EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu nustatoma Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), jos tikslai ir lėšų skyrimo kriterijai.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. gegužės mėn. Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama, kad ES taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. Iš dalies keičiant Reglamentą (ES) 2023/435, ES valstybėms narėms suteikiama galimybė į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti skyrius „REPowerEU“, kad būtų paspartintas ES perėjimas prie švarios energijos.

Dar vienu iš dalies keičiančiu reglamentu – Reglamentu (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP), valstybėms narėms suteikiama galimybė į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti priemones, kuriomis remiamos investicinės operacijos, padedančios siekti STEP tikslų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

EGADP tikslas – skatinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą:

Lėšos pagal EGADP skiriamos priemonėms, kurios „nedaro reikšmingos žalos“, tai yra nekenkia aplinkai ir nėra susijusios su periodinėmis išlaidomis, pagal šešias politikos sritis:

  • žalioji pertvarka;
  • skaitmeninė transformacija;
  • pažangus, tvarus ir integracinis augimas;
  • socialinė ir teritorinė sanglauda;
  • sveikata ir ekonominis, socialinis bei institucinis atsparumas;
  • naujai kartai skirtos politikos priemonės, kaip antai švietimas ir įgūdžiai.

Tam tikros laikinos išimtys, susijusios su „REPowerEU“ skyriais, gali būti taikomos priemonėms, kuriomis sprendžiami neatidėliotini ES energetinio saugumo klausimai, mažinama galima žala aplinkai ir nekeliamas pavojus ES klimato kaitos tikslams.

648 mlrd. eurų (2022 m. kainomis) EGADP biudžetas:

  • susideda iš 357 mlrd. eurų dotacijų;
  • susideda iš 291 mlrd. eurų paskolų;
  • nepakeičia periodinių nacionalinių biudžeto išlaidų, išskyrus pagrįstus atvejus;
  • papildo finansinę paramą pagal kitas ES programas;
  • jame laikomasi ES finansavimo papildomumo principo*.

Iš dalies pakeitus EGADP reglamentą ir į jį įtraukus „REPowerEU“, valstybėms narėms suteikta galimybė gauti papildomų dotacijų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo. Todėl 357 mlrd. eurų dotacijų dabar padalyta į 338 mlrd. eurų pradinių EGADP dotacijų, 17,3 mlrd. eurų ATLPS dotacijų ir 1,6 mlrd. eurų prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo dotacijų. Be to, iki 2023 m. rugpjūčio mėn. valstybės narės galėjo prašyti paskolų paramos. Iš turimo 385 mlrd. eurų dydžio paketo iki 2023 m. pabaigos įsipareigota skirti beveik 291 mlrd. eurų. Dėl šių dviejų pakeitimų (daugiau dotacijų, kurias galima gauti iš ATLPS ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, ir mažiau prašomų paskolų nei visas turimas paketas) iki 2023 m. pabaigos bendras EGADP paketas sudarė 648 mlrd. eurų. Anksčiau minėta 723 mlrd. eurų suma buvo didžiausia EGADP dotacijų (338 mlrd. eurų) ir EGADP paskolų (385 mlrd. eurų) suma pagal EGADP reglamentą.

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2024/795 nustatoma STEP iniciatyva, kuria siekiama stiprinti ES suverenitetą ir saugumą, spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinti jos konkurencingumą ir mažinti strateginę priklausomybę trijose strateginėse pramonės srityse: skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų ir biotechnologijų. Iš dalies keičiančiu reglamentu suteikiama galimybė panaudoti esamų ES programų, pavyzdžiui, EGADP, lėšas, nekuriant naujų fondų. Pagal naująsias taisykles valstybėms narėms leidžiama į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą kaip numatomą išlaidų sumą įtraukti grynųjų pinigų įnašo sumą, skirtą valstybės narės skyriui. Tai taikoma tik investicinėms operacijoms, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo. Valstybės narės gali nuspręsti iki 10 proc. savo nacionalinių asignavimų skirti su STEP susijusioms priemonėms pagal „InvestEU“ (žr. santrauką).

Siekdamos pasinaudoti parama pagal šią priemonę, valstybės narės parengė ir pateikė nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose nurodė reformas ir investicijas, kurias jos įgyvendins nuo pandemijos pradžios 2020 m. vasario mėn. iki 2026 m. gruodžio 31 d., nustatydamos aiškias tarpines ir siektinas reikšmes. Valstybės narės gali gauti finansavimą, neviršijantį iš anksto sutartos didžiausios sumos. Planuose ne mažiau kaip 37 proc. biudžeto turėjo būti skirta ekologiškoms priemonėms, o 20 proc. – skaitmeninėms priemonėms. Planai taip pat turėjo atitikti:

Valstybės narės taip pat gali peržiūrėti savo planus, remdamosi EGADP reglamente nustatytais teisiniais pagrindais, įskaitant galimybę įrodyti, kad dėl objektyvių aplinkybių tam tikrų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekti neįmanoma.

EGADP grindžiama veiklos rezultatais. Tai reiškia, kad Komisija kiekvienai valstybei narei sumas išmoka tik tada, kai ji pasiekia sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, susijusias su plane numatytų reformų ir investicijų įgyvendinimu. Pasiekusios šia sutartas tarpines ir siektinas reikšmes, vyriausybės šiuo pagrindu prašo mokėjimo (ne dažniau kaip du kartus per metus).

Komisija:

  • įvertina valstybių narių planų aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną;
  • siūlydama Tarybai patvirtinti nacionalinį planą nurodo tarpines ir siektinas reikšmes, kurias valstybė narė turi pasiekti vykdydama savo reformas ir investicinius projektus, taip pat EGADP finansinį įnašą;
  • gali atmesti arba priimti planų pakeitimus;
  • nedelsdama perduoda nacionalinius planus Europos Parlamentui ir Tarybai;
  • stebi priemonės įgyvendinimą ir vertina pasiekimus;
  • įvertina valstybių narių mokėjimo prašymus, kad patikrintų, ar pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės, ir, jei taip, išmoka valstybėms narėms atitinkamas lėšas arba gali nuspręsti (iš dalies) sustabdyti mokėjimą, kol valstybė narė tinkamai nepasieks atitinkamos tarpinės ar siektinos reikšmės;
  • parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę;
  • teikia metinę veiklos ataskaitą Parlamentui ir Tarybai.

Valstybės narės:

  • turi užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant ES lėšas;
  • du kartus per metus pateikia ataskaitą apie savo planų pažangą įgyvendinant Europos semestrą.

Atitinkamas Parlamento komitetas kas du mėnesius gali pakviesti Komisiją aptarti priemonės įgyvendinimo pažangą.

Komisija pateikė šias ataskaitas Parlamentui ir Tarybai:

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

2021 m. Komisija paleido ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę, viešą internetinę platformą, skirtą parodyti pažangą, padarytą įgyvendinant bendrai EGADP ir atskirus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Deleguotieji aktai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2105 papildo Reglamentą (ES) 2021/241 nustatydamas socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodiką. Ši metodika, į kurią įtrauktos socialinės išlaidos, susijusios su vaikais ir jaunimu bei lyčių lygybe pagal priemonę, grindžiama patvirtintuose atkūrimo ir atsparumo planuose numatytomis išlaidomis.

Deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/2106 papildomas Reglamentas (ES) 2021/241, nustatant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės bendrus rodiklius ir elementus.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

  • Reglamentas (ES) 2021/241 taikomas nuo 2021 m. vasario 19 d.
  • Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2023/435 taikomas nuo 2023 m. kovo 1 d.
  • Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2024/795 taikomas nuo 2024 m. kovo 1 d.

KONTEKSTAS

  • EGADP yra pagrindinė ES skatinamųjų priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ dalis. Ji sudaro galimybę Komisijai rinkti lėšas, kad būtų galima ištaisyti COVID-19 pandemijos padarytą tiesioginę ekonominę ir socialinę žalą.
  • Ši priemonė yra glaudžiai suderinta su Komisijos prioritetais siekiant užtikrinti tvarų ir integracinį ekonomikos atsigavimą, kuris skatintų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Papildomumo principas. Vienas iš pagrindinių ES struktūrinių ir investicijų fondų principų. Pagal šį principą ES struktūrinių ir investicijų fondų įnašai neturi pakeisti viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių valstybių narių išlaidų atitinkamuose regionuose.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75)

Vėlesni Reglamento (ES) 2021/241 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30–89)

Žr. konsoliduotą versiją.

2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2105, kuriuo nustatoma socialinių išlaidų ataskaitų teikimo metodika ir taip papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 429, 2021 12 1, p. 79–82)

2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23–27)

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1–10)

Žr. konsoliduotą versiją.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11)

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222)

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77)

Žr. konsoliduotą versiją.

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32–46)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 30.04.2024

Top