Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32019L1995

Tarybos Direktyva (ES) 2019/1995 2019 m. lapkričio 21 d. kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis

ST/8010/2019/INIT

OL L 310, 2019 12 2, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 18/08/2020

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1995/oj

2.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 310/1

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/1995

2019 m. lapkričio 21 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva (ES) 2017/2455 (4), nustatyta, kad jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar kitas panašias priemones, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, arba Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Bendrijoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes. Kadangi ta direktyva vienas tiekimas išskaidomas į du tiekimus, todėl siekiant teisingai nustatyti tiekimo vietą būtina nustatyti, kuriam iš tų tiekimų turėtų būti priskiriamas prekių siuntimas arba gabenimas. Taip pat būtina užtikrinti, kad tų dviejų tiekimų apmokestinimo momentas įvyktų tuo pačiu metu;

(2)

kadangi apmokestinamasis asmuo, kuris naudodamas elektroninę sąsają, sudaro sąlygas tiekti prekes Bendrijoje esantiems neapmokestinamiesiems asmenims pagal galiojančias taisykles gali atskaityti Bendrijoje neįsisteigusiems tiekėjams sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), todėl kyla rizika, kad pastarais galėtų nesumokėti PVM mokesčių administratoriams. Siekiant šios rizikos išvengti, tiekimas, kurį atlieka tiekėjas, kuris parduoda prekes naudodamas elektroninę sąsają, neturėtų būti apmokestinamas PVM, o tam tiekėjui turėtų būti suteikta teisė atskaityti pirkimo PVM, kurį jis sumokėjo už tiekiamų prekių įsigijimą arba importą. Tuo tikslu tiekėjas visada turėtų būti įregistruotas valstybėje narėje, kurioje jis įsigijo ar į kurią importavo tas prekes;

(3)

be to, Bendrijoje neįsisteigę tiekėjai, kurie parduoda prekes naudodami elektroninę sąsają, galėtų prekes laikyti sandėliuose keliose valstybėse narėse ir galėtų ne tik vykdyti Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, bet klientams toje pačioje valstybėse narėje tiekti prekes iš to sandėlio. Šiuo metu tokiam tiekimui netaikoma speciali schema, skirta Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias tiekia arba teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys. Siekiant sumažinti administracinę naštą, apmokestinamiesiems asmenims, kurie naudodami elektroninę sąsają sudaro sąlygas tiekti prekes Bendrijoje esantiems neapmokestinamiesiems asmenims, kai laikoma, kad jie patys gauna ir tiekia tas prekes, taip pat turėtų būti leidžiama naudotis šia specialia schema, pagal kurią jie deklaruotų ir mokėtų PVM už šias šalies viduje tiekiamas prekes;

(4)

siekiant užtikrinti PVM ir importo muito mokėjimo importuojant prekes nuoseklumą, importo PVM sumokėjimo muitinei laikotarpis, kai naudojamasi specialiomis importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūromis, turėtų būti suderintas su laikotarpiu, nustatytu muito mokėjimui Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (5) 111 straipsnyje;

(5)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (6) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(6)

todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)

V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnis papildomas šiuo straipsniu:

„36b straipsnis

Jeigu pagal 14a straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, prekių siuntimas arba gabenimas priskiriamas to apmokestinamojo asmens vykdomam tiekimui.“;

2)

66a straipsnis pakeičiamas taip:

„66a straipsnis

Nukrypstant nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, jei pagal 14a straipsnį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, jo vykdomo prekių tiekimo apmokestinimo momentas ir prekių tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui apmokestinimo momentas įvyksta ir PVM tampa mokėtinas tuo metu, kai mokėjimas yra priimtas.“;

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„136a straipsnis

Jeigu pagal 14a straipsnio 2 dalį laikoma, kad apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia prekes, valstybės narės neapmokestina tų prekių tiekimo tam apmokestinamajam asmeniui.“;

4)

169 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

vykdyti sandorius, kurie neapmokestinami pagal 136a, 138, 142 ar 144 straipsnį, 146–149 straipsnius, 151, 152, 153 ar 156 straipsnį, 157 straipsnio 1 dalies b punktą, 158–161 straipsnius ar 164 straipsnį;“;

5)

204 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau valstybės narės negali taikyti antroje pastraipoje nurodytos galimybės apmokestinamajam asmeniui, kaip apibrėžta 358a straipsnio 1 punkte, kuris pasirinko specialią paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo, skirtą schemą.“;

6)

272 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

apmokestinamuosius asmenis, kurie nevykdo 20, 21, 22, 33, 36, 136a, 138 ir 141 straipsniuose nurodytų sandorių;“;

7)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„ Specialios schemos, skirtos apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims arba vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis arba tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis “;

8)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„ Speciali schema, skirta Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, prekių tiekimui valstybėje narėje naudojant elektronines sąsajas, kuriomis sudaromos sąlygos tiekti prekes, ir paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys “;

9)

369a straipsnis pakeičiamas taip:

„369a straipsnis

Taikant šį skirsnį ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios apibrėžtys:

1)

vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo – apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį Bendrijoje, tačiau kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio vartojimo valstybės narės teritorijoje;

2)

registravimosi valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba, jei jis nėra įsteigęs savo verslo Bendrijoje, kurioje jis turi nuolatinį padalinį.

Kai apmokestinamasis asmuo nėra įsteigęs savo verslo Bendrijoje, tačiau joje turi daugiau negu vieną nuolatinį padalinį, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurioje tas apmokestinamasis asmuo nurodo, kad naudosis šia specialia schema. Apmokestinamajam asmeniui tas sprendimas privalomas atitinkamais kalendoriniais metais ir dvejus po jų einančius kalendorinius metus.

Jeigu apmokestinamasis asmuo neįsteigė savo verslo Bendrijoje ir joje neturi nuolatinio padalinio, registravimosi valstybė narė yra valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas. Jeigu valstybė narė, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, yra ne viena, apmokestinamasis asmuo nurodo, kuri iš šių valstybių narių yra registravimosi valstybė narė. Apmokestinamajam asmeniui tas sprendimas privalomas atitinkamais kalendoriniais metais ir dvejus po jų einančius kalendorinius metus;

3)

vartojimo valstybė narė yra viena iš šių:

a)

kai teikiamos paslaugos – valstybė narė, kuri pagal V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma paslaugų teikimo vieta;

b)

kai vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis – valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas klientui;

c)

kai apmokestinamasis asmuo tiekia prekes sudarydamas sąlygas tiekimui pagal 14a straipsnio 2 dalį, o tiekiamų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje – ta valstybė narė.“;

10)

369b straipsnis pakeičiamas taip:

„369b straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis toliau nurodytiems apmokestinamiesiems asmenims:

a)

apmokestinamajam asmeniui, vykdančiam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis;

b)

apmokestinamajam asmeniui, kuris sudaro sąlygas tiekti prekes pagal 14a straipsnio 2 dalį, jei tiekiamų prekių siuntimas ar gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;

c)

apmokestinamajam asmeniui, neįsisteigusiam vartojimo valstybėje narėje, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui.

Ši speciali schema taikoma visoms atitinkamo apmokestinamojo asmens Bendrijoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms.“;

11)

369e straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

jeigu jis praneša, kad jis nebetiekia prekių ir nebeteikia paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema;“;

12)

369f straipsnis pakeičiamas taip:

„369f straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.“;

13)

369g straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas, nurodytas 369d straipsnyje, ir kiekvienos vartojimo valstybės narės, kurioje priklauso sumokėti PVM, atveju – toliau nurodytų tiekimų, kuriems taikoma ši speciali schema, įvykdytų per mokestinį laikotarpį, bendra vertė be PVM, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma:

a)

Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis;

b)

prekių tiekimo pagal 14a straipsnio 2 dalį, jei tų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje;

c)

paslaugų teikimo.

Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2.   Jeigu prekės siunčiamos arba gabenamos ne iš registravimosi valstybės narės, o iš kitų valstybių narių, PVM deklaracijoje kiekvienos valstybės narės, iš kurios siunčiamos arba gabenamos tokios prekės, atveju taip pat nurodoma toliau nurodytų tiekimų, kuriems taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma:

a)

kitos nei pagal 14a straipsnio 2 dalį apmokestinamojo asmens vykdomos Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis;

b)

Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir prekių tiekimo, jei tų prekių siuntimas arba gabenimas prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje ir jas apmokestinamasis asmuo tiekia pagal 14a straipsnio 2 dalį.

PVM deklaracijoje taip pat nurodomas a punkte nurodyto tiekimo atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas, kuriuos suteikė kiekviena valstybė narė, iš kurios tos prekės yra siunčiamos arba gabenamos.

PVM deklaracijoje taip pat nurodomas b punkte nurodyto tiekimo atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas (jeigu tokie yra), kuriuos suteikė kiekviena valstybė narė, iš kurios tos prekės yra siunčiamos arba gabenamos.

PVM deklaracijoje šioje dalyje nurodyta informacija pateikiama suskaidyta pagal vartojimo valstybes nares.

3.   Jeigu be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, kurioms taikoma ši speciali schema, turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, PVM deklaracijoje kiekvienos valstybės narės, kurioje jis turi padalinį, atveju taip pat nurodoma tokių teikimų bendra vertė be PVM, taikomi PVM tarifai, bendra kiekvieno atitinkamo PVM tarifo suma ir bendra mokėtino PVM suma, duomenis suskirstant pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio individualus PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas.“;

14)

369zb straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodytas PVM būtų mokamas kas mėnesį iki importo muito mokėjimui taikomo termino.“

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas priemones jos taiko nuo 2021 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. lapkričio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

H. KOSONEN

(1)  2019 m. lapkričio 14 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiame leidinyje).

(2)  2019 m. gegužės 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiame leidinyje).

(3)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4)  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).

(5)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(6)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

Top