7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 174/19

Pranešėjas

Gusty Graas (LU/LDAE), Betembūro miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Nuomonė savo iniciatyva

1.

primena, kad pagal Tarptautinės energetikos agentūros prognozes iki 2035 m. energijos vartojimas pasaulyje išaugs trečdaliu, visų pirma dėl didėjančios energijos paklausos naujose pramoninėse šalyse;

2.

pabrėžia, kad energijos rinkoje vyksta didelės permainos: į rinką ateina nauji gamtinių dujų gamintojai ir daugelyje valstybių narių aktyviai vystoma atsinaujinančiosios energijos gamyba. Todėl, atsižvelgiant į šias permainas, būtina pakeisti valstybės pagalbos energetikos srityje gaires, kad Europos Sąjungos valstybės narės nuo 2014 m. galėtų vadovautis aiškiai apibrėžtomis taisyklėmis vykdydamos savo subsidijų energijos srityje politiką. Aiškumas yra ypač svarbus investuotojams, kad jie galėtų įgyvendinti savo projektus;

3.

atkreipia dėmesį, kad Komisijos „2030 m. Europos klimato ir energetikos politikos strategijoje“ pasiūlytus tikslus Europos Sąjunga turi suderinti atsižvelgdama į skirtingus išteklius ir į kartais skirtingus valstybių narių interesus;

4.

primena, kad konkurencija ir laisva energetikos rinka nėra savaiminiai tikslai, o priemonės aukštesniems Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytiems ES tikslams pasiekti;

5.

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. generalinio advokato išvadas Ålands Vindkraft byloje C-573/12, siūlo Europos Komisijai šių naujų gairių pristatymą atidėti ir surengti po to, kai Europos Teisingumo Teismas priims sprendimą. Generalinis advokatas siūlo Teismui paskelbti negaliojančia Direktyvos 2009/28 3 straipsnio 3 dalį, kurios nuostatos, taikant nacionalinę schemą iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminamai elektros energijai, leidžia suteikti elektros energijos sertifikatus ekologiškos elektros energijos gamintojams, įsisteigusiems atitinkamoje valstybėje narėje. Paskelbus šias nuostatas negaliojančiomis daugelyje valstybių narių tektų iš esmės persvarstyti pagalbos atsinaujinančiosios energijos vystymui schemų struktūrą, o gairės, jei jos būtų pristatytos prieš Teismui priimant sprendimą, ko gero, taptų nebeaktualios; tokia padėtis sukurtų teisinį neapibrėžtumą;

6.

remia ES klimato kaitos ir energetikos sričių tikslus, kurie, be kita ko, įtvirtinti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 2009/28/EB. Valstybės narės ir vietos bei regionų valdžios institucijos parengė reglamentus ir priemones, kurios padės iki 2020 m. įgyvendinti šiuos klimato kaitos ir energetikos sričių tikslus. Būtina užtikrinti, kad naujos gairės dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugos ir energetikos srityje neprieštarautų šiems tvirtai nustatytiems tikslams ir reglamentams bei priemonėms, kurie buvo priimti siekiant šiuos tikslus įgyvendinti;

7.

todėl pabrėžia, kad būtina pasiekti pusiausvyrą tarp, viena vertus, energijos šaltinių įvairovės ir paramos mechanizmų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir, kita vertus, bendrų ES taisyklių, priimtų, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų. Atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą, kad Europos Komisijos pasiūlymai, išdėstyti konsultacijoms skirtame dokumente, gali pernelyg sumažinti diferencijavimo galimybes, pirmiausia galimybę remti tvarią energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių gamybą;

8.

susipažino su 2013 m. gruodžio mėn. paskelbtu konsultacijoms skirtu dokumentu – naujų 2014–2020 m. valstybės pagalbos aplinkos apsaugos ir energetikos srityse gairių projektu; apgailestauja, kad šis dokumentas paskelbtas tik viena oficialia ES kalba ir kad konsultacijų dalyviams numatytas įprastas aštuonių savaičių terminas pastaboms pateikti sutrumpintas iki šešių savaičių; todėl nuogąstauja, kad dėl šių reikalavimų konsultacijų dalyvių pastabos bus ne tokios reprezentatyvios;

9.

apgailestauja, kad Komisijos konsultacijų dokumente nėra jokios nuorodos į Europos energijos vartotojų teisių chartiją;

10.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų taikyti kompleksinį požiūrį į energetikos ir aplinkos apsaugos politiką;

11.

mano, kad klimato kaitos politika ir energetikos politika negali būti nagrinėjamos ir traktuojamos atskirai;

12.

pabrėžia, kad 2003 m. spalio 13 d. Direktyva 2003/87/EB sukurta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema „skatinamas taupus ir ekonomiškai efektyvus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas.“ Trečiasis etapas (2013–2020 m.) turėtų būti skirtas sistemos stiprinimui, kad iki 2020 m. pavyktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. (palyginti su 1990 m.), tačiau teigia, kad dėl suteiktų apyvartinių taršos leidimų pertekliaus priemonė praranda tam tikrą veiksmingumą;

13.

norėtų, kad gairėse dėl valstybės pagalbos energetikos srityje taip pat būtų atsižvelgta į iki 2030 m. užsibrėžtus tikslus ir į tikslą iki 2050 m. energiją gaminti daugiausia iš atsinaujinančiųjų šaltinių;

14.

įsitikinęs, kad kova su klimato kaita, didesnis energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiosios energijos gamybos skatinimas ir aplinkosauginio pėdsako mažinimas yra bendro intereso tikslai;

15.

laikosi nuomonės, kad atsinaujinančiosios energijos gamybos vystymas atveria realias galimybes ekologiškam ekonomikos augimui ir sukuria naujas nuolatines darbo vietas;

16.

teigiamai vertina tai, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai vis daugiau skiria dėmesio energijai, klimatui ir aplinkos apsaugos tikslams;

17.

primena, kad Europos Komisija nori, kad išsivysčiusiuose regionuose 20 proc., o mažiau išsivysčiusiuose regionuose 6 proc. Europos regioninės plėtros fondo lėšų būtų investuojama į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančiąją energiją;

18.

remia ES pastangas tarptautiniu lygmeniu išlaikyti lyderės poziciją kovojant su klimato kaita;

19.

pritaria principui, pagal kurį valstybės pagalba laikoma pagrįsta, jei rinkos priemonių nepakanka pasiekti esminio pagerėjimo aplinkos apsaugos srityje. Sutinka su Komisija, kad valstybės pagalba gali būti tinkama priemonė pasiekti plataus užmojo išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus;

20.

dėl didelių kai kurių rūšių atsinaujinančiosios energijos gamybos sąnaudų įmonės negali nustatyti konkurencingų kainų rinkoje, todėl mano, kad tokiais atvejais, kai galima numatyti pasirengimą taikyti technologijas ir dalyvauti rinkoje, atitinkama valstybės pagalba yra pagrįsta. Vis dėlto, pagalba turėtų būti derinama Europos Sąjungos lygmeniu ir tarp valstybių narių ir ją skiriant turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų regionų ypatumus;

21.

iš esmės pritaria Komisijos pastangoms taikyti daugiau rinkos priemonių skiriant pagalbą ir ragina šiuo tikslu bendradarbiauti su vietos ir regionų energetikos agentūromis;

22.

mano, kad valstybės pagalba energetikos srityje turi būti laikoma priemone, turinčia ekonominį ir socialinį poveikį regionų ir vietos lygmeniu. Siekiant kiek galima labiau sumažinti konkurencijos iškreipimą, teigiami ir neigiami, trumpos, vidutinės ir ilgalaikės trukmės išorės veiksniai turi būti kiek įmanoma įskaičiuoti į faktinę energijos kainą;

23.

primena, kad siekiant užtikrinti gebėjimą diegti pažangias naujoves Europos Sąjunga turi sudaryti geresnes galimybes sukurti schemą, kuri leistų energetikos rinkoje konkuruoti įvairioms technologijoms;

24.

mano, kad būtina užtikrinti valstybės pagalbos skyrimo skaidrumą, t. y. kad valstybės narės, Komisija, ūkio subjektai, vietos ir regionų valdžios institucijos ir piliečiai turėtų priėjimą prie reikiamos informacijos;

25.

mano, kad artimiausiu laikotarpiu subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti panaikintos, kadangi jos iškreipia konkurenciją ir lemia dideles išlaidas aplinkos apsaugai;

26.

skalūnų dujų ir alyvos gavyba hidraulinio ardymo metodu yra vertinama prieštaringai, tačiau kai kurios šalys jau šiais metais pradės vykdyti jų gavybą komerciniais tikslais, todėl mano, kad būtinos diskusijos dėl valstybės pagalbos šioje srityje;

27.

laikosi nuomonės, kad valstybės pagalbos energetikos srityje gairėse neturi būti konkrečių nuostatų dėl galimybės teikti valstybės pagalbą branduolinei energijai, tačiau kartu sutinka, kad rinkos principai turi būti taikomi ir šiai technologijai;

28.

norėtų pabrėžti, kad visiems vietos ir regionų valdžios institucijų naudojamiems atsinaujinančiosios energijos šaltiniams – vėjui, saulei, geoterminei ir hidroelektros energijai, biomasei, sąvartynų dujoms, nuotekų perdirbimo įrenginių dujoms ir biologinės dujoms – turi būti skiriamas ypatingas dėmesys; biokuro gamyba gali būti remiama, jei laikomasi ES teisės aktų nuostatose apibrėžtų aplinkos tvarumo kriterijų;

29.

pabrėžia, kad hidroelektrinių gaminama elektros energija, gali būti naudinga saugojimo ir tinklų pusiausvyros požiūriu ir jai gali būti teikiama parama, jei užtikrinama, kad laikomasi atitinkamų tvarumo kriterijų;

30.

abejoja, ar konkreti nuoroda į CCS (anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, angl. carbon capture & storage) technologijas dera su Komisijos skelbiamu technologijų neutralumo principu;

31.

mano, kad ES turėtų sukurti bendrą teisinį pagrindą racionalesniam energijos vartojimui ir atsinaujinančiajai energijai;

32.

prašo ES lygmeniu siekti didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnės atsinaujinančiosios energijos dalies, geriau derinti energijos rūšis, taip pat sukurti reglamentavimo sistemą, kuria rinkos dalyviams būtų užtikrinamos vienodesnės sąlygos;

33.

atkreipia dėmesį į sunkumus ES lygmens konkurencijos teisės sistemą, kuri priskiriama išimtinei Europos Sąjungos kompetencijos sričiai, susieti su SESV 194 straipsnyje nustatytais pagrindiniais ES energetikos politikos principais, kurie numato ES ir valstybių narių pasidalijamąją kompetenciją laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų, ypač vietos ir regionų energetikos agentūrų, vaidmenį;

34.

suvokia, kad išlieka elektros srovės tiekimo sutrikimo rizika. Todėl RK pripažįsta, kad siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, turėtų būti leidžiama skirti tam tikrų rūšių valstybės pagalbą, visų pirma pažangiems energetikos tinklams, kuriais sudaromos sąlygos lanksčiai decentralizuotai energijos gamybai ir vartojimui, kurti, antra, energijos požiūriu efektyviai saugojimo sistemai kurti ir, galiausiai, aplinkai ir klimatui nekenkiančioms kombinuoto ciklo elektrinėms, kurių paskirtis užtikrinti pusiausvyrą, statyti. Vis dėlto, vadinamosios „atsarginės“ elektrinės, kurioms gali prireikti kompensacijų forma teikiamos valstybės pagalbos, neturėtų sudaryti konkurencijos atsinaujinančiąją elektros energiją gaminančioms elektrinėms, be to, jose turėtų būti diegiamos naujausios technologijos, kad būtų išmetamas kuo mažesnis CO2 kiekis. RK taip pat mano, kad naujų anglimi kūrenamų elektrinių statybai nebeturėtų būti skiriama valstybės pagalba. Prieš sprendžiant atsarginių pajėgumų klausimą, RK rekomenduoja visų pirma labiau skatinti vartotojus naudoti elektrą ne piko metu. Komisija mano, kad šiuo atveju galima 10 proc. marža;

35.

pradėjus taikyti pažangiuosius elektros skaitiklius ir galinius įrenginius prijungus prie interneto būtų galima dar labiau suderinti pasiūlą ir paklausą elektros energijos rinkoje. Tokiu būdu tiekėjams sumažėtų energijos saugojimo sąnaudos ir būtų galima mažinti elektros energijos kainas galutiniams vartotojams;

36.

yra įsitikinęs, kad aplinkos apsaugos mokesčiai yra tinkama priemonė mažinti išmetamo CO2 kiekį, tačiau mano, kad tam tikromis aplinkybėmis aplinkos apsaugos mokesčiai gali daryti neigiamą poveikį kai kurių įmonių konkurencingumui, taigi atleidimas nuo tokių mokesčių sustiprintų jų padėtį. Vis dėlto reikia vengti taikyti mokesčių lengvatas, dėl kurių gali kilti konkurencijos iškraipymų tarp valstybių ir regionų, ypač tuo atveju, kai dėl to gali padidėti našta tam tikroms arba visoms vartotojų grupėms. Todėl kaip mokesčių arba atleidimo nuo mokesčių alternatyvą reikėtų nustatyti visiems rinkos dalyviams taikomas taisykles arba ribines vertes, kurios priverstų labiau susirūpinti aplinkosauga, o ilgainiui padėtų sumažinti aplinkosauginį pėdsaką;

37.

pritaria, kad galima įvesti aplinkos apsaugos mokesčius tam tikriems produktams, ypač tuo atveju, jei rinkoje yra alternatyvių ir mažesnių neigiamų padarinių aplinkai turinčių produktų, kad vartotojas turėtų galimybę rinktis;

38.

prašo skirstant pagalbą sudaryti didesnes galimybes valstybėms narėms labiau atsižvelgti į savo regionų gamtos, klimato, demografinius ir kultūrinius ypatumus, ypač mažiau išsivysčiusių regionų atveju, kad nebūtų stabdoma jų energetikos plėtra. Būtina visapusiškai užtikrinti teisių į jau įgyvendintus projektus išsaugojimą. Be to, reikėtų atsižvelgti į ypatingą piliečių energijos kooperatyvų ir privačių smulkiųjų investuotojų padėtį, susijusią su kvietimais dalyvauti konkursuose ir tiesiogine prekyba. Šioje srityje valstybėms narėms turi būti suteikta atitinkama veiksmų laisvė;

39.

todėl nuogąstauja, kad dėl Komisijos pasiūlymų daugelyje valstybių narių taikoma nustatytų tiekimo tarifų atsinaujinantiems energijos ištekliams sistema, skirta skatinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir siekti klimato tikslų, bus taikoma tik labai mažiems įrenginiams ir (arba) tik mažiems energijos kiekiams, ir kad bus taikoma griežta apibrėžtis „technologijų pasirengimas teikti rinkai“, vertinamas pagal tenkančią dalį Europos rinkoje. Ši apibrėžtis neatitinka skirtingų sąlygų valstybėse narėse ir jų regionuose ir kelia pavojų tvarios energijos plėtrai;

40.

atkreipia dėmesį, kad norint sukurti tinkamai veikiančią rinką, būtina energijos teikėjų įvairovė. Be to, tiekėjų įvairovė ne tik užtikrins energijos gamybos ir vartojimo nepertraukiamumą, bet ir sukurs konkurencijos sąlygas, kas savo ruožtu labiau skatins diegti naujas technologijas;

41.

pritaria Komisijos požiūriui, kad prieš pasiūlydamos valstybės pagalbos mechanizmą, vyriausybės turėtų išanalizuoti energijos gamybos nepakankamumo priežastis ir prireikus pašalinti iškreipimus, trukdančius rinkai skatinti investicijas į gamybos pajėgumus;

42.

pabrėžia, kad nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, technologinio neutralumo principas jokiais būdais negalės sutrukdyti siekti aplinkos apsaugos ir energetikos tikslų;

43.

mano, kad savivaldybėms ir regionams turėtų būti suteikta tam tikra veiksmų laisvė, kad jie galėtų finansiškai paremti projektus, kurių sėkmė rinkoje trumpuoju laikotarpiu nėra akivaizdi, tačiau jais diegiamos pažangios technologijos, ateityje galinčios padėti pasiekti efektyvesnio energijos vartojimo ir gerokai pažangesnės aplinkos apsaugos;

44.

laikosi nuomonės, kad vietose ir regionuose piliečių sukurtiems kooperatyvams, kurių veiklos tikslas – skatinti didesnį atsinaujinančiosios energijos vartojimą, būtinas ypatingas dėmesys, kadangi jie, pirma, padidina energijos tiekėjų įvairovę, antra, daro akivaizdų šviečiamąjį poveikį, nes didina informuotumą apie racionalų energijos vartojimą. Toks skatinamasis poveikis turėtų būti vertinamas kaip teigiamas išorės veiksnys, į kurį rinka turės atsižvelgti. Todėl naujose gairėse dėl valstybės pagalbos turi būti numatytos kooperatyvų pagrindais sukurtų energijos gamybos įrenginių plėtros perspektyvos;

45.

siūlo deramai atsižvelgti į mažųjų tinklų socialinius ir ekonominius ypatumus, turint omenyje, kad valstybių narių taikomas viešųjų konkursų metodas jiems nėra tinkamas, kadangi neužtikrinamos vienodos dalyvavimo sąlygos;

46.

teigiamai vertina pasiūlymą išplėsti išimčių taikymo sritį (BBIR) pagalbai centralizuoto šilumos tiekimo miestuose ir pastatų energetinio naudingumo didinimo iniciatyvoms;

47.

taip pat prašo nustatyti specialias sąlygas dėl pagalbos, skirtos techninę paramą teikiančių ir vietos ir regionų valdžios institucijas konsultuojančių darbuotojų mokymams;

48.

pritaria aktyviam piliečių, visų pirma kooperatyvų, dalyvavimui ne tik diskusijose aplinkos apsaugos ir energetikos klausimais, bet ir konkrečiose gamybos iniciatyvose;

49.

labai atsargiai vertina Komisijos ketinimą atsinaujinančiosios energijos supirkimo tarifų sistemą, pagal kurią ekologiškos elektros energijos gamintojams mokama nustatyta kaina už 1kWh, pakeisti supirkimo priemokų sistema. Siekiant užtikrinti ilgalaikius investuotojų įsipareigojimus, būtina paisyti teisėtų jų lūkesčių, kad investicijos atsipirks. Todėl reikalauja numatyti galimybę palikti 19 valstybių narių pasitvirtinusį energijos tiekimo tarifą;

50.

prašo, kad nustatytos tinkamumo pagalbai gauti ribos alternatyvių rūšių energiją gaminantiems įrenginiams, kurie pirmą kartą naudojami komercinei veiklai, ir smulkiems įrenginiams būtų padidintos iki 5MW, o vėjo jėgainėms – iki 15MW;

51.

perspėja, kad sudėtingos administracinės valstybės pagalbos tinkamumo įvertinimo procedūros gali pareikalauti papildomų sąnaudų, visų pirma įgyvendinant nedidelio masto iniciatyvas;

52.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą ateityje taip pat paremti biomasės naudojimą, turint omenyje, kad daug vietos ir regionų valdžios institucijų valdo būtent biomasę naudojančias elektrines ir atsižvelgiant į vienam MW instaliuotos galios tenkančių naujų darbo vietų skaičių. Be to, siūlo apsvarstyti klausimą dėl teisinės ir finansinės pagalbos teikimo viešosioms ir privačioms verslo iniciatyvoms, kurių tikslas – tvariai eksploatuoti miškus siekiant užtikrinti kokybišką biomasę;

53.

pritaria CEDEC (angl. European Federation of Local Energy Companies) nuomonei, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas diegti pažangias paskirstymo technologijas elektros energijos tinkluose, kadangi tai padeda galutiniam vartotojui efektyviai naudoti energiją. Investicijos į energetikos infrastruktūrą, be kita ko, užtikrina ir energijos tiekimo saugumą;

54.

mano, kad valstybės narės, savivaldybės ir ar regionai turėtų sukurti arba pagerinti subsidijų tvarką investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą didinti, pavyzdžiui, teikiant subsidijas gyvenamųjų pastatų išorės sienų izoliavimui, terminiam grindų ar nešildomo gyvenamojo pastato ploto izoliavimui, terminiam nuožulnių ar plokščių gyvenamųjų pastatų stogų ir nešildomos palėpės perdengimo izoliavimui, langų ir durų keitimui, saulės ir fotovoltinės energijos kolektorių įrengimui, centrinio šildymo medžio granulėmis ar malkomis sistemos įrengimui, reguliuojamo vėdinimo ir šilumą regeneruojančių sistemų įrengimui, geotermine energija pagrįstų sprendimų taikymui ir šilumos siurblių įrengimui, teikimo sistemą;

55.

primena, kad bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra pats veiksmingiausias elektros energijos ir šilumos gamybos vienu metu būdas. Todėl RK ragina savivaldybes diegti bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginius. Vietos valdžios institucijoms, investuojančioms į didelio energetinio efektyvumo bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginius, turėtų būti suteikta galimybė gauti paramą;

56.

teigiamai vertina tai, kad nuo šiol naujomis gairėmis bus skatinama viešąsias subsidijas skirti tarpvalstybinei energetikos infrastruktūrai arba projektams, padedantiems siekti regioninės sanglaudos;

57.

mano, kad pagalba taip pat turi būti skiriama vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomiems aplinkos apsaugos moksliniams tyrimams, susijusiems su Sąjungos aplinkos apsaugos standartų griežtinimu arba aplinkos apsaugos stiprinimu, jei tokie standartai nėra nustatyti. Prašo kai kuriais atvejais, kai tyrimai nėra tiesiogiai susiję su investicijomis, o yra atliekami, pavyzdžiui, siekiant paremti ekologines statybas ar ekologinį projektavimą, pagalbą skirti pagal de minimis pagalbos schemą. Europos Komisija taip pat turėtų numatyti konkrečias taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimo programas, kuriose kartu dalyvautų energetikos sektoriaus įmonės, universitetai ir mokslinių tyrimų centrai;

58.

pabrėžia, kad naujųjų technologijų pritaikymas energetikos sprendimams – tai sritis, kurioje svarbų vaidmenį turi atlikti universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, technologijų centrai ir energetikos agentūros. Todėl šiems tikslams pasiekti turi būti skiriamos atitinkamos lėšos;

59.

mano, kad atsižvelgiant į dideles išlaidas, reikalingas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, susijusiems su atsinaujinančiais energijos ištekliai ir dar palyginti naujomis efektyvaus energijos vartojimo technologijomis, ir į tai, kad dėl esamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų leidimų kainų energijos gamybos iš iškastinio kuro išorės sąnaudos nėra priskirtos vidaus sąnaudoms, skatinant investicijas į šias technologijas būtina taikyti einamojo finansavimo modelį;

60.

prašo įtraukti vietos ir regionų lygmens pagalbos gavėjus į pagalbos schemų kūrimo procesą;

61.

siūlo supaprastinti valstybės subsidijų teikimo administracines procedūras;

62.

prašo užtikrinti visų sprendimų, susijusių su valstybės pagalba energetikos srityje, skaidrumą ir įvertinti įvairius privalumus, kurie galimi taikant nustatytas valstybės pagalbos teikimo priemones. Be to, reikėtų patikrinti, ar nėra veiksmų, finansuojamų pagal įvairias sistemas, dubliavimosi.