6.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 210/73

(1)

Sutarties 29 straipsnyje teigiama, kad Sąjungos tikslas – plėtojant bendrą valstybių narių veiklą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą.

(2)

Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybių vadovai 2004 m. kovo 25 d. deklaracijoje dėl solidarumo kovojant su terorizmu pareiškė tvirtą ketinimą, kad valstybės narės turi sutelkti visas turimas priemones, siekdamos teroro aktą patyrusiai valstybei narei arba stojančiajai valstybei teikti pagalbą jos teritorijoje jos politinės valdžios institucijų prašymu.

(3)

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų visų valstybių narių teisėsaugos institucijų specialieji intervencijos padaliniai jau inicijavo bendradarbiavimo veiklą, globojant Policijos vadovų grupei. Nuo 2001 m. jų tinklas, vadinamas „Atlas“, organizavo įvairius seminarus, vykdė tyrimus, keitimąsi medžiaga ir bendras pratybas.

(4)

Nė viena valstybė narė neturi visų priemonių, išteklių ir kompetencijos, kad galėtų efektyviai išspręsti visas galimas specifines ar didelio masto krizines situacijas, kurių metu reikalinga speciali intervencija. Todėl ypač svarbu, kad kiekviena valstybė narė galėtų prašyti kitos valstybės narės pagalbos.

(5)

2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (3) (toliau – Sprendimas dėl Priumo sutarties), visų pirma jo 18 straipsnis reglamentuoja valstybių narių tarpusavio viešosios tvarkos palaikymo pagalbos didelio masto susibūrimų bei panašių masinių renginių, nelaimių ir didelių avarijų atveju formas. Į šio sprendimo taikymo sritį nepatenka didelio masto susibūrimai, nelaimės ar didelės avarijos kaip apibrėžta Sprendimo dėl Priumo sutarties 18 straipsnyje, tačiau jo nuostatomis papildomos tos Sprendimo dėl Priumo sutarties nuostatos, kurios numato valstybių narių tarpusavio viešosios tvarkos palaikymo pagalbą pasitelkiant specialiuosius intervencijos padalinius kitose situacijose, t. y. žmonių sukeltų krizinių situacijų, keliančių rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai ar institucijoms, visų pirma – įkaitų ėmimo, užgrobimo ar panašių įvykių atvejais.

(6)

Nustačius šį teisinį pagrindą ir surinkus informaciją apie kompetentingas institucijas, valstybės narės galės tokių krizinių situacijų atveju greitai reaguoti ir laimėti laiko. Be to, siekiant padidinti valstybių narių gebėjimus užkirsti kelią tokioms krizinėms situacijoms, visų pirma teroro aktams, ir į jas reaguoti, labai svarbu, kad specialieji intervencijos padaliniai reguliariai rengtų susitikimus ir organizuotų bendrus mokymus siekdami keistis patirtimi,

a)

specialusis intervencijos padalinys – bet kuris valstybės narės teisėsaugos padalinys, kuris yra kvalifikuotas kontroliuoti krizinę situaciją;

b)

krizinė situacija – bet kuri situacija, kuriai susiklosčius kompetentingos valstybės narės institucijos turi pagrindo manyti, kad vykdomas nusikaltimas, keliantis rimtą tiesioginę fizinę grėsmę asmenims, nuosavybei, infrastruktūrai ar institucijoms toje valstybėje narėje, visų pirma 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (4) 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos situacijos;

c)

kompetentinga institucija – nacionalinė institucija, turinti įgaliojimus prašyti ir suteikti įgaliojimus dislokuoti specialiuosius intervencijos padalinius.

a)

veikia prašančiosios valstybės narės atsakomybe, įgaliojimais ir jai vadovaujant, laikydamiesi prašančiosios valstybės narės teisės; ir

b)

veikia neviršydami savo galių pagal savo nacionalinę teisę.

a)

valstybės narės gali toliau taikyti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, galiojančius nuo 2008 m. birželio 23 d., jei tokie susitarimai ar priemonės neprieštarauja šio sprendimo tikslams;

b)

po 2008 m. gruodžio 23 d. valstybės narės gali sudaryti arba įgyvendinti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, jei taikant tokius susitarimus ar priemones galima praplėsti arba padidinti šio sprendimo tikslus.