23.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/75

(1)

2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją. Todėl 2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, kuriame pateikė pasiūlymų, kaip geriau užkirsti kelią Europoje vykdomiems teroro aktams prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kaip geriau jiems pasirengti ir į juos reaguoti.

(2)

2005 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, kurioje numatytos programos ir Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo sukūrimo politikos galimybės. Atsiliepimuose apie Žaliąją knygą buvo akcentuota Bendrijos sistemos ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti pridėtinė vertė. Buvo pripažintas poreikis padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos pajėgumą Europoje ir padėti sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą. Pabrėžta esminių subsidiarumo, proporcingumo bei papildomumo principų ir suinteresuotųjų subjektų dialogo svarba.

(3)

2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) ir nusprendė, kad ji turėtų būti grindžiama visas pavojaus rūšis apimančiu požiūriu, prioritetą teikiant kovai su terorizmo keliamomis grėsmėmis. Pagal šį požiūrį, užtikrinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą reikėtų atsižvelgti į žmogaus, technologijų sukeltą grėsmę ir stichines nelaimes, tačiau pirmenybę reikėtų teikti terorizmo keliamai grėsmei.

(4)

2007 m. balandžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl EPCIP, kuriose ji pakartojo, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą jų nacionalinėse teritorijose ir palankiai įvertino Komisijos pastangas sukurti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (toliau – ESI) nustatymo ir priskyrimo jiems bei jų apsaugos gerinimo poreikio vertinimo procedūrą.

(5)

Ši direktyva – tai pirmasis žingsnis siekiant palaipsniui nustatyti ESI, jiems priskirti objektus bei įvertinti būtinybę gerinti jų apsaugą. Šioje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama energetikos ir transporto sektoriams, ir ji turėtų būti peržiūrėta siekiant įvertinti jos poveikį bei būtinybę ją taikyti kitiems sektoriams, inter alia, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriui.

(6)

Pagrindinė ir galutinė atsakomybė už ESI apsaugą tenka valstybėms narėms ir tokių infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams.

(7)

Bendrijoje yra tam tikrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kurių veikimo sutrikdymas arba sunaikinimas turėtų didelį tarpvalstybinį poveikį. Tai gali būti tarpvalstybinis tarpsektorinis poveikis, atsiradęs dėl tarpusavyje sujungtų infrastruktūros objektų priklausomybės vienas nuo kito. Tokie ESI turėtų būti nustatyti ir infrastruktūros objektai turėtų būti jiems priskirti taikant bendrą tvarką. Saugumo reikalavimai tokiai infrastruktūrai turėtų būti vertinami taikant bendrą minimalų metodą. Dvišalės valstybių narių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje sistemos yra tinkamai sukurtos ir veiksmingos priemonės tarpvalstybinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų klausimams spręsti. EPCIP turėtų remtis tokiu bendradarbiavimu. Informaciją, susijusią su konkretaus infrastruktūros objekto priskyrimu ESI, laikantis galiojančių Bendrijos ir valstybių narių teisės aktų reikėtų įslaptinti nustatant tinkamą slaptumo lygį.

(8)

Kadangi skirtinguose sektoriuose yra sukaupta konkreti patirtis, kompetencija ir nustatyti reikalavimai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje, Bendrijos požiūris į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą turėtų būti formuojamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir sektoriuje galiojančias priemones, įskaitant Bendrijos, nacionaliniu arba regioniniu lygiu jau galiojančias priemones, ir atitinkamais atvejais į jau įgyvendinamus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių tarpvalstybinius savitarpio pagalbos susitarimus. Atsižvelgiant į tai, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas prižiūrint ir valdant riziką, planuojant verslo tęstinumą ir veiklos atkūrimą po nelaimių yra labai svarbus, Bendrijos požiūriu reikia paskatinti visapusišką privačiojo sektoriaus dalyvavimą.

