėtų jais dalytis ir prireikus juos pakartotinai naudoti. Todėl Komisija ketina įdiegti sistemą, pagal kurią atskaitingi subjektai teiktų aukštos kokybės duomenis, o institucijos kuo daugiau ir kuo veiksmingiau dalytųsi surinktais duomenimis, kartu užtikrindamos duomenų saugumą ir profesinę paslaptį.

Šiuo tikslu pasiūlyme dėl AIFVD peržiūros Komisija siūlo iš dalies pakeisti atitinkamas nuostatas, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis institucijų duomenų mainų procesas. Be to, atlikdama Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) reglamento 27 peržiūrą, kurią šiuo metu numatyta priimti 2022 m. 1 ketvirtį, Komisija nagrinėja būdus, kaip palengvinti tarpvalstybinį CVPD paslaugų teikimą ir nustatyti oficialias ir standartizuotas priežiūros institucijų bendradarbiavimo, įskaitant duomenų mainus, procedūras. 2022 m. Komisija taip pat įvertins duomenų mainų nuostatas, atlikdama peržiūrą, kurios reikalaujama pagal Pinigų rinkos fondų reglamento 28 46 straipsnį.

Komisija remia EPI vykdomą techninį darbą, kuriuo siekiama gerinti dalijimąsi pateiktais duomenimis ir jų pakartotinį naudojimą atitinkamuose sektoriuose. ESMA siekia tapti ES vertybinių popierių rinkų duomenų centru ir pagerinti informacijos prieinamumą ES lygmeniu kitoms institucijoms, investuotojams ir rinkos dalyviams. Pagal savo integruotos atskaitomybės įgaliojimą EBI vertina, ar įmanoma sukurti atskaitomybės sistemą su centriniu duomenų registru, t. y. bendru kompetentingų institucijų informaciniu punktu, teikiančiu joms papildomą paramą ir užtikrinančiu koordinavimą perduodant duomenų užklausas ir keičiantis informacija. EBI EUCLID 29 duomenų centras jau apima visus ES bankų sektoriaus priežiūros ir pertvarkymo srities duomenis, o EBI toliau remsis šio centro duomenimis savo integruotos atskaitomybės projekto įgyvendinimo etapu. Galiausiai EIOPA toliau kuria savo duomenų sistemą, kad galėtų saugiai rinkti, tvarkyti, analizuoti, platinti ir skelbti duomenis. Šios sistemos pagrindas – centrinė duomenų saugykla, kuria EIOPA naudosis įgyvendindama techninius patobulinimus.

Komisija, bendradarbiaudama su EPI, ECB ir kitomis institucijomis, iki 2023 m. peržiūrės atitinkamus teisės aktus, kad nustatytų kitas teisines kliūtis, trukdančias dalytis priežiūros, statistiniais ir pertvarkymo srities duomenimis, ir yra pasirengusi prireikus jas pašalinti. Šis darbas bus grindžiamas atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatomis, kuriomis jau numatyta, kad institucijos ES ir nacionaliniu lygmenimis keisis duomenimis griežtomis sąlygomis. Kartu su bendrųjų duomenų žodynu bus padėti pagrindai priežiūros duomenų erdvei 30 , kurioje visos atitinkamos institucijos gali susipažinti su duomenimis, jais dalytis ir juos pakartotinai naudoti, kartu apsaugant duomenų konfidencialumą ir saugumą.

Komisija pasiūlys taisykles, kaip nustatyti duomenų prieigos teises ir paskirstyti atsakomybę už duomenų kokybės įvertinimą, taip pat procedūras, kurių turi laikytis įvairios institucijos prieš pridėdamos, keisdamos informacijos pateikimo prašymus ir nutraukdamos jų teikimą. Komisija taip pat sieks toliau standartizuoti duomenų rinkinius naudodama bendrųjų duomenų žodyną ir rems saugios IT aplinkos, kurioje būtų galima saugiai susipažinti su duomenimis ir jais keistis nepriklausomai nuo fizinės jų saugojimo vietos, kūrimą. Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su priežiūros institucijomis, visų pirma EPI, ECB, ESRV ir Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), kad nustatytų tikslią priežiūros duomenų erdvės struktūrą.

Priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta galimybė sklandžiai derinti priežiūros duomenis su viešai skelbiama informacija, kad būtų galima susidaryti išsamesnį finansų sistemos vaizdą, nerenkant papildomų duomenų. Siūlomas Europos bendras prieigos punktas (ESAP) 31 padės priežiūros institucijoms lengviau susipažinti su reguliuojamų subjektų skelbiamais duomenimis. Siekiant užtikrinti atitinkamų duomenų rinkinių palyginamumą ir sąveikumą, bus koordinuojamos duomenų specifikacijos ir atitinkamos taisyklės, taikomos priežiūros duomenų erdvei, taip pat finansų sektoriaus reguliuojamų įmonių viešam informacijos atskleidimui.

Be to, tam tikra viešai atskleidžiama informacija gali būti kaupiama naudojant priežiūros duomenis. 2021 m. spalio 27 d. priimtame bankų srities dokumentų rinkinyje 32 Komisija siūlo suteikti EBI įgaliojimus centralizuoti atskirų bankų atskleidžiamą informaciją, siekiant padidinti prieigą prie prudencinių duomenų. Pasiūlyme taip pat reikalaujama, kad EBI skelbtų informaciją apie mažus ir nesudėtinius bankus remdamasi priežiūros institucijoms pateiktais duomenimis, – taip bankai nebepatirtų papildomų informacijos atskleidimo išlaidų. Komisija toliau bendradarbiaus su EPI, kad sukurtų sistemą, pagal kurią būtų atskleidžiama informacija iš priežiūros duomenų, ir toliau koordinuos viešuosius ir priežiūros duomenis, visų pirma rengiant ESAP techninius standartus.

Pateikti priežiūros duomenys yra galimos informacijos lobynas. Siekdama kuo labiau padidinti jos vertę, kai tinkama ir įmanoma, Komisija skatina priežiūros institucijas imtis iniciatyvų rengti rinkos analizes ir skleisti reguliavimo institucijoms, rinkos dalyviams ir plačiajai visuomenei naudingą informaciją.

Komisija taip pat ieškos būdų, kaip užtikrinti, kad duomenys būtų plačiau prieinami moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kartu apsaugant duomenų konfidencialumą. 2023 m. pažangos ataskaitoje Komisija įvertins, ar galima atlikti kokių nors reguliavimo pakeitimų, kad būtų galima dalytis pateiktais duomenimis ir juos pakartotinai naudoti inovacijų tikslais.

4.3.Atskaitomybės reikalavimų modelio tobulinimas

Tinkamumo patikrinimas atskleidė keletą priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų rengimo ir plėtojimo trūkumų. Remdamasi šiomis išvadomis, Komisija padvigubins pastangas siekdama užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi geresnio reglamentavimo principų, be kita ko, rengiant priežiūrinės atskaitomybės reikalavimus, įskaitant neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ 33 pateiktus patobulinimus. Vykdydama šią veiklą, Komisija taip pat prašo Europos Parlamento ir Tarybos, svarstant papildomus atskaitomybės reikalavimus, laikytis geresnio reglamentavimo principų 34 .

Siekdama atsižvelgti į konkretų priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų rengimo pobūdį ir į jį reaguoti, 2022 m. Komisija parengs gairių rinkinį, kaip toliau tobulinti šių reikalavimų struktūrą ir jų rengimo procesą ES finansų sektoriaus teisės aktuose. Jos apims tokias temas, kaip: i) užtikrinimas, kad atskaitomybės reikalavimų vaidmuo siekiant politikos tikslų būtų aiškiau apibrėžtas teisės aktuose; ii) techninių aspektų teisės aktuose vengimas ir EPI įgaliojimų parengti nuoseklias ir tikslias techninių standartų specifikacijas gerinimas; iii) įsigaliojimo terminų ir datų nustatymas, kad EPI turėtų pakankamai laiko techniniams standartams parengti; iv) atskaitomybės reikalavimų pakeitimų planavimo gerinimas, ir v) geresnis informacijos teikimo terminų ir dažnumo koordinavimas.

