EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 03 14

COM(2019) 137 final

2019/0078(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

–28 tunų žvejybos seineriai-šaldikliai;

–27 dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai;

–14 tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasirinktas teisinis pagrindas – Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal kurios 43 straipsnio 2 dalį nustatyta bendra žuvininkystės politika, o 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu nustatytas atitinkamas Sąjungos ir trečiųjų šalių derybų dėl susitarimų ir tų susitarimų sudarymo procedūros etapas.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

•Proporcingumas

Pasiūlymas yra proporcingas siekiamam tikslui – sukurti žvejybos veiklos, kurią Sąjungos laivai vykdo trečiųjų šalių vandenyse, teisinio, aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio valdymo sistemą, numatytą reglamento, kuriuo nustatoma bendra žuvininkystės politika, 31 straipsnyje. Pasiūlymas atitinka tas nuostatas ir to paties reglamento 32 straipsnyje numatytos finansinės paramos teikimo trečiosioms šalims nuostatas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2018 m. Komisija atliko Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio žvejybos partnerystės susitarimo protokolo ex post vertinimą ir galimo protokolo atnaujinimo ex ante vertinimą. Vertinimo išvados pateikiamos atskirame darbiniame dokumente 5 .

Atlikus vertinimą prieita prie išvados, kad ES tunų žvejybos sektorius itin suinteresuotas žvejyba Žaliajame Kyšulyje ir kad atnaujinus protokolą regione sustiprėtų žvejybos stebėsena, kontrolė bei priežiūra ir pagerėtų žvejybos valdymas. Mindelo (San Vincentės sala) – vieno iš pagrindinių iškrovimo uostų ir perdirbimo vietų Vakarų Afrikoje – reikšmė prisideda prie numatomo naujojo protokolo svarbos tiek ES tunų žvejybos sektoriui, tiek šaliai partnerei.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Vadovaudamasi reglamento, kuriuo nustatoma bendra žuvininkystės politika, 31 straipsnio 10 dalimi Komisija ex post ir ex ante vertinimams pasamdė nepriklausomą konsultantą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Metinis finansinis įnašas yra 750 000 EUR suma, apimanti:

a) su prieiga susijusią 400 000 EUR metinę sumą už 8 000 tonų per metus orientacinį kiekį visu protokolo galiojimo laikotarpiu,

b) metinę 350 000 EUR paramos Žaliojo kyšulio žuvininkystės sektoriaus politikos ir mėlynosios ekonomikos plėtrai sumą visu protokolo galiojimo laikotarpiu. Ši parama visu protokolo galiojimo laikotarpiu atitinka nacionalinės politikos tikslus, susijusius su tvariu vidaus vandenų ir jūros žuvininkystės išteklių valdymu.

Metinė įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma nustatoma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, įskaitant metų pradžioje dar neįsigaliojusių protokolų rezervo eilutę 6 .

2019/0078 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 7 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą 7 ,

kadangi:

(1)2006 m. gruodžio 19 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2027/2006 8 dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (toliau – Susitarimas) 9 ; Susitarimas įsigaliojo 2007 m. kovo 30 d. ir nuo to laiko yra automatiškai pratęsiamas ir tebegalioja;

(2)paskiausias Susitarimo įgyvendinimo protokolas nustojo galioti 2018 m. gruodžio 22 d.;

(3)Komisija Europos Sąjungos vardu derėjosi dėl naujo Susitarimo įgyvendinimo protokolo (toliau – Protokolas). Deryboms pasibaigus, 2018 m. spalio 12 d. Protokolas buvo parafuotas;

(4)pagal Tarybos sprendimą 2018/.../ES 10 Protokolas pasirašytas [įrašyti pasirašymo datą];

(5)Protokolas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos;

(6)Protokolo tikslas – sudaryti galimybes Europos Sąjungai ir Žaliajam Kyšuliui artimiau bendradarbiauti remiant darnios žuvininkystės politiką, atsakingą Žaliojo Kyšulio vandenyse esančių žuvininkystės išteklių naudojimą ir Žaliojo Kyšulio pastangas plėtoti mėlynąją ekonomiką;

(7)Protokolas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu;

(8)Susitarimo 9 straipsniu įsteigtas jungtinis komitetas, atsakingas už jo taikymą. Be to, vadovaujantis Protokolo 6 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jungtinis komitetas gali tvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų tvirtinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tam tikromis sąlygomis juos tvirtinti laikantis supaprastintos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu tvirtinamas Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (2019–2024 m.) (toliau – Protokolas).

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo kaip I priedas.

2 straipsnis

Laikantis šio sprendimo II priede išdėstytų nuostatų ir sąlygų Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu tvirtinti pagal Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo 9 straipsnį įsteigto jungtinio komiteto priimtus Protokolo pakeitimus.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas skiria asmenį (-is), kuris (-ie) įgaliojamas (-i) Sąjungos vardu pateikti Protokolo 16 straipsnyje numatytus pranešimus ir taip išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis Protokolo.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 414, 2006 12 30, p. 3.

(2)    OL L 107, 2007 4 25, p. 7.

(3)    Priimtais 2018 m. birželio 4–5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje.

(4)    OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(5)    SWD (2018) 194 final, 2018 5 16

(6)    Atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais (2013/C 373/01).

(7)    OL C , , p. .

(8)    2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/2006 dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo sudarymo (OL L 414, 2006 12 30, p. 1).

(9)    OL L 414, 2006 12 30, p. 3.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 03 14

COM(2019) 137 final

PRIEDAI

prie pasiūlymo

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2019–2024 m.) sudarymo

I PRIEDAS

EUROPOS BENDRIJOS IR ŽALIOJO KYŠULIO RESPUBLIKOS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO PROTOKOLAS

(2019-2024 m.)

1 straipsnis

Principai

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, remdamosi nediskriminavimo principu. Žaliasis Kyšulys, siekdamas tinkamo žvejybos valdymo, įsipareigoja visiems jo žvejybos zonoje veiklą vykdantiems tunų žvejybos pramoniniams laivynams taikyti tas pačias technines ir išteklių išsaugojimo priemones.

2.Šalys įsipareigoja šį susitarimą įgyvendinti vadovaudamosi Kotonu susitarimo 9 straipsniu dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos ir teisinės valstybės principais susijusių elementų ir pagrindinio su geru valdymu, tvaria plėtra ir darniu ir tinkamu aplinkos valdymu susijusio elemento.

3.Šalys įsipareigoja viešai skelbti ir keistis informacija apie visus susitarimus, kuriais užsienio laivams leidžiama įplaukti į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną, ir apie su tuo susijusias žvejybos pastangas, ypač išduotų leidimų skaičių ir laimikį.

4.Taikant susitarimo 6 straipsnį, su Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai (toliau – Sąjungos laivai) Žaliojo Kyšulio išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) gali žvejoti tik turėdami galiojantį žvejybos leidimą, Žaliojo Kyšulio Respublikos išduotą pagal šį protokolą.

5.Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos užtikrina, kad Žaliojo Kyšulio žvejai turėtų išimtines teises žvejybos zonose, neviršijant protokole nustatytų ribų.

2 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Šis protokolas ir jo priedas taikomi penkerius (5) metus nuo laikino taikymo pradžios, nustatytos 15 straipsnyje, nebent jie denonsuojami pagal 14 straipsnį.

3 straipsnis

Žvejybos galimybės

1.Europos Sąjungos laivams pagal žvejybos partnerystės susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nustatomos taip:

–tunų žvejybos seineriai–šaldikliai: 28 laivai;

–tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 14 laivų;

–dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 27 laivai.

Šios žvejybos galimybės apima toli migruojančias rūšis, išvardytas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede, laikantis šio protokolo 2 priedėlyje nustatytų apribojimų ir išskyrus Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) ar kitose tarptautinėse konvencijose saugomas ar draudžiamas rūšis.

2.1 dalis taikoma laikantis šio protokolo 6–7 straipsnių.

4 straipsnis

Finansinis įnašas

1.Bendra protokole numatyta suma 2 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 3 750 000 EUR.

2.Susitarimo 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo metinė suma yra 750 000 EUR, ji paskirstoma taip:

(a)metinė 400 000 EUR suma kaip finansinė kompensacija už prieigą prie išteklių, atitinkanti 8 000 t per metus orientacinį kiekį;

(b)metinė 350 000 EUR speciali suma Žaliojo kyšulio žuvininkystės sektoriaus politikai įgyvendinti.

Be to, manoma, kad laivų savininkų mokėtini mokesčiai už žvejybos leidimus, išduotus pagal Susitarimo 5 ir 6 straipsnius ir taikant priedo II skyriaus 2 skirsnyje nustatytas sąlygas, sudarys 600 000 EUR per metus.

3.1 dalis taikoma laikantis šio protokolo 5, 6, 7, 10 ir 14 straipsnių ir susitarimo 12 ir 13 straipsnių nuostatų.

4.Jei Sąjungos laivais Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejoto laimikio bendras kiekis viršija 2 dalies a punkte nurodytą orientacinį kiekį, 2 dalies a punkte nurodyto finansinio įnašo suma už kiekvieną papildomą sužvejotą toną padidinama 50 EUR. Tačiau bendra metinė Sąjungos mokama suma negali būti daugiau kaip dvigubai didesnė už 2 dalies a punkte nurodytą sumą. Jei Sąjungos laivų sužvejotų žuvų kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, mokėtina suma sumokama kitais metais.

5.Pirmaisiais metais finansinio įnašo, nustatyto 2 dalies a ir b punktuose, mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip praėjus devyniasdešimt (90) dienų po protokolo laikino taikymo pradžios, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip protokolo įsigaliojimo sukakties dieną. 2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą Žaliasis Kyšulys naudoja savo nuožiūra.

6.2 dalies a ir b punktuose numatyti finansiniai įnašai pervedami į Žaliojo Kyšulio valstybės iždo sąskaitas. 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas įtraukiamas į nacionalinį biudžetą. Žaliojo Kyšulio institucijos Europos Komisijai kasmet pateikia banko sąskaitų rekvizitus.

5 straipsnis

Parama sektoriui

1.Šiame protokole numatyta parama sektoriui prisidedama prie nacionalinės žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijos įgyvendinimo. Ja siekiama užtikrinti tvarų žuvininkystės išteklių valdymą, visų pirma:

(a)stiprinant žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą;

(b)gerinant mokslines žinias apie žuvininkystės išteklius;

(c)remiant pakrančių bendruomenes (žvejybos veiklą, mokymą, užimtumą, žvejų saugą ir ekonominę plėtrą);

(d)stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

(e)remiant mėlynąją ekonomiką ir akvakultūros plėtrą.

2.Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po šio protokolo įsigaliojimo susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, visų pirma dėl:

(a)metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

(b)metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant galiausiai būtų įdiegta darni ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Žaliojo Kyšulio nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, susijusios arba darančios poveikį atsakingos ir darnios žuvininkystės įdiegimui, prioritetus;

(c)kasmetinių rezultatų vertinimo kriterijų ir tvarkos.

3.Bet kokį siūlomą metinės ar daugiametės sektoriaus programos pakeitimą turi patvirtinti Jungtinis komitetas, prireikus pasikeičiant laiškais.

4.Kiekvienais metais Žaliasis Kyšulys jungtiniam komitetui pateikia projektų, įgyvendinamų naudojant paramą sektoriui, pažangos ataskaitą. Jungtinis komitetas ją išnagrinėja ir įvertina rezultatus.

5.Parama sektoriui mokama dalimis, atsižvelgiant į programavimo metu nustatytus poreikius ir gautus rezultatus.

6.Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei tas finansinis įnašas nepanaudojamas arba jei, jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų.

7.Šalims pasikonsultavus ir susitarus, finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tai pateisinama atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus. 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas negali būti mokamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo šio protokolo galiojimo pabaigos.

8.Šalys užtikrina paramos sektoriui lėšomis finansuojamų veiksmų matomumą.

6 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1.Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos stebės visų rūšių, kurių žvejybai taikomas šis protokolas, žuvų laimikio, žvejybos pastangų ir išteklių būklės raidą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. Šalys visų pirma susitaria stiprinti duomenų rinkimą ir analizę, kad būtų galima parengti nacionalinį ryklių išsaugojimo ir išteklių valdymo Žaliojo Kyšulio IEZ veiksmų planą.

2.Abi šalys laikosi ICCAT rekomendacijų ir rezoliucijų dėl atsakingo žvejybos rajonų valdymo.

3.Pagal Susitarimo 4 straipsnį, remdamosi ICCAT priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, šalys bendru sutarimu gali sušaukti bendrą mokslinį posėdį, skirtą pagrindinių Sąjungos laivų žvejojamų žuvų rūšių išteklių, visų pirma pelaginių ryklių, būklei išnagrinėti. Mokslinio posėdžio rezultatai pateikiami Jungtiniam komitetui, kuris atitinkamais atvejais priima papildomas priemones, kad būtų užtikrintas tvarus Sąjungos laivų žuvininkystės išteklių valdymas.

4.Atsižvelgiant į tai, kad pelaginiai rykliai yra viena iš rūšių, kurių žuvų Sąjungos laivai gali sužvejoti žvejodami tunus, ir atsižvelgiant į šių rūšių pažeidžiamumą, įrodytą ICCAT mokslinėse rekomendacijose, šių rūšių žuvų, sužvejotų veiklą pagal šį protokolą vykdančių dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kiekis atidžiai stebimas remiantis atsargumo principu. Abi šalys bendradarbiauja, siekdamos pagerinti mokslinių duomenų, susijusių su žvejojamomis rūšimis, rinkimą ir stebėjimą.

5.Tuo tikslu abi šalys sukuria atidaus šios žvejybos stebėjimo mechanizmą, siekdamos užtikrinti tvarų šių išteklių naudojimą. Šis stebėjimo mechanizmas visų pirma grindžiamas keitimusi ketvirčio duomenimis apie sužvejotus ryklius. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 30 % 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto orientacinio kiekio, stebėjimas sustiprinamas – duomenimis keičiamasi kas mėnesį, o šalys surengia konsultacijas. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 40 % pirmiau nurodyto orientacinio kiekio, jungtinis komitetas prireikus nustato papildomas valdymo priemones, kad dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų veikla būtų geriau reguliuojama.

6.Jungtinis komitetas, remdamasis jungtinio mokslinio posėdžio rezultatais, gali nuspręsti minėtą stebėjimo mechanizmą pakoreguoti.

7.Šalys bendradarbiauja ir stiprina kontrolės, inspektavimo ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba mechanizmus Žaliajame Kyšulyje.

7 straipsnis

Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas bendru sutarimu

1.Jungtinis komitetas galės peržiūrėti 3 straipsnyje numatytas žvejybos galimybes ir jas koreguoti bendru sutarimu, jei ICCAT priimtose rekomendacijose ir rezoliucijose patvirtinama, kad tokiu koregavimu bus užtikrintas tvarus šiame protokole nurodytų žvejybos išteklių valdymas. Tokiu atveju proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 4 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas, o šiame protokole ir jo priede atliekami reikalingi pakeitimai.

2.Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu pritaikyti su žvejybos vykdymo sąlygomis susijusias nuostatas ir šiame protokole numatytas paramos sektoriui įgyvendinimo taisykles.

8 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimo skatinimas

1.Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti iškrovimo Žaliojo Kyšulio uostuose galimybes.

2.Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybiniams ryšiams megzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas mėlynosios ekonomikos srityje

1.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti siekdamos skatinti mėlynąją ekonomiką, visų pirma akvakultūros, jūrų teritorijų planavimo, energetikos, jūrų biotechnologijų ir jūrų ekosistemų apsaugos srityse.

2.Abi šalys įsipareigoja skatinti investicijas į žuvininkystę ir jūrų ekonomiką, laikydamosi Žaliojo Kyšulio ir Europos Sąjungos specialiosios partnerystės tikslų.

3.Abi šalys bendradarbiauja siekdamos didinti Europos privačių veiklos vykdytojų informuotumą apie komercines ir pramonines Žaliojo Kyšulio žvejybos ir jūrų ekonomikos sektoriaus galimybes.

4.Šalys bendradarbiauja siekdamos plėtoti bendrus veiksmus, keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Šiuo tikslu jos susitaria dėl ryšių punktų ir komunikavimo tvarkos.

10 straipsnis

Šio protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.Šio protokolo įgyvendinimas, įskaitant finansinio įnašo mokėjimą, gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei atsiranda viena ar daugiau tokių aplinkybių:

a)dėl force majeure arba netikėtų aplinkybių, atsiranda trukdžių žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio IEZ;

b)žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystės politikos nuostatos bei įgyvendinimas, ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

c)pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

d)Sąjunga nesumoka 4 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šios dalies c punkte;

e)nėra išsprendžiamas rimtas abiejų šalių ginčas dėl šio protokolo taikymo ar aiškinimo.

2.Jei protokolo taikymas sustabdomas dėl kitų nei 1 dalies c punkte išvardytų priežasčių, suinteresuotoji šalis apie tai raštu turi pranešti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamo sustabdymo dienos. Jei protokolo taikymas sustabdomas dėl 1 dalies c punkte nurodytų priežasčių, sustabdymas įsigalioja iš karto priėmus sprendimą.

3.Jei protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos taikiai išspręsti ginčą. Šalims išsprendus ginčą, protokolas toliau taikomas, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į šio protokolo taikymo sustabdymo trukmę.

11 straipsnis

Elektroniniai duomenų mainai

1.Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga įsipareigoja įdiegti ir prižiūrėti informacines sistemas, reikalingas elektroniniams visos su šio susitarimo įgyvendinimu susijusios informacijos ir dokumentų mainams.

2.Elektroninė dokumento versija visais atvejais bus laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3.Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga nedelsdami praneša vienas kitam apie bet kokį informacinės sistemos sutrikimą. Tokiu atveju informacija ir dokumentai, susiję su susitarimo įgyvendinimu, automatiškai perduodami alternatyviu ryšio būdu.

12 straipsnis

Duomenų konfidencialumas

1.Žaliasis Kyšulys ir Europos Sąjunga užtikrina, kad visi su Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susiję asmens duomenys, gauti įgyvendinant susitarimą visada būtų tvarkomi griežtai laikantis atitinkamų konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų.

2.Šalys stebi, kad viešai būtų pateikiami tik su žvejybos veikla Žaliojo Kyšulio vandenyse susiję agreguoti duomenys, ir tai būtų daroma laikantis tos srities ICCAT nuostatų.

3.Duomenys, kurie gali būti laikomi konfidencialiais, turi būti naudojami tik susitarimo įgyvendinimo ir žuvininkystės valdymo bei stebėjimo tikslais.

13 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

1.Žaliojo Kyšulio vandenyse pagal šį protokolą veiklą vykdantiems Sąjungos žvejybos laivams yra taikomos Žaliajame Kyšulyje galiojančios teisės nuostatos, visų pirma Žaliojo Kyšulio žvejybos išteklių valdymo plano nuostatos, nebent susitarime ar šiame protokole, jo priede ar priedėliuose būtų numatyta kitaip.

2.Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie visus su žuvininkystės sektoriumi susijusius teisės aktų pakeitimus arba naujus teisės aktus.

14 straipsnis

Protokolo nutraukimas

1.Norėdama nutraukti šį protokolą atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią protokolo nutraukimas turėtų įsigalioti.

2.Pateikus 1 dalyje nurodytą pranešimą, prasideda šalių konsultacijos.

15 straipsnis

Laikinas taikymas

Šis protokolas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Protokolas įsigalioja tą dieną, kurią šalys viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

Europos Sąjungos vardu                Žaliojo Kyšulio Respublikos vardu

PRIEDAS

ŽVEJYBOS VEIKLOS, EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ VYKDOMOS ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONOJE, SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, šiame priede nuorodos į Sąjungos arba Žaliojo Kyšulio kompetentingą instituciją yra nuorodos:

–Sąjungos atveju – į Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant Sąjungos delegacijai Žaliajame Kyšulyje;

–Žaliojo Kyšulio atveju – į už žuvininkystę atsakingą ministeriją.

2.Žvejybos zona

Žaliojo Kyšulio IEZ koordinatės nurodytos 1 priedėlyje. Sąjungos laivai galės vykdyti žvejybos veiklą viršydami ribas, nustatytas kiekvienai 2 priedėlyje nurodytai kategorijai, o Žaliojo Kyšulio žvejai, išskirtinėmis žvejybos teisėmis galės naudotis tų ribų neviršydami.

Išduodamas žvejybos licencijas Žaliasis Kyšulys laivų savininkams nurodo zonų, kuriose laivyba ir žvejyba draudžiama, ribas. Ši informacija perduodama ir Sąjungai.

3.Vietinio agento paskyrimas

Žaliojo Kyšulio uostuose norinčiam laimikį iškrauti ar perkrauti Sąjungos laivui gali atstovauti Žaliajame Kyšulyje reziduojantis agentas.

4.Banko sąskaita

Prieš įsigaliojant šiam protokolui Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos sumos, Sąjungos laivų mokamos pagal susitarimą, rekvizitus. Susijusias banko pavedimų išlaidas apmoka laivų savininkai.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1 dalis Taikomos procedūros

1.Žvejybos leidimo suteikimo sąlyga – reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įrašytas į Sąjungos žvejybos laivų registrą, ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo nuostatų. Turėtų būti įvykdyti visi ankstesni su laivo savininku, kapitonu arba pačiu laivu siejami įpareigojimai, susiję su žvejybos veikla, vykdoma Žaliajame Kyšulyje pagal susitarimą.

2.Prašymas išduoti žvejybos leidimą

Žvejybos leidimų prašymus Sąjunga pateikia Žaliajam Kyšuliui dėl kiekvieno pagal susitarimą pageidaujančio žvejoti laivo ne vėliau kaip likus 15 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos, naudojama 3 priedėlyje nustatytą formą. Prašymas turi būti užpildomas kompiuteriu arba ranka įskaitomai parašytomis didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis.

Žvejybos leidimo prašyme turi būti aiškiai nurodytos tikslinės rūšys.

Prie kiekvieno žvejybos leidimo prašymo, pagal galiojantį protokolą teikiamo pirmą kartą arba po atitinkamo laivo techninio pakeitimo, pridedamas įrodymas, kad sumokėtas nustatyto dydžio mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį ir IX skyriuje nurodytas nustatyto dydžio mokestis už stebėtojus, ir:

(a)vietinio laivo agento, jei toks yra, vardas, pavardė ir adresas;

(b)neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15×10 cm;    

(c)bet koks kitas dokumentas, kurio reikalaujama pagal susitarimą.

Norint pagal galiojantį protokolą pratęsti laivo, kurio techninės specifikacijos nėra pakeistos, žvejybos leidimo galiojimą, kartu su pratęsimo prašymu pateikiamas tik įrodymas, kad sumokėtas leidimo mokestis ir nustatyto dydžio mokestis už stebėtoją.

3.Žvejybos leidimo išdavimas

Žaliasis Kyšulys Sąjungai per penkiolika darbo dienų nuo visų paraiškos dokumentų gavimo išduoda žvejybos leidimą, pagal šį protokolą suteikiantį Sąjungai teisę žvejoti tunus ir susijusias rūšis („atum e afins“) bei kitų rūšių žuvis.

Pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą šio protokolo taikymo laikotarpiu, naujajame žvejybos leidime turi būti pateikta aiški pirminio žvejybos leidimo nuoroda.

Sąjunga žvejybos leidimą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Sąjungos tarnybos nedirba, Žaliasis Kyšulys žvejybos leidimą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

4.Žvejybos leidimus turinčių laivų laikinasis sąrašas

Išdavęs žvejybos leidimus, Žaliasis Kyšulys nedelsdamas sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Žaliojo Kyšulio zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai.

5.Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienus metus, jų galiojimas gali būti pratęsiamas.

Nustatant galiojimo laikotarpio pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

(a)pirmaisiais šio protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo protokolo įsigaliojimo dienos iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;    

(b)vėliau – kiekvieni ištisi kalendoriniai metai;    

(c)paskutiniais šio protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki šio protokolo galiojimo pabaigos.

6.Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimo kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama Sąjungai ir laivų savininkams arba vietiniams jų agentams. Tokia kopija laive galioja ne ilgiau kaip 60 dienų po žvejybos leidimo išdavimo datos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, laive turi būti laikomas žvejybos leidimo originalas.

7.Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas. Tačiau įrodytu force majeure atveju, pavyzdžiui, kai dėl didelio techninio gedimo laivas prarandamas ar jo ilgai negalima naudoti, Sąjungai paprašius žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam į keičiamąjį laivą panašiam laivui išduotu žvejybos leidimu.

Perleidimo atveju laivo savininkas ar jo agentas Žaliajame Kyšulyje keičiamąjį žvejybos leidimą grąžina, o Žaliasis Kyšulys nedelsdamas parengia pakaitinį žvejybos leidimą. Pakaitinis žvejybos leidimas nedelsiant išduodamas laivo savininkui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keičiamasis žvejybos leidimas. Pakaitinis žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią grąžinamas keičiamasis leidimas.

Žaliasis Kyšulys kuo greičiau atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos veiklos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai.

8.Aptarnaujantys laivai

Europos Sąjungai prašant ir kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms prašymą išnagrinėjus, Žaliasis Kyšulys leidžia, kad žvejybos licencijas turintiems ES žvejybos laivams padėtų aptarnaujantys laivai.

Aptarnaujančiuose laivuose negali būti žvejybos įrangos. Tokių laivų paslaugos neapima nei kuro papildymo, nei laimikio perkrovimo.

Aptarnaujantiems laivams, kiek įmanoma, taikoma tokia pati žvejybos leidimų prašymų teikimo procedūra, kokia nustatyta šiame skyriuje. Žaliasis Kyšulys sudaro aptarnaujančių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą ir nedelsdamas jį perduoda Sąjungai.

Šiems laivams taikomas 3 500 EUR metinis mokestis.

2 dalis Mokesčiai ir avansai

1.Laivų savininkų mokamas mokestis yra 70 EUR už sužvejotų žuvų toną.

2.Žvejybos leidimai išduodami, kai kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms pervedami tokie išankstiniai nustatyto dydžio mokesčiai:

–tunų žvejybos seineriams – 6 510 EUR per metus sumą, atitinkančią 93 tonų kiekį vienam laivui;

–kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams – 1 400 EUR per metus sumą, atitinkančią 20 tonų kiekį vienam laivui;

–dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantiems laivams – 3 850 EUR per metus sumą, atitinkančią 55 tonų kiekį vienam laivui.

3.Išankstinis nustatyto dydžio mokestis apima visus vietos ir nacionalinius mokesčius, išskyrus uosto, perkrovimo ir paslaugų suteikimo mokesčius. Pirmais ir paskutiniais metais išankstinis nustatyto dydžio mokestis ir jo atitikmuo tonomis vienam laivui apskaičiuojami prorata temporis, atsižvelgiant į mėnesių, kuriuos galioja licencija, skaičių.

4.Remdamasi laivų laimikio deklaracijomis Sąjunga parengia galutinę kiekvieno laivo laimikio ir mokesčių ataskaitą už praėjusių kalendorinių metų sezoną. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą per valstybes nares perduoda iki einamųjų metų balandžio 30 d. Per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos gavimo Žaliasis Kyšulys gali ją užginčyti, remdamasis patvirtinamaisiais duomenimis. Kilus nesutarimų, šalys tarpusavyje konsultuojasi jungtiniame komitete. Jei Žaliasis Kyšulys per trisdešimt dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

5.Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą išankstinį nustatyto dydžio mokestį, laivo savininkas trūkstamą sumą jos neginčydamas perveda Žaliajam Kyšuliui per 45 dienas. Tačiau jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už išankstinį nustatyto dydžio mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

III SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įrankiais ir priegauda, pagal laivų kategorijas nustatytos 2 priedėlyje.

Laivai laikosi visų ICCAT priimtų rekomendacijų. Atsižvelgdamos į tai, šalys stengiasi sumažinti atsitiktinai sužvejojamų vėžlių, jūrų paukščių ir kitų netikslinių rūšių gyvūnų kiekį. Sąjungos laivai šį atsitiktinį laimikį paleidžia į jūrą, taip padidindami šių rūšių gyvūnų išgyvenimo galimybes.

IV SKYRIUS

LAIMIKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.Pagal susitarimą žvejojančio Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą laikydamasis galiojančių ICCAT rezoliucijų ir rekomendacijų. Už elektroniniame žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas.

2.Visuose Sąjungos žvejybos laivuose, kuriems pagal šį protokolą išduota licencija, turi būti įrengta elektroninė sistema (ERS), kuri gali registruoti ir perduoti duomenis apie laivo žvejybos veiklą (ERS duomenis).

3.Laivui, kuris turi pagal šį protokolą išduotą licenciją ir neturi ERS arba kurio ERS neveikia, neleidžiama įplaukti į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną su tikslu vykdyti žvejybos veiklą.

4.Laimikio ataskaitų teikimo tvarka nustatyta 5 priedėlyje.

5.ERS duomenis laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri ją automatiškai perduoda Žaliajam Kyšuliui. Vėliavos valstybė užtikrina, kad duomenys būtų gauti ir įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę, leidžiančią saugiai juos laikyti bent 36 mėnesius.

6.Vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys įsitikina, kad turi kompiuterinę ir programinę įrangą, reikalingą ERS duomenims automatiškai perduoti.

7.ERS duomenys perduodami naudojant Europos Komisijos prižiūrimas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis.

8.Jei nesilaikoma laimikio ataskaitų teikimo nuostatų, Žaliasis Kyšulys gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus gauta trūkstama laimikio ataskaita, ir, remdamasis atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, taikyti nuobaudas laivo savininkui. Pažeidimui pasikartojus, Žaliasis Kyšulys gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Žaliasis Kyšulys nedelsdamas praneša Sąjungai apie bet kokias tokiais atvejais taikomas sankcijas.

9.Vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys paskiria ERS korespondentą, kuris veiks kaip ryšių palaikymo su šio Protokolo įgyvendinimu susijusiais klausimais centras. Vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys viena kitai perduoda savo ERS korespondentų kontaktinius duomenis ir prireikus tą informaciją nedelsdamos atnaujina.

V SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.Pranešimas

Žaliojo Kyšulio uostuose iškrauti ar perkrauti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą laimikį norinčio Sąjungos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki iškrovimo ar perkrovimo Žaliajam Kyšuliui turi nurodyti:

(a)iškrovime arba perkrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą,

(b)iškrovimo ar perkrovimo uostą,

(c)numatomą iškrovimo ar perkrovimo datą ir laiką,

(d)ketinamų iškrauti ar perkrauti kiekvienos rūšies žuvų kiekį (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius),

(e)perkrovimo atveju – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą,

(f)laivo, į kurį perkraunama, higieninių sąlygų pažymėjimą.

Perkrovimo operacija turi būti atliekama Žaliojo Kyšulio uosto, turinčio leidimą šiai operacijai, vandenyse. Perkrauti jūroje draudžiama.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, taikomos atitinkamos pagal Žaliojo Kyšulio teisės aktus nustatytos sankcijos.

2.Skatinimas iškrauti šalyje

Šalys bendradarbiauja, siekdamos prisidėti prie žuvininkystės sektoriaus plėtros Žaliajame Kyšulyje ir stiprinti ekonominį ir socialinį susitarimo poveikį, visų pirma didinant šalyje iškraunamo Sąjungos laivyno laimikio kiekį ir keliant žvejybos produktų vertę.

Laivų, kuriais žvejojami tunai, savininkai deda pastangas, kad dalis Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejoto laimikio būtų iškraunama šalyje. Iškrautas laimikis galės būti parduodamas vietos įmonėms už operatorių derybose nustatytą kainą.

Jungtinis komitetas, konsultuodamasis su suinteresuotosiomis šalimis, nuolat kontroliuos, kaip įgyvendinama skatinimo iškrauti šalyje strategija ir kaip faktiškai veikia uostų bei perdirbimo infrastruktūra.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ IR INSPEKTAVIMAS

1.Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

Apie žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo įplaukimą į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną ar išplaukimą iš jos Žaliajam Kyšuliui turi būti pranešama prieš tris valandas iki įplaukimo ar išplaukimo.

Pranešant apie laivo įplaukimą ar išplaukimą, visų pirma nurodoma:

(a)numatyta įplaukimo (išplaukimo) data, laikas ir geografinės koordinatės,

(b)laive laikomas kiekvienos rūšies žuvų kiekis (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius),

(c)produktų pateikimo būdas.

2.Laivgeografinių koordinačių pranešimai. LSS sistema

Visuose Sąjungos laivuose, kuriems išduotas leidimas pagal šį protokolą, turi būti įrengta palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (toliau – laivų stebėjimo sistema (LSS)), atitinkanti 4 priedėlyje nustatytas specifikacijas.

Laive esančią ir duomenims perduoti skirtą nuolatinio laivo geografinių koordinačių nustatymo sistemos palydovinę įrangą draudžiama perkelti, išjungti, sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar tyčia pakeisti, pakoreguoti ar suklastoti sistemos perduodamus ar užregistruotus duomenis.

Pranešimai teikiami per ERS / LSS sistemą arba, įvykus tokių sistemų gedimui, – el. paštu, faksu ar radijo ryšiu. Žaliasis Kyšulys atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančiuose žvejybos leidimus turinčiuose Sąjungos laivuose turi būti įdiegta palydovinė laivų stebėjimo sistema (LSS), užtikrinanti, kad duomenys apie tų laivų geografines koordinates būtų nuolat (kas valandą) automatiškai perduodami jų vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC).

Kiekviename pranešime apie geografines koordinates turi būti nurodoma:

(a)laivo identifikavimo duomenys,

(b)paskutinės geografinės laivo koordinatės (ilguma, platuma) su mažesne kaip 500 m paklaida, taikant 99 % pasikliautinąjį intervalą,

(c)geografinių koordinačių užregistravimo data ir laikas,

(d)laivo greitis ir kursas,

(e)pranešimas turi būti sukonfigūruotas 4 priedėlyje nurodytu formatu.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdantis apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas laivu pažeidėju.

3.Inspektavimas

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje ar uoste esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Žaliojo Kyšulio laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji Žaliojo Kyšulio inspektoriai informuoja Sąjungos laivą apie savo sprendimą atlikti inspektavimą. Inspektavimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Įgaliotieji inspektoriai Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Inspektavimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau.

Žaliasis Kyšulys, atlikdamas inspektavimą jūroje, gali leisti Sąjungai dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Sąjungos laivo kapitonas Žaliojo Kyšulio inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno inspektavimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio įgaliotieji inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į inspektavimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Inspektavimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą įgaliotieji Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją. Per aštuonias dienas po atlikto inspektavimo Žaliojo Kyšulio inspektoriai perduoda vieną inspektavimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

VII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.Su pažeidimais susijusios informacijos tvarkymas

Pagal šį priedą išduotą žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo padarytas pažeidimas turi būti nurodomas inspektavimo ataskaitoje.

Tai, kad kapitonas pasirašo inspektavimo ataskaitą, nedaro poveikio laivo savininko teisei į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2.Laivo sulaikymas. Informacinis susitikimas

Jei tai leidžiama nustatyto pažeidimo atveju taikytinuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose, pažeidimą padaręs Sąjungos laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į Žaliojo Kyšulio uostą.

Ne vėliau kaip per vieną darbo dieną Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo sulaikymą. Prie šio pranešimo pridedama informacija apie sulaikymo priežastis.

Prieš taikydamas priemones laivui, kapitonui, įgulai ar kroviniui, išskyrus įrodymams išsaugoti būtinas priemones, Žaliasis Kyšulys Sąjungos prašymu per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą surengia informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išsiaiškinti ir tolesniems veiksmams, kurių gali būti imamasi, paaiškinti. Tokiame informaciniame susitikime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3.Nuobaudos už pažeidimus. Kompromiso procedūra

Nuobaudą už nustatytą pažeidimą nustato Žaliasis Kyšulys, remdamasis galiojančiais nacionalinės teisės aktais.

Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su nusikalstama veika, Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos sankcijos sąlygos ir dydis. Tokioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.Teismo procesas. Banko garantija

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo pažeidėjo savininkas Žaliojo Kyšulio nurodytam bankui pateikia banko garantiją, o garantijos suma, kurią nustato Žaliasis Kyšulys, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko garantijos negalima atsiimti iki teisminės procedūros pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko garantijos užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui garantijos suma grąžinama nedelsiant:

(a)visa, jei netaikoma jokia nuobauda,

(b)jos likutis, jei taikoma nuobauda yra bauda, kurios suma mažesnė už banko garantiją.

Apie teismo proceso baigtį Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai per aštuonias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

5.    Laivo ir įgulos paleidimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama per kompromiso procedūrą nustatyta bauda arba kai pateikiama banko garantija.

VIII SKYRIUS

JŪRININKŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.Priimamų jūrininkų skaičius

Sąjungos laivai žvejybos sezono Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje metu į laivą dirbti priima Žaliojo Kyšulio jūrininkus, laikydamiesi tokių ribų:

(a)tunų žvejybos seineriai priima ne mažiau kaip šešis jūrininkus;

(b)tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip du jūrininkus;

(c)dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip penkis jūrininkus.

Sąjungos laivų savininkai stengiasi į laivus priimti ir papildomų Žaliojo Kyšulio jūrininkų.

2.Laisvas jūrininkų pasirinkimas

Žaliasis Kyšulys yra sudaręs kvalifikuotų Žaliojo Kyšulio jūrininkų, kurie gali būti įdarbinami Sąjungos laivuose, sąrašą.

Laivo savininkas arba jo agentas iš šio sąrašo laisva valia pasirenka Žaliojo Kyšulio jūrininkus, kuriuos priims į laivą, ir Žaliajam Kyšuliui praneša apie jų įtraukimą į įgulos sudėtį.

3.Jūrininkų sutartys

Su Žaliojo Kyšulio jūrininkais, kuriems gali atstovauti jų profsąjunga, laivo savininkas arba jo agentas sudaro darbo sutartis. Darbo sutartį vizuoja Žaliojo Kyšulio jūreivystės institucija. Sutartyje visų pirma nurodoma priėmimo į laivą data ir uostas.

Sutartimi užtikrinama, kad jūrininkai galėtų naudotis Žaliajame Kyšulyje taikomu socialiniu draudimu. Draudimas galioja mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atvejais.

Sutartį pasirašiusiems asmenims duodama sutarties kopija.

Žaliojo Kyšulio jūrininkams suteikiamos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijoje nustatytos pagrindinės darbo teisės. Tai visų pirma yra asociacijų laisvė, faktinis teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas ir diskriminacijos panaikinimas darbo ir profesinėje srityse.

4.Jūrininkų atlyginimai

Žaliojo Kyšulio jūrininkams atlyginimą moka laivo savininkas. Jį dar prieš išduodant žvejybos leidimą bendru sutarimu nustato laivo savininkas ir jo atstovas Žaliajame Kyšulyje.

Atlyginimas negali būti mažesnis nei už nacionalinių laivų įgulos narių atlyginimą, nei už TDO nustatyto dydžio atlyginimą.

5.Jūrininkų pareigos

Jūrininkas laivo, į kurį jis paskirtas, kapitonui turi prisistatyti dieną prieš sutartyje nurodytą priėmimo į laivą dieną. Kapitonas jūrininkui praneša priėmimo į laivą datą ir laiką. Jei jūrininkas atsisako ar neprisistato numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir numatytu laiku, jo sutartis laikoma negaliojančia, o laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos priimti tą jūreivį į laivą. Tokiu atveju laivo savininkui netaikoma jokia piniginė nuobauda ir iš jo nereikalaujama kompensacinės išmokos.

6.JŪRININKŲ NEPRIĖMIMAS Į LAIVĄ

Laivų savininkai, į laivus nepriėmę Žaliojo Kyšulio jūrininkų, anksčiau nei einamųjų metų rugsėjo 30 d. už kiekvieną pagal šio skyriaus pradžioje nustatytą skaičių privalėtą priimti, bet nepriimtą jūrininką sumoka 20 EUR už kiekvieną dieną, kurią jų laivai praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

IX SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.Žvejybos veiklos stebėjimas

Kol bus įgyvendinta regiono stebėtojų sistema, laivai, kuriems leidžiama pagal susitarimą žvejoti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, vietoj regioninių stebėtojų pagal šiame skyriuje nurodytas taisykles priima Žaliojo Kyšulio paskirtus stebėtojus.

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikoma pagal susitarimą vykdomos jų žvejybos veiklos stebėjimo sistema.

Ši stebėjimo sistema atitinka ICCAT priimtų rekomendacijų nuostatas.

2.Paskirti laivai ir stebėtojai

Žaliasis Kyšulys nurodo, kurie Sąjungos laivai turi įlaipinti stebėtojus, ir laivui paskirto stebėtojo pavardę praneša ne vėliau nei likus 15 dienų iki numatytos stebėtojo įlaipinimo datos.

Išduodamas žvejybos leidimą, Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai ir laivo savininkams ar jų agentams, į kuriuos laivus paskirti stebėtojai , ir nurodo stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Žaliasis Kyšulys Sąjungai, laivo savininkams ar jų agentams nedelsdamas praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Žaliasis Kyšulys stengsis neskirti stebėtojų į laivus, kuriuose jau yra stebėtojas arba kurie jau oficialiai įpareigoti įlaipinti stebėtoją to žvejybos sezono metu vykdydami veiklą ne Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Stebėtojai laive praleidžia ne daugiau laiko, nei būtina jų pareigoms atlikti.

3.Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį už žvejybos leidimą, laivo savininkas Žaliajam Kyšuliui taip pat sumoka nustatyto dydžio mokestį už kiekvieną laivą – 200 EUR per metus.

4.Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Žaliasis Kyšulys.

5.Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojo įlaipinimo sąlygas, visų pirma jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Žaliasis Kyšulys.

Stebėtojui laive taikomas aukšto rango įgulos nario statusas. Tačiau stebėtojo priėmimas į laivą priklauso nuo techninės laivo struktūros.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas padengia laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas stebėtojo fizinis saugumas ir bendra gerovė.

Stebėtojams sudaromos sąlygos naudotis visa jų pareigoms vykdyti reikalinga įranga. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6.Stebėtojo pareigos

Būdami laive stebėtojai:

(a)imasi visų būtinų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ir kad nebūtų trukdoma jas vykdyti,

(b)tausoja laive esančias priemones ir įrangą,

(c)laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7.Stebėtojų įlaipinimas ir išlaipinimas

Stebėtojas priimamas į laivą laivo savininko pasirinktame uoste.

Laivo savininkas ar jo atstovas ne vėliau kaip likus dešimčiai dienų iki įlaipinimo praneša Žaliajam Kyšuliui stebėtojo įlaipinimo datą, laiką ir uostą. Jei stebėtojai į laivą įlaipinami užsienio šalyje, jų kelionės į įlaipinimo uostą išlaidas padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas neprisistato sutartu įlaipinimo laiku ir nepasirodo per dvylika valandų nuo nustatytos įlaipinimo į laivą dienos ir valandos, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos įlaipinti stebėtoją į laivą. Tokiu atveju laivas turi teisę išplaukti iš uosto ir pradėti žvejybos operacijas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Žaliojo Kyšulio uoste, laivo savininkas savo sąskaita užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Žaliąjį Kyšulį.

8.Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka šias užduotis:

(a)stebi laivo žvejybos veiklą;

(b)tikrina laivo geografines koordinates per žvejybos operacijas;

(c)atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

(d)registruoja naudojamą žvejybos įrankį;

(e)tikrina laivo žurnale įregistruotus duomenis apie laimikį, sužvejotą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

(f)tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą laimikį;

(g)laivui vykdant veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba elektroniniu paštu pateikia savo pastabas ir praneša apie laive esantį laimikio ir priegaudos kiekį.

9.Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdami laivą stebėtojai laivo kapitonui pateikia savo stebėjimo ataskaitą. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas kapitonui atiduoda ataskaitos kopiją.

Stebėtojas perduoda ataskaitą Žaliajam Kyšuliui, kuris vieną ataskaitos kopiją perduoda Sąjungai per aštuonias dienas nuo stebėtojo išlaipinimo.

PRIEDO PRIEDĖLIAI

1 priedėlis.Žaliojo Kyšulio žvejybos zona

2 priedėlis. Techninės išsaugojimo priemonės

3 priedėlis. Žvejybos leidimo prašymo forma

4 priedėlis. Laivų stebėjimo sistema (LSS)

5 priedėlis. Elektroninės duomenų apie laivo žvejybos veiklą perdavimo sistemos (ERS) diegimas

1 priedėlis

Žaliojo Kyšulio žvejybos zona

Žaliojo Kyšulio žvejybos zona tęsiasi 200 jūrmylių nuo šių bazinių linijų:

Remiantis 1993 m. vasario 17 d. Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Senegalo Respublikos pasirašyta sutartimi, jūrų siena su Senegalu apibrėžiama šiais taškais:

2 priedėlis

Techninės apsaugos priemonės

1.Visoms kategorijoms taikomos priemonės:

(a)Žvejoti draudžiamų žuvų rūšys:

Remiantis Migruojančių rūšių konvencija ir ICCAT rezoliucijomis, draudžiama žvejoti didžiąsias mantas (Manta birostris), milžinryklius (Cetorhinus maximus), baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias), didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), Sphyrnidae šeimos kūjaryklius (išskyrus mažuosius kūjaryklius tiburo), ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis).

Pagal nacionalinius Žaliojo Kyšulio teisės aktus draudžiama žvejoti bangininius ryklius (Rhincondon typus). Draudimas šalinti ryklių pelekus:

Draudžiama laivuose šalinti ryklių pelekus, taip pat juos palikti laive, perkrauti arba iškrauti. Nepadarant poveikio ankstesniai nuostatai, siekiant palengvinti sandėliavimą laive, ryklių pelekai gali būti iš dalies įpjaunami ir prilenkiami prie karkaso, tačiau iki iškrovimo nuo karkaso neatskiriami.

(b)Perkrovimas jūroje:

Perkrauti jūroje draudžiama. Perkrovimo operacija turi būti atliekama Žaliojo Kyšulio uosto, turinčio leidimą šiai operacijai, vandenyse.

2.Specialios priemonės

1 LENTELĖ. TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

(1)Žvejybos zona: už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos.

(2)Leidžiami įrankiai: kartinės ūdos.

(3)Tikslinės rūšys: Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus), Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis).

Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

2 LENTELĖ. TUNŲ ŽVEJYBOS SEINERIAI

(1)Žvejybos zona: už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos, atsižvelgiant į tai, kad Žaliojo Kyšulio žvejybos zona yra salynas.

(2)Leidžiami įrankiai: traukiamieji tinklai.

(3)Tikslinės rūšys: Gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus), Dryžieji tunai (Katsuwonus pelamis).

Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3 LENTELĖ. DREIFUOJANČIOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

(1)Žvejybos zona: už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos.

(2)Leidžiami įrankiai: dreifuojančiosios ūdos.

(3)Tikslinės rūšys: Durklažuvės (Xiphias gladius), melsvieji rykliai (Prionace glauca), gelsvauodegiai tunai (Thunnus albacares), didžiaakiai tunai (Thunnus obesus).

Priegauda: laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3.Atnaujinimas

Ketindamos pagal mokslines rekomendacijas atnaujinti šias technines apsaugos priemones šalys konsultuojasi jungtiniame komitete.

3 priedėlis

Žvejybos leidimo prašymo forma

ŽALIOJO KYŠULIO IR EUROPOS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS SUSITARIMAS

I.PRAŠYMO TEIKĖJAS

1.Prašymo teikėjo pavadinimas (vardas ir pavardė):    

2.Gamintojų organizacijos (GO) pavadinimas arba laivo savininko vardas ir pavardė:    

3.GO arba laivo savininko adresas:    

4.Tel.:    Faksas:    E. paštas:    

5.Kapitono vardas ir pavardė:    Pilietybė:    E. paštas:    

6.Vietinio agento pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas:    

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

7.Laivo pavadinimas:    

8.Vėliavos valstybė:    Registracijos uostas:    

9.Išoriniai žymenys:     MMSI numeris:    IMO numeris:    

10.Dabartinės registracijos data (DD/MM/MMMM): …/…/…

Ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra):    

11.Pastatymo vieta:    Data (DD/MM/MMMM): …/…/…

12.Radijo šaukinys: HF:    VHF:    

13.Palydovinio ryšio numeris:    Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS):    

III.TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

14.Bendrasis laivo ilgis (metrais)    Bendrasis laivo plotis (metrais)    

Tonažas (išreikštas Londono GT)    

15.Variklio tipas    Variklio galia (KW)    

16.Laivo įgulos narių skaičius    

17.Laimikio laikymo laive būdas    Ledas ◻ Šaldymas ◻ Mišrus ◻ 

18.Užšaldymas ◻

19.Paros perdirbimo pajėgumas tonomis    

Žuvų triumų skaičius    Bendras žuvų triumų tūris (m3)    

20.LSS. Automatinio geografinių koordinačių nustatymo įrangos duomenys

Gamintojas    Modelis    Serijos numeris    

Programinės įrangos versija    Palydovinio ryšio operatorius (MCSP)    

IV.ŽVEJYBOS VEIKLA

21.Leidžiamas žvejybos įrankis    Ū gaubiamasis tinklas    Ū ūdos    Ū kartinės ūdos

22.Laimikio iškrovimo vieta    

23.Licencijos prašoma laikotrapiui nuo (DD/MM/MMMM) …/…/… iki (DD/MM/MMMM) …/…/…

Aš, toliau pasirašęs, tvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga, tiksli ir pateikta sąžiningai.

Kur…………………………………., kada .../.../

Prašymo teikėjo parašas    

4 priedėlis

LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (LSS)

1.Laivgeografinių koordinačių pranešimai. LSS sistema

Pirmosios geografinės koordinatės, užregistruotos įplaukus į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną, žymimos kodu ENT. Visos vėlesnės geografinės koordinatės žymimos kodu POS, išskyrus pirmąsias geografines koordinates, užregistruotas išplaukus iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos (jos žymimos kodu EXI).

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą ir, jei reikia, elektroninį pranešimų apie geografines koordinates perdavimą. Pranešimai apie geografines koordinates registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2.Laivo pranešimų perdavimas sugedus LSS

Kapitonai užtikrina, kad jų laivų LSS nuolat veiktų be trūkumų ir kad pranešimai apie geografines koordinates būtų tinkamai perduodami vėliavos valstybės ŽSC.

Sugedusi laivo VMS sistema turi būti pataisyta ar pakeista per 30 dienų. Praėjus šiam terminui, laivui nebeleidžiama žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių LSS sistema yra sugedusi, pranešimus apie geografines koordinates vėliavos valstybės ŽSC turi perduoti ne rečiau kaip kas keturias valandas e. paštu arba faksu pateikdami visą privalomą informaciją.

3.Saugus pranešimų apie geografines koordinates perdavimas Žaliajam Kyšuliui

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia pranešimus apie atitinkamų laivų geografines koordinates Žaliojo Kyšulio ŽSC. Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tų adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pranešimus apie geografines koordinates vienas kitam perduoda elektroniniu būdu, naudodamiesi saugia ryšių sistema.

Žaliojo Kyšulio ŽSC informuoja vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungą apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio laivo tolydžiai perduodamų pranešimų apie geografines koordinates pertrūkį, jei jis nėra pranešęs apie išplaukimą iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos.

4.Ryšių sistemos sutrikimai

Žaliasis Kyšulys užtikrina, kad jo elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdamas praneša Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant pranešimus apie geografines koordinates, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilusius ginčus nagrinėja jungtinis komitetas.

Kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą manipuliaciją laivo LSS, kuria siekiama sutrikdyti LSS veikimą ar suklastoti per ją teikiamus pranešimus apie geografines koordinates. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytos nuobaudos.

5.Pranešimų apie geografines koordinates teikimo dažnumo pakeitimas

Remdamasis pažeidimą įrodančiais elementais, Žaliasis Kyšulys vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopija nusiunčiama Sąjungai), kad nustatytą tyrimo laikotarpį pranešimų apie geografines koordinates siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimties minučių. Tuos įrodomuosius elementus Žaliasis Kyšulys turi nusiųsti vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC pranešimus apie geografines koordinates Žaliajam Kyšuliui nedelsdamas pradeda siųsti laikydamasis naujo intervalo.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Žaliojo Kyšulio ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai apie tolesnius veiksmus, jei jų numatyta.

6.LSS pranešimų perdavimas Žaliajam Kyšuliui

Kad Žaliojo Kyšulio ŽSKC galėtų nustatyti ŽSKC siuntėją, perduodant duomenis reikalinga ši informacija:

ŽSKC serverio IP adresas ir (arba) DNS duomenys;

SSL sertifikatas (visa sertifikavimo grandinė).

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

naudojami rašmenys turi atitikti ISO 8859.1 standartą;

dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir srities kodas SR žymi pranešimo pradžią;

visi duomenys žymimi jiems skirtu kodu ir nuo kitų duomenų atskiriami dvigubu pasviruoju brūkšniu (//);

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys;

kodas ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi pranešimo pabaigą.

5 priedėlis

Elektroninės laivo žvejybos veiklos ataskaitų teikimo sistemos (ERS) diegimas

Žvejybos duomenų registravimas ir ERS deklaracijų teikimas

1.Žvejybos zonoje esančio ir pagal šį protokolą išduotą licenciją turinčio Sąjungos žvejybos laivo kapitonas:

(a)kiekvieną įplaukimą į žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos registruoja specialiu pranešimu, kuriame nurodomas kiekvienos rūšies žuvų, laikomų laive tokio įplaukimo ar išplaukimo metu, kiekis ir įplaukimo arba išplaukimo data, laikas ir geografinės koordinatės. Šis pranešimas ERS arba kitomis ryšio priemonėmis perduodamas ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki įplaukimo ar išplaukimo, apie kuriuos kapitonas praneša Žaliojo Kyšulio ŽSC;

(b)kasdien registruoja laivo geografines koordinates vidurdienį, jei nebuvo vykdyta jokia žvejybos veikla;

(c)registruoja kiekvienos žvejybos operacijos geografines koordinates, įrankio tipą, sužvejotą kiekvienos rūšies žuvų kiekį (atskirai nurodydamas laive paliktą laimikį ir į jūrą išmestą laimikį). Visos žuvų rūšys nurodomos FAO triraidžiais kodais; kiekis išreiškiamas gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

(d)kasdien ne vėliau kaip 24:00 val „00:00“ perduoda vėliavos valstybei į elektroninį žvejybos žurnalą įrašytus duomenis; duomenys perduodami už kiekvieną žvejybos zonoje praleistą dieną, įskaitant dienas, kai laimikio nesužvejota. Duomenys taip pat perduodami išplaukiant iš žvejybos zonos.

2.Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų duomenų tikslumą.

3.Pagal šio protokolo priedo IV skyriaus nuostatas vėliavos valstybė perduoda ERS duomenis Žaliojo Kyšulio Žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC).

UN/CEFACT formato duomenys perduodami Europos Komisijos įdiegtu FLUX tinklu.

Kol jo nėra, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos duomenys perduodami per DEH (Data Exchange Highway) ES ERS (v. 3.1) formatu.

Laivo vėliavos valstybės ŽSC momentinius laivo pranešimus (COE, COX, PNO) nedelsdamas automatiškai perduoda Žaliojo Kyšulio ŽSC. Kitų tipų pranešimai nuo datos, kurią faktiškai pradedamas naudoti UN-CEFACT formatas, taip pat perduodami automatiškai vieną kartą per dieną, o iki tos datos yra perduodami nedelsiant po to, kai Žaliojo Kyšulio ŽSC automatiškai pateikia prašymą vėliavos valstybės ŽSC per centrinį Europos Komisijos mazgą. Įdiegus naująjį formatą, pastarasis perdavimo būdas bus naudojimas tik specifinių prašymų, susijusių su istoriniais duomenimis, atveju.

4.Žaliojo Kyšulio ŽSC patvirtina jam siunčiamų momentinių ERS duomenų gavimą, nusiųsdamas gavimo patvirtinimo pranešimą ir patvirtindamas gauto pranešimo tinkamumą. Žaliasis Kyšulys gavimo patvirtinimo nesiunčia, kai gauna duomenis, kurių pats paprašė. Žaliasis Kyšulys visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.

Laive esančios elektroninio perdavimo sistemos arba ryšių sistemos gedimas

5.Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliojo Kyšulio ŽSC nedelsdamas vienas kitam praneša apie visus įvykius, galinčius turėti įtakos laivo ar kelių laivų ERS duomenų perdavimui.

6.Jei Žaliojo Kyšulio ŽSC negauna duomenų, kuriuos turi perduoti laivas, jis nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės ŽSC. Vėliavos valstybės ŽSC kiek įmanoma greičiau ištiria, kodėl ERS duomenys nebuvo gauti, ir praneša Žaliojo Kyšulio ŽSC apie tyrimo rezultatus.

7.Kai sutrinka duomenų perdavimas tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC, vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas apie tai praneša laivo kapitonui arba operatoriui arba jų atstovui (-ams). Gavęs tokį pranešimą, laivo kapitonas bet kokiomis tinkamomis telekomunikacijų priemonėmis kasdien ne vėliau kaip iki 24:00 val. vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms perduoda trūkstamus duomenis.

8.Sutrikus laive įrengtos elektroninės perdavimo sistemos veikimui, laivo kapitonas arba operatorius užtikrina, kad ERS būtų pataisyta arba pakeista per 10 dienų nuo sutrikimo nustatymo. Pasibaigus šiam terminui, laivui nebeleidžiama žvejoti žvejybos zonoje; jis turi per 24 valandas iš jos išplaukti arba įplaukti į Žaliojo Kyšulio uostą. Laivui leidžiama išplaukti iš to uosto arba grįžti į žvejybos zoną tik tada, kai jo vėliavos valstybės ŽSC nustato, kad ERS sistema vėl veikia tinkamai.

9.Jei Žaliasis Kyšulys negauna ERS duomenų dėl elektroninių sistemų, kurias prižiūri Europa arba Žaliasis Kyšulys, veikimo sutrikimo, atitinkama šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad šis sutrikimas būtų panaikintas kuo greičiau. Apie problemos išsprendimą nedelsiant pranešama kitai šaliai.

10.Vėliavos valstybės ŽSC kas 24 valandas Žaliojo Kyšulio ŽSC bet kokiomis turimomis elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčia visus ERS duomenis, kuriuos vėliavos valstybė gavo po paskutinio pranešimo perdavimo. Ta pati procedūra gali būti taikoma Žaliajam Kyšuliui paprašius, jei priežiūros darbai Europos prižiūrimas sistemas paveikia ilgiau nei 24 valandas. Žaliasis Kyšulys informuoja savo kompetentingas kontrolės tarnybas, kad Sąjungos laivai nebūtų laikomi nevykdančiais savo ERS duomenų perdavimo. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina, kad trūkstami duomenys būtų įtraukti į elektroninę duomenų bazę, tvarkomą pagal 3 punktą.

II PRIEDAS

Įgaliojimų taikymo sritis ir Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi jungtiniame komitete, nustatymo procedūra

1) Komisija įgaliojama derėtis su Žaliojo Kyšulio Respublika ir atitinkamais atvejais laikantis šio priedo 3 punkto Sąjungos vardu patvirtinti šio protokolo pakeitimus, susijusius su šiais klausimais:

a) žvejybos galimybių bei jų nuostatų ir atitinkamai finansinio įnašo peržiūra pagal Protokolo 7 straipsnio 1 dalį;

b) šio protokolo 5 straipsnyje numatytos sektoriui skirtos paramos sąlygų koregavimu;

c) valdymo priemonėmis, priklausančiomis jungtinio komiteto įgaliojimams pagal Protokolo 6 straipsnio 3 dalį, ir žvejybos vykdymo sąlygų koregavimu pagal Protokolo 7 straipsnio 2 dalį.

2) Pagal partnerystės susitarimą įsteigtame jungtiniame komitete Sąjunga:

a) veikia vadovaudamasi tikslais, kurių ji siekia vykdydama bendrą žuvininkystės politiką;

b) skatina laikytis pozicijų, kurios yra suderinamos su regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtomis atitinkamomis taisyklėmis ir atitinka pakrantės valstybių bendrai vykdomą valdymą.

3) Kai Jungtinio komiteto posėdyje numatyta priimti sprendimą dėl 1 punkte nurodytų Protokolo pakeitimų, imamasi būtinų priemonių, kad pozicijoje, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktus naujausius statistinius, biologinius ir kitus duomenis.

4) Šiuo tikslu, remdamosi tais duomenimis, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki atitinkamo jungtinio komiteto posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti parengiamąjį dokumentą, kuriame išsamiai išdėstyti konkretūs siūlomos Sąjungos pozicijos elementai.

Parengiamajame dokumente numatyta Sąjungos pozicija yra patvirtinta, jeigu tam tikras blokuojančiai mažumai ekvivalentiškas valstybių narių skaičius tam nepaprieštarauja Tarybos parengiamojo organo posėdžio metu arba per dvidešimt dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau. Pareiškus prieštaravimą, klausimas perduodamas Tarybai.

6) Jei vėlesniuose posėdžiuose, įskaitant posėdžius vietoje, susitarimo pasiekti neįmanoma , klausimas vėl perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.

7) Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų priemonių, kurios būtinos tolesniems veiksmams, susijusiems su jungtinio komiteto sprendimu, atlikti, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti atitinkamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti visus pasiūlymus, kurie būtini tam sprendimui įgyvendinti.