This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0244
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE COUNCIL AND THE EUROPEAN PARLIAMENT The Review of export control policy: ensuring security and competitiveness in a changing world
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje
/* COM/2014/0244 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje /* COM/2014/0244 final */
KOMISIJOS
KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI Eksporto kontrolės politikos
peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame
pasaulyje
1.
Įžanga
ES yra stambi dvejopo naudojimo
prekių gamintoja ir eksportuotoja, todėl svarbi jos vykdoma eksporto
kontrolė, kuria siekiama kovoti su ginklų platinimu. ES eksporto
kontrolės režimas sukurtas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir
pastarąjį dešimtmetį buvo palaipsniui griežtinamas, visų
pirma atsižvelgiant į 2003 m. gruodžio mėn. ES kovos su masinio
naikinimo ginklų platinimu strategija. Reglamentu (EB) Nr. 428/2009[1]
(toliau – Reglamentas) įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai
pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliuciją 1540
(2004), atitinkamus tarptautinius susitarimus, taip pat daugiašalius eksporto
kontrolės režimus. Reglamentu nustatytas laisvas (su tam tikromis
išimtimis) dvejopo naudojimo prekių judėjimas ES viduje ir esminiai
dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių
tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės principai ir bendrosios
taisyklės. Reglamento 25 straipsnyje
reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų jo įgyvendinimą
ir pateiktų pasiūlymų dėl jo dalinių pakeitimų.
Be to, neseniai, praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo priimta
ES kovos su masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu strategija, Taryba
paragino siekti veiksmingos ES kovos su MNG platinimu politikos, taip pat
peržiūrėti ir sustiprinti eksporto kontrolę[2].
Rengdamasi peržiūrai, Komisija pirmiausia paskelbė žaliąją
knygą[3],
kuria pradėjo plataus masto viešus debatus dėl ES eksporto
kontrolės sistemos. 2013 m. sausio mėn. Komisija paskelbė
tarnybų darbinį dokumentą[4],
kuriame įvardyti pagrindiniai daugiau negu 100 suinteresuotųjų
subjektų iškelti klausimai, taip pat jų nuomonės dėl
galimybių kurti integruotesnį ES eksporto kontrolės režimą,
kuris padėtų užtikrinti saugumą ir vienodesnes sąlygas. 2013
m. spalio 16 d. buvo priimta reglamento įgyvendinimo ataskaita Europos
Parlamentui ir Tarybai[5]
– tai buvo antrasis peržiūros proceso etapas. Šiuo komunikatu siekiama
nustatyti ES eksporto kontrolės prioritetus. Jame nurodytos
konkrečios galimos politikos priemonės, kurios padėtų
šią kontrolę modernizuoti ir pritaikyti prie greitai
kintančių technologinių, ekonominių ir politinių
aplinkybių. Šis komunikatas taip pat yra
viena iš iniciatyvų, numatytų pagal Reglamentavimo kokybės ir
rezultatų programą (REFIT).
2.
Eksporto
kontrolė, atsižvelgiant į kintančias saugumo, technologines ir
ekonomines aplinkybes. Būtinybė atlikti eksporto kontrolės
politikos peržiūrą
Nuo šimtmečio pradžios
pasaulinė kovos su ginklų platinimu sistema gerokai pasikeitė,
sukurta tvirtų kovos su šiuo platinimu priemonių. Eksporto
kontrolė yra viena svarbių kovos su ginklų platinimu priemonių,
tačiau siekiant užtikrinti kontrolę reikia atsižvelgti į
didėjančius su ginklų platinimu susijusius pavojus bei
technologinius ir mokslo, taip pat pasaulinės ekonominės veiklos
pokyčius, dėl kurių atsiranda naujų saugumo uždavinių
ir kurie turi įtakos galimybėms visame pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas.
2.1. Besiformuojanti ir nauja
rizika saugumui ir pavojai
Kovos su
MNG platinimu uždaviniai vis didėja, MNG platinimas yra viena
didžiausių grėsmių ES saugumui, visų pirma atsižvelgiant
į tai, kad vis daugiau valstybių plėtoja gebėjimus, kurie
kelia susirūpinimą ginklų platinimo požiūriu.
Todėl tikėtina, kad ateityje prekyba didesnės rizikos
prekėmis bus svarbus kovos su slaptu ginklų platinimu
programų aspektas.
Dėl
globalizacijos ir augančio nevalstybinių subjektų,
vykdančių slaptas ginklų platinimo programas,
skaičiaus įvairūs tarpvalstybinio pobūdžio pavojai saugumui
tampa neatskiriami vieni nuo kitų: skirtinga neteisėta veikla
yra tarpusavyje susijusi ir, pavyzdžiui, prekeivis narkotikais taip pat
gali vykdyti teroristinę veiklą ar platinti ginklus. Dėl
to, kad keičiasi teroristų profilis ir terorizmas yra pasaulinio
masto reiškinys, reikia nuolat skirti ypatingą dėmesį terorizmo
grėsmei ir galimam neįprastų išpuolių pavojui.
Ginklų
platintojai yra dinamiški ir rengia vis naujas ginklų platinimo
strategijas, pagal kurias siekia pasinaudoti tarpusavyje susijusių pasaulinių
prekybos ir informacinių sistemų pažeidžiamumu. Jie plėtoja
priemones, padedančias išvengti kontrolės – naudojasi vis
sudėtingesniais paramos tinklais, kuriuose dalyvauja įvairūs
nevalstybiniai subjektai (įskaitant nieko neįtariančius
teisėtus ekonominės veiklos vykdytojus, pavyzdžiui,
tiekėjus, kurie nėra susipažinę su ginklų platinimo
rizika, taip pat finansavimo agentūras, vežėjus, mokslo ir
akademines įstaigas) ir kurie didesnės rizikos prekes gabena per
teritorijas, kuriose veikia silpnos vietos institucijos, ir perkrovimo
centrus.
2.2. Spartūs
technologijų ir mokslo pokyčiai
Inovacijos
ir didėjanti technologijų pažanga yra svarbūs veiksniai,
dėl kurių kyla naujų rūšių ginklų platinimo
rizika: vyriausybių ir bendrovių bei piliečių saugumas
vis labiau priklauso nuo technologinių aspektų. Dėl
naujų technologijų daugiau asmenų gali projektuoti ir
gaminti ginklus, taigi daugėja pavojų. Be to, sparčiai
plintant informacinėms technologijoms kyla naujų rūšių
rizika šiuolaikinei ekonomikai, susijusi su pasauline prekyba ir
pasauliniais duomenų tinklais: be kita ko, atsiranda specialių
kibernetinių masinio slapto sekimo, kontrolės, stebėjimo ir
sulaikymo priemonių. Šiuo metu kibernetinis saugumas yra itin svarbus
ES saugumo aspektas, o vadinamasis kibernetinis ginklų platinimas
tapo svarbiu eksporto kontrolės srities aspektu.
Prekės
vis dažniau eksportuojamos perdavimo, o ne gabenimo būdu. Debesijos
kompiuterijos amžiuje informacijos srautai, apimantys didesnės
rizikos technologijas, gali būti naudojami neribotam didesnės
rizikos prekių kiekiui gaminti, o tai yra didžiulis uždavinys
eksporto kontrolės srityje, visų pirma dėl to, kad
neįmanoma taikyti sienų kontrolės ir bendrovėms sunku
užtikrinti atitiktį reikalavimams (pavyzdžiui, kiek tai susiję
su IT architektūra, bendradarbiavimu inžinerijos srityje,
ekspertų kelionėmis ir pan.). Todėl eksporto kontrolė
turi būti vykdoma ir elektroninėmis priemonėmis,
atsižvelgiant į tai, kad pasaulis siejamas visuotinių saitų
ir kad nematerialusis technologijų perdavimas[6]
yra vis reikšmingesnis palyginti su fiziniu prekių judėjimu.
Neeilinė
mokslinių tyrimų lemiama pažanga naudinga visuomenei,
tačiau esama rizikos, kad moksliniai tyrimai gali būti naudojami
netinkamai, todėl kyla įtampa siekiant derinti mokslo atvirumo
principą ir nerimą keliančius saugumo klausimus. Per
debatus išryškėjo poreikis atsižvelgti į mokslo ir laisvo
mokslinės informacijos srauto visuotinį pobūdį[7],
kartu šalinti saugumui kylančią riziką dėl galimo
mokslinių tyrimų naudojimo netinkamoms reikmėms ir
užtikrinti nepriklausomą poveikio saugumui vertinimą.
2.3. Pasaulinės tiekimo
grandinės ir vienodos sąlygos
Saugumas
tapo svarbiu atsakingų tiekimo grandinių aspektu. Daugėja
tarpvalstybinių prekių, investicijų, paslaugų,
specialiųjų žinių ir asmenų, susijusių su
tarptautiniais gamybos tinklais, srautų – plėtojama
spartesnė ir mažiau materiali pasaulinė prekyba, prekybos
srautai tampa vis sudėtingesni ir pažeidžiamesni, todėl eksporto
kontrolė turi padėti apsaugoti teisėtą prekybą nuo
neteisėtų sandorių keliamos rizikos. Esama atvejų, kai
pasitelkiami tarpininkai ir fiktyvios bendrovės, prekybos srautai
nukreipiami į kitas šalis ir naudojamasi perkrovimo centrų
paslaugomis, taigi padaugėjo įvairių ginklų platinimo požiūriu
susirūpinimą keliančias prekes siunčiančių subjektų
ir veiklos rūšių. Skaitmeninė prekyba turi išlikti atvira
ir saugi, todėl reikia spręsti ir papildomus uždavinius,
susijusius su internetu teikiamų paslaugų ir elektroninės
prekybos plėtra.
Plečiantis
pasaulinėms vertės grandinėms ir tarptautiniams gamybos
gebėjimams, daugėja galimybių dvejopo naudojimo prekių
įsigyti iš užsienio. Dvejopo naudojimo prekių pramonės šakų
valdymas ir veikla vis labiau tarptautinami, šiame procese dalyvauja labai
įvairūs subjektai. Tai turi didelės įtakos
tiekėjo sąvokai, kuri itin svarbi eksporto kontrolės
srityje. Be to, akivaizdu, kad eksporto kontrolė turi būti
lanksti ir turi prisitaikyti prie besikeičiančių
ekonominių sąlygų.
Taip pat
keičiasi aukštųjų technologijų pramonės šakų
profilis. Didėja civilinių ir gynybos technologijų bei
pramonės bazių sąsaja, taip pat daugėja prekių, keliančių
abejonių dėl jų galimo dvejopo naudojimo, todėl vis
sunkiau atskirti civilinėms reikmėms persiunčiamas prekes
nuo persiunčiamų dvejopo naudojimo prekių. Todėl
prekybos dvejopo naudojimo prekėmis mastas pastaraisiais metais
nuolat didėjo, ši prekyba sudaro nemažą išorės prekybos
dalį[8].
Minėta prekyba turi įtakos įvairiems sektoriams ir gaminiams,
o dėl vis gausesnių ir įvairesnių naudojimo
galimybių atsiranda praktinių problemų.
Europos
ekonomikos srityje siekiama pereiti prie inovacinės, didelės
pridėtinės vertės gamybos, o Europos vertės
grandinės yra neatsiejamos nuo pasaulinių vertės
grandinių, taigi eksporto kontrolė yra svarbus konkurencingumo
veiksnys. Šiomis aplinkybėmis dėl skirtingo lygio kontrolės
trečiosiose šalyse iškreipiama konkurencija, o tai žalinga
tarptautiniu lygmeniu veiklą vykdančioms ES bendrovėms. Be
to, nesuvienodinti kontrolės parametrai ir vadinamasis asimetrinis
kontrolės įgyvendinimas kartais gali turėti įtakos
kontrolės nuoseklumui ir siekiui visoje ES užtikrinti vienodas
sąlygas.
3. Nepaisant materialumo
aspekto ir sienų, siekiama integruotos rizika grindžiamos strateginės
prekybos kontrolės sistemos
Pagal
dabartinį eksporto kontrolės režimą ES mėgino išlaikyti
saugumo ir prekybos pusiausvyrą. Sistema iš esmės laikoma patikima ir
veiksminga: sukurtas tvirtas teisinis ir institucinis pagrindas. Tačiau ji
negali likti statiška: ją reikia iš naujo įvertinti ir patobulinti,
siekiant spręsti naujus uždavinius ir kurti šiuolaikinius kontrolės
pajėgumus, kurių ES prireiks artimiausią dešimtmetį ir
vėliau. Tai galėtų būti pasiekta suteikus naują
postūmį integruoto rizika grindžiamo strateginio prekybos
kontrolės modelio rengimo srityje, imantis veiksmų toliau nurodytose
srityse.
Atlikti
rizika grindžiamą būtino prekybos reguliavimo ir reguliavimo
naštos mažinimo pusiausvyros peržiūrą ir taip užtikrinti, kad
teisės aktai būtų aiškūs ir proporcingi. Taip pat
būtų galima numatyti galimybę imtis nereguliuojamojo
pobūdžio priemonių (pateikti gaires, sutelkti išteklius ir
pan.), kad ES kontrolės režimas apimtų ir lanksčias
priemones, kurios padėtų spręsti naujus uždavinius ir kartu
užtikrinti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje.
Mažinti konkurencijos
iškraipymų skaičių ir didinti saugumą, taikant integruotą
požiūrį, kuris padėtų užtikrinti didesnę visų
eksporto kontrolės „ramsčių“ (teisės aktų,
kontrolės iki licencijos išdavimo, įgyvendinimo, vykdymo,
informavimo veiklos) darną: reikėtų plėtoti
bendrą ES kontrolės tinklą, kuris padėtų daugiau
dėmesio skirti nuosekliam įgyvendinimui ir vykdymui.
Siekiant
plėtoti integruotą požiūrį, pagal kurį
ekonominės veiklos vykdytojai galėtų visapusiškai papildyti
vienas kitą ir kartu kuo geriau naudoti išteklius ir remti
veiksmingą atitiktį, svarbu užtikrinti skaidrumą,
bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir svarbesnį
vaidmenį skirti privačiajam sektoriui.
Ginklai
platinami tarptautiniu lygmeniu, todėl eksporto kontrolės
politika turi apimti tarptautinį aspektą. Plėtojant
integruotą sistemą būtų galima imtis aktyvesnių
ES išorės veiksmų, stiprinti daugiašalius procesus, kurie yra
pagrindinė pasaulinės eksporto kontrolės sistemos dalis,
taip pat sukurti abipusiai naudingų santykių su pagrindiniais
partneriais pagrindą. Visa tai padėtų didinti pačios
ES saugumą.
3.1. 1 prioritetas.
Prisitaikyti prie kintančių saugumo aplinkybių ir didinti ES
indėlį tarptautinio saugumo užtikrinimo srityje
ES eksporto kontrolės
sistema turi reaguoti į besikeičiančias aplinkybes užsienio
politikos srityje ir neatsilikti nuo naujų metodų saugumo srityje.
Šia sistema turi būtų atsižvelgiama į vis gausėjančių
besiformuojančių technologijų ir įvairesnių dvejopo
naudojimo prekių poveikį saugumui, kad jos būtų naudojamos
taikiems tikslams. Minėta sistema turi padėti šalinti vidaus ir
išorės saugumo atotrūkį (kuris tampa vis labiau dirbtiniu) ir
spręsti kintančius su ginklų platinimo rizika susijusius
klausimus, kurie yra tarptautinio pobūdžio ir priklauso skirtingoms
jurisdikcijoms. ·
Komisija
toliau svarstys galimybes plėtoti vadinamąjį žmogiškuoju saugumu
grindžiamą metodą[9],
pagal kurį pripažįstama, kad saugumas ir žmogaus teisės yra
neatsiejamai susiję. Pagal šį metodą gali prireikti plėtoti
strateginės svarbos prekių sąvoką, kuri apimtų ne vien
prekes, kurios gali būti galiausiai panaudotos karinėms reikmėms
arba platinamos kaip masinio naikinimo ginklai, bet ir platesnius saugumo
aspektus. Taikant minėtą metodą taip pat gali prireikti
išaiškinti kontrolės kriterijus, kad jais būtų atsižvelgiama į
platesnį poveikį saugumui, be kita ko, galimą poveikį
asmenų saugumui, pavyzdžiui, dėl terorizmo ar žmogaus teisių
pažeidimų. Pagal šį metodą būtų užtikrinta didesnė
darna su kitų rūšių saugumo kontrole prekybos srityje ir
būtų atsižvelgiama į tarptautines tendencijas, pavyzdžiui,
Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)[10]
ir JT šaunamųjų ginklų protokolą. ·
Komisija
svarstys galimybę plėtoti vadinamąjį pažangaus saugumo
metodą, kuris padėtų prisitaikyti prie dvejopo naudojimo
prekių pokyčių ir naujų technologijų platinimo, ir
atsižvelgti į tai, kad tarptautinė tiekimo grandinė tampa vis
sudėtingesnė. Gali prireikti apsvarstyti toliau nurodytas galimybes.
Gali prireikti
plėtoti ES gebėjimus imtis technologinių priemonių,
kad būtų galima aktyviai prisidėti prie itin techninių
diskusijų apie kontrolės sąrašus, kartu užtikrinti
galimybę sparčiai spręsti besiformuojančių
technologijų (pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos, adityvinės
gamybos, dar vadinamos trimačiu spausdinimu, bei
nanotechnologijų) keliamus uždavinius ir panaikinti prekių,
kurios yra nebeaktualios arba plačiai prieinamos rinkoje,
kontrolę. Šis mechanizmas galėtų būti grindžiamas
eksporto kontrolės institucijų praktine patirtimi ir
struktūrizuotu bendradarbiavimu su pramone. Taip pat gali prireikti
plėtoti gaires, taikytinas tais atvejais, kai technologijos yra
svarbus verslo vystymo aspektas, dėl kurio kyla rizika ir reikia
užtikrinti skaidrumą, teisinį tikrumą ir bendrą
požiūrį.
Taip pat
gali prireikti plėtoti veiksmingas ES kovos su kibernetinės
erdvės naudojimu ginklų platinimo reikmėms priemones ir
aiškiai išdėstyti kibernetinių priemonių kontrolę[11].
ES gali tekti skatinti priimti daugiašalius sprendimus dėl
kibernetinių priemonių arba imtis kitų veiksmų,
pavyzdžiui, sudaryti atskirus ES sąrašus ar sukurti tikslinį
visa apimantį mechanizmą, nepažeidžiant ES informacinių ir
ryšių technologijų (IRT) sektoriaus konkurencingumo ir netrukdant
jo integruoti į pasaulines tiekimo grandines.
Modernizuoti
kontrolės metodai, kuriais atsižvelgiama į teisėtos ir
neteisėtos prekybos akytumą, gali apimti
galimybes stiprinti teisinį pagrindą ir tobulinti tam tikras
kontrolės priemones, siekiant apimti visus kontrolės grandinės
aspektus ir dalyvius ir atsižvelgti į skirtingus kontrolės
taikymo būdus ir susijusias problemas. Gali prireikti patikslinti
eksporto ir eksportuotojo sąvoką, kad jomis būtų
atsižvelgiama į įvairią pasaulinių tiekimo
grandinių veiklą ir dalyvius, peržiūrėti
kompetentingų institucijų (ypač kiek tai susiję su ne
ES bendrovėms) nustatymo priemones, atnaujinti techninės
pagalbos kontrolę, padidinti tarpininkavimo ir tranzito
kontrolės darną bei vykdymą, taip pat nustatyti specialias
teisines nuostatas, skirtas kovoti su bandymais apeiti taisykles ir
spręsti su sandoriais, kuriuos sudaro asmenys iš ES, kad ir kur jie
būtų, susijusius uždavinius. Be to, galimybės taikyti
naujus kontrolės būdus ir sudaryti partnerystę su
privačiu sektoriumi galėtų padėti daugiau dėmesio
skirti galutinio naudojimo stebėjimui ir sudaryti palankesnes
sąlygas vykdyti teisėtą eksportą ir nustatyti
neteisėtą prekybą.
·
Komisija
galėtų išnagrinėti galimybes skatinti įgyvendinti
konkrečią strategiją, kuria būtų užtikrinama vadinamoji
nematerialioji kontrolė ir sprendžiami uždaviniai dėl nematerialiojo
technologijų perdavimo (NTP). Be kita ko, gali prireikti aiškiau
išdėstyti vadinamųjų dvejopo naudojimo mokslinių
tyrimų kontrolės sąlygas, kartu siekiant nesudaryti pernelyg
didelių kliūčių laisvam žinių srautui ir ES mokslo ir
technologijų konkurencingumui pasauliniu mastu.
Siekiant
aiškiau išdėstyti teisinę sistemą, kuri galiotų NTP
srityje, gali prireikti peržiūrėti teisines nuostatas ir (arba)
pateikti gaires, susijusias su svarbiausiomis sąvokomis elektroninio
kontroliuojamų technologijų perdavimo srityje. Šis aspektas taip
pat gali būti susijęs su kontrolės būdais ir
specialių priemonių, kurios padėtų palengvinti
laisvą technologijų srautą (pavyzdžiui, ES
bendrųjų eksporto leidimų bendrovių vidaus moksliniams
tyrimams ir technologinei plėtrai), įvedimu, didinant NTP
atsekamumą ir užtikrinant vykdymą, kartu daugiau dėmesio
teikiant kontrolės iki persiuntimo nuostatoms (pavyzdžiui,
registracijai ir savikontrolei) ir stebėjimui po persiuntimo (pavyzdžiui,
atitikties auditams), o ne pačiam persiuntimui.
Tikslingos
ir suderintos mokslinių tyrimų bendruomenių informavimo
priemonės galėtų padėti mokslininkams ir
laboratorijų darbuotojams gauti daugiau informacijos apie taikomas
taisykles ir skatinti juos veiksmingai įgyvendinti tas taisykles.
Taip pat būtų galima numatyti galimybes imtis kitų
veiksmų, pavyzdžiui, parengti dvejopo naudojimo mokslinius tyrimus
vykdančių mokslininkų elgesio kodeksą.
3.2. 2 prioritetas. Skatinti
eksporto kontrolės konvergenciją ir vienodų sąlygų
užtikrinimą visame pasaulyje
Nors tarptautiniu mastu eksporto
kontrolė vis plačiau pripažįstama, dėl skirtingų
kontrolės standartų trečiosiose šalyse iškreipiama konkurencija
ir atsiranda pasaulinės tiekimo grandinės trūkumų, kuriais
gali pasinaudoti ginklų platintojai. Todėl ES politika
turėtų būti skatinama pasaulinių tiekimo grandinių
veiksmingos pasaulinės kontrolės konvergencija, kad pramonės
atstovams nereikėtų vienu metu laikytis skirtingų taisyklių
ir būtų užtikrinamos vienodos sąlygos.
Remdamasi
nacionalinių valdžios institucijų patirtimi, Komisija
galėtų apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą
reguliaraus ES kontrolės sąrašų naujinimo mechanizmą,
siekdama užtikrinti, kad kontrolės sąrašais būtų
atsižvelgiama į technologijų ir prekybos pokyčius, ir kad
jie padėtų kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus
dėl pasenusių kontrolės priemonių.
Nors ES licencijavimo
sistema iš esmės laikoma patenkinama, licencijavimo procesas vis dar
turi įtakos konkurencingumui. Todėl Komisija ieškos
būdų, kaip kuo labiau pagerinti licencijavimo sistemą ir
procesus, kad padėtų išvengti didelę naštą
sukeliančių licencijavimo procedūrų ir sumažintų
vėlavimo atvejų ir konkurencijos iškraipymų
skaičių. Be kita ko, būtų galima:
o
įdiegti
reguliarios bendrųjų nacionalinių eksporto leidimų (BNEL)
peržiūros sistemą ir aptarti galimybę šiuos leidimus paversti ES
bendraisiais eksporto leidimais (ESBEL), taikomais visoje ES; o
pereiti
prie atvirųjų licencijų: nustatyti papildomus ESBEL,
peržiūrėti veiksmingos kovos su ginklų platinimu ir licencijas
išduodančių institucijų bei eksportuotojų naštos mažinimo
pusiausvyrą, užtikrinant proporcingą kontrolės lygį,
pavyzdžiui: § „mažos
vertės siuntos“ – padėtų palengvinti nedidelių kiekių
prekių, kurios nekelia didelės ginklų platinimo rizikos,
eksportą; § „šifravimas“
– suteiktų galimybę eksportuoti informacinių ir ryšių
technologijų srities prekes, kurios plačiai naudojamos pramonės
procesuose ir itin konkurencingoje aplinkoje; § „technologijų
perdavimas bendrovių viduje“ – mokslinių tyrimų ir plėtros
reikmėms; § „persiuntimas
ES viduje“ (IV priede nurodytoms prekėms[12])
padėtų vykdyti kontrolę, kuri netrikdytų laisvo prekių
ir technologijų srauto bendrojoje rinkoje; § „dideli
projektai“ – leidžia institucijoms susidaryti „bendresnį vaizdą“,
užuot kaupus pavienius prašymus išduoti licenciją; o
peržiūrėti
ir atnaujinti parametrus (paskirties vietos, prekės), naudojamus
dabartiniams ESBEL, taip pat suderinti kai kurias licencijavimo sąlygas ir
reikalavimus, siekiant skatinti nuoseklų įgyvendinimą visoje
Europos Sąjungoje (įskaitant individualių licencijų
galiojimo laikotarpį ir atsisakymus išduoti licenciją). Taip pat
būtų galima apsvarstyti galimybę parengti nuoseklaus licencijavimo
patirties gaires, įskaitant, pavyzdžiui, geriausios patirties, susijusios
su prašymų tvarkymo laiku, gaires.
Komisija
įvertins galimybes skatinti pasaulinę eksporto kontrolės
konvergenciją, siekdama palengvinti prekybą dvejopo naudojimo
prekėmis. Be kita ko, Komisija galėtų siekti užtikrinti
nuoseklų, visa apimantį ir vieningą ES atstovavimą
įvairiose sistemose[13],
kuris atspindėtų jos vaidmenį kovos su ginklų
platinimu ir prekybos srityse. Taip pat gali prireikti vykdyti
aktyvią išorės informavimo veiklą ir bendradarbiauti su
šalimis partnerėmis, siekiant joms padėti plėtoti vienodas
taisykles, ir išorės kontrolės klausimais diskutuoti su
pagrindiniais prekybos partneriais, kad nebūtų vieni kitiems
prieštaraujančių reguliavimo reikalavimų ir būtų
šalinama į eksportą orientuotų pramonės šakų
administracinė našta.
3.3. 3 prioritetas. Sukurti veiksmingą ir
konkurencingą ES eksporto kontrolės režimą
Daugiapakopė ES eksporto
kontrolės sistema yra unikali ir lanksti, tačiau dėl skirtingo
jos taikymo kartais gali sumenkti bendras jos veiksmingumas. Todėl
Komisija turėtų apsvarstyti galimybes šalinti asimetrinio
kontrolės įgyvendinimo problemą ir taip kuo labiau mažinti
konkurencijos iškraipymą ir sandorių išlaidas, kurias lemia ES viduje
vykdoma kontrolė. ·
Kadangi
kontrolės srityje priimami skirtingi sprendimai, dažnai manoma, kad ES
eksporto kontrolės politika nėra darni ir ypač kad minėti
sprendimai grindžiami skirtingu rizikos vertinimu. Rizika grindžiamas metodas,
pagrįstas išplėtota bendra rizikos valdymo sistema, galėtų
padėti darniau nustatyti didelės rizikos sandorius ir kartu
optimaliau visoje ES naudoti išteklius ir mažinti konkurencijos iškraipymus
dėl skirtingų kontrolės sprendimų. ·
Visa
apimanti kontrolė[14]
tebėra svarbi priemonė, padedanti užkirsti kelią į
sąrašą neįtrauktų prekių platinimui, tačiau
dėl nevienodo įgyvendinimo atsirado abejonių dėl teisinio
tikrumo, konkurencijos iškraipymo ir galimų kontrolės grandinės
trūkumų. Didesnę konvergenciją būtų galima
pasiekti užtikrinant, kad būtų vienodai suvokiama visa
apimančios kontrolės sąvoka, ir skatinant aktyvesnį
licencijas išduodančių institucijų tarpusavio
konsultavimąsi, kad tokio tipo kontrolė būtų vykdoma visoje
ES, o atsisakymo išduoti licenciją politika būtų
vienodesnė. Pasiekti šiuos tikslus būtų lengviau reguliariai
keičiantis informacija ir sukūrus ES visa apimančią
duomenų bazę. Siekiant užtikrinti geresnį vykdymą, kai
kuriais duomenimis būtų galima dalytis su muitinės
įstaigomis ir kitomis agentūromis, arba jie galėtų
būti prieinami viešai. Skaidrumo sąlygomis ekonominės veiklos
vykdytojams lengviau tinkamai užtikrinti tiekimo grandinės saugumą. ·
Komisija
galėtų įvertinti galimybes pakartotinai kritiškai įvertinti
persiuntimo ES viduje kontrolę, kad sumažintų likusias kliūtis
bendrojoje rinkoje ir kartu užtikrintų griežtą didžiausios rizikos
dvejopo naudojimo prekių kontrolę. Be kita ko, būtų galima
peržiūrėti IV priedą, siekiant sutelkti dėmesį į
atnaujintą didžiausios rizikos prekių sąrašą, ir (arba) ES
viduje persiunčiamoms prekėms, įskaitant technologijas, taikyti
ESBEL. Būtų galima sudaryti tinkamas sąlygas ir parengti
tinkamus reikalavimus, įskaitant galimybes ES viduje tikrinti jau persiųstas
prekes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą panaikinus licencijų
išdavimą iki persiuntimo ir užtikrinti saugumą persiuntimo srityje
bei galimybę gauti informaciją.
3.4.
4 prioritetas. Skatinti veiksmingą ir nuoseklų eksporto
kontrolės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą
Eksporto kontrolės politikos
srityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tik teisėtos
prekybos kontrolės taisyklių nustatymui, bet ir priemonėms,
kuriomis užkertamas kelias neteisėtai prekybai ir su ja kovojama. Siekiant
šalinti kontrolės vengimo atvejų keliamą riziką, visoje ES
būtina užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą ir vykdymą,
tačiau dėl patikimų visos ES statistinių duomenų ir
informacijos trūkumo vis dar sunku vykdyti veiksmingą politiką
ir veiklos priemones. Komisija peržiūrės galimybes imtis toliau
nurodytų priemonių, kurios padėtų sukurti labiau
integruotą įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą. ·
Per
metus gaunama daugiau negu 40 000 paraiškų, taigi kontrolės
institucijos eksporto kontrolei turi skirti daug administracinių
išteklių. Reikėtų plėtoti ES eksporto kontrolės
tinklą, kuris galėtų padėti optimaliau naudoti išteklius,
valdyti administracines išlaidas ir taip stiprinti bendrą sistemos
pajėgumą. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę
imtis toliau nurodytų veiksmų.
Sustiprinti
struktūrizuotą eksporto kontrolės institucijų
keitimąsi licencijavimo duomenimis ir kita svarbia informacija
(pavyzdžiui, apie paskirties vietas, galutinius naudotojus, atvejus ir
pažeidimus). Tai visoms kompetentingoms institucijoms galėtų
suteikti galimybę naudotis ypatingos svarbos informacija,
atsižvelgiant į aiškiai nustatytus poreikius, kad nebūtų
keičiamasi per dideliu informacijos kiekiu. Būtų galima
išplėsti saugią IT infrastruktūrą „DUeS“[15],
kad būtų galima plačiau dalytis informacija.
Glaudesnį
strateginį ir operatyvinį bendradarbiavimą su vykdymo
užtikrinimo įstaigomis (pavyzdžiui, muitinės įstaigomis)
būtų galima užtikrinti į atitinkamus politikos ciklus
integruojant eksporto kontrolės prioritetus[16],
dalijantis informacija per visos ES mastu veikiančią keitimosi
informacija sistemą, plėtojant bendras rizikos valdymo priemones
ir įgyvendinant bendras operacijas. Tikslinis keitimasis informacija,
susijusia su vykdymo užtikrinimo veikla, padėtų vykdyti
geresnę strateginę kontrolės visoje ES priežiūrą,
dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, ir galėtų padėti
formuoti politiką, pavyzdžiui, susijusią su neteisėtos
prekybos nustatymu.
Geriau
suderinus įvairių ES institucijų ir valstybių
narių veiklą ir nustačius su saugumu susijusių
prekybos kontrolės priemonių sąveiką, pavyzdžiui,
parengus bendrą IT infrastruktūrą – bendrą
platformą, kurioje visos ES mastu būtų galima dalytis
informacija, būtų užtikrintas didesnis ES kovos su ginklų
platinimu veiksmų poveikis. Taip pat būtų galima užtikrinti
didesnę darną su kitomis glaudžiai susijusiomis ES politikos
sritimis ir taisyklėmis, pavyzdžiui, su ES cheminės,
biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos
veiksmų planu, Reglamentu (ES) Nr. 98/2013 dėl
sprogstamųjų medžiagų pirmtakų ir Reglamentu (ES) Nr.
258/2012 dėl šaunamųjų ginklų.
Per
pastarąjį dešimtmetį buvo labai stiprinami gebėjimai su
masinio naikinimo ginklais susijusiose srityse, be kita ko, buvo vykdomos
reikšmingos trečiosioms šalims skirtos informavimo eksporto
kontrolės klausimais programos, tačiau ES viduje iniciatyvos dar
tik pradedamos vykdyti. Plėtojamos tikslinės ES masto gebėjimų
stiprinimo programos ir atitinkamiems pareigūnams, įskaitant
muitinių ir pasienio įstaigų pareigūnus, skirti
mokymai gali padėti stiprinti gebėjimus užkirsti kelią
neteisėtam tarpvalstybiniam strateginės svarbos prekių
gabenimui ir nustatyti tokio gabenimo atvejus. Stiprinti ES kontrolės
grandinę taip pat galėtų padėti telkiamos žinios,
pavyzdžiui, toliau plėtojamos ekspertų grupės žinios.
·
Šiuolaikinėje
ekonomikoje privačiajam sektoriui tenka svarbiausias vaidmuo
kontrolės grandinėje. Todėl partnerystės su
privačiuoju sektoriumi projektai galėtų padėti gerokai
padidinti pasaulinės tiekimo grandinės saugumą ir
atsparumą. Ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybes nustatyti
neteisėtos prekybos atvejus ir apsaugoti didesnės rizikos
technologijas, o dėl nevienodos atitikties reikalavimams prekybos srityje
atsiranda iškraipymų ir atsiveria galimybės naudotis tiekimo
grandinių trūkumais. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas,
reikia geriau koordinuoti vyriausybių ir privačiojo sektoriaus
veiklą ir tarpusavio suvokimą. Tam gali prireikti imtis
įvairių toliau nurodytų priemonių.
Už
pastangas užtikrinti atitiktį būtų galima atlyginti palengvinant
kontrolės procedūrą ir taikant paspartintas eksporto
procedūras – nustatant aiškius privačiojo sektoriaus atitikties
standartus, pagal kuriuos būtų galima naudoti supaprastintus
mechanizmus (pavyzdžiui, ESBEL, BNEL, bendrąsias licencijas); tai
būtų didelė patikimiems eksportuotojams taikoma
privilegija. Tai galėtų apimti ekonominės veiklos
vykdytojams skirtus teisinius reikalavimus ir (arba) gaires, pagal kurias
jie galėtų nustatyti, valdyti ir mažinti kylančią
ginklų platinimo riziką, itin atidžiai stebėdami prekes,
kurios kelia labai didelį susirūpinimą ginklų
platinimo požiūriu, taikydami išsamiais patikrinimais ir informacijos
atskleidimo reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, reikia pranešti apie
įtartinus sandorius. Nors reikėtų kuo labiau mažinti
bendrovių išlaidas ir skatinti savireguliaciją, vidaus
kontrolės programų standartiniai reikalavimai galėtų
padėti užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Europos
Sąjungoje. Atitiktis reikalavimams ir konkurencingumas yra vienas
kitą stiprinantys veiksniai: reikalavimų atitikties užtikrinimo
pastangos padeda mažinti pavojų, kad dvejopo naudojimo prekės
bus atsitiktinai teikiamos abejotinų programų reikmėms, taigi
įmonės gali išvengti sankcijų ir nenukenčia jų
įvaizdis. Be to, priemonės, kuriomis skatinama konvergencija su
muitinės įstaigų programa, susijusia su vadinamaisiais
patikimais ekonominės veiklos vykdytojais, galėtų
padėti sumažinti kontrolės dubliavimo atvejų
skaičių ir suteikti ekonomiškai efektyvių galimybių
tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek administracijoms.
Skaidrumas
ir koordinuojamos informavimo pastangos galėtų itin padėti
užtikrinti reikalavimų skaidrumą, ekonominės veiklos
vykdytojams padėti laikytis reikalavimų ir įgyvendinti
kontrolę, kartu sudaryti sąlygas, kuriomis kiekvienas tiekimo
grandinės elementas būtų atsparus neteisėtos prekybos
keliamam pavojui. Be kita ko, būtų galima skelbti ataskaitas ir
neslaptą informaciją apie kontrolę, taip pat gaires,
kuriose būtų nurodomi gerosios atitikties reikalavimams patirties
pavyzdžiai.
Bendrovėms
laikytis reikalavimų taip pat galėtų padėti
išplėtotos bendros ekonominės veiklos vykdytojams skirtos ES paramos
priemonės, pavyzdžiui, standartinės IT priemonės ir
elektroninės licencijavimo sistemos.
·
Eksporto kontrolė atspindi tarptautinius
įsipareigojimus ir yra svarbus tarptautinės prekybos vientisumo aspektas,
padedantis stiprinti jų visuotinį veiksmingumą. Būtų
galima išnagrinėti galimybes kontrolės priemones įgyvendinti su išorės
partneriais – tai padėtų vykdyti saugią prekybą
strateginės svarbos prekėmis. Pavyzdžiui, būtų galima
plėtoti galutinio vartojimo trečiosiose šalyse stebėseną,
taip pat užtikrinti vertinimų tarpusavio pripažinimą.
4. Išvada
ES ekonominės veiklos
vykdytojai, valstybės narės ir piliečiai yra suinteresuoti, kad
eksportas būtų veiksmingai kontroliuojamas, nes kontrolė padeda
kovoti su neteisėta prekyba, skatina teisėtą prekybą ir padeda
užtikrinti saugumą. Atnaujintas ES metodas ir reguliavimo sistema
padės sustiprinti tiekimo grandinės saugumą ir padidinti jos
vientisumą. Tam reikės sistemingiau keistis informacija apie
riziką ir koordinuoti licencijas išduodančių ir kitų
valdžios institucijų veiklą, bendradarbiauti su privačiuoju
sektoriumi, taip pat užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą
tarptautiniu lygmeniu. Prieš imdamasi
konkrečių veiksmų, Komisija ragina Tarybą ir Europos
Parlamentą apsvarstyti šiame komunikate aprašytą metodą. Be to,
Komisija atliks šiame komunikate nurodytų peržiūrėtinų
galimybių poveikio vertinimą, kad nustatytų tinkamiausius
reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusius veiksmus ir jų imtųsi. Kalbant
apie Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, Komisija
įvertins įvairių galimybių, visų pirma reguliavimo
supaprastinimo ir naštos mažinimo galimybių, sąnaudas ir naudą. _______________ Akronimų
sąrašas BNEL || bendrasis nacionalinis eksporto leidimas „DUeS“ || Dvejopo naudojimo prekių elektroninė sistema ES || Europos Sąjunga ESBEL || ES bendrasis eksporto leidimas IRT / IT || informacinės (ir ryšių) technologijos JT ST rezoliucija || Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija MNG || masinio naikinimo ginklai NTP || nematerialusis technologijų perdavimas REFIT || Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa SPG || Sutartis dėl prekybos ginklais VAUP || Vidaus atitikties užtikrinimo programa [1] OL L 134,
2009 m. gegužės 29 d., p. 1. [2] 2013
m. spalio 21 d. Tarybos išvados dėl tolesnio veiksmingos ES politikos
sprendžiant naujus masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo
į taikinį sistemų platinimo keliamus uždavinius vykdymo
užtikrinimo. [3] COM(2011)
393, 2011 m. birželio 30 d. [4] 2013 m. sausio
17 d. SWD(2013) 7. [5] COM(2013) 710, 2013 m.
spalio 16 d. [6]
Nematerialusis technologijų perdavimas apima tiek techninės
informacijos perdavimą elektroninėmis priemonėmis, tiek
asmenų žinių ir įgūdžių perdavimą. [7] C(2012) 4890 final dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos
išsaugojimo. [8] Apytikriai
apskaičiuota, kad ES kontroliuojamo dvejopo naudojimo prekių eksporto
vertė sudaro apie 2,5 proc. viso ES eksporto. Daugiau informacijos apie ES
prekybą dvejopo naudojimo prekėmis pateikta dokumente COM(2013) 710 final. [9] Žmogiškuoju saugumu
grindžiamu metodu siekiama ES eksporto kontrolės politikos srityje
daugiausia dėmesio skirti žmonėms ir visų pirma pripažinti
žmogaus teisių, taikos ir saugumo tarpusavio ryšius. [10] SPG siekiama nustatyti
skaidrumo taisykles ir bendrus etikos standartus tarptautinės prekybos
įprastais ginklais srityje ir taip mažinti neteisėtą
prekybą ginklais. [11] Taip pat žr. bendrą
komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos
Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima
kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013) 1 final, 2013 m. vasario 7 d.). [12] Reglamento
Nr. 428/2009 (EB) IV priede išvardytos itin didelės rizikos dvejopo
naudojimo prekės, kurioms taip pat taikoma ES viduje
persiunčiamų prekių kontrolė. [13] Pavyzdžiui, žr. ES
pareiškimų daugiašalėse organizacijose teikimo bendruosius principus,
dok. 15901/11, 2011 m. spalio 24 d.
[14] Vadinamoji visa apimanti
kontrolė taikoma į sąrašą neįtrauktoms dvejopo
naudojimo prekėms, kurios galiausiai gali būti panaudotos
karinėms arba ginklų platinimo reikmėms. [15] Dvejopo naudojimo
prekių elektroninė sistema. [16] Kalbant konkrečiai
apie muitinės įstaigas, rizikos valdymo ir tiekimo grandinės
saugumo strategija ir veiksmų planas, kuriuos 2013 m. birželio 18 d.
paprašė parengti Taryba, gali padėti apsvarstyti, kaip, siekiant
paremti muitinės įstaigų ir licencijas išduodančių
institucijų bendradarbiavimą bei vykdymo užtikrinimą ir
palengvinti prekybą ateityje, muitinio tikrinimo srityje būtų
galima pritaikyti patobulintą bendrą rizikos valdymo schemą.