EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 24

COM(2021) 142 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

ES vaiko teisių strategija

Įvadas

Vaiko teisės yra žmogaus teisės. Kiekvienas vaikas Europoje ir visame pasaulyje turėtų turėti vienodas teises ir galimybes gyventi nepatirdamas jokios diskriminacijos, be konfliktų ar bauginimų.

Tai socialinis, moralinis ir žmogiškasis imperatyvas, nuo kurio priklauso vaikai (t. y. kas penktas ES gyvenantis asmuo 1 , ir kas trečias pasaulio gyventojas 2 ) ir platesnė bendruomenė. Šis imperatyvas yra susijęs su vaikų galimybių išnaudoti visą savo potencialą ir atlikti pagrindinį vaidmenį visuomenėje užtikrinimu, nesvarbu, tai bus kova dėl teisingumo ir lygybės, demokratijos stiprinimas ar ekologinė ir skaitmeninė pertvarka.

Būtent todėl vaiko teisių apsauga ir skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos darbo ES viduje ir užsienyje tikslas 3 . Jis nustatytas ES pagrindinių teisių chartijoje 4 , kuria garantuojama vaiko teisių apsauga įgyvendinant Sąjungos teisę. Šio tikslo paisoma visose politikos srityse ir jis yra sudedamoji Europos Komisijos prioritetų dalis, kaip nustatyta Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse 5 .

Svarbiausias šios strategijos tikslas – padėti kuo geresnio gyvenimo pagrindus Europos Sąjungos ir viso pasaulio vaikams. Joje atsispindi vaikų teisės ir vaidmuo mūsų visuomenėje. Jie suteikia mums įkvėpimo ir stovi pirmosiose gretose didinant informuotumą apie gamtos ir klimato kaitos krizes, diskriminaciją ir neteisingumą. Jie yra lygiai tokie patys piliečiai ir dabartiniai lyderiai, nes jie yra ateities lyderiai. Šia strategija siekiame įvykdyti savo bendrą pareigą suvienyti jėgas, kad būtų gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos kiekvieno vaiko teisės, ir kad kartu su vaikais sukurtume sveikesnę, atsparesnę, sąžiningesnę ir lygią visų visuomenę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje 6 (JT VTK), kurią ratifikavo visos ES valstybės narės, pateiktos tolesnės mūsų veiksmų šioje srityje gairės. Praėjus daugiau nei 30 metų nuo jos įsigaliojimo, padaryta didelė pažanga ir vis plačiau pripažįstama, kad vaikai turi savo teisių rinkinį.

Konvencijoje pripažįstama visų vaikų teisė turėti geriausias teises gyvenimui pradėti, sveikai ir laimingai augti ir vystyti visą savo potencialą. Tai reiškia teisę gyventi švarioje ir sveikoje planetoje, saugią ir palankią aplinką, teisę atsipalaiduoti, žaisti ir užsiimti kultūrine ir menine veikla, taip pat būti natūralioje aplinkoje ir ją gerbti. Šeimoms ir bendruomenėms taip pat reikia suteikti būtiną paramą, kad jos galėtų užtikrinti vaikų gerovę ir raidą.

Dar niekad ES gyvenantys vaikai nesinaudojo tokiomis teisėmis, galimybėmis ir apsauga, kurią jie turi šiandien. Taip visų pirma yra dėl ES politinių veiksmų, teisės aktų ir finansavimo per pastarąjį dešimtmetį, taip pat dėl bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis. Pastaraisiais dešimtmečiais Komisija pateikė svarbių iniciatyvų, siekdama kovoti su prekyba vaikais, seksualine prievarta prieš vaikus ir seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaiko interesus atitinkančių teisingumo sistemų skatinimu. Išplėtotas vaiko interesus atitinkančias nuostatas įtraukėme į prieglobsčio ir migracijos politiką ir teisės aktus. Dėjome daugiau pastangų, kad sukurtume saugesnį internetą vaikams ir kovotume su skurdu bei socialine atskirtimi. Peržiūrėtos 2017 m. ES vaiko teisių skatinimo ir apsaugos gairės buvo pagrindinis laimėjimas vaiko teisių srityje pasauliniu mastu, įskaitant daugybę humanitarinių ir raidos programų, kuriomis skatinama teisė į sveikatą ir švietimą. Šių iniciatyvų poveikis yra susijęs su iš esmės pagerėjusiu ES vaikų gyvenimu ir konkrečiu jų teisių įgyvendinimu.

Pažanga šioje srityje buvo sunkaus darbo vaisius. Tai nėra savaime pasiekiamas dalykas. Dabar pats laikas remtis šiomis pastangomis, spręsti įsisenėjusias ir naujas problemas ir, atsižvelgiant į dabartinį nuolat besikeičiantį pasaulį, apibrėžti išsamią vaiko teisių apsaugos ir skatinimo strategiją.

Nuo rimtų ir nuolatinių vaiko teisių pažeidimų kenčia per daug vaikų. Vaikai tebėra įvairaus smurto aukos; kenčia nuo socialinės ir ekonominės atskirties ir diskriminacijos, visų pirma dėl savo arba savo tėvų lyties, seksualinės orientacijos, rasinės arba etninės kilmės, religijos arba įsitikinimų, arba negalios. Į vaikų problemas nepakankamai įsiklausoma, o sprendžiant jiems svarbias problemas, dažnai neatsižvelgiama į jų nuomones.

Dėl COVID-19 pandemijos paaštrėjo dabartinės ir atsirado naujų problemų ir skirtumų. Vaikams kyla didesnis smurto šeimoje ir priekabiavimo ir išnaudojimo internete ir kibernetinių patyčių pavojus 7 , be to, internete dažniau dalijamasi seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga 8 . Vėluojama įgyvendinti, pvz., su prieglobsčiu ir šeimos susijungimu susijusias procedūras. Perėjimas prie nuotolinio mokymosi turėjo neproporcingą poveikį ypač jauniems, specialiųjų poreikių turintiems, skurde, atskirtose bendruomenėse, pvz., romų vaikai, ir atokiose bei kaimo vietovėse gyvenantiems, prieigos prie interneto jungčių ir IT įrangos neturintiems vaikams. Dauguma vaikų neteko maistingiausio kasdienio valgio, taip pat galimybės naudotis mokyklų teikiamomis paslaugomis. Dėl pandemijos taip pat nukentėjo vaikų psichikos sveikata, įskaitant pranešimus apie nerimą, stresą ir vienišumą. Dauguma vaikų negalėjo užsiimti sporto, laisvalaikio, menine ir kultūrine veikla, kuri turi esminę reikšmę jų raidai ir gerovei.

ES reikia naujo visapusiško požiūrio, kuriame atsispindėtų naujos realijos ir ilgalaikiai uždaviniai. Priimdama šią pirmąją išsamią vaiko teisių strategiją, Komisija įsipareigoja savo ES politikoje, vidaus ir išorės veiksmuose daugiausia dėmesio skirti vaiko teisėms ir laikytis subsidiarumo principo. Šia strategija siekiama visas naujas ir dabartines ES teisėkūros, politikos ir finansavimo priemones sujungti į vieną išsamią sistemą.

Joje, atsižvelgiant į šešias temines sritis, kuriose apibrėžiami ES veiksmų artimiausiais metais prioritetai, pasiūlomi įvairūs tiksliniai veiksmai. Šie veiksmai bus sustiprinti integruojant vaiko teises į visas atitinkamas ES politikos sritis. Šiuo atveju tinkamai atsižvelgiama į tam tikrų vaikų grupių poreikius, įskaitant įvairiose pažeidžiamose situacijose esančius ir dėl įvairių pagrindų diskriminuojamus vaikus.

Ši strategija grindžiama ankstesniais Komisijos komunikatais dėl vaiko teisių 9 ir dėl esamos teisinės ir politinės sistemos 10 . Ja taip pat prisidedama siekiant Europos socialinių teisių ramsčio tikslų 11 . Strategija taip pat grindžiama JT VTK ir trimis jos fakultatyviais protokolais, JT neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK) 12 , be to, ji padės siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) 13 . Strategijoje taip pat nustatytas ryšys su Europos Tarybos vaiko teisių standartais, taip pat su Europos Tarybos vaiko teisių strategija (2016–2021 m.) 14 .

Strategija parengta atsižvelgiant į labai svarbią Europos Parlamento 15 , valstybių narių, vaiko teisių organizacijų, kitų suinteresuotųjų subjektų ir asmenų pateiktą informaciją, kuri buvo surinkta per parengiamąjį etapą, įskaitant atviras viešas konsultacijas 16 arba per 2020 m. Europos vaiko teisių forumą 17 .

Ši strategija parengta vaikams ir kartu su vaikais. Rengiant šią strategiją atsižvelgta į daugiau nei 10 000 vaikų nuomones ir pasiūlymus 18 . Vaikai taip pat dalyvavo rengiant vaikams pritaikytą strategijos versiją 19 . Tai reiškia naują etapą ir svarbų ES žingsnį siekiant tikro vaiko dalyvavimo jos sprendimo priėmimo procesuose.  

1.Dalyvavimas politiniame ir demokratiniame gyvenime: ES, kurioje vaikams suteikiamos galios būti aktyviais piliečiais ir demokratinės visuomenės nariais

Visame pasaulyje gatvėse išsirikiavusio jaunimo, prašančio imtis kovos su klimato kaita veiksmų arba pasisakančių už vaiko teisių gynybą 20 , vaizdai rodo, kad vaikai yra aktyvūs piliečiai ir pokyčių tarpininkai. Nors daugumoje ES valstybių narių vaikai neturi teisės balsuoti iki 18 metų, jie turi teisę būti aktyviais demokratinės visuomenės nariais ir gali padėti formuoti, įgyvendinti ir vertinti politinius prioritetus.

Esama puikių pavyzdžių, kaip įvairaus lygmens vyriausybės ir valdžios institucijos skatina prasmingą vaikų dalyvavimą, kuris galiausiai padeda daryti įtaką priimant sprendimus viešojoje erdvėje 21 . ES lygmeniu tai apima ES jaunimo dialogus 22 ir mokymosi kampelį 23 .

Vis dėlto per daug vaikų mano, kad priimant sprendimus į jų nuomonę neatsižvelgiama 24 . Problemos yra susijusios su stereotipais ir supratimu, kad vaikų dalyvavimą sudėtinga užtikrinti, kad tai yra brangu, reikalauja daug išteklių ir specialiųjų žinių. Lyčių stereotipais ypač ribojami berniukų ir mergaičių siekiai ir sudaromos kliūtys jų dalyvavimui ir gyvenimo sprendimams. Nors atrodo, kad dauguma vaikų žino apie savo teises, tik kas ketvirtas vaikas mano, kad visa visuomenė gerbia jo teises 25 . Tai turi neigiamą poveikį vaikų dalyvavimui mokyklose, sporto, kultūrinėje ir kitoje laisvalaikio veikloje, teisingumo ir migracijos sistemose arba sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat šeimose.

Būtent todėl ES reikia skatinti ir gerinti įtraukų ir sisteminį vaikų dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis. Tai bus skatinama daryti naujoje ES vaikų dalyvavimo platformoje, kuri bus sukurta kartu su Europos Parlamentu ir vaiko teisių organizacijomis, siekiant užtikrinti geresnį vaikų dalyvavimą priimant sprendimus. Konferencija dėl Europos ateities taip pat suteikia puikią galimybę praktiškai užtikrinti vaikų dalyvavimą.

Komisija taip pat padės vaikams, su vaikais ir jų labui dirbantiems specialistams, žiniasklaidai, visuomenei, politikams ir politikos formuotojams didinti informuotumą apie vaiko teises ir užtikrinti vaiko teisę būti išgirstam ir išklausytam. Ji taip pat padės skatinti prasmingą ir įtraukų vaikų dalyvavimą Europos institucijų ir ES agentūrų politikos formavimo procese, visų pirma, kai tinkama, rengiant konkrečias konsultacijas su vaikais.

2.Socialinė ir ekonominė įtrauktis, sveikata ir švietimas: ES, kuri kovoja su vaikų skurdu, skatina įtraukią ir vaikams palankią visuomenę, sveikatą ir švietimo sistemas.

Kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą gyvenimo lygį ir į lygias galimybes nuo pirmųjų gyvenimo metų. Vaikų socialinės ir ekonominės įtraukties stiprinimas yra labai svarbus, siekiant spręsti skurdo ir nepalankios padėties perdavimo iš kartos į kartą problemas. Šiuo atžvilgiu esminę reikšmę turi socialinė apsauga ir parama šeimoms.

Kiekvienas vaikas turi teisę į aukščiausią pasiekiamą sveikatos priežiūros standartą ir kokybišką švietimą, nepaisant jo kilmės ir gyvenamosios vietos. Tačiau tikėtina, kad vaikai, kuriems gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus, dažniau susidurs su sunkumais siekdami pasinaudoti esminėmis paslaugomis, visų pirma tie, kurie gyvena kaimo, atokiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Europos socialinių teisių ramstis 28 ir 2013 m. Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ 29 išliks svarbiomis vaikų skurdo mažinimo ir jų gerovės didinimo priemonėmis. ES finansavimo priemonės yra lygiai taip pat svarbios siekiant remti šiuos politikos tikslus. 2021–2027 m. valstybės narės, kuriose vaikų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, rodiklis (2017–2019 m.) viršija ES vidurkį, turės skirti 5 proc. „Europos socialinio fondo +“ („ESF +“) lėšų kovai su vaikų skurdu, o visos kitos turėtų skirti vienodas atitinkamas sumas. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis bus padedama finansuoti investicijas į infrastruktūrą, įrangą ir prieigą prie pagrindinių ir kokybiškų paslaugų, ypatingą dėmesį skiriant skurdžiausiems Sąjungos regionams, kuriuose paslaugos paprastai yra mažiau išvystytos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padės greitai ir integruotai atsigauti po COVID-19 pandemijos, įskaitant vaikų ir jaunimo politikos skatinimą ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimą.

2.1Kova su vaikų skurdu ir lygių galimybių skatinimas

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais rodiklis sumažėjo, 2019 m. 22,2 proc. ES vaikų kilo skurdo arba socialinės atskirties rizika. Priklausomai nuo valstybės narės, skurdo rizika vaikams, su kuria susiduriama dėl to, kad vaiką augina vienišas tėvas (motina), dėl to, kad jis auga trijų ar daugiau vaikų turinčioje šeimoje, gyvena kaimo ir atokiausiose ES vietovėse arba yra migrantas arba romas, yra tris kartus didesnė, palyginti su kitais vaikais 30 . Apytiksliai pusei vaikų, kurių tėvų išsilavinimas buvo žemas, susidūrė su skurdo arba socialinės atskirties rizika, palyginti su mažiau nei 10 proc. vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis buvo aukštas. Vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų susiduria su didesne gyvenimo labai blogomis būsto sąlygomis arba perpildyto būsto rizika, be to, jie susiduria su didesne benamystės rizika.

Taip atsiranda dideli galimybių skirtumai, kurie tebėra vaikų problema net ir tose šalyse, kuriose skurdo ir socialinės atskirties lygiai yra žemi 31 . Tikėtina, kad vaikai iš nepalankioje socialinėje padėtyje esančių šeimų mokykloje mokysis prasčiau nei geriau gyvenantys jų bendraamžiai, jų sveikata bus prastesnė ir vėlesniuose gyvenimo etapuose jie negalės išnaudoti viso savo potencialo.

Visi vaikai, įskaitant neįgaliuosius ir vaikus iš nepalankioje padėtyje esančių grupių, turi vienodą teisę gyventi savo šeimose ir bendruomenėje. Integruotose vaiko apsaugos, įskaitant veiksmingą prevenciją, ankstyvąją intervenciją ir paramą šeimai, sistemose vaikams, kurie susiduria arba ne su tėvų priežiūros praradimu, turėtų būti sudarytos būtinos sąlygos, kurios padėtų užkirsti kelią šeimos gyvenimui skyrium. Vaikams globa niekada neturėtų būti skiriama tik dėl skurdo. Turi būti užtikrintas perėjimas prie kokybiškos bendruomenės globos ir globos šeimoje ir parama atsisakant globos vyresniame amžiuje.

Atsižvelgdama į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano įgyvendinimą 32 , Komisija nustatė plataus užmojo tikslą ES iki 2030 m. sumažinti asmenų, kurie susiduria su skurdo arba socialinės atskirties rizika, skaičių ne mažiau kaip 15 mln., įskaitant ne mažiau kaip 5 mln. vaikų. Vienas iš pagrindinių šio veiksmų plano rezultatų yra Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, nustatančios Europos vaiko garantijų sistemą 33 , kuri papildo šią strategiją ir kurioje raginama imtis konkrečių priemonių dėl vaikų, kurie susiduria su skurdo arba socialinės atskirties rizika. Pasiūlyme valstybėms narėms rekomenduojama garantuoti prieigą prie kokybiškų pagrindinių paslaugų vaikams, kuriems jos iš tiesų yra reikalingos: ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimas (įskaitant mokykloje vykdomą veiklą), sveikatos priežiūra, mityba ir apgyvendinimas.

Per Europos semestro procesą Komisija stebi, kaip valstybės narės sprendžia vaikų skurdo ar socialinės atskirties problemą, ir prireikus pasiūlo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje 34 nustatyta, kad visi vyresni nei 15 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo švietimo užbaigimo gauna pasiūlymą įsidarbinti, mokytis, stažuotis arba užsiimti pameistryste.

Europos Komisija ragina valstybes nares: -skubiai patvirtinti Taryboje Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, ir įgyvendinti jo nuostatas; -įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą ir skatinti jaunimo dalyvavimą teikiant paslaugas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą.

2.2Visų vaikų teisės į sveikatos priežiūrą užtikrinimas

Skiepijimas yra pagrindinė priemonė, padedanti užkirsti kelią sunkioms, užkrečiamoms ir kartais mirtinoms ligoms, ir pagrindinis vaiko priežiūros aspektas. Dėl plačiai paplitusio skepijimo išnyko raupai ir Europoje nebėra poliomielito. Tačiau dėl nepakankamo skiepijimo masto vis dar pasitaiko ligų, kurių galima išvengti skiepijantis. COVID-19 pandemija taip pat kėlė pavojų Europos vaikų skiepijimo programų tęstinumui. Europos Komisija ir ES valstybės narės pritaria tikslams, susijusiems su kova su dezinformacija, pasitikėjimo skiepais didinimu ir vienodos visų asmenų galimybės skiepytis užtikrinimu.

2020 m. Europos Sąjungoje daugiau kaip 15 500 vaikų ir paauglių buvo diagnozuotas vėžys, daugiau kaip 2 000 jaunų pacientų nuo jo mirė. Vėžys yra pagrindinė vyresnių nei vienerių metų asmenų mirties nuo ligų priežastis. Iki 30 proc. nuo vėžio nukentėjusių vaikų susiduria su sunkiomis ilgalaikėmis pasekmėmis, o nuo vaikų vėžio pasveikusių vaikų skaičius toliau didėja.

Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročių jauname amžiuje ugdymas padės sumažinti vėžio riziką sulaukus vyresnio amžiaus. Pagal Europos kovos su vėžiu planą 36 imamasi ankstyvųjų prevencinių veiksmų ir pradedamos naujos iniciatyvos dėl pediatrinio vėžio, siekiant padėti jauniems pacientams pasveikti ir užtikrinti optimalią gyvenimo kokybę. Nuo vėžio kenčiantiems vaikams dažnai yra prieinama mažiau patvirtintų gydymo būdų. Peržiūrėtu Reglamentu dėl vaikams skirtų vaistų, kuris yra pavyzdinė ES vaistų strategijos iniciatyva 37 , siekiama skatinti naudoti vaikams skirtus vaistus, įskaitant pediatrinę onkologiją.

Vaikystė – esminis gyvenimo etapas, nulemiantis būsimą fizinę ir psichinę sveikatą. Tačiau vaikų psichikos sveikatos sutrikimai yra plačiai paplitę ir kartais gali būti susiję su izoliavimu, ugdymo aplinka, socialine įtrauktimi ir skurdu, taip pat per ilgu skaitmeninių priemonių naudojimu. Iki 20 proc. viso pasaulio vaikų susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais, kurie, jeigu negydomi, daro didelį poveikį jų raidai, išsilavinimui ir galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Pripažįstama, kad mokykla yra vienas pagrindinių vaikų psichikos sveikatą lemiančių veiksnių 38 . Europos švietimo erdvėje 39 taip pat bus sprendžiamos su psichikos sveikata ir švietimo gerove susijusios problemos. Kultūrinis dalyvavimas, laiko praleidimas gamtoje ir fiziniai pratimai gali turėti teigiamą poveikį vaikų psichikos sveikatai 40 stiprinant savigarbą, savęs supratimą, pasitikėjimą ir savivertę.

Migrantų vaikai dažniau kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, kurias sukelia kilmės šalyje, migracijos maršrute, dėl neužtikrintumo atvykimo šalyje arba joje patirto žeminančio elgesio įgyta patirtis. Dabartiniame Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pažeidžiamų asmenų tinkle (VEN) daugiausia dėmesio, be kita ko, skiriama prieglobsčio prašytojų psichikos sveikatai. Kai kurios kitos vaikų grupės, pvz., neįgalūs vaikai ir LGBTIQ vaikai, gali turėti konkrečių poreikių, susijusių su psichikos ir fizine sveikata, kuriuos reikia tinkamai patenkinti.

Sveika mityba, įskaitant nuolatinę fizinę veiklą, yra gyvybiškai svarbūs aspektai visapusiškai vaikų fizinei ir psichinei raidai. Net ir šiandien ES yra vaikų, kurie kenčia nuo alkio, visų pirma tai pasakytina apie romų ir keliautojų vaikus 41 , todėl jie tampa dar imlesni ligoms ir jų smegenys negali tinkamai vystytis. Su panašiomis problemomis taip pat susiduria benamiai vaikai ir migrantų vaikai, gyvenantys perpildytuose arba standartų neatitinkančiuose priėmimo centruose. 

Kita vertus, per pastaruosius 30–40 metų padidėjo ypač aukštoje temperatūroje apdorotų, nesveikų maisto produktų prieinamumas ir įperkamumas, todėl pradėjo daugėti antsvorio ir nutukimo atvejų. Kas trečias 6–9 metų vaikas Europos Sąjungoje turi antsvorio arba yra nutukęs. Dėl šios priežasties padidėja diabeto, vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų arba ankstyvos mirties rizika. Komisija, be kita ko, įgyvendina Vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokykloje programą 42 ir 2014–2020 m. ES veiksmų dėl vaikų nutukimo planą 43 , kurie bus įvertinti siekiant imtis tolesnių veiksmų.

Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 44 maisto pramonė ir mažmeninės prekybos sektoriai raginami plėsti prieinamų ir įperkamų sveiko ir tvaraus maisto alternatyvų asortimentą. Šiomis aplinkybėmis Komisija pasiūlys suderintą privalomą maistingumo ženklinimo pakuotės priekinėje dalyje tvarką, kad būtų lengviau priimami informacija pagrįsti sprendimai dėl sveiko maisto pasirinkimo, ir parengs maistingumo apibūdinimus, kad (pateikiant teiginius dėl maistingumo arba sveikatos) būtų ribojamas maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug riebalų, cukrų ir druskos, skatinimas. Kampanijos „HealthyLifestyle4All“ metu bus skatinamas visų asmenų, skirtingų kartų ir socialinių grupių, visų pirma vaikų, sveikas gyvenimo būdas.

2.3Įtraukaus ir kokybiško ugdymo stiprinimas

Visi vaikai turi teisę vystyti savo pagrindinius gebėjimus ir talentą, ir pradėti tai daryti ankstyvoje vaikystėje ir visu mokymosi mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje laikotarpiu, įskaitant neformaliojo mokymosi aplinką. Galimybė naudotis įtraukiu, nesegreguotu ir kokybišku ugdymu turėtų būti garantuojama, be kita ko, elgiantis nediskriminuojančiai, nepaisant rasinės ir etninės kilmės, religijos arba įsitikinimų, negalios, pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties ir seksualinės orientacijos.

Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (ECEC) yra ypač naudingas vaikų kognityvinei, kalbos ir socialinei raidai. ET2020 lyginamasis standartas 47 ir Barselonos tikslai 48 , susiję su vaikų dalyvavimu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros srityje ES lygmeniu pasiekti, tačiau valstybėse narėse šiuo atžvilgiu esama didelių skirtumų.

Neįgalių vaikų ir vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių, migrantų kilmės vaikų ir romų vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lygis yra daug žemesnis, nepaisant to, kad būtent šie vaikai turėtų gauti didžiausią naudą, jei galėtų būti priimti. Šalys yra nustačiusios tikslines priemones, kad palengvintų skurde gyvenančių vaikų galimybę naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, tačiau tik kelios šalys taiko tikslines paramos priemones vaikams iš migrantų šeimų arba regioninėms ar etninėms mažumoms priklausantiems vaikams 49 . Tai ypač problemiška vaikų iš migrantų šeimų atžvilgiu, kuriems ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra ypač naudingi užtikrinant kalbos raidą. Komisija pasiūlys peržiūrėti Barselonos tikslus, siekiant remti tolesnę ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių konvergenciją 50 .

Integruoto ikimokyklinio ugdymo kūrimas reiškia prasmingos mokymosi patirties stiprinimą įvairioje aplinkoje. Šiuo tikslu Komisija pateiks pasiūlymus, siekdama paremti internetinį ir nuotolinį mokymąsi priešmokyklinio ir pagrindinio ugdymo sistemose, nes taip bus skatinama lankstesnio ir įtraukesnio švietimo plėtra pasitelkiant įvairius mokymosi aplinkos derinius (mokykloje ir nuotoliniu būdu) ir priemones (skaitmenines, įskaitant internetines, ir neskaitmenines priemones) kartu atsižvelgiant į konkrečias nepalankioje padėtyje esančių grupių ir bendruomenių problemas.

Nepaisant neseniai padarytos pažangos, mokyklos Europos Sąjungoje vis dar nebaigia apytiksliai 10 proc. jaunimo ES (tarp romų jaunimo šis rodiklis viršija 60 proc.) ir tik 83 proc. baigė vidurinio ugdymo įstaigą (tarp romų šis rodiklis siekia tik 28 proc.). Tarp pradinėse mokyklose besimokančių romų vaikų 44 proc. lanko segreguotas pradines mokyklas, todėl sumažinamos jų galimybės sėkmingai tęsti mokymąsi tolesnio švietimo įstaigose 51 . Neįgalūs vaikai nebaigia mokyklos ir mažiau neįgalių besimokančių asmenų įgyja universitetinį išsilavinimą (14,4 procentinio punkto atotrūkis). Šioje srityje vyrauja lyčių nelygybė, nes mokyklos nebaigia daugiau berniukų nei mergaičių. Be to, iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 m. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) 52 rezultatų matyti, kad kas penktam jaunam europiečiui dar trūksta skaitymo, matematinių arba mokslo įgūdžių. Siekdama padėti sumažinti šią tendenciją ir paremti visus mokinius, kad jie įgytų vidurinį išsilavinimą, Komisija pateiks rekomendaciją atverti galimybes užbaigti mokyklą, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esantiems mokiniams.

Profesinis rengimas ir mokymas gali padėti mokiniams įgyti subalansuotą profesinių įgūdžių ir svarbiausių gebėjimų derinį, kuris padėtų sėkmingai dalyvauti besivystančioje darbo rinkoje ir visuomenėje, taip pat skatintų integraciją ir lygias galimybes.

3.Kova su smurtu prieš vaikus ir vaikų apsaugos užtikrinimas: ES, kuri padeda vaikams augti be smurto

Visų įmanomų formų smurtas prieš vaikus yra plačiai paplitęs. Vaikai gali tapti aukomis, liudytojais, taip pat smurtinių nusikaltimų vykdytojais savo pačių namuose, mokykloje, užsiimdami laisvalaikio ir rekreacine veikla, teisingumo sistemoje, atjungties režimu ir internete.

Remiantis skaičiavimais, pusė visų pasaulio vaikų kasmet nukenčia nuo kokios nors formos smurto. Beveik trys ketvirtadaliai 2–4 metų pasaulio vaikų, kuriuos prižiūri tėvai arba globėjai, nuolat yra baudžiami fizinėmis bausmėmis ir (arba) patiria psichologinį smurtą 55 . Europoje kas penktas vaikas tampa kokios nors formos seksualinio smurto auka 56 , be to, beveik ketvirtadalis prekybos žmonėmis ES aukų yra vaikai, iš kurių dauguma yra mergaitės, kuriomis prekiaujama seksualinio išnaudojimo tikslais 57 . Daugiau nei 200 mln. pasaulio moterų ir mergaičių išgyveno lyties organų žalojimą 58 , įskaitant daugiau nei 600 000 moterų ir mergaičių ES 59 . 62 proc. interseksualių asmenų 60 , kurie darėsi operacijas, teigė, kad nei jie, nei jų tėvai prieš taikant jiems medicininį gydymą arba intervenciją nedavė išsamia informacija pagrįsto sutikimo pakeisti savo lyties požymius 61 .

Per COVID-19 pandemiją dažniau pasitaiko tam tikrų formų smurto atvejų, pvz., smurtas šeimoje, o skundų pateikimo ir pranešimo mechanizmus dar reikia pritaikyti prie naujų aplinkybių. Reikia padidinti vaikų pagalbos linijų (116 111) ir pranešimų apie dingusius vaikus karštųjų linijų (116 000) pajėgumus ir galimybę joms prisiskambinti.

Smurtas prieš vaikus daro didelį poveikį jų fizinei, psichologinei ir emocinei raidai. Jis gali turėti poveikį vaikų gebėjimui lankyti mokyklą, socialiai bendrauti ir aktyviai veikti. Dėl smurto gali atsirasti psichikos sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų, polinkis žaloti save ir net žudytis. Pažeidžiamoje padėtyje esantys vaikai gali ypač stipriai nukentėti.

Smurtas mokyklose ir tarp bendraamžių yra įprastas reiškinys. Remiantis 2018 m. PISA rezultatais, 23 proc. mokinių nurodė, kad mokykloje jie patyrė patyčias (fizines, žodines arba su santykiais susijusias patyčias) bent keletą kartų per mėnesį. Neseniai Pagrindinių teisių agentūros atliktame LGBTI tyrime nustatyta, kad 51 proc. 15–17 metų respondentų pranešė apie priekabiavimą mokykloje.

2019 m. 12 proc. viso pasaulio tarptautinių migrantų (t. y. 33 mln.) buvo vaikai. Vaikai migrantai, įskaitant vaikus pabėgėlius, prieš atvykdami į ES teritoriją ir (arba) į ją atvykę labai dažnai susiduria su išnaudojimo rizika ir nukenčia nuo kraštutinių formų smurtinių veiksmų, t. y. karo, smurtinio konflikto, išnaudojimo, prekybos žmonėmis, fizinės, psichologinės ir seksualinės prievartos 62 . Vaikai gali dingti arba būti atskirti nuo savo šeimų. Rizika padidėja tais atvejais, kai vaikai keliauja nelydimi arba yra priversti su suaugusiais nepažįstamaisiais gyventi perpildytuose centruose. Papildoma ir tikslinga apsauga ir parama reikalinga atsižvelgiant į ypatingą vaikų migrantų pažeidžiamumą arba į tai, kad jie yra iš migrantų šeimų. Tą patį galima pasakyti apie už ES ribų esančius vaikus, pvz., „Al Hol“ stovykloje Sirijoje, remiantis skaičiavimais, gyvena beveik 30 000 vaikų, įskaitant užsienio kovotojų vaikus, kurie kenčia nuo konflikto sukeltų traumų ir ypač baisių gyvenimo sąlygų 63 .

Komisija spręs smurto, įskaitant smurtą dėl lyties, prieš visus vaikus problemą ir šiuo tikslu rems valstybes nares. Šiuo atveju Komisija toliau rems valstybes nares ir stebės, kaip įgyvendinami 2017 m. Komunikate dėl vaikų migrantų apsaugos nustatyti veiksmai 64 .

Komisija taip pat dirbs su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad didintų informuotumą apie visų formų smurtą ir taip užtikrintų veiksmingą prie vaikų poreikių pritaikytą prevenciją, apsaugą ir paramą smurto aukomis tapusiems vaikams ir liudytojams. Pagal CERV programą 65 toliau bus finansuojami vaikų apsaugos projektai.

Komisija ieškos būdų, kaip pašalinti palyginamų, pagal amžių ir lytį suskirstytų duomenų apie smurtą prieš vaikus nacionaliniu ir ES lygmeniu trūkumą, ir, kai tinkama, remsis Pagrindinių teisių agentūros patirtimi.

Ši strategija papildys ir prireikus sustiprins naujoje ES kovos su prekyba žmonėmis strategijoje, taip pat ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje 66 nustatytus veiksmus. Šioje srityje Komisija taip pat nagrinėja galimybę sukurti Europos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą, kuris dirbtų su įmonėmis ir teisėsaugos institucijomis, siekdamas nustatyti aukas ir patraukti nusikaltėlius atsakomybėn.

Integruotų vaiko apsaugos sistemų skatinimas yra neišvengiamai susijęs su smurto prevencija ir apsauga nuo jo. Visos atitinkamos institucijos ir tarnybos, visų pirma paisydamos vaiko interesų, turėtų dirbti kartu, siekdamos apsaugoti ir padėti vaikui. Komisija toliau rems vaikų namų (Barnahus 67 ) kūrimą ES. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prevencijos priemonėms, įskaitant paramą šeimai.

4.Vaiko interesus atitinkantis teisingumas: ES, kurioje teisingumo sistemoje ginamos vaikų teisės ir patenkinami jų poreikiai

Vaikai gali būti aukos, liudytojai, įtariami arba kaltinami padarę nusikaltimą, taip pat civilinio, baudžiamojo arba administracinio teismo proceso šalys. Visais atvejais vaikai turėtų jaustis patogiai ir saugiai, kad galėtų veiksmingai dalyvauti ir būti išklausyti. Teismo procesai turi būti pritaikyti atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius, juose turi būti gerbiamos visos jų teisės 69 ir visų pirma atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. Nors iki šiol ES šioje srityje ėmėsi svarbių veiksmų, be to, atsižvelgiant į Europos Tarybos sistemą 70 , buvo nustatyti standartai, nacionalines teisingumo sistemas būtina aprūpinti geresnėmis priemonėmis, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai ir įgyvendinamos teisės. Specialistai kartais būna nepakankamai išmokyti tinkamai bendrauti su vaikais atsižvelgiant į jų amžių, įskaitant bendravimą bylos baigties klausimais, ir gerbti vaiko interesus. Vaiko teisės būti išklausytam ne visada paisoma ir ne visada yra mechanizmų, kurie padėtų išvengti daugybės vaiko apklausų arba įrodymų rinkimo 71 .

Vaikai susiduria su sunkumais pasinaudodami teise kreiptis į teismą ir gaudami veiksmingas teisių gynimo priemones, kuriomis jie galėtų pasinaudoti, jei pažeidžiamos jų teisės, įskaitant galimybę kreiptis į teismą Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Pažeidžiami vaikai dažnai yra diskriminuojami įvairiais pagrindais. Neįgalūs vaikai patiria sunkumų dėl mažesnių galimybių pasinaudoti teisingumo sistemomis ir teismo procesais, ir prieinamos informacijos apie teises ir teisių gynimo priemones trūkumo. Teismo procese, įskaitant procesą specialiosios kompetencijos teismuose, dalyvaujančių vaikų duomenų rinkimas turėtų būti patobulintas.

Dėl COVID-19 pandemijos su vaikais ir teisingumu susijusios problemos tapo dar sudėtingesnės. Kai kurie teismo procesai buvo sustabdyti arba jie buvo atidėti; nukentėjo teisė aplankyti šeimos narius kalėjime.

Vaikai susiduria su civilinės teisenos sistema tuomet, kai jų tėvai pradeda gyventi skyrium arba nutraukia santuoką; arba kai jie įvaikinami arba jiems nustatoma globa. Materialinė šeimos teisė yra nacionalinės kompetencijos sritis. Tarpvalstybinėse bylose reglamentas „Briuselis IIa“ (įskaitant 2019 m. naują redakciją) arba Išlaikymo reglamentas ir glaudesnis teisminis bendradarbiavimas yra pagrindiniai vaiko teisių apsaugos ir užtikrintos jų galimybės kreiptis į teismą aspektai. Nebūtinam šeimos gyvenimui skyriui turėtų būti užkirstas kelias, tačiau bet koks sprendimas dėl globos skyrimo vaikui turėtų būti priimamas visapusiškai gerbiant vaiko teises 72 . Jeigu teismai arba nacionalinės institucijos turi žinių apie glaudų vaiko ryšį su kita valstybe nare, reikėtų kuo anksčiau išnagrinėti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinamos šios teisės.

2022 m. Komisija atnaujins Reglamento „Briuselis IIa“ (nauja redakcija) taikymo praktinį vadovą. Susiklosčius tarpvalstybinėms situacijoms, kyla konkrečių problemų, įskaitant problemas, susijusias su šeimomis, kuriose tėvai nutraukė santuoką arba gyvena skyrium, ir vaivorykštės šeimomis.

2020 m. trečdalį visų prieglobsčio prašymų pateikė vaikai 73 . Įgyvendinant visus su vaikais susijusius veiksmus arba priimant su vaikais susijusius sprendimus, visų pirma turi būti laikomasi vaikų migrantų interesų apsaugos principo. Nepaisant pažangos, kuri jau padaryta įgyvendinant 2017 m. Komunikatą dėl vaikų migrantų apsaugos, vaikams dar ne visada suteikiama jų amžiui pritaikyta informacija apie procedūras, o per visą prieglobsčio arba grąžinimo procedūrą neteikiamos veiksmingos konsultacijos ir parama. Migracijos ir prieglobsčio pakte pažymėta, kad ES teisėje reikia ne tik įgyvendinti vaikų migrantų apsaugos priemones ir saugumo standartus, bet ir juos stiprinti. Priimtos naujos taisyklės padės greičiau paskirti nelydimų vaikų atstovus ir užtikrinti, kad būtų skiriami ištekliai jų specialiesiems poreikiams patenkinti, įskaitant jų perėjimą į suaugusiųjų pasaulį ir nepriklausomą gyvenimą. Visų procedūrų metu vaikams visada bus pasiūlytas tinkamas apgyvendinimas ir parama, įskaitant teisinę pagalbą. Naujos taisyklės taip pat padės stiprinti valstybių narių solidarumą užtikrinant visišką nelydimų vaikų apsaugą.

Net ir šiandien Europoje yra vaikų be pilietybės, kurie jos neturi nuo gimimo arba dažnai dėl migracijos. Neturint pilietybės, jiems sudėtinga pasinaudoti kai kuriomis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūra ir švietimu, be to, dėl to jie gali patekti į padėtį, kurioje patirs smurtą ir bus išnaudojami.

Dėl nusikaltimų aukomis tapusių vaikų pažymėtina, kad apie tokią situaciją dažnai nepranešama dėl aukos amžiaus, informacijos apie jų teises trūkumo ir prieinamų, prie amžiaus ir lyties pritaikytų pranešimo ir paramos paslaugų nebuvimo. Konkrečių problemų kyla nustatant tam tikrų nusikaltimų, pvz., prekybos žmonėmis arba seksualinės prievartos, aukas, kaip pabrėžta ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių 74 .

2019 m. Jungtinių Tautų pasauliniame tyrime dėl vaikų, kuriems buvo atimta laisvė 75 , atkreiptas dėmesys į tai, kad vis dar yra per daug vaikų, kuriems atimama teisė dėl to, kad jie pažeidė įstatymą arba dalyvauja migracijos ir prieglobsčio procedūrose. Nacionalinės institucijos, įskaitant ES valstybių narių institucijas, turi užtikrinti įgyvendinamų ir veiksmingų kardomųjų priemonių netaikant laisvės atėmimo prieinamumą ir dažniau jas naudoti laikantis ES acquis, taip pat užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpesnį laiką. Kai tėvai yra kalinami, taip pat reikėtų skatinti politiką ir praktiką, kurioje gerbiamos jų vaikų teisės. Išsamus ir teisingas Procedūrinių garantijų direktyvos 76 įgyvendinimas ir taikymas padės užtikrinti geresnę vaikų, kuriems pareikšti įtarimai arba kaltinimai, apsaugą baudžiamajame procese.

5.Skaitmeninė ir informacinė visuomenė: ES, kurioje vaikai gali saugiau naršyti skaitmeninėje aplinkoje ir pasinaudoti jos suteikiamomis galimybėmis

Dėl skaitmeninės aplinkos tobulinimo ir naujų technologijų naudojimo atsivėrė daugybė galimybių. Vaikai internete ir sujungtoje aplinkoje žaidžia, kuria, mokosi, bendrauja ir išreiškia save nuo pat mažų dienų. Skaitmeninės technologijos suteikia vaikams galimybes dalyvauti pasauliniuose judėjimuose ir būti aktyviais piliečiais. Būdami skaitmeninių technologijų epochos kartos atstovais, jie turi geresnes galimybes aktyviai veikti vis labiau skaitmeninamose ir sujungtose švietimo ir būsimose darbo rinkos sistemose. Skaitmeninių priemonių naudojimas gali padėti neįgaliems vaikams mokytis, prisijungti prie internetinės rekreacinės veiklos, jei ji prieinama, ir bendrauti bei dalyvauti.

Tačiau vaikams būnant internetinėje erdvėje, dėl veiksmingos tėvų kontrolės ir (arba) amžiaus patikrinimo sistemų nebuvimo, jiems poveikį gali daryti žalingas ir neteisėtas turinys, susijęs, pvz., su seksualine prievarta prieš vaikus arba seksualinio vaikų išnaudojimo medžiaga, pornografija ir suaugusiems skirtu turiniu, seksualinio turinio siuntimu, neapykantos kurstymu internete arba klaidinga informacija ir dezinformacija. Dėl poveikio internete taip pat kyla žalingų ir neteisėtų kontaktų rizika, pvz., kibernetinis vaiko viliojimas ir ryšių užmezgimas seksualiniais tikslais, patyčios kibernetinėje erdvėje arba išnaudojimas internete ir priekabiavimas. Beveik trečdalis mergaičių ir 20 proc. berniukų per pastaruosius metus kartą per mėnesį internete matė trikdantį turinį; be to, mažumoms priklausantys vaikai internete dažniau susiduria su juos nuliūdinusiais įvykiais 83 . Tarp 15–17 metų LGBTI respondentų 15 proc. dėl savo seksualinės orientacijos susidūrė su priekabiavimu kibernetinėje erdvėje 84 . Vis daugiau prekiautojų žmonėmis naudoja interneto platformas, siekdami verbuoti ir išnaudoti aukas, tarp kurių vaikai yra ypač pažeidžiama tikslinė grupė 85 . 

Atsižvelgdama į ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategiją 86 , Komisija pateikė preliminarų pasiūlymą, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonėms toliau būtų leidžiama savanoriškai pranešti institucijoms apie seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus, ir ragina teisės aktų leidėjus skubiai susitarti dėl jo priėmimo. Ilgesniuoju laikotarpiu Komisija, siekdama veiksmingai kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete, pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Vaikai daug laiko praleidžia prie ekranų ir užsiimdami internetine veikla, todėl kyla susirūpinimas dėl jų sveikatos, psichinės gerovės, kuri gali sutrikti dėl padidėjusio streso, dėmesio trūkumo, regėjimo sutrikimų ir per mažo fizinio aktyvumo ir sportavimo.

Per COVID-19 pandemiją vaikai gerokai daugiau laiko praleidžia internete, be to, mokymasis, kultūrinis ir socialinis gyvenimas keliasi į internetinę erdvę. Dėl šios priežasties padidėjo rizika internete ir atsirado didesni skaitmeniniai skirtumai. Kas dešimtas vaikas pranešė, kad izoliacijos laikotarpiu pavasarį nevykdė jokios veiklos internete ir retai bendravo su mokytojais 87 . Prieiga prie interneto vis dar yra problema problema nemažai daliai ES vaikų: namų ūkiuose, kuriuose pajamos yra didelės, prieigos rdiklis yra 20 proc. didesnis, o kaimo vietovėse jis yra gerokai mažesnis 88 . Naujausiame savo komunikate „Europos skaitmeninis dešimtmetis“ Komisija paskelbė apie plataus užmojo junglumo tikslus, taikytinus visiems Europos namų ūkiams 89 .

ES parengė teisines priemones ir politines iniciatyvas, kuriose būtų aptartos vaiko teisės skaitmeninėje aplinkoje 90 . Prireikus jas reikėtų pritaikyti, nes atsiranda naujos grėsmės arba tendencijos, be to, keičiasi technologijos. Persvarstytoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje sustiprinta vaikų apsauga nuo žalingo turinio ir netinkamų komercinių ryšių. Naujausiame Skaitmeninių paslaugų akte 91 paslaugų teikėjams siūloma nustatyti su išsamiu patikrinimu susijusias pareigas, kad būtų užtikrintas interneto naudotojų, įskaitant vaikus, saugumas. Kovos su dezinformacija praktikos kodekse 92 bus nustatytas bendras reguliavimo režimas, pritaikytas kovai su dezinformacijos sklaidos rizika. Naujame Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (2021–2027 m.) 93  skatinamas skaitmeninis raštingumas, kuriuo siekiama kovoti su dezinformacija, ir nustatoma, kad šioje srityje švietimas ir mokymas yra svarbiausi skaitmeninio raštingumo aspektai. Tarptautiniu lygmeniu ką tik paskelbtos gairės dėl vaiko teisių skaitmeninėje aplinkoje aiškinimo 94 .

Duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių klausimais vaikai ragina įmones parengti suprantamą privatumo politiką, skirtą skaitmeninėms paslaugoms ir taikomosioms programoms, ir prašo užtikrinti jų dalyvavimą kuriant ir tobulinant naujus skaitmeninius produktus, kuriuos jie naudos. Komisija yra pasirengusi remti šias pastangas, visų pirma atsižvelgdama į Jaunimo įsipareigojimą dėl geresnio interneto 95 ir Jaunimo raginimą imtis veiksmų 96 .

Įgyvendindama Skaitmeninę programą, Komisija toliau teiks paramą saugesnio interneto centrams ir Geresnio interneto vaikams platformai 97 , siekdama geriau informuoti apie patyčias kibernetinėje erdvėje, klaidingos informacijos ir dezinformacijos atpažinimą ir sveiko bei atsakingo elgesio internete skatinimą ir kurti su tuo susijusius gebėjimus. Būsimoje iniciatyvoje „Sėkmingo mokymosi mokykloje būdai“ 98 bus skatinama patyčių kibernetinėje erdvėje prevencija. Programos „Erasmus+“ 99 lėšomis bus finansuojamos iniciatyvos, kuriomis prisidedama prie visų vaikų skaitmeninių įgūdžių ugdymo.

Dirbtinis intelektas (DI) turi ir turės didelį poveikį vaikams ir jų teisėms 100 , pvz., švietimo, laisvalaikio ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityse. Tačiau jis taip pat gali kelti tam tikrą riziką privatumui, saugumui ir apsaugai. Būsimame Komisijos pasiūlyme dėl horizontaliosios DI teisinės sistemos bus nustatyta ypač rizikingų DI sistemų, kurios kelia didelę riziką pagrindinėms teisėms, įskaitant vaikų pagrindines teises, naudojimo tvarka. 

6.Pasaulinis aspektas: ES, kuri pasauliniu mastu, įskaitant krizes ir konfliktus, remia, saugo ir įgalina vaikus.

ES įsipareigojimas skatinti, saugoti, įgyvendinti ir gerbti vaiko teises yra pasaulinio masto. Šiuo atžvilgiu aptariamoje strategijoje ES siekia stiprinti savo, kaip pasaulinio masto veikėjos, padėtį. ES jau atlieka vadovaujantį vaidmenį, saugodama ir remdama vaikus visame pasaulyje, plėsdama galimybes gauti išsilavinimą, naudotis paslaugomis, sveikatos apsauga ir, be kita ko, per humanitarines krizes saugodama nuo visų formų smurto, prievartos ir nepriežiūros.

Nepaisant per pastaruosius dešimtmečius padarytos didelės pažangos, per daug vaikų visame pasaulyje dar kenčia nuo žmogaus teisių pažeidimų, humanitarinės krizės, aplinkos ir klimato krizės, nepakankamos galimybės mokytis, mitybos nepakankamumo, skurdo, nelygybės ir atskirties arba jiems kyla su tuo susijusi rizika. Mergaičių padėtis ypač sudėtinga; jos toliau tampa diskriminacijos ir smurto dėl lyties aukomis, įskaitant nėštumą, ankstyvas ir priverstines santuokas ir moterų lyties organų žalojimą jau nuo 4 metų amžiaus.

Beveik du trečdaliai pasaulio vaikų gyvena šalyje, kurioje vyksta konfliktas. Kas šeštas iš šių vaikų gyvena ne toliau kaip už 50 km nuo konflikto zonos 105 . Tai kelia grėsmę ne tik vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, bet ir atima galimybę jiems mokytis 106 , taip pat daro neigiamą poveikį jų ir bendruomenių, iš kurių jie yra kilę, būsimo gyvenimo perspektyvoms. 

Vaikai taip pat yra verbavimo ir dalyvavimo ginkluotame konflikte aukos. Jų dalyvavimas konflikte daro didelį neigiamą poveikį jų fizinei, psichologinei ir emocinei gerovei. Kariuomenėje tarnaujančios mergaitės ir berniukai taip pat dažnai tampa seksualinio smurto, kuris dažnai naudojamas kaip karo ginklas, aukomis.

Kasmet nuo pagydomų ligų, kurių galima išvengti ir kurių daugumą sukelia skurdas, socialinė atskirtis, diskriminacija, lyčių normos ir pagrindinių žmogaus teisių paneigimas, miršta apytiksliai 5,2 mln. jaunesnių nei 5 metų vaikų 107 . Dėl COVID-19 pandemijos ir klimato kaitos padaugėjo dabartinių vaikų diskriminacijos formų, taip pat viso pasaulio vaikų ir šeimų rizika atsidurti pažeidžiamoje padėtyje. Per pandemijos įkarštį apytiksliai 1,6 mlrd. viso pasaulio vaikų nelankė mokyklos 108 .

ES veiksmai išorės srityje atitiks įsipareigojimus, išdėstytus 2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plano 109   sistemoje, kurią papildo tiksliniai veiksmai, numatyti kitose atitinkamose iniciatyvose, susijusiose, pvz., su Vaiko teisių skatinimo ir apsaugos gairėmis 110 , Gairėmis dėl vaikų ir ginkluoto konflikto 111 , ES lyčių lygybės veiksmų planu dėl išorės veiksmų (2021–2025 m.) 112 ir Vaiko teisių priemonių rinkiniu 113 .

ES visomis aplinkybėmis toliau prisidės užtikrindama kokybišką, saugų ir įtraukų švietimą, socialinę apsaugą, sveikatos paslaugas, mitybą, švarų geriamąjį vandenį, apgyvendinimą, švarų orą patalpose ir tinkamas sanitarijos sąlygas. Visų pirma ES vystymosi politikos srityje i) plės visuotinį sveikatos draudimą, siekdama užtikrinti esmines sveikatos paslaugas motinoms, naujagimiams, vaikams ir paaugliams, įskaitant su psichikos sveikata susijusias paslaugas ir psichologinę paramą. ii) ragins, kad maisto sistemose būtų tiekiamas vaikų poreikius ir teises atitinkantis maistingas, saugus, įperkamas ir tvarus maistas ir iii) toliau investuos į kokybiškų, prieinamų švietimo sistemų plėtojimą, įskaitant mokyklos lankymą ankstyvojoje vaikystėje, ikimokyklinį ugdymą, žemesniosios ir aukštesniosios pakopų vidurinį ugdymą. Be to, siekiant garantuoti įperkamą ir tvarų visų mokyklų junglumą, taip pat įtraukti skaitmeninius įgūdžius į mokyklų mokymo programą ir mokytojų mokymą, taip pat bus teikiama finansinė parama.

Per humanitarines krizes ES toliau rems vaikus taikydama poreikiais pagrįstą požiūrį laikantis humanitarinių principų, taip pat užtikrins, kad teikiant pagalbą būtų atsižvelgiama į lyties ir amžiaus aspektus. ES toliau ypač daug dėmesio skirs vaiko apsaugai, šalindama visų rūšių smurtą prieš vaikus, taip pat teikdama psichikos sveikatos ir psichologinę paramą. Be to, nuolatinė prieiga prie saugaus, kokybiško ir įtraukaus ugdymo yra labai svarbi, nes taip vaikams ir jaunimui suteikiami esminiai įgūdžiai, apsauga ir normalumo pojūtis, taip pat prisidedama prie taikos ir skatinama reintegracija bei atsparumas.

Vaikų darbo aukomis iš viso yra 152 mln. vaikų (9,6 proc. viso pasaulio vaikų), o 73 mln. dirba pavojingą darbą, kuris gali turėti žalingą poveikį jų sveikatai, saugai ir raidai 114 . Komisijos politinėse gairėse paskelbtas visiškas vaikų darbo netoleravimas, taip prisidedant prie pasaulinių pastangų, susijusių su JT 2021 m. tarptautinių vaikų darbo panaikinimo metų sistema 115 . Žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plane 116 taip pat numatyti veiksmai, kaip iš esmės sumažinti visame pasaulyje paplitusį vaikų darbą, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų paskelbtą tikslą iki 2025 m. visame pasaulyje visiškai panaikinti vaikų darbą. Tai bus susiję su parama nemokamam ir lengvai prieinamam privalomam vaikų švietimui iki to laiko, kai jie sulauks minimalaus darbingo amžiaus, taip pat su socialinės gerovės programų praplėtimu, siekiant padėti šeimoms išbristi iš skurdo.

ES prekybos ir investicijų susitarimai, taip pat bendroji lengvatų sistema (BLS) atliko svarbų vaidmenį skatinant pagarbą pagrindinėms žmonių ir darbuotojų teisėms, kaip tai matyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) JT pagrindinėse konvencijose. Ypatingas prioritetas bus teikiamas šių įsipareigojimų įvykdymui, įskaitant veiksmus kovojant su vaikų darbu. ES reikalaus, kad trečiosios šalys nuolat atnaujintų nacionalinius pavojingų profesijų sąrašus, kuriomis vaikai niekada neturėtų užsiimti. ES taip pat dės pastangas, siekdama užtikrinti, kad ES tiekimo grandinėse nebūtų vaikų darbo, visų pirma tai bus daroma skatinant tvarų įmonių valdymą.

Laikydamasi ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plano, ES dės pastangas, kad užtikrintų prasmingą vaikų dalyvavimą; užkirstų kelią visoms smurto prieš vaikus formoms, įskaitant smurtą dėl lyties, kovotų su jomis ir į jas reaguotų; panaikintų ankstyvas, priverstines ir vaikų santuokas, moterų lyties organų žalojimą, prekybą vaikais, neteisėtą žmonių gabenimą, elgetavimą (seksualinį) išnaudojimą ir apleidimą. Taip pat bus intensyviau dirbama, siekiant užkirsti kelią žiauriam smurtui prieš vaikus, kurie nukentėjo nuo ginkluoto konflikto, ir jį nutraukti, įskaitant rėmimo veiklą, kuria skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų. Veiksmų plane taip pat remiamos šalys partnerės, kuriančios ir stiprinančios vaiko interesus atitinkančias teisingumo ir vaiko apsaugos sistemas, įskaitant jų pritaikymą prie vaikų migrantų, pabėgėlių ir priverstinai perkeltų vaikų ir mažumoms priklausančių vaikų, ypač romų, poreikių. ES toliau rems vaikų ir kitų pažeidžiamų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinės apsauga, perkėlimą į ES. ES toliau rems veiksmus, kad spręstų gatvių vaikų problemą, ir investuos į kokybiškos alternatyvios globos plėtojimą ir perėjimą nuo vaikų, kurių negloboja tėvai, ir neįgalių vaikų institucinės globos prie jų kokybiškos globos šeimoje ir bendruomenėje.

ES toliau įtrauks vaiko teises į politinį dialogą su šalimis partnerėmis, visų pirma per derybas dėl stojimo ir stabilizacijos ir asociacijos procesą. Ji taip pat skatins kovos su smurtu ir diskriminacija priemones, visų pirma susijusias su pažeidžiamais vaikais, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms. ES rems suskirstytų duomenų apie vaikų padėtį regione stebėseną ir rinkimą ir toliau juos pateiks savo metiniame plėtros šalių ataskaitų rinkinyje.

Kad pasiektų šiuos tikslus, ES koordinuos visų savo turimų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos priemonių panaudojimą, visų pirma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP).

Ji taip pat ragins imtis veiksmų daugiašaliuose ir regioniniuose forumuose žmogaus teisių klausimais, skatins rėmimo ir informuotumo didinimo kampanijas, ir tai, bet kita ko, darys kartu su pilietine visuomene, vaikais ir paaugliais, nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, akademine bendruomene, verslo sektoriumi ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

7.Vaikų aspekto integravimas į visus ES veiksmus

Siekdama strategijoje nustatytų tikslų, Komisija užtikrins, kad vaiko teisių aspektas būtų įtrauktas į visas atitinkamas politikos sritis, teisės aktus ir finansavimo programas 117 . Taip bus papildytos pastangos sukurti vaiko interesus atitinkančią ES politikos formavimo kultūrą, ir teikiama parama ES darbuotojams rengiant mokymus ir stiprinant jų gebėjimus, ir užtikrinant tvirtesnį vidaus koordinavimą Komisijos vaiko teisių koordinatoriaus komandoje. Bus parengtas kontrolinis vaiko teisių įtraukimo sąrašas.

Norint parengti įrodymais pagrįstą politiką, reikalingi patikimi ir palyginami duomenys. Komisija paprašys FRA toliau teikti valstybėms narėms techninę pagalbą ir metodologinę paramą inter alia susijusią su duomenų rinkimo veiklos struktūra ir įgyvendinimu. Taip pat bus siekiama gauti daugiau pagal amžių ir lytį suskirstytų Eurostato duomenų ir kitų ES agentūrų sukurtų duomenų, tas pats pasakytina apie konkrečių teminių sričių, kurioms taikoma ši strategija, tyrimus. Tai bus daroma pasitelkiant bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) 118 .

Strategija taip pat padės supaprastinti ir koordinuoti iniciatyvas nacionaliniu lygmeniu ir tarp suinteresuotųjų subjektų, siekiant užtikrinti geresnį dabartinių ES ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Šiuo tikslu Komisija iki 2021 m. pabaigos taip pat sukurs ES vaiko teisių tinklą. Remdamasis sudarytos neformalios ekspertų grupės vaiko teisių klausimais darbu 119 , tinklas stiprins dialogą ir abipusį ES ir valstybių narių mokymąsi vaiko teisių klausimais, ir rems strategijos įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Tinklą sudarys nacionaliniai atstovai ir į kai kurią savo veiklą įtrauks tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, vietos ir regionines institucijas bei vaikus. Komisija taip pat glaudžiau bendradarbiaus su regioninėmis ir vietos institucijomis ir su kitomis įstaigomis, regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir vaikų ombudsmenais.

Šią strategiją reikėtų skaityti kartu su strategija, kuria siekiama ES tvirčiau taikyti Pagrindinių teisių chartiją, ir Europos demokratijos veiksmų planu. Ji papildo tikslingas pastangas užtikrinti didesnį ES teisių ir vertybių apčiuopiamumą tokiose srityse kaip antai 120 vaikų migrantų apsauga, lygybė ir įtrauktis, lyčių lygybė, kova su rasizmu ir pliuralizmas, ES pilietybės teisės, aukų teisės, kova su seksualine prievarta prieš vaikus, socialinės teisės ir įtraukus švietimas ir mokymas 121 . Ji taip pat dera su ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų plane nustatytais prioritetais 122 .

7.1. ES fondų indėlis įgyvendinant strategiją

Siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES politiką, ES finansavimas atlieka labai svarbų vaidmenį. Kartu su šia strategija Komisija rems valstybes nares, kad jos kuo geriau pasinaudotų ES fondais įgyvendindamos savo iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti ir įgyvendinti vaiko teises. Ji turėtų paskatinti biudžete numatyti su vaiko teisėmis susijusias išlaidas ir išnagrinėti, kaip sekti ES biudžeto išlaidas šioje srityje, kad lėšos būtų skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti. ES finansavimo programose valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu nustatytus poreikius, pirmenybę turėtų teikti vaiko teisių finansavimui. Pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą,

Europos socialinis fondas + (ESF +) ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) remia investicijas į žmogiškuosius gebėjimus ir infrastruktūros plėtrą, įrangą ir galimybę gauti švietimo, įdarbinimo, apgyvendinimo, socialines, sveikatos ir vaiko priežiūros paslaugas, taip pat remiamos investicijos pereinant nuo institucinės globos prie globos paslaugų šeimoje ir bendruomenėje.

Valstybės narės, kurių vaikų skurdo arba socialinės atskirties rizikos rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis (2017–2019 m.), turės skirti 5 proc. ESF + kovai su vaikų skurdu, o kitos valstybės narės privalės skirti atitinkamą sumą. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės turėtų sudaryti keletą palankių sąlygų, kurios gali būti glaudžiai susijusios su vaiko teisių priemonėmis. Tai apima politines sistemas skurdo mažinimo, romų įtraukties ir atitikties JT NTK ir Chartijai srityse. Naujasis PMIF padės sustiprinti nelydimų vaikų migrantų apsaugą pripažįstant ir teikiant finansinę paramą ir numatant paskatas, susijusias su jų ypatingomis priėmimo sąlygomis, apgyvendinimu ir kitais specialiais poreikiais, įskaitant bendrąjį finansavimą iki 75 proc., kuris gali būti padidintas iki 90 proc. projektams, įgyvendinamiems pagal konkrečius veiksmus.

Kiti ES fondai ir programos, kurios gali būti naudojamos siekiant įgyvendinti vaiko teises, yra Teisingumo programa, CERV programa, „Erasmus +“, programa „Horizontas 2020“, Skaitmeninė programa, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFPK), REACT-EU ir „InvestEU“. Be to, prireikus galima pasinaudoti Techninės paramos priemone, kad būtų suteikta parama valstybėms narėms plėtoti gebėjimų stiprinimo veiksmus.

Valstybėms narėms patariama programuojant ir įgyvendinant ES fondus užtikrinti koordinuotą nacionalinį, makroregioninį 123 , regioninį ir vietos lygmens požiūrį, taip pat įtraukti vietos ir regionines institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant su vaikais ir jų labui dirbančias organizacijas, taip pat socialinius ir ekonominius partnerius, rengiant, peržiūrint, įgyvendinant ir stebint 2021–2027 m. ES fondų lėšomis finansuojamas programas.

Šia strategija taip pat siekiama mažinti per COVID-19 krizę padidėjusią nelygybę, kuri padarė neproporcingą poveikį pažeidžiamiems vaikams. Dirbdama šį darbą, Komisija paragins valstybes nares visapusiškai pasinaudoti priemonės „Next Generation EU“ suteikiamomis galimybėmis, siekiant sumažinti neproporcingą krizės poveikį, ir, pasitelkdama techninės paramos priemonę, padės valstybėms narėms integruoti vaiko teises rengiant ir įgyvendinant reformas.

Tam, kad vietoje būtų daroma tikra pažanga, šią strategiją būtina papildyti įsipareigojimais ir investicijomis nacionaliniu lygmeniu. Komisija ragina ES valstybes nares, bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vaikus, ir atsižvelgiant į kitas atitinkamas nacionalines strategijas ir planus, parengti, jei tai dar nepadaryta, patikimas ir įrodymais pagrįstas nacionalines vaiko teisių strategijas. Joje valstybės narės taip pat raginamos ratifikuoti JT VTK fakultatyvius protokolus ir JT NTK fakultatyvius protokolus, ir tinkamai atsižvelgti į JT Vaiko teisių komiteto baigiamąsias pastabas 124 ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas 125 . Komisija taip pat ragina valstybes nares, skiriant tinkamus finansinius išteklius, įskaitant ES finansavimą, remti visus šioje strategijoje rekomenduojamus veiksmus.

Išvada

Europos Komisija yra visiškai įsipareigojusi remti vaikus jiems plėtojant savo, kaip aktyvių ir atsakingų piliečių, potencialą. Kad tai įvyktų, demokratiniame gyvenime reikia pradėti dalyvauti jau vaikystėje. Visi vaikai turi teisę pareikšti savo nuomonę su jais susijusiais klausimais, į kurią būtų atsižvelgiama. Siekdami sudaryti sąlygas aktyviam jų dalyvavimui, taip pat privalome kovoti su skurdu, nelygybe ir diskriminacija, kad išeitume iš ištisoms kartoms būdingo nepalankios padėties ciklo.

Ši strategija, atsižvelgiant į jos struktūrą, yra įtraukaus pobūdžio, ir jos įgyvendinimas bus įtraukus. Komisija stebės, kaip strategija įgyvendinama ES ir nacionaliniu lygmenimis, ir metiniame Europos forume vaiko teisių klausimais praneš apie padarytą pažangą. Stebėsenos ir vertinimo veikloje dalyvaus ir vaikai, visų pirma per būsimą vaikų dalyvavimo platformą. Strategijos veiksmai prireikus bus pritaikyti.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti šią strategiją ir bendradarbiauti ją įgyvendinant. Komisija ragina Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą skatinti dialogą su vietos ir regioninėmis institucijomis ir pilietine visuomene.

Visi privalome klausytis vaikų ir veikti dabar. Vienas iš organizacijos „Eurochild“ vaikų tarybos narių yra pasakęs: „Už gražias kalbas geriau tik geri darbai“. 

(1)

Vaikas – asmuo iki 18 metų. Gyventojų duomenys. [ yth_demo_010 ], [ yth_demo_020 ], Eurostatas, 2020 m.

(2)

Demografiniai duomenys. 2019 m. vaikų padėties pasaulyje statistinės lentelės , UNICEF  

(3)

Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas ES tikslas skatinti vaiko teisių apsaugą. ES sutarties 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga <...> prisideda prie žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos.

(4)

  ES pagrindinių teisių chartija , 2012/C 326/02.

(5)

  Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė. . kandidatės į Europos Sąjungos pirmininkus Ursulos von der Leyen šios kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gairės.

(6)

  Vaiko teisių konvencija , Jungtinės Tautos, 1989 m.

(7)

  How children (10-18) experienced online risks during the COVID-19 lockdown in spring 2020 („Vaikų (10–18 metų) patirtis, susijusi su pavojais internete COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“) Jungtinis tyrimų centras (JRC), Europos Komisija, 2020 m.

(8)

  Exploiting Isolation: Offenders and victims of online child sexual abuse during the COVID-19 pandemic , („Izoliacijos tyrimas. Nusikaltėliai ir seksualinės prievartos prieš vaikus internete aukos COVID-19 pandemijos metu“), Europolas, 2020 m.

(9)

  Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo , COM(2006) 367 ir ES vaiko teisių darbotvarkė , COM(2011) 60.

(10)

Žr. 2 priedą „Vaiko teisės – ES acquis ir politika“.

(11)

  Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų .

(12)

  Neįgaliųjų teisių konvencija , Jungtinės Tautos, 2006 m.

(13)

  JT darnaus vystymosi tikslai: 2030 m. darbotvarkė . Žr. 1 priedą. Lyginamoji lentelė, kurioje išsamiai apibūdinamos ES pagrindinių teisių chartijoje, JT vaiko teisių konvencijoje nustatytos atitinkamos teisės, taip pat JT darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai, kurie saugomi ir propaguojami įvairiose šios strategijos dalyse.

(14)

  Europos Tarybos vaiko teisių strategija (2016–2021 m.). Europos Taryba taip pat rengia būsimą 2022–2027 m. strategijos sistemą.

(15)

  2019 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga (2019/2876(RSP)); 2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (2021/2523(RSP))

(16)

  Atvirų viešų konsultacijų dėl ES vaiko teisių strategijos ataskaitos santrauka , 2021 m.

(17)

  Europos 13-asis vaiko teisių forumas , 2020 m.

(18)

 UNICEF, „Eurochild“, organizacija „Gelbėkit vaikus“, organizacija „Child Fund Alliance“, organizacija „World Vision“: Mūsų Europa, mūsų teisės, mūsų ateitis . - SOS vaikų kaimų konsultacijos su stacionariojoje globoje esančiais vaikais ir vaikais, kurie gauna šeimos stiprinimo paslaugas, taip pat ataskaitos santrauka , organizacija „Defence for Children International“, organizacija „Terre des Hommes“ ir jos partneriai.

(19)

  ES vaiko teisių strategija: vaikams pritaikytos versijos .

(20)

  2018 m. bendrų diskusijų, susijusių su vaikų, kaip žmogaus teisių gynėjų, apsaugos ir įgalinimo klausimais, dienos ataskaita , JT vaiko teisių komitetas, 2018 m.; Vaiko žmogaus teisių gynėjų teisių įgyvendinimo vadovas , organizacija „Child Rights Connect“, 2020 m.

(21)

  Vaikų dalyvavimo ES politiniame ir demokratiniame gyvenime tyrimas , Europos Komisija, 2021 m. ir jo prieinama versija .

(22)

  ES jaunimo dialogai (16–30 metų).

(23)

  Mokymosi kampelis  

(24)

   Europe Kids Want survey, Sharing the view of children and young people across Europe („Europos vaikų norų tyrimas: dalijimasis vaikų ir jaunimo nuomone visoje Europoje“) UNICEF ir organizacija „Eurochild“, 2019 m.

(25)

  Mūsų Europa. Mūsų teisės. Mūsų ateitis , op. cit.

(26)

  Europos žaliasis kursas . 

(27)

  Vaikų dalyvavimo vertinimo priemonė , Europos Taryba.

(28)

  Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų . 

(29)

  Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/EU).

(30)

Komisijos pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos, 2021 m. Komisijos pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos, , 2021 m.

(31)

  Kova su vaikų skurdu: pagrindinių teisių problema , FRA, 2018 m.

(32)

  Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas , COM(2021) 102 final.

(33)

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos jaunimo garantijų sistemos sukūrimo, COM (2021) 137.

(34)

  Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ , (2020/C 372/01) .

(35)

2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, COM(2021) 101 final.

(36)

  Komunikatas „Europos kovos su vėžiu planas“ , COM(2021) 44 final.

(37)

  Komunikatas „Europos vaistų strategija“ , COM((2020) 761 final.

(38)

  Europos veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje sistema , 2013–2016 m. bendri veiksmai psichikos sveikatos ir gerovės srityje. 

(39)

  Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021/C 66/01).

(40)

  What is the evidence on the role of the arts in improving health and well-being? („Kokių esama įrodymų, susijusių su menų vaidmeniu gerinant sveikatą ir gerovę?“), PSO, 2019 m.

(41)

  Romai ir keliautojai šešiose šalyse , FRA, 2020 m.

(42)

  Vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa , Europos Komisija.

(43)

  ES veiksmų dėl vaikų nutukimo planas (2014–2020 m.) , Europos Komisija.

(44)

  Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ , COM(2020) 381 final

(45)

  Tarybos rekomendacija dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant , 2018/C 466/01.

(46)

  Geriausios praktikos portalas, visuomenės sveikata , Europos Komisija.

(47)

  Europos politinis bendradarbiavimas (programa „ET 2020“) , Švietimas ir mokymas, Europos Komisija.

(48)

  Barselonos tikslai, susiję su mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimu siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje („Barselonos tikslai“) , Europos Komisija, 2018 m.

(49)

  Pagrindiniai duomenys apie ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą Europoje – 2019 m. leidimas , „Eurydice“, 2019 m.

(50)

  Komunikatas dėl 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos (COM/2020/152 final).

(51)

  Analitinis dokumentas, pridedamas prie ES romų strateginės sistemos SWD (2020) 530 final, 2 priedas „Pradinės ES pagrindinių rodiklių reikšmės , Europos Komisija.

(52)

PISA 2018 m. rezultatai, What School Life Means for Students’ Lives („Kokią įtaką mokymasis mokykloje daro mokinių gyvenimui?“) EBPO. EBPO šalių vidurkis.

(53)

  Įtraukties į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemą priemonių rinkinys , Europos Komisija, 2020 m.

(54)

  2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas COM(2020) 758 final.

(55)

  Ataskaita apie pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos padėtį , UNICEF / PSO, 2020 m.

(56)

  „One in Five“ kampanija , Europos Taryba.

(57)

  Trečioji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita, kaip reikalaujama pagal direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnį , COM(2020) 661 final; SWD(2020) 226 final. 

(58)

  Moterų lyties organų žalojimas ir apipjaustymas: pasaulinė problema , UNICEF, 2016 m.

(59)

  Moterų lyties organų žalojimas Europoje . „End FGM“

(60)

 Interseksualūs asmenys, kurie gimė turėdami lyties požymių, neatitinkančių įprasto vyro arba moters apibūdinimo, LGBTIQ lygybės strategija .

(61)

  Ilgas kelias LGBTI lygybės link , FRA, 2020 m.

(62)

  Komunikatas dėl vaikų migrantų , COM(2017) 211 final.

(63)

  Protect the rights of children of foreign fighters stranded in Syria and Iraq („Vaikų, esančių užsienio kovotojų apsuptyje, teisių apsauga Sirijoje ir Irake“) UNICEF, 2019 m.

(64)

  Komunikatas dėl vaikų migrantų apsaugos , op. cit.

(65)

Pilietybės, lygybės, teisių ir vertybių programa (2021–2027 m.), Europos Sąjunga.

(66)

  ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija , COM(2020) 607.

(67)

  Barnahus . 

(68)

  Komisijos sprendimas dėl nacionalinio skaitmenimis 116 prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams (2007/116/EB), paskui iš dalies pakeistas, ir Direktyva 2018/1972/ES, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas , 96 straipsnis „Karštosios pranešimų apie dingusius vaikus ir pagalbos vaikams linijos“.

(69)

  Ataskaitos apie vaikus ir teisingumą , FRA.

(70)

  Vaikų interesus atitinkančio teisingumo gairės , Europos Taryba.

(71)

  ES teisingumo rezultatų suvestinė , vaikų interesus atitinkantis teisingumas.

(72)

 Tai, be kita ko, pagarba vaiko teisei, kai taikytina, bendrauti su tėvais ar kitais giminaičiais, nustatytai JT VTK 9 straipsnyje.

(73)

Prieglobstis ir pareiškėjai, pirmą kartą prašantys suteikti prieglobstį, pagal pilietybę, [ migr_asyappctza ], Eurostatas, 2020 m.

(74)

  ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (2020–2025 m.) , COM(2020) 258 final.

(75)

  UN Global Study on Children Deprived of Liberty (JT pasaulinis tyrimas dėl vaikų, kuriems buvo atimta laisvė), Manfred Nowak, 2019 m.

(76)

  Direktyva dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji ; 2016/800/ES.

(77)

  2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategija COM(2020) 713 final.

(78)

  Europos teisėjų mokymo tinklas . 

(79)

  E. teisingumo portalas , Europos teisėjų mokymo platforma.

(80)

Turi būti patvirtinta 2021 m. birželio mėn. pabaigoje / liepos mėn. pradžioje.

(81)

  Rekomendacija dėl kalinčių tėvų vaikų , Europos Taryba, CM/Rec(2018)5.

(82)

  Europos globėjų tinklas . 

(83)

„ Mūsų Europa. Mūsų teisės. Mūsų ateitis “, op. cit. 

(84)

  Ilgas kelias LGBTI lygybės link, FRA, 2020 m.

(85)

  Trečioji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita COM(2020) 661 final ir SWD(2020) 226 final; Kovos su prekyba žmonėmis skaitmeniniame amžiuje uždaviniai , Europolas, 2020 m.

(86)

  ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija , op. cit.

(87)

  How families handled emergency remote schooling during the COVID-19 lockdown in spring 2020 („Kaip šeimose pavyko užtikrinti mokymąsi mokykloje nuotoliniu būdu COVID-19 izoliacijos laikotarpiu 2020 m. pavasarį“) 2020 m., JRC.

(88)

Eurostatas. IRT naudojimo namų ūkiuose ir asmeninio naudojimo tyrimas [ isoc_i, ci_in_h ], 2019 m.

(89)

Komisijos komunikatas „2030 m. skaitmeninis kompasas: Europos kelias į skaitmeninį dešimtmetį“ , COM(2021) 118 final.

(90)

  Direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ;   Pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis ;   Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (ES) 2018/1808 ;   Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ;   Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos ; ; Komunikatas „Europos kova su internetine dezinformacija“ , COM(2018) 236; Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto , COM(2012) 196.

(91)

  Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) , COM/2020/825 final.

(92)

Kovos su dezinformacija praktikos kodekse nustatyti įvairūs įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė reklamos pramonei ir reklamuotojams atstovaujančios pagrindinės internetinės platformos ir prekybos organizacijos, siekdamos riboti dezinformacijos internete poveikį. Kodeksą pasirašiusių šalių bus prašoma stiprinti kodeksą vadovaujantis gairėmis, kurias Komisija paskelbs 2021 m. pavasarį.

(93)

  2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas , COM(2020) 624.

(94)

  Bendroji pastaba Nr. 25 (2021) dėl vaiko teisių, susijusių su skaitmenine aplinka , JT vaiko teisių komitetas.

(95)

  Jaunimo įsipareigojimas dėl geresnio interneto .

(96)

Jaunimo raginimas imtis veiksmų .

(97)

  Geresnis internetas vaikams .

(98)

Paskelbta Komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. COM(2020) 625 final.

(99)

  Programa „Erasmus+“ .

(100)

  Draft Policy Guidance on AI for Children („Politinių gairių dėl dirbtinio intelekto vaikų labui projektas), UNICEF, 2020 m.

(101)

 Remiantis būsimu pasiūlymu dėl skaitmeninių principų rinkinio, kaip pranešta Skaitmeninio dešimtmečio komunikate.

(102)

Suderinti Europos standartai, IRT produktams ir paslaugoms keliami prieinamumo reikalavimai , ETSI, 2018 m.

(103)

  Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų .

(104)

  Skaitmeninė kompetencijos programa 2.0 , ES mokslo centras, Europos Komisija.

(105)

  Children affected by armed conflict, 1990-2019 („1990–2019 m. nuo ginkluotų konfliktų nukentėję vaikai“), Oslo taikos mokslinių tyrimų institutas, konfliktų tendencijos, 2020 m.

(106)

  Tarpžinybinis švietimo nepaprastosios padėties atveju tinklas , 2020 m.

(107)

  Children: improving survival and well-being , („Vaikai: išgyvenimo ir gerovės gerinimas“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2019 m.

(108)

  Policy Brief: Education during COVID-19 and beyond („Politinė santrauka: švietimas per COVID-19 ir vėliau“), Jungtinės Tautos, 2020 m. rugpjūčio mėn.

(109)

 Bendras komunikatas „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN/2020/5 final).

(110)

  Vaiko teisių skatinimo ir apsaugos gairės , 2017 m.

(111)

  ES gairės dėl vaikų teisių ir ginkluotų konfliktų , 2008 m.

(112)

  ES lyčių lygybės veiksmų planas dėl išorės veiksmų (2021–2025 m.).

(113)

  Child Rights Toolkit. Integrating Child Rights in Development Cooperation („Vaiko teisių priemonių rinkinys. Vaiko teisių integravimas vystomojo bendradarbiavimo srityje).

(114)

  Global estimates of child labour („Vaikų darbo pasauliniai įverčiai“) Tarptautinė darbo organizacija, 2017 m.

(115)

Tarptautinė darbo organizacija .  

(116)

  2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas , op.cit.

(117)

Žr. 2 priedą.

(118)

  Programa „Europos horizontas“ .

(119)

  Neformali ekspertų grupė vaiko teisių klausimais , Europos Komisija.

(120)

  Komunikatas dėl vaikų migrantų , COM(2017) 211 final; Komunikatas dėl 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos , COM/2020/152 final; Komunikatas dėl ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano , COM/2020/620 final ir Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo (2021/C 93/01); Komunikatas dėl 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijos , COM/2020/698  final , 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas , COM(2020 758 final, ES neįgaliųjų teisių strategija; Komunikatas dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano , COM/2020/565  final ,   ir būsima strategija dėl kovos su antisemitizmu, kurią planuojama priimti 2021 m.; 2020 m. ES pilietybės ataskaita „Galių piliečiams suteikimas ir jų teisių apsauga“ , COM/2020/730 final, ES aukų teisių strategija (2020–2025 m.) , COM(2020) 258, ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija , COM(2020) 607.

(121)

  Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/EU); Europos socialinių teisių ramstis ;  Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas , COM(2021) 102 final; Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo, COM (2021) 137; Komunikatas dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. COM(2020) 625 final ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas , COM(2020) 624.

(122)

  2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas   JOIN(2020) 5 final.

(123)

  Makroregioninė strategija , Europos Komisija.

(124)

  JT vaiko teisių komiteto baigiamosios pastabos.

(125)

  JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosios pastabos.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 24

COM(2021) 142 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES vaiko teisių strategija

Vaiko teisės. ES ir tarptautinės sistemos Šiame priede išsamiai apibūdinamos atitinkamos teisės, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje, taip pat JT darnaus vystymosi tikslais bei susijusiais uždaviniais, kurias siekiama saugoti ir skatinti pagal įvairias ES vaiko teisių strategijos kryptis.
ES vaiko teisių strategija	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 1	JT vaiko teisių konvencija 2	JT 2030 m. darnaus vystymosi tikslai (DVT)
Įvadas	24 straipsnis. Vaiko teisės 24 straipsnio 2 dalis. Vaiko interesai 24 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys. Vaiko teisė į apsaugą ir globą 20 straipsnis. Lygybė prieš įstatymą 21 straipsnis. Diskriminacijos uždraudimas 23 straipsnis. Moterų ir vyrų lygybė 26 straipsnis. Neįgalių asmenų integravimas 2 straipsnis. Žmogaus teisė į gyvybę	1 straipsnis. Vaiko apibrėžtis Bendrieji principai: ·2 straipsnis. Nediskriminavimas ·3 straipsnis. Vaiko interesai ·6 straipsnis. Teisė į gyvybę, teisė gyventi ir sveikai vystytis 23 straipsnis. Neįgalūs vaikai ir priemonės, kurių imamasi jų orumui, savarankiškumui ir aktyviam dalyvavimui visuomenės veikloje užtikrinti, sudarant sąlygas naudotis visų rūšių paslaugomis ir transportu ir kreiptis į visas institucijas, visų pirma dalyvauti švietimo ir kultūrinėje veikloje JT NTK 7 straipsnis. Vaikai su negalia 30 straipsnis. Mažumoms priklausantys arba vietos gyventojų vaikai Bendrosios įgyvendinimo priemonės ·4 straipsnis. Konvencijos įgyvendinimas ·4 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas ·44 straipsnio 6 dalis. Viešai skelbiamos JT VTK ataskaitos	10-asis DVT. Nelygybės mažinimas 10.3 uždavinys: užtikrinti lygias galimybes ir sumažinti pajamų nelygybę, be kita ko, panaikinant diskriminacinius įstatymus, politiką ir praktiką ir skatinant tinkamus teisės aktus, politiką ir veiksmus šiais klausimais. 10.2 uždavinys: užtikrinti visų žmonių įgalėjimą ir skatinti jų socialinę, ekonominę ir politinę įtrauktį, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, negalią, rasę, etninę ir kitokią kilmę, religiją ir ekonominę ar kitokią padėtį. 5-asis DVT. Lyčių lygybė 5.1 uždavinys: visame pasaulyje panaikinti visų formų visų moterų ir mergaičių diskriminaciją. 5.c uždavinys: priimti ir stiprinti patikimą politiką ir įgyvendinamus teisės aktus, kuriais visais lygmenimis skatinama lyčių lygybė ir užtikrinamas visų moterų ir mergaičių įgalėjimas. 17-asis DVT. Partnerystė siekiant tikslų 17.2 uždavinys: įgyvendinti visus su parama vystymuisi susijusius įsipareigojimus. 17.3 uždavinys: sutelkti finansinius išteklius besivystančių šalių labui.
Vaikų dalyvavimas politiniame ir demokratiniame gyvenime	24 straipsnio 1 dalis. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę 10 straipsnis. Minties, sąžinės ir religijos laisvė 12 straipsnis. Susirinkimų ir asociacijų laisvė 22 straipsnis. Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė	12 straipsnis. Vaiko nuomonės paisymas JT NTK 7 straipsnio 3 dalis. Neįgalių vaikų teisė pareikšti savo nuomonę 13 straipsnis. Saviraiškos laisvė ir teisė ieškoti informacijos, ją gauti ir perduoti 14 straipsnis. Minties, sąžinės ir religijos laisvė 15 straipsnis. Asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė 42 straipsnis. Savo teisių žinojimas	16-asis DVT. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos 16.7 uždavinys: visais lygmenimis užtikrinti lankstų, įtraukų, dalyvaujamąjį ir atstovaujamąjį sprendimų priėmimą. 16.10 uždavinys: užtikrinti galimybes visuomenei susipažinti su informacija <...> pagal nacionalinius įstatymus ir tarptautinius susitarimus. 4-asis DVT. Kokybiškas švietimas 4.7 uždavinys: užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, pasitelkiant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais.
Socialinė ir ekonominė įtrauktis	7 straipsnis. Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą 9 straipsnis. (Vaikų tėvų) teisė sudaryti santuoką ir kurti šeimą 24 straipsnio 3 dalis. Vaiko teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su tėvais 33 straipsnis. Šeimos apsauga ir profesinė veikla 34 straipsnis. Socialinė apsauga ir socialinė parama 32 straipsnis. Jaunų žmonių apsauga darbe 36 straipsnis. Galimybė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis 38 straipsnis. Vartotojų apsauga	5 straipsnis. Šeimos aplinka ir tėvų vadovavimas atsižvelgiant į didėjančius vaiko sugebėjimus 18 straipsnis. Bendra tėvų atsakomybė, parama tėvams ir vaikų priežiūros paslaugų teikimas JT NTK 23 straipsnis. Namų ir šeimos gerbimas 26 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalis. Socialinė apsauga ir vaikų priežiūros paslaugos ir įstaigos 27 straipsnio 1–3 dalys. Gyvenimo lygis ir priemonės, kurių imamasi aprūpinimo maistu, drabužiais ir būstu srityse, įskaitant materialinę pagalbą ir paramos programas, siekiant užtikrinti vaikų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį ir socialinį vystymąsi ir mažinti skurdą bei nelygybę Gatvėje gyvenantys vaikai	1-asis DVT. Panaikinti skurdą 1.1 uždavinys: visame pasaulyje panaikinti itin didelį visų žmonių skurdą (šiuo metu laikoma, kad jį patiria žmonės, gyvenantys už mažiau negu 1,25 USD per dieną). 1.2 uždavinys: bent per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus, kaip tai apibrėžta nacionalinėje teisėje, skaičių. 1.3 uždavinys: nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti tinkamas visiems skirtas socialinės apsaugos sistemas ir priemones, įskaitant minimalią apsaugą, ir iki 2030 m. apimti didelę skurdžių ir pažeidžiamų asmenų dalį. 1.5 uždavinys: didinti skurdžių ir pažeidžiamų asmenų atsparumą ir mažinti jų patiriamą ekstremalių su klimatu susijusių reiškinių ir kitų ekonominių, socialinių ir su aplinka susijusių sukrėtimų ir nelaimių poveikį bei pažeidžiamumą tokių reiškinių atžvilgiu. 7-asis DVT. Energija 7.1 uždavinys: užtikrinti visuotines galimybes gauti įperkamas, patikimas ir modernias energetikos paslaugas. 11-asis DVT. Darnūs miestai 11.1 uždavinys: visiems užtikrinti galimybę turėti tinkamą, saugų ir įperkamą būstą ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis, taip pat pagerinti sąlygas lūšnynų gyvenvietėse. 11.2 uždavinys: visiems sudaryti sąlygas naudotis saugaus, įperkamo, prieinamo ir darnaus transporto sistemomis didinant kelių eismo saugumą, visų pirma plėtojant viešąjį transportą, itin daug dėmesio skiriant pažeidžiamų asmenų, <...> vaikų <...> poreikiams. 11.7 uždavinys: iki 2030 m. užtikrinti visuotines galimybes naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliosiomis ir viešosiomis erdvėmis, ypač moterims ir vaikams <...>. 8.b uždavinys: iki 2020 m. parengti ir pradėti įgyvendinti pasaulinę jaunimo užimtumo strategiją.
Sveikata	3 straipsnis. Teisė į asmens neliečiamybę 35 straipsnis. Sveikatos priežiūra 37 straipsnis. Aplinkos apsauga	6 straipsnio 2 dalis. Gyvenimas ir sveikas vystymasis 24 straipsnis. Sveikata ir sveikatos priežiūros paslaugos, ypač pirminė sveikatos priežiūra 33 straipsnis. Pastangos spręsti labiausiai paplitusias sveikatos problemas, skatinti vaikų fizinę ir psichikos sveikatą ir gerovę ir vykdyti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų prevenciją bei jas gydyti 33 straipsnis. Paauglių teisės į reprodukcinę sveikatą ir sveikos gyvensenos propagavimo priemonės 33 straipsnis. Vaikų apsaugos nuo narkotikų vartojimo priemonės	2-asis DVT. Panaikinti badą 2.1 uždavinys: panaikinti badą ir užtikrinti, kad visi žmonės, ypač nepasiturintys ir pažeidžiami asmenys, įskaitant kūdikius, galėtų visus metus gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto. 2.2 uždavinys: panaikinti visų formų nepakankamą mitybą, be kita ko, iki 2025 m. pasiekti tarptautiniu mastu sutartus tikslus, susijusius su kova su vaikų iki penkerių metų sutrikusiu vystymusi ir išsekimu, ir patenkinti paauglių mergaičių, nėščių ir maitinančių moterų mitybos poreikius. 3-asis DVT. Sveika gyvensena 3.1 uždavinys: pasaulinį gimdyvių mirtingumo rodiklį sumažinti iki mažiau negu 70 mirčių 100 000 gyvų gimusių kūdikių. 3.2 uždavinys: užkirsti kelią naujagimių ir vaikų iki penkerių metų mirties, kurios galima išvengti, atvejams, visoms šalims siekiant sumažinti neonatalinį mirtingumą iki ne daugiau kaip 12 mirčių 1 000 gyvų gimusių kūdikių, o vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumą – iki ne daugiau kaip 25 mirčių 1 000 gyvų gimusių kūdikių. 3.7 uždavinys: užtikrinti visuotines galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šeimos planavimo, informavimo ir švietimo paslaugas, ir su reprodukcine sveikata susijusius klausimus įtraukti į nacionalines strategijas ir programas. 3.8 uždavinys: užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą, <...> visų asmenų galimybes naudotis kokybiškomis būtiniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įsigyti saugių, veiksmingų, kokybiškų ir įperkamų būtiniausių vaistų ir vakcinų. 5-asis DVT. Lyčių lygybė 5.6 uždavinys: užtikrinti visuotines galimybes gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas bei naudotis susijusiomis teisėmis, kaip susitarta pagal Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą bei jų peržiūros konferencijų baigiamuosius dokumentus. 6-asis DVT. Vanduo ir sanitarija 6.1 uždavinys: pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygios galimybės gauti saugaus ir prieinamo geriamojo vandens. 6.2 uždavinys: visiems užtikrinti tinkamas ir teisingas sanitarijos ir higienos sąlygas ir panaikinti tuštinimosi atvirose erdvėse praktiką, itin daug dėmesio skiriant moterų ir mergaičių bei pažeidžiamų asmenų poreikiams. 6.b uždavinys: remti ir stiprinti vietos bendruomenių dalyvavimą gerinant vandens išteklių ir sanitarijos paslaugų valdymą. 13-asis DVT. Klimato kaita 13.3 uždavinys: gerinti švietimą, didinti informuotumą ir stiprinti žmogiškuosius bei institucinius gebėjimus klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos, poveikio mažinimo ir ankstyvojo perspėjimo srityse. 13.b uždavinys: skatinti mechanizmus, kuriais stiprinami veiksmingo kovos su klimato kaita planavimo ir valdymo pajėgumai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriant moterims, jaunimui, vietos ir marginalizuotoms bendruomenėms.
Švietimas	14 straipsnis. Teisė į mokslą	28 straipsnis. Teisė mokytis, įskaitant profesinį mokymą ir orientavimą 29 straipsnis. Lavinimo tikslai, daug dėmesio skiriant švietimo kokybei 30 straipsnis. Vietos gyventojų ir mažumų grupėms priklausančių vaikų kultūrinės teisės Švietimas žmogaus teisių klausimais ir pilietinis ugdymas JT NTK 24 straipsnis. Švietimas 31 straipsnis. Poilsis, žaidimai, laisvalaikis, pramoginiai renginiai, kultūrinė ir meninė veikla	4-asis DVT. Kokybiškas švietimas 4.1 uždavinys: užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamus ir veiksmingus mokymosi rezultatus. 4.2 uždavinys: užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai galėtų dalyvauti kokybiško ankstyvojo ugdymo, priežiūros ir priešmokyklinio ugdymo programose ir būtų pasirengę pradiniam ugdymui. 4.4 uždavinys: gerokai padidinti jaunuolių ir suaugusiųjų, turinčių atitinkamų įgūdžių, įskaitant techninius ir profesinius įgūdžius, reikalingų norint įsidarbinti, dirbti deramą darbą ir vykdyti verslo veiklą, skaičių. 4.5 uždavinys: panaikinti lyčių nelygybę švietimo srityje ir pažeidžiamiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, vietos gyventojus ir pažeidžiamus vaikus, užtikrinti lygias galimybes įgyti visų lygių išsilavinimą ir dalyvauti profesinio rengimo programose. 4.6 uždavinys: užtikrinti, kad visi jaunuoliai <...> mokėtų skaityti, rašyti ir skaičiuoti.   4.a uždavinys: statyti ir modernizuoti švietimo įstaigas, kurios būtų atžvalgios vaikams, negaliai ir lyčiai, ir kurti visiems saugią, nesmurtinę, įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką. 8-asis DVT. Ekonomikos augimas ir deramas darbas 8.5 uždavinys: visoms moterims ir vyrams, įskaitant jaunimą ir neįgaliuosius, užtikrinti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą, taip pat užtikrinti vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą. 8.6 uždavinys: iki 2020 m. gerokai sumažinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalį.
Kova su smurtu prieš vaikus ir vaikų apsauga	1 straipsnis. Žmogaus orumas 3 straipsnis. Teisė į asmens neliečiamybę 24 straipsnio 1 dalis. Vaiko teisė į apsaugą ir globą 4 straipsnis. Kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas 5 straipsnis. Vergijos ir (arba) priverčiamojo darbo uždraudimas 32 straipsnio 1 dalis. Vaikų darbo uždraudimas	19 straipsnis. Prievarta ir nepriežiūra 9 straipsnis. Išskyrimas su tėvais 20 straipsnis. Šeimos aplinkos netekę vaikai 25 straipsnis. Nuolatinis globos sąlygų vertinimas 24 straipsnio 3 dalis. Priemonės, kuriomis siekiama uždrausti ir panaikinti bet kokią žalingą praktiką, įskaitant moterų lyties organų žalojimą ir ankstyvą bei priverstinę santuoką, bet tuo neapsiribojant 34 straipsnis. Seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta 37 straipsnio a punktas ir 28 straipsnio 2 dalis. Teisė nepatirti kankinimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant fizines bausmes 39 straipsnis. Priemonės aukomis tapusių vaikų fiziniam ir psichologiniam atsigavimui ir socialinei reintegracijai skatinti Galimybės naudotis vaikams skirtomis pagalbos linijomis 22 straipsnis. Ne savo kilmės šalyse esantys vaikai, siekiantys gauti pabėgėliams suteikiamą apsaugą, nelydimi prieglobsčio prašantys vaikai, šalies viduje perkelti vaikai, vaikai migrantai ir nuo migracijos nukentėję vaikai Išnaudojami vaikai, įskaitant jų fizinio ir psichologinio atsigavimo ir socialinės reintegracijos priemones: ·32 straipsnis. Ekonominis išnaudojimas, įskaitant vaikų darbą, itin daug dėmesio skiriant taikomoms minimalaus amžiaus riboms ·33 straipsnis. Naudojimasis vaikais neteisėtai gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas ir jomis prekiaujant ·34 straipsnis. Seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta ·35 straipsnis. Vaikų pardavimas, prekyba vaikais ir jų grobimas ·36 straipsnis. Kitos išnaudojimo formos ·Vaikai nusikaltimų aukos ir liudytojai: – 39 straipsnis. Fizinis ir psichologinis atsigavimas ir socialinė reintegracija – Mokymo veikla, skirta visiems <...> nepilnamečių justicijos srities specialistams, įskaitant Vaikų kaip nusikalstamų veikų aukų ir liudytojų apsaugos baudžiamajame procese gaires ·38 straipsnis. Vaikai ir ginkluotieji konfliktai Tolesni veiksmai pagal JT vaiko teisių konvencijos fakultatyvinius protokolus dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose JT NTK 16 straipsnis. Laisvė nebūti išnaudojamam, nepatirti smurto ir prievartos	16-asis DVT. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos 16.2 uždavinys: panaikinti prievartą prieš vaikus, vaikų išnaudojimą ir prekybą vaikais, visų formų smurtą prieš vaikus ir vaikų kankinimą. 5-asis DVT. Lyčių lygybė 5.2 uždavinys: panaikinti visų formų smurtą prieš visas moteris ir mergaites viešajame ir privačiame gyvenime, įskaitant prekybą moterimis ir mergaitėmis bei seksualinį ir kitokį jų išnaudojimą. 5.3 uždavinys: panaikinti bet kokią žalingą praktiką, pavyzdžiui, vaikų, ankstyvą ir priverstinę santuoką ir moterų lyties organų žalojimą. 8.7 uždavinys: imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių, siekiant panaikinti priverstinį darbą, šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis, ir užtikrinti, kad būtų uždraustas ir panaikintas nepriimtinas vaikų darbas, įskaitant vaikų ėmimą į karines pajėgas ir naudojimąsi vaikais kariais, ir iki 2025 m. panaikinti bet kokį vaikų darbą.
Vaiko interesus atitinkantis teisingumas	24 straipsnio 1 dalies antras sakinys. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę 24 straipsnio 3 dalis.  Vaiko teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su tėvais 6 straipsnis. Teisė į laisvę ir saugumą 18 straipsnis. Teisė į prieglobstį 19 straipsnis. Apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju 43 straipsnis. Europos ombudsmenas 45 straipsnis. Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė 46 straipsnis. Diplomatinė ir konsulinė apsauga 47 straipsnis. Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą 48 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą 49 straipsnis. Teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai	7 straipsnis. Gimimo registravimas, vardas ir pilietybė 8 straipsnis. Identiškumo išsaugojimas 9 straipsnis. Išskyrimas su tėvais 10 straipsnis. Šeimos susijungimas 11 straipsnis. Neteisėtas perkėlimas ir negrąžinimas. Priemonės, kuriomis užtikrinama vaikų, kurių tėvai įkalinti, ir vaikų, su motinomis gyvenančių kalėjime, apsauga 27 straipsnio 4 dalis. Vaiko išlaikymo išieškojimas 21 straipsnis. Įvaikinimas (vaiko ir kitoje šalyje) JT NTK 23 straipsnis. Namų ir šeimos gerbimas Teisės pažeidimus padarę vaikai, vaikai nusikaltimų aukos ir liudytojai ir nepilnamečių justicija: ·40 straipsnis. Nepilnamečių justicijos vykdymas, veikiantys specializuoti ir atskiri teismai ir minimalus amžius, kurio sulaukus taikoma baudžiamoji atsakomybė ·37 straipsnio b–d punktai. Vaikai, kurių laisvė atimta, ir priemonės, kuriomis užtikrinama, kad vaikas būtų areštuojamas, sulaikomas ar įkalinamas tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpiau ir kad būtų nedelsiant suteikiama teisinė ir kitokia pagalba ·37 straipsnio a punktas. Bausmių vaikams skyrimas, visų pirma draudimas skirti mirties bausmę ir įkalinti iki gyvos galvos, ir alternatyviosios bausmės, grindžiamos atkuriamojo teisingumo principu ·39 straipsnis. Fizinis ir psichologinis atsigavimas ir socialinė reintegracija	16-asis DVT. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos 16.3 uždavinys: skatinti teisinės valstybės principą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir visiems užtikrinti vienodas teises kreiptis į teismą. 16.9 uždavinys: užtikrinti, kad visi žmonės turėtų teisėtus asmens tapatybės dokumentus, įskaitant gimimo liudijimą. 16.10 uždavinys: <...> saugoti pagrindines laisves pagal nacionalinius įstatymus ir tarptautinius susitarimus. 10-asis DVT. Nelygybės mažinimas 10.7 uždavinys: sudaryti palankias sąlygas tvarkingai, saugiai, teisėtai ir atsakingai žmonių migracijai ir judumui, be kita ko, įgyvendinant suplanuotą ir gerai valdomą migracijos politiką.
Skaitmeninė ir informacinė visuomenė	8 straipsnis. Asmens duomenų apsauga 11 straipsnis. Minties, sąžinės ir religijos laisvė	16 straipsnis. Privatumo ir atvaizdo apsauga 17 straipsnis. Prieiga prie informacijos iš įvairių šaltinių ir apsauga nuo vaiko gerovei žalingos medžiagos	9-asis DVT. Atspari infrastruktūra ir (arba) inovacijos 9.c uždavinys: gerokai padidinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir siekti iki 2020 m. mažiausiai išsivysčiusiose šalyse užtikrinti visuotinę ir įperkamą prieigą prie interneto.
Pasaulinis aspektas	Pirmiau išvardytos teisės, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje, taip pat JT darnaus vystymosi tikslais bei susijusiais uždaviniais, yra svarbios ir įgyvendinant visus veiksmus pagal šios strategijos kryptį „Pasaulinis aspektas“.

(1)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija valstybėms narėms taikoma tik kai jos įgyvendina Europos Sąjungos teisę.

(2)

ES yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) susitariančioji šalis. Šioje skiltyje taip pat paminėti atitinkami šios Konvencijos straipsniai.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 24

COM(2021) 142 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES vaiko teisių strategija

ES acquis ir politikos dokumentai vaiko teisių klausimais

Šiame dokumente pateikiamos svarbiausios 1 su vaiko teisėmis susijusios ES teisinės ir politinės priemonės. Jos suskirstytos į grupes pagal ES vaiko teisių strategijos teminius skyrius. Kartu su visomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis pateikiamos ir internetinės nuorodos į jas.

Pirminė teisė

Europos Sąjungos sutartis (2012/C 326/01) , ypač 3 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio 5 dalis

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo  (2012/C-326/01)

ES pagrindinių teisių chartija (2012/C 326/02) , ypač 24 straipsnis „Vaiko teisės“ ir 7 straipsnis „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“; 14 straipsnis „Teisė į mokslą“, 32 straipsnis „Vaikų darbo uždraudimas ir jaunų žmonių apsauga darbe“ ir 33 straipsnis „Šeima ir profesinė veikla“

Politikos dokumentai vaiko teisių klausimais

2019 m. liepos mėn. Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“

Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga (2019/2876(RSP))

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (2021/2523(RSP))

Ankstesnės vaiko teisių strategijos

Komisijos komunikatas dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (KOM(2006) 367 galutinis)  

Komisijos komunikatas „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (KOM(2011) 60 galutinis)      

Horizontaliosios priemonės, įskaitant priemones, kurios daro poveikį įvairioms vaikų grupėms

·Socialinė įtrauktis

Komisijos rekomendacija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/761/ES)

·Rasinė ar etninė kilmė, įskaitant romus

Tarybos direktyva, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės  (2000/43/EB) 

Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(2008/913/TVR)  

Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga.  2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020) 565 final)  

Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas , COM(2020) 620 final.

Tarybos rekomendacija dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo  (2021/C 93/01)

Negalia

Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu  (2010/48/EB) 

Direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (2019/882/ES)

Lygybės Sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija (COM(2021) 101 final)

·LGBTIQ asmenys

Komisijos komunikatas „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020) 698 final)  

·Lyčių lygybė

Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020) 152 final)  

·Migrantų apsauga ir integracija

Komisijos komunikatas dėl vaikų migrantų apsaugos (COM(2017) 211 final)

Komisijos komunikatas „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020) 758 final)

·Jaunimas

Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos:  2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (2018/C 456/01)  

1.Dalyvavimas politiniame ir demokratiniame gyvenime. Europos Sąjunga, kurioje vaikams sudaromos sąlygos tapti aktyviais piliečiais ir demokratinės visuomenės nariais

Komisijos komunikatas „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020) 580 final)

Komisijos komunikatas dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final)  

Komisijos komunikatas „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (COM(2020) 711 final)  

2.Socialinė ir ekonominė įtrauktis, sveikata ir švietimas. Europos Sąjunga, kurioje kovojama su vaikų skurdu, palaikoma įtrauki ir vaikams palanki visuomenė, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos

2.1. Socialinė įtrauktis

2.1.1.Horizontaliosios priemonės

Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES)

Komisijos komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017) 250 final)  

Komisijos rekomendacija (ES) 2017/761 dėl Europos socialinių teisių ramsčio  

Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas (COM(2021) 102 final)

2.1.2. Šeimos gyvenimas                 Tarybos direktyva dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (92/85/EB)

Tarybos rekomendacija dėl vaikų priežiūros (92/241/EEB)

Tarybos direktyva, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (2010/18/ES)

Direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (2019/1158/ES)

2.1.3.Dirbantis jaunimas

Direktyva dėl dirbančio jaunimo apsaugos (94/33/EB)

Direktyva, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (2009/52/EB)

Tarybos direktyva, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (2017/159/ES)

2.2.Švietimas

2.2.1.Švietimas

Tarybos rekomendacija dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (2011/C 191/01)

Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01)

Tarybos rekomendacija dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (2018/C 195/01)

Tarybos rekomendacija dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi (2019/C 189/03)

Komisijos komunikatas dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (COM(2020) 625 final)

Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2021/C 66/01)

2.2.2.Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra

Komisijos komunikatas „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (KOM(2011) 66 galutinis)

Tarybos rekomendacija dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (2019/C 189/02)

2.2.3.Laisvalaikis

Direktyva dėl žaislų saugos (2009/48/EB)

2.3.Būstas

Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus

2.4.Sveikata

2.4.1.Ligos ir jų prevencija

Tarybos rekomendacija dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant (2018/C 466/01)

Komunikatas „Europos kovos su vėžiu planas“ (COM(2021) 44 final)

Komunikatas „ES vaistų strategija“ (COM(2020) 761 final)

2.4.2.Mityba  

Komisijos direktyva dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto kūdikiams bei mažiems vaikams (2006/125/EB)

Reglamentas dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą  (1924/2006/EB)

Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (1169/2011/ES)

Reglamentas dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti(609/2013/EB)

Reglamentas, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas  (1308/2013/ES) 

Reglamentas, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės(1370/2013/ES)

2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planas  

Komisijos reglamentas dėl didžiausios leidžiamosios tropano alkaloidų koncentracijos tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose grūdiniuose maisto produktuose (2016/239/ES)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 taikymo taisyklių, susijusių su Sąjungos pagalba vaisiams ir daržovėms, bananams ir pienui švietimo įstaigoms tiekti (2017/39/ES)

Komisijos deleguotasis reglamentas, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas nuostatomis dėl Sąjungos pagalbos vaisiams ir daržovėms, bananams ir pienui tiekti švietimo įstaigoms (2017/40/ES)

Komunikatas „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final)

2.4.3.Alkoholis, tabakas ir narkotikai

Direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo (2003/33/EB)

Tarybos rekomendacija dėl rūkymo prevencijos ir tabako kontrolės sugriežtinimo iniciatyvų (2003/54/EB)

Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM(2006) 625 galutinis)

Tarybos rekomendacija dėl aplinkos be dūmų (2009/C 296/02)

Direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo (2014/40/ES)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pratęsiamas Sprendimo 2006/502/EB, reikalaujančio, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai, ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius, galiojimas (2006/502/EB)

2.4.4.Vartotojai ir (arba) sauga

Direktyva dėl bendros gaminių saugos (2001/95/EB)

Direktyva dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (2005/29/EB)

Reglamentas dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų (1901/2006/EB)

Reglamentas dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB (78/2009/EB)

Reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 78/2009 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugą I priedo įgyvendinimo taisyklės (631/2009/EB)

Reglamentas dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (661/2009/EB)

Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos pozicijos dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklės dėl pėsčiųjų saugos projekto ir dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklės dėl šviesos diodų (LED) maitinimo šaltinių projekto (2012/143/ES)

Komisijos įgyvendinimo direktyva, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/671/EEB dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo (2014/37/ES)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl naudotojo įrengiamų vaikams neįveikiamų langų ir balkono durų fiksatorių Europos standarto EN 16281:2013 atitikties bendram saugos reikalavimui (2014/358/ES)

Komisijos rekomendacija dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų (2014/478/ES)  

2.4.5.Aplinka

Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final)

3.Kova su smurtu prieš vaikus ir vaikų apsaugos užtikrinimas. Europos Sąjunga, kurioje vaikams padedama augti nepatiriant smurto

Komisijos sprendimas dėl nacionalinio skaitmenimis „116“ prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams  su vėliau padarytais pakeitimais ir Direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (2007/116/EB)

Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (2011/93/ES)

Direktyva dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (2011/36/ES )

Komisijos komunikatas „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012) 0286 final)  

Komisijos komunikatas „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013) 833 final)

Komisijos komunikatas „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo ataskaita ir konkretūs tolesni veiksmai“ (COM(2017) 728 final)

Komisijos komunikatas dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020) 605 final)

Komisijos komunikatas „ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategija“ (COM(2020) 607 final)

4.Vaiko interesus atitinkantis teisingumas. Europos Sąjunga, kurios teisingumo sistemoje gerbiamos vaiko teisės ir atsižvelgiama į vaikų poreikius

4.1. Teisingumo sistemos

Komisijos komunikatas „Teisingumo užtikrinimas ES: 2021–2024 m. Europos teisėjų mokymo strategija“ (COM(2020) 713 final)

4.2.Civilinė teisė

4.2.1.Tėvų pareigos

Tarybos sprendimas, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Bendrijos labui pasirašyti 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (2003/93/EB)

Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuo ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (2201/2003/EB)  

Tarybos sprendimas, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos labui ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje arba prie jos prisijungti ir kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos pateikti deklaraciją dėl atitinkamų Bendrijos teisės vidaus taisyklių taikymo (2008/431/EB)

Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (2019/1111/ES)

4.2.2.Išlaikymo prievolės

Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (4/2009/EB)

Tarybos sprendimas dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (2011/432/ES)

4.2.3.Kitos civilinės teisės priemonės

Reglamentas dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo  ir jo klaidų, susijusių su perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, ištaisymas  (650/2012/ES)

Direktyva dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (2008/52/EB)

Reglamentas, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012  (2016/1191/ES)

4.3. Baudžiamoji teisena

4.3.1.Nepilnamečių justicija

Direktyva dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (2016/800/ES)

4.3.2.Aukų teisės

Direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (2012/29/ES)  

Komisijos komunikatas „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“ (COM(2020) 258 final)

4.3.3.Procesinių teisių teisės aktai

Tarybos pamatinis sprendimas dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (2008/947/TVR)

Tarybos pamatinis sprendimas  dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje  (2008/909/TVR)

Tarybos pamatinis sprendimas dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (2009/315/TVR)

Tarybos sprendimas dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį (2009/316/TVR)

Tarybos pamatinis sprendimas dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (2009/829/TVR)

Direktyva dėl Europos apsaugos orderio (2011/99/ES)

Direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese

Direktyva dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (2013/48/ES)

Direktyva dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (2016/343/ES)

Direktyva dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms  (2016/1919/ES)

4.3.4.Laisvas judėjimas

Direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (2004/38/EB)  

Komisijos komunikatas dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (KOM(2009) 313 galutinis)

Reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (2011/492/ES)

Direktyva dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (2014/54/ES)

4.3.5.Migracija

4.3.6.Priėmimo sąlygos

Direktyva, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija)  (2013/33/ES)

4.3.7.Šeimos susijungimas

Direktyva dėl teisės į šeimos susijungimą (2003/86/EB)

4.3.8.Dublino reglamentas ir EURODAC reglamentas

Reglamentas, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus  (343/2003/EB)

Reglamentas, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles  (1560/2003/EB)

Direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nauja redakcija) (2013/32/EU)

Reglamentas dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis (603/2013/ES)

Reglamentas, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (604/2013/ES)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles (118/2014/ES)

Kvalifikacija

Direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (2011/95/ES)

4.3.9.Imigracija ir prieglobstis

Komisijos komunikatas „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015) 285 final)

2016 m. vasario 10 d. Komisijos komunikatas dėl prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėties (COM(2016) 85 final)

Komisijos komunikatas „Migrantų antplūdžio valdymo centrų plėtojimas Graikijoje“ (COM(2016) 141 final)

Komisijos komunikatas „Bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimas ir teisėtų kelių į Europą tiesimas“ (COM(2016) 197 final)

4.3.10.Perkėlimas Europos Sąjungoje ir perkėlimas į Europos Sąjungą

Komisijos komunikatas „Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2019) 126 final) 

Komisijos rekomendacija dėl teisėtų būdų gauti apsaugą ES:  perkėlimo į ES, humanitarinio priėmimo ir kitų papildomų būdų skatinimas (C(2020) 6467)

4.3.11.Grąžinimas

Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse

Komisijos komunikatas dėl ES grąžinimo politikos (COM(2014) 199 final)

Komisijos komunikatas „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (COM(2015) 453 final)

Komisijos rekomendacija dėl bendro „Grąžinimo vadovo“, skirto valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis (C(2015) 6250 final)

Komisijos komunikatas „Veiksmingesnė grąžinimo politika Europos Sąjungoje. Atnaujintas veiksmų planas“ (COM(2017) 200)  

Komisijos rekomendacija dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (2017/432/ES)  

4.3.12.Vizos

Reglamentas, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą(810/2009/EB)

Komisijos sprendimas, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, ir vėlesni jo pakeitimai bei išduotų vizų pakeitimai (K(2010) 1620 galutinis)

4.3.13.Sienų valdymas

Komisijos rekomendacija, nustatanti bendrą „Praktinį sienos apsaugos pareigūnų vadovą (Šengeno vadovą)“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę prie sienų (K(2006) 5186 galutinis)

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (K(2008) 2976 galutinis )

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (K(2009) 7376 galutinis)

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (K(2010) 5559 galutinis)

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (K(2011) 3918 galutinis)

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (K(2012) 9330 galutinis)  

su pakeitimais, padarytais Komisijos rekomendacija (C(2015) 3894 final)

Reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur)

Komisijos komunikatas „Graikijos veiksmų plano, kaip pašalinti 2015 m. vertinimo, kaip taikoma išorės sienų valdymo srities Šengeno acquis, ataskaitoje nustatytus didelius trūkumus, vertinimas“ (COM(2016) 220 final)

Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas )

Komisijos komunikatas „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ (COM(2016) 205 final)

Reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų

4.3.14.Teisėta migracija

Direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (nauja redakcija)

5.Skaitmeninė ir informacinė visuomenė. Europos Sąjunga, kurioje vaikai gali saugiai naršyti skaitmeninėje aplinkoje ir pasinaudoti jos galimybėmis

Direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo      

Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)

Komisijos komunikatas „Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto“ (COM(2012) 196 final)

Reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)  

Komisijos komunikatas „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018) 236 final)

Direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)  

Direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija)

Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020) 825 final)  

Komisijos komunikatas „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje: gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (Europos žiniasklaidos veiksmų planas) (COM(2020) 784)

Komisijos komunikatas dėl 2021-2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano. „Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“, COM(2020) 624 final

6.Pasaulinis aspektas. Europos Sąjunga, kurioje vaikai globojami ir saugomi visame pasaulyje, be kita ko, krizių ir konfliktų metu, ir jiems sudaromos sąlygos įgalėti

6.1.Horizontaliosios priemonės

2017 m. ES gairės dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos. Pasirūpinti kiekvienu vaiku 

2017 m. Europos konsensusas dėl vystymosi, kaip dalis ES atsako į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

Bendras komunikatas „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020) 5 final)  

Vaiko teisių priemonių rinkinys

6.2.Teminės priemonės

ES gairės dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų (atnaujinta 2008 m.)

2008 m. ES gairės dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija

ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairės (atnaujintos 2019 m.)

Komisijos komunikatas „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti“ (COM(2013) 141 final)

Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD lyties ir amžiaus priemonė (2014 m.)

Komisijos komunikatas „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas. Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“ (COM(2016) 234 final)

Tarybos reglamentas dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje (2016/369/ES)

Komisijos komunikatas dėl švietimo ekstremaliosiose situacijose ir užsitęsus krizėms (COM(2018) 304 final)

Bendras komunikatas „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020) 17 final)

Atitinkamos tarptautinės konvencijos vaiko teisių srityje

Tarptautinė darbo organizacija

1973 m. Konvencija Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus  

1999 m. Konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija

1980 m. spalio 25 d. Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų  

1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje

2007 m. lapkričio 23 d. Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo  

(1)

Šis sąrašas nėra baigtinis, visų pirma į jį neįtrauktos finansinės priemonės.