Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32016R1191

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012

OJ L 200, 26.7.2016, p. 1–136 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1191/oj

26.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 200/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1191

2016 m. liepos 6 d.

kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas. Siekiant užtikrinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą Sąjungoje ir tokiu būdu skatinti laisvą Sąjungos piliečių judėjimą, Sąjunga turėtų priimti konkrečias priemones, egzistuojantiems administraciniams reikalavimams, susijusiems su kitos valstybės narės valdžios institucijų išduotų tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimu valstybėje narėje, supaprastinti;

(2)

visos valstybės narės yra 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Konvencijos dėl apostilės), kuria nustatyta supaprastinto tos konvencijos susitariančiųjų valstybių išduotų viešųjų dokumentų judėjimo sistema, susitariančiosios šalys;

(3)

remiantis tarpusavio pasitikėjimo principu ir siekiant skatinti laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta tam tikrų viešųjų dokumentų ir jų patvirtintų kopijų judėjimo, kai tie viešieji dokumentai ir jų patvirtintos kopijos išduoti vienos valstybės narės valdžios institucijos siekiant juos pateikti kitoje valstybėje narėje, administracinių formalumų tolesnio supaprastinimo sistema;

(4)

šiame reglamente nustatyta sistema neturėtų daryti poveikio asmenų galimybėms, jei jie to pageidauja, toliau naudotis kitomis sistemomis, kuriomis nustatoma, kad viešiesiems dokumentams netaikomas legalizavimo reikalavimas ar panašūs formalumai, ir kurios taikytinos santykiuose tarp valstybių narių. Visų pirma, šis reglamentas turėtų būti laikomas atskira ir autonomiška priemone Konvencijos dėl apostilės atžvilgiu;

(5)

turėtų būti užtikrintas šiame reglamente nustatytos sistemos ir kitų sistemų, taikytinų santykiuose tarp valstybių narių, egzistavimas greta viena kitos. Kiek tai susiję su Konvencija dėl apostilės, nors valstybių narių valdžios institucijoms neturėtų galėti reikalauti apostilės, kai asmuo joms pateikia kitoje valstybėje narėje išduotą viešąjį dokumentą, kuriam taikomas šis reglamentas, šiuo reglamentu neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms išduoti apostilę, jeigu asmuo pasirenka jos prašyti. Be to, šiuo reglamentu asmeniui neturėtų būti užkertama galimybė valstybėje narėje toliau naudoti apostilę, išduotą kitoje valstybėje narėje. Atitinkamai, asmeniui pageidaujant santykiuose tarp valstybių narių ir toliau galėtų būti taikoma Konvencija dėl apostilės. Tuo atveju, kai asmuo prašo išduoti apostilę su viešuoju dokumentu, kuriam taikomas šis reglamentas, išduodančiosios nacionalinės valdžios institucijos turėtų atitinkamomis priemonėmis jį informuoti, kad pagal šiuo reglamentu nustatytą sistemą apostilė nebėra būtina, jeigu tas asmuo dokumentą ketina pateikti kitoje valstybėje narėje. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų padaryti tą informaciją prieinamą visomis tinkamomis priemonėmis;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės valdžios institucijų pagal jos nacionalinę teisę išduotiems viešiesiems dokumentams, kurių pirminė paskirtis yra nustatyti ar patvirtinti vieną iš šių faktų: gimimą, faktą, kad asmuo yra gyvas, mirtį, vardą ir pavardę, santuoką, įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį, santuokos nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją) ar santuokos pripažinimą negaliojančia, registruotą partnerystę, įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį, registruotos partnerystės nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją) arba registruotos partnerystės pripažinimą negaliojančia, tėvystę, įvaikinimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir (arba) gyvenamąją vietą, arba pilietybę. Taip pat šis reglamentas turėtų būti taikomas valstybės narės valdžios institucijų savo piliečiams išduotiems viešiesiems dokumentams, kuriais patvirtinamas teistumo nebuvimas. Be to, šis reglamentas turėtų būti taikomas viešiesiems dokumentams, kuriuos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, gali būti reikalaujama pateikti, kai pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus jie pageidauja balsuoti arba būti kandidatais Europos Parlamento arba savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena;

(7)

šiuo reglamentu valstybės narės neturėtų būti įpareigotos išduoti viešuosius dokumentus, kurie neegzistuoja pagal jų nacionalinę teisę;

(8)

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas patvirtintoms viešųjų dokumentų kopijoms, kurias padarė valstybės narės, kurioje buvo išduotas originalus viešasis dokumentas, kompetentinga valdžios institucija. Tačiau šis reglamentas neturėtų būti taikomas patvirtintų kopijų kopijoms;

(9)

šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas elektroniniams viešiesiems dokumentams ir daugiakalbėms standartinėms formoms, tinkamoms keistis jomis elektroniniu būdu. Tačiau kiekviena valstybė narė turėtų pagal savo nacionalinę teisę nuspręsti, ar elektroniniai viešieji dokumentai ir elektroninės daugiakalbės standartinės formos gali būti pateikiami ir kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma;

(10)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas valstybėje narėje išduotiems pasams ar tapatybės kortelėms, kadangi tokius dokumentus pateikiant kitoje valstybėje narėje netaikomas legalizavimo reikalavimas ar panašūs formalumai;

(11)

šis reglamentas, ir visų pirma jame nustatytas administracinio bendradarbiavimo mechanizmas, neturėtų būti taikomas civilinės būklės dokumentams, išduotiems pagal atitinkamas Tarptautinės civilinės būklės komisijos (TCBK) konvencijas;

(12)

viešieji dokumentai dėl vardo ir pavardės pakeitimo taip pat turėtų būti laikomi viešaisiais dokumentais, kurių pagrindinė paskirtis – nustatyti ar patvirtinti asmens vardą ir pavardę;

(13)

sąvoka „santuokinė padėtis“ turėtų būti aiškinama kaip nurodanti asmens padėtį – vedęs (ištekėjusi), gyvenantis (-i) skyrium (separacija) ar nevedęs (netekėjusi), nurodant konkrečiau – nesusituokęs (-usi), išsituokęs (-usi) arba našlys (-ė);

(14)

sąvoka „tėvystė“ turėtų būti aiškinama kaip reiškianti teisinį ryšį tarp vaiko ir jo tėvų;

(15)

šiame reglamente vartojamos sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“, „gyvenamoji vieta“ ir „pilietybė“ turėtų būti aiškinamos pagal nacionalinę teisę;

(16)

sąvoka „teistumas“ turėtų būti aiškinama kaip nuoroda į nacionalinį registrą arba registrus, kuriuose pagal nacionalinę teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai. Sąvoka „apkaltinamasis nuosprendis“ turėtų būti aiškinama kaip nuoroda į bet kokį galutinį baudžiamojo teismo sprendimą fizinio asmens atžvilgiu už padarytą baudžiamąją veiką, jei tokie sprendimai įtraukiami į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą;

(17)

vienoje valstybėje narėje išduotų viešųjų dokumentų pateikimo kitoje valstybėje narėje reikalavimų supaprastinimas turėtų duoti realios naudos Sąjungos piliečiams. Dėl kitokio teisinio jų pobūdžio į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukti privačių asmenų sudaryti dokumentai. Šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas trečiųjų valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams, įskaitant atvejus, kai juos autentiškais jau yra pripažinusios kurios nors valstybės narės valdžios institucijos. Nuostata dėl šio reglamento netaikymo trečiųjų valstybių valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams turėtų apimti ir trečiosios valstybės valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų patvirtintas kopijas, padarytas valstybės narės valdžios institucijų;

(18)

šiuo reglamentu nesiekiama pakeisti valstybių narių materialinės teisės normų, susijusių su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, vardu ir pavarde, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia, registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), registruotos partnerystės nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) arba registruotos partnerystės pripažinimu negaliojančia, tėvyste, įvaikinimu, nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta, pilietybe, teistumo nebuvimo patvirtinimo faktu arba su viešaisiais dokumentais, kurių pateikimo valstybės narės gali reikalauti iš kandidato Europos Parlamento arba savivaldos rinkimuose arba iš balsuotojo tokiuose rinkimuose, kuris yra tos valstybės narės pilietis. Be to, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio su vienoje valstybėje narėje išduoto viešojo dokumento turiniu susijusių teisinių pasekmių pripažinimui kitoje valstybėje narėje;

(19)

siekiant skatinti laisvą Sąjungos piliečių judėjimą, viešiesiems dokumentams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir jų patvirtintoms kopijoms turėtų būti netaikomas jokios formos legalizavimo reikalavimas ir panašūs formalumai;

(20)

be to, turėtų būti supaprastinti kiti formalumai, t. y. reikalavimas kiekvienu atveju pateikti viešųjų dokumentų patvirtintas kopijas ir vertimus, siekiant dar labiau palengvinti viešųjų dokumentų judėjimą tarp valstybių narių;

(21)

siekiant pašalinti kalbines kliūtis ir tokiu būdu dar labiau palengvinti keitimąsi viešaisiais dokumentais tarp valstybių narių, turėtų būti nustatytos daugiakalbės standartinės viešųjų dokumentų, susijusių su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), ir registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu, formos kiekviena oficialiąja Sąjungos institucijų kalba;

(22)

vienintelis daugiakalbių standartinių formų tikslas turėtų būti palengvinti viešųjų dokumentų, prie kurių jos pridedamos, vertimą. Atitinkamai tokios formos neturėtų judėti tarp valstybių narių, kaip atskiri dokumentai. Jų paskirtis neturėtų būti ta pati kaip išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų ar civilinės būklės aktų įrašų pažodinių kopijų, daugiakalbių išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų, daugiakalbių ir koduojamų išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų ar daugiakalbių ir koduojamų pažymų apie civilinę būklę, nustatytų TCBK konvencijoje Nr. 2 dėl civilinės būklės aktų išrašų kopijų išdavimo nemokamai ir atleidimo nuo jų legalizavimo reikalavimo, TCBK konvencijoje Nr. 16 dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ir TCBK konvencijoje Nr. 34 dėl daugiakalbių ir koduojamų išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų ir daugiakalbių ir koduojamų pažymų apie civilinę būklę išdavimo, ir jais neturėtų būti siekiama tų pačių tikslų;

(23)

šiuo reglamentu nustatytose daugiakalbėse standartinėse formose turėtų atsispindėti viešųjų dokumentų, prie kurių jos pridedamos, turinys ir turėtų būti užtikrinama, kiek tai yra įmanoma, kad tų viešųjų dokumentų nereikėtų versti. Tačiau tam tikrų viešųjų dokumentų, kurių turinio daugiakalbėje standartinėje formoje gali būti neįmanoma tinkamai atspindėti, pavyzdžiui, tam tikrų kategorijų teismo sprendimų, atveju tikslo eliminuoti vertimo būtinybę nėra įmanoma deramai pasiekti. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie viešuosius dokumentus, prie kurių daugiakalbės standartinės formos gali būti pridedamos kaip pagalbinė medžiaga vertimui. Valstybės narės turėtų stengtis pridėti daugiakalbę standartinę formą prie kiek įmanoma daugiau viešųjų dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas;

(24)

iš viešąjį dokumentą kartu su daugiakalbe standartine forma teikiančio asmens neturėtų būti reikalaujama pateikti to viešojo dokumento vertimą. Vis dėlto, valdžios institucija, kuriai viešasis dokumentas teikiamas, turėtų galiausiai nuspręsti, ar į daugiakalbę standartinę formą įtraukta informacija yra pakankama to viešojo dokumento tvarkymo tikslais;

(25)

valdžios institucija, kuriai teikiamas viešasis dokumentas, viešojo dokumento tvarkymo tikslais gali išimtinai pareikalauti, kad tą viešąjį dokumentą kartu su daugiakalbe standartine forma teikiantis asmuo pateiktų ir daugiakalbės standartinės formos turinio vertimą arba transliteraciją į jos valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, – į tos vietos, kurioje viešasis dokumentas teikiamas, valstybinę kalbą arba į vieną iš valstybinių kalbų, su sąlyga, kad ta kalba taip pat yra viena iš Sąjungos institucijų oficialiųjų kalbų;

(26)

daugiakalbės standartinės formos gavus jų prašymą turėtų būti išduodamos asmenims, kurie turi teisę gauti viešuosius dokumentus, prie kurių turi būti pridėtos daugiakalbės standartinės formos. Daugiakalbės standartinės formos neturėtų sukelti teisinių pasekmių, susijusių su jų turinio pripažinimu valstybėse narėse, kuriose jos pateikiamos;

(27)

rengdama daugiakalbę standartinę formą, kuri turi būti pridedama prie konkretaus viešojo dokumento, tą formą išduodanti valdžios institucija turėtų turėti galimybę iš tos daugiakalbės standartinės formos šablono pasirinkti tik tas konkrečiai šaliai skirtas įrašų skiltis, kurios yra aktualios atitinkamam viešajam dokumentui, siekiant užtikrinti, kad į daugiakalbę standartinę formą būtų įtraukta tik ta informacija, kuri pateikiama viešajame dokumente, prie kurio ta forma turi būti pridėta;

(28)

turėtų būti sudaryta galimybė elektroninę daugiakalbę standartinę formą iš Europos e. teisingumo portalo integruoti į kitą vietą, prieinamą nacionaliniu lygmeniu, ir išduoti ją iš ten;

(29)

valstybės narės turėtų turėti galimybę kurti elektronines daugiakalbes standartines formas pasitelkdamos kitą technologiją nei ta, kuri naudojama Europos e. teisingumo portale, su sąlyga, kad valstybių narių naudojant tą kitą technologiją išduotose daugiakalbėse standartinėse formose būtų pateikta informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal šį reglamentą;

(30)

turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės dėl sukčiavimo, apimančio tiek viešųjų dokumentų, tiek jų patvirtintų kopijų, kurie juda tarp valstybių narių, klastojimą, prevencijos;

(31)

siekiant sudaryti sąlygas greitai ir saugiai keistis informacija tarp valstybių ir lengviau teikti savitarpio pagalbą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas administracinio bendradarbiavimo tarp valstybių narių paskirtų valdžios institucijų veiksmingas mechanizmas. Naudojimasis tuo administracinio bendradarbiavimo mechanizmu turėtų stiprinti valstybių narių savitarpio pasitikėjimą vidaus rinkoje ir naudojimasis juo turėtų būti pagrįstas Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (3);

(32)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tam tikromis šio reglamento nuostatomis būtų papildytas Sąjungos aktų nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo, įgyvendinamų naudojant IMI, sąrašas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priede;

(33)

siekiant garantuoti aukštą saugumo ir duomenų apsaugos lygį šio reglamento taikymo srityje ir užkirsti kelią sukčiavimui, Komisija turėtų užtikrinti, kad IMI užtikrintų viešųjų dokumentų saugumą ir numatytų saugias tų dokumentų elektroninio perdavimo priemones. Komisija IMI turėtų sukurti priemonę, kuri patvirtintų naudojantis sistema pasikeistą informaciją, kai ji išsiunčiama iš sistemos. Be to, valstybių narių valdžios institucijos, kurios keičiasi su viešaisiais dokumentais susijusia informacija, turėtų imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 viešieji dokumentai ir asmens duomenys, kuriais keičiamasi per IMI, būtų renkami, tvarkomi ir naudojami tikslais, kurie atitiktų tuos tikslus, kuriais jie pirmiausia buvo pateikti. Reglamente (ES) Nr. 1024/2012 nustatomos reikiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga ir informacijos, kuria keičiamasi IMI, aukšto lygio apsauga ir konfidencialumas, ir apibrėžiama Komisijos atsakomybė šiuo požiūriu. Reglamente (ES) Nr. 1024/2012 taip pat nustatyta, kad IMI subjektai keičiasi asmens duomenimis ir juos tvarko tik Sąjungos teisės aktuose, kuriais grindžiamas toks keitimasis, apibrėžtais tikslais ir atsižvelgiant į tikslą, kuriuo jie pirmiausia buvo pateikti;

(34)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (4) bus reglamentuojamas valstybėse narėse atliekamas asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, prižiūrint valstybių narių paskirtoms nepriklausomoms viešosioms institucijoms. Bet koks valstybių narių valdžios institucijų keitimasis informacija ir dokumentais ar jų perdavimas turėtų atitikti Direktyvą 95/46/EB. Be to, toks keitimasis ir perdavimas turėtų padėti siekti konkretaus tikslo patikrinti tų valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų autentiškumą naudojantis IMI ir toks patikrinimas turėtų būti atliekamas tik atsižvelgiant į tų institucijų atitinkamą kompetenciją kiekvienu atskiru atveju. Tuo valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su oficialiais dokumentais;

(35)

valstybių narių valdžios institucijos turėtų teikti vienos kitoms savitarpio pagalbą, kad sudarytų palankesnes sąlygas šiam reglamentui taikyti, visų pirma kiek tai susiję su valstybių narių paskirtų valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo mechanizmo taikymu, kai valstybės narės, kurioje pateiktas viešasis dokumentas arba jo patvirtinta kopija, valdžios institucijos turi pagrįstų abejonių dėl to viešojo dokumento arba jo patvirtintos kopijos autentiškumo;

(36)

kai valstybės narės, kurioje pateiktas viešasis dokumentas arba jo patvirtinta kopija, valdžios institucijos turi pagrįstų abejonių dėl tų dokumentų autentiškumo, jos turėtų turėti galimybę patikrinti IMI saugykloje esančių dokumentų šablonus, ir, jei abejonių išlieka, naudojantis IMI atitinkamoms valstybės narės, kurioje tie dokumentai buvo išduoti, valdžios institucijoms pateikti prašymą pateikti informacijos tiesiogiai nusiunčiant tą prašymą valdžios institucijai, kuri išdavė viešąjį dokumentą arba padarė patvirtintą kopiją, arba kreipiantis į tos valstybės narės centrinę valdžios instituciją. Prašymą gavusios valdžios institucijos į tokius prašymus turėtų atsakyti per kuo trumpesnį laikotarpį, bet kuriuo atveju per laikotarpį, neviršijantį 5 darbo dienų arba 10 darbo dienų, jeigu prašymas tvarkomas per centrinę valdžios instituciją. 10 darbo dienų terminas gali būti visų pirma taikomas tuo atveju, kai prašymą gavusios valdžios institucijos dar nėra registruotos IMI. Tuo atveju, kai tų terminų negali būti laikomasi, prašymą gavusi valdžios institucija ir prašymą pateikusi valdžios institucija turėtų susitarti dėl termino pratęsimo;

(37)

skaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus, turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (5);

(38)

išimtinėmis aplinkybėmis gali atsitikti taip, kad valstybių narių valdžios institucijos negalės patikrinti viešojo dokumento autentiškumo. Tai turėtų atsitikti tik tuo atveju, kai patikrinti dokumentų nėra įmanoma, pavyzdžiui, kai nacionalinių dokumentų kopijos yra fiziškai sunaikintos arba pamestos, pavyzdžiui, sunaikinus tam tikros civilinės būklės įstaigos ar teismo archyvus arba kai nėra registro. Todėl IMI turėtų būti numatytas atsakymo variantas, atspindintis tokią galimybę;

(39)

jeigu prašymą gavusios valdžios institucijos atsakymas nepatvirtina viešojo dokumento ar jo patvirtintos kopijos autentiškumo arba negaunama tos valdžios institucijos atsakymo, prašymą pateikusi valdžios institucija neturėtų būti įpareigota tą viešąjį dokumentą ar jo patvirtintą kopiją tvarkyti. Be to, prašymą pateikusi valdžios institucija arba viešąjį dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikęs asmuo tokiais atvejais turėtų galėti pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, kad patikrintų arba įrodytų viešojo dokumento ar jo patvirtintos kopijos autentiškumą. Siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, atvejai, kai naudojantis IMI atsakymas negaunamas, turėtų išlikti išimtiniai;

(40)

prireikus IMI koordinatorius arba atitinkamos centrinės valdžios institucijos gali padėti išspręsti sunkumus, su kuriais naudodamosi IMI gali susidurti valstybių narių valdžios institucijos, be kita ko, atvejais, kai pateikus prašymą pateikti informacijos negaunamas atsakymas arba kai nėra įmanoma susitarti dėl atsakymo pateikimo termino pratęsimo;

(41)

valstybių narių valdžios institucijos turėtų galėti naudotis esamomis IMI funkcijomis, įskaitant daugiakalbę susižinojimo sistemą, iš anksto išverstus ir standartinius klausimus bei atsakymus, taip pat saugykloje pateiktais viešųjų dokumentų, naudojamų vidaus rinkoje, šablonais;

(42)

valstybių narių centrinės valdžios institucijos turėtų teikti pagalbą dėl prašymų pateikti informacijos, ir turėtų visų pirma gauti, perduoti tokius prašymus ir prireikus atsakyti į tuos prašymus bei pateikti būtiną informaciją, susijusią su tais prašymais, ypač tada, kai nei prašymą pateikusi, nei prašymą gavusi valdžios institucija nėra registruotos IMI;

(43)

šio reglamento tikslais valstybių narių centrinės valdžios institucijos turėtų palaikyti ryšius vienos su kitomis ir vykdyti savo funkcijas naudodamosi IMI. Ryšiai tarp tos pačios valstybės narės valdžios institucijų turėtų būti palaikomi laikantis nacionalinių procedūrų;

(44)

turėtų būti paaiškintas šio reglamento ir esamų Sąjungos teisės aktų santykis. Šiuo atžvilgiu šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisės aktų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl legalizavimo, panašių ar kitų formalumų, pavyzdžiui, Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (6), taikymui. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisės aktų dėl elektroninio parašo ir elektroninės atpažinties taikymui. Jei šio reglamento nuostatos prieštarauja kito Sąjungos akto, kuriuo reglamentuojami konkretūs viešųjų dokumentų pateikimo reikalavimų supaprastinimo aspektai, nuostatai, kuria tokie reikalavimai dar labiau supaprastinami (pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 (9)), Sąjungos akto nuostata, kuria labiau supaprastinami reikalavimai, turėtų turėti viršenybę;

(45)

be to, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis naudojimuisi kitomis administracinio bendradarbiavimo sistemomis, nustatytomis Sąjungos teisės aktais, kuriuose numatyti valstybių narių informacijos mainai konkrečiose srityse, pavyzdžiui, Tarybos direktyva 93/109/EB (10) arba Reglamentu (EB) Nr. 987/2009. Šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su tokiomis konkrečiomis sistemomis;

(46)

siekiant suderinamumo su šio reglamento bendraisiais tikslais, šis reglamentas tais klausimais, kuriems jis taikomas, ir jame numatyta apimtimi dviejų ar daugiau valstybių narių santykiuose turėtų turėti viršenybę dvišalių ar daugiašalių susitarimų ar priemonių, kurių šalys yra tos valstybės narės ir kurie susiję su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, atžvilgiu;

(47)

be to, dvi ar daugiau valstybių narių turėtų turėti galimybę toliau taikyti arba sudaryti tarpusavio susitarimus dėl klausimų, nepatenkančių į reglamento taikymo sritį, tokių kaip viešųjų dokumentų įrodomoji galia, teisinę galią turinčios daugiakalbės standartinės formos, legalizavimo reikalavimo netaikymas tokioms formoms ir legalizavimo reikalavimo netaikymas viešiesiems dokumentams kitose srityse, nei tos, kurioms taikomas šis reglamentas. Valstybės narės taip pat turėtų galėti toliau taikyti arba sudaryti tarpusavio susitarimus, kuriais siekiama dar labiau supaprastinti valstybių narių keitimąsi viešaisiais dokumentais, kuriems taikomas šis reglamentas;

(48)

trečiųjų valstybių valdžios institucijų išduoti dokumentai nepatenka į šio reglamento taikymo sritį. Be to, šio reglamento taikymui negali daryti poveikio susitarimai ir priemonės dėl viešųjų dokumentų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, kuriuos išdavė valstybių narių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijos ir kurie skirti naudoti santykiuose tarp valstybių narių ir atitinkamų trečiųjų valstybių, legalizavimo ar panašių formalumų. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms sudaryti dvišalius ar daugiašalius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis dėl viešųjų dokumentų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, kuriuos išdavė valstybių narių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijos ir kurie skirti naudoti santykiuose tarp valstybių narių ir susijusių trečiųjų valstybių, legalizavimo ar panašių formalumų. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti neužkertamas kelias tokia apimtimi, kokia viena ar kelios valstybės narės yra tokių susitarimų ar priemonių šalys ar galėtų nuspręsti jomis tapti, spręsti dėl naujų susitariančiųjų šalių prisijungimo priėmimo, visų pirma kiek tai susiję su teise prieštarauti naujiems prisijungimo atvejams ir informuoti apie tokį prieštaravimą, kaip nurodyta Konvencijos dėl apostilės 12 straipsnio antroje pastraipoje ir taikyti 1968 m. Europos konvenciją dėl diplomatų arba konsulinių pareigūnų vykdomo dokumentų legalizavimo panaikinimo, ją keisti ar spręsti dėl naujų susitariančiųjų šalių prisijungimo;

(49)

kadangi šiame reglamente numatytos daugiakalbės standartinės formos neturi teisinės galios ir nesutampa su TCBK konvencijose Nr. 16, Nr. 33 ir Nr. 34 numatytomis daugiakalbėmis standartinėmis formomis ar su TCBK konvencijoje Nr. 27 numatytomis fakto, kad asmuo yra gyvas, patvirtinimo pažymomis, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio tų konvencijų taikymui nei tarp valstybių narių, nei tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės;

(50)

turėtų būti įsteigtas iš Komisijos bei valstybių narių atstovų sudarytas ad hoc komitetas, kuriam pirmininkautų Komisijos atstovas, kad būtų imamasi reikiamų priemonių siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiam reglamentui taikyti, visų pirma keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su reglamento taikymu tarp valstybių narių, sukčiavimo, susijusio su viešaisiais dokumentais, jų patvirtintomis kopijomis ir patvirtintais vertimais, prevencija, elektroninių viešųjų dokumentų naudojimu bei daugiakalbių standartinių formų naudojimu ir susijusiais su išaiškintais suklastotais dokumentais;

(51)

kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiam reglamentui taikyti, valstybės narės, siekdamos suteikti galimybę visuomenei bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, visų pirma, per Europos e. teisingumo portalą, susipažinti su informacija, turėtų naudodamos IMI pateikti Komisijai savo centrinių valdžios institucijų kontaktinius duomenis, pagal jų nacionalinės teisės aktus dažniausiai naudojamų viešųjų dokumentų šablonus arba, jei atitinkamo dokumento atveju šablono nėra, informaciją apie to dokumento specialias charakteristikas;

(52)

valstybės narės taip pat turėtų naudodamos IMI perduoti nuasmenintas nustatytų suklastotų dokumentų versijas, kurios galėtų būti naudojamos kaip naudingi ir tipiški pavyzdžiai galimiems klastojimo atvejams nustatyti. Perduodant tokius suklastotus dokumentus turėtų būti apsiribojama tik tais suklastotais dokumentais, kuriuos atskleisti leidžia nacionalinė teisė, ir neturėtų būti pažeidžiamos valstybių narių taisyklės dėl baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų atskleidimo. Valstybių narių perduota informacija, susijusi su suklastotais dokumentais, neturėtų būti viešinama;

(53)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiam reglamentui taikyti, valstybės narės, siekdamos suteikti galimybę visuomenei per Europos e. teisingumo portalą susipažinti su informacija, turėtų Komisijai pranešti apie kalbą ar kalbas, kuria (-iomis) pateiktus viešuosius dokumentus, išduotus kitos valstybės narės valdžios institucijų, jos gali priimti; pateikti orientacinį viešųjų dokumentų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą; pateikti viešųjų dokumentų, prie kurių gali būti pridedamos daugiakalbės standartinės formos kaip tinkama pagalbinė medžiaga vertimui, sąrašą; pateikti asmenų, pagal nacionalinę teisę turinčių teisę atlikti patvirtintus vertimus, sąrašus, jei tokie sąrašai yra; pateikti valdžios institucijų, pagal nacionalinę teisę turinčių įgaliojimus daryti patvirtintas kopijas, rūšių orientacinį sąrašą; pateikti informaciją apie būdus, kaip atpažinti patvirtintus vertimus ir patvirtintas kopijas; ir pateikti informaciją apie patvirtintų kopijų specialias charakteristikas;

(54)

informacija apie dažniausiai naudojamų viešųjų dokumentų šablonus arba tokių dokumentų ar jų patvirtintų kopijų specialias charakteristikas turėtų būti viešinama tik tiek, kiek ji yra viešai prieinama pagal valstybės narės, kurios valdžios institucijos išdavė viešąjį dokumentą ar padarė patvirtintą kopiją, teisę. Tuo tikslu valstybės narės turėtų pranešti Komisijai, kurie dokumentai yra viešai prieinami pagal jų nacionalinę teisę. Tačiau šio reglamento tikslais informacija apie viešojo dokumento ar jo patvirtintos kopijos specialias charakteristikas, kurią valstybės narės turėtų pranešti Komisijai, neturėtų apimti informacijos apie specialias apsaugos charakteristikas, kuri nėra viešai prieinama pagal valstybės narės, kurios valdžios institucijos išdavė viešąjį dokumentą ar padarė patvirtintą kopiją, teisę;

(55)

valstybės narės Komisijai pateiktas pranešimas apie kalbą (-as) (išskyrus jos pačios kalbą (-as)), kuria (-iomis) pateiktus viešuosius dokumentus, išduotus kitos valstybės narės valdžios institucijų, ji gali priimti, neturėtų daryti poveikio jos valdžios institucijų galimybei pagal nacionalinę teisę arba tais atvejais, kai tai leidžia atitinkama valstybė narė, priimti joms pateiktą kitos valstybės narės valdžios institucijų išduotą dokumentą bet kokia kita papildoma kalba ar kalbomis;

(56)

šiuo reglamentu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – visų pirma tai teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė tuoktis ir kurti šeimą ir judėjimo ir apsigyvenimo laisvė. Šis reglamentas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(57)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. laisvo Sąjungos piliečių judėjimo skatinimo palengvinant tam tikrų viešųjų dokumentų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu tam tikrų valstybės narės valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų, kurie turi būti pateikiami kitos valstybės narės valdžios institucijoms, atžvilgiu numatoma ši sistema:

a)

legalizavimo ar panašių formalumų netaikymo ir

b)

kitų formalumų supaprastinimo.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, šiuo reglamentu asmeniui neužkertamas kelias naudotis kitomis valstybėje narėje legalizavimui ar panašiems formalumams taikomomis sistemomis.

2.   Šiuo reglamentu taip pat nustatomos daugiakalbės standartinės formos, skirtos naudoti kaip pagalbinė medžiaga vertimui, pridedamos prie viešųjų dokumentų, susijusių su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas valstybės narės valdžios institucijų pagal jos nacionalinę teisę išduotiems viešiesiems dokumentams, kurie turi būti pateikti kitos valstybės narės valdžios institucijoms ir kurių pirminė paskirtis yra patvirtinti vieną ar daugiau iš šių faktų:

a)

gimimą;

b)

faktą, kad asmuo yra gyvas;

c)

mirtį;

d)

vardą ir pavardę;

e)

santuoką, įskaitant santuokinį veiksnumą, ir santuokinę padėtį;

f)

santuokos nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją) ar santuokos pripažinimą negaliojančia;

g)

registruotą partnerystę, įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį;

h)

registruotos partnerystės nutraukimą, gyvenimą skyrium (separaciją) arba registruotos partnerystės pripažinimą negaliojančia;

i)

tėvystę;

j)

įvaikinimą;

k)

nuolatinę gyvenamąją vietą ir (arba) gyvenamąją vietą;

l)

pilietybę;

m)

teistumo nebuvimą, su sąlyga, kad su šiuo faktu susijusius viešuosius dokumentus Sąjungos piliečiui išduoda jo pilietybės valstybės narės valdžios institucijos.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas viešiesiems dokumentams, kuriuos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, gali būti reikalaujama pateikti, kai atitinkamai Direktyvoje 93/109/EB ir Tarybos direktyvoje 94/80/EB (11) nustatytomis sąlygomis jie pageidauja balsuoti arba būti kandidatais Europos Parlamento arba savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena.

3.   Šis reglamentas netaikomas:

a)

trečiosios valstybės valdžios institucijų išduotiems viešiesiems dokumentams arba

b)

a punkte nurodytų dokumentų patvirtintoms kopijoms, padarytoms valstybės narės valdžios institucijų.

4.   Šis reglamentas netaikomas su kitos valstybės narės valdžios institucijų išduotų viešųjų dokumentų turiniu susijusių teisinių pasekmių pripažinimui valstybėje narėje.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)   viešieji dokumentai

a)

dokumentai, išduoti valdžios institucijos arba pareigūno, susijusių su valstybės narės teismais arba tribunolais, įskaitant dokumentus, išduotus prokuroro, teismo tarnautojo arba antstolio (huissier de justice);

b)

administraciniai dokumentai;

c)

notariniai aktai;

d)

privačių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai, pavyzdžiui, dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų autentiškumo oficialūs ir notariniai paliudijimai;

e)

dokumentai, parengti valstybės narės diplomatų ar konsulinių pareigūnų, veikiančių bet kurios valstybės teritorijoje pagal oficialius įgaliojimus, kai tokie dokumentai turi būti pateikti kitos valstybės narės teritorijoje arba kitos valstybės narės diplomatams ar konsuliniams pareigūnams, veikiantiems trečiosios valstybės teritorijoje;

2)   valdžios institucija– valstybės narės viešoji valdžios institucija ar subjektas, veikiantis pagal oficialius įgaliojimus ir pagal nacionalinę teisę įgaliotas išduoti arba priimti viešąjį dokumentą, kuriam taikomas šis reglamentas, arba jo patvirtintas kopijas;

3)   Legalizavimas– formalumas, kuriuo patvirtinamas viešąsias pareigas einančio asmens parašo autentiškumas, įgaliojimai, kuriais naudodamasis veikė dokumentą pasirašęs asmuo, ir atitinkamais atvejais spaudo ar antspaudo, kuris yra uždėtas ant dokumento, tikrumas;

4)   panašus formalumas– pažymos, numatytos Konvencijoje dėl apostilės, pridėjimas;

5)   kiti formalumai– reikalavimas pateikti viešųjų dokumentų patvirtintas kopijas ir vertimus;

6)   centrinė valdžios institucija– valdžios institucija ar institucijos, kurią (-ias) pagal 15 straipsnį paskyrė valstybės narės su šio reglamento taikymu susijusioms funkcijoms atlikti;

7)   patvirtinta kopija– originalaus viešojo dokumento kopija, kuri valstybės narės, kuri išdavė originalų viešąjį dokumentą, valdžios institucijos, įgaliotos tai padaryti pagal nacionalinę teisę, yra pasirašyta ir patvirtinta esanti to originalaus viešojo dokumento tiksli ir išsami kopija.

II SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO LEGALIZAVIMO IR PANAŠIŲ FORMALUMŲ BEI PATVIRTINTOMS KOPIJOMS TAIKOMŲ KITŲ FORMALUMŲ SUPAPRASTINIMAS

4 straipsnis

Atleidimas nuo legalizavimo ir panašių formalumų

Viešiesiems dokumentams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir jų patvirtintoms kopijoms netaikomas jokios formos legalizavimo reikalavimas ir panašūs formalumai.