Komisija taip pat ragina EPI ir kitas ES bei nacionalines institucijas visapusiškai įvertinti jų rengiamų techninių atskaitomybės nurodymų poveikį, laikantis geresnio reglamentavimo principų, ir visų pirma:

·reguliariai peržiūrėti renkamus duomenis ir jų naudojimą ir užtikrinti, kad būtų prašoma tik tų duomenų, kurių reikia politikos tikslams pasiekti;

·įvairiose teisės aktų sistemose naudoti aiškius, nuoseklius ir standartinius terminus;

·naudoti bendrus standartus, formatus, modelius ir identifikatorius;

·tarp priežiūros institucijų koordinuoti atskaitomybės reikalavimų rengimą ir glaudžiai bendradarbiauti kuriant techninę duomenų rinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą;

·kuo labiau sumažinti papildomų nacionalinių atskaitomybės reikalavimų ir ad hoc prašymų pateikti duomenis naudojimą ir užtikrinti, kad visi tokie prašymai atitiktų standartinius rengimo principus, ir

·užtikrinti, kad atskaitomybės reikalavimuose būtų kuo labiau atsižvelgiama į standartinius veiklos procesus.

Kad sukurtų bendrą priežiūros kultūrą, EPI turi parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungos finansų rinkos dalyvių priežiūros vadovus 35 . Komisija paprašys EPI į šiuos vadovus įtraukti ir reguliariai atnaujinti su priežiūros duomenų rinkimu susijusią geriausią praktiką, metodikas ir procesus.

Galiausiai Komisija įvertins galimybes, įskaitant naują teisinę priemonę, supaprastinti dabartinį ilgai trunkantį ir dažnai sudėtingą priežiūrinės atskaitomybės techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų rengimo procesą. Šiomis galimybėmis būtų siekiama suteikti EPI pakankamai lankstumo priimant arba keičiant labai techninius reikalavimų elementus, kartu išlaikant pakankamą kontrolę ir atsakomybę.

4.4.Bendras valdymas ir įgyvendinimas

Norint pereiti prie patobulintos ES priežiūrinės atskaitomybės sistemos, kuri būtų tinkama ateičiai, visi suinteresuotieji subjektai turės dėti bendras pastangas ir įsipareigoti. Tam reikės tinkamo forumo, kuriame būtų galima toliau svarstyti techninius aspektus ir nustatyti papildomas iniciatyvas, kurių reikia ilgalaikiam tikslui pasiekti. Todėl reikia sukurti tinkamą valdymo struktūrą, kad būtų užtikrintas nuolatinis bendradarbiavimas, koordinavimas ir keitimasis informacija tarp įvairių susijusių institucijų ir su sektoriaus atstovais. Tokia struktūra užtikrins, kad darbas vyktų laiku ir veiksmingai ir kad įvairios sektorinės iniciatyvos būtų pakankamai koordinuojamos, kad būtų galima užmegzti tolesnius tarpsektorinius ryšius.

Siekiant užtikrinti sėkmę, šioje valdymo struktūroje turi dalyvauti Komisija, trys EPI, ECB, Bendra pertvarkymo valdyba ir Europos sisteminės rizikos valdyba 36 , kad valdybos lygmeniu būtų užtikrintas tvirtas visų šalių įsipareigojimas, o techniniu lygmeniu būtų parengti kasdieniai praktiniai atskaitomybės aspektai ir teikiamos techninės konsultacijos dėl bet kokių teisėkūros ar su teisėkūra nesusijusių veiksmų, kurių gali prireikti. Be to, bet kokia būsima valdymo struktūra turėtų apimti nacionalines kompetentingas institucijas (NKI) ir reikiamų sektoriaus ekspertinių žinių įtraukimo tvarką.

Laikantis Komisijos laipsniško metodo ir siekiant kuo labiau sumažinti išteklių ribotumą ir išvengti įstaigų, atsakingų už priežiūrinę atskaitomybę, daugėjimo, bus kiek įmanoma naudojamasi esamomis struktūromis. Komisija jau įsteigė neformalų koordinavimo organą (Priežiūrinės atskaitomybės apskritąjį stalą), kurį sudaro visų pirmiau minėtų ES institucijų atskaitomybės ekspertai. Ši grupė vadovavo rengiant priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų tinkamumo patikrinimą ir nuo to laiko bendradarbiavo, kad pasikeistų nuomonėmis ir rastų bendrų pozicijų dėl būsimos atskaitomybės sistemos. Pirmajame etape Komisija toliau remsis šia grupe, kad toliau stiprintų tarpsektorinį koordinavimą ir bendradarbiavimą ir paspartintų darbą, susijusį su kiekvienu iš pagrindinių elementų.

Iki 2023 m., vykstant su strategija susijusiam darbui, bendradarbiaudama su atitinkamomis ES institucijomis, Komisija įformins valdymo tvarką. Bankų sektoriuje KRR jau numatyta galimybė įsteigti bendrą duomenų komitetą, kuris veiksmingai paspartintų integruotos bankų atskaitomybės sistemos kūrimą ir pereitų prie projekto įgyvendinimo etapo. Tai gali tapti potencialiu būsimos tarpsektorinės valdymo struktūros planu.

Atsižvelgiant į pasaulinį finansų sistemos pobūdį, koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikis apima ne tik ES, bet ir mūsų tarptautinius partnerius. Tarptautinis suderinimas ir nuoseklesnė atskaitomybė įvairiuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose suteikia galimybę vykdyti veiksmingesnę priežiūrą pasauliniu mastu ir padeda išvengti arbitražo tarp jurisdikciją turinčių subjektų. Taip pat būtina sumažinti daugelio didesnių tarptautinę veiklą vykdančių ES finansų subjektų, kurie turi teikti informaciją kelių jurisdikciją turinčių subjektų institucijoms, atskaitomybės naštą. Komisija, koordinuodama veiksmus su kitomis ES institucijomis, jau aktyviai dalyvauja įvairiose tarptautinėse iniciatyvose 37 , kuriomis siekiama užkirsti kelią tolesniam susiskaidymui ir skatinti dažniau naudoti bendrus priežiūros duomenų elementus. Toliau dalyvausime šioje veikloje, kad padėtume skatinti tarptautines pastangas gerinti duomenų standartizavimą ir atskaitomybės reikalavimų suderinimą, kai tai atitinka ES interesus, ir propaguoti ES sprendimus bei metodus.

Komisija pripažįsta, kad, be didelės naudos, kurios tikimasi iš šios strategijos, atskaitingi subjektai ir priežiūros institucijos taip pat patirs didelių ilgainiui susikaupiančių prisitaikymo išlaidų. Tačiau siūlomas laipsniškas metodas, grindžiamas bendru valdymu ir glaudžiu suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu, leis priimti optimalius sprendimus ir suteiks pakankamai laiko prie jų prisitaikyti ir juos įgyvendinti. Tai padės užtikrinti, kad su būsimos priežiūrinės atskaitomybės sistemos įgyvendinimu susijusios išlaidos būtų kuo mažesnės, o visi suinteresuotieji subjektai gautų kuo didesnės naudos.

Siekdama užtikrinti, kad būtų reikiamų išteklių, ir suteikti tinkamas paskatas strategijai įgyvendinti, Komisija išnagrinės ir skatins įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių bendradarbiavimo ir bendro investavimo modelius 38 . ES institucijos, kaip ir kiti suinteresuotieji subjektai, jau skiria didelę savo biudžeto dalį atskaitomybės procesams ir susijusiems pajėgumams gerinti. Komisija yra pasirengusi teikti paramą valstybėms narėms, įgyvendinančioms administracines ar struktūrines reformas, įskaitant duomenų pajėgumų stiprinimą 39 . Be to, specialiomis ES programomis 40 , kuriomis remiamas ES skaitmeninių pajėgumų plėtojimas, galima remti standartizacijos veiklą ir projektus, kuriais siekiama toliau plėtoti ES ir nacionalinių priežiūros institucijų techninę infrastruktūrą ir priemones.

4.5.Šiuolaikinių technologijų naudojimo skatinimas

Šiuolaikinės informacinės technologijos atlieka labai svarbų vaidmenį palengvinant duomenimis grindžiamą priežiūrą. Remiantis šia strategija bus sudarytos būtinos sąlygos optimaliam priemonių „RegTech“ ir „SupTech“ naudojimui. „RegTech“ gali sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyvesnei ir itin automatizuotai atskaitomybei, nes padeda atskaitingiems subjektams duomenis teikti tiksliau ir greičiau. „SupTech“ gali padėti priežiūros institucijoms pagrįsti savo sprendimus, sudarydama sąlygas greičiau tvarkyti duomenis ir atlikti tikslesnes bei sudėtingesnes pateiktų duomenų analizes. Siekiant įgyvendinti ir išlaikyti pagrindinius būsimos atskaitomybės sistemos elementus, pavyzdžiui, bendrųjų duomenų žodyną ir priežiūros duomenų erdvę, taip pat reikės tinkamos technologijos.

Siekdama padėti paspartinti šių technologijų diegimą, Komisija bendradarbiaus su Europos inovacijų tarpininkų forumu 41 , kad būtų parengti ir išbandyti nauji techniniai sprendimai. Komisija taip pat remsis nacionalinio lygmens priežiūros institucijų atskaitomybės iniciatyvomis 42 ir iki 2024 m. parengs ataskaitą, kad pasidalytų geriausia patirtimi. Kaip paskelbta Skaitmeninių finansų strategijoje, 2022 m. Komisija sukurs ES skaitmeninių finansų platformą, kuri sujungtų visos ES suinteresuotuosius subjektus ir valdžios institucijas. Tai suteiks įmonėms galimybių kurti ir išbandyti novatoriškas taikomąsias programas ir padės skatinti inovacijas reguliavimo ir priežiūros technologijų srityje. 

Siekiant paspartinti šiuolaikinių technologijų naudojimą priežiūrinės atskaitomybės srityje, pirmiausia būtina didinti priežiūrinės atskaitomybės reikalavimų aiškumą ir nuoseklumą, taip pat daugiau standartizuoti duomenis. Nuoseklūs ir nedviprasmiški atskaitomybės reikalavimai ir aiškios taisyklės padės sukurti paprastesnius „RegTech“ sprendimus. Tai bus ypač naudinga mažesniems atskaitingiems subjektams, kurie turi mažiau galimybių naudotis sudėtingomis IT sistemomis arba trečiųjų šalių paslaugų teikėjų paslaugomis. Nuoseklesni ir kokybiškesni duomenys taip pat padės priežiūros institucijoms įgyvendinti veiksmingus „SupTech“ sprendimus.

Komisija siekia, kad ateityje atskaitomybės reikalavimai būtų kompiuterio skaitomi ir tvarkomi (šalia žmogaus skaitomo formato). Kompiuterio skaitomos ir tvarkomos informacijos teikimo reikalavimai (MRER 43 ) galėtų labai supaprastinti priežiūrinę atskaitomybę, nes nereikėtų žmogaus įsikišimo atskaitomybės prievolėms skaityti, aiškinti ir vykdyti. Remiantis tiksliais ir nuosekliais nurodymais, tinkamais tvarkyti kompiuteriu, MRER bus visiškai pašalintas apibrėžčių dviprasmiškumas. Šiuo metu vykdomas bandomasis projektas, kuriuo siekiama įvertinti galimybes ir nustatyti būtinas perėjimo prie MRER sąlygas, o išorės tyrimo rezultatai bus paskelbti 2022 m. pradžioje 44 . Jį užbaigus, Komisija apsvarstys galimybę į atrinktas atskaitomybės sistemas įtraukti MRER ir apie tai praneš savo 2023 m. pažangos ataskaitoje.

Komisija taip pat išnagrinės ir plėtos naujų rūšių duomenų rinkimo metodus. Finansų rinkose paskirstytojo registro technologijos (PRT) gali suteikti priežiūros institucijoms galimybę stebėti sandorius tikruoju laiku ir leisti joms tiesiogiai iš prekybos sistemų gauti sandorių pranešimus (o ne laukti, kol sandorio šalys išsiųs pranešimus). Rinkos infrastruktūroms skirta PRT bandomoji tvarka 45 , dėl kurios neseniai susitarė abi teisėkūros institucijos, suteikia Komisijai galimybę įvertinti PRT naudojimo informacijos teikimo tikslais naudą ir išbandyti technologiją kontroliuojamomis sąlygomis. Šiuo tikslu ir remdamasi ankstesniais bandomaisiais projektais, kuriais buvo siekta išbandyti PRT dėl prieigos prie reguliuojamos finansinės informacijos 46 , Komisija paprašys ESMA ištirti PRT naudojimą priežiūrinės atskaitomybės tikslais. Siekiant pasirengti galimam bandomosios tvarkos išplėtimui ir PRT grindžiamų sandorių sistemų bei poprekybinės infrastruktūros įforminimui, šis vertinimas taip pat apims išvestinių finansinių priemonių rinkas. Be to, Europos Parlamento prašymu Komisija planuoja bandomąjį projektą dėl techninių į PRT integruotos priežiūros pagrindų. Komisija sieks remti ESMA tyrimą pasinaudodama patirtimi kuriant Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą (EBSI) 47 viešajame sektoriuje.

5.Išvada

ES finansų sistemos priežiūra grindžiama laiku teikiamais, aktualiais ir aukštos kokybės duomenimis. Dabartiniai priežiūrinės atskaitomybės reikalavimai yra veiksmingi teikiant priežiūros institucijoms aktualius duomenis. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, kad ES priežiūrinė atskaitomybė atitiktų ateities poreikius – sumažinti neveiksmingumą ir nereikalingą naštą, pagerinti teikiamų duomenų kokybę ir užtikrinti optimalų jų naudojimą, taip pat sudaryti sąlygas atskaitingiems subjektams ir institucijoms visapusiškai pajusti šiuolaikinių technologijų teikiamą naudą.

Komisijos ilgalaikėje ES finansinių paslaugų priežiūros duomenų vizijoje daugiausia dėmesio skiriama keturiems pagrindiniams elementams: 1) didesniam duomenų nuoseklumui ir standartizavimui, 2) geresniems institucijų duomenų mainams, 3) geresniam atskaitomybės reikalavimų rengimo ir priėmimo procesui ir 4) bendram valdymui. Įgyvendinus šiuos pagrindinius elementus bus sudarytos sąlygos veiksmingiau ir produktyviau naudotis šiuolaikinėmis technologijomis.

Komisija imsis įvairių svarbių iniciatyvų ir įdiegs tinkamas valdymo priemones, kad paskatintų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Kartu Komisija ragina visos ES priežiūros institucijas bendradarbiauti siekiant racionalizuoti, supaprastinti ir modernizuoti ES finansinių paslaugų priežiūrinę atskaitomybę. Komisija taip pat ragina finansų sektorių tęsti konstruktyvų dialogą siekiant parengti sprendimus ir technologijas, kurie padėtų stiprinti finansų priežiūrą ir kartu kuo labiau sumažinti jos išlaidas.

Iki 2023 m. Komisija pateiks įgyvendinant šias iniciatyvas padarytos pažangos ir įgytos patirties ataskaitą.

(1) Žr. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi  

(2)   COM/2021/118 final

(3)   COM(2020) 66 final

(4)   COM(2020) 591 final

(5) Išsamų atskaitomybės reikalavimų aprašymą ir skaičiavimą rasite dokumente SWD(2019) 402 final , p. 52–55 .

(6)   Įžvalgos apie politikos įgyvendinimą Nr. 29 , Tarptautinių atsiskaitymų banko Finansinio stabilumo institutas.

(7) Apžvalgą, be kita ko, rasite dokumente SWD(2019) 402 final , p. 19–23.

(8) Pavyzdžiui, tarptautinėms diskusijoms, vykstančioms Finansinio stabilumo taryboje, Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komitete / Tarptautinėje vertybinių popierių komisijų organizacijoje (CPMI-IOSCO) ir LEI reguliavimo priežiūros komitete.

(9)   COM(2021) 219 final

(10)   Priežiūros duomenų rinkimas Europos Komisija (europa.eu)

(11)   SWD(2019) 402 final  

(12) „ Study on the costs of compliance for the financial sector“, ICF ir CEPS, 2019 m., p. 164 .   Papildomos ES atskaitomybės reikalavimų vykdymo išlaidos, manoma, siekia maždaug 0,5 proc. veiklos išlaidų.

(13)     https://ec.europa.eu/info/law/law-making-process/planning-and-proposing-law/better-regulation-why-and-how_lt

(14) „RegTech“ – technologijos, padedančios veiksmingiau ir produktyviau nei esami pajėgumai vykdyti teisės aktų reikalavimus. „SupTech“ – inovatyvios technologijos, priežiūros institucijoms padedančios vykdyti priežiūrą ir skaitmenizuoti atskaitomybės ir reguliavimo procesus. Žr. 4.5 skirsnį.

(15)   Reglamento (ES) 2019/876 430c straipsnis .

(16) 2021 m. kovo mėn. paskelbtas EBI diskusijoms skirtas dokumentas dėl galimybių studijos dėl integruotos informacijos teikimo sistemos pagal KRR 430 straipsnį. Galutinė galimybių studija turi būti paskelbta 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

(17)   COM(2021) 581 final

(18) COM/2021/720 final.

(19) COM(2021) 721 final.

(20)   Reglamentas (ES) 2019/834 .

(21) COM(2021) 727 final.

(22) Duomenų žodynas bus informacijos apie teiktinus duomenis saugykla. Jame duomenys bus apibrėžti atsižvelgiant į teisines ir verslo aplinkybes ir pateikta kita informacija, reikalinga duomenims naudoti, pavyzdžiui: leistinos vertės, formatas, prieigos apribojimai, ryšys su kitais duomenų straipsniais (pvz., yra kitų duomenų straipsnių dalis arba suma). Pavyzdžiui, žr. CPMI/IOSCO dokumentą „Pagrindinių ne biržos išvestinių finansinių priemonių duomenų elementų suderinimas“ ir ECBS ir bankų sektoriaus parengtą Bankų integruotos atskaitomybės žodyną ( BIRD ).

(23) Žr. Eurosistemos iniciatyvą IReF. Įgyvendinimas planuojamas 2024–2027 m.

(24)   Galutinė ataskaita  „Implementing dictionaries of regulatory concepts and reporting obligations by assisted machine learning“ („Reglamentavimo sąvokų ir atskaitomybės prievolių žodynų diegimas pasitelkiant mašinų mokymąsi“), parengta „Crosslang“, „ID Lab“ ir „Milieu“ (2021 m.).

(25) Pavyzdžiui, Komisija siūlo plačiau naudoti LEI atliekant mokėjimus ir kaip kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinio dalį.

(26)   ESRB/2020/12 .

(27) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012.

(28) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų.

(29) Žr. EBA/DC/2020/335 .

(30) Duomenų erdvės buvo įtrauktos į platesnę Europos duomenų strategiją, siekiant nustatyti konkrečias duomenų mainų ir duomenų kaupimo priemones. Žr. COM(2020) 66 final .

(31) COM(2021) 723 final, COM(2021) 724 final ir COM (2021) 725 final.

(32)   COM(2021) 663 final, COM(2021) 664 final ir COM(2021) 665 final .

(33)   COM(2021) 219 final .

(34)   Atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(35) Reikalavimas parengti ir nuolat atnaujinti priežiūros vadovą nustatytas Reglamentu (ES) 2019/2175 .

(36) Būsima struktūra taip pat gali apimti naują Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją, kaip siūloma COM(2021) 421 final.

(37) Pavyzdžiui, vadovaujant Finansinio stabilumo tarybai, BBPK, CPMI-IOSCO ir Reguliavimo priežiūros komitetui.

(38) Pavyzdžiui, ESMA duomenų projektą ir NKI skirtų sistemų kūrimą; ECB koordinuojamos ECBS narių duomenų infrastruktūros bendrą kūrimą; EIOPA priemonės, skirtos padėti mažoms draudimo įmonėms rengti „Mokumas II“ ataskaitas XBRL formatu, kūrimą; kai kurių valstybių narių sukurtas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

(39) Administracinėms ir struktūrinėms reformoms parengti ir įgyvendinti – remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė. Šiuo metu vykdomas projektas, kuriuo siekiama plėtoti NKI pajėgumus vykdyti duomenimis grindžiamą priežiūrą.

(40) Pavyzdžiui, Komisijos metinė Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa arba naujoji Skaitmeninės Europos programa.

(41) Kaip paskelbta Skaitmeninių finansų strategijoje ( COM(2020) 591 final ) .

(42) Pavyzdžiui, Austrijoje (žr. https://www.aurep.at/ ), Italijoje (žr. https://www.cooperazionepuma.org/ ) ir Danijoje (žr. https://arkitektur.digst.dk/sites/default/files/white_paper_on_a_common_public-sector_digital_architecture_pdfa.pdf ).

(43) T. y. reikalavimai, kurie išreiškiami logiška nuoseklia seka ir kuriuos gali tiesiogiai naudoti deterministinė kompiuterinė sistema.

(44)   Kvietimas dalyvauti konkurse, FISMA/2020/OP/0001 .

(45)   COM(2020) 594 .

(46) Žr. ankstesnį Europos finansinio skaidrumo vartų bandomąjį projektą ( https://eftg.eu/ ), kuris parodė, kad siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą ir geresnį duomenų valdymą, yra veiksminga dalytis finansiniais duomenimis.

(47) https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/european-blockchain-services-infrastructure .