16.4.2018

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/2

---

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Gairės dėl žmonėms vartoti nebetinkamo maisto naudojimo pašarams

(2018/C 133/02)

1 SKYRIUS

ĮŽANGA

1.1.   Bendroji informacija, tikslas ir taikymo sritis

Komisija parengė veiksmų planą, kaip sumažinti maisto atliekas, kuris yra neatsiejama Komunikato dėl žiedinės ekonomikos (1) dalis. Viena iš iniciatyvų – nekonkuruojant su maisto bankų šaltiniais (2) vertingai panaudoti maisto (3), kuris dėl komercinių priežasčių arba gamybos problemų ar tam tikrų trūkumų nebetinka žmonėms vartoti, medžiagas saugiai panaudojant jas gyvūnų mitybai, nesukeliant pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai. Taigi naudojant tokį maistą pašarams tos medžiagos nėra kompostuojamos, nevirsta biodujomis arba nėra deginamos ar šalinamos sąvartynuose. Tai, kad tarp maisto, šalutinių gyvūninių produktų, pašarų ir atliekų daromas skirtumas, turi akivaizdų poveikį, susijusį su teisės aktų sistema, taikoma šių skirtingų kategorijų atitinkamiems produktams.

Įgyvendinant ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformą (4) 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį vyko konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti su šia iniciatyva susijusias problemas. Veiklos vykdytojai pareiškė, kad jiems susidaro tokia reikšminga arba neproporcinga našta, dėl kurios gali atsirasti kliūčių arba dėl kurios jie net gali neturėti galimybės tiekti žmonėms vartoti nebetinkamo maisto, kad jis būtų naudojamas pašarams:

—

problemos, dėl kurių sunkiau užtikrinti, kad žmonėms vartoti nebetinkamas maistas, skirtas naudoti pašarams, atitiktų pašarų teisės aktus, t. y. su pašarų sauga susijusius reikalavimus: rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais grindžiamų procedūrų taikymas, specifinis ženklinimas, atskiras žmonėms vartoti nebetinkamo maisto saugojimas ir gabenimas,

—	dvigubas įmonės, kaip maisto ir pašarų tvarkymo subjekto, registravimas ir su tuo susiję papildomi įmonių patikrinimai, kuriuos atlieka kelios skirtingos kontrolės institucijos (maisto, šalutinių gyvūninių produktų, pašarų ir atliekų srityse),

—	kai kuriose valstybėse narėse įtvirtinta prievolė, norint tiekti pašarus pašarų pramonei, dalyvauti privačiose sertifikavimo sistemose ir diegti gerąją gamybos praktiką, nors de jure tokios sistemos yra savanoriškos,

—

nepakankamas maisto tvarkymo subjektų registracijos reikalavimų suderinimas valstybėse narėse; kai kuriose valstybėse narėse registruotis kaip pašarų tvarkymo subjektui reikalaujama tik jeigu negyvūninis žmonėms vartoti nebetinkamas maistas tiekiamas tiesiogiai kaip pašarai ūkininkams, o kitose reikalaujama, kad visi maisto tvarkymo subjektai užsiregistruotų kaip pašarų tvarkymo subjektai, tiekiantys žmonėms vartoti nebetinkamą maistą naudoti pašarams.

Šiomis gairėmis siekiama išspręsti šias problemas laikantis galiojančios teisinės sistemos. Taigi jomis nėra kuriama jokių naujų teisės nuostatų ir nesiekiama išsamiai aprėpti visų šios srities nuostatų. Taip pat reikėtų pažymėti, kad jos skelbiamos nepažeidžiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateikto Sąjungos teisės išaiškinimo.

Šių gairių tikslas – palengvinti tam tikro žmonėms vartoti nebetinkamo maisto, kurio sudėtyje yra arba nėra gyvūninių produktų, panaudojimą pašarams. Gairės turėtų padėti nacionalinėms ir vietos kompetentingoms institucijoms ir maisto grandinės subjektams taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Šio tikslo reikėtų siekti:

—	aiškinant taikytinus teisės aktus atsižvelgiant į tam tikro produkto klasifikavimą,

—	padidinant teisinį aiškumą ir

—	pateikiant geriausios patirties pavyzdžių, kaip laikomasi galiojančios Sąjungos reglamentavimo sistemos kartu išvengiant nereikalingos administracinės naštos.

Į šių gairių taikymo sritį patenka:

—	maisto gamybos proceso produktai (kuriuos tiekia maisto gamintojai) ir

—	maistas, pateiktas rinkai supakuotas arba nesupakuotas (kurį tiekia maisto didmenininkai ir mažmenininkai).

Į šių gairių taikymo sritį nepatenka pašarams naudojami:

—	maisto priedai, fermentai ir kvapiosios medžiagos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008 (5),

—	maisto papildai, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (6), ir

—	viešojo maitinimo atliekos (7).

1.2.   Teisinės apibrėžtys

Bendrosios maisto pateikimo į pašarų grandinę taisyklės išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 178/2002 (8), (EB) Nr. 183/2005 (9), (EB) Nr. 767/2009 (10) ir žmonėms vartoti netinkamų šalutinių gyvūninių produktų taisyklėse Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (11) (toliau – Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas).

Šiame pranešime „žmonėms vartoti nebetinkamas maistas“ – tai maistas, pagamintas žmonėms vartoti visiškai laikantis Sąjungos teisės aktų maisto srityje, bet nebetinkamas žmonėms vartoti.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje „maistas“ apibrėžiamas kaip „bet kokia medžiaga arba produktas, perdirbtas, iš dalies perdirbtas arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte „maisto verslas“ apibrėžiamas kaip „pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 punkte „maisto verslo operatorius“ apibrėžiamas kaip „fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte „pašaras“ apibrėžiamas kaip „medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, skirtas šerti gyvulius per burną“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 5 punkte „pašarų verslas“ apibrėžiamas kaip „pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su pašarų auginimu, gamyba, perdirbimu, saugojimu, vežimu ir paskirstymu susijusią veiklą, įskaitant gamintoją, gaminantį, perdirbantį arba saugojantį jo paties ūkio gyvūnams skirtus pašarus“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte „pašarų verslo operatorius“ apibrėžiamas kaip „fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame pašarų versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“.

Reglamento (EB) Nr. 183/2005 3 straipsnio d punkte „ūkio subjektas“ apibrėžiamas kaip „pašarų verslo vienetas“, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 (12) 2 straipsnio 1 dalies c punkte – kaip „bet kuris maisto verslo padalinys“.

Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 3 straipsnio 13 punkte „įmonė arba gamykla“ apibrėžiama kaip „vieta, išskyrus žvejybos laivą, kurioje vykdoma veikla, susijusi su šalutinių gyvūninių produktų arba jų gaminių tvarkymu“.

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 7 punkte „mažmeninė prekyba“ apibrėžiama kaip „maisto tvarkymas ir (arba) perdirbimas bei jo saugojimas prekybos taške arba paskirstymas galutiniam vartotojui, įskaitant paskirstymo terminalus, visuomeninį maitinimą, fabrikų valgyklas, įstaigų aprūpinimą maistu ir gėrimais, restoranus ir kitokį panašų aprūpinimą maistu, parduotuves, prekybos centrų paskirstymo centrus ir didmeninės prekybos rinką“.

„Pateikimas rinkai“ apibrėžtas:

a)	Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte („patiekimas į rinką“) kaip „maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos“ ir

b)

Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 3 straipsnio 14 punkte („tiekimas rinkai“) kaip „veikla, kuria siekiama parduoti šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius trečiajai šaliai Bendrijoje, bet kokios kitos formos tiekimas tokiai trečiajai šaliai už atlygį arba nemokamai, arba sandėliavimas ketinant tiekti tokiai trečiajai šaliai“.

Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 3 straipsnio 1 punkte „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžiami kaip „gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma“.

Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 3 straipsnio 2 punkte „šalutinių gyvūninių produktų gaminiai“ apibrėžiami kaip „iš šalutinių gyvūninių produktų, juos vieną ar daugiau kartų apdorojus, transformavus arba perdirbus, pagaminti gaminiai“.

Komisijos reglamento (ES) Nr. 68/2013 (13) priedo A dalies 3 punkte „nebevartotini maisto produktai“ apibrėžiami kaip „maisto produktai, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie buvo pagaminti žmonėms vartoti visapusiškai laikantis ES maisto teisės aktų, bet dėl praktinių arba logistinių sumetimų, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitokių defektų nebėra skirti vartoti žmonėms ir, vartojami kaip pašaras, nekelia pavojaus sveikatai“.

Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte „pašarinės žaliavos“ apibrėžiamos kaip „natūralūs, švieži arba apdoroti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, kurie pirmiausia yra skirti gyvūnų mitybos poreikiams tenkinti ir pramoniniu būdu perdirbti šie produktai bei organinės ir neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, skirti gyvūnams tiesiogiai šerti arba, juos perdirbus ar ruošiant kombinuotuosius pašarus, arba kaip premiksų užpildas“.

Europos Parlamento ir Tarybos bendrojoje atliekų direktyvoje 2008/98/EB (14) (toliau – Bendroji atliekų direktyva) „atliekos“ apibrėžiamos kaip „medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti“. Su pagrindiniu terminu „atsikratymas“ susiję paaiškinimai:

—	atliekų atsikratymas reiškia ir jų naudojimą, ir jų šalinimą. Tačiau tai nereiškia, kad bet kokia panaudojama ir (arba) šalinama medžiaga yra atliekos per se,

—	gali būti atsikratoma bet kokios teigiamos, neutralios ar neigiamos komercinės vertės medžiagos,

—	atliekų gali būti atsikratoma privaloma teisine tvarka, turėtojui priėmus sąmoningą sprendimą arba netyčia,

—	medžiagos saugojimo vieta nelemia jos laikymo atliekomis.

Bendrojoje atliekų direktyvoje „naudojimas“ apibrėžiamas kaip bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje.

1.3.   Žmonėms vartoti nebetinkamo maisto klasifikavimas

Žmonėms vartoti nebetinkami maisto produktai

a)

produktai, kurie nėra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje nėra gyvūninių produktų arba kurie nėra užteršti gyvūniniais produktais; tokie negyvūniniai produktai gali: i) tiesiogiai tapti pašarais, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002 ir pagal jo taikymo sritį, jeigu tai maisto gamybos procese susidarantys šalutiniai produktai, arba ii) tapti atliekomis, kaip apibrėžta Bendrojoje atliekų direktyvoje (prieš jiems tampant pašarais) ir pagal jos taikymo sritį, jeigu tai galutiniai produktai;

b)

produktai, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais; tokie gyvūniniai produktai tampa šalutiniais gyvūniniais produktais, kaip apibrėžta Šalutinių gyvūninių produktų reglamente (prieš jiems tampant pašarais) ir pagal jo taikymo sritį.

Pašalinti produktą iš maisto tiekimo grandinės ir užtikrinti, kad jis nebebūtų skirtas žmonėms vartoti, gali būti reikalaujama pagal įstatymus (pvz., greitai gendantys maisto produktai, kuriuos draudžiama pateikti Sąjungos rinkai po jų datos „Tinka vartoti iki…“, nes jie nėra saugūs žmonėms vartoti) arba atsakingo maisto tvarkymo subjekto sprendimu. Sprendimo pašalinti produktą iš maisto tiekimo grandinės atšaukti negalima.

Jeigu maisto produktas pagamintas iš gyvūninių produktų, jo sudėtyje yra gyvūninių produktų arba jis užterštas gyvūniniais produktais, jam tiesiogiai taikomos Šalutinių gyvūninių produktų reglamente nustatytos taisyklės. Taigi žmonėms vartoti nebetinkami gyvūniniai maisto produktai pirma tampa šalutiniais gyvūniniais produktais ir, laikantis Šalutinių gyvūninių produktų reglamente bei Užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos reglamente (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (15)) nustatytų taisyklių, gali tapti pašarais; šiam klausimui skirtas šio pranešimo 4 skyrius.

Jeigu tam tikros produkto partijos ženklinimo etiketėje nurodyta, kad ji nėra skirta naudoti pašarams, ūkio subjektas vėlesniame grandinės etape šios deklaracijos pakeisti negali. Šių produktų negalima įtraukti į pašarų grandinę vėliau (Reglamento (EB) Nr. 183/2005 II priedas).

Pav.

Maisto virsmo pašarais diagrama

2 SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnį nesaugius pašarus draudžiama pateikti rinkai ir šerti maistui skirtiems gyvūnams. Pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį tas principas išplečiamas ir taikomas visiems gyvūnams.

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalimi, maisto tvarkymo subjektai visais su jų kontroliuojamu verslu susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais turi užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusių maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir privalo tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Faktų ir aplinkybių, dėl kurių subjektui gali būti skirtos baudžiamosios sankcijos ir (arba) kilti civilinė atsakomybė, nustatymas yra klausimas, priklausantis nuo konkrečių nacionalinių teisinių sistemų struktūros. Daugiau informacijos apie Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalies reikšmę ir poveikį nustatant žemės ūkio produktų grandinės subjektų atsakomybę galima rasti Bendrojo maisto produktus reglamentuojančio teisės akto įgyvendinimo gairėse (16).

Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnį maisto ir pašarų tvarkymo subjektai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną arba kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Taikant tokį atsekamumo principą užtikrinamas visos maisto grandinės vientisumas.

3 SKYRIUS

Maisto produktai, kurių sudėtyje nėra gyvūninių produktų ir kurie nebetinka žmonėms vartoti

3.1.   Maisto produktai, kurie nėra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje nėra gyvūninių produktų arba kurie nėra užteršti gyvūniniais produktais, ir atliekų teisės aktai

Jeigu maisto gamybos produktai ir maistas nėra pagaminti iš gyvūninių produktų, jų sudėtyje nėra gyvūninių produktų ir jie nėra užteršti gyvūniniais produktais ir nebetinka žmonėms vartoti, t. y. išmesti maisto produktai, jie gali tapti atliekomis arba būti panaudoti pašarams. Reikia išskirti keturis atvejus, kaip išdėstyta toliau a ir b punktuose.

a)

Maisto gamybos procese susidarantys produktai, išskyrus galutinius produktus   Įvairiuose maisto pramonės sektoriuose gamybos procese susidaro šalutiniai produktai, kuriuos galima panaudoti kaip pašarus, pvz.,   traiškant saulėgrąžų sėklas susidaro saulėgrąžų sėklų išspaudos,   malant miltus susidaro kviečių gemalai,   gaminant cukrų susidaro cukrinių runkelių melasa,   gaminant krakmolą susidaro krakmolo hidrolizato išspaudos,   gaminant duonos ir konditerijos gaminius, kurių sudėtyje nėra gyvūninių produktų, susidaro šalutiniai duonos ir makaronų gaminių pramonės produktai. Tiems šalutiniams maisto pramonės produktams nėra nustatomos datos „Tinka vartoti iki…“ arba „Geriausias iki…“, kaip numatyta 5.1 skirsnyje, bet jiems taikomas toks pat požiūris, kaip „maisto įmonėse ant grindų nukritusioms medžiagoms“, kaip numatyta 5.2 skirsnyje. Šalutiniai produktai nelaikomi atliekomis, jeigu atitinka visus Bendrosios atliekų direktyvos 5 straipsnyje nustatytus kriterijus (17). Prievolė įrodyti kompetentingai institucijai, kad tam tikro produkto nelaikymo atliekomis kriterijai yra įvykdyti, tenka atitinkamam maisto tvarkymo subjektui. Kai kurios nacionalinės atliekų srities institucijos iš maisto pramonės atstovų reikalauja specialaus sertifikato, kuriame būtų išsamiai pagrįsta, kad tam tikras produktas, kurį veiklos vykdytojai teikia pašarams, atitinka Bendrojoje atliekų direktyvoje nustatytus nelaikymo atliekomis kriterijus. Toks sertifikatas gali būti laikomas nereikalingu, nes maisto tvarkymo subjektas, pvz., alaus darykla, tiekianti mieles kaip pašarų medžiagą, turi būti registruojamas kaip pašarų tvarkymo subjektas ir jį visiškai kontroliuoja pašarų srities institucijos.

b)

Galutiniai maisto produktai maisto gamybos lygmenyje ir didmeninės arba mažmeninės prekybos lygmenyje Maisto tvarkymo subjektas gali priimti sprendimą, kad galutiniai maisto produktai maisto gamybos lygmenyje (pvz., cukrus, saulėgrąžų aliejus, sulūžę ar netinkamos formos sausainiai) ir maistas, kuris buvo pateiktas rinkai ir pasiekė didmeninės ir mažmeninės prekybos lygį (pvz., duona kepyklose arba prekybos centruose) nebeturėtų būti skirti žmonėms vartoti, bet turėtų būti skirti naudoti pašarams. Tokie produktai neatitinka Bendrojoje atliekų direktyvoje nustatytų šalutinių produktų kriterijų, net jeigu jie skirti naudoti kaip pašarai. Todėl daugelio valstybių narių institucijos griežtai taiko tokiems maisto produktams Bendrosios atliekų direktyvos reikalavimus ir maisto tvarkymo subjekto sprendimą pašalinti juos iš maisto tiekimo grandinės laiko sprendimu išmesti tą maistą. Geras tokios praktikos pavyzdys: sunkvežimiams, gabenantiems nebetinkamus žmonėms vartoti negyvūninius maisto produktus, kuriuos planuojama įtraukti į pašarų grandinę (pvz., supakuotus sausainius, vežamus kertant valstybių narių sienas), gali būti skirta bauda už Bendrosios atliekų direktyvos reikalavimų nesilaikymą, nes gaunančiojoje valstybėje narėje ta siunta laikoma atliekomis. Reikalavimas laikytis Sąjungos atliekų teisės aktų prieš negyvūniniams maisto produktams tampant pašarais yra gana didelė našta veiklos vykdytojams, kurie svarsto galimybę tiekti juos į pašarų grandinę. Dėl to reikalavimo gali kilti kliūčių laisvam tokių produktų judėjimui vidaus rinkoje, nes kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad būtų taikomos Sąjungos atliekų teisės aktais grindžiamos vežimo taisyklės, o kitose taikomi maisto teisės aktai. Šiuo metu vyksta Bendrosios atliekų direktyvos peržiūra ir Komisijos pasiūlyme (18) numatoma neįtraukti į taikymo sritį negyvūninių medžiagų, skirtų naudoti kaip pašarus. Šiame skirsnyje nurodytiems galutiniams produktams taikomi požiūriai, susiję su datomis „Tinka vartoti iki…“ arba „Geriausias iki…“, kaip numatyta 5.1 skirsnyje, ir su „maisto įmonėse ant grindų nukritusiomis medžiagomis“, kaip numatyta 5.2 skirsnyje.

Skirsnio santrauka

1.

Maisto pramonės šalutiniai negyvūniniai produktai, kaip numatyta šio skirsnio a punkte, neturėtų būti savaime laikomi atliekomis ir jiems gali būti tiesiogiai taikomi pašarų teisės aktai.

2.

Įrodyti, kad šalutinis negyvūninis produktas, kaip numatyta šio skirsnio a punkte, kurį maisto tvarkymo subjektai pateikia rinkai kaip pašarus, nėra atliekos, turi patys maisto tvarkymo subjektai. Tačiau bendrasis reikalavimas dėl nelaikymo atliekomis sertifikato neturėtų būti būtinas atsižvelgiant į tai, kad maisto tvarkymo subjektai, teikiantys tokius šalutinius produktus rinkai kaip pašarus, taip pat registruojami kaip pašarų tvarkymo subjektai.

3.

Jeigu ateityje pašarams skirtos negyvūninės medžiagos nebus įtrauktos į Bendrosios atliekų direktyvos taikymo sritį, galutinius maisto produktus, kaip numatyta šio skirsnio b punkte, bus galima tiesiogiai naudoti kaip pašarus jiems pirmiausia netaikant atliekų teisės aktų.

4.

Kol bus priimta ir įgyvendinta peržiūrėta Bendroji atliekų direktyva, žmonėms vartoti nebetinkamiems galutiniams maisto produktams, kaip numatyta šio skirsnio b punkte, prieš pradedant juos naudoti kaip pašarus gali būti taikomi Sąjungos ir nacionalinės atliekų teisės aktai.

3.2.   Reikalavimai maisto tvarkymo subjektams, tiekiantiems negyvūninius maisto produktus į pašarų grandinę

Maisto grandinės įmonės (19), vykdančios negyvūninių maisto produktų gamybos, platinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklą, turi būti registruojamos arba tvirtinamos pagal Maisto higienos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 (20). Visą įvairiose Sąjungos valstybėse narėse patvirtintų maisto įmonių sąrašą galima rasti čia:

http://ec.europa.eu/food/safety/biosafety/food_hygiene/eu_food_establishments_en

Maisto įmonių, kurių nereikia tvirtinti ir kurias reikia tik įregistruoti, sąrašus tvarko tik valstybių narių kompetentingos institucijos.

3.2.1.   Reikalavimai veiklos vykdytojams, kurie teikia produktus kaip pašarus arba panaudoti skirtas atliekas

Iš principo, veiklos vykdytojas gali teikti žmonėms vartoti nebetinkamą maistą kaip

—	pašarus (šalutinius produktus, nurodytus 3.1 skirsnio a punkte, o priėmus ir įgyvendinus peržiūrėtą Bendrąją atliekų direktyvą – taip pat 3.1 skirsnio b punkte nurodytus produktus),

—	panaudoti skirtas atliekas (3.1 skirsnio b punkte nurodytus galutinius produktus).

a)

Produktai, teikiami kaip pašarai Reglamente (EB) Nr. 183/2005 nustatoma taikymo sritis, susijusi su pašarų tvarkymo subjektais, kuriems pagal to reglamento 9 straipsnį taikomas registravimo reikalavimas. Pašarų tvarkymo subjektas privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi visų atitinkamų pašarų teisės aktų nuostatų, pavyzdžiui, susijusių su pašarų higienos taisyklėmis, teršalų likučių kiekiais arba ženklinimu. Pašarų tvarkymo subjektai, kuriems netaikoma Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 1 dalis (pirminiai gamintojai), turi taikyti to reglamento II priedą, įskaitant RVASVT plano parengimą. Apskritai (21) pašarus rinkai teikiantis veiklos vykdytojas turi būti įregistruotas kaip pašarų tvarkymo subjektas. Maisto tvarkymo subjektai, teikiantys Sąjungos rinkai maisto gamybos procese susidarančius šalutinius produktus, kaip numatyta 3.1 skirsnio a punkte, laikomi pašarų tvarkymo subjektais ir privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi pašarų teisės aktų reikalavimų, įskaitant registraciją maisto tvarkymo subjektais.

b)

Produktai, teikiami kaip panaudoti skirtos atliekos Kol bus patvirtinta ir įgyvendinta peržiūrėta Bendroji atliekų direktyva, žmonėms vartoti nebetinkami galutiniai negyvūniniai maisto produktai, kaip numatyta 3.1 skirsnio b punkte, galėtų būti pripažįstami „panaudoti skirtomis atliekomis“. Taigi maisto tvarkymo subjektas turėtų laikytis nacionalinės tokių produktų tiekimo į pašarų grandinę tvarkos. Kai pašarams skirtas negyvūninis maistas nebepateks į Sąjungos ir nacionalinės atliekų teisės aktų taikymo sritį, maistas galėtų būti tiekiamas tiesiogiai į pašarų grandinę. Tokio maisto pavyzdys būtų supakuota (22) sužiedėjusi duona iš prekybos centrų. Jeigu prekybos centras pateikia rinkai tokią duoną kaip reikalavimų neatitinkančius (žr. 6.2 skirsnį) pašarus (t. y. nebevartotinus maisto produktus, kaip apibrėžta 1.2 skirsnyje), pažymėtus kaip „Duonos ir makaronų pramonės produktai“ (Pašarinių žaliavų katalogo 13.1.1 įrašas), prekybos centras veikia kaip pašarų tvarkymo subjektas ir privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi pašarų teisės aktų reikalavimų, įskaitant registraciją pašarų tvarkymo subjektais.

3.2.2.   Priemonės, kuriomis užtikrinama, kad pašarams būtų naudojama daugiau žmonėms vartoti nebetinkamų maisto produktų

Dėl reikalavimo jau įregistruotam maisto tvarkymo subjektui, kuris ketina tiekti maistą į pašarų grandinę, taip pat užsiregistruoti pašarų tvarkymo subjektu ir atitinkamai laikytis visų pašarų saugos reikalavimų kai kurie subjektai, pvz., nedideli maisto mažmenininkai gali vengti tai daryti. Atsižvelgiant į tikslą padidinti žmonėms vartoti nebetinkamo maisto naudojimą pašarams, yra dvi galimybės sumažinti tokiems maisto tvarkymo subjektams tenkančią naštą.

a)

Parama maisto tvarkymo subjektui siekiant padėti jam laikytis pašarų teisės aktų Kaip nustatyta Pašarų higienos reglamento 22 straipsnyje, galima parengti gaires maisto mažmenininkams, kurie teikia žmonėms vartoti nebetinkamą maistą pašarams; tokios gairės galėtų būti naudingos siekiant padėti jiems laikytis pašarų teisės aktų (susijusių su saugos priemonėmis, ženklinimu, teršalų kiekiais). Be to, pagalbą maisto mažmenininkams kuriant supaprastintą jų kaip pašarų tvarkymo subjektų poreikiams pritaikytą RVASVT sistemą galėtų teikti suinteresuotųjų subjektų asociacijos.

b)

Maisto tvarkymo subjektai pateikia rinkai atitinkamus produktus kaip „maistą“ Maisto mažmenininkas, įregistruotas arba patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, laikydamasis maisto teisės aktų nuostatų, pateikia maistą rinkai pašarų tvarkymo subjektui, kuris renka maistą, skirtą paversti pašarais, arba tiesiogiai paverčia jį pašarais (23). Pašarų grandinė prasideda nuo maistą gaunančio veiklos vykdytojo. Tas pašarų tvarkymo subjektas atsako už pašarų teisės aktų laikymąsi. Pirmiau pateiktame pavyzdyje prekybos centras tiektų sužiedėjusią duoną pašarų gamintojui. Maisto tvarkymo subjektas neprivalėtų registruotis pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005, nes jo tiekiamas produktas yra maistas (t. y. taikomos maistui skirtos taisyklės), o dar ne pašarai. Be to, jo negalima tiekti tiesiogiai ūkininkams, kad jie šertų jį gyvūnams, nes jis netinka neperdirbtas šerti gyvūnus per burną.

Skirsnio santrauka

5.

Priėmus ir įgyvendinus peržiūrėtą Bendrąją atliekų direktyvą, žmonėms vartoti nebetinkami negyvūniniai maisto produktai gali būti tiekiami į pašarų grandinę kaip „panaudoti skirtos atliekos“ pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuriais tokios atliekos reglamentuojamos.

6.

Parengus gaires maisto tvarkymo subjektams, tiekiantiems žmonėms vartoti nebetinkamus negyvūninius maisto produktus kaip pašarus, tai padėtų sumažinti jiems tenkančią naštą, susijusią su pašarų teisės aktų taisyklių laikymusi.

7.

Maisto mažmenininkai, tiekiantys tam tikrą produktą kaip maistą pašarų tvarkymo subjektui, kuris jį paverčia pašarais, neprivalo registruotis kaip pašarų tvarkymo subjektai.

4 SKYRIUS

MAISTO PRODUKTAI, KURIŲ SUDĖTYJE YRA GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IR KURIE NEBETINKA ŽMONĖMS VARTOTI

4.1.   Maisto produktai, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais

Maisto produktai, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais, negali būti tiesiogiai naudojami pašarams gaminti. Visais atvejais jiems pirmiausia turi būti taikomos Šalutinių gyvūninių produktų reglamento nuostatos. Tame reglamente gyvūniniai maisto produktai, dėl komercinių priežasčių arba dėl gamybos sunkumų ar pakuotės arba kitokių defektų nebetinkantys žmonėms vartoti (t. y. išmesti maisto produktai), aiškiai atskiriami nuo viešojo maitinimo atliekų. Kadangi mažiausias gyvūninių medžiagų kiekis nenustatytas, visiems tokiems maisto produktams, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra bet koks kiekis gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais, taikomi šalutinių gyvūninių produktų teisės aktai.

Maisto tvarkymo subjektas, nusprendęs tiekti tokius gyvūninius maisto produktus, nepatenka į Bendrosios atliekų direktyvos taikymo sritį (2 straipsnio 2 dalies b punktas) ir jam taikomos šalutinių gyvūninių produktų teisės aktuose nustatytos kontrolės priemonės.

Atliekomis užteršti šalutiniai gyvūniniai produktai (24), kuriems pagal Bendrąją atliekų direktyvą taikomos kontrolės priemonės, laikomi 2 ar 1 kategorijos medžiagomis pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą ir vėliau negali patekti į pašarų grandinę.

Remiantis Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio e punktu, prie 3 kategorijos medžiagų (skirtų naudoti pašarams), kaip numatyta tame reglamente, priskiriami šalutiniai gyvūniniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus (įskaitant kaulus) iš kurių pašalinti riebalai, spirgai ir centrifuguojant arba separuojant pieną gautos nuosėdos.

Remiantis Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio f punktu, 3 kategorijos medžiagomis laikomi gyvūniniai produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos problemų, pakuotės defektų ar kitų trūkumų, nekeliančių pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai, nebėra skirti vartoti žmonėms. Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio f punkte nurodytos 3 kategorijos medžiagos paprastai tiekiamos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonei įvyniotos ir supakuotos arba sumaišytos su vyniojimo ir pakavimo medžiagomis, kurios yra atliekos. Vyniojimo ir pakavimo medžiagos atskiriamos nuo šalutinių gyvūninių produktų tik 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje. Atliekų ir šalutinių gyvūninių produktų mišinys a priori nėra laikytinas 2 arba netgi 1 kategorijos medžiagomis.

Žmonėms vartoti nebetinkamiems gyvūniniams maisto produktams, skirtiems naudoti pašarams, taikomi konkretūs perdirbimo reikalavimai ir apribojimai, kaip numatyta šio pranešimo 4.3 skirsnyje.

4.2.   Žmonėms vartoti nebetinkamus gyvūninius maisto produktus tiekiančių maisto tvarkymo subjektų registravimas

Visi veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą bet kuriame šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių gamybos, vežimo, tvarkymo, perdirbimo, saugojimo, pateikimo rinkai, platinimo, naudojimo aš šalinimo etape, turi būti registruojami pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 23 straipsnį, nebent jie jau būtų patvirtinti pagal to reglamento 24 straipsnį. Pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą įregistruotų arba patvirtintų veiklos vykdytojų, įmonių ar įstaigų sąrašas paskelbtas šiuo adresu:

http://ec.europa.eu/food/safety/animal-by-products/approved-establishments_en

Remiantis Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 23 straipsnio 4 dalimi, įmonės, kuriose susidaro šalutiniai gyvūniniai produktai, neprivalo registruotis, jeigu jos jau patvirtintos arba įregistruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 (25). Tačiau taikant tokią išimtį veiklos vykdytojai nėra atleidžiami nuo prievolės būti patvirtinti pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą, jeigu jie vykdo to reglamento 24 straipsnyje aprašytą veiklą.

Perdirbtus šalutinius gyvūninius produktus, skirtus naudoti pašarams, galima tiekti tik pašarų tvarkymo subjektams, kurie yra įregistruoti ar patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 183/2005.

4.3.   Žmonėms vartoti nebetinkamų gyvūninių maisto produktų perdirbimo reikalavimai ir naudojimo apribojimai

Šalutinių gyvūninių produktų reglamente ir užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos reglamente nustatytos griežtos taisyklės, pagal kurias apribojamas galimas žmonėms vartoti nebetinkamų maisto produktų, kurie yra pagaminti iš gyvūninių medžiagų, kurių sudėtyje yra gyvūninių medžiagų arba kurie yra užteršti gyvūninėmis medžiagomis, naudojimas priklausomai nuo juose esančių gyvūninių medžiagų rūšies. Pavyzdžiui, maisto produktais, kurių sudėtyje yra atrajotojų gyvūninių baltymų, išskyrus pieną ir (arba) pieno produktus arba lydytus riebalus, draudžiama šerti ūkinius gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus. Dar vienas pavyzdys: maisto produktai, kurių sudėtyje yra žuvies, negali būti tiesiogiai naudojami kaip pašarai, bet juos galima perdirbti ir paversti žuvų miltais, o žuvų miltais negalima šerti atrajojančių gyvūnų, išskyrus žindomus atrajotojus. Taigi maisto perdirbėjai privalo atskirti maisto produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių medžiagų, srautus atskirdami žmonėms vartoti nebetinkamą maistą, kurį galima ir kurio negalima tiekti į pašarų grandinę arba kuriuo galima šerti tik tam tikrų rūšių gyvūnus, ir turi tinkamai juos tvarkyti ir ženklinti siekdami užtikrinti, kad galutinis naudojimo būdas būtų saugus žmonių ir gyvūnų sveikatai ir atitiktų šalutinių gyvūninių produktų reglamentą ir užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų reglamentą.

Užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų reglamente ir šalutinių gyvūninių produktų reglamente įtvirtinti žmonėms vartoti nebetinkamų gyvūninių maisto produktų perdirbimo reikalavimai ir naudojimo pašarams apribojimai, kuriais siekiama apsaugoti gyvūnų sveikatą. Kai kurie gyvūniniai produktai gali būti saugūs žmonėms vartoti, bet nesaugūs gyvūnų sveikatai, pvz., todėl, kad juose gali būti snukio ir nagų ligą, klasikinį kiaulių marą ar afrikinį kiaulių marą sukeliančių patogenų. Be to, užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų reglamente įtvirtintas „visiškas naudojimo pašarams draudimas“, pagal kurį draudžiama šerti ūkinius gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, numatant kelias ribotas išimtis, siekiant užkirsti kelią GSE plitimui visoje pašarų grandinėje. Taigi kai kurių maistui skirtų gyvūninių produktų neperdirbus negalima naudoti pašarams arba juos reikia iš dalies pašalinti iš pašarų grandinės.

Žmonėms vartoti nebetinkamų maisto produktų, kurių sudėtyje yra atrajotojų gyvūninių baltymų, išskyrus pieno produktus, negalima šerti jokiems ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus. Todėl kailinių gyvūnų pašarai ir gyvūnų augintinių ėdalas yra vieninteliai išmestų maisto produktų, kurių sudėtyje yra atrajotojų gyvūninių baltymų, išskyrus pieno produktus, panaudojimo pašarams būdai. Tačiau ūkiniams gyvūnams galima šerti žmonėms vartoti nebetinkamus maisto produktus, kuriuos perdirbus pagal šalutinių gyvūninių produktų teisės aktus pagaminami lydyti atrajotojų riebalai ir kuriuose yra ne daugiau kaip 0,15 % netirpių priemaišų masinės dalies.

Išmestų gyvūninių maisto produktų perdirbimo ir pateikimo rinkai reikalavimai išdėstyti Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (26) X priede.

Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio a–m punktuose nurodytas 3 kategorijos medžiagas galima naudoti ūkinių gyvūnų pašarams gaminti perdirbus jas į perdirbtus gyvūninius baltymus arba lydytus riebalus pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedą.

Žalia mėsa gali būti naudojama gyvūnų augintinių ėdalui, pateiktinam rinkai pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 35 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priede nustatytus reikalavimus, gaminti.

Nebevartotinus maisto produktus galima naudoti kailinių gyvūnų pašarams, pateikiant juos rinkai pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 36 straipsnį, gaminti.

Tam tikras 3 kategorijos medžiagas, išvardytas Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo 10 skirsnyje, galima pateikti rinkai kaip ūkinių gyvūnų pašarus be jokio papildomo perdirbimo, jeigu tos medžiagos:

—	yra susidariusios Sąjungoje,

—	buvo apdorotos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 852/2004 2 straipsnio 1 dalies m punkte, arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 142/2011,

—	neturėjo sąlyčio su jokiomis kitomis 3 kategorijos medžiagomis ir

—	imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta medžiagos užteršimo.

Remdamasi Reglamento (ES) Nr. 142/2011 X priedo II skyriaus 4 skirsnio II dalimi, kompetentinga institucija gali leisti apdoroti, naudoti ir saugoti pieną, pieno produktus ir antrinius pieno produktus (išskyrus centrifuguojant arba separuojant pieną gautas nuosėdas), kurie yra 3 kategorijos medžiagos, kaip nurodyta Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio e punkte, ir to reglamento 10 straipsnio f ir h punktuose nurodytą pieną, pieno produktus ir antrinius pieno produktus. Pavyzdžiui, kompetentinga institucija gali leisti tiesiogiai platinti tam tikrus pieno produktus tam tikriems gyvūnų augintojams.

Be to, pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 18 straipsnį kompetentinga institucija gali leisti savo teritorijoje rinkti ir naudoti 2 ir 3 kategorijų medžiagas šerti zoologijos sodų gyvūnus, cirko gyvūnus, roplius ir plėšrius paukščius, kurie nėra zoologijos sodų ar cirko gyvūnai, kailinius gyvūnus, laukinius gyvūnus, pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunis, prieglaudose laikomus šunis ir kates arba lervas ir kirminus, naudojamus žvejybos masalui.

Toliau pateiktoje lentelėje (27) apibendrinami leistini žmonėms vartoti nebetinkamo maisto, kurio sudėtyje yra gyvūninių medžiagų, naudojimo pašarams būdai pagal šalutinių gyvūninių produktų reglamentą ir užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų reglamentą (galiojančius nuo 2017 m. spalio 1 d.).

Žmonėms vartoti nebetinkamas maistas, kuris yra pagamintas iš toliau išvardytų medžiagų, kurio sudėtyje yra tokių medžiagų arba kuris yra jomis užterštas (28):	Gali būti naudojama neperdirbant gyvūnų augintinių ėdalui arba kailinių gyvūnų pašarams:	Norint naudoti ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams būtina toliau apdoroti pagal ŠGP teisės aktus:	Leidžiama šerti šiuos gyvūnus:
— pienas, pieno produktai ir antriniai pieno produktai, — kiaušiniai, kiaušinių gaminiai, — medus, — lydyti riebalai, — neatrajotojų želatina / kolagenas, jeigu gyvūninės medžiagos — yra susidariusios Sąjungoje; — buvo apdorotos laikantis maisto higienos teisės aktų.	TAIP	NE	visi gyvūnai
— pienas, pieno produktai ir antriniai pieno produktai, — kiaušiniai, kiaušinių gaminiai, — medus, — lydyti riebalai, — neatrajotojų želatina/kolagenas, jeigu gyvūninės medžiagos NEBUVO apdorotos (pvz., valgomieji kiaušiniai, žalias pienas, medus, tiramisas su žaliais kiaušiniais ir kt.) arba jeigu jos yra susidariusios trečiosiose šalyse.	NE	TAIP	visi gyvūnai
žuvis arba žuvies produktai	NE	TAIP	neatrajojantys gyvūnai, įskaitant akvakultūros gyvūnus, gyvūnus augintinius ir kailinius gyvūnus
neatrajotojų mėsa	TAIP	TAIP	akvakultūros gyvūnai, gyvūnai augintiniai ir kailiniai gyvūnai
neatrajotojų mėsos arba kraujo gaminiai	TAIP esant tam tikroms sąlygoms	TAIP	akvakultūros gyvūnai, gyvūnai augintiniai ir kailiniai gyvūnai
atrajotojų želatina, kolagenas arba mėsa	TAIP	Netaikoma	gyvūnai augintiniai ir kailiniai gyvūnai
atrajotojų mėsos gaminiai	NE	Netaikoma	gyvūnai augintiniai ir kailiniai gyvūnai

4.4.   Vežimas

Kartu aiškinant reglamentus (EB) Nr. 178/2002 ir (EB) Nr. 852/2004, maisto produktus reikia vežti atskirai nuo šalutinių gyvūninių produktų ir gabenti atskirose specialiose talpose (sunkvežimiuose). Šalutinius gyvūninius produktus reikia gabenti su prekybos dokumentais pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą patvirtintomis arba registruotomis transporto priemonėmis.

Skyriaus santrauka

8.

Žmonėms vartoti nebetinkamų maisto produktų, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais, negalima tiesiogiai naudoti gaminant pašarus ir visais atvejais jiems privaloma pirmiausia taikyti Šalutinių gyvūninių produktų reglamento nuostatas.

9.

Iš principo, visi veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą bet kuriame šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių gamybos, vežimo, tvarkymo, perdirbimo, saugojimo, pateikimo rinkai, platinimo, naudojimo aš šalinimo etape, turi būti registruojami pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą.

10.

Maisto produktams, kurie yra pagaminti iš gyvūninių produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų arba kurie yra užteršti gyvūniniais produktais, nebetinkamiems žmonėms vartoti, bet skirtiems naudoti pašarams, taikomi konkretūs perdirbimo reikalavimai ir naudojimo apribojimai.

5 SKYRIUS

Pastabos dėl maisto produktų, kurių terminas „tinka vartoti iki…“ ir „geriausias iki…“ yra pasibaigęs, ir maisto įmonėse ant grindų nukritusių medžiagų

5.1.   Maisto produktai, kurių terminas „Tinka vartoti iki…“ ir „Geriausias iki…“ yra pasibaigęs

Maisto tinkamumo termino nurodymas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 (29). Pagal to reglamento 24 straipsnio 1 dalį greitai gendantiems produktams nustatoma data „Tinka vartoti iki…“. Datą „Tinka vartoti iki…“ arba „Geriausias iki…“, t. y. laikymo trukmę, privalo nustatyti maisto tvarkymo subjektai atsižvelgdami į saugos, kokybės ir prekybos aspektus. Kai kuriems maisto produktams, kaip antai šviežiems vaisiams ir negendantiems maisto produktams, t. y. druskai, cukrui, actui, netaikoma prievolė nurodyti datą „Geriausias iki…“ Vienintelė maisto kategorija, kuriai pagal ES teisės aktus reikalaujama nurodyti datą, yra valgomieji kiaušiniai (30).

Problema dėl dažnesnio maisto produktų naudojimo pašarams po jų datos „Geriausias iki…“ yra susijusi su tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse kompetentingos institucijos tokį maistą automatiškai laiko:

—	2 kategorijos medžiaga pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 9 straipsnį, jeigu jų sudėtyje yra gyvūninių produktų ir jie dėl to negali būti naudojami kaip pašarai, arba

—	atliekomis, jeigu jų sudėtyje nėra gyvūninių produktų ir jie dėl to negali būti naudojami kaip pašarai arba juos bent jau reikėtų tvarkyti pagal atliekų teisės aktus prieš gaminant iš jų pašarus.

Data „Geriausias iki…“ yra labiau kokybės nei saugos standartas. Kiekvienu konkrečiu atveju remdamasis RVASVT principais atsakingas maisto tvarkymo subjektas turėtų patikrinti, ar kyla pavojus visuomenės ar gyvūnų sveikatai. Jeigu ne, atitinkamą maisto produktą galima naudoti kaip pašarus.

Sąvoka „Tinka vartoti iki…“ nagrinėjama Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 24 straipsnio 1 dalyje:

—

„Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali staiga sukelti pavojų žmonių sveikatai, atveju minimalaus tinkamumo vartoti terminas keičiamas nuoroda „Tinka vartoti iki … (data)“. Praėjus datai „Tinka vartoti iki … (data)“ maisto produktas laikomas nesaugiu pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis.“

—

Tos nuostatos tikslas – paaiškinti, kad tam tikras maisto produktas, kurio data „Tinka vartoti iki…“ jau praėjo, negali būti pateikiamas Sąjungos maisto rinkai, nes nėra saugus žmonėms vartoti. Kadangi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 24 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnį, kuriame nustatomi bendrieji maisto saugos reikalavimai, o ne į to reglamento 15 straipsnį (pašarų saugos reikalavimai), žmonėms vartoti nebetinkamas maistas vis tiek gali būti skirtas ūkinių gyvūnų pašarams gaminti.

—

Būtinoji sąlyga yra tai, kad žmonėms vartoti nebetinkami maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, turi atitikti Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą. To reglamento 14 straipsnio d punkte konkrečiai numatyta, kad pašarams negalima naudoti 3 kategorijos medžiagų, kurios pasikeitė dėl suirimo ar sugedimo taip, kad naudojamos produkte, pradėjo kelti nepriimtiną pavojų visuomenės ar gyvūnų sveikatai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 15 straipsnį nesaugius pašarus draudžiama pateikti rinkai ar šerti maistui skirtiems gyvūnams. Pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį ta taisyklė išplečiama ir taikoma visiems gyvūnams.

—

Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalį pašarų tvarkymo subjektai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose pirmiausia užtikrina, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Jeigu veiklos vykdytojai negali užtikrinti Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 10 straipsnio f punkto laikymosi (kad produktai nekeltų „pavojaus visuomenės ar gyvūnų sveikatai“) arba užtikrinti, kad būtų renkamos ir apdorojamos 3 kategorijos medžiagos paverčiant jas pašarais, neužterštais 2 kategorijos medžiagomis, kaip numatyta Šalutinių gyvūninių produktų reglamento 9 straipsnio g punkte, visa siunta turėtų būti laikoma 2 kategorijos medžiagomis (kurių negalima naudoti pašarams).

5.2.   Maisto įmonėse ant grindų nukritusios medžiagos

Kai kurie maisto perdirbėjai praneša, kad maistas automatiškai laikomas atliekomis (išmetamas) jam nukritus ant grindų maisto įmonėje. Tai gali būti pagrįsta žmonėms vartoti skirto maisto atveju, bet neturėtų būti taikoma gyvūnų mitybai skirtiems produktams. Vien dėl sąlyčio su grindimis ant jų nukritusių medžiagų neturėtų būti draudžiama naudoti pašarams, jeigu gamintojas yra įdiegęs šias priemones:

—	grindų švaros palaikymo protokolą,

—	mikrobiologinio, cheminio ar fizinio užterštumo prevencijos priemones ir

—	tinkamą maisto nurinkimo nuo grindų įrangą.

Tokios priemonės turi būti nustatytos, įvertintos ir pakankamos ir jas taikant privalomoje veiklos vykdytojo RVASVT sistemoje turėtų būti sprendžiami, visų pirma, tokių medžiagų panaudojimo pašarams vėlesniame grandinės etape klausimai. Tačiau gyvūniniai maisto produktai, dėl juose esančių pašalinių medžiagų pripažinti netinkamais žmonėms vartoti, turi būti priskiriami prie 2 kategorijos medžiagų, kurių negalima šerti ūkiniams gyvūnams, išskyrus kailinius gyvūnus. Pašarus rinkai teikiantys pašarų tvarkymo subjektai, žinoma, vis tiek turi užtikrinti, kad pašarai būtų tinkami vartoti, autentiški, atitinkantys tikslą ir tokios kokybės, kad juos būtų galima parduoti.

Skyriaus santrauka

11.

Maisto produktus, kurių data „Geriausias iki…“ jau praėjo, galima naudoti kaip pašarus, jeigu jie atitinka saugos reikalavimus pagal pašarų teisės aktus ir, jeigu tai maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, Šalutinių gyvūninių produktų reglamento nuostatas.

12.

Maisto produktų, kurių data „Tinka vartoti iki…“ jau praėjo, automatiškai nedraudžiama naudoti pašarams. Jeigu pašarų tvarkymo subjektas gali garantuoti, kad maisto produktai, kurių data „Tinka vartoti iki…“ jau praėjo, nekels pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai, turėtų būti leidžiama įtraukti juos į pašarų grandinę.

13.

Tam tikromis sąlygomis maisto įmonėse ant grindų nukritusių medžiagų nereikėtų iš karto išmesti ir jas galima naudoti kaip pašarus, jeigu nekyla pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai.

6 SKYRIUS

PAŠARŲ PATEIKIMAS RINKAI

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 767/2009, be 3 kategorijos medžiagoms keliamų reikalavimų, įtvirtintų šalutinių gyvūninių produktų teisės aktuose, žmonėms vartoti nebetinkamam ir pašarams skirtam maistui taip pat taikomos šios taisyklės:

6.1.   Ženklinimas ir pakavimas

Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 skyriaus nuostatos, susijusios su pateikimu, ženklinimu ir pakavimu, taikomos teikiant rinkai nebevartotinus maisto produktus dėl jų kaip pašarinių žaliavų statuso. Vežant nesupakuotų pašarinių žaliavų siuntas ženklinimo informaciją galima nurodyti lydimuosiuose dokumentuose. Informacija, kurią reikia nurodyti tuose lydimuosiuose dokumentuose, – tai atitinkama pašarų ženklinimo informacija, o ne duomenys, kurie gali būti nurodomi maisto produktų etiketėse.

Nors Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 8 straipsnio 8 dalyje numatyta bendrųjų ženklinimo reikalavimų išimtis pristatant prekes tarp maisto tvarkymo subjektų, Reglamente (EB) Nr. 767/2009 nėra nukrypti leidžiančios nuostatos dėl vieno pašarų tvarkymo subjekto kitam pašarų tvarkymo subjektui, kuris nėra galutinis vartotojas (gyvūnų laikytojas), pristatomų prekių.

6.2.   Naudojimo apribojimai

Nebevartotinus maisto produktus su pakavimo medžiagomis (Reglamento (EB) Nr. 767/2009 III priedas), kurie yra pernelyg užteršti cheminėmis medžiagomis (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB (31)) arba mikrobiologinėmis medžiagomis (32), draudžiama tiesiogiai naudoti kaip pašarus. Tokios pašarinės žaliavos laikomos reikalavimų neatitinkančiais pašarais. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 20 straipsniu, tokių produktų etiketėse turi būti aiškiai nurodoma, kad jų neperdirbus ar nenukenksminus negalima naudoti kaip pašarų. Remiantis to reglamento VIII priedu, etiketėse taip pat turėtų būti nurodoma, kaip tuos produktus reikėtų apdoroti, pvz., nuimti pakavimo medžiagas arba nukenksminti, kad juos būtų galima naudoti pašarams.

Skyriaus santrauka

14.

Nebevartotiniems maisto produktams taikomi bendrieji pašarų ženklinimo reikalavimai. Informacija, kurią taip pat galima nurodyti maisto produktų etiketėse, nėra užtikrinama tų reikalavimų atitiktis ir ji nėra svarbi šiam tikslui pasiekti.

15.

Žmonėms vartoti nebetinkamo maisto produktų, kurie neatitinka pašarų saugos teisės aktų (t. y. reikalavimų neatitinkančių pašarų), etiketėse turi būti aiškiai nurodyta, kad juos galima naudoti pašarams tik tinkamai apdorojus.

---

(1)  „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, COM (2015)614 final, 2015 12 2.

(2)  Dėl ES gairių dėl maisto aukojimo žr.

http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/library/index_en.htm.

(3)  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (OL L 31, 2002 2 1, p. 10) 2 straipsnį sąvokos „maistas“ ir „maisto produktas“ vartojamos vienodai (netaikoma kalboms, kuriose „food“ ir „foodstuffs“ išversta vienu žodžiu).

(4)  https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/eu_actions/eu-platform_en

(5)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1).

(6)  2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo (OL L 183, 2002 7 12, p. 51).

(7)  Pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 142/2011 (OL L 54, 2011 2 26, p. 1), „viešojo maitinimo atliekos“ – tai visos maisto, įskaitant kepimo aliejaus, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves.

(8)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(9)  2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).

(10)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

(11)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(12)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(13)  2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL L 29, 2013 1 30, p. 1).

(14)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(15)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).

(16)  Reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl bendrųjų maisto produktams skirtų teisės aktų 11, 12, 14, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių įgyvendinimo gairės (https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/safety/docs/gfl_req_implementation-guidance_lt.pdf, p. 12).

(17)  Šalutinių produktų nelaikymo atliekomis kriterijai (aiškinamoji pastaba šio pranešimo priede):

—	gamyba kaip sudėtinė gamybos proceso dalis,

—	galimybė naudoti tiesiogiai be jokio tolesnio apdirbimo, išskyrus įprastą pramoninę praktiką,

—	tolesnis naudojimas gyvūnų pašaruose yra aiškus: medžiaga ne tik gali būti naudojama, bet garantuotai bus naudojama laikantis pašarų saugos teisės aktų,

—	tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. medžiaga ar objektas atitinka visus atitinkamus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju.

(18)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52015PC0595

(19)  Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyta, kad pašarų sektorius yra neatsiejama maisto grandinės dalis.

(20)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį kiekviena maisto tvarkymo subjekto įmonė turi būti registruojama kompetentingoje institucijoje. Registracijos tikslas – pranešti valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kur yra įmonės ir kokia veikla jos užsiima, kad prireikus būtų galima vykdyti oficialiosios kontrolės priemones.

(21)  Komisija parengė gairių projektą, kuriuo, be kita ko, siekiama išspręsti problemą pašarų grandinės pradžioje. Šiuo dokumentu siekiama sukurti ir maistui, ir pašarams skirtą sistemą, kurioje būtų išvengiama nereikalingos administracinės naštos ir kartu užtikrinamas pašarų grandinės vientisumas („Tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 183/2005 dėl pašarų higienos reikalavimų nuostatų įgyvendinimo gairės“).

(22)  Reglamento (EB) Nr. 767/2009 III priede kaip medžiagą, kurią draudžiama pateikti rinkai arba šerti gyvūnams, nurodyta „Žemės ūkio pramonės produktų pakuotės ir pakuočių dalys“.

(23)  Toks maistas skiriasi nuo nebevartotinų maisto produktų, kaip apibrėžta 1.2 skirsnyje, nes už pateikimą rinkai atsakingas veiklos vykdytojas negarantuoja, kad „vartojami kaip pašaras, [jie] nekelia pavojaus sveikatai“.

(24)  Vertinant pakavimo medžiagų buvimą ar likučius taikomas 6.2 skirsnis.

(25)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(26)  2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(27)  Lentelę reikia skaityti iš kairės į dešinę aiškinant jos duomenis taip: pirmajame stulpelyje išvardyti produktai gali būti naudojami neperdirbti gyvūnų augintinių ėdalui ir kailinių gyvūnų pašarams gaminti („Taip“ arba „Ne“ antrajame stulpelyje) ir turi būti toliau apdorojami pagal ŠGP teisės aktus siekiant juos naudoti ūkinių gyvūnų, išskyrus kailinius gyvūnus, pašarams („Taip“ arba „Ne“ trečiajame stulpelyje) arba gyvūnų augintinių ėdalui gaminti (jeigu antrajame stulpelyje nurodyta „Taip“), o ketvirtajame stulpelyje nurodyta, ar yra jų šėrimo ūkiniams gyvūnams, kurie nėra kailiniai gyvūnai, apribojimų. Kalbant apie langelių spalvą, kuo tamsesnis fonas, tuo labiau ribojamas atitinkamas naudojimo būdas.

(28)  Jeigu išmesto maisto sudėtyje yra kelių lentelėje nurodytų kategorijų gyvūninių produktų arba jis yra jais užterštas, taikoma griežtesnė taisyklė.

(29)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

(30)  Data „Geriausias iki…“ taikytina A klasės (šviežiems) kiaušiniams (valgomiesiems kiaušiniams), kaip numatyta 2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 589/2008 (12 straipsnis), kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų (OL L 163, 2008 6 24, p. 6). Reglamente (EB) Nr. 853/2004, kuriuo nustatomi konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai (III priedo X skirsnio 1 skyriaus 3 punktas), patikslinama, kad kiaušiniai vartotojui turi būti pristatomi ne per ilgesnį nei 21 dienos nuo kiaušinio padėjimo laikotarpį.

(31)  2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10).

(32)  Atlikus nukenksminimo ar detoksikacijos procesą prie 1 arba 2 kategorijos medžiagų priskirtų šalutinių gyvūninių produktų kategorijos pakeisti nebegalima.

---

---