21999A1214(02)

Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos pakeitimai

A. Pavadinimas

Protokolo pavadinimas iš dalies keičiamas taip:

"PROTOKOLAS DĖL VIDURŽEMIO JŪROS APSAUGOS NUO ŽEMYNINĖS KILMĖS TARŠOS IR VEIKLOS"

B. Preambulės pastraipos

Pirmoji Protokolo preambulės pastraipa iš dalies keičiama taip:

"Būdamos Konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, priimtos 1976 m. vasario 16 d. Barselonoje ir iš dalies pakeistos 1995 m. birželio 10 d., Šalimis,"

Trečioji Protokolo preambulės pastraipa iš dalies keičiama taip:

"Pažymėdamos didėjančią įtaką aplinkai, kylančią iš žmonių veiklos Viduržemio jūros zonoje, ypač industrializacijos ir urbanizacijos srityse, taip pat sezoninio pakrantės gyventojų skaičiaus padidėjimo dėl turizmo,"

Ketvirtoji Protokolo preambulės pastraipa iš dalies keičiama taip:

"Pripažindamos pavojų, kurį jūros aplinkai, gyviesiems ištekliams ir žmonių sveikatai kelia žemyninės kilmės tarša ir veikla, ir šios taršos keliamas rimtas problemas Viduržemio jūros pakrantės vandenyse ir upių žiotyse, pirmiausiai dėl išleidžiamų neišvalytų, nepakankamai išvalytų ar netinkamai apdorotų buitinių ar pramonės atliekų, turinčių toksinių, išliekančių ir linkusių į bioakumuliaciją medžiagų,"

Preambulė papildoma šia penktąja pastraipa:

"Taikydamos atsargumo ir "teršėjas moka" principus, atlikdamos poveikio aplinkai vertinimą ir naudodamos geriausius turimus metodus bei geriausią aplinkosaugos praktiką, įskaitant švarios gamybos technologijas, kaip numatyta Konvencijos 4 straipsnyje,"

Šeštoji Protokolo preambulės pastraipa iš dalies keičiama taip:

"Nusprendę imtis, glaudžiai bendradarbiaudamos, būtinų priemonių Viduržemio jūrai saugoti nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos,"

Preambulė papildoma šia septintąja pastraipa:

"Atsižvelgdamos į Jūrų aplinkos apsaugos nuo žemyninės kilmės veiklos visuotinę veiksmų programą, 1995 m. lapkričio 3 d. priimtą Vašingtone, D.C,"

C. 1 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Bendroji nuostata

Šio Protokolo Susitariančiosios Šalys (toliau – Šalys) imasi visų priemonių, reikalingų užkirsti kelią, sumažinti, kovoti ir pašalinti kuo didžiausiu įmanomu mastu Viduržemio jūros zonos taršą, kurią sukelia išmetami teršalai iš upių, kranto įstaigų ar nuotakų, arba skleidžiami iš kitų žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos jų teritorijose, pirmenybę teikiant palaipsniam toksinių, išliekančių ir linkusių bioakumuliacijai medžiagų sąnaudų likvidavimui."

D. 2 straipsnis

Papildomas pavadinimu bei a ir b punktų tekstai iš dalies keičiami taip:

"Sąvokų apibrėžimai

a) "Konvencija" – tai Konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, 1976 m. vasario 16 d. priimta Barselonoje ir pakeista 1995 m. birželio 10 d.;

b) "Hidrologinis baseinas" – visa Susitariančiųjų Šalių teritorijose esančio vandens, nutekančio į Viduržemio jūrą, baseino zona, kaip apibrėžta Konvencijos 1 straipsnyje."

E. 3 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir pridedamas naujas punktas:

"Protokolo taikymo sritis"

(abis (pernumeruojamas į b punktą))

"b) Viduržemio jūros zonos hidrologinis baseinas;"

Punktas b pernumeruojamas į c punktą. Punktas c pernumeruojamas į d punktą ir iš dalies keičiamas taip:

"d) pusiau sūrūs, sūrūs pakrančių vandenys, įskaitant pelkes ir pakrančių lagūnas, ir gruntiniai vandenys, susisiekiantys su Viduržemio jūra."

