32002L0035

Komisijos direktyva 2002/35/EB

2002 m. balandžio 25 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 97/70/EB, nustatančią suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 97/70/EB, nustatančią suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams [1], su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/19/EB [2], ypač į jos 8 straipsnį,

kadangi:

(1) 1993 m. balandžio 2 d. buvo priimtas 1977 m. Toremolinos tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų saugumo "Toremolinos protokolas" (toliau — Toremolinos protokolas).

(2) Direktyva 97/70/EB nustatomi suderinti saugumo reikalavimai tam tikriems žvejybos laivams, taikant jiems Toremolinos protokolą.

(3) Siekiant nuosekliai taikyti Toremolinos protokolo priedo nuostatas, kai taikoma Direktyvos 97/70/EB 3 straipsnio 1 dalis, reikia suderinti tam tikrų nuostatų aiškinimą, paliktą valstybių narių administracijų nuožiūrai. Šis suderintas aiškinimas turėtų būti taikomas tik 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau pastatytiems žvejybos laivams, kadangi jose numatyti svarbūs žvejybos laivų konstrukcijos pakeitimai.

(4) Dėl šių priežasčių reikia atitinkamai pakeisti Direktyvą 97/70/EB.

(5) Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Tarybos direktyvos 93/75/EEB [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 98/74/EB [4], 12 straipsniu įkurto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 97/70/EB I priedas keičiamas šios direktyvos priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima ir paskelbia teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2003 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Šiuos teisės aktus jos pradeda taikyti nuo 2003 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, tvirtindamos šiuos teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. balandžio 25 d.

Komisijos vardu

Loyola De Palacio

Pirmininko pavaduotojas

[1] OL L 34, 1998 2 9, p. 1.

[2] OL L 83, 1999 3 27, p. 48.

[3] OL L 247, 1993 10 5, p. 19.

[4] OL L 276, 1998 10 13, p. 7.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I PRIEDAS

Toremolinos protokolo priedo nuostatų pritaikymas Direktyvos 97/70/EB 3 straipsnio 1 daliai taikyti

Šiame priede:

1. "Naujas žvejybos laivas, pastatytas 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau" — tai žvejybos laivas:

a) kurio statybos arba esminio techninio pertvarkymo sutartis buvo sudaryta 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau; arba

b) kurio statybos arba esminio techninio pertvarkymo sutartis buvo sudaryta iki 2003 m. sausio 1 d., ir kurio statyba buvo užbaigta po trijų metų arba vėliau nuo tos datos; arba

c) kuris, jeigu nebuvo sudaryta statybos sutartis, 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau:

- buvo pradėtas statyti, arba

- buvo pradėta su konkrečiu laivu siejama statyba, arba

- buvo pradėti montavimo darbai, kuriems buvo sunaudota bent 50 tonų arba 1 % visų konstrukcinių medžiagų apskaičiuotos masės, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra mažesnė.

A DALIS

Pakeitimai, taikomi visiems žvejybos laivams, kuriems taikoma ši direktyva, išskyrus naujus žvejybos laivus, pastatytus 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau

I SKYRIUS: BENDROSIOS NUOSTATOS

2 taisyklė: Sąvokos

1 dalyje "naujas laivas" turi būti turi būti pakeistas šios direktyvos 2 straipsnyje pateiktu "naujo žvejybos laivo" apibrėžimu.

V SKYRIUS: PRIEŠGAISRINĖ SAUGA, GAISRO APTIKIMAS, GESINIMAS IR KOVA SU GAISRU

2 taisyklė: Sąvokos

2 dalies "standartinis atsparumo ugniai bandymas" pabaiga dėl standartinės temperatūros kreivės, turi būti išdėstoma taip:

"… Standartinė laiko-temperatūros kreivė — tai glodžioji kreivė, nubrėžta per šiuos temperatūros krosnies viduje taškus:

— pradinė temperatūra krosnies viduje | 20 °C |

— po pirmų penkių minučių | 576 °C |

— po 10 minučių | 679 °C |

— po 15 minučių | 738 °C |

— po 30 minučių | 841 °C |

— po 60 minučių | 945 °C" |

VII SKYRIUS: GELBĖJIMO PRIETAISAI IR PRIEMONĖS

1 taisyklė: Taikymas

2 dalis išdėstoma taip: "13 ir 14 taisyklės taip pat taikomos 45 metrų ilgio ir ilgesniems eksploatuojamiems laivams, jeigu administracija šių taisyklių reikalavimų taikymą gali atidėti iki 1999 m. vasario 1 d."

13 taisyklė: Radioelektroninės gelbėjimo priemonės

2 dalis išdėstoma taip: "Eksploatuojamuose laivuose numatytus dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radiotelefonus, kurie neatitinka organizacijos nustatytų eksploatavimo reikalavimų, administracija gali leisti naudoti iki 1999 m. vasario 1 d., jeigu administracija įsitikina, kad jie suderinami su patvirtintais dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radiotelefonais."

IX SKYRIUS: RADIJO RYŠYS

1 taisyklė: Taikymas

1 dalies antras sakinys išdėstomas taip:

"Tačiau, jei tai yra eksploatuojami laivai, administracija reikalavimų įgyvendinimą gali atidėti iki 1999 m. vasario 1 d."

3 taisyklė: Išimtys

2 dalies c punktas išdėstomas taip:"kai laivo eksploatavimas visam laikui bus nutrauktas iki 2001 m. vasario 1 d."

B DALIS

Pakeitimai, taikomi naujiems žvejybos laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. ar vėliau

Dabartinės toliau pateikiamos taisyklės išdėstomos taip:

I SKYRIUS: BENDROSIOS NUOSTATOS

2 taisyklė: Sąvokos

22 dalies a punkto ii papunktis

Pertvara nuo priekinio statmens turi būti tokiu atstumu: ne mažiau kaip 0,05 laivo ilgio, o trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose — ne daugiau kaip 0,05 laivo ilgio plius 1,35 m.

6 taisyklė: Apžiūros

1 dalies c punktas

Be b punkto i papunktyje reikalaujamų periodinių apžiūrų, kas dvejus metus su leistinu trijų mėnesių nuokrypiu į vieną ar kitą pusę turi būti atliekamos tarpinės ne iš medžio pastatytų laivų, o administracijos nustatytais intervalais — medinių laivų konstrukcijos ir mechanizmų apžiūros. Apžiūrų metu taip pat turi būti įsitikinama, kad nėra padaryta jokių pakeitimų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos laivo ar įgulos saugumui.

II SKYRIUS: KONSTRUKCIJA, SANDARUMAS IR ĮRANGA

1 taisyklė: Konstrukcija

1 dalis

Korpuso, antstatų, denio kabinų, mechanizmų gaubtų, trapų ir kitų statinių bei laivo įrangos tvirtumas ir konstrukcija turi būti atsparūs visomis galimomis numatomos eksploatacijos sąlygomis, ir atitikti pripažintos organizacijos taisykles.

2 taisyklė: Sandariosios durys

1 dalis

Angų kiekis hermetiškosiose pertvarose, kaip reikalaujama 1 taisyklės 3 dalyje, turi būti sumažintas iki mažiausio skaičiaus, suderinamo su bendrąja konstrukcija ir tenkinančio eksploatacinius laivo poreikius; angose sumontuojami sandariojo uždarymo mechanizmai, atitinkantys pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Sandariųjų durų atsparumas turi atitikti aplinkinės vientisos struktūros atsparumą.

2 taisyklė: Sandariosios durys

3 dalies a punktas

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose slankiosios sandariosios durys turi būti įstatytos:

patalpose, kur jas ketinama atidaryti jūroje ir jų slenksčiams esant žemiau didžiausios eksploatacinės laivo grimzlės vaterlinijos, išskyrus atvejus, kai, administracijos nuomone, neįmanoma ar nebūtina atsižvelgti į laivo tipą ir eksploatacijos pobūdį.

Šios taisyklės taikymo išimtis valstybė narė gali įvesti šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

5 taisyklė: Liukai

3 dalis

Medinių liukų dangčių sandarinimo priemonės turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo [1] 1 priedo 14 ir 15 taisyklėse pateiktus standartus.

9 taisyklė: Ventiliatoriai

1 dalis

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose ventiliatorių komingsų, išskyrus mašinų skyriaus ventiliatorių komingsus, aukštis virš denio turi būti ne mažiau kaip 900 mm versloviniame denyje ir ne mažiau kaip 760 mm antstato denyje. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose šių komingsų aukštis turi būti atitinkamai 760 mm ir 450 mm. Mašinų skyriaus ventiliatorių angų, per kurias į mašinų skyrių nuolat tiekiamas oras, o prireikus oro tiekimas nedelsiant nukreipiamas ir į generatorių patalpas, aukštis virš denio bendra tvarka turi atitikti II skyriaus 9 taisyklės 3 dalies reikalavimus. Tačiau, jeigu dėl laivo dydžio ir įrangos tai yra neįmanoma, gali būti priimtini ir mažesni aukščiai, tačiau jokiu būdu ne mažiau kaip 900 mm virš verslovinio ir antstato denių, kartu su II skyriaus 9 taisyklės 2 dalies reikalavimus atitinkančiomis sandariojo uždarymo priemonėmis bei kita tinkama įranga, užtikrinančia nenutrūkstamą ir pakankamą skyrių vėdinimą.

12 taisyklė: Borto iliuminatoriai

6 dalis

Administracijai gali būti priimtini borto iliuminatoriai ir langai be aklinųjų iliuminatorių versloviniame denyje ar virš jo esančių denio kabinų šoninėse ir laivagalio pertvarose, jeigu ji įsitikina, kad laivo saugumas nenukenčia, atsižvelgiant į pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, pagrįstas atitinkamais ISO standartais.

15 taisyklė: Inkaro mechanizmas

Turi būti įrengtas inkaro mechanizmas, pritaikytas greitam ir saugiam darbui ir susidedantis iš inkaro tvirtinimo įtaiso, inkaro grandinių ar plieninių lynų, fiksatoriaus ir brašpilio ar kitų priemonių inkarui nuleisti ir pakelti bei laivui su nuleistu inkaru išlaikyti visomis numatomomis eksploatacijos sąlygomis. Laivuose taip pat turi būti atitinkama švartavimosi įranga, leidžianti saugiai prisišvartuoti visomis eksploatacijos sąlygomis. Inkaro ir švartavimosi įranga turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytų taisyklių reikalavimus.

III SKYRIUS: STOVUMAS IR SU JUO SUSIJĘS TINKAMUMAS PLAUKIOTI

1 taisyklė: Bendrosios nuostatos

Laivai projektuojami ir statomi taip, kad šio skyriaus reikalavimai būtų tenkinami 7 taisyklėje išvardytomis eksploatacijos sąlygomis. Atstatomojo peties diagramų apskaičiavimai atliekami pagal TJO visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksą [2].

2 taisyklė: Stovumo kriterijai

1 dalis

Turi būti tenkinami toliau išvardyti minimalūs stovumo kriterijai, išskyrus atvejus, kai administracija įsitikina, kad nukrypimai nuo jų pateisinami eksploatacijos metu sukaupta patirtimi. Valstybė narė bet kurį nuokrypį nuo reikalaujamų minimalių kriterijų leidžia šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka [3].

1 dalies d punktas

Pradinis metacentrinis aukštis GM vienadeniuose laivuose turi būti ne mažesnis kaip 350 mm. Laivuose, turinčiuose visą antstatų struktūrą, metacentrinis aukštis gali būti sumažintas tiek, kiek leidžia administracija, tačiau jokiu būdu jis neturi būti mažesnis negu 150 mm. Valstybė narė gali leisti sumažinti reikalaujamą metacentrinį aukštį šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 dalis

Jeigu tam, kad būtų tenkinami 1 dalies reikalavimai, reikalingas balastas, jo pobūdis ir sutvarkymas turi tenkinti administraciją. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose toks balastas yra nuolatinis. Jeigu balastas yra nuolatinis, jis turi būti kietas ir saugiai įtvirtintas laivo viduje. Administracijai gali būti priimtinas ir skystasis balastas, laikomas visiškai užpildytuose tankuose, neprijungtuose prie jokios laivo siurblių sistemos. Jeigu skystasis balastas naudojamas kaip nuolatinis balastas tam, kad būtų laikomasi 1 dalies reikalavimų, atitikties liudijime ir stovumo knygelėje turi būti pateikti išsamūs jo duomenys.

Nuolatinio balasto negalima iškrauti iš laivo ar perkelti į kitą jo vietą be administracijos leidimo.

4 taisyklė: Ypatingieji žvejybos būdai

Laivai, kuriais žvejojama ypatingaisiais žvejybos būdais, ir dėl to žvejybos metu veikiami papildomų išorinių jėgų, turi atitikti 2 taisyklės 1 dalyje nurodytus stovumo kriterijus, jeigu būtina, padidintus tiek, kad tenkintų administraciją. Žvejyboje bortinį tralavimą naudojantys laivai turi atitikti šiuos padidintus stovumo kriterijus:

a) 2 taisyklės 1 dalies a ir b punktuose pateikti ploto po atstatomuoju petimi ir atstatomųjų pečių kriterijai didinami 20 %;

b) metacentrinis aukštis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm;

c) a punkte pateikti kriterijai taikomi tik tiems laivams, kuriuose sumontuoto varomojo mechanizmo galia kilovatais neviršija dydžių, nustatomų pagal tokias formules:

- N = 0,6 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 35 m arba mažesnis,

- N = 0,7 Ls2 laivams, kurių ilgis yra 37 m ir didesnis,

- kai laivo ilgis yra tarp pirma nurodytų dydžių, koeficientas prieš Ls turi būti nustatomas interpoliuojant tarp 0,6 ir 0,7,

- Ls yra visas ilgis, nurodytas tonažo pažymėjime.

Jeigu sumontuoto varomojo mechanizmo galia didesnė nei standartiniai varomosios galios dydžiai, nurodyti pirmiau pateiktose formulėse, a punkte minimi kriterijai turi būti padidinti tiesiogiai proporcingai didesnei varomajai galiai.

Administracija turi įsitikinti, kad minėtieji padidinti bortinių tralerių stovumo kriterijai yra tenkinami šio skyriaus 7 taisyklės 1 dalyje minimomis eksploatacijos sąlygomis.

Apskaičiuojant stovumą daroma prielaida, kad sijos pakeltos ir su horizontalia plokštuma sudaro 45 laipsnių kampą.

5 taisyklė: Smarkus vėjas ir supimas

Laivai turi būti atsparūs smarkiam vėjui ir supimui, esant atitinkamoms oro sąlygoms jūroje. Turi būti atsižvelgta į sezonines oro sąlygas, į tai, kokios būklės jūroje laivas bus eksploatuojamas, į laivo tipą ir į jo eksploatavimo režimą. Atitinkami apskaičiavimai atliekami pagal TJO visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksą.

8 taisyklė: Apledėjimas

Ši taisyklė netaikoma tik tada, kai 2 rekomendacija [4] draudžia keisti administracijos nuožiūrai paliktą paklaidą dėl apledėjimo.

9 taisyklė: Šoninio svirimo bandymas

2 dalis

Dėl laive atliktų pakeitimų pakitus nepakrauto laivo būklei ir (arba) jo svorio centrui, vėl atliekami laivo šoninio svirimo bandymai ir patikrinami bei pataisomi jo stovumo duomenys, jeigu administracija, atsižvelgusi į laivų stovumo atsargą, laiko tai būtina. Tačiau, jeigu naujasis nepakrauto laivo svoris skiriasi nuo ankstesniojo daugiau kaip 2 % ir jokiais apskaičiavimais negalima įrodyti, kad laivas ir toliau atitinka stovumo kriterijus, laivo šoninio svirimo bandymai turi būti atlikti iš naujo.

12 taisyklė: Laivapriekio aukštis

Laivapriekio aukštis turi būti pakankamas, kad į laivą nepatektų pernelyg didelis kiekis vandens.

Laivų, eksploatuojamų riboto plaukiojimo zonose ne toliau kaip 10 mylių nuo kranto, mažiausias laivapriekio aukštis turi tenkinti administraciją ir turi būti nustatytas atsižvelgiant į sezonines oro sąlygas, vandenų, kuriuose laivas plaukios, banguotumą, laivo tipą ir jo eksploatavimo režimą.

Visuose kituose rajonuose plaukiojančių laivų:

1. Jeigu žvejojant sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liukus, esančius atvirame versloviniame denyje prieš denio kabiną arba antstatą, mažiausias laivapriekio aukštis turi būti apskaičiuotas naudojant skaičiavimo metodą, pateiktą Toremolinos konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 4 rekomendacijoje.

2. Jeigu sugautos žuvys į tam skirtus triumus turi būti sukraunamos pro liuką, esantį atvirame versloviniame denyje, apsaugotame denio kabinos ar antstato, mažiausias laivapriekio aukštis turi atitikti 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo I priedo 39 taisyklę, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm. Šiuo atžvilgiu didžiausia leistina eksploatacine grimzle laikoma nustatytoji vasaros krovininė vaterlinija.

14 taisyklė: Vidinis padalijimas ir avarinis stovumas

100 m ilgio ir ilgesni laivai, kuriais plaukia 100 ir daugiau žmonių, turi išlikti ant vandens ir išlaikyti teigiamą stovumą, atsižvelgus į laivo tipą, numatomą eksploataciją ir plaukiojimo rajoną [5], jeigu užtvindomas bet kuris numanomai pažeistas skyrius. Apskaičiavimai turi būti atlikti vadovaujantis išnašoje nurodytomis gairėmis.

IV SKYRIUS: MAŠINOS IR ELEKTROS ĮRENGINIAI BEI PERIODIŠKAI NEPRIŽIŪRIMI MAŠINŲ SKYRIAI

3 taisyklė: Bendrosios nuostatos

1 dalis

Pagrindiniai varikliai, kontrolės, garo vamzdynų, mazuto, suspausto oro, elektros ir šaldymo sistemos; pagalbiniai įrengimai; garo katilai ir kiti slėgio indai; vamzdynai ir siurbliai; valdymo įranga ir jėgos perdavimo krumpliaračiai, velenai ir sankabos turi būti projektuojami, gaminami, išbandomi, sumontuojami ir prižiūrimi laikantis pripažintos organizacijos nustatytų taisyklių. Šie mechanizmai ir įranga, taip pat keliamieji įrengimai, gervės, žuvies tvarkymo ir apdorojimo įranga turi būti apsaugota taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų laive esantiems žmonėms. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į judančias dalis, įkaitusius paviršius ir kitus pavojingus dalykus.

7 dalis

Administracija turi įsitikinti, kad 16-18 taisyklės nuosekliai įgyvendinamos ir taikomos pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles [6].

9 dalis

Imamasi administraciją tenkinančių priemonių užtikrinant, kad visa įranga visomis eksploatacijos sąlygomis, įskaitant manevravimą, veiktų patikimai ir kad vadovaujantis pripažintos organizacijos nustatytomis taisyklėmis būtų įvesti reguliarūs patikrinimai ir einamieji bandymai užtikrinant nuolatinį patikimą veikimą.

10 dalis

Laive turi būti pripažintosios organizacijos nustatytas taisykles atitinkantys dokumentai, įrodantys, kad laivas gali plaukioti su periodiškai neprižiūrimais mašinų skyriais.

6 taisyklė: Garo katilai, tiekimo sistemos ir garo vamzdynų įranga

1 dalis

Kiekviename garo katile ir kiekviename ne liepsna kaitinamame garų generatoriuje turi būti ne mažiau kaip du atitinkamo pralaidumo apsauginiai vožtuvai. Tačiau administracija, atsižvelgusi į kurio nors garo katilo ar ne liepsna kaitinamo garų generatoriaus pajėgumą ar kurią nors kitą charakteristiką, gali leisti sumontuoti tik vieną apsauginį vožtuvą, jeigu įsitikina, kad taip užtikrinama pakankama apsauga nuo per didelio slėgio, kaip reikalaujama pripažintos organizacijos nustatytose taisyklėse.

8 taisyklė: Valdymas iš vairinės

1 dalis b punktas

Kai varomieji mechanizmai valdomi iš vairinės per nuotolį, taikoma tokia nuostata: a punkte minėtas nuotolinis valdymas atliekamas valdymo įtaisu, atitinkančiu pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, su varomųjų mechanizmų apsaugos nuo perkrovų įrenginiu, jeigu toks įrenginys būtinas.

10 taisyklė: Priemonės, susijusios su mazutu, tepalais ir kitais degiaisiais naftos produktais

4 dalis

Mazuto vamzdžiuose, pro kuriuos, jei būtų pažeisti, mazutas ištekėtų iš kuro laikymo tanko, nusodinimo bako ar eikvojimo cisternos, esančių virš dvigubojo dugno, turi būti sumontuotas rezervuaro čiaupas ar sklendė, kuriuos galima būtų saugiai uždaryti nebūnant skyriuose, kuriuos apimtų gaisras, kilęs skyriuje, kuriame tie rezervuarai yra. Atskiru atveju, kai kuriame nors veleno ar vamzdyno tunelyje ar panašioje patalpoje yra diptankų, rezervuarų sklendės turi būti sumontuotos, tačiau kilus gaisrui turi būti galima valdyti papildoma sklende, sumontuota vamzdyje ar vamzdžiuose ne tunelyje ar panašioje patalpoje. Jeigu tokia papildoma sklendė sumontuojama mašinų skyriuje, ją turi būti galima reguliuoti nebūnant tame skyriuje.

7 dalies a punktas

Mazuto vamzdžiai ir jų sklendės bei detalės turi būti iš plieno ar kitos lygiavertės medžiagos, naudojant kiek galima mažiau lanksčiųjų vamzdžių. Tokie lankstieji vamzdžiai ir galiniai tvirtinimai turi būti pakankamai patvarūs ir pagaminti iš patvirtintos ugniai atsparios medžiagos arba būti padengti ugniai atsparia danga, kaip to reikalaujama pripažintos organizacijos nustatytose taisyklėse. Tokių lanksčiųjų vamzdžių detalės turi atitikti TJO aplinkraštį MSC. Circ. 647 "Nutekėjimo iš degiųjų skysčių sistemų sumažinimo iki minimumo rekomendacijos".

10 dalis

Slėginio tepimo sistemose naudojamo tepalo laikymo, paskirstymo ir naudojimo priemonės turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Tokios priemonės, esančios A kategorijos mašinų skyriuose ir, kai tai įmanoma, kitokiuose mašinų skyriuose turi atitikti nors 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas ir tiek, kiek tai būtina pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles, 2 ir 4 dalių nuostatas. Tai netrukdo tepimo sistemose naudoti įstiklintų stebėjimo langelių, jeigu bandymais įrodoma, kad jie pakankamai atsparūs ugniai.

11 dalis

Aukšto spaudimo degiųjų tepalų, naudojamų jėgos perdavimo sistemose, išskyrus 10 dalyje minimus tepalus, naudojamus valdymo ir paleidimo bei šildymo sistemose, laikymo, paskirstymo ir naudojimo priemonės turi atitikti pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Vietose, kuriose yra uždegimo įtaisų, tos priemonės turi atitikti nors 2 ir 6 dalių nuostatas bei 3 ir 7 dalių nuostatas dėl atsparumo ir konstrukcijos.

12 taisyklė: Apsauga nuo triukšmo

Imamasi priemonių sumažinti triukšmo poveikį mašinų skyriuose dirbantiems žmonėms iki dydžių, nurodytų TJO triukšmo lygio laivuose kodekse [7].

13 taisyklė: Vairo mechanizmas

1 dalis

Laivuose turi būti pagrindinis vairo mechanizmas ir pagalbinės vairo valdymo priemonės, atitinkantys pripažintos organizacijos nustatytas taisykles. Pagrindinis vairo mechanizmas ir pagalbinės vairo valdymo priemonės turi būti sutvarkyti taip, kad pavienis gedimas vienoje iš šių sistemų tiek, kiek tai pagrįsta ir įmanoma, neatimtų galimybės naudotis kita sistema.

16 taisyklė: Pagrindinis elektros energijos šaltinis

1 dalies a punktas

Tais atvejais, kai elektros energija yra vienintelė priemonė, priverčianti veikti pagalbinius mechanizmus, būtinus laivo eigai ir jo saugumui užtikrinti, turi būti sumontuojamas pagrindinis elektros energijos šaltinis su ne mažiau kaip dviem generatoriaus įrenginiais, iš kurių vieną gali varyti pagrindinis variklis. Pagal pripažintos organizacijos nustatytas taisykles gali būti priimtinos ir kitos atitinkamo elektros energijos generavimo pajėgumo priemonės.

V SKYRIUS: PRIEŠGAISRINĖ SAUGA, GAISRO APTIKIMAS, GESINIMAS IR KOVA SU GAISRU

1 taisyklė: Bendrosios nuostatos

c punktas

IIIF metodas: Automatinės priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemos sumontavimas visuose skyriuose, kur yra tikėtina, kad galėtų kilti gaisras, paprastai netaikant jokių apribojimų vidaus skiriamųjų pertvarų tipui, išskyrus tai, kad jokios patalpos ar patalpų, apribotų "A" ar "B" klasės perskyrimais, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m2. Tačiau administracija viešojo naudojimo patalpoms gali padidinti šią ribą iki 75 m2.

2 taisyklė: Sąvokos

1 dalis

"Nedegi medžiaga" — tai medžiaga, kuri nedega ir neišskiria degiųjų garų kiekio, kurio pakaktų savaiminiam užsidegimui sukelti jiems įkaitus iki 750 °C, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą [8]. Bet kokia kitokia medžiaga yra degi.

2 dalis "standartinis atsparumo ugniai bandymas" išdėstoma taip:

"Standartinis atsparumo ugniai bandymas" yra bandymas, kurio metu atitinkamų pertvarų ar denių bandiniai kaitinami bandymų krosnyje, keliant temperatūrą apytiksliai laikantis standartinės temperatūrų kreivės. Bandymų metodai turi atitikti TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

3 dalis (paskutinis sakinys)

Administracija reikalauja išbandyti pertvarų ar denių prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytus vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

4 dalis (paskutinis sakinys)

Administracija reikalauja išbandyti perskyrų prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytus vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimus pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

6 dalis (paskutinis sakinys)

Administracija reikalauja išbandyti perskyrų prototipus, kad būtų įsitikinta, jog jie atitinka pirma nurodytą vientisumo ir temperatūros kilimo reikalavimą pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

9 dalis

Mažas liepsnos plitimas reiškia, kad taip aprašytas paviršius tinkamai trukdo liepsnai plisti, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

4 taisyklė: Pertvaros gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose

4 dalis

IIIF metodas: Pertvarų konstrukcijoms netaikomi jokie šioje ar kitoje šios dalies taisyklėje nenustatyti apribojimai, reikalaujant, kad tai būtų "A" ar "B" klasės perskyrimai. Gyvenamųjų patalpų ar skyrių, apribotų ištisiniais "A" ar "B" klasės perskyrimais, plotas jokiu būdu neturi būti didesnis kaip 50 m2, išskyrus atskirus atvejus, kai pagal 7 taisyklės 1 lentelę reikalingos "C" klasės pertvaros. Tačiau administracija viešojo naudojimo patalpoms gali padidinti šią ribą iki 75 m2.

7 taisyklė: Pertvarų ir denių atsparumo ugniai vientisumas

Paskutinė pastaba lentelėse

(*) žvaigždutėmis pažymėtose lentelių vietose reikalaujama, kad perskyrimai būtų iš plieno ar lygiavertės medžiagos, tačiau nebūtinai turi atitikti "A" klasės standartą.

Jeigu denyje yra padarytos angos elektros laidams, vamzdžiams ir ventiliaciniams ortakiams išvesti, tos angos turi būti užsandarintos, kad neprasiskverbtų liepsna ir dūmai.

8 taisyklė: Konstrukcijos ypatumai

3 dalis. IF, IIF ir IIIF metodai

a) Izoliacinės medžiagos, išskyrus tas, kurios naudojamos krovinių skyriuose ar tarnybinių patalpų šaldymo kamerose, turi būti nedegios. Kartu su izoliacija naudojamas priešgarinis izoliatas ir klijai, taip pat ir šaltųjų sistemų vamzdžių detalių izoliacinės medžiagos nebūtinai turi būti nedegios, tačiau tuomet jų turi būti naudojama kuo mažiau, o jų atvirų paviršių degimas turi būti neintensyvus, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą. Tose vietose, kur gali prasiskverbti naftos produktų, izoliacinės medžiagos paviršius turi būti nepralaidus naftos produktams ir jų garams.

9 taisyklė: Ventiliacijos sistemos

1 dalies a punktas

Ventiliacijos ortakiai turi būti iš nedegios medžiagos. Tačiau trumpi ortakiai, paprastai ne ilgesni kaip 2 m, kurių skerspjūvio plotas neviršija 0,02 m2, nebūtinai turi būti iš nedegios medžiagos, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

i) tokie ortakiai turi būti iš medžiagos, kuria liepsna plinta lėtai, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

11 taisyklė: Įvairūs klausimai

2 dalis

Dažai, lakai ir kitos apdailos medžiagos, naudojamos atvirų vidinių paviršių apdailai, turi neišskirti didelio dūmų, nuodingų dujų ar garų kiekio, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

12 taisyklė: Dujų balionų ir pavojingų medžiagų laikymas

4 dalis

Patalpose, naudojamose labai degiems skysčiams ar suskystintoms dujoms laikyti, draudžiama įrengti elektros instaliaciją, išskyrus tą, kuri būtina toms patalpoms eksploatuoti. Ten, kur tokia elektros instaliacija įrengiama, ji turi būti patvirtinto saugumo tipo ir atitikti atitinkamas IEC tarptautinių standartų leidinio Nr. 79 "Elektros prietaisai sprogiųjų dujų aplinkoje" nuostatas. Tokiose patalpose neturi būti šilumos šaltinių, o aiškiai matomose vietose turi būti užrašai "Nerūkyti" ir "Nedegti atviros liepsnos".

13 taisyklė: Evakuacijos priemonės

1 dalis

Laiptai ir kopėčios, vedantys į tas gyvenamąsias patalpas bei skyrius, kuriuose įgula paprastai dirba, išskyrus mašinų skyrius, ir iš jų turi būti įrengti taip, kad jais būtų galima greitai patekti į atvirąjį denį ir iš ten į gelbėjimosi priemonę. Šioms vietoms ypač taikomi tokie reikalavimai:

e) evakuacijos priemonių nenutrūkstamumas turi tenkinti administraciją. Evakuacijai naudojamų laiptų ir koridorių grynasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 700 mm, ir bent vienoje jų pusėje turi būti turėklai. Durų angų, vedančių į laiptus, grynasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 700 mm.

2 dalis

Iš kiekvieno A kategorijos mašinų skyriaus turi būti du evakuacijos keliai, užtikrinami tokiomis priemonėmis:

a) dvejos plieno kopėčios, esančios kuo toliau vienos nuo kitų, vedančios link durų viršutinėje skyriaus dalyje, taip pat esančių kuo toliau vienos nuo kitų, pro kurias galima patekti į atvirąjį denį. Paprastai vienos iš tų kopėčių turi būti apsaugotos ištisine priedanga nuo gaisro nuo pat skyriaus apačios iki saugios vietos už skyriaus ribų. Tačiau administracija gali ir nereikalauti, kad tokia priedanga būtų, jeigu dėl ypatingo mašinų skyriaus sutvarkymo ar jo matmenų yra įrengtas saugus evakuacijos kelias iš šio skyriaus apatinės dalies. Minėtoji priedanga turi būti iš plieno, izoliuota pagal "A-60" klasės standartą, jos apatiniame gale turi būti savaime užsidarančios "A-60" klasės plieninės durys; arba

14 taisyklė: Automatinės sprinklerinės ir priešgaisrinės signalizacijos bei gaisro aptikimo sistemos (IIF metodas)

11 dalis

Kiekvienai purkštuvų sekcijai turi būti atsarginių purkštuvų galvučių.

Atsarginių purkštuvų galvučių turi būti visų tų tipų ir kategorijų, kokių tik yra sumontuota laive, jų kiekis turi būti toks:

- mažiau negu 100 purkštuvų galvučių: 3 atsarginės galvutės,

- mažiau negu 300 purkštuvų galvučių: 6 atsarginės galvutės,

- nuo 300 iki 1000 purkštuvų galvučių: 12 atsarginių galvučių.

15 taisyklė: Automatinės priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro aptikimo sistemos (IIIF metodas)

4 dalis

Sistema turi pradėti veikti esant nenormaliai temperatūrai, nenormaliai dūmų koncentracijai ar kitiems veiksniams, liudijantiems apie gaisro pradžią kuriame nors saugomame skyriuje. Į oro temperatūrą reaguojančios sistemos neturi pradėti veikti, jeigu temperatūra nepasiekia 54 °C, bet turi pradėti veikti temperatūrai dar neviršijus 78 °C, kai temperatūros kilimo iki šių dydžių greitis yra ne didesnis kaip 1 °C per minutę. Administracijos nuožiūra leistina sistemos aktyvacijos temperatūra gali būti padidinta iki 30 °C virš maksimalios temperatūros džiovyklų ir panašių vietų, kur aplinkos temperatūra paprastai yra aukšta, palubėse. Sistemos, reaguojančios į dūmų koncentraciją, pradeda veikti sumažėjus šviesos spindulio intensyvumui. Turi būti garantuota, kad dūmų davikliai suveiks dūmų tankiui dar nesukėlus 12,5 % užtemdymo per vieną metrą, tačiau ne anksčiau negu dūmų koncentracija sukels 2 % užtemdymą per vieną metrą. Administracijos nuožiūra gali būti patvirtinti kiti tiek pat veiksmingi veikimo metodai. Aptikimo sistema turi būti naudojama vien tik gaisro aptikimo tikslais.

17 taisyklė: Gaisriniai siurbliai

2 dalis

Jeigu kuriame nors skyriuje gaisras galėtų išvesti iš rikiuotės visus gaisrinius siurblius, turi būti alternatyvios vandens tiekimo priemonės kovai su ugnimi. 75 m ilgio ir ilgesniuose laivuose tokia alternatyvi priemonė yra stacionarus avarinis gaisrinis nepriklausomai varomas siurblys. Šis avarinis gaisrinis siurblys turi būti pajėgus tiekti dvi vandens sroves ne mažesniu kaip 0,25 N/mm2 spaudimu.

20 taisyklė: Gesintuvai

2 dalis

1. Laive turi būti 100 % atsarginių užpildų kiekvieno turimų pakartotinai laive užpildomų gesintuvų tipo pirmiesiems 10 gesintuvų ir 50 % likusiems gesintuvams, tačiau ne daugiau kaip 60.

2. Jeigu gesintuvo negalima užpildyti laive, vietoje atsarginių užpildų turi būti paimta ne mažiau kaip 50 % papildomų to paties tipo ir talpos gesintuvų.

3. Laive turi būti pakartotinio užpildymo instrukcijos. Pakartotinai užpildant galima naudoti tik atitinkamiems gesintuvams patvirtintus užpildus.

4 dalis

Gesintuvus kartą per metus turi apžiūrėti administracijos įgaliotas kompetentingas asmuo. Ant kiekvieno gesintuvo turi būti ženklas, liudijantis, kad tas gesintuvas buvo apžiūrėtas. Visi slėginių gesintuvų balionai ir neslėginių gesintuvų stumiančiųjų dujų balionai hidraulinio slėgimo būdu išbandomi kartą per 10 metų.

21 taisyklė: Nešiojamieji gesintuvai valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose bei tarnybiniuose skyriuose

2 dalis

1. Jeigu gesintuvą galima užpildyti laive, turi būti paimta 100 % atsarginių užpildų pirmiesiems 10 gesintuvų ir 50 % likusiems gesintuvams, tačiau ne daugiau kaip 60.

2. Jeigu gesintuvo negalima užpildyti laive, vietoje atsarginių užpildų turi būti paimta ne mažiau kaip 50 % papildomų to paties tipo ir talpos gesintuvų.

3. Laive turi būti pakartotinio užpildymo instrukcijos. Pakartotinai užpildant galima naudoti tik atitinkamiems gesintuvams patvirtintus užpildus.

24 taisyklė: Ugniagesio aprangos komplektai

1 dalis

Laive turi būti ne mažiau kaip du ugniagesio aprangos komplektai. Ugniagesio aprangos komplektas turi atitikti TJO priešgaisrinės saugos sistemų kodekso III skyriaus 2.1, 2.1.1 ir 2.1.2 taisykles. Kiekvienam privalomam kvėpavimo įtaisui turi būti du atsarginiai užpildai.

25 taisyklė: Gaisro kontrolės planas

Visą laiką turi būti iškabintas gaisro kontrolės planas. Tokio plano turinys turi atitikti TJO rezoliuciją A.654(16) "Gaisro kontrolės planų grafiniai simboliai" ir TJO rezoliuciją A.756(18) "Rekomendacijos dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama kartu su gaisro kontrolės planais".

26 taisyklė: Konstrukcinė priešgaisrinė apsauga

2 dalies a punktas

Laivuose, kurių korpusas pastatytas iš nedegių medžiagų, deniai ir pertvaros, skiriantys A kategorijos mašinų skyrius nuo gyvenamųjų patalpų, tarnybinių skyrių ar valdymo postų, gaminami pagal "A-60" klasės standartą, jeigu A kategorijos mašinų skyriuje nėra stacionarios gaisro gesinimo sistemos, arba pagal "A-30" standartą, jeigu tokia sistema yra sumontuota. Kitokius mašinų skyrius nuo gyvenamųjų patalpų, tarnybinių skyrių ar valdymo postų skiriantys deniai ir pertvaros gaminami pagal "A-0" klasės standartą.

Deniai ir pertvaros, skiriantys valdymo postus nuo gyvenamųjų patalpų ir tarnybinių skyrių, gaminami pagal "A" klasės standartą ir šio skyriaus 7 taisyklės 1 ir 2 lenteles, tačiau administracija gali leisti montuoti "B-15" klasės perskyrimus tokiems skyriams kaip kapitono kabina nuo vairinės atskirti, kai tokie skyriai laikomi vairinės dalimi.

31 taisyklė: Įvairūs klausimai

1 dalis

Gyvenamosiose patalpose, tarnybiniuose skyriuose, valdymo postuose, koridorių ir laiptų patalpose esančių atvirų paviršių bei už pertvarų, lubų, apmušalų ir aptaisų gyvenamosiose patalpose, tarnybiniuose skyriuose ir valdymo postuose esančių paslėptų paviršių liepsnos plitimo charakteristikos turi būti nedidelės, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

3 dalis

Dažai, lakai ir kitos apdailos medžiagos, naudojamos atvirų vidinių paviršių apdailai, turi neišskirti didelio dūmų, nuodingų dujų ar garų kiekio, nustatant tai pagal TJO atsparumo ugniai bandymų tvarkos kodeksą.

32 taisyklė: Dujų balionų ir pavojingų medžiagų laikymas

4 dalis

Patalpose, naudojamose labai degiems skysčiams ar suskystintoms dujoms laikyti, draudžiama įrengti elektros instaliaciją, išskyrus tą, kuri būtina toms patalpoms eksploatuoti. Ten, kur tokia elektros instaliacija įrengiama, ji turi būti patvirtinto saugumo tipo ir atitikti atitinkamas IEC tarptautinių standartų leidinio Nr. 79 "Elektros prietaisai sprogiųjų dujų aplinkoje" nuostatas. Tokiose patalpose neturi būti šilumos šaltinių, o aiškiai matomose vietose turi būti užrašai "Nerūkyti" ir "Nedegti atviros liepsnos".

38 taisyklė: Gesintuvai

2 dalis

1. Išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, laive turi būti 100 % atsarginių užpildų kiekvieno turimų pakartotinai laive užpildomų gesintuvų tipo pirmiesiems 10 gesintuvų ir 50 % likusiems gesintuvams, tačiau ne daugiau kaip 60.

2. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose ir, jeigu gesintuvo negalima užpildyti laive, vietoje atsarginių užpildų turi būti paimta ne mažiau kaip 50 % papildomų to paties tipo ir talpos gesintuvų.

3. Laive turi būti pakartotinio užpildymo instrukcijos. Pakartotinai užpildant galima naudoti tik atitinkamiems gesintuvams patvirtintus užpildus.

4 dalis

Gesintuvus kartą per metus turi apžiūrėti administracijos įgaliotas kompetentingas asmuo. Ant kiekvieno gesintuvo turi būti ženklas, liudijantis, kad tas gesintuvas buvo apžiūrėtas. Visi slėginių gesintuvų balionai ir neslėginių gesintuvų stumiančiųjų dujų balionai hidraulinio slėgimo būdu išbandomi kartą per 10 metų.

39 taisyklė: Nešiojamieji gesintuvai valdymo postuose ir gyvenamosiose patalpose bei tarnybiniuose skyriuose

2 dalis

1. Išskyrus 2 punkte nurodytus atvejus, laive turi būti 100 % atsarginių užpildų kiekvieno turimų pakartotinai laive užpildomų gesintuvų tipo pirmiesiems 10 gesintuvų ir 50 % likusiems gesintuvams, tačiau ne daugiau kaip 60.

2. Trumpesniuose kaip 45 m ilgio laivuose ir, jeigu gesintuvo negalima užpildyti laive, vietoje atsarginių užpildų turi būti paimta ne mažiau kaip 50 % papildomų to paties tipo ir talpos gesintuvų.

3. Laive turi būti pakartotinio užpildymo instrukcijos. Pakartotinai užpildant galima naudoti tik atitinkamiems gesintuvams patvirtintus užpildus.

41 taisyklė: Ugniagesio aprangos komplektai

45 m ilgio ir ilgesniuose laivuose turi būti ne mažiau kaip du ugniagesio aprangos komplektai, laikomi lengvai prieinamose ir toli viena nuo kitos esančiose vietose, priėjimas prie kurių gaisro atveju neturėtų būti atkirstas. Ugniagesio aprangos komplektas turi atitikti TJO priešgaisrinės saugos sistemų kodekso III skyriaus 2.1, 2.1.1 ir 2.1.2 taisykles.

Kiekvienam privalomam kvėpavimo įtaisui turi būti du atsarginiai užpildai.

42 taisyklė: Gaisro kontrolės planas

Visą laiką turi būti iškabintas gaisro kontrolės planas.

Tokio plano turinys turi atitikti TJO rezoliuciją A.654(16) "Gaisro kontrolės planų grafiniai simboliai" ir TJO rezoliuciją A.756(18) "Rekomendacijos dėl informacijos, kuri turi būti pateikiama kartu su gaisro kontrolės planais".

Laivuose, trumpesniuose kaip 45 m, administracija gali leisti nesilaikyti šio reikalavimo.

VI SKYRIUS: ĮGULOS APSAUGA

3 taisyklė: Falšbortai, turėklai ir aptvarai

2 dalis

Mažiausias vertikalus atstumas nuo didžiausios eksploatacinės grimzlės vaterlinijos iki falšborto žemiausio viršaus taško arba iki verslovinio denio krašto, jeigu yra sumontuoti apsauginiai turėklai, turi pakankamai apsaugoti įgulą nuo ant denio patenkančio vandens, atsižvelgiant į jūros būklę ir oro sąlygas, kuriomis laivas gali būti eksploatuojamas, į plaukiojimo rajonus, laivo tipą ir jo žvejybos būdą. Viršvandeninis bortas, matuojamas per laivo vidurį nuo verslovinio denio, nuo kurio vyksta žvejyba, krašto turi būti ne mažesnis kaip 300 mm arba ne mažesnis kaip viršvandeninio borto aukštis, atitinkantis didžiausią leistiną grimzlę, žiūrint, kuris dydis yra didesnis. Laivuose su dengtais versloviniais deniais, kurie sutvarkyti taip, kad vanduo nepatektų į dengtas darbines patalpas, nėra reikalaujama jokio mažiausio viršvandeninio borto aukščio, išskyrus tą, kuris atitinka didžiausią leistiną grimzlę.

4 taisyklė: Laiptai ir kopėčios

Įgulos saugumui užtikrinti turi būti įrengti pakankamų matmenų ir stiprumo laiptai ir kopėčios su turėklais bei neslidžiais laipteliais ar pakopomis, jų įrengimas ir konstrukcija turi atitikti atitinkamus ISO standartus.

VII SKYRIUS: GELBĖJIMOSI ĮRANGA IR PRIEMONĖS

3 taisyklė: Gelbėjimosi įrangos ir priemonių įvertinimas, išbandymas ir patvirtinimas

2 dalis

Prieš patvirtindama gelbėjimosi įrangą ir priemones, administracija turi užtikrinti, kad ta gelbėjimosi įranga ir priemonės būtų išbandytos, įsitikinant, kad jos atitinka šio skyriaus reikalavimus, kaip reikalaujama Tarybos direktyvoje 96/98/EB dėl laivo įrangos [9], kurioje pateikiamos ir TJO gelbėjimosi įrangos bandymų rekomendacijos.

6 dalis

Šiame skyriuje reikalaujama gelbėjimosi įranga, kurios išsami specifikacija C dalyje nepateikta, turi tenkinti administraciją, atsižvelgiant į išsamias tokios įrangos specifikacijas, pateiktas Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS, 1974 m.) III skyriuje su pakeitimais ir TJO tarptautiniame gelbėjimosi įrangos kodekse.

6 taisyklė: Gelbėjimosi valčių bei plaustų ir gelbėjimo katerių buvimas ir laikymas

4 dalies a punktas

Kiekviena gelbėjimosi valtis ar plaustas turi būti laikomi:

- taip, kad nei pati gelbėjimosi valtis ar plaustas, nei jų laikymo įtaisai jokioje vietoje netrukdytų pasinaudoti jokia kita gelbėjimosi valtimi ar plaustu arba gelbėjimo kateriu,

- kuo arčiau vandens paviršiaus, kiek tai yra saugu ir įmanoma, išskyrus atvejus, kai tai yra gelbėjimosi plaustas, skirtas prieš naudojimą išmesti už borto tokioje padėtyje, kad įlipti skirtoje padėtyje gelbėjimosi valtis arba plaustas būtų ne mažiau kaip 2 m iškilę virš vaterlinijos, kai laivas yra pilnai pakrautas ir esant nepalankiam diferentui iki 10o bei pasvirimui į kurią nors pusę iki 20o kampu arba tokiu kampu, kad atvirojo laivo denio kraštas panyra, žiūrint, kuris kampas yra mažesnis,

- nuolatinės parengties būklėje, kad įgulos nariai galėtų pasirengti įlaipinti ir ją nuleisti mažiau kaip per 5 minutes,

- visiškai parengta, kaip reikalaujama šiame skyriuje.

23 taisyklė: Gelbėjimo kateriai

1 dalies b punktas

Gelbėjimo kateriai gali būti standžios arba pripučiamos konstrukcijos ar sukonstruotos panaudojant abi konstrukcijas, ir:

i) turi būti ne trumpesni kaip 3,8 m ir ne ilgesni kaip 8,5 m, išskyrus trumpesnių kaip 45 m ilgio laivų atvejį, kai dėl laivo dydžio ar kitų priežasčių, dėl kurių tokių katerių turėjimas laive laikomas nepagrįstu ar neįmanomu, administracijai gali būti priimtini mažesnio ilgio kateriai, tačiau ne trumpesni kaip 3,3 m;

ii) juose turi tilpti ne mažiau kaip penki sėdintys asmenys ir vienas gulintis asmuo arba, jeigu laivas yra trumpesnis kaip 45 m, ir gelbėjimosi katerio ilgis yra mažesnis negu 3,8 m, keturi sėdintys asmenys ir vienas gulintis asmuo.

1 dalies c punktas

Leistiną valtyje telpančių asmenų skaičių nustato administracija, atlikdama susodinimo bandymą. Minimali valties talpa nurodyta 23 taisyklės 1 dalies b punkto ii papunktyje. Sėdimosios vietos, išskyrus vairininko vietą, gali būti ant dugno. Jokių sėdimųjų vietų neturi būti ant planšyrų, trancų ar ant pripučiamų plūdurų valties šonuose.

[1] 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo, Tarptautinės konferencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo parengta 1966 m. balandžio 5 d., 1967 m. spalio 25 d. priimta Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.133(V).

[2] Visų TJO dokumentuose nurodytų tipų laivų nepažeisto stovumo kodeksas, priimtas 1993 m. lapkričio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.749(18) su pakeitimais, padarytais rezoliucija MSC.75(69).

[3] Tiekimo atviroje jūroje laivų stovumo kriterijus, išvardytus TJO Visų tipų laivų nepažeisto stovumo kodekso 4.5.6.2.1—4.5.6.2.4 punktuose galima laikyti lygiaverčiais stovumo kriterijams, išvardytiems 2 taisyklės 1 dalies a—c punktuose. Toks lygiavertiškumas gali būti taikomas žvejybos laivams, kurių korpusas panašus į tiekimo atviroje jūroje laivų korpusus, jeigu tai tenkina administraciją.

[4] Kalbant apie jūrų rajonus, kuriuose galimas apledėjimas ir kuriuose siūlomi paklaidos dėl apledėjimo pakeitimai, žr. gaires dėl apledėjimo, pateiktas Toremolinos konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 2 rekomendacijoje.

[5] Žr. Toremolinos konferencijos baigiamojo akto 3 priedo 5 rekomendacijoje pateiktas vidinio padalijimo ir avarinio stovumo apskaičiavimų gaires.

[6] Taip pat žr. Tarptautinės elektrotechnikos komisijos paskelbtą rekomendaciją, o ypač Leidinį Nr. 92 "Elektros įranga laivuose".

[7] Triukšmo lygio laivuose kodeksas, priimtas 1981 m. lapkričio 19 d. Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliucija A.468(XII).

[8] Tarptautinis atsparumo ugniai bandymų tvarkos taikymo kodeksas (FTP kodeksas), priimtas Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC. 61 (67).

[9] OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

--------------------------------------------------