5.12.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/27

---

TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2008/909/TVR

2008 m. lapkričio 27 d.

dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies a punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)	1999 m. spalio 15–16 d. Tamperės Europos Vadovų Taryba patvirtino tarpusavio pripažinimo principą, kuris turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje pagrindu.

(2)

2000 m. lapkričio 29 d. Taryba pagal Tamperės išvadas priėmė priemonių, skirtų sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, programą (1), kurioje raginama įvertinti galutinių laisvės atėmimo bausmių tarpusavio pripažinimo šiuolaikinių mechanizmų poreikį (14 priemonė) ir išplėsti nuteistųjų perdavimo principo taikymą valstybėje narėje gyvenantiems asmenims (16 priemonė).

(3)	Pagal Hagos programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimo (2) valstybės narės privalo užbaigti priemonių programą, visų pirma galutinių laisvės atėmimo bausmių vykdymo srityje.

(4)

Visos valstybės narės ratifikavo 1983 m. kovo 21 d. Europos Tarybos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo. Pagal šią konvenciją nuteistieji gali būti perduoti atlikti likusią bausmę tik tai valstybei, kurios piliečiai jie yra, ir tik gavus jų ir atitinkamų valstybių sutikimą. Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomą protokolą, pagal kurį laikantis tam tikrų sąlygų asmenį galima perduoti be jo sutikimo, ratifikavo ne visos valstybės narės. Nė vienu iš šių dokumentų nenustatoma pagrindinė pareiga imtis atsakomybės dėl nuteistųjų, siekiant užtikrinti bausmės arba sprendimo vykdymą.

(5)

Procesinės teisės baudžiamajame procese yra svarbus elementas užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisminio bendradarbiavimo srityje. Valstybių narių santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarpusavio pasitikėjimas kitų valstybių narių teisinėmis sistemomis, suteikia galimybes vykdančiajai valstybei pripažinti išduodančiosios valstybės institucijų priimtus sprendimus. Todėl turėtų būti planuojama toliau plėtoti bendradarbiavimą, numatytą Europos Tarybos dokumentuose dėl teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymo, visų pirma tada, kai dėl ES piliečių buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jie buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme arba jiems buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi priemonė kitoje valstybėje narėje. Nepaisant būtinybės suteikti nuteistajam tinkamą apsaugą, jo dalyvavimas procese nebeturėtų būti dominuojantis, visais atvejais reikalaujant jo sutikimo perduoti nuosprendį kitai valstybei narei jį pripažinti ar vykdyti paskirtą bausmę.

(6)	Šis pamatinis sprendimas turėtų būti įgyvendinamas ir taikomas taip, kad būtų sudarytos sąlygos laikytis bendrųjų lygybės, teisingumo ir pagrįstumo principų.

(7)

4 straipsnio 1 dalies c punkte yra savo nuožiūra taikoma nuostata, suteikianti galimybę, pavyzdžiui, liudijimą ir nuosprendį perduoti valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis, kitais nei 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais arba valstybei narei, kurioje nuteistasis gyvena ir teisėtai nepertraukiamai gyveno ne mažiau kaip penkerius metus bei turi teisę joje gyventi.

(8)

4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais atvejais perduodant nuosprendį ar liudijimą vykdančiajai valstybei, sprendimą išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi pasikonsultuoti, o vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija – duoti sutikimą. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip gyvenimo valstybėje trukmė ar kitos sąsajos su vykdančiąja valstybe. Tais atvejais, kai nuteistasis galėtų būti perduotas valstybei narei ir trečiajai šaliai pagal nacionalinę teisę arba tarptautinius dokumentus, išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos konsultuodamosi turėtų apsvarstyti, ar vykdymas vykdančiojoje valstybėje padėtų geriau pasiekti socialinės reabilitacijos tikslą, nei vykdymas trečiojoje šalyje.

(9)

Vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje narėje turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Siekdama įsitikinti, kad vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje iš tiesų būtų sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus, kaip, asmens ryšiai su vykdančiąja valstybe, ar jis šią vietą laiko svarbia šeimos, kalbiniu, kultūriniu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu arba jis kaip nors kitaip susijęs su vykdančiąja valstybe.

(10)

6 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuteistojo asmens nuomonė gali būti labiausiai naudinga taikant 4 straipsnio 4 dalį. Žodžiai „visų pirma“ taip pat gali būti taikomi atvejams, kai nuteistojo asmens nuomonėje pateikta informacija apimtų informaciją, susijusią su nepripažinimo ir nevykdymo pagrindais. 4 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis nenumatomas su socialine reabilitacija susijęs atsisakymo pagrindas.

