32003D0170

Tarybos sprendimas 2003/170/TVR

2003 m. vasario 27 d.

dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, 30 straipsnio 2 dalies c punktą ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Danijos Karalystės iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi:

(1) 1998 m. gruodžio 3 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba savo posėdyje priėmė Tarybos ir Komisijos veiksmų planą kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės [3], kurio 48 punktas numato, kad per penkerius metus nuo Sutarties įsigaliojimo turėtų būti imtasi veiksmų skatinti bendradarbiavimą ir bendras iniciatyvas rengiant ryšių palaikymo pareigūnus, keičiantis jais ir komandiruojant juos, naudojant įrangą ir kriminalistiką,

(2) 1998 m. gruodžio 11-12 d.d. Vienoje susirinkusi Europos Sąjungos Vadovų Taryba savo 83 išvadoje patvirtino Tarybos ir Komisijos veiksmų planą, kaip geriausiai įgyvendinti Amsterdamo sutarties nuostatas dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, o savo 89 išvadoje paragino stiprinti veiklą kovoje su organizuotu nusikalstamumu atsižvelgiant į naujas Sutarties atveriamas galimybes;

(3) 1999 m. spalio 15-16 d.d. Tamperėje susirinkusi Europos Sąjungos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, skatinti visišką ir neatidėliotiną Amsterdamo sutarties įgyvendinimą remiantis 1998 m. gruodžio 3 d. Vidaus reikalų ministrų tarybos priimtu ir 1998 m. gruodžio 11-12 d.d. Vienoje Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtintu veiksmų planu bei Tamperėje sutartomis politinėmis gairėmis ir konkrečiais tikslais, apimančiais policijos bendradarbiavimą siekiant kovoti su tarpvalstybiniais nusikaltimais;

(4) 1999 m. gruodžio 10-11 d.d. Helsinkyje susirinkusi Europos Sąjungos Vadovų Taryba paragino Europos Sąjungą didinti pastangas tarptautiniu lygmeniu stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis dėl narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo bei teisingumo ir vidaus reikalų klausimais. Europos Sąjungos Vadovų Taryba taip pat pažymėjo, kad reikėtų bendrų visų atitinkamų institucijų pastangų ir tam tikro Europolo vaidmens;

(5) 2001 m. gruodžio 14-15 d.d. Laekene susirinkusi Europos Sąjungos Vadovų Taryba savo 37 išvadoje patvirtino Tamperėje nubrėžtas gaires ir tikslus bei pažymėjo, kad reikia naujo impulso ir gairių įveikti atsilikimą tam tikrose sriyse;

(6) 1996 m. spalio 14 d. Taryba priėmė Bendrųjų veiksmų aktą 96/602/TVR, nustatantį bendrą valstybių narių iniciatyvų, susijusių su ryšių palaikymo pareigūnais, sistemą [4];

(7) atsižvelgiant į patirtį taikant tą bendrųjų veiksmų aktą ir atsižvelgiant į Amsterdamo sutarties nuostatas dėl kovos su tarpvalstybiniais nusikalstimais, turi būti stiprinamas ir plėtojamas valstybių narių bendradarbiavimas dėl užduočių skyrimo ryšių palaikymo pareigūnams ir jų siuntimo į trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas;

(8) tiek, kiek reikia Europolo konvencijoje [5] apibrėžtiems uždaviniams vykdyti, Europolas užmegs ir palaikys bendradarbiavimo ryšius su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

(9) Europolas užmezgė, užmegs ir palaikys bendradarbiavimo ryšius su daugeliu trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų;

(10) Europolui reikia suteikti reikiamą paramą ir išteklius, kad jis galėtų veiksmingai veikti kaip Europos policijos bendradarbiavimo centras. Europos Sąjungos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Europolas vaidina pagrindinį vaidmenį valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavime tiriant valstybių sienas peržengiančius nusikaltimus, remdamas nusikaltimų prevenciją, analizę ir tyrimą Sąjungos lygmeniu;