5 straipsnis

Kitų formalumų, taikomų patvirtintoms kopijoms, supaprastinimas

1.   Tais atvejais, kai valstybė narė reikalauja pateikti kitos valstybės narės valdžios institucijų išduotą viešojo dokumento originalą, tos valstybės narės, kurioje viešasis dokumentas pateikiamas, valdžios institucijos nereikalauja, kad kartu būtų pateikta ir jo patvirtinta kopija.

2.   Jeigu valstybė narė leidžia pateikti viešojo dokumento patvirtintą kopiją, tos valstybės narės valdžios institucijos priima kitoje valstybėje narėje padarytą patvirtintą kopiją.

III SKYRIUS

KITŲ FORMALUMŲ, TAIKOMŲ VERTIMAMS IR DAUGIAKALBĖMS STANDARTINĖMS FORMOMS, SUPAPRASTINIMAS

6 straipsnis

Kitų formalumų, taikomų vertimams, supaprastinimas

1.   Vertimo nereikalaujama, jeigu:

a)

viešasis dokumentas yra surašytas valstybės narės, kurioje dokumentas pateikiamas, valstybine kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, tos vietos, kurioje dokumentas pateikiamas, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba bet kuria kita kalba, kuria ta valstybė narė aiškiai sutiko dokumentą priimti, arba

b)

laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų prie viešojo dokumento, susijusio su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu, pridedama daugiakalbė standartinė forma, jeigu valdžios institucija, kuriai viešasis dokumentas pateikiamas, mano, kad į daugiakalbę standartinę formą įtrauktos informacijos pakanka viešajam dokumentui tvarkyti.

2.   Patvirtintas vertimas, kurį atliko asmuo, pagal vienos iš valstybių narių teisę turintis teisę atlikti tokius vertimus, pripažįstamas visose valstybėse narėse.

7 straipsnis

Daugiakalbės standartinės formos

1.   Asmens, kuris turi teisę gauti viešąjį dokumentą, prašymu viešieji dokumentai, susiję su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu, kuriuos valstybės narės nurodo pagal 24 straipsnio 1 dalies c punktą, pateikiami kartu su pagal šį reglamentą nustatyta daugiakalbe standartine forma.

2.   1 dalyje nurodytas daugiakalbes standartines formas išduoda valdžios institucija ir jose turi būti jų išdavimo data, taip pat parašas ir, kai taikoma, išduodančiosios valdžios institucijos spaudas arba antspaudas.

8 straipsnis

Daugiakalbių standartinių formų naudojimas

1.   7 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiakalbės standartinės formos pridedamos prie toje dalyje nurodytų viešųjų dokumentų, naudojamos kaip pagalbinė medžiaga vertimui ir neturi jokios savarankiškos teisinės galios.

2.   Daugiakalbės standartinės formos nėra nė vienas iš šių:

a)

išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų;

b)

civilinės būklės aktų įrašų pažodinės kopijos;

c)

daugiakalbiai išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų;

d)

daugiakalbiai ir koduojami išrašai iš civilinės būklės aktų įrašų;

e)

daugiakalbės ir koduojamos pažymos apie civilinę būklę.

3.   Daugiakalbės standartinės formos gali būti naudojamos tik kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jos buvo išduotos.

9 straipsnis

Daugiakalbių standartinių formų turinys

1.   Kiekvieną daugiakalbę standartinę formą sudaro standartinė dalis, kurioje pateikiami šie elementai:

a)

daugiakalbės standartinės formos pavadinimas;

b)

daugiakalbės standartinės formos išdavimo teisinis pagrindas;

c)

nuoroda į valstybę narę, kurioje daugiakalbė standartinė forma yra išduota;

d)

laukelis „Svarbi informacija“;

e)

laukelis „Informacija išduodančiajai valdžios institucijai“;

f)

tam tikras skaičius standartinių įrašų skilčių ir jų kodai ir

g)

parašo laukelis.

2.   Standartinės dalys, kurios turi būti įtraukiamos į daugiakalbes standartines formas, susijusias su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu, taip pat daugiakalbiai standartinių įrašų skilčių glosarijai yra nustatyti atitinkamai I–XI prieduose.

3.   Kiekvieną daugiakalbę standartinę formą atitinkamais atvejais taip pat sudaro nestandartinė dalis, kurioje pateikiamos konkrečiai šaliai skirtų įrašų skiltys, parengtos siekiant atspindėti viešojo dokumento, prie kurio turi būti pridėta daugiakalbė standartinė forma, turinį, ir tų įrašų skilčių kodai.

4.   Pagal 24 straipsnio 2 dalį valstybės narės pateikia Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytas konkrečiai šaliai skirtas įrašų skiltis.

5.   Į kiekvieną daugiakalbę standartinę formą taip pat įtraukiamas standartinių įrašų skilčių ir konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių daugiakalbis glosarijus visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

10 straipsnis

Kalbos, kuriomis išduodamos daugiakalbės standartinės formos

1.   Išduodančioji valdžios institucija daugiakalbes standartines formas pildo valstybine savo valstybės narės kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, tos vietos, kurioje daugiakalbė standartinė forma yra išduodama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

2.   Daugiakalbių standartinių formų standartinė dalis ir konkrečiai šaliai skirtų įrašų skiltys turi būti abiem šiomis kalbomis:

a)

valstybės narės, kurioje daugiakalbė standartinė forma yra išduodama, valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, tos vietos, kurioje daugiakalbė standartinė forma yra išduodama, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, su sąlyga, kad ta kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, ir

b)

valstybės narės, kurioje turi būti pateiktas viešasis dokumentas, prie kurio pridedama daugiakalbė standartinė forma, valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, tos vietos, kurioje turi būti pateiktas viešasis dokumentas, prie kurio pridedama daugiakalbė standartinė forma, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, su sąlyga, kad ta kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų.

3.   Standartinė dalis ir konkrečiai šaliai skirtos įrašų skiltys dviem šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalbomis ir 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas daugiakalbis glosarijus įtraukiami į vieną daugiakalbę standartinę formą.

11 straipsnis

Daugiakalbės standartinės formos mokestis

Siekiant dar labiau palengvinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą Sąjungoje, valstybės narės užtikrina, kad daugiakalbės standartinės formos mokestis neviršytų daugiakalbės standartinės formos arba viešojo dokumento, su kuriuo tokia forma pateikiama, parengimo išlaidų (taikoma mažesnė suma).

12 straipsnis

Elektroninės daugiakalbės standartinės formos

Europos e. teisingumo portale pateikiamos kiekvienos valstybės narės pavyzdinės daugiakalbės standartinės formos, susijusios su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), ir, jei taikytina, registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu, parengtos pagal šį reglamentą visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, ir į kurias įtraukiama:

a)

standartinės dalys, išdėstytos I–XI prieduose, ir

b)

konkrečiai šaliai skirtos įrašų skiltys, kurias valstybės narės pateikė Komisijai pagal 24 straipsnio 2 dalį.

IV SKYRIUS

PRAŠYMAI PATEIKTI INFORMACIJOS IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

13 straipsnis

Vidaus rinkos informacinė sistema

Šio reglamento 14 straipsnio, 16 straipsnio, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais naudojama Vidaus rinkos informacinė sistema („IMI“), nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012.

14 straipsnis

Prašymai pateikti informacijos kilus pagrįstoms abejonėms

1.   Tais atvejais, kai valstybės narės, kurioje pateiktas viešasis dokumentas ar jo patvirtinta kopija, valdžios institucijoms kyla pagrįsta abejonė dėl to viešojo dokumento ar jo patvirtintos kopijos autentiškumo, siekdamos išsklaidyti savo abejones, jos imasi šių veiksmų:

a)

kaip nurodyta 22 straipsnyje, patikrina IMI saugykloje saugomus dokumentų šablonus;

b)

jei abejonė išlieka, naudodamosi IMI, pateikia prašymą pateikti informacijos:

i)

viešąjį dokumentą išdavusiai valdžios institucijai arba, kai taikytina, patvirtintą kopiją padariusiai valdžios institucijai arba abiem arba

ii)

atitinkamai centrinei valdžios institucijai.

2.   1 dalyje nurodytos pagrįstos abejonės dėl viešojo dokumento ar jo patvirtintos kopijos autentiškumo gali būti visų pirma susijusios su:

a)

parašo autentiškumu;

b)

įgaliojimais, kuriais naudodamasis veikė dokumentą pasirašęs asmuo;

c)

spaudo ar antspaudo tikrumu;

d)

dokumento suklastojimu arba pakeitimu.

3.   Prašymuose pateikti informacijos, pateiktuose pagal šį straipsnį, išdėstomi pagrindai, kuriais jie grindžiami.

4.   Prie prašymo pateikti informacijos, pateikto pagal šį straipsnį, pridedama atitinkamo viešojo dokumento arba jo patvirtintos kopijos kopija, perduodama elektroniniu būdu naudojantis IMI. Tokie prašymai ir atsakymai į tuos prašymus neapmokestinami jokiais mokesčiais, rinkliavomis ar įmokomis.

5.   Valdžios institucijos į prašymus pateikti informacijos, pateiktus pagal šį straipsnį, atsako per kuo trumpesnį laikotarpį ir bet kuriuo atveju per laikotarpį, neviršijantį 5 darbo dienų arba 10 darbo dienų, kai prašymas tvarkomas per centrinę valdžios instituciją.

Išimtiniais atvejais, jei neįmanoma laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų terminų, prašymą gavusioji valdžios institucija ir prašančioji valdžios institucija susitaria dėl termino pratęsimo.

6.   Jei viešojo dokumento arba jo patvirtintos kopijos autentiškumas nepatvirtinamas, prašančioji valdžios institucija neprivalo jų tvarkyti.

15 straipsnis

Centrinių valdžios institucijų skyrimas

1.   Šio reglamento tikslais kiekviena valstybė narė paskiria bent vieną centrinę valdžios instituciją.

2.   Tais atvejais, kai valstybė narė paskyrė daugiau nei vieną centrinę valdžios instituciją, ji nurodo centrinę valdžios instituciją, kuriai galima perduoti informaciją, kad pastaroji ją perduotų atitinkamai tos valstybės narės valdžios institucijai.

16 straipsnis

Centrinių valdžios institucijų funkcijos

Centrinės valdžios institucijos teikia pagalbą dėl prašymų pateikti informacijos pagal 14 straipsnį, ir visų pirma:

a)

perduoda, gauna ir prireikus atsako į tokius prašymus ir

b)

teikia su tais prašymais susijusią reikalingą informaciją.

V SKIRSNIS

RYŠYS SU KITOMIS SĄJUNGOS TEISĖS NUOSTATOMIS IR KITOMIS PRIEMONĖMIS

17 straipsnis

Ryšys su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis

1.   Šis reglamentas nedaro poveikio kitų Sąjungos teisės nuostatų dėl legalizavimo, panašių formalumų ar kitų formalumų taikymui ir papildo tokias nuostatas.

2.   Šis reglamentas nedaro poveikio Sąjungos teisės dėl elektroninių parašų ir elektroninės atpažinties taikymui.

3.   Šis reglamentas nedaro poveikio naudojimuisi kitomis Sąjungos teise nustatytomis administracinio bendradarbiavimo sistemomis, kuriose numatytas valstybių narių keitimasis informacija konkrečiose srityse.

18 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 priedas papildomas šiuo punktu:

„9.

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (*) 14 straipsnis, 16 straipsnis ir 22 straipsnio 1 ir 2 dalys.

19 straipsnis

Ryšys su tarptautinėmis konvencijomis, susitarimais ir priemonėmis

1.   Šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalys šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios yra susijusios su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais, taikymui.

2.   Nepaisant 1 dalies, šis reglamentas tais klausimais, kuriems jis taikomas, ir jame numatyta apimtimi turi viršenybę kitų nuostatų, įtvirtintų valstybių narių sudarytuose dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose ar priemonėse, atžvilgiu santykiuose tarp tų valstybių narių, kurios yra jų šalys.

3.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 1 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai.

4.   Šiuo reglamentu neužkertamas kelias valstybėms narėms derėtis dėl tarptautinių susitarimų ir priemonių su trečiosiomis valstybėmis dėl viešųjų dokumentų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, kuriuos išdavė valstybių narių arba trečiųjų valstybių valdžios institucijos ir kurie skirti naudoti santykiuose tarp valstybių narių ir atitinkamų trečiųjų valstybių, legalizavimo ar panašių formalumų, tokius susitarimus ir priemones sudaryti, prie jų prisijungti, juos keisti ar taikyti. Šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias spręsti dėl pritarimo dėl naujų susitariančiųjų šalių prisijungimo prie tokių susitarimų ir priemonių, kurių šalimis yra ar gali nuspręsti tapti viena ar daugiau valstybių narių.

VI SKIRSNIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Tikslo apribojimas

1.   Valstybėms narėms keičiantis informacija ir dokumentais bei juos perduodant pagal šį reglamentą siekiama vienintelio tikslo – sudaryti galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti viešųjų dokumentų autentiškumą naudojantis IMI.

2.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su viešaisiais dokumentais taikymui.

21 straipsnis

Informacija, susijusi su šio reglamento turiniu

Komisija ir valstybės narės tinkamais būdais užtikrina galimybę susipažinti su informacija, susijusia su šio reglamento turiniu, be kita ko, paskelbia ją Europos e. teisingumo portale ir valstybių narių valdžios institucijų interneto svetainėse.

22 straipsnis

Informacija apie centrines valdžios institucijas ir kontaktiniai duomenys

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 16 d. valstybės narės naudodamosi IMI pateikia šią informaciją:

a)

informaciją apie vieną ar kelias centrines institucijas, paskirtas pagal 15 straipsnio 1 dalį, kartu su jų kontaktiniais duomenimis ir, jei taikoma, pagal 15 straipsnio 2 dalį paskirtą valdžios instituciją;

b)

pagal jų atitinkamus teisės aktus dažniausiai naudojamų viešųjų dokumentų šablonus arba, kai šablono nėra, informaciją apie atitinkamo viešojo dokumento specialias charakteristikas ir

c)

nuasmenintas išaiškintų suklastotų dokumentų versijas.

2.   Valstybės narės naudodamosi IMI praneša apie visus vėlesnius 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

3.   Komisija visomis tinkamomis priemonėmis padaro viešai prieinamą:

a)

1 dalies a punkte nurodytą informaciją;

b)

1 dalies b punkte nurodytą informaciją, kuri viešai prieinama pagal valstybės narės, kurios valdžios institucijos išdavė viešąjį dokumentą, teisę.

23 straipsnis

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

1.   Įsteigiamas ad hoc komitetas, kurį sudaro Komisijos ir valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

2.   1 dalyje nurodytas ad hoc komitetas imasi visų priemonių, reikalingų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti šį reglamentą, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir reguliariai atnaujinant geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su:

a)

šio reglamento taikymu tarp valstybių narių;

b)

sukčiavimo, susijusio su viešaisiais dokumentais, patvirtintomis kopijomis ir patvirtintais vertimais, prevencija;

c)

elektroninių viešųjų dokumentų naudojimu;

d)

daugiakalbių standartinių formų naudojimu;

e)

išaiškintais suklastotais dokumentais.

24 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija

1.   Ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 16 d. valstybės narės Komisijai:

a)

praneša, kokiomis kalbomis jos gali priimti viešuosius dokumentus, teikiamus jų valdžios institucijoms pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą;

b)

pateikia į šio reglamento taikymo sritį patenkančių viešųjų dokumentų orientacinį sąrašą;

c)

pateikia viešųjų dokumentų, prie kurių gali būti pridedamos daugiakalbės standartinės formos kaip pagalbinė medžiaga vertimui, sąrašą;

d)

pateikia asmenų, pagal nacionalinę teisę turinčių teisę atlikti patvirtintus vertimus, sąrašus, jei tokie sąrašai yra;

e)

pateikia valdžios institucijų, pagal nacionalinę teisę įgaliotų daryti patvirtintas kopijas, rūšių orientacinį sąrašą;

f)

pateikia informaciją apie būdus, kaip atpažinti patvirtintus vertimus ir patvirtintas kopijas, ir

g)

pateikia informaciją apie patvirtintų kopijų specialias charakteristikas.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m. vasario 16 d. kiekviena valstybė narė savo valstybine kalba ar kalbomis, su sąlyga, kad ta kalba ar tos kalbos taip pat yra Sąjungos institucijų oficiali kalba ar oficialios kalbos, pateikia Komisijai konkrečiai šaliai skirtas įrašų skiltis, kurios turi būti įtrauktos į daugiakalbes formas, susijusias su gimimu, faktu, kad asmuo yra gyvas, mirtimi, santuoka (įskaitant santuokinį veiksnumą ir santuokinę padėtį), ir, jei taikytina, registruota partneryste (įskaitant teisę sudaryti registruotą partnerystę ir registruotos partnerystės padėtį), nuolatine gyvenamąja vieta ir (arba) gyvenamąja vieta ir teistumo nebuvimo fakto patvirtinimu.

3.   Ne vėliau kaip 2018 m. vasario 16 d. Komisija skelbia pagal 2 dalį gautų konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių sąrašus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Europos e. teisingumo portale visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visus vėlesnius 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pasikeitimus.

5.   Komisija Europos e. teisingumo portale padaro viešai prieinamą:

a)

1 dalies a–f punktuose nurodytą informaciją ir

b)

1 dalies g punkte nurodytą informaciją, kuri viešai prieinama pagal valstybės narės, kurios valdžios institucijos padarė patvirtintą kopiją, teisę.

25 straipsnis

Konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių daugiakalbėse standartinėse formose pakeitimas

1.   Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių, nurodytų 24 straipsnio 2 dalyje, pakeitimus.

2.   Komisija 1 dalyje nurodytus konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių pakeitimus skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Komisija Europos e. teisingumo portale padaro viešai prieinamus 1 dalyje nurodytus konkrečiai šaliai skirtų įrašų skilčių pakeitimus ir atitinkamai keičia kiekvienos valstybės narės pavyzdines daugiakalbes standartines formas.

26 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. vasario 16 d. ir po to ne vėliau kaip kas 3 metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą kartu su centrinių valdžios institucijų bendradarbiavimo srityje aktualios praktinės patirties įvertinimu. Toje ataskaitoje taip pat įvertinama, ar tikslinga:

a)

išplėsti šio reglamento taikymo sritį, į ją įtraukiant viešuosius dokumentus, susijusius su kitais klausimais nei nurodyti 2 straipsnyje ir šio straipsnio 2 dalies a punkte;

b)

jeigu taikymo sritis būtų išplėsta, kaip nurodyta šios dalies a punkte, – ar tikslinga nustatyti daugiakalbes viešųjų dokumentų standartines formas, susijusias su šios dalies a punkte nurodytais klausimais, kuriuos būtų galima įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, ir

c)

naudoti elektronines sistemas tiesioginiam viešųjų dokumentų perdavimui tarp valstybių narių valdžios institucijų ir jų keitimuisi informacija, kad būtų panaikinta bet kokia sukčiavimo galimybė, susijusi su šio reglamento reglamentuojamomis sritimis.

2.   Ne vėliau kaip 2021 m. vasario 16 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui įvertinimo ataskaitą dėl to, ar tikslinga:

a)

išplėsti šio reglamento taikymo sritį į ją įtraukiant:

i)

viešuosius dokumentus, susijusius su bendrovių ar kitų įmonių teisiniu statusu ir atstovavimu;

ii)

diplomus, pažymėjimus ir kitus oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentus ir

iii)

viešuosius dokumentus, kuriais patvirtinamas oficialiai pripažintas neįgalumas;

b)

nustatyti daugiakalbes standartines formas, susijusias su:

i)

2 straipsnio 1 dalyje nurodytais viešaisiais dokumentais, kurių daugiakalbės standartinės formos šiuo reglamentu nebuvo nustatytos, ir

ii)

viešaisiais dokumentais, susijusiais su šios dalies a punkte nustatytais klausimais, kuriuos būtų galima įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

c)

naudoti elektronines sistemas tiesioginiam viešųjų dokumentų perdavimui tarp valstybių narių valdžios institucijų ir jų informacijos mainams, kad būtų panaikinta bet kokia sukčiavimo galimybė, susijusi su šio reglamento reglamentuojamomis sritimis.

3.   Kai tinkama, 1 ir 2 dalyse minimos ataskaitos pateikiamos kartu su pasiūlymais dėl patikslinimų, visų pirma dėl šio reglamento taikymo srities išplėtimo į ją įtraukiant viešuosius dokumentus, susijusius su naujais klausimais, kaip nurodyta 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte, naujų daugiakalbių standartinių formų nustatymo, kaip nurodyta 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte ir elektroninių sistemų naudojimo tiesioginiam viešųjų dokumentų perdavimui tarp valstybių narių valdžios institucijų ir jų informacijos mainams, kaip nurodyta 1 dalies c punkte ir 2 dalies c punkte.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2019 m. vasario 16 d., išskyrus:

a)

24 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma nuo 2017 m. vasario 16 d.;

b)

12 straipsnį ir 24 straipsnio 3 dalį, kurie taikomi nuo 2018 m. vasario 16 d., ir

c)

22 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį, kurie taikomi nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. liepos 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. KORČOK


(1)  OL C 327, 2013 11 12, p. 52.

(2)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. kovo 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento pozicija.

(3)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).

(4)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(5)  1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(6)  2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

(7)  2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(8)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(9)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

(10)  1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34).

(11)  1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 368, 1994 12 31, p. 38).


I PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

IV PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

V PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

VI PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

VII PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

VIII PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

IX PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

X PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

XI PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio