1. 

Praėjo jau daugiau nei septyniolika metų nuo to laiko, kai Konsortium Südtiroler Baumschuler, kurios teisių perėmėja yra Schniga GmbH (toliau – Schniga), Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT) pateikė paraišką dėl apsaugos vienai augalų veislei Bendrijoje suteikimo ( 2 ). Paraiška buvo susijusi su „Gala Schnitzer“ obuolių veisle, tačiau lig šiol dar nepavyko išspręsti, ar ši Tarnyba paraišką turi patenkinti, ar atmesti.

2. 

Kompetentingas BAVT komitetas 2007 m. vasario 26 d. suteikė prašomą apsaugą „Gala Schnitzer“ ( 3 ) obuolių veislei, įvertinęs, kad ji pakankamai skyrėsi nuo „Baigent“ veislės, kurios buvimu jos savininkė (Brookfield) grindė protestą dėl naujos registracijos. Tačiau 2007 m. vasario 26 d. sprendimą BAVT apeliacinė taryba panaikino 2007 m. lapkričio 21 d. dėl tam tikrų procedūros pažeidimų.

3. 

2007 m. lapkričio 21 d. Apeliacinės tarybos sprendimas buvo apskųstas Bendrajam Teismui, o jis 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu minėtą sprendimą panaikino ( 4 ).

4. 

Įsigaliojus 2010 m. rugsėjo 13 d. Bendrojo Teismo sprendimui (Teisingumo Teismui atmetus pateiktą apeliacinį skundą) ( 5 ), BAVT apeliacinė taryba turėjo dar kartą išnagrinėti ginčą dėl 2007 m. vasario 26 d. Komiteto sprendimo.

5. 

2013 m. rugsėjo 20 d. priimtais sprendimais ( 6 ) BAVT apeliacinė taryba dar kartą panaikino 2007 m. vasario 26 d. sprendimą dėl priežasčių, susijusių su, visų pirma, taikyta procedūra.

6. 

Schniga apskundė abu Apeliacinės tarybos sprendimus Bendrajam Teismui, o jis šį kartą juos patvirtino 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu Schniga / BAVT –Brookfield New Zealand ir Elaris (Gala Schnitzer) ( 7 ) (toliau – skundžiamas sprendimas); dėl šio Bendrojo Teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas.

7. 

Taigi tai jau antras kartas, kai ginčas dėl tos pačios augalų veislės pasiekia Teisingumo Teismą, ir jį sprendžiant didžiausias dėmesys skiriamas ne jo esminiams aspektams (t. y. dviejų obuolių veislių skirtumams), o procedūriniams aspektams. Techninė genetinės medžiagos ekspertizė, nuo kurios iš esmės priklauso augalo veislės skiriamųjų požymių pripažinimas, yra pagrindas, kuriuo remiantis BAVT patvirtina arba atmeta paraišką dėl teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo. Taigi minėtos ekspertizės atlikimo būdo reglamentavimas turi juridinę reikšmę.

8. 

Schniga nori gauti „Gala Schnitzer“ obuolių veislės, kurią laiko nauja, stabilia ir išskirtine dėl aiškaus juostelių pločio novatoriškumo, siekiamą teisinę apsaugą. Tačiau ginčijamame sprendime Bendrasis Teismas, patvirtindamas Apeliacinės tarybos sprendimus, paraišką dėl teisinės apsaugos suteikimo atmetė, konkrečiai kalbant, dėl: a) techninės ekspertizės tyrimo gairių ratione temporis nesilaikymo ir b) dėl tariamo BAVT pirmininko įgaliojimų viršijimo.

9.

Pagal 6 straipsnį saugomos veislės, kurios yra išskirtinės, vienodos, stabilios ir naujos. Iš minėtų kriterijų pirmieji trys ispanų kalba žymimi atitinkamų savybių pirmosiomis raidėmis – DHE ( 9 ).

10.

Pagal 7 straipsnio 1 dalį veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos <…> visuotinai žinomos veislės.

11.

Likusieji vienodumo, stabilumo ir naujumo kriterijai apibrėžti atitinkamai Reglamento Nr. 2100/94 8, 9 ir 10 straipsniuose.

12.

Atitiktis DHE kriterijams patikrinama kiekvienu atveju atliekant techninę ekspertizę, kuri atliekama pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 ir 56 straipsnius.

13.

Reglamento 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1. Tarnybai neradus jokių kliūčių suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje remiantis pagal 53 ir 54 straipsnius atlikta ekspertize, ji organizuoja techninę 7, 8 ir 9 straipsniuose išdėstytų sąlygų [DHE kriterijų] laikymosi ekspertizę, kurią gali atlikti kompetentinga tarnyba ar tarnybos bent vienoje iš valstybių narių <…>“

14.

56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta:

„2.   Bet kuri techninė ekspertizė atliekama pagal Administracinės tarybos nustatytas tyrimų gaires ir bet kuriuos Tarnybos nurodymus.“

15.

Apskritai šiose gairėse aprašyta techninei ekspertizei reikalinga augalų medžiaga, tyrimų tvarka, taikomi metodai, pastabos, veislių grupė, kurios tyrimai atliekami, taip pat tyrimo požymių lentelė. Atsižvelgiant į pastarąją, prašomos apsaugoti veislės augalai auginami šalia kontrolinių veislių, kurias BAVT ir paskirtas ekspertizės centras laiko artimiausiomis, remiantis techniniu aprašu, kuris pridedamas prie paraiškos dėl teisinės apsaugos.

16.

22 straipsnyje „Sprendimas dėl tyrimų gairių“ nustatyta:

„1.   Tarnybos pirmininkui pasiūlius, Administracinė taryba priima sprendimą dėl tyrimo gairių. Sprendimo data ir konkreti rūšis paskelbiami Oficialiajame [BAVT] biuletenyje, nurodytame šio reglamento 87 straipsnyje.

2.   Kol Administracinė taryba nepriima sprendimo dėl tyrimo gairių, Tarnybos pirmininkas gali priimti laikiną sprendimą. Laikinasis sprendimas nustoja galioti, kai sprendimą priima Administracinė taryba. Jei laikinas Tarnybos pirmininko sprendimas neatitinka Administracinės tarybos sprendimo, tai neturi įtakos iki Administracinės tarybos sprendimo pradėtai techninei ekspertizei; Administracinė taryba gali nuspręsti kitaip, jei to reikalauja aplinkybės. Administracinė taryba gali nuspręsti kitaip, jei to reikalauja aplinkybės.“ ( 11 )

17.

23 straipsnyje „Tarnybos pirmininko teisės“ teigiama:

„1.   Kai Administracinė taryba priima sprendimą dėl tyrimo gairių, ji nurodo įgaliojimus, kuriais remdamasis Tarnybos pirmininkas gali įrašyti papildomas veislės savybes ir jų apibūdinimus.

2.   Jei Tarnybos pirmininkas naudojasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais, mutatis mutandis taikoma šio reglamento 22 straipsnio 2 dalis.“

18.

BAVT protokolu TP/14/1 nustatomos obuolių veislės „Malus Mill“ techninės ekspertizės gairės. Prieš jį priimant pagal Reglamentą Nr. 2100/94 nebuvo nustatyta jokių principų ar bendrųjų nurodymų dėl šių veislių. Remdamasi nusistovėjusia techninių ekspertizių praktika BAVT įvertino veislių DHE kriterijus pagal bendrąsias Naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (toliau – UPOV) – Tarptautinės konvencijos dėl naujų augalų veislių apsaugos sukurtos tarpvyriausybinės organizacijos – gaires ir technikas ( 13 ).

19.

Pagal BAVT protokolo TP/14/1 III.3 punktą atliekant DHE tyrimus ir rengiant aprašymus naudojami I priede minimi požymiai.

20.

Tačiau pagal BAVT protokolo TP/14/1 III.5 punktą mažiausia tyrimų trukmė (nepriklausomi vegetacijos ciklai) paprastai atitinka mažiausiai du pakankamus vaisių derlius. IV punkte pridedama, kad prašoma apsaugoti veislė gali atitikti DHE kriterijus po dviejų vaisių prinokimo laikotarpių, bet kai kuriais atvejais būtini trys laikotarpiai.

21.

BAVT protokolo TP/14/1 III.6 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai techniniame klausimyne arba vykstant tyrimams gali tvirtinti, jog prašoma apsaugoti veislė turi požymių, kurie gali būti naudingi nustatant skirtumus. Pateikus tokį tvirtinimą ir jį pagrindžiančius patikimus techninius duomenis, gali būti atliekamas tyrimas, jeigu galima parengti techniškai priimtiną tyrimų procedūrą. Be to, jeigu mažai tikėtina, kad tik pagal protokole išvardytus požymius bus įrodyti skirtumai, pritarus BAVT pirmininkui, atliekami specialūs tyrimai.

22.

UPOV, prie kurio Europos Sąjunga prisijungė 2005 m. liepos 29 d., priėmė tam tikrus protokolus ir gaires, kurie svarbūs šioje byloje. Tiksliau tariant, 2002 m. balandžio 19 d. Dokumentas UPOV TG/1/3 pavadinimu „Bendrasis išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo ekspertizės įvadas ir aprašymų, suderintų su augalų veislėmis, parengimas“ (toliau – UPOV protokolas TG/1/3) yra pagrindinė UPOV gairių, susijusiu su DHE ekspertize, rinkinio taisyklė.

23.

UPOV protokolo TG/1/3 dalykas apibrėžtas 1.2 punkte:

„Šio dokumento <…> ir susijusių dokumentų, kuriuose išdėstytos ekspertizės gairės procedūros <…>, tikslas – nustatyti DHE ekspertizės principus.

<…> Nustačius šiuos principus užtikrinama, kad augalų veislių ekspertizė atliekama suderintai visose Sąjungos valstybėse narėse.“

24.

UPOV protokolo TG/1/3 1.3 punkte nurodyta:

„Vieninteliai privalomi Sąjungos valstybių narių įpareigojimai išdėstyti UPOV Konvencijos tekste ir šio dokumento nereikėtų aiškinti taip, kad nagrinėjamos Sąjungos valstybės narės atveju jis būtų nesuderintas su atitinkamu teisės aktu.“

25.

UPOV protokolo TG/1/3 4.2.3 punkto antrame sakinyje nustatyta:

„Požymiai, įtraukti į atskiras ekspertizės gaires, nebūtinai yra baigtiniai ir, prireikus ir laikantis anksčiau išdėstytų sąlygų, galima įtraukti papildomų požymių.“

26.

Kalbant apie svarbius požymius, protokolo 6.2 punkte pažymima:

„Prie svarbių veislės požymių priskiriami bent jau kaip DHE ekspertizės pagrindas naudojami požymiai arba į veislės aprašą veislės apsaugos suteikimo dieną įtraukti požymiai. Todėl bet kokie akivaizdūs požymiai gali būti laikomi svarbiais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pateikti ekspertizės gairėse, ar ne.“

27.

Dėl stabilumo ekspertizės 7.2 punkte numatyta:

„Į pagrindinius arba esminius požymius įtraukiami bent jau DHE ekspertizės metu naudojami požymiai arba veislės apraše minėtos veislės apsaugos suteikimo dieną nurodyti požymiai. Todėl galima atsižvelgti į visus akivaizdžius požymius, nepriklausomai nuo to, ar jie yra pateikti ekspertizės gairėse, ar ne.“

28.

Kalbant apie obuolius, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo ekspertizei atlikti taikomos 1995 m. spalio 20 d. UPOV nustatytos veislės „Malus Mill“ gairės TG/14/8 (toliau – UPOV protokolas TG/14/8).

29.

2005 m. balandžio 6 d. UPOV protokole TG/14/9 nustatytos naujos visų obuolių veislių „Malus domestica Borkh“, išskyrus veisles, naudojamas tik kaip skiepai arba dekoratyvinės veislės, DHE ekspertizės gairės ( 14 ). UPOV protokolo TG/14/9 7 dalyje pateiktoje požymių lentelėje yra požymis Nr. 40 pavadinimu „vaisius: juostelių plotis“, kuris nebuvo pateiktas požymių lentelėje, pridėtoje prie UPOV protokolo TG/14/8.

30.

Kompleksinės faktinės bylos aplinkybės, aprašytos skundžiamo sprendimo 22–43 dalyse. Jas būtų galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

31.

Paraiška suteikti obuolių veislės „Malus Mill“ pavadinimu „Gala Schnitzer“ (toliau – prašoma apsaugoti veislė) teisinę apsaugą buvo pateikta BAVT 1999 m. sausio 18 d. ( 15 ) Kitą mėnesį BAVT įpareigojo Bundessortenamt ekspertizės centrą (Vokietijos federalinė augalų veislių tarnyba, toliau – BSA) atlikti techninę ekspertizę dėl veislės, kurios apsaugos prašoma, pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį. Dėl palyginimo pateikta veislė „Baigent“ (toliau – kontrolinė veislė) dėl jos panašumo su veisle, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška.

32.

Kadangi Schniga pateikta medžiaga buvo užkrėsta virusu, 2001 m. ekspertizė sustabdyta iki 2002 m. pavasario, kai pareikalavus minėta įmonė atsiuntė naują sveiką medžiagą. Ekspertizė buvo atliekama 2003–2004 m.

33.

2005 m. sausio 18 d. BSA laiške nurodo BAVT, kad jau nusiuntė preliminarią DHE ekspertizės dėl veislės, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad veislė „Gala Schnitzer“ skyrėsi nuo kontrolinės veislės, remiantis požymiu, nenurodytu BAVT protokole TP/14/1, t. y. „žiedas: kuokelio kotelio pagrindo spalva (po dulkinės atsivėrimo)“. BSA taip pat nurodė, kad buvo pateikta įrodymų, kad šis požymis yra pakankamai vienodas, pakartojamas ir rodo užtektinai skirtumų tarp veislių, todėl galima jas atskirti.

34.

BAVT 2005 m. vasario 7 d. pateikė Schniga preliminarią ataskaitą kartu su pastaba: „be papildomų komentarų“. 2005 m. gruodžio 19 d. BSA pateikė Schniga ir BAVT galutinę techninės ekspertizės ataskaitą. Remiantis šios ataskaitos 16 ir 17 punktais matyti, kad, lyginant veislę, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, ir kontrolinę veislę, pirmajai būdingos plačios juostelės (7 išnaša), o antrajai – siauros arba vidutinės juostelės (4 išnaša). Ataskaitoje taip pat patvirtinta, kad vertinime remiamasi papildomo požymio „vaisius: juostelių plotis“ vertinimu atitinkamai pagal UPOV protokolo TG/14/9 požymį Nr. 40 (toliau – papildomas ginčijamas požymis). BAVT šiuo klausimu pažymėjo, kad papildomas ginčijamas požymis nebuvo pateiktas BAVT protokole TG/14/1 ir UPOV protokole TG/14/8.

35.

2006 m. sausio 24 d. BATV laišku perdavė BSA, kad galutinėje ekspertizės ataskaitoje buvo nurodyti klaidingi pagrindiniai principai ir kad ne minėtas BAVT protokolas TG/14/1, o UPOV protokolas TG/14/8, galiojęs sprendimo dėl veislės, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, ekspertizės priėmimo dieną (1999 m. sausio mėn.), turėjo būti naudojamas kaip minėtos ataskaitos pagrindas.

36.

2006 m. vasario 9 d. BSA pateikė BAVT iš dalies pakeistą galutinę techninės ekspertizės ataskaitą, kurios 17 punkte numatyta:

„Veislė buvo ištirta pagal 1995 m. [UPOV protokolą] TG/14/8. Veislės aprašymas atliktas remiantis 2003 m. kovo 27 d. BAVT [protokole] TG/14/1, kuris įsigaliojo ekspertizės metu, pateikta požymių lentele, todėl veislė [, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška,] vėliau pirmumo tvarka būtų įtraukta į kontrolinį rinkinį. Veislė pagal abu [protokolus] yra išskirtinė, stabili ir vienoda.“

37.

2006 m. gegužės 5 d. įstojusios į bylą šalys Brookfield ir Elaris, atitinkamai su šios veislės apsaugos teise susijusios licencijos savininkė ir šios teisės savininkė, pagal Reglamento Nr. 2100/94 59 straipsnį pareiškė prieštaravimus BAVT dėl teisinės apsaugos suteikimo veislei „Gala Schnitzer“; jos rėmėsi ankstesne teise į veislės „Baigent“ apsaugą.

38.

Elaris ir Brookfield nurodyti pagrindai buvo, pirma, susiję su Schniga suteikta teise dar kartą atsiųsti virusu neužkrėstą augalų medžiagą, kai BAVT atmetė jos pirminę paraišką, ir, antra, su tuo, kad veislė, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, nepakankamai skyrėsi nuo kontrolinės veislės.

39.

2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu BAVT pirmininkas leido naudoti papildomą ginčijamą požymį, kuris leistų atskirti veislę, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, nuo kontrolinės veislės ( 16 ). Sprendimas aiškiai pagrįstas Reglamento Nr. 1239/95 23 straipsniu.

40.

2007 m. vasario 26 d. sprendimu BAVT komitetas, priimantis sprendimus dėl prieštaravimų dėl augalų veislių apsaugos Bendrijoje suteikimo, suteikė prašomą veislės apsaugą ir atmetė prieštaravimus. Tiksliau kalbant, komitetas pripažino, kad „dėl techninių priežasčių“ yra pagrįsta atsižvelgti į papildomą ginčijamą požymį, nepaisant to, kad jis neminimas paraiškos dėl teisinės apsaugos suteikimo pateikimo dieną galiojusiuose protokoluose.

41.

BAVT apeliacinė taryba priėmė Brookfield ir Elaris apeliaciją dėl 2007 m. vasario 26 d. sprendimo, panaikino šį sprendimą ir atmetė paraišką dėl teisinės apsaugos suteikimo. Ji teigė, kad Reglamento Nr. 2100/94 61 straipsnio 1 dalies b punktas nesuteikia Tarnybai teisės leisti Schniga pateikti naują medžiagą.

42.

Schniga pateikė Bendrajam Teismui ieškinį dėl 2007 m. lapkričio 21 d. Apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo. Ieškinys buvo patenkintas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ( 17 ); pastaruoju sprendimu buvo panaikintas ginčijamas sprendimas.

43.

Taigi Apeliacinė taryba turėjo dar kartą išnagrinėti apeliaciją, kiek tai susiję su prašomos apsaugoti veislės skiriamuoju požymiu, palyginti su kontroline veisle.

44.

Šį (antrąjį) kartą Apeliacinė taryba nusprendė, kad BSA papildomo ginčijamo požymio vertinimas atliekant techninę ekspertizę laikytinas BAVT protokolo TP/14/1 III.3 punkto pažeidimu dėl toliau išvardytų priežasčių: a) minėtas požymis neminimas nė viename galiojančiame protokole, t. y. (1995 m.) UPOV TG/14/8 ir (1993 m.) BAVT TP/14/1 protokoluose, ir atitinkamose jų gairėse; b) Schniga techniniame klausimyne ar per ekspertizę į šį požymį atsižvelgti neprašė; c) BSA papildomo ginčijamo požymio neįvardijo susirašinėjime su BAVT, kuri jį pirmą kartą mini galutinėje ekspertizės ataskaitoje ir 2006 m. gruodžio 14 d. Tarnybos pirmininko sprendime, ir d) 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas, kuriuo leidžiama retroaktyviai naudoti minėtą požymį, yra negaliojantis dėl esminės klaidos, nes priimtas praėjus 12 mėnesių po galutinės ataskaitos ir nėra pagrįstas pagal Reglamento Nr. 1239/95 22 straipsnio 2 dalį.

45.

Be to, Apeliacinė taryba dėl palyginimo pateikia jos sprendimą byloje Jewel (A 010/2008) ( 18 ), kurioje nusprendė, kad, norint naudoti papildomą požymį, dėl teisinio saugumo, prašymų svarstymo objektyvumo ir dalyvaujančių šalių elgesio numatomumo pirmiausia reikia gauti BAVT pirmininko sutikimą.

46.

Apeliacinė taryba BSA per metus parengtą papildomo ginčijamo požymio techninę ekspertizę taip pat įvertino kaip akivaizdų UPOV protokolų TG/1/3 ir TG/14/8 pažeidimą, nes, siekiant patikrinti obuolių veislių vienodumą ir stabilumą, remiantis protokolais, tokios ekspertizės turi būti atliekamos bent jau du vienas po kito einančius auginimo ciklus.

47.

Apeliacinė taryba nusprendė, kad teisiškai negali būti laikoma, kad veislė, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, skiriasi nuo kontrolinės veislės.

48.

2014 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame ieškinyje Schniga skundžia abu Apeliacinės tarybos sprendimus.

49.

Vienintelį Schniga pateiktą panaikinimo pagrindą sudaro dvi dalys: pirma, tvirtinama, kad buvo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 2100/94 7 straipsnis ir 56 straipsnio 2 dalis, nes buvo atsisakyta per techninę ekspertizę atsižvelgti į papildomą nustatytą ginčijamą požymį, kuris nenumatytas UPOV techniniuose protokoluose pateiktuose požymių sąrašuose, kurie, kaip matyti iš UPOV protokolo TG/1/3 gairių, nėra baigtiniai. Be to, Schniga teigia, kad sprendimais pažeidžiamos Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes šioje byloje remiamasi neteisinga BAVT pirmininko įgaliojimų šiuo klausimu samprata ir pažeidžiama teisė į gynybą, o kartu ir visos garantijos ir materialinė teisė gauti prašomą apsaugą, kaip numatyta Reglamento Nr. 2100/94 7–10 straipsniuose.

50.

Remdamasi antra panaikinimo pagrindo dalimi Schniga teigė, jog sprendimuose klaidingai nurodyta, kad techninė veislės, dėl kurios pateikta paraiška dėl teisinės apsaugos suteikimo, ekspertizė klaidinga, nes buvo atlikta ne per dvejus, o per vienus metus.

51.

Bendrasis Teismas Schniga ieškinį atmetė. Dėl pirmojo panaikinimo pagrindo Bendrasis Teismas konstatavo:

52.

Atmetęs pirmąją skundo dalį Bendrasis Teismas antrąją laiko nereikšminga. Tačiau Bendrasis Teismas taip pat pateikė keletą argumentų ( 23 ), kuriais remiantis techninė ekspertizė (susijusi su papildomu ginčijamu požymiu), atlikta tik per vienus metus, pažeidžia BAVT protokolo TP/14/1 III.5 ir IV punktus ir UPOV protokolo TG/1/3 5.3.3.1.1 punktą.

53.

Dėl to Bendrasis Teismas ieškinį dėl panaikinimo atmetė ir priteisė iš Schniga bylinėjimosi išlaidas.

54.

Teisingumo Teismo kanceliarija Schniga apeliacinį skundą gavo 2015 m. lapkričio 23 d., o BAVT ir Brookfiel bei Eladis atsiliepimus – atitinkamai 2016 m. vasario 2 ir 3 d.

55.

Schniga prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

56.

BAVT, kuri nesutinka su Apeliacinės tarybos sprendimais, patvirtintais Bendrojo Teismo, taip pat prašo Teisingumo Teismo patenkinti apeliacinį skundą ir nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

57.

Brookfiel ir Eladis prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Schniga bylinėjimosi išlaidas.

58.

2016 m. lapkričio 24 d. įvykusiame teismo posėdyje dalyvavo Schniga, BAVT ir Brookfield.

59.

Schniga savo apeliacinį skundą grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 2100/94 7 ir 56 straipsnių, siejamų su Reglamento Nr. 1239/95 22 ir 23 straipsniais, pažeidimu. Jos argumentai paremti trimis kaltinimais Bendrajam Teismui: a) jis neįvertino tikrosios pagrindinių principų ir protokolų funkcijos, b) jis suklydo vertindamas minėtų principų ir protokolų teisinį pobūdį ir c) juos taikydamas padarė klaidų.

60.

Dėl pagrindinių principų ir protokolų Schniga teigia, kad jie rengiami siekiant išaiškinti, kaip turi būti atliekama ekspertizė ir kokie reikalavimai keliami dėl augalų medžiagos, kurios ekspertizė atliekama. Principų apibrėžtis leidžia suderinti naujų augalų veislių UPOV valstybėse narėse ekspertizę. Ši techninė ekspertizė turi įrodyti, kad esminiai požymiai susiję ne su aplinkos arba auginimo sąlygomis, o su veislės genetine struktūra.

61.

Bet kuriuo atveju, Schniga teigimu, UPOV protokolo TG/1/3 6.2 punktas ( 24 ) leidžia įvertinti visus akivaizdžius požymius, nes jame nereikalaujama, kad požymiai būtų įtraukti į pagrindinius ekspertizės principus. Iš to daroma išvada, kad Reglamentas Nr. 2100/94, 1991 m. UPOV konvencija ir pagrindiniai principai ar protokolai neįpareigoja BAVT į ekspertizę neįtraukti daugiau požymių nei tie, kurie išvardyti atitinkamo protokolo ar taikomų pagrindinių principų sąraše.

62.

Dėl teisinio pagrindinių principų ir protokolų pobūdžio Schniga tvirtina, kad skundžiamame sprendime jie klaidingai prilyginti (74 ir 75 punktuose) teisiškai privalomoms taisyklėms. Jos nuomone, jie tokiomis nelaikytini ir turi būti vertinami kaip gairės, kurios administracijai parodytų, kaip elgtis, pateikiant techninius nurodymus, susijusius su suderinta DHE ekspertize.

63.

Schniga nuomone, šie pagrindiniai principai negali prieštarauti teisės suteikimui, kai veislė, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, atitinka Reglamento Nr. 2100/94 6 straipsnio reikalavimus. Šiuo klausimu Schniga pabrėžia, kad pagrindiniuose ekspertizės principuose pateiktas požymių sąrašas nėra baigtinis ir galima pridėti kitų požymių, jeigu tai padaryti naudinga ir jeigu jie atitinka būtinas sąlygas ( 25 ). Be to, Schniga pabrėžia, kad pagal UPOV protokolą TG/14/8 ( 26 ) ir BAVT protokolą TP/14/1 ( 27 ) BAVT suteikiamas reikalingas lankstumas nustatyti, ar tam tikri požymiai gali būti esminiai ir kada jie tokie yra, taip pat juos įtraukti į techninę ekspertizę.

64.

Kalbant apie pagrindinių principų ir protokolų taikymo klaidas, pažymėtina, kad Schniga kaltina Bendrąjį Teismą ( 28 ), nes jis manė, kad BAVT protokolas TP/14/1 buvo taikytinas prieš jo įsigaliojimą pateiktai paraiškai. Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Administracinės tarybos priimti pagrindiniai principai ir paskesnis BAVT pirmininko laikinojo sprendimo poveikio sustabdymas neturi poveikio techninei ekspertizei, atliktai iki minėtos tarybos intervencijos, jeigu tarp jų yra skirtumų. Todėl UPOV TG/14/8 pagrindiniai principai liko galioti veislės, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, atžvilgiu jau atliktoms techninėms ekspertizėms.

65.

Be to, Schniga prideda, kad Bendrasis Teismas praleido UPOV TG/1/3 pagrindinių principų 7.2 punkto antrą sakinį, pagal kurį reikia atsižvelgti į visus akivaizdžius požymius, nepriklausomai nuo to, ar jie išvardyti pagrindiniuose techninės ekspertizės principuose, ar ne. Šis elementas pagrindžia jos nuomonę dėl BAVT pirmininko diskrecijos atsižvelgti į bet kokį požymį, kuris leistų apibūdinti veislės, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, skiriamuosius požymius.

66.

Galiausiai, Schniga mano priešingai, nei nurodyta Bendrojo Teismo patvirtintoje Apeliacinės tarybos nuomonėje ( 29 ), kad nėra taisyklių, kurios BAVT, kaip techninės ekspertizės autorę, įpareigotų konkrečiu momentu nurodyti požymius, kuriuos ji rengiasi siūlyti įtraukti į veislės aprašymą. Be to, UPOV TP/14/1 pagrindiniuose principuose taip pat nenustatytas laikotarpis, skirtas papildomiems tam tikros veislės požymiams ir jų pavyzdžiams įtraukti. Taigi nereikėtų reikalauti, kaip daro Bendrasis Teismas ( 30 ), išankstinio BAVT pirmininko pritarimo, o tai dar labiau suderinama su plačia šios Tarnybos diskrecija.

67.

BAVT palaiko Schniga teiginį ir pabrėžia praktinį, o ne teisinį protokolų ir pagrindinių principų taisyklių pobūdį. Jo „savaime saistantis“ poveikis, susijęs su „tokiomis techninės ekspertizės sąlygomis, kaip prašoma pateikti augalų medžiaga, ir pačia techninės ekspertizės sąvoką“ ( 31 ), taikomas tik siekiant užtikrinti vienodą požiūrį, t. y. kad visos veislės, dėl kurių pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, būtų vertinamos vienodomis auginimo sąlygomis.

68.

BAVT pabrėžia, kad pranešimuose apie protokolų paskelbimą ir, be kita ko, pranešime, susijusiame su BAVT protokolu TP/14/1, yra įspėjimas, kuriame teigiama, kad techninės ekspertizės, pradėtos iki sprendimo, patvirtinančio protokolą, nebus paveiktos, nebent nurodyta priešingai.

69.

BAVT nuomone, papildomų požymių įtraukimo tinkamumas gali būti vertinamas tik atlikus techninę ekspertizę, o tai sustiprintų teiginį, kad šios Tarnybos pirmininkas turi galėti atsižvelgti į veislės, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, papildomus požymius bet kuriuo proceso metu iki teisinės apsaugos suteikimo.

70.

Brookfiel ir Eladis nesutinka, kad skundžiamas sprendimas teisiškai klaidingas. Dėl privalomo BAVT protokolo TP/14/1 požymio ir BAVT protokolų ir UPOV protokolų hierarchijos Brookfiel ir Eladis mano, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalį pagrindiniai ekspertizės principai yra taisyklės, kurių nesilaikymas reiškia šios nuostatos pažeidimą. Kadangi pagal UPOV TG/1/3 1.3 punktą šios tarptautinės organizacijos parengti protokolai ir pagrindiniai principai yra rekomendacinio pobūdžio, jie neturi privalomos teisinės galios, todėl reikia nustatyti BAVT protokolų viršenybę prieš UPOV protokolus.

71.

Dėl BAVT protokolo TP/14/1 taikymo ratione temporis Brookfield ir Eladis teigia, kad momentas, kai nustatoma augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo paraiškai taikytina procedūrinė sistema, yra ne paraiškos pateikimo diena, o faktinė techninės ekspertizės pradžia. Iš bylos medžiagos matyti, kad BSA atliko atitinkamus DHE tyrimus 2004 m. ir 2005 m., t. y. kai BAVT protokolas TP/14/1 jau buvo įsigaliojęs.

72.

Galiausiai Brookfiel ir Eladis mano, kad BAVT protokole TP/14/1 aiškiai numatyta, kaip atsižvelgti į papildomus požymius. Pagal jo III.3 punktą DHE tyrimai gali būti susiję su skiriamaisiais požymiais, minimais I priede, o pirmininkas turi patvirtinti pastebėtą papildomą požymį prieš atliekant techninę ekspertizę. Be to, iš to paties protokolo III.6 punkto formuluotės matyti, kad konkretus požymis gali būti naudojamas su sąlyga, kad pareiškėjas pateikė formalų prašymą, kad būtų atliktas specialus tyrimas, t. y. bet koks visų papildomų požymių tyrimas, ir pirmininkas davė sutikimą.

73.

Nors Schniga ir BAVT kaltinimas daro įtaką trims skundžiamame sprendime nagrinėjamiems elementams (taikytinas protokolas, privalomasis jo pobūdis ir jo sąsajos su UPOV gairėmis), iš esmės pakaktų pritarti jo teiginiams dėl BAVT protokolo TP/14/1 taikymo ratione temporis, siekiant įvertinti teisės klaidą, dėl kurios jos abi kaltina Bendrąjį Teismą. Tačiau, prieš nagrinėjant šio protokolo taikymą laiko atžvilgiu, reikėtų išnagrinėti jo privalomą teisinę galią.

74.

Bendrasis Teismas BAVT protokolus nurodė kaip teisės normas, iš esmės remdamasis a) tuo, kad Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalis taikoma minėtiems protokolams dėl to, kad juose įtvirtintos techninės ekspertizės atlikimo taisyklės, b) jų paskelbimu Oficialiajame BAVT biuletenyje ir c) Tarnybos atliekamu savo pačios diskrecijos ribojimu. Schniga, atvirkščiai, jas laiko paprasčiausiais techniniais nurodymais, kaip atlikti ekspertizę.

75.

Siekiant išspręsti ginčą dėl techninių taisyklių, kurios įtrauktos į Sąjungos teisę (šiuo atveju nuoroda į Reglamentą Nr. 2100/94), normatyvaus pobūdžio, reikia atsižvelgti į šias bylos aplinkybes: a) BAVT yra Sąjungos agentūra, kuriai suteikta teisė priimti savo gaires ( 32 ), pagal kurias turi būti atliekamos techninės ekspertizės, b) pagrindiniai principai, pateikti gairėse, skelbiami BAVT Oficialiajame leidinyje ( 33 ) siekiant suteikti didesnį teisinį saugumą ir c) Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalies tekstas patvirtina, kad ekspertizės privalo atitikti gaires, kurias nustato BAVT administracinė taryba.

76.

Mano nuomone, šios trys bylos aplinkybės pagrindžia BAVT administracinės tarybos priimtų gairių, protokolų ir pagrindinių principų, skirtų techninių ekspertizių atlikimui reglamentuoti, teisinio pobūdžio pripažinimą. Taigi taip juos vertindamas Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos.

77.

Tačiau nesutinku su Bendruoju Teismu dėl BAVT diskrecijos ribojimo, kurį ji, kaip matyti iš sprendimo, turi pati atlikti priimdama gaires ( 34 ), pasekmių. Nemanau, kad šios gairės būtent dėl teisinio pobūdžio, dėl kurio jos turi užtikrinti teisės normų hierarchijos laikymąsi, gali teisėtai apriboti BAVT pirmininkui priklausančius įpareigojimus įtraukti papildomą požymį. Šis įgaliojimas reglamentuojamas viršesnėmis teisės nuostatomis (konkrečiai Įgyvendinimo reglamento 22 ir 23 straipsniais), todėl pagrindiniai principai turi jas atitikti.

78.

Skundžiamame sprendime remiamasi Teisingumo Teismo praktika, susijusia su gairėmis konkurencijos ir valstybės pagalbos srityje atliekamu savo įgaliojimų ribojimu ( 35 ). Tačiau Komisijos paskelbtos nuostatos dėl SESV 101, 102 ir 107 straipsnių (kuriuose būtent išaiškinama, kaip ji įgyvendins savo diskreciją, kad tiesiogiai būtų galima minėtus straipsnius taikyti konkretiems atvejams) negali būti prilygintos BAVT gairėms, kuriomis nustatoma tvarka, kurios nacionalinės institucijos turi laikytis, kad atliktų suderintą techninę ekspertizę. Pastaruoju atveju BAVT nenurodo, kaip, vykdant savo funkcijas, įgyvendinti diskreciją, kurią Teisingumo Teismas jai pripažino atsižvelgęs į mokslinį ir techninį paraiškos dėl teisinės apsaugos suteikimo ekspertizės reikalavimų sudėtingumą ( 36 ); tai nedaro poveikio jos diskrecijos įgyvendinimo būdui, suteikiant ar atsisakant suteikti augalų veislių teisinę apsaugą.

79.

Taigi teisinis gairių pobūdis, nepaisant neabejotino jų techninio pobūdžio, priskirtinas prie sistemos, kurioje galioja pagrindiniai teisės principai, kaip antai teisės normų hierarchijos principas, pagal kurį draudžiami prieštaravimai aukštesnę teisinę galią turinčioms teisės nuostatoms, pavyzdžiui, Įgyvendinimo reglamento 22 ir 23 straipsniams. Taigi šios gairės negali pakenkti BAVT pirmininko įgaliojimas ar neleisti, konkrečiai kalbant, kad jis įvertintų papildomą požymį taip, kaip tai padarė šioje byloje.

80.

Dėl BAVT protokolo TP/14/1 taikymo ratione temporis pažymėtina, kad Schniga ir BAVT pagrįstai kritikuoja skundžiamą sprendimą.

81.

Teisingai buvo pasakyta, kad su naujų teisės normų taikymu ratione temporis susiję principai yra bendrųjų Sąjungos teisės principų dalis ir yra kilę iš valstybių narių bendrų teisės tradicijų ( 37 ).

82.

Teisingumo Teismas šiuo klausimu paskelbė, kad nauja teisės norma taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo ir, nors ji netaikoma galiojant ankstesniam teisės aktui atsiradusioms ir galutinai susidariusioms teisinėms situacijoms, ji taikoma būsimoms jų pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. Teisingumo Teismas šio principo išimtimi su sąlyga, kad laikomasi teisės aktų negaliojimo atgal principo, pripažįsta tuos atvejus, kai naujoji norma taikoma kartu su konkrečiomis nuostatomis, kuriose specialiai apibrėžtos jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygos ( 38 ).

83.

Kalbant apie procesines nuostatas pažymėtina, jog teismo praktikoje paprastai laikoma, kad jos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos. Taip nėra dėl esminių taisyklių, kurios paprastai aiškinamos kaip taikytinos iki jų įsigaliojimo susidariusioms situacijoms, tik jeigu iš šių normų formuluotės, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų poveikis ( 39 ).

84.

Šioje byloje, Bendrasis Teismas, paminėjęs tą pačią teismo praktiką, patvirtino BAVT protokolo TP/14/1 procesinių nuostatų, kuriomis Apeliacinė taryba grindė savo sprendimą, tiesioginį taikymą ( 40 ).

85.

Taigi su šiuo sprendimu nesutinku ir pritariu Schniga ir BAVT pateiktam Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 2 dalies aiškinimui. Ši nuostata įtvirtina Administracinės tarybos priimtų sprendimų negaliojimo atgaline data principą, kai jie skiriasi nuo BAVT pirmininko laikinųjų sprendimų, priimtų dėl „iki Administracinės tarybos sprendimo priėmimo pradėtų techninių ekspertizių“ ( 41 ).

86.

Be to, Tarnyba apeliaciniame procese teigė, kad pranešimuose apie protokolų paskelbimą (taip pat pranešime apie BAVT protokolo TP/14/1 paskelbimą) aiškiai nurodyta, kad nėra poveikio iki (protokolo) patvirtinimo pradėtoms techninėms ekspertizėms, nebent nurodyta kitaip ( 42 ).

87.

Nors iš esmės BAVT protokole TP/14/1 nėra aiškių jo taikymo laiko atžvilgiu apribojimų (jame šiuo klausimu nėra jokios nuostatos), jeigu teisės norma gali daryti įtaką trečiosiomis šalimis, pakanka ją paskelbiant aiškiai nurodyti, kad ji netaikoma jau vykdomoms procedūroms. Tokios informacijos pakanka, kad būtų taikoma viena iš Teisingumo Teismo praktikoje numatytų proceso normų taikymo nedelsiant principo išimčių.

88.

Taip abu elementai (t. y. Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 2 dalis ir BAVT gairių paskelbimas) parodo, kad, kaip matyti iš teisės aktų leidėjo ketinimo ir pačios Tarnybos elgesio, naujos BAVT priimtos techninės ekspertizės taisyklės netaikomos jau pradėtai ekspertizei ( 43 ).

89.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BAVT protokolas TP/14/1 nebuvo taikytinas šioje byloje, o tai reiškia, kad reikia pritarti apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies argumentui. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino Apeliacinės tarybos sprendimą, kuriame buvo taikomas minėtas protokolas.

90.

Atsižvelgiant į tai, ką patvirtinau, nebereikia nagrinėti apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies trečio argumento, susijusio su tariama BAVT protokolų viršenybe prieš UPOV patvirtintus protokolus ( 44 ). Pripažinus, kad šioje byloje BAVT protokolui TP/14/1 netaikomas ratione temporis, ginčas šiuo klausimu praranda reikšmę.

91.

Vienintelio apeliacinio skundo pagrindo antrai daliai taip pat turi būti pritarta, ir manau, kad toks vertinimas leistų aiškiau apriboti BAVT pirmininko įgaliojimus. Be to, pirmesnio pagrindo vertinimas netgi galėtų būti nebereikalingas, nes būtų patvirtintas 2006 m. gruodžio 14 d. BAVT pirmininko sprendimo galiojimas, įskaitant netgi pagal BAVT protokolą TP/14/1. Priminsiu, kad šiuo sprendimu patvirtinus ginčijamo papildomo požymio naudojimą, kad būtų atskirta veislė, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška, nuo kontrolinės veislės (teisiniu pagrindu laikant Reglamento Nr. 1239/95 23 straipsnį), buvo leista suteikti apsaugą Bendrijoje veislei, dėl kurios pateikta teisinės apsaugos suteikimo paraiška.

92.

Skundžiamas sprendimas patvirtintas Apeliacinės tarybos sprendimais, kuriais remiantis Tarnybos pirmininko atliktu papildomo požymio vertinimu pažeidžiamas BAVT protokolo TP/14/1 III.3 punktas. Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad nors ir galima pridėti naujų požymių, pagal Įgyvendinimo reglamento 23 straipsnį reikia pirmiau gauti BAVT pirmininko pritarimą, kuris užtikrintų teisinį saugumą, prašymų svarstymo objektyvumą ir dalyvaujančių šalių elgesio numatomumą ( 45 ).

93.

Schniga ir Tarnybos pateiktai kritikai, susijusiai su šia skundžiamo sprendimo dalimi ( 46 ), gali būti pritarta, jeigu Bendrojo Teismo aiškinimas būtų priešingas arba nesuderinamas su teisingu pirmininko įgaliojimų aiškinimu pagal Įgyvendinimo reglamento 23 straipsnį, siejamą su 22 straipsniu. Taigi reikia išnagrinėti minėtus įgaliojimus ir jų įgyvendinimo būdus.

94.

BAVT pirmininkui taikoma tvarka iš esmės reglamentuojama Reglamento Nr. 2100/94 42 straipsniu. Be klasikinių administracinės institucijos valdymo organo funkcijų (susijusių su veikla, personalu ir biudžetu) ( 47 ), pabrėžiama tokia funkcija: „pirmininkas imasi visų reikalingų veiksmų, įskaitant vidaus administracinių nurodymų priėmimą ir pranešimų skelbimą, kad užtikrintų Tarnybos darbą“ ( 48 ), taip pat jis „gali teikti Administracinei tarybai šio reglamento 113 ir 114 ( 49 ) straipsniuose nurodytų nuostatų arba bet kurių kitų su augalų veislių teisine apsauga Bendrijoje susijusių taisyklių pakeitimų projektus“ ( 50 ).

95.

Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 2 dalimi leidžiama pirmininkui priimti laikinuosius sprendimus ( 51 ), susijusius su tyrimų gairėmis, jeigu to anksčiau dar nepadarė Administracinė taryba, kuri yra šiuo klausimu kompetentinga institucija ( 52 ). To paties reglamento 23 straipsnis įpareigoja Administracinę tarybą įgalioti Tarybos pirmininką įrašyti papildomas „veislės savybes ir jų apibūdinimus“.

96.

Galimybė Tarnybos pirmininkui įvesti papildomus požymius turi būti įvertinta atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, kurioje BAVT pripažįstama plati diskrecija vykdant savo funkcijas dėl mokslinio ir techninio paraiškų, kurios būdingos BAVT užduočiai, nagrinėjimo sąlygų sudėtingumo ( 53 ).

97.

Be to, kaip pažymėjo Tarnybos atstovas teismo posėdyje, augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje procesas skiriasi nuo procesų, susijusių su kitomis pramoninės nuosavybės teisėmis, būtent todėl, kad jis remiasi objekto, kuris gali būti užpatentuotas ir kuris yra gyva medžiaga, tyrimu, t. y. objekto, kuris per gana ilgą laiko tarpą evoliucionuoja, o tokios evoliucijos metu įvyksta arba gali įvykti minėtos teisės suteikimui svarbių pasikeitimų. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų padidinti diskreciją atliekant techninį tiriamų augalinių produktų savybių ar požymių vertinimą.

98.

Pagal Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalį techninė ekspertizė (kurią atlieka BAVT arba patvirtintos institucijos) turi atitikti Administracinės tarybos patvirtintas gaires ir Tarnybos nurodymus. Mano nuomone, pirmininkas, kuris turi galių skelbti nurodymus pagal to paties reglamento 42 straipsnį, taip pat tai gali daryti techninės ekspertizės kontekste, o tai kartu su minėta plačia diskrecija lemia įgaliojimo priimti papildomus kriterijus pripažinimą.

99.

Net jei šie pirmininko „vidiniai nurodymai“ nebūtų tokios apimties, jo įgaliojimai „įrašyti papildomas veislės savybes ir jų apibūdinimus“ pagal Įgyvendinimo reglamento 23 straipsnį liktų nepaveikti. Šio įgaliojimo bet kuriuo atveju reikia laikytis, todėl Administracinė taryba priimdama sprendimą, susijusį su gairėmis, privalo jam („jį suteikti“) jį pripažinti.

100.

Pirmininkas nelieka be įgaliojimo priimti papildomus kriterijus, jeigu išimtiniu atveju Administracinė taryba pamiršta jį įgalioti arba jei susiklosto panašios aplinkybės. Visa tai patvirtinama Įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje daroma nuoroda į to paties reglamento 22 straipsnio 2 dalį, kuria remiantis pirmininkas turi galėti priimti bent jau laikinuosius sprendimus, susijusius su papildomais požymiais.

101.

Toks pirmininko kompetencijų aiškinimas, viena vertus, atitinka plačią diskreciją, kurią jis turi savo įgaliojimams vykdyti, ir, kita vertus, yra labiau suderinamas su UPOV protokole TG/1/3 išdėstytais principais, kuriais grindžiami ir Europos Sąjungos, kaip šios tarptautinės organizacijos šalies, veiksmai. Iš tikrųjų netgi drįstu daryti prielaidą, kad Įgyvendinimo reglamento 23 straipsnis Europos lygiu yra minėto protokolo ( 54 ), kuriame nustatytas reikiamas lankstumas, 4.2.3 punkto išraiška, kad gairių požymiai nebūtų laikomi baigtiniais ir galima būtų priimti naujų, taip pat tų, kurie nustatomi atliekant techninę ekspertizę.

102.

Galiausiai, remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad pirmininkas turi įgaliojimus priimti papildomus kriterijus, kylančius tiesiogiai iš Reglamento Nr. 2100/94 ir Reglamento Nr. 1239/95, nepriklausomai nuo to, ar galioja BAVT protokolas TP/14/1, ar ne. Gairės negali sumažinti teisėtai minėtuose reglamentuose įtvirtintų ir išplėtotų įgaliojimų, kurių aukštesnė teisinė galia protokolų ir pagrindinių principų atžvilgiu yra neginčytina.

103.

Galiausiai, dėl momento, kai pirmininkas turi priimti reikiamą sprendimą dėl papildomų požymių įtraukimo, Schniga ir BAVT yra teisūs, kad nėra jokių tai apibrėžiančių taisyklių. Taigi šiuo klausimu skundžiame sprendime pateikta kritika atmetama ( 55 ). Nors vėlavimas (beveik dvylikos mėnesių) šiuo atveju priimti minėtą sprendimą galbūt nėra geriausia administracinė praktika, tai nepadaro jos negaliojančios, kadangi taikytinose taisyklėse nėra jokių nuorodų dėl laiko.

104.

Todėl antra apeliacinio skundo pagrindo dalis taip pat nepagrįsta.

105.

Patenkinus apeliacinį skundą panaikinamas skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti Apeliacinės tarybos sprendimai. Logiška, kad pastarieji sprendimai panaikinami.

106.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti. Tačiau nemanau, kad taip yra šioje byloje, ypač todėl, kad skundžiame sprendime pateikiami tik argumentai „dėl išsamumo“, bet Schniga pateiktos antros panaikinimo pagrindo dalies, kurią pats Bendrasis Teismas laiko nereikšminga, atžvilgiu neturi sprendžiamojo pobūdžio. Kadangi tokiu atveju apeliantė taip pat negali paduoti apeliacinio skundo dėl šių argumentų ( 56 ), byla iš naujo turi būti nagrinėjama pirmojoje instancijoje, kurioje buvo priimti panaikinti sprendimai. Pripažįstu, kad dėl neproporcingai ilgos šio ginčo nagrinėjimo trukmės (kurią minėjau išvados pradžioje) sprendimas nėra tinkamas, bet negaliu jo išvengti.

107.

Galiausiai skundžiamo sprendimo panaikinimas reiškia, kad Teisingumo Teismas turi taip pat nuspręsti dėl bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidų. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnio 1 dalį, siejamą su to paties reglamento 184 straipsnio 2 dalimi, reikėtų priteisti iš BAVT bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, nes Apeliacinės tarybos sprendimai turėjo būti panaikinti ir to prašė apeliantė. Tačiau kadangi Tarnyba dalyvavo ir rėmė Schniga poziciją taip pat ir pirmojoje instancijoje, nereikėtų teigti, kad jos reikalavimai buvo atmesti. Todėl kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

108.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui: