Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

ES mėlynoji kortelė – aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimas ir apsigyvenimas (nuo 2023 m.)

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2021/1883 dėl ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva nustatomos aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių* piliečių ir jų šeimos narių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos ir teisės, kai jie:

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva:

  • taikoma ES nepriklausančių šalių piliečiams, kurie pateikia prašymą priimti juos į valstybės narės teritoriją arba kurie buvo į ją priimti aukštos kvalifikacijos darbo tikslu;
  • netaikoma ES nepriklausančių šalių piliečiams:
    • kurie siekia tarptautinės apsaugos,
    • kurie vykdo mokslinių tyrimų projektą,
    • kuriems suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas valstybėje narėje,
    • kuriems taikomas tarptautinis susitarimas dėl laikino buvimo ir laisvo judėjimo teisių arba kurių išsiuntimas buvo sustabdytas;
  • nedaromas poveikis:
    • ES teisės, įskaitant dvišalius ir daugiašalius susitarimus, palankesnėms nuostatoms,
    • valstybių narių teisei nuspręsti, kiek ES nepriklausančių šalių piliečių gali atvykti į jų teritoriją.

ES mėlynosios kortelės prašytojai turi pateikti:

  • galiojančią darbo sutartį arba įpareigojantį darbo pasiūlymą ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui dirbti aukštos kvalifikacijos darbą;
  • dokumentus, patvirtinančius jų profesinę kvalifikaciją;
  • galiojantį kelionės dokumentą ir, jei reikia, vizos dokumentus;
  • įrodymą, kad pateikė prašymą būti apdrausti sveikatos draudimu, kai draudimo apsauga nėra numatyta sutartyje.

Valstybės narės:

  • reikalauja, kad būtų tenkinamos sąlygos, nustatytos taikytinoje nacionalinėje teisėje, kolektyviniuose susitarimuose ar praktikoje;
  • užtikrina, kad nustatyta darbo užmokesčio riba būtų ne mažesnė kaip vidutinis metinis bruto darbo užmokestis atitinkamoje valstybėje narėje, tačiau neviršytų jo daugiau nei 1,6 karto, o apatinė 80 proc. riba būtų taikoma profesijoms, kurių darbuotojų ypač trūksta, ir neseniai (ne anksčiau nei prieš trejus metus) mokslus baigusiems ES nepriklausančių šalių piliečiams;
  • sprendžia, ar prašymą turi pateikti ES nepriklausančios šalies pilietis, darbdavys ar kuris nors vienas iš jų dviejų;
  • gali reikalauti sumokėti mokesčius už prašymų tvarkymą, tačiau jie negali būti neproporcingi ar pernelyg dideli;
  • sudaro sąlygas prašytojams lengvai gauti informaciją apie reikalingus dokumentinius įrodymus ir taikomas sąlygas;
  • paskiria kontaktinius punktus informacijai gauti ir perduoti.

Prašymų atmetimo taisyklės

  • Valstybės narės turi atmesti prašymą, jei:
    • nesilaikoma priėmimo kriterijų;
    • pateikti dokumentai yra suklastoti;
    • laikoma, kad prašytojas kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai;
    • darbdavys savo veiklą vykdo iš principo turėdamas tikslą palengvinti ES nepriklausančių piliečių atvykimą.
  • Valstybės narės gali atmesti prašymą, jei:
    • laisvą darbo vietą gali užimti tos valstybės narės ar ES darbuotojai arba trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys ES;
    • darbdavys neįvykdė mokestinių ir kitų teisinių pareigų, yra bankrutavęs, jam gresia nemokumas arba jis buvo neteisėtai įdarbinęs ES nepriklausančių šalių piliečių;
    • prašytojo gimtojoje šalyje trūksta atitinkamos profesijos kvalifikuotų darbuotojų.

Panaikinimo ar galiojimo nepratęsimo taisyklės

  • Valstybės narės privalo panaikinti mėlynąją kortelę arba nepratęsti jos galiojimo, jei:
    • kortelė arba pateikti dokumentai yra suklastoti;
    • atitinkamas ES nepriklausančios šalies pilietis nebeturi galiojančios darbo sutarties, reikalingos kvalifikacijos arba jo darbo užmokestis nebeatitinka darbo užmokesčio ribos.
  • Valstybės narės gali panaikinti mėlynąją kortelę arba atsisakyti pratęsti jos galiojimą, jei:
    • kyla pavojus viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai;
    • darbdavys neįvykdė teisinių pareigų;
    • mėlynosios kortelės turėtojas neatitinka direktyvos reikalavimų dėl asmeninių išteklių, gyvenamosios vietos ir kitų aspektų.

Mėlynoji kortelė:

  • galioja bent 24 mėnesius arba, jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam laikotarpiui, bent darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir dar tris mėnesius;
  • suteikia turėtojui teisę atvykti, pakartotinai atvykti į valstybės narės teritoriją ir joje būti, taip pat naudotis šioje direktyvoje pripažintomis teisėmis.

Darbdaviai:

  • gali pasinaudoti supaprastinta mėlynosios kortelės gavimo procedūra, jei valstybė narė suteikia jiems pripažinto darbdavio statusą;
  • jiems taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos nacionalinės sankcijos, jei jie nesilaiko šio teisės akto.

ES mėlynosios kortelės turėtojai:

  • per pirmuosius 12 legalaus darbo mėnesių gali turėti apie darbdavio ar aplinkybių pasikeitimą informuoti nacionalines institucijas;
  • jiems taikomas vienodas požiūris kaip į ES piliečius tokiose srityse, kaip antai įdarbinimo sąlygos, asociacijų laisvė, švietimas ir profesinis mokymas, diplomų tarpusavio pripažinimas, socialinė apsauga ir galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis;
  • gali atvykti su savo šeimos nariais, kurie taip pat turi teisę į darbą;
  • tam tikromis sąlygomis gali įgyti ES ilgalaikio gyventojo statusą;
  • gali kartu su savo šeima persikelti, gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje po to, kai 12 mėnesių teisėtai pragyvena mėlynąją kortelę išdavusioje valstybėje narėje.

Pagal šią direktyvą:

  • valstybės narės ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 18 d., o vėliau – kasmet, turi pateikti išsamius statistinius duomenis apie išduotas mėlynąsias korteles, atmestus prašymus, panaikintas mėlynąsias korteles ir pateiktas priežastis;
  • Europos Komisija ne vėliau kaip 2026 m. lapkričio 18 d. turi Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai pateikti savo vertinimą dėl:
    • I priede pateikto aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašo. Vėliau toks vertinimas turi būti atliekamas kas dvejus metus, atsižvelgiant į kintančius darbo rinkos poreikius,
    • direktyvos taikymo. Prireikus ji turi pasiūlyti keitimus. Toks vertinimas turi būti atliekamas kas ketverius metus.

Šia direktyva:

  • iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/801 dėl ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, vidurinio mokslo ir dalyvavimo „Au pair“ programoje tikslais sąlygų (žr. santrauką);
  • nuo 2023 m. lapkričio 19 d. panaikinama pradinė direktyva dėl mėlynosios kortelės (Direktyva 2009/50/EB, žr. santrauką).

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2021 m. lapkričio 17 d. Valstybės narės turi ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 18 d.

KONTEKSTAS

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra ES pilietis.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (OL L 382, 2021 10 28, p. 1–38).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020) 609 final, 2020 9 23).

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21–57).

Vėlesni Direktyvos (ES) 2016/801 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL L 155, 2009 6 18, p. 17–29).

paskutinis atnaujinimas 16.12.2021

Top