F. 4 straipsnis

Papildomas pavadinimu, bei 1 dalies a ir b punktų tekstai iš dalies keičiami taip:

"Protokolo taikymas

1. Šis Protokolas taikomas:

a) iš sutelktųjų ir pasklidžiosios taršos šaltinių išmetamiems bei iš Susitariančiųjų Šalių teritorijose vykdomos veiklos atsirandantiems teršalams, kurie gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį Viduržemio jūros zonai. Šie teršalai apima ir tuos, kurie pasiekia Viduržemio jūrą, kaip apibrėžta šio Protokolo 3 straipsnio a, c ir d punktuose, per pakrančių atliekų išmetimą, upes, nuotakus, kanalus ar kitus vandens telkinius, įskaitant gruntinių vandenų tėkmę, arba per nuotėkį ar išmetimą į jūros dugną iš sausumos;

b) teršiančių medžiagų sąnaudoms, atmosferos pernešamoms į Viduržemio jūros zoną iš žemyninės kilmės šaltinių ar Susitariančiųjų Šalių teritorijose vykdomos veiklos pagal sąlygas, nustatytas šio Protokolo III priede."

Papildoma nauja dalimi:

"3. Šalys kviečia valstybes, kurios nėra Protokolo Šalys, tačiau turi savo teritorijose Viduržemio jūros zonos hidrologinio baseino dalis, bendradarbiauti įgyvendinant Protokolą."

G. 5 straipsnis

Papildomas pavadinimu bei 1, 2 ir 4 dalių tekstai iš dalies keičiami taip:

"Bendrieji įsipareigojimai

1. Šalys įsipareigoja šalinti taršą, sukeliamą žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos, ypač palaipsniui likviduoti toksinių, išliekančių ir linkusių bioakumuliacijai I priede išvardytų medžiagų sąnaudas.

2. Tuo tikslu jos nuodugniai parengs ir įgyvendins, individualiai ar bendrai, atitinkamai, nacionalinius ir regioninius veiksmų planus ir programas, apimančias jų įgyvendinimo priemones ir kalendorinius planus."

3 dalis panaikinama.

4. (pernumeruojamas į 3 dalį)

"3. Prioritetus ir veiksmų planų, programų ir priemonių įgyvendinimo kalendorinius planus priima Šalys, atsižvelgdamos į I priede nurodytus veiksnius, ir kartkartėmis juos peržiūri."

Papildomas šiomis naujomis dalimis:

"4. Priimdamos veiksmų planus, programas ir priemones, Šalys atsižvelgia, individualiai arba bendrai, į geriausius turimus metodus ir geriausią aplinkosaugos praktiką, įskaitant, tam tikrais atvejais, švarios gamybos technologijas, atsižvelgiant į IV priede išvardytus kriterijus.

5. Šalys imasi prevencinių priemonių avarijų sukeliamos taršos pavojui sumažinti iki minimumo."

H. 6 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir tekstas pakeičiamas taip:

"Teisių suteikimo arba reguliavimo sistema

1. Sutelktųjų taršos šaltinių išleidimas į Protokolo zoną, ir į vandenį bei orą išleisti teršalai, kurie pasiekia ir gali turėti poveikį Viduržemio jūros zonai, kaip nustatyta šio Protokolo 3 straipsnio a, c ir d punktuose, griežtai priklauso nuo Šalių kompetentingų valdžios institucijų teisių suteikimo ar reguliavimo, tinkamai atsižvelgiant į šio Protokolo ir jo II priedo nuostatas, taip pat atitinkamus Susitariančiųjų Šalių susirinkimų sprendimus ar rekomendacijas.

2. Tuo tikslu Šalys numato jų kompetentingų valdžios institucijų atliekamas patikrinimo sistemas leidimų ir teisės aktų laikymuisi įvertinti.

3. Organizacija gali padėti Šalims, jų prašymu, kuriant naujas, arba stiprinant esamas, kompetentingas struktūras leidimų ir teisės aktų laikymuisi tikrinti. Ši pagalba apima specialų personalo profesinį parengimą.

4. Šalys nustato atitinkamas sankcijas leidimų ir teisės normų nesilaikymo atvejams bei užtikrina šių sankcijų taikymą."

I. 7 straipsnis

Papildomas pavadinimu. 1 dalies e punkto ir 3 dalies tekstai iš dalies keičiami taip:

"Bendrosios gairės, standartai ir kriterijai

1. …

e) konkretūs reikalavimai dėl išmetamų medžiagų (išvardytos I priede) kiekių ir koncentracijos nutekamuosiuose vandenyse bei jų išleidimo metodai.

3. Veiksmų planai, programos ir priemonės, nurodytos šio Protokolo 5 ir 15 straipsniuose, siekiant jas įgyvendinti palaipsniui, priimamos atsižvelgiant į gebėjimą pritaikyti ir pertvarkyti esamus įrenginius, Šalių ekonominį pajėgumą ir jų poreikį plėtrai."

J. 8 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Monitoringas (stebėsena)

Pagal Konvencijos nuostatas ir jos 12 straipsnyje numatytas monitoringo (stebėsenos) programas, ir, jei būtina, bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, Šalys monitoringą (stebėseną) atlieka kaip galima anksčiau ir viešai skelbia jo rezultatus siekdamos:

a) sistemingai įvertinti, kiek įmanoma, taršos lygį savo pakrantėse, ypač atsižvelgiant į veiklos sektorius ir medžiagų kategorijas, išvardytas I priede, ir periodiškai pateikti informaciją apie tai;

b) įvertinti pagal Protokolą įgyvendinamų veiksmų planų, programų ir priemonių, skirtų jūrų aplinkos taršai likviduoti didžiausiu galimu mastu, veiksmingumą."

K. 9 straipsnis

papildomas pavadinimu ir tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Mokslinis ir techninis bendradarbiavimas

Remdamosi Konvencijos 13 straipsniu, Šalys bendradarbiauja mokslinėse ir technologinėse srityse, susijusiose su žemyninės kilmės tarša ir veiklos joje, ypač tiriant teršalų sąnaudas, kelius ir poveikį, bei kuriant naujus jų apdorojimo, sumažinimo ir pašalinimo metodus, taip pat tuo tikslu tobulinant švarios gamybos procesus. Tuo tikslu Šalys ypač siekia:"

Papildoma šiuo nauju punktu:

"c) skatinti galimybę naudotis, ir perduoti, aplinkai tinkamas technologijas, įskaitant švarios gamybos technologiją."

L. 10 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Techninė pagalba

1. Šalys, tiesiogiai ar padedamos kompetentingų regioninių ar kitų tarptautinių organizacijų, dvišaliai ar daugiašaliai, bendradarbiauja siekdamos parengti ir, kiek įmanoma, įgyvendinti pagalbos besivystančioms Šalims programas, ypač mokslo, švietimo ir technologijų srityse, turėdamos tikslą užkirsti kelią, sumažinti ar, atitinkamai, likviduoti teršalų sąnaudas iš žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos bei jų žalingą poveikį jūros aplinkai.

2. Techninė pagalba ypač apimtų mokslinio ir techninio personalo parengimą, taip pat šių Šalių atitinkamos įrangos įsigijimą, naudojimą ir gamybą ir, atitinkamai, švarios gamybos technologijas, dėl kurių suinteresuotos Šalys susitartų naudingomis sąlygomis."

M. 11 straipsnis

Papildomas šiuo pavadinimu:

"Tarpvalstybinė tarša."

Nr. 12 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir 1 dalies tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Ginčų sprendimas

1. Atsižvelgiant į Konvencijos 28 straipsnio 1 dalį, kai žemyninės kilmės tarša, sukeliama vienos iš Šalių teritorijoje, gali tiesiogiai pažeisti kitos ar kitų Šalių, ar daugiau, interesus, suinteresuotos Šalys, vienos jų ar daugiau prašymu, pradeda konsultacijas turėdamos tikslą pasiekti tinkamą sprendimą."

O. 13 straipsnis

Papildomas pavadinimu. 1 dalies tekstas, 2 dalies pirmasis sakinys ir 2 dalies d punkto tekstas iš dalies keičiami taip:

"Ataskaitos

1. Jei Susitariančių Šalių susirinkimas nenusprendžia kitaip, Šalys kas dveji metai Susitariančių Šalių susirinkimams per organizaciją pateikia ataskaitas apie priemones, kurių ėmėsi, ir pasiektus rezultatus bei, jei pasitaiko tokių atvejų, sunkumus, su kuriais teko susidurti taikant šį Protokolą. Šių ataskaitų pateikimo tvarka nustatoma Šalių susirinkimuose.

2. Šios ataskaitos apima, inter alia:

d) veiksmų planus, programas ir priemones, įgyvendintas pagal šio Protokolo 5, 7 ir 15 straipsnius."

P. 14 straipsnis

Papildomas pavadinimu. 1 dalies ir 2 dalies a, c, ir f punktų tekstai iš dalies keičiami taip:

"Susirinkimai

1. Eiliniai Šalių susirinkimai vyksta kartu su eiliniais Konvencijos Susitariančiųjų Šalių susirinkimais, surengtais pagal Konvencijos 18 straipsnį. Šalys gali rengti neeilinius susirinkimus pagal Konvencijos 18 straipsnį.

2. …

a) nuolat tikrinti šio Protokolo įgyvendinimą ir apsvarstyti veiksmų planų, programų ir priimtų priemonių veiksmingumą;

c) parengti ir priimti veiksmų planus, programas ir priemones pagal šio Protokolo 5, 7 ir 15 straipsnius;

f) apsvarstyti ataskaitas, Šalių pateiktas pagal šio Protokolo 13 straipsnį."

Q. 15 straipsnis

Papildomas pavadinimu ir 1 dalies tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Veiksmų planų, programų ir priemonių priėmimas

1. Šalių susirinkimas dviejų trečiųjų balsų dauguma priima trumpalaikius ir vidutinės trukmės regioninių veiksmų planus ir programas, apimančias jų įgyvendinimo priemones ir kalendorinius planus, numatytus šio Protokolo 5 straipsnyje."

2 dalies tekstas pakeičiamas taip:

"2. Kaip nurodyta 1 dalyje, regioninių veiksmų planus ir programas parengia organizacija, o apsvarsto ir priima atitinkama Susitariančiųjų Šalių techninė įstaiga vėliausiai per vienerius metus nuo šio Protokolo pataisų įsigaliojimo. Šių regioninių veiksmų planų ir programų priėmimas yra įtraukiamas į paskesnio Šalių susirinkimo darbotvarkę. Tos pačios tvarkos laikomasi visiems papildomiems veiksmų planams ir programoms."

Papildomas šiomis naujomis dalimis:

"3. Apie priemones ir kalendorinius planus, priimtus pagal šio straipsnio 1 dalį, sekretoriatas praneša visoms Šalims. Šios priemonės ir kalendoriniai planai tampa privalomi šimtas aštuoniasdešimtą dieną nuo pranešimo apie tai Šalims, kurios per šimtas septyniasdešimt devynias dienas nuo pranešimo gavimo nepranešė sekretoriatui apie savo nepritarimą.

4. Šalys, kurios pagal ankstenę dalį pranešė apie nepritarimą, praneša Šalių susirinkimui apie nuostatas, kurių ketina imtis, susitariant, kad šios Šalys bet kuriuo metu gali sutikti su šiomis priemonėmis ir kalendoriniais planais."

R. 16 straipsnis

Įterpiamas pavadinimas, o 2 dalies tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Baigiamosios nuostatos

2. Darbo tvarkos taisyklės ir finansinės taisyklės, priimtos pagal Konvencijos 24 straipsnį, taikomos atsižvelgiant į šį Protokolą, jei šio Protokolo Šalys nesusitaria kitaip."

Paskutinės pastraipos tekstas iš dalies keičiamas taip:

"Priimta 1980 m. gegužės 17 d. Atėnuose ir 1996 m. kovo 7 d. pakeistas Sirakūzuose vienu egzemplioriumi arabų, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Visi keturi tekstai turi vienodą galią."

I PRIEDAS

I priedas pakeičiamas šiuo nauju priedu:

I PRIEDAS

VEIKSNIAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI RENGIANT VEIKSMŲ PLANUS, PROGRAMAS IR PRIEMONES, SKIRTAS PAŠALINTI TARŠĄ IŠ ŽEMYNINĖS KILMĖS ŠALTINIŲ IR VEIKLOS

Šis priedas apima veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant veiksmų planus, programas ir priemones taršai iš žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos šalinti, kaip nurodyta šio Protokolo 5, 7 ir 15 straipsniuose.

Šiais veiksmų planais, programomis ir priemonėmis bus siekiama apimti veiklos sektorius, pateiktus A skirsnyje, taip pat C skirsnyje išvardytas medžiagų grupes, atrinktas remiantis šio priedo B skirsnyje pateiktomis savybėmis.

Veiksmų prioritetus turėtų nustatyti Šalys, remdamosi atitinkama jų poveikio svarba visuomenės sveikatai, aplinkos, socialinėms-ekonominėms ir kultūrinėms sąlygoms. Šios programos turėtų apimti sutelktuosius ir pasklidžiuosius taršos šaltinius bei nuosėdas atmosferoje.

Rengdamos veiksmų planus, programas ir priemones, Šalys, pagal Jūrų aplinkos apsaugos nuo žemyninės kilmės veiklos visuotinę veiksmų programą, 1995 m. priimtą Vašingtone, D.C., pirmenybę teiks toksinėms, išliekančioms ir linkusioms bioakumuliacijai medžiagoms, ypač išliekantiems organiniams teršalams (POP), nuotekų apdorojimui ir tvarkymui.

A. VEIKLOS SEKTORIAI

Toliau išvardyti veiklos sektoriai (pateikiami ne pirmumo eile) bus pirmiausiai nagrinėjami prioritetams nustatyti rengiant veiksmų planus, programas ir priemones, skirtas taršai iš žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos pašalinti:

1) energijos gamyba;

2) trąšų gamyba;

3) biocidų gamyba ir sudėtis;

4) farmacijos pramonė;

5) naftos perdirbimas;

6) popieriaus ir celiuliozės pramonė;

7) cemento gamyba;

8) rauginimo pramonė;

9) metalų pramonė;

10) kasyba;

11) laivų statybos ir remonto pramonė;

12) uosto operacijos;

13) tekstilės pramonė;

14) elektronikos pramonė;

15) perdirbamoji pramonė;

16) kiti organinės chemijos pramonės sektoriai;

17) kiti neorganinės chemijos pramonės sektoriai;

18) turizmas;

19) žemės ūkis;

20) gyvulininkystė;

21) maisto perdirbimas;

22) vandens ūkis;

23) pavojingųjų atliekų apdorojimas ir šalinimas;

24) buitinių nuotekų apdorojimas ir šalinimas;

25) komunalinių kietųjų atliekų tvarkyba;

26) nuotekų dumblo šalinimas;

27) atliekų tvarkymo pramonė;

28) atliekų deginimas ir jų liekanų tvarkymas;

29) darbai, sukeliantys pakrantės natūralaus būvio fizinius pakitimus;

30) transportas.

