(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (2) 23 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad investicinės įmonės užtikrintų, kad jų prekyba akcijomis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamose rinkose arba kuriomis prekiaujama prekybos vietose, būtų vykdoma reguliuojamose rinkose, daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) arba trečiosios valstybės prekybos vietose, kurias Komisija pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punktą įvertino kaip lygiavertes, ar ją vykdytų sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalis taikoma tik prekybos pareigai, susijusiai su akcijomis. Prekybos pareiga neapima kitų nuosavybės finansinių priemonių, tokių kaip depozitoriumo pakvitavimai, biržinių fondų vienetai, sertifikatai ir kitos panašios finansinės priemonės;

(3)

Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta trečiosiose valstybėse įsteigtų prekybos vietų lygiavertiškumo pripažinimo tvarka siekiama suteikti investicinėms įmonėms galimybę lygiavertėmis pripažintose trečiųjų valstybių prekybos vietose prekiauti akcijomis, kurioms Sąjungoje taikoma prekybos pareiga. Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Komisija turėtų įvertinti, ar trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistema užtikrinama, kad toje trečiojoje valstybėje veiklos leidimą gavusi prekybos vieta atitiktų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams, keliamiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (3), Direktyvos 2014/65/ES III antraštinę dalį, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 II antraštinę dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (4), ir kurių laikymasis toje trečiojoje valstybėje veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas. Ši nuostata turėtų būti taikoma atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama tuo teisės aktu, pirmiausia į jo įnašą į vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, rinkos vientisumą, investuotojų apsaugą ir – ne mažiau svarbu – finansinį stabilumą. 2018 m. liepos 30 d. Vokietijos finansų priežiūros institucija paprašė Komisijos atnaujinti Šveicarijos teisinės ir priežiūros sistemos vertinimą ir priimti sprendimą dėl Šveicarijos vertybinių popierių biržų lygiavertiškumo;

(4)

pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkto ketvirtą pastraipą trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros sistema gali būti laikoma lygiaverte, jei ta sistema atitinka bent šias sąlygas: a) rinkos turi gauti leidimą, joms nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir vykdymo užtikrinimas; b) rinkos turi aiškias ir skaidrias taisykles dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais, kad tokiais vertybiniais popieriais galima būtų prekiauti sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir jie būtų laisvai cirkuliuojantys; c) vertybinių popierių emitentams taikomi reikalavimai periodiškai ir nuolat teikti informaciją užtikrinant aukšto lygio investuotojų apsaugą; d) rinkos skaidrumas ir vientisumas turėtų būti užtikrinami užkertant kelią piktnaudžiavimui rinka prekiaujant vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliuojant rinka;

(5)

šio lygiavertiškumo vertinimo tikslas – įvertinti, be kitų dalykų, ar Šveicarijoje taikomi teisiškai privalomi reikalavimai, keliami joje įsteigtoms ir leidimą gavusioms vertybinių popierių biržoms, kurias prižiūri Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucija (toliau – FINMA), yra lygiaverčiai reikalavimams, keliamiems pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Direktyvos 2014/65/ES III antraštinę dalį, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 II antraštinę dalį ir Direktyvą 2004/109/EB, ir ar tų reikalavimų laikymasis veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas toje trečiojoje valstybėje;

(6)

Federalinio akto dėl finansų rinkos infrastruktūros ir veiksmų rinkoje prekiaujant vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (toliau – Finansų rinkos infrastruktūros aktas, FRIA) 26 straipsnio b punkte vertybinių popierių birža apibrėžta kaip daugiašalės prekybos vertybiniais popieriais institucija, į kurios prekybos sąrašą yra įtraukiami vertybiniai popieriai ir kurios paskirtis – vienalaikis įvairių dalyvių keitimasis kainos pasiūlymais ir sandorių sudarymas pagal nediskriminacines taisykles. Vertybinių popierių birža neturi teisės savo nuožiūra spręsti, kaip vykdyti sandorius, jai neleidžiama vykdyti prekybos savo sąskaita arba sudaryti tarpininko suderintų sandorių. Be to, vertybinių popierių birža savo dalyviams turi suteikti nešališką ir nediskriminacinę prieigą prie savo rinkų ir paslaugų. Todėl vertybinių popierių birža turi turėti taisykles, kuriose būtų nustatytos priemonės, kuriomis prekiautojas vertybiniais popieriais arba kitos šalys, kurias prižiūri FINMA, taip pat dalyviai iš užsienio, kuriems FINMA yra suteikusi leidimą, galėtų kreiptis dėl dalyvavimo vertybinių popierių biržoje. Pagal FRIA 27 straipsnio 4 dalį, taikomą kartu su Potvarkio dėl finansų rinkos infrastruktūros ir veiksmų rinkoje prekiaujant vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (toliau – Finansų rinkos infrastruktūros potvarkis, FRIP) 25 straipsnio 1 dalimi, FINMA peržiūri ir tvirtina taisykles, pagal kurias dalyviams suteikiamas leidimas prekiauti vertybinių popierių biržoje, nustatomos dalyvių pareigos ir dalyviams uždraudžiama prekiauti vertybinių popierių biržoje, taip pat jų pakeitimus. Vertybinių popierių birža turi nesuteikti narystės dalyviui, kuris nėra gavęs FINMA leidimo, ir gali nesuteikti narystės dalyviams, kuriems taikoma teisės aktais nustatyta teisių atėmimo procedūra;

(7)

siekiant priimti sprendimą, kad trečiosios valstybės teisinė ir priežiūros tvarka, taikoma joje leidimą gavusioms prekybos vietoms, yra lygiavertė Direktyvoje 2014/65/ES nustatytai tvarkai, turi būti įvykdytos keturios sąlygos, nustatytos Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkto ketvirtoje pastraipoje;

(8)

pagal pirmąją sąlygą trečiosios valstybės prekybos vietos turi gauti leidimus ir joms nuolat turi būti veiksmingai taikoma priežiūra ir vykdymo užtikrinimas;

(9)

kad vertybinių popierių birža galėtų pradėti veiklą, biržai leidimą turi suteikti FINMA. Pagal FRIA 4 ir 5 straipsnius FINMA suteikia leidimą, jei nustato, kad yra įvykdytos pareiškėjui keliamos sąlygos ir reikalavimai. Leidimo suteikimo reikalavimai yra nustatyti FRIA ir susijusiuose potvarkiuose, turinčiuose įstatymo galią. FRIA reikalaujama, kad vertybinių popierių birža nustatytų tvarką, kuria būtų reglamentuojami visų rūšių veiksmai ir veikla, kurią pareiškėjas nori vykdyti. Pagal FRIA 27 straipsnio 1 dalį vertybinių popierių birža, prižiūrima FINMA, turi įsteigti nuosavą reguliavimo ir priežiūros struktūrą, kuri būtų tinkama jos veiklai. Gavus FINMA patvirtinimą, vertybinių popierių biržos savireguliavimo tvarka tampa privalomu norminiu aktu, pagal kurį gali būti imamasi vykdymo užtikrinimo priemonių. Pagal FRIA 27 straipsnį, taikomą kartu su FRIP 24 straipsnio 1 dalimi, kad reguliavimo ir priežiūros struktūra būtų tinkama, turi būti įsteigtas reguliavimo funkcijas vykdantis organas, prekybos priežiūros organas, už įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą atsakingas organas ir apeliacinis organas. Šie organai struktūros ir personalo požiūriais turi būti nepriklausomi nuo vertybinių popierių biržos veiklos valdymo funkcijos. Atitinkamas atsakingas savireguliavimo ir priežiūros struktūros organas stebi, kaip vertybinių popierių biržos dalyviai laikosi vertybinių popierių biržos nuostatų ir taisyklių;

(10)

be to, FRIA 18 straipsnyje reikalaujama, kad vertybinių popierių biržos dalyviams ir rinkos formuotojams suteiktų nediskriminacinę ir atvirą prieigą. Ir suteikdama leidimus, ir vykdydama nuolatinę veiklą FINMA užtikrina, kad vertybinių popierių biržos taisyklės atitiktų šį reikalavimą (žr. SSX taisyklių sąvado 3–5 skirsnius, taikomus kartu su SSX 1 direktyva, ir BX Šveicarijos taisyklių sąvado 3–5 skirsnius). Prieiga gali būti nesuteikiama tik saugumo ir veiksmingumo sumetimais, remiantis griežta proporcingumo patikra (FRIA 18 straipsnis, FRIP 17 straipsnis). Pareiškėjai, kuriems atsisakyta suteikti prieigą, gali paduoti apeliacinį skundą nepriklausomai apeliacinei komisijai (SSX taisyklių sąvado 8 skirsnis ir BX Šveicarijos taisyklių sąvado 15 skirsnis). FINMA prižiūri, kaip biržos laikosi FRIA 18 straipsnio ir FRIP 17 straipsnio. Priimant taisykles ir jų pakeitimus, būtina gauti išankstinį FINMA patvirtinimą, be to, FINMA personalas gali tikrinti, kaip tos taisyklės ir pakeitimai įgyvendinami, taip pat gali būti atliekamas auditas, teikiami informacijos prašymai arba taikomi taisomieji veiksmai pagal Federalinio akto dėl Šveicarijos finansų rinkos priežiūros institucijos (toliau – Finansų rinkos priežiūros aktas) 24 ir paskesnius straipsnius;

(11)

dėl veiksmingos priežiūros pažymėtina, kad Finansų rinkos priežiūros aktas, Federalinis aktas dėl vertybinių popierių biržų ir prekybos vertybiniais popieriais (toliau – Vertybinių popierių biržų aktas) ir FRIA yra pagrindiniai pirminės teisės aktai, kuriais nustatoma teisiškai privaloma prekybos vertybiniais popieriais Šveicarijoje tvarka. Finansų rinkos priežiūros akte, Vertybinių popierių biržų akte ir FRIA FINMA suteikiami platūs įgaliojimai, susiję su visais vertybinių popierių sektoriaus aspektais, įskaitant teisę suteikti leidimus prekiautojams vertybiniais popieriais, pagrindinėms sandorio šalims, centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, sandorių duomenų saugykloms ir mokėjimų sistemoms, taip pat juos prižiūrėti. Be to, FRIA ir FRIP nustatomi ir draudžiami tam tikro pobūdžio veiksmai rinkose ir FINMA suteikiami reguliuojamų subjektų ir su jais susijusių asmenų drausminimo įgaliojimai. Finansų rinkos priežiūros akto 29 straipsnyje FINMA suteikiama plati prieiga prie visos svarbios informacijos apie bet kurį prižiūrimą asmenį arba subjektą, jų audito įmones ir auditorius. Pagal Šveicarijoje taikomą sistemą vertybinių popierių biržos pirmiausia privalo nustatyti taisykles, pagal kurias jų dalyviai vykdo veiklą, ir stebėti, kaip jie ją vykdo. FINMA tiesiogiai stebi, ar vertybinių popierių biržų taisyklės atitinka teisinę sistemą. Visos taisyklės ir jų pakeitimai turi būti teikiami FINMA, kad ši juos patvirtintų (FRIA 27 straipsnio 4 dalis). FINMA tyrimus pradeda remdamasi vertybinių popierių biržų jai pateiktais pranešimais apie galimus teisės pažeidimus arba savo pačios įtarimais;

(12)

vertybinių popierių biržai gavus leidimą, FINMA nuolat stebi, ar ta vertybinių popierių birža ir toliau vykdo sąlygas ir pareigas, susijusias su leidimo suteikimu (FRIA 83 straipsnis). Vertybinių popierių birža yra teisiškai įpareigota pranešti FINMA apie visus aplinkybių, kuriomis remiantis iš pradžių buvo suteiktas leidimas arba patvirtinimas, pasikeitimus. Jei šie pasikeitimai yra svarbūs, finansų rinkos infrastruktūra turi gauti išankstinį FINMA leidimą arba patvirtinimą, kad galėtų tęsti veiklą (FRIA 7 straipsnis). Pagrindiniai reikalavimai yra organizacinių reikalavimų laikymasis, vidaus kontrolės sistemos buvimas ir veiksmingumas, IT sistemų tinkamumas ir tinkamas veiklos vykdymas. FINMA priežiūra taikoma visiems vertybinių popierių biržos organams, įskaitant tuos, kurie vykdo prekybos priežiūros ir sankcijų taikymo funkcijas. Pagal Finansų rinkos priežiūros akto 24 ir 24a straipsnius FINMA gali atlikti auditą pati arba pasitelkusi licencijuotas audito įmones tiek vietoje, tiek ir ne vietoje. Be to, FRIA 27, 30 ir 34 straipsniuose reikalaujama, kad visos leidimą gavusios vertybinių popierių biržos gebėtų užtikrinti savo emitentų, dalyvių ir su dalyviais susijusių asmenų atitiktį FRIA ir FRIP nuostatoms, jomis remiantis priimtiems aktams ir taisyklėms, taip pat savo pačių normoms ir taisyklėms. Vykdydama pareigą užtikrinti savo narių atitiktį, vertybinių popierių birža privalo tirti visus taikomų teisės aktų ir taisyklių pažeidimus ir imtis atitinkamų drausminimo priemonių;

(13)

dėl veiksmingo vykdymo užtikrinimo pažymėtina, kad FINMA turi įvairių administracinių mechanizmų, kuriais įgyvendinamos jai suteiktos teisės ir įgaliojimai. Nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar nukrypimus nuo teisės aktų, FINMA imasi reikiamų taisomųjų priemonių, kurios gali apimti administracines vykdymo užtikrinimo procedūras. Dėl proporcingumo principo pažymėtina, kad FINMA taiko tokias priemones, kurios, jos nuomone, yra tinkamiausios atitikčiai teisės aktams užtikrinti. Pavyzdžiui, taikomos tokios priemonės kaip papeikimai, konkretūs nurodymai atkurti atitiktį teisės aktams, draudimai fiziniams asmenims vykdyti savo profesinę veiklą, draudimai prekiautojams vykdyti veiklą ir licencijų panaikinimas. Be to, FINMA gali priverstinai nusavinti neteisėtai gautą pelną arba neteisėtai išvengtus nuostolius ir įsakyti paskelbti galutinę privalomą nutartį. Siekdama užtikrinti, kad vertybinių popierių biržos vėl atitiktų taikomas nuostatas, FINMA, pasinaudodama savo administracinėmis galiomis, taip pat gali atleisti valdybos narius arba darbuotojus, dėl kurių veiksmų nepriekaištingumo kyla abejonių. Pačios FINMA administraciniai mechanizmai yra grindžiami nuostatomis dėl baudžiamųjų sankcijų, susijusių su pažeidimais, aprašytais Finansų rinkos priežiūros akto 4 skyriuje. Nuostatos dėl baudžiamųjų sankcijų taip pat yra įtrauktos į FRIA 147 ir paskesnius straipsnius ir Vertybinių popierių biržų akto 42a ir 43 straipsnius. FINMA šiuos atvejus perduoda nagrinėti kompetentingoms baudžiamojo persekiojimo institucijoms. Jei to reikia ir jei tai įmanoma, FINMA ir kompetentinga baudžiamojo persekiojimo institucija derina savo tyrimus tarpusavyje. Apskritai Federalinis finansinių teisinių paslaugų departamentas vykdo baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėja Finansų rinkos priežiūros akto ir finansų rinkų aktų baudžiamųjų nuostatų pažeidimus. Tačiau Federalinė generalinė prokuratūra yra kompetentinga vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už FRIA pažeidimus, susijusius su prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimu kaina;

(14)

todėl galima daryti išvadą, kad Šveicarijos vertybinių popierių biržos turi gauti leidimą ir joms nuolat taikoma veiksminga priežiūra ir vykdymo užtikrinimas;

(15)

pagal antrąją sąlygą trečiosios valstybės prekybos vietos turi turėti aiškias ir skaidrias taisykles dėl leidimo prekiauti vertybiniais popieriais, kad tokiais vertybiniais popieriais galima būtų prekiauti sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir jie būtų laisvai cirkuliuojantys;

(16)

pagal Šveicarijos teisės aktus reikalaujama, kad vertybinių popierių biržos nustatytų leidimo prekiauti vertybiniais popieriais suteikimo taisykles (FRIA 35 ir 36 straipsniai). Šias taisykles turi patvirtinti FINMA. Šios taisyklės turi būti parengtos atsižvelgiant į pripažintus tarptautinius standartus, pirmiausia jose turi būti nuostatos dėl galimybės prekiauti vertybiniais popieriais; informacijos, kuria remdamiesi investuotojai įvertina vertybinių popierių ypatumus ir emitento patikimumą, paskelbimo; emitento, jo atstovų ir trečiųjų šalių pareigų visu vertybinių popierių įtraukimo į prekybos sąrašą arba leidimo prekiauti vertybiniais popieriais galiojimo laikotarpiu; pareigos laikytis 2005 m. gruodžio 16 d. Federalinio akto dėl licencijų išdavimo auditoriams ir auditorių priežiūros 7 ir 81 straipsnių, suteikiant leidimą prekiauti nuosavybės vertybiniais popieriais. Leidimas prekiauti vertybiniais popieriais ir vertybinių popierių įtraukimas į biržos prekybos sąrašą, kaip tinkama leidimo prekiauti forma, pirmiausia reglamentuojami įtraukimo į prekybos sąrašą taisyklėmis ir papildomomis įtraukimo į prekybos sąrašą ir leidimo prekiauti taisyklėmis. Vertybinių popierių birža peržiūri dėl kiekvienos rūšies vertybinių popierių emitento pateiktą paraišką ir patikrina, ar įvykdyti visi susiję reikalavimai. Dėl kiekvienos paraiškos vertybinių popierių birža paskelbia raštišką sprendimą. Informacija apie sprendimą dėl leidimo prekiauti skelbiama viešai. Vertybinius popierius įtraukus į prekybos sąrašą, emitentui taikomi priežiūros įpareigojimai, susiję su periodišku ataskaitų teikimu, pvz., įpareigojimai dėl finansinių ataskaitų teikimo ir įmonių valdymo, taip pat įvykiais grindžiami ataskaitų teikimo įpareigojimai, pvz., įpareigojimai reguliariai teikti ataskaitas, atskleisti vadovybės sandorius ir reikiamais atvejais užtikrinti viešumą. Pagal FRIA 35 straipsnio 3 dalį vertybinių popierių birža stebi, kaip emitentas laikosi šių taisyklių ir, nustačiusi pažeidimus, taiko sutartyje nustatytas sankcijas. Pagal FRIP 33 straipsnio 1 dalį vertybinių popierių birža turi užtikrinti, kad visais vertybiniais popieriais, kuriais leidžiama prekiauti, ir visais į prekybos sąrašą įtrauktais vertybiniais popieriais būtų galima prekiauti sąžiningai, veiksmingai ir tvarkingai. Dėl nuosavybės vertybinių popierių pažymėtina, kad įtraukimo į prekybos sąrašą taisyklėse yra nustatyti reikalavimai dėl laisvo cirkuliavimo, kuriais užtikrinama, kad tokiais vertybiniais popieriais būtų galima veiksmingai prekiauti. Nepriklausomi vertybinių popierių biržos organai gali laikinai sustabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei, atsižvelgiant į neįprastas aplinkybes, konkrečiai – į tai, kad emitentas pažeidė svarbias pareigas atskleisti informaciją, matyti, kad tikslinga laikinai sustabdyti prekybą. Jei kyla didelių abejonių dėl emitento mokumo arba jei jau yra iškelta nemokumo byla arba pradėta likvidavimo procedūra, šie organai gali pašalinti vertybinius popierius iš prekybos sąrašo. Pasinaudodama Finansų rinkos priežiūros akto 31 straipsnyje jai suteiktais įgaliojimais, FINMA, siekdama užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi FRIA nuostatų, arba reaguodama į kitus pažeidimus, taip pat gali priversti vertybinių popierių biržą laikinai nutraukti prekybą konkrečiais vertybiniais popieriais;

(17)

Šveicarijos reguliavimo sistema apima reikalavimus dėl informacijos pateikimo rinkos dalyviams prieš sudarant sandorį. Reikalavimo užtikrinti skaidrumą prieš sudarant sandorį teisinis pagrindas yra FRIA 29 straipsnio 1 dalis, joje nustatyta, kad vertybinių popierių birža realiuoju laiku turi skelbti su kiekviena akcija ir kitais vertybiniais popieriais susijusius penkis geriausius pasiūlymus pirkti ir parduoti, taip pat prekybos pozicijų dydžius esant tokioms kainoms. Toks pat reikalavimas taikomas ir informaciniams pranešimams apie susidomėjimą (FRIP 27 straipsnio 3 dalis). Yra numatyta galimybė netaikyti reikalavimų dėl referencinių kainų sistemų, sistemų, kurios taikomos tik jau suderėtiems sandoriams įforminti, pavedimų, saugomų vertybinių popierių biržos pavedimų tvarkymo sistemoje, laukiant, kol bus atskleista informacija, ir didelių – palyginti su įprastu rinkos dydžiu – pavedimų. Šveicarijos reguliavimo sistema taip pat apima reikalavimus dėl informacijos pateikimo sudarius sandorį. Reikalavimo užtikrinti skaidrumą sudarius sandorį pagrindas yra FRIA 29 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad vertybinių popierių birža nedelsdama turi paskelbti informaciją apie biržinius ir nebiržinius sandorius dėl visų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti. Konkrečiai kalbant, turi būti skelbiama sandorių vertė, dydis ir laikas. Reikalavimo užtikrinti skaidrumą sudarius sandorį išimtys yra tokios pat kaip ir reikalavimo užtikrinti skaidrumą prieš sudarant sandorį. Taip pat nedelsiant turi būti paskelbiama informacija apie tam tikrus netipinius sandorius. Vertybinių popierių biržos paslaugos, susijusios su duomenimis prieš sudarant ir sudarius sandorį, yra visiškai skaidrios ir nediskriminuojant teikiamos visiems biržos dalyviams. Po tam tikro laiko duomenys nemokamai paskelbiami visiems naudotojams;

(18)

todėl galima daryti išvadą, kad Šveicarijos vertybinių popierių biržos turi aiškias ir skaidrias taisykles, pagal kurias suteikiami leidimai prekiauti vertybiniais popieriais, kad tokiais vertybiniais popieriais būtų galima prekiauti sąžiningai, tvarkingai ir veiksmingai ir jie būtų laisvai cirkuliuojantys;

(19)

pagal trečiąją sąlygą vertybinių popierių emitentams turi būti taikomi reikalavimai periodiškai ir nuolat teikti informaciją užtikrinant aukšto lygio investuotojų apsaugą;

(20)

vertybinių popierių biržos taisyklėse dėl leidimo prekiauti suteikimo turi būti nustatyta, kokia informacija turi būti skelbiama, kad investuotojai galėtų įvertinti vertybinių popierių ypatumus ir emitento patikimumą, taip užtikrinant aukšto lygio investuotojų apsaugą. Emitentai, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti Šveicarijos vertybinių popierių biržoje, turi skelbti metines ir tarpines finansines ataskaitas. Emitentas savo metines finansines ataskaitas turi skelbti savo svetainėje. Vertybiniais popieriais, kuriais leidžiama prekiauti kurioje nors Šveicarijos vertybinių popierių biržoje, gali būti prekiaujama ir kitoje prekybos vietoje. Pareiga teikti informaciją emitentams taikoma neatsižvelgiant į prekybos vietą, kurioje vykdoma prekyba. Laiku atskleidžiant išsamią informaciją apie vertybinių popierių emitentus, investuotojams suteikiama galimybė įvertinti emitentų veiklos rezultatus, o reguliariai teikiant informaciją investuotojams užtikrinamas deramas skaidrumas;