(11) Europolui reikia suteikti galimybę tam tikru mastu naudotis valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnais trečiosiose valstybėse, kad būtų galima sustiprinti Europolo remiamąją funkciją nacionalinių policijos institucijų atžvilgiu;

(12) valstybės narės pripažįsta, kad tarp valstybių narių į trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas pasiųstų ryšių palaikymo pareigūnų jau vyksta platus bendradarbiavimas paisant nacionalinių reikmių. Tačiau reikia stiprinti kai kuriuos tų ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo aspektus, kad būtų kuo geriausiai naudojami valstybių narių ištekliai;

(13) reikia stiprinti valstybių narių bendradabiavimą šioje srityje, kad būtų galima keistis informacija siekiant kovoti su tarpvalstybiniais sunkiais nusikaltimais;

(14) valstybės narės ypatingai vertina bendradarbiavimą kovojant su tarpvalstybiniais nusikaltimais, nes jos tiki, kad bendradarbiavimo stiprinimas keičiantis informacija sustiprina nacionalinių valdžios institucijų gebėjimus veiksmingai kovoti su nusikalstamumu. Valstybės narės mano, kad Europolas šioje veikloje turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį;

(15) šio sprendimo tikslas yra reguliuoti klausimus, susijusius su kova su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

(16) Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo [6], toliau - Šengeno susitarimą įgyvendinanti konvencija, nuostatos, susijusios su ryšių palaikymo pareigūnų bendru naudojimu, turėtų būti toliau plėtojamos siekiant sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą kovoje su tarpvalstybiniais nusikaltimais;

(17) kalbant apie Islandijos Respubliką ir Norvegijos Karalystę, šis sprendimas, išskyrus 8 straipsnį, toliau plėtoja Šengeno acquis, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės Susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [7], nuostatas, priskiriamas sričiai, nurodytai 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą [8] 1 straipsnio H punkte;

(18) Jungtinė Karalystė dalyvauja šiame sprendime pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį ir pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimo 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant tam tikras Šengeno acquis nuostatas [9] 8 straipsnio 2 dalį;

(19) Airija dalyvauja šiame sprendime pagal Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį ir pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas [10] 6 straipsnio 2 dalį;

(20) Tarybos bendrųjų veiksmų aktas 96/602/TVR ir Šengeno susitarimą įgyvendinančios konvencijos 47 straipsnio 4 dalis turėtų būti atitinkamai panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąvokos apibrėžimas

1. Šiame sprendime "ryšių palaikymo pareigūnas" - tai vienos iš valstybių narių atstovas, teisėsaugos įstaigos pasiųstas į vieną ar daugiau trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų užmegzti ryšių ir juos palaikyti su tų valstybių ar organizacijų institucijomis siekiant padėti nusikaltimų prevencijai ar jų tyrimui.

2. Šis sprendimas nepažeidžia valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų uždavinių jų pareigų rėmuose ir atitinka nacionalinę teisę, nacionalines reikmes bei kitus palankius susitarimus, sudarytus su priimančiąja valstybe ar tarptautine organizacija.

2 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnų uždaviniai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos ryšių palaikymo pareigūnai užmegztų ir palaikytų tiesioginius ryšius su kompetentingomis institucijomis priimančiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, kad palengvintų ir paspartintų informacijos rinkimą ir keitimąsi ja.

2. Kiekvienos valstybės narės ryšių palaikymo pareigūnai taip pat prisideda prie informacijos, kuri gali būti naudojama kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, įskaitant informaciją, leidžiančią geriau pažinti teisines sistemas ir veiklos būdus atitinkamose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, rinkimo ir pasikeitimo.

3. Ryšių palaikymo pareigūnai savo uždavinius atlieka savo pareigų rėmuose ir laikydamiesi nacionalinės teisės ir su priimančiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis sudarytų susitarimų nuostatų, įskaitant asmens duomenų apsaugos nuostatas.

3 straipsnis

Pranešimas apie ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą

1. Valstybės narės informuoja viena kitą apie savo ketinimus siųsti ryšių palaikymo pareigūnus į trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas, o Europos Sąjungos Tarybos Generalinį sekretoriatą (toliau - Generalinis sekretoriatas) kiekvienais metais apie ryšių palaikymo pareigūnų siuntimą, įskaitant jų pareigas ir valstybių narių bendradarbiavimo susitarimus dėl ryšių palaikymo pareigūnų siuntimo.

2. Generalinis sekretoriatas parengia valstybėms narėms ir Europolui siunčiamą metinę ataskaitą apie valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų siuntimus, įskaitant jų pareigas ir valstybių narių bendradarbiavimo susitarimus dėl ryšių palaikymo pareigūnų siuntimo.

4 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnų tinklai trečiosiose valstybėse

1. Valstybės narės užtikrina, kad valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai, pasiųsti į tas pačias trečiąsias valstybes ar tarptautines organizacijas, reguliariai susitiktų ar prireikus keistųsi svarbia informacija. Europos Sąjungos Taryboje pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad jos ryšių palaikymo pareigūnai imtųsi iniciatyvos rengti tokius susitikimus. Jei pirmininkaujančiai valstybei narei nėra atstovaujama atitinkamoje trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, iniciatyvos rengti susitikimą imasi po to ar dar vėliau pirmininkausianti valstybė narė. Į tokius susitikimus tam tikrais atvejais yra kviečiama Komisija ir Europolas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad jų ryšių palaikymo pareigūnai, pasiųsti į tą pačią trečiąją valstybę ar tarptautinę organizaciją teiktų vieni kitiems pagalbą palaikant ryšius su priimančiosios valstybės valdžios institucijomis. Kai tinka, valstybės narės gali susitarti, kad ryšių palaikymo pareigūnai tarpusavyje dalintųsi užduotimis.

3. Valstybės narės gali dvišaliais ar daugiašaliais pagrindais susitarti, kad ryšių palaikymo pareigūnai, pasiųsti į kurią nors trečiąją valstybę ar tarptautinę organizaciją, taip pat rūpintųsi vienos ar daugiau kitų valstybių narių interesais.

5 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas keičiantis informacija per ryšių palaikymo pareigūnus trečiosiose valstybėse

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų ryšių palaikymo pareigūnai trečiosiose valstybėse ir tarptautinėse oganizacijose pagal nacionalinę teisę ir atitinkamus tarptautinių dokumentus bei laikydamiesi taikytinų nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, teiktų savo atitinkamoms nacionalinėms institucijoms informaciją, susijusią su kriminalinėmis grėsmėmis kitoms valstybėms narėms, kurioms jų pačių ryšių palaikymo pareigūnai neatstovauja atitinkamose trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose. Nacionalinės institucijos pagal nacionalinę teisę ir grėsmės rimtumą įvertina, ar atitinkamos valstybės narės turėtų būti apie tai informuojamos.

2. Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose gali pagal nacionalinę teisę ir atitinkamus tarptautinius dokumentus bei laikydamiesi taikytinų nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, teikti informaciją, susijusią su kriminalinėmis grėsmėmis kitoms valstybėms narėms, tiesiogiai tų valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams, jei tai valstybei narei yra atstovaujama atitinkamoje trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.

3. Pagal nacionalinę teisę ir atitinkamus tarptautinius dokumentus valstybės narės, neturinčios ryšių palaikymo pareigūnų kokioje nors trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, gali pateikti prašymą kitai valstybei narei, turinčiai ryšių palaikymo pareigūnų toje trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, kad būtų keičiamasi atitinkama informacija.

4. Valstybės narės bet kuri tokį prašymą, kaip apibūdinta šio straipsnio 3 dalyje, įvertina pagal savo atitinkamą nacionalinę teisę bei atitinkamus tarptautinius dokumentus ir kuo greičiausiai atsako, ar toks prašymas gali būti patenkintas.

5. Valstybės narės gali sutikti, kad informacija būtų keičiamasi tiesiogiai tarp ryšių palaikymo pareigūnų trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose ir kitų valstybių narių institucijų, laikantis taikytinų nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą.

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje apibūdintų uždavinių atlikimas neturi trukdyti ryšių palaikymo pareigūnams atlikti savo pirmines pareigas.

6 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnų bendri seminarai

1. Kad būtų stiprinamas ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimas vienoje ar daugiau trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų tais atvejais, kai yra konkretūs žinių apie atitinkamas trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas ir įsikišimo poreikiai, valstybės narės gali rengti bendrus seminarus apie nusikalstamumo tendencijas ir veiksmingiausius kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais būdus atsižvelgiant į ES acquis. Komisija ir Europolas kviečiami į šiuos seminarus.

2. Dalyvavimas šio straipsnio 1 dalyje apibūdintuose seminaruose neturi trukdyti ryšių palaikymo pareigūnams atlikti savo pirmines pareigas.

7 straipsnis

Kompetentingos nacionalinės institucijos

1. Valstybės narės savo kompetentingose institucijose paskiria susižinojimo punktus, kurie palengvintų atlikti šiame sprendime nurodytus uždavinius, ir užtikrina, kad nacionaliniai susižinojimo punktai galėtų veiksmingai ir greitai atlikti savo užduotis.

2. Valstybės narės raštu informuoja Generalinį sekretoriatą apie savo susižinojimo punktus savo kompetentingose institucijose ir paskesnius pakeitimus pagal šį sprendimą. Generalinis sekretoriatas šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Šis sprendimas taikomas nepažeidžiant esamų nacionalinių nuostatų, ypač dėl įvairių institucijų ir tarnybų atitinkamose valstybėse narėse kompetencijos pasidalijimo.

8 straipsnis

Europolas

1. Valstybės narės pagal nacionalinę teisę ir Europolo konvenciją sudaro palankias sąlygas tenkinti Europolo pateiktus prašymus gauti informaciją iš valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, kuriose Europolui nėra atstovaujama. Europolo prašymai adresuojami valstybių narių nacionaliniams padaliniams, kurie pagal nacionalinę teisę ir Europolo konvenciją priima sprendimą dėl prašymo. Informacija iš valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnų trečiosiose valstybėse ar tarptautinėse organizacijose Europolui perduodama pagal nacionalinę teisę ir Europolo konvenciją.

2. Nustatydamos savo ryšių palaikymo pareigūnų pareigas, valstybės narės, where appropriate, atkreipia dėmesį į uždavinius, kuriuos pagal Europolo konvenciją turi atlikti Europolas.

9 straipsnis

Taikymas Gibraltarui

Šis sprendimas taikomas Gibraltarui.

10 straipsnis

Įvertinimas

Taryba šio sprendimo įgyvendinimą įvertina per dvejus metus nuo jo priėmimo.

11 straipsnis

Panaikinimas

1. Bendrųjų veiksmų aktas 96/602/TVR panaikinamas.

2. Šengeno susitarimą įgyvendinančios konvencijos 47 straipsnio 4 dalis panaikinama.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja praėjus 14 dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajme leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2003 vasario 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Chrisochoïdis

[1] OL C 176, 2002 7 24, p. 8.

[2] 2002 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 19, 1999 1 23, p. 1.

[4] OL L 268, 1996 10 19, p. 2.

[5] OL C 316, 1995 11 27, p. 2.

[6] OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

[7] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[8] OL L 176, 1999 7 10, p. 31.

[9] OL L 131, 2000 6 1, p. 43.

[10] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.

--------------------------------------------------