B. APLINKOJE ESANČIŲ MEDŽIAGŲ SAVYBĖS

Rengdamos veiksmų planus, programas ir priemones Šalys turėtų atsižvelgti į toliau išdėstytas savybes:

1) išsilaikymą;

2) toksiškumą ir kitas žalingas savybes (pvz., kancerogeniškumą, mutageniškumą, teratogeniškumą);

3) bioakumuliaciją;

4) radioaktyvumą;

5) nustatytų koncentracijų ir nenustatyto poveikio koncentracijų (NOEC) santykį;

6) antropogeninės kilmės eutrofikacijos pavojų;

7) poveikį ir pavojų sveikatai;

8) tarptautinę reikšmę;

9) jūros ekosistemos nepageidaujamų pokyčių pavojų ir poveikio negrįžtamumą ar ilgalaikiškumą;

10) kišimąsį į subalansuotą gyvųjų išteklių naudojimą ar kitą teisėtą jūros naudojimą;

11) poveikį žmogaus naudojamų jūros produktų skoniui ir (arba) kvapui;

12) poveikį jūros vandens kvapui, spalvai, skaidrumui ar kitoms savybėms;

13) paskirstymo modelį (pvz., naudojamus kiekius, naudojimo modelius ir galimybę pasiekti jūros aplinką).

C. MEDŽIAGŲ KATEGORIJOS

Rengiant veiksmų planus, programas ir priemones bus vadovaujamasi toliau išvardytomis medžiagų kategorijomis ir teršalų šaltiniais:

1) organiniai halogeniniai junginiai ar medžiagas, kurios gali sudaryti šiuos junginius jūros aplinkoje. Pirmenybė bus teikiama aldrinui, chloranui, DDT, dildrinui, dioksinams ir furanams, endrinui, heptachlorui, heksachlorbenzenui, mireksui, PCB ir toksafenui;

2) organiniai fosforo junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti šiuos junginius jūros aplinkoje;

3) organoalavo junginiai ir medžiagos, galinčios sudaryti šiuos junginius jūros aplinkoje;

4) policikliniai aromatiniai angliavandeniliai;

5) sunkieji metalai ir jų junginiai;

6) panaudotos tepalinės alyvos;

7) radioaktyviosios medžiagos, įskaitant jų atliekas, kai jų šalinimas neatitinka radiacinės saugos principų, nustatytų kompetentingų tarptautinių organizacijų atsižvelgiant į jūrų aplinkos apsaugą;

8) biocidai ir jų vediniai;

9) patogeniniai mikroorganizmai;

10) neapdoroti aliejai ir naftos kilmės angliavandeniliai;

11) cianidai ir fluoridai;

12) biologiškai neskaidomos valymo ir plovimo priemonės ir kitos biologiškai neskaidomos paviršiaus aktyviosios medžiagos;

13) azoto, fosforo ir kitų medžiagų junginiai, galintys sukelti eutrofikaciją;

14) šiukšlės (visos išliekančios pagamintos ar perdirbtos kietos medžiagos, kurios yra išmetamos, šalinamos ar paliekamos jūros ir kranto aplinkoje);

15) terminiai išmetalai;

16) rūgščių ir šarminių metalų junginiai, galintys pabloginti vandens kokybę;

17) netoksinės medžiagos, turinčios neigiamą poveikį deguonies kiekiui jūros aplinkoje;

18) netoksinės medžiagos, kurios gali trukdyti teisėtam jūros naudojimui;

19) netoksinės medžiagos, galinčios turėti neigiamą poveikį jūros vandens fizinėms ir cheminėms savybėms.