(21)

todėl galima daryti išvadą, kad emitentams, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti Šveicarijos vertybinių popierių biržose, yra taikomi reikalavimai periodiškai ir nuolat teikti informaciją, užtikrinant aukšto lygio investuotojų apsaugą;

(22)

pagal ketvirtąją sąlygą trečiosios valstybės teisine ir priežiūros sistema turi būti užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka;

(23)

FRIA 142 ir 143 straipsniuose bet kokiam asmeniui draudžiama prekiauti vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliuoti rinka. Be to, pagal FRIA 154 ir 155 straipsnius naudojimasis arba mėginimas pasinaudoti viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas kainomis laikomi baudžiamąja veika. Vertybinių popierių biržos turi nustatyti taisykles, kaip emitentai turėtų atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Pagal vertybinių popierių biržos taikomas įtraukimo į prekybos sąrašą taisykles emitentas privalo informuoti rinką apie visus jo veiklos srityje iškilusius arba netrukus iškilsiančius kainai įtakos turinčius faktus, kai tik apie juos sužino. Kainai įtakos turintys faktai yra tokie faktai, dėl kurių gali gerokai pasikeisti rinkos kainos. Informacija turi būti atskleidžiama siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus rinkos dalyvius. Be to, pagal FRIA 31 straipsnio 1 dalį Šveicarijos vertybinių popierių biržos, siekdamos nustatyti prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo kaina bei rinka atvejus, taip pat kitus teisės aktų ir reglamentavimo nuostatų pažeidimus, turi stebėti kainodarą ir vertybinių popierių biržoje vykdomus sandorius. Šiuo tikslu vertybinių popierių birža taip pat turi peržiūrėti sandorius, kurie sudaromi ne prekybos vietoje ir apie kuriuos jai pranešama arba į kuriuos kitaip atkreipiamas jos dėmesys (FRIA 31 straipsnio 1 dalis). Šią priežiūros funkciją turi vykdyti nepriklausomas vertybinių popierių biržos organas. Gavę prašymą, emitentai, vykdydami savo pareigą pateikti informaciją, turi gebėti pateikti FINMA viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, taip pat visą papildomą informaciją ir dokumentus, kurie FINMA yra reikalingi, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas (Finansų rinkos priežiūros akto 29 straipsnio 1 dalis, taikoma kartu su FRIA 145 straipsniu). Vertybinių popierių birža turi informuoti FINMA apie visus įtariamus teisės aktų pažeidimus arba kitus pažeidimus. Jei konkretūs pažeidimai apima baudžiamąją veiką, ji nedelsdama apie tai turi informuoti kompetentingą baudžiamojo persekiojimo instituciją (FRIA 31 straipsnio 2 dalis). Siekdama užtikrinti priežiūros teisės aktų, kuriais draudžiamas piktnaudžiavimas rinka, nuostatų vykdymą, FINMA, remdamasi iš vertybinių popierių biržų gauta informacija apie teisės aktų pažeidimus ir savo pačios vykdomu rinkos stebėjimu, atlieka tyrimus;

(24)

todėl galima daryti išvadą, kad Šveicarijos teisine ir priežiūros sistema yra užtikrinamas rinkos skaidrumas ir vientisumas, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka – prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka;

(25)

todėl taip pat galima daryti išvadą, kad teisinė ir priežiūros sistema, kuria reglamentuojamos šio sprendimo priede nurodytos Šveicarijoje veiklą vykdančios vertybinių popierių biržos, kurias prižiūri FINMA, atitinka nurodytas keturias sąlygas dėl teisinės ir priežiūros tvarkos, taigi ji turėtų būti laikoma sistema, lygiaverte Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 600/2014, Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Direktyvoje 2004/109/EB prekybos vietoms nustatytiems reikalavimams;

(26)

kadangi daugeliu Šveicarijoje išleistų akcijų, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijoje, prekiaujama ir Sąjungos prekybos vietose, tikslinga užtikrinti, kad visos investicinės įmonės, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta prekybos pareiga, išsaugotų galimybę prekiauti akcijomis, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijos biržose, kuriose užtikrinamas pirminis jų likvidumas. Kadangi pirminis akcijų, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijos biržose, likvidumas užtikrinamas šiose biržose, Šveicarijos teisinės ir priežiūros sistemos pripažinimas leistų investicinėms įmonėms prekiauti akcijomis, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijos biržose Šveicarijoje, ir kuo geriau vykdyti įsipareigojimus savo klientams;

(27)

bendros Sąjungos prekybos daugybe akcijų, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijos biržose, aktyvumas yra toks, kad Sąjungos investicinės įmonės negalėjo pasinaudoti išimtimi, nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalies a punkte. Tai reiškia, kad Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta prekybos pareiga būtų taikoma daugeliui akcijų, kuriomis leidžiama prekiauti Šveicarijoje;

(28)

šis sprendimas turi būti papildytas bendradarbiavimo susitarimais, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą kompetentingų nacionalinių institucijų ir FINMA keitimąsi informacija ir jų vykdomos priežiūros veiklos koordinavimą tarpusavyje;

(29)

šis sprendimas grindžiamas teisiškai privalomais reikalavimais, priimant šį sprendimą taikomais Šveicarijos vertybinių popierių biržoms. Komisija turėtų toliau reguliariai stebėti Šveicarijos vertybinių popierių biržoms taikomos teisinės ir priežiūros tvarkos pokyčius ir sąlygų, kuriomis remiantis priimtas šis sprendimas, vykdymą;

(30)

šiuo sprendimu taip pat atsižvelgiama į 2017 m. vasario 28 d. Tarybos išvadas, pagal kurias išankstinė sąlyga tolesniam sektorinio požiūrio plėtojimui su Šveicarija tebėra bendros galiojančių ir būsimų susitarimų, pagal kuriuos Šveicarija dalyvauja Sąjungos bendrojoje rinkoje, institucinės sistemos sukūrimas. Spręsdama, ar pratęsti šio sprendimo taikymą, Komisija atsižvelgė į padarytą pažangą siekiant pasirašyti susitarimą, kuriuo sukuriama ta bendra institucinė sistema. ES ir Šveicarijos derybininkai susitarė dėl išsamaus susitarimo projekto. Šveicarijos Federalinė Taryba atsižvelgė į šį susitarimą ir nusprendė pradėti vidaus konsultacijų etapą, kuris tęsis iki 2019 m. pavasario;

(31)

Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti Šveicarijos vertybinių popierių biržoms taikomą teisinę ir priežiūros tvarką. Tokios peržiūros neturi poveikio Komisijos galimybei bet kuriuo metu prieš tai atlikti specialią peržiūrą, kai dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu patvirtintą lygiavertiškumą. Atlikus pakartotinį įvertinimą, šis sprendimas gali būti panaikintas;

(32)

siekiant užtikrinti Sąjungos finansų rinkų vientisumą, ypač atsižvelgiant į pažangą, padarytą kuriant bendrą institucinę sistemą, pagal kurią Šveicarija dalyvautų Sąjungos bendrojoje rinkoje, šis sprendimas turėtų nustoti galioti 2019 m. birželio 30 d.;

(33)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2441 (5) dėl vertybinių popierių biržoms Šveicarijoje taikomos teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES nustoja galioti 2018 m. gruodžio 31 d. Todėl būtina, kad šis sprendimas įsigaliotų kuo skubiau ir kad jis būtų pradėtas taikyti 2019 m. sausio 1 d.;

(34)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,