Deleguotieji aktai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Europos Sąjungos (ES) teisės aktų leidėjas gali įgalioti Komisiją pagal specialias taisykles, įrašytas į teisėkūros procedūra priimtą aktą („pagrindinį aktą“), priimti „deleguotuosius aktus“. Deleguotieji aktai yra ne teisėkūros procedūra priimti aktai, kuriuos Europos Komisija priėmė iš dalies keisdama ar papildydama neesmines teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas.

Komisijos įgaliojimams priimti deleguotuosius aktus taikomi griežti apribojimai:

• pagrindiniame akte turi būti apibrėžti įgaliojimų perdavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė;
• deleguotuoju aktu, priimtu remiantis šiuo delegavimu, negalima keisti esminių pagrindinio akto nuostatų;
• deleguotieji aktai gali būti tik bendro pobūdžio (t. y. negali būti taikomi atskiroms situacijoms).

Prieš priimdama deleguotuosius aktus, Komisija konsultuojasi su ES valstybių narių ekspertais. Europos Parlamentas arba Europos Sąjungos Taryba gali atšaukti įgaliojimų perdavimą Komisijai. Be to, Komisijos priimtas deleguotasis aktas gali įsigalioti tik tuomet, jei Taryba ar Parlamentas nepareiškia prieštaravimo per pagrindiniame akte nustatytą terminą, kuris paprastai yra du mėnesiai.

Deleguotieji aktai paprastai naudojami tais atvejais, kai teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant jų priedus, reikia (reguliariai) peržiūrėti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą.

TAIP PAT ŽR.:

• Europos Sąjungos Taryba
• Europos Komisija
• Europos Parlamentas
• Europos Sąjungos (ES) normų hierarchija
• Įgyvendinimo aktai
• Teisėkūros procedūra priimti aktai
• Valstybės narės
• Ne teisėkūros procedūra priimti aktai
• Sutartys
• Il-liġi sekondarja tal-Unjoni Ewropea (santrauka)
• Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (santrauka)