II PRIEDAS

II priedas yra panaikinamas

III PRIEDAS

III priedas pernumeruojamas į II priedą. Papildomas pavadinimu, o įvadinė pastraipa iš dalies keičiama taip:

"II PRIEDAS

VEIKSNIAI, Į KURIUOS REIKIA ATSIŽVELGTI IŠDUODANT LEIDIMUS ATLIEKŲ IŠMETIMUI

Išduodant leidimus išmesti atliekoms, turinčioms šio Protokolo 6 straipsnyje nurodytų medžiagų, ypatingas dėmesys bus kreipiamas, priklausomai nuo aplinkybių, į šiuos veiksnius:"

A skirsnio pavadinimas ir 1, 2, 3, 6 ir 7 dalys iš dalies keičiami taip:

"A. NUOTEKŲ SAVYBĖS IR SUDĖTIS

1. Sutelktosios ir pasklidžios taršos šaltinių tipas ir dydis (pvz., pramoniniai procesai).

2. Nuotekų tipas (pvz., kilmė, vidutinė sudėtis).

3. Atliekų būklė (pvz., kieta, skystas dumblas, srutos).

6. I priede išdėstytų medžiagų atitinkamų sudedamųjų dalių ir kitų atitinkamų medžiagų koncentracijos.

7. Išmestų atliekų fizinės, cheminės ir biocheminės savybės."

B skirsnio pavadinimas iš dalies pakeičiamas ir papildoma nauja dalis:

"B. IŠMETALŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ SAVYBĖS ATSIŽVELGIANT Į JŲ PAVOJINGUMĄ

7. Visos kitos savybės, kaip išdėstyta I priedo B skirsnyje."

C skirsnio pavadinimas ir 3 dalis iš dalies keičiami taip:

"C. IŠMETIMO VIETOS IR PRIIMANČIOS APLINKOS SAVYBĖS

3. Pirminis praskiedimas išmetimo į priimančią aplinką vietose."

IV PRIEDAS

IV priedas pernumeruojamas į III priedą. Papildomas pavadinimu bei 1, 2, 3 ir 5 dalys iš dalies keičiamos taip:

"III PRIEDAS

PRITAIKYMO SĄLYGOS ATMOSFERA PERNEŠAMAI TARŠAI

1. Šis Protokolas taikomas į atmosferą išmetamiems teršalams pagal šias sąlygas:

a) vyraujančios meteorologinės sąlygos išmestus teršalus perneša ar gali pernešti į Viduržemio jūros zoną;

b) medžiagų sąnaudos į Viduržemio jūros zoną yra pavojingos aplinkai palyginti su tos pačios medžiagos kiekiais, pasiekiančiais šią zoną kitis būdais.

2. Šis Protokolas taip pat taikomas Viduržemio jūros zonai poveikį turinčiai taršai, išmestai į atmosferą iš Šalių teritorijose esančių žemyninės kilmės šaltinių ir stacionariųjų statinių atviroje jūroje, priklausomai nuo šio Protokolo 4 straipnio 2 dalies nuostatų.

3. Esant Viduržemio jūros zonos taršai per atmosferą iš žemyninės kilmės šaltinių, atitinkamoms medžiagoms ir šaltiniams, išdėstytiems šio Protokolo I priede, palaipsniui taikomos šio Protokolo 5 ir 6 straipsnių nuostatos, dėl kurių Šalys susitars:

5. Šio Protokolo II priedo nuostatos taikomos taršai per atmosferą kai būtina. Oro taršos monitoringas (stebėsena) ir modeliavimas, naudojant priimtinus bendruosius teršalų išmetimo veiksnius ir metodologijas, bus vykdomi įvertinant medžiagų nusėdimą atmosferoje, taip pat rengiant kiekių aprašus ir žemyninės kilmės taršos išmetimo į atmosferą normas."

IV PRIEDAS

Papildomas nauju IV priedu:

IV PRIEDAS

GERIAUSIŲ TURIMŲ METODŲ IR GERIAUSIOS APLIKOSAUGOS PRAKTIKOS NUSTATYMO KRITERIJAI

A. GERIAUSI TURIMI METODAI

1. Geriausių turimų metodų naudojimas pabrėžia neteršiančios technologijos naudojimą, kai galima.

2. Terminas "geriausi turimi metodai" reiškia naujausią procesų, įrenginių ar eksploatavimo metodų raidos etapą (šiuolaikinį išsivystymo lygį), parodantį tam tikros priemonės, skirtos teršalų išmetimui, išleidimui ir atliekoms apriboti, praktinį tinkamumą. Nustatant, ar procesų kompleksas, įranga ir darbo metodai bendrai ar konkrečiu atveju atitinka geriausius turimus metodus, ypatingas dėmesys bus kreipiamas į:

a) panašius procesus, įrangą ir darbo metodus, kurie buvo neseniai sėkmingai išbandyti;

b) technologinius pasiekimus ir mokslinių žinių bei pažinimo pokyčius;

c) ekonominį tokių metodų galimumą;

d) laiko trukmę įrengiant naujose ir esamose įmonėse;

e) susijusių išleidžiamų ir išmetamų teršalų pobūdį ir apimtį.

3. Taigi iš to išplaukia, kad "geriausi turimi metodai" konkrečiam procesui, laikui bėgant, keisis atsižvelgiant į technologinius pasiekimus, ekonominius ir socialinius veiksnius, taip pat mokslinių žinių ir pažinimo pokyčius.

4. Jei išmetamų ir išleidžiamų teršalų sumažinimas naudojant geriausius turimus metodus neduoda aplinkosaugai priimtinų rezultatų, turi būti taikomos papildomos priemonės.

5. "Metodai" apima ir naudojamą technologiją, ir būdą, kuriuo įrenginys yra projektuojamas, statomas, prižiūrimas, eksploatuojamas ir išmontuojamas.

B. GERIAUSIA APLINKOSAUGOS PRAKTIKA

6. Terminas "geriausia aplinkosaugos praktika" reiškia aplinkos kontrolės priemonių ir strategijų tinkamiausią derinį. Parenkant konkrečiu atveju, bent jau turi būti atsižvelgiama į šias laipsniškai pateiktas priemones:

a) informacijos ir švietimo apie tam tikros veiklos ir produktų pasirinkimo, jų naudojimo ir galutinio šalinimo padarinius aplinkai teikimą visuomenei ir vartotojams;

b) geriausios aplinkosaugos praktikos, apimančios visus veiklos naudojant produktą aspektus, kodeksų vystymą ir pritaikymą;

c) etikečių, informuojančių vartotoją apie produkto poveikį aplinkai, jo naudojimą ir galutinį šalinimą, būtiną taikymą;

d) išteklių taupymą, įskaitant energiją;

e) galimybės visuomenei prieiti prie rinkimo ir šalinimo sistemų sudarymą;

f) pavojingų medžiagų ar produktų naudojimo ir pavojingų atliekų susidarymo vengimą;

g) perdirbimą, utilizavimą ir pakartotinį naudojimą;

h) ekonominių instrumentų taikymą veiklai, produktams ar produktų grupėms;

i) leidimų sistemos, apimančios įvairius apribojimus ar draudimą, sukūrimą;

7. Nustatant, kokių priemonių derinys atitinka geriausią aplinkosaugos praktiką, bendrai ar konkrečiu atveju, ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į:

a) produkto ir jo gamybos, naudojimo bei galutinio šalinimo pavojingumą aplinkai;

b) pakeitimą mažiau taršos keliančia veikla ar medžiagomis;

c) naudojimo mastą;

d) pakaitinių medžiagų ar veiklos galimą naudą ar grėsmę aplinkai;

e) mokslinių žinių ir pažinimo pasiekimus ir pasikeitimus;

f) laiko trukmę įgyvendinimui;

g) socialinę ir ekonominę reikšmę.

8. Taigi iš to išplaukia, kad geriausia aplinkosaugos praktika tam tikram šaltiniui, laikui bėgant, keisis atsižvelgiant į technologinius pasiekimus, ekonominius ir socialinius veiksnius, taip pat mokslinių žinių ir pažinimo pokyčius.

9. Jei sąnaudų sumažinimas naudojant geriausius turimus metodus neduoda aplinkosaugai priimtinų rezultatų, turi būti taikomos papildomos priemonės, o geriausia aplinkosaugos praktika nustatoma iš naujo.

--------------------------------------------------