(11)

Lenkijai reikia daugiau laiko nei kitoms valstybėms narėms praktiniams ir materialiems padariniams, susijusiems su kitose valstybėse narėse nuteistų Lenkijos piliečių perdavimu, įveikti, visų pirma atsižvelgiant į padidėjusį Lenkijos piliečių mobilumą Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties turėtų būti numatyta ribotos taikymo srities laikina leidžianti nukrypti nuostata ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

(12)

Šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti mutatis mutandis taikomas bausmių vykdymui 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 4 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais (3). Tai, inter alia, reiškia, kad nedarant poveikio Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR taikymui, vykdančioji valstybė galėtų patikrinti, ar esama šio pamatinio sprendimo 9 straipsnyje numatytų atsisakymo pagrindų, įskaitant patikrinimą dėl dvigubo baudžiamumo, jei vykdančioji valstybė pateikė šio pamatinio sprendimo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui būtiną deklaraciją, siekdama apsvarstyti, ar nuteistąjį asmenį perduoti, ar vykdyti bausmę Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.

(13)

Šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Sutarties 6 straipsniu ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti vykdyti sprendimą, jei yra objektyvių priežasčių manyti, kad bausmė buvo skirta siekiant nubausti asmenį dėl jo lyties, religijos, etninės kilmės, pilietybės, kalbos, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos, arba to asmens padėtis gali būti pabloginta dėl kurios nors iš šių priežasčių.

(14)	Šis pamatinis sprendimas neturėtų užkirsti kelio valstybei narei taikyti savo konstitucinių normų, susijusių su tinkamu procesu, asociacijos laisve, spaudos laisve ir išraiškos laisve kitose žiniasklaidos priemonėse.

(15)	Šis pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į EB sutarties 18 straipsniu Europos Sąjungos piliečiams suteiktą teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

(16)	Šis pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas vadovaujantis taikoma Bendrijos teise, įskaitant visų pirma Tarybos direktyvą 2003/86/EB (4), Tarybos direktyvą 2003/109/EB (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (6).

(17)	Jei šiame pamatiniame sprendime yra nuoroda į valstybę, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, tai reiškia vietą, su kuria tas asmuo yra susijęs remiantis įprasta gyvenamąja vieta ir tokiais aspektais, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai.

(18)

Taikant 5 straipsnio 1 dalį turėtų būti galima nuosprendį ar jo patvirtintą kopiją vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai perduoti bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, pavyzdžiui, elektroniniu paštu ir faksu, tokiomis sąlygomis, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą.

(19)	9 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytais atvejais vykdančioji valstybė prieš atsisakydama pripažinti ir vykdyti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, išskyrus laisvės atėmimo bausmę, turėtų apsvarstyti galimybę adaptuoti bausmę pagal 8 straipsnio 3 dalį.

(20)	9 straipsnio 1 dalies k punkte numatytas atsisakymo pagrindas taip pat gali būti taikomas tais atvejais, kai asmuo nebuvo pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, nors kompetentinga institucija už nusikalstamą veiką pritaikė priemonę, susijusią su laisvės atėmimu, išskyrus laisvės atėmimo bausmę.

(21)

Su teritoriškumu susijęs atsisakymo pagrindas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir siekiant kuo labiau bendradarbiauti pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas, atsižvelgiant į jo tikslą. Sprendimas taikyti šį atsisakymo pagrindą turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo analize ir išduodančiosios bei vykdančiosios valstybės kompetentingų institucijų konsultacijomis.

(22)	12 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų valstybės narės turėtų laikytis tokiu būdu, kad galutinis sprendimas, įskaitant apeliacinę procedūrą, paprastai būtų priimtas per 90 dienų.

(23)

18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad atsižvelgiant į 2 dalyje išvardytas išimtis, specialioji taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo buvo perduotas vykdančiajai valstybei. Todėl ji neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai asmuo nebuvo perduotas vykdančiajai valstybei, pavyzdžiui, jei pabėgo į vykdančiąją valstybę,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame pamatiniame sprendime:

a)	nuosprendis – išduodančiosios valstybės teismo galutinis sprendimas arba orderis, kuriuo skiriama bausmė fiziniam asmeniui;

b)	bausmė – baudžiamojo proceso tvarka dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ribotam arba neribotam laikui paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi priemonė;

c)	išduodančioji valstybė – valstybė narė, kurioje priimtas nuosprendis;

d)	vykdančioji valstybė – valstybė narė, kuriai perduodamas nuosprendis jį pripažinti ir vykdyti.

2 straipsnis

Kompetentingų institucijų nustatymas

1.   Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kokia valdžios institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę yra kompetentingos pagal šį pamatinį sprendimą, kai ta valstybė narė yra išduodančioji arba vykdančioji valstybė.

2.   Tarybos Generalinis sekretoriatas pateikia gautą informaciją visoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.   Šio pamatinio sprendimo tikslas – nustatyti taisykles, pagal kurias valstybė narė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas socialinei nuteistojo asmens reabilitacijai, pripažįsta nuosprendį ir vykdo bausmę.

2.   Šis pamatinis sprendimas taikomas, jei nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje.

3.   Šis pamatinis sprendimas taikomas tik šiame pamatiniame sprendime apibrėžtų nuosprendžių ir bausmių vykdymui. Jei greta bausmės buvo paskirta bauda ir (arba) nutarimas konfiskuoