This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 31998F0733
98/733/JHA: Joint action of 21 December 1998 adopted by the Council on the basis of Article K.3 of the Treaty on European Union, on making it a criminal offence to participate in a criminal organisation in the Member States of the European Union
1998 m. gruodžio 21 d. Bendrieji veiksmai Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui
1998 m. gruodžio 21 d. Bendrieji veiksmai Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui
OL L 351, 1998 12 29, p. 1–3
(ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO)
No longer in force, Date of end of validity: 10/11/2008; panaikino 32008F0841
Oficialusis leidinys L 351 , 29/12/1998 p. 0001 - 0003
Bendrieji veiksmai 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (98/733/TVR) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į K.3 straipsnio 2 dalies b punktą, atsižvelgdama į aukšto lygio grupės dėl organizuoto nusikalstamumo ataskaitą, kurią patvirtino Europos Vadovų Taryba Amsterdame 1997 m. birželio 16 ir 17 d., ypač į veiksmų plano Rekomendaciją Nr. 17, kadangi Taryba mano, kad tam tikrų organizuoto nusikalstamumo formų rimtumas ir plėtra verčia stiprinti Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimą, ypač dėl tokių nusikaltimų: prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, terorizmas, neteisėta prekyba meno kūriniais, pinigų plovimas, sunkūs ekonominiai nusikaltimai, turto prievartavimas ir kiti smurtiniai veiksmai, nukreipti prieš gyvybę, asmens fizinę sveikatą ar laisvę, ar kolektyvinio pavojaus asmenims sukėlimas; kadangi, siekiant reaguoti į įvairias grėsmes, su kuriomis susiduria valstybės narės, būtinas bendras požiūris į dalyvavimą nusikalstamų organizacijų veikloje; kadangi valstybės narės sieks, įgyvendindamos šiuos bendruosius veiksmus, taikyti ar lengvinti priemones, susijusias su liudytojų ir (arba) asmenų, bendradarbiaujančių su tardymu kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, kaip išdėstyta 1995 m. lapkričio 23 d. [1] ir 1996 m. gruodžio 20 d. [2] Tarybos rezoliucijose, apsauga; dar kartą pareikšdama pasitikėjimą valstybių narių teisinių sistemų struktūromis ir funkcionavimu bei jų gebėjimu užtikrinti sąžiningą teismą; kadangi valstybės narės siekia užtikrinti, kad dalyvaujantys nusikalstamų organizacijų veikloje asmenys neišvengtų tardymo ir baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus, kuriems taikomi šie bendrieji veiksmai; siekdamos šio tikslo valstybės narės palengvins bendradarbiavimą su tardymo institucijomis vykdant tokių nusikaltimų tardymą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos; prisimindama, kad Europos Sąjunga gerbia pagrindines teises, aprašytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios šalimis yra valstybės narės, ypač dėl nuostatų, susijusių su žodžio ir taikaus susirinkimo laisve bei laisve burtis į asociacijas; po konsultacijų, atliktų remiantis Sutarties K.6 straipsniu [3], išnagrinėjusi Europos Parlamento nuomonę, PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS: 1 straipsnis Kaip apibrėžta šiuose bendruosiuose veiksmuose, nusikalstama organizacija yra struktūrą turintis susivienijimas, įkurtas per tam tikrą laikotarpį, susidedantis iš daugiau nei dviejų asmenų, kartu veikiančių vykdant nusikaltimus, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu arba areštu, kurio didžiausia trukmė yra bent ketveri metai, arba sunkesne bausme, nepaisant to, ar tokie nusikaltimai yra jų darymo tikslas, ar jais siekiama gauti materialios naudos ir, tam tikrais atvejais, netinkamai įtakoti valstybės institucijų veiklą. Pirmoje pastraipoje minimi nusikaltimai apima ir paminėtuosius Europolo konvencijos 2 straipsnyje ir jos priede, už kuriuos baudžiama mažiausiai taip, kaip numatyta pirmojoje pastraipoje. 2 straipsnis 1. Padėdama kovoti su nusikalstamomis organizacijomis, kiekviena valstybė narė įsipareigoja 6 straipsnyje nustatyta tvarka užtikrinti, kad vienas ar abu toliau aprašyti elgesio būdai baudžiami veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasinančiomis bausmėmis: a) elgesys bet kokio asmens, kuris, tyčia bei žinodamas arba tikslą ir bendrą nusikalstamą organizacijos veiklą, arba organizacijos ketinimą atlikti konkretų nusikaltimą, aktyviai dalyvauja: - organizacijos nusikalstamoje veikloje, aprašytoje 1 straipsnyje, net jei tas asmuo realiai nedalyvauja atliekant konkrečius nusikaltimus, ir, pagal bendrus tos valstybės narės baudžiamosios teisės principus, net jei konkretūs nusikaltimai realiai nebuvo įvykdyti, - kitoje organizacijos veikloje, žinodamas, kad jo dalyvavimas prisidės prie organizuoto nusikalstamumo veiklos, aprašytos 1 straipsnyje, įgyvendinimo; b) bet kokio asmens elgesys, kurį sudaro susitarimas su vienu ar daugiau asmenų, kad reikia įvykdyti veiklą, kuri, ją atlikus, prilygtų 1 straipsnyje minimų nusikaltimų įvykdymui, net jei tas asmuo realiai nedalyvauja tos veiklos vykdyme. 2. Nepaisant to, ar valstybės narės nusprendė laikyti nusikaltimu elgesio tipą, minimą šio straipsnio 1 dalies a punkte ar b punkte, valstybės narės teikia viena kitai visapusiškiausią įmanomą pagalbą dėl šiame straipsnyje minimų nusikaltimų, taip pat nusikaltimų, minimų Konvencijos dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, kurią Taryba sudarė 1996 m. rugsėjo 27 d., 3 straipsnio 4 dalyje. 3 straipsnis Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami baudžiamojon arba kiton atsakomybėn už nusikaltimus, minimus 2 straipsnio 1 dalyje, kuriuos įvykdo tas juridinis asmuo, nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Tokia juridinio asmens atsakomybė neįtakoja fizinių asmenų, kurie buvo nusikaltimų vykdytojai arba jų bendrininkai, baudžiamosios atsakomybės. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad juridiniai asmenys galėtų būti veiksmingai, proporcingai ir atgrasinančiai baudžiami ir kad jiems būtų skiriamos materialinės ir ekonominės sankcijos. 4 straipsnis Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalies a arba b punktuose minimi elgesio tipai, įvykę jos teritorijoje, būtų persekiojami bet kur valstybių narių teritorijoje, kur ta organizacija yra arba vykdo savo nusikalstamą veiklą, arba kur bebūtų vykdoma veikla, kuriai taikomas 2 straipsnio 1 dalies b punkte minimas susitarimas. Jei kelios valstybės narės turi jurisdikciją dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje veiksmų atžvilgiu, jos tariasi viena su kita siekdamos koordinuoti savo veiksmus ir persekioti veiksmingai, konkrečiai atsižvelgdamos į skirtingų organizacijos dalių vietą tų valstybių narių teritorijoje. 5 straipsnis 1. Jei galioja Konvencija dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, sudaryta Tarybos 1996 m. rugsėjo 27 d., šie bendrieji veiksmai niekaip neįtakoja ta Konvencija numatytų prievolių ir jos aiškinimo. 2. Niekas šiuose bendruosiuose veiksmuose netrukdo valstybei narei bausti su nusikalstama organizacija susijusį elgesį, kuris yra platesnio masto nei apibrėžta 2 straipsnio 1 dalyje. 6 straipsnis Per metus nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo valstybės narės pateikia atitinkamus pasiūlymus jam įgyvendinti, tie pasiūlymai svarstomi ir priimami kompetentingų institucijų. 7 straipsnis Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų paskelbimo dieną. 8 straipsnis Šie bendrieji veiksmai skelbiami Oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje, 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos vardu Pirmininkas M. Bartenstein [1] OL C 327, 1995 12 7, p. 5. [2] OL C 10, 1997 1 11, p. 1. [3] Nuomonė pateikta 1997 m. lakpričio 20 d. --------------------------------------------------