(9)

Energetikos sektoriaus ir visų pirma elektros energijos gamybos ir perdavimo (tiekiant elektros energiją) metodų požiūriu laikoma, kad atitinkamais atvejais elektros energijos gamyba gali apimti atominių elektrinių elektros energijos perdavimo dalis, tačiau neapimti konkrečiai branduolinių elementų, kuriems taikomi atitinkami branduolinės energetikos srities teisės aktai, įskaitant sutartis ir Bendrijos teisę.

(10)

Šia direktyva papildomos Bendrijos lygiu ir valstybėse narėse galiojančios sektorių priemonės. Jei Bendrijos mechanizmai jau yra nustatyti, jie turėtų būti toliau naudojami ir prisidės prie bendro šios direktyvos įgyvendinimo. Turėtų būti vengiama, kad atskiri aktai ar nuostatos dubliuotųsi ar prieštarautų vieni kitiems.

(11)

Visuose ESI priskirtuose infrastruktūros objektuose turėtų būti operatoriaus saugumo planai (OSP) arba lygiavertės priemonės, apimančios svarbaus turto nustatymą, rizikos vertinimą bei atsakomųjų priemonių ir procedūrų nustatymą, pasirinkimą ir išdėstymą pagal svarbą. Siekiant išvengti nereikalingo darbo ir dubliavimosi, kiekviena valstybė narė pirmiausia turėtų įvertinti, ar ESI priskirtų infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai turi atitinkamus OSP arba panašias priemones. Jei tokių planų nėra, kiekviena valstybė narė turėtų imtis veiksmų, kurie būtini užtikrinti, kad atitinkamos priemonės būtų įgyvendintos. Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kokių veiksmų tikslingiausia imtis, kad OSP būtų parengti.

(12)

Priemonės, principai, gairės, įskaitant Bendrijos priemones, taip pat dvišalės ir (arba) daugiašalės bendradarbiavimo sistemos, kuriose numatytas planas, panašus į OSP arba lygiavertis jam, arba numatytas saugumo ryšių palaikymo pareigūnas arba lygiavertis pareigūnas, turėtų būti laikomi atitinkančiais šios direktyvos reikalavimus dėl atitinkamai OSP arba saugumo ryšių palaikymo pareigūno.

(13)

Siekiant palengvinti bendradarbiavimą ir ryšių palaikymą su atitinkamomis nacionalinėmis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijomis, visuose ESI priskirtuose infrastruktūros objektuose turėtų būti paskirti saugumo ryšių palaikymo pareigūnai. Siekiant išvengti nereikalingo darbo ir dubliavimosi, kiekviena valstybė narė pirmiausia turėtų įvertinti, ar ESI priskirtų infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai jau turi saugumo ryšių palaikymo pareigūną arba lygiavertį pareigūną. Jei tokio saugumo ryšių palaikymo pareigūno nėra, kiekviena valstybė narė turėtų imtis veiksmų, kurie būtini užtikrinti, kad atitinkamos priemonės būtų įgyvendintos. Kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kokių veiksmų tikslingiausia imtis, kad saugumo ryšių palaikymo pareigūnai būtų paskirti.

(14)

Siekiant veiksmingai nustatyti riziką, grėsmes ir pažeidžiamumą konkrečiuose sektoriuose, būtina, kad ryšius palaikytų tiek ESI savininkai ir (arba) operatoriai ir valstybės narės, tiek valstybės narės ir Komisija. Kiekviena valstybė narė turėtų rinkti informaciją apie jos teritorijoje esančius ESI. Valstybės narės Komisijai turėtų pateikti bendrą informaciją apie riziką, grėsmes ir pažeidžiamumą tuose sektoriuose, kuriuose buvo nustatyti ESI, įskaitant atitinkamais atvejais informaciją apie galimą ESI tobulinimą ir tarpsektorinę priklausomybę, kuria remdamasi Komisija prireikus galėtų rengti konkrečius pasiūlymus, kaip gerinti ESI apsaugą.

(15)

Siekiant palengvinti ESI apsaugos gerinimą, galima sukurti bendras metodikas infrastruktūros objektų turtui kylančiai rizikai, grėsmėms ir pažeidžiamumui nustatyti bei klasifikuoti.

(16)

ESI savininkams ir (arba) operatoriams turėtų būti suteikta galimybė, pirmiausia pasitelkiant atitinkamas valstybės narės institucijas, pasinaudoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos geriausia praktika ir metodikomis.

(17)

Veiksmingai ESI apsaugai užtikrinti būtina palaikyti ryšius, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu. Tai geriausiai pasiekiama kiekvienoje valstybėje narėje paskyrus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kontaktinius asmenis (ESIA kontaktinius asmenis), kurie turėtų koordinuoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybės lygiu ir su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija.

(18)

Siekiant plėtoti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklą tose srityse, kuriose būtinas tam tikras konfidencialumas, tikslinga užtikrinti nuoseklų ir saugų keitimąsi informacija remiantis šia direktyva. Svarbu, kad pagal taikomus nacionalinius teisės aktus arba 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) būtų laikomasi konfidencialumo taisyklių dėl konkrečių faktų, susijusių su ypatingos svarbos infrastruktūros turtu, kuriais galima pasinaudoti planuojant ir vykdant veiksmus siekiant sukelti nepageidautinas pasekmes ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginiams. Įslaptinta informacija turėtų būti saugoma vadovaujantis atitinkamais Bendrijos ir valstybių narių teisės aktais. Kiekviena valstybė narė ir Komisija turėtų laikytis atitinkamą slaptumo žymą, kurią dokumentui suteikia jo rengėjas, atitinkančių reikalavimų.

(19)

Keitimasis informacija apie ESI turėtų vykti pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje. Keitimuisi informacija būtini pasitikėjimu grindžiami santykiai, kad bendrovės ir organizacijos žinotų, jog jų neskelbtini ir konfidencialūs duomenys bus pakankamai apsaugoti.

(20)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. sukurti ESI nustatymo ir priskyrimo jiems tvarką bei bendrą požiūrį į būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(21)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

a)

ypatingos svarbos infrastruktūros objektas – turtas, sistema ar jų dalis, esantys valstybėse narėse, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomeninėms funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ar socialinei gerovei palaikyti, ir kurių veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas, dėl šių funkcijų nepalaikymo turėtų didelį poveikį valstybei narei;

b)

„Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektas“ arba ESI – ypatingos svarbos infrastruktūros objektas, esantis valstybėse narėse, kurio veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį bent dviems valstybėms narėms. Poveikio mastas įvertinamas pagal bendrus kriterijus. Tai apima tarpsektorinės priklausomybės nuo kitų rūšių infrastruktūros objektų sukeltą poveikį;

c)

rizikos analizė – atitinkamų grėsmės scenarijų nagrinėjimas, siekiant įvertinti ypatingos svarbos infrastruktūros objekto pažeidžiamumą ir veikimo sutrikdymo arba sunaikinimo galimą poveikį;

d)

neskelbtina informacija, susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga – faktai, susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektu, kurie, juos atskleidus, galėtų būti panaudoti planuojant ir vykdant ypatingos svarbos infrastruktūros įrenginių veikimo sutrikdymą arba jų sunaikinimą sukeliančius veiksmus;

e)

apsauga – visa veikla, kuria siekiama užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų funkcionalumą, tęstinumą ir vientisumą, siekiant sutrukdyti grėsmių, rizikos ar pažeidžiamumo atsiradimui, juos sumažinti ir neutralizuoti;

f)

ESI savininkai ir (arba) operatoriai – subjektai, atsakingi už investicijas į tam tikrą turtą, sistemą ar jų dalį, kurie pagal šią direktyvą priskirti ESI, ir (arba) kasdieninę jų veiklą.

a)

nukentėjusiųjų kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į potencialų žuvusiųjų ar sužeistųjų skaičių);

b)

ekonominio poveikio kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo mastą; įskaitant galimą poveikį aplinkai);

c)

poveikio visuomenei kriterijų (įvertinama atsižvelgiant į poveikį visuomenės pasitikėjimui, fizines kančias ir kasdieninio gyvenimo sutrikdymą; įskaitant būtinų paslaugų netekimą).