Europos klimato teisės aktas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu:

• nustatomas pagrindas, kaip iki 2050 m. Europos Sąjungoje (ES) pasiekti neutralų poveikį klimatui (t. y. ES teisės aktais reglamentuotą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų* (ŠESD) kiekio ir jų šalinimo balansą visoje ES);
• be privalomo tikslo iki 2050 m. ES pasiekti neutralų poveikį klimatui, įtraukiamas tikslas po tos datos pasiekti neigiamą išmetamą ŠESD kiekį ES;
• nustatomas privalomas ES tikslas – išmetamo ŠESD kiekio grynasis sumažinimas bent 55 proc. iki 2030 m. (palyginti su 1990 m. lygiu) ir 2040 m. klimato politikos tikslo nustatymas per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą;
• nustatomos taisyklės, užtikrinančios nuolatinę pažangą siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo (žr. santrauką).

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES institucijos ir ES valstybės narės turi imtis visų būtinų priemonių, kad pasiektų reglamento tikslus, kartu atsižvelgdamos į sąžiningumą, solidarumą ir išlaidų efektyvumą.

Šiuo reglamentu įsteigiama nepriklausoma Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais. Europos aplinkos agentūros valdyba po atviros atrankos ketverių metų kadencijai skiria 15 patariamosios tarybos narių. Jie atrenkami atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją, išsamias ekspertines žinias ir profesinę patirtį klimato ir aplinkos mokslo srityje. 15 vyresniųjų mokslo ekspertų skiriami individualiai.

Tarybos užduotys:

• apsvarstyti naujausius Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose pateikiamus mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslinius klimato duomenis, visų pirma susijusius su ES aktualia informacija;
• teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas dėl esamų ir siūlomų ES priemonių;
• prisidėti prie keitimosi nepriklausomomis mokslinėmis žiniomis;
• nustatyti veiksmus ir galimybes, kurių reikia norint sėkmingai siekti ES tikslų;
• didinti informuotumą apie klimato kaitą ir jos poveikį.

Valstybės narės taip pat privalo:

• įsteigti patariamąjį organą klimato klausimais, kuris teiktų ekspertų mokslines rekomendacijas atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms;
• pradėti daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, verslo bendruomenė, investuotojai, kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai ir visuomenė;
• pateikti Europos Komisijai 30 metų strategiją ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d., o vėliau – kas dešimt metų, prireikus ją atnaujinant kas penkerius metus.

Reglamente apibrėžiamos šios tarpinės ES priemonės, kuriomis siekiama padėti ES įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.

• Siekdama sumažinti grynąjį ES ŠESD kiekį bent 55 proc. iki 2030 m. (palyginti su 1990 m. lygiu), 2021 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais atnaujinami esami ES teisės aktai ir įtraukiamos naujos iniciatyvos įgyvendinant šį naują tikslą. Po to ji stebės pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pažangą, kad nustatytų, ar naujasis tikslas bus pasiektas.
• Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Tam, kad padidintų ES anglies dioksido absorbentus* siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, reglamentu taip pat nustatoma, kad ES turi siekti didesnio jos grynojo anglies dioksido absorbentų kiekio 2030 m.
• Komisija per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, turėtų pasiūlyti 2040 m. klimato politikos tikslą. Kartu su pasiūlymu turi būti pateikiama ataskaita, kurioje numatomas orientacinis 2030–2050 m. laikotarpio ES ŠESD biudžetas.
• Per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kuris atliktas pagal Paryžiaus susitarimą, Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie ES ir valstybių narių pažangą siekiant reglamento tikslų.

Norint prisitaikyti prie klimato kaitos reikia, kad:

• ES institucijos ir valstybės narės:
  • didintų savo gebėjimą prisitaikyti, stiprintų atsparumą ir mažintų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos,
  • užtikrintų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos politika būtų nuosekli, viena kitą paremianti, teiktų naudos sektorių politikai, padėtų integruoti šias priemones į visas politikos sritis ir skirtų dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems žmonėms ir sektoriams;
• Komisija priimtų:
  • ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją,
  • gaires iki 2022 m. liepos 30 d., kuriose nustatomi bendrieji su klimatu susijusios rizikos nustatymo, klasifikavimo ir riziką ribojančio valdymo principai ir praktika planuojant, plėtojant, vykdant ir stebint projektus ir programas;
• valstybės narės priimtų ir įgyvendintų nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, atsižvelgdamos į itin pažeidžiamus sektorius (kaip antai žemės ūkio, vandens ir maisto sistemų bei apsirūpinimo maistu saugumo) ir skatintų gamtos procesais ir ekosistemomis paremtus sprendimus.

Vertindama ES ir nacionalinę pažangą, Komisija turi:

• iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus įvertinti ES ir valstybių narių pažangą siekiant 2050 m. ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, ir ar ES ir nacionalinės priemonės šiems tikslams pasiekti yra nuoseklios;
• įvertinti, ar ES priemonių projektai ir teisės aktai, įskaitant biudžeto pasiūlymus, yra suderinami su 2030 ir 2040 m. tikslais bei 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu;
• reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, teikti rekomendacijas.

Komisija bendradarbiauja su:

• visomis visuomenės grupėmis, įskaitant socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti teisingą, socialiniu požiūriu sąžiningą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę;
• ekonomikos sektoriais, kurie rengia orientacines savanoriškas veiksmų gaires siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo.

Šiuo reglamentu iš dalies keičiami:

• Reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (žr. santrauką) ir Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos veiksmų valdymo (žr. santrauką).

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2021 m. liepos 29 d.

KONTEKSTAS

• 2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui užtikrinti, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
• 2020 m. kovo 4 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto, kuris yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis (žr. santrauką).
• ES veiksmai, kuriais siekiama ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį, jau yra labai išplėtoti. Nuo 1990 iki 2019 m. išmetamas ŠESD kiekis buvo sumažintas 24 proc., o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 60 proc. ES klimato politikos pagrindas yra apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nustatyta Direktyva 2003/87/EB (žr. santrauką).
• Daugiau informacijos žr.:
  • Europos klimato teisės aktas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1–17)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77)

Vėlesni Reglamento (ES) 2018/1999 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas, pridedamas prie Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pasirašymo Europos Sąjungos vardu“ (COM(2016) 110 final, 2016 3 2)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (kodifikuota redakcija) (OL L 126, 2009 5 21, p. 13–22)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32–46)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 29.07.2021