Amsterdamo sutartis

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Amsterdamo sutartis, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

• Šia sutartimi atnaujinta ir išaiškinta Mastrichto sutartis dėl Europos Sąjungos.
• Esminiai pakeitimai, kuriuos ji įvedė, taip pat buvo skirti parengti ES būsimai plėtrai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Sutartimi ES nustatomi šie tikslai:

• skatinti ekonominę ir socialinę pažangą, aukštą užimtumo lygį ir subalansuotą bei tvarų vystymąsi;
• įtvirtinti ES identitetą tarptautinėje arenoje;
• stiprinti ES piliečių teises ir interesus;
• puoselėti ir plėtoti ES kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;
• puoselėti ir plėtoti ES teisės aktų rinkinį (vadinamąjį acquis communautaire).

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

• Ji sustiprinta:
  • nustatant bendras strategijas, bendruosius veiksmus, bendrąsias pozicijas ir sistemingesnį ES šalių bendradarbiavimą;
  • į BUSP įtraukiant visus klausimus, susijusius su ES saugumu, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą;
  • plėtojant glaudesnius ryšius su gynybos organizacija Vakarų Europos Sąjunga;
  • reikalaujant, kad valstybės narės koordinuotų savo pozicijas tarptautinėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose;
  • sukuriant vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pareigas. Šis vaidmuo suteiktas Tarybos generaliniam sekretoriui;
  • įsteigiant politikos planavimo ir išankstinio įspėjimo grupę.

Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

• Policijos bendradarbiavimas apima:
  • nusikalstamų veikų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;
  • atitinkamos informacijos rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja;
  • bendrų profesinio mokymo iniciatyvų ir pareigūnų mainų organizavimą;
  • tyrimo metodų, ypač skirtų nustatyti organizuotą nusikalstamumą, vertinimą;
  • Europolo išteklių naudojimą skatinant sudaryti susitarimus dėl ryšių palaikymo tarp prokuratūros ir tyrimo pareigūnų bei sukuriant valstybių sienas peržengiančių nusikaltimų tyrimo, dokumentacijos ir statistikos tinklą.
• Teismų bendradarbiavimas apima:
  • ekstradicijos (mechanizmo, pagal kurį valstybės prašo grąžinti asmenis iš kitų valstybių, kai jie yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką arba turi atlikti jiems skirtą bausmę) tarp ES šalių palengvinimą;
  • nacionalinių teisės normų suderinamumo užtikrinimą;
  • jurisdikcijos kolizijų šalinimą;
  • minimalių taisyklių, susijusių su nusikalstamų veikų ir bausmių organizuoto nusikalstamumo, terorizmo bei neteisėtos prekybos narkotikais srityse, nustatymą.

Glaudesnis bendradarbiavimas

ES šalių vyriausybės, kurios nori glaudžiau bendradarbiauti tam tikrose politikos srityse, gali tai daryti, jei bendradarbiavimas:

• padeda toliau siekti ES tikslų, saugo jos interesus ir gerbia jos principus;
• yra naudojamas kaip paskutinė išeitis;
• rūpi bent daugumai ES šalių;
• nekenkia ES teisei;
• gerbia į jį neįsitraukusių šalių kompetenciją, teises, įsipareigojimus ir interesus.

Vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitos su laisvu asmenų judėjimu susijusios politikos sritys

• Šios politikos sritys pereina iš tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir tampa įprasta ES sprendimų priėmimo dalimi. ES šalių vyriausybės per penkerius metus turi priimti priemones, skirtas:
  • užkirsti kelią nusikalstamumui ir kovoti su juo, tuo pat metu saugant ES nepriklausančių šalių piliečių teises;
  • stiprinti teisminį ir administracinį bendradarbiavimą;
  • nustatyti kontrolės prie ES išorės sienų standartus ir procedūras;
  • nustatyti vizų taisykles;
  • nustatyti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo kriterijus ir mechanizmus.
• Šengeno susitarimas dėl keliavimo be pasų kontrolės ES viduje yra įtrauktas į ES teisinę sistemą (nors Jungtinė Karalystė (1) ir Airija nedalyvauja šiame susitarime).

Užimtumas

• ES įsipareigojimas didinti užimtumą stiprinamas:
  • atsižvelgiant į šį tikslą nustatant ir įgyvendinant visas ES politikos ir veiklos kryptis;
  • teikiant metinę ataskaitą ES vadovų svarstymui;
  • reikalaujant, kad kiekviena vyriausybė kartą per metus pateiktų informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti aukštą užimtumo lygį;
  • įsteigiant patariamąjį Užimtumo komitetą.

Institucijų klausimai

• Teisėkūros procedūra:
  • bendro sprendimo procedūra, kurioje ES šalių vyriausybės kvalifikuota balsų dauguma ir Europos Parlamentas kartu priima teisės aktus, išplečiama ir pradedama taikyti daugumai politikos sričių. Nustatomos aiškios taisyklės, kaip spręsti ginčus pasitelkiant Taikinimo komitetą.
• Europos Parlamentas:
  • turi ne daugiau kaip 700 narių;
  • rengia pasiūlymus dėl vienodos Europos rinkimų tvarkos;
  • tvirtina nuostatas ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas;
  • balsuoja dėl Europos Komisijos pirmininko ir Komisijos narių patvirtinimo.
• Europos Komisija:
  • ES, kurioje yra ne daugiau kaip 20 narių, Komisiją sudaro po atstovą iš kiekvienos valstybės narės, jeigu susitariama dėl nacionalinių balsų paskirstymo Taryboje;
  • likus ne mažiau kaip metams iki 21-osios narės įstojimo į ES, reikia nuodugniai persvarstyti ES institucijų struktūrą.

Sankcijos

ES šalių vyriausybės gali sustabdyti valstybės narės tam tikras šią Sutartį taikant atsirandančias teises, įskaitant teisę balsuoti dėl teisės aktų projektų, jei manoma, kad ji „šiurkščiai ir nuolat pažeidžia“ ES pagrindinius principus.

Supaprastinimas

Sutartimi supaprastinamos įvairios ES sutartys, iš dalies keičiant arba išbraukiant daugiau nei 50 nebeaktualių straipsnių ir pernumeruojant kitus, kad būtų aiškiau.

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

Sutartis pasirašyta 1997 m. spalio 2 d., o įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Amsterdamo sutartis, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis, Europos Bendrijų steigimo sutartys ir tam tikri su jomis susiję aktai (OL C 340, 1997 11 10, p. 1–144)

paskutinis atnaujinimas 04.04.2018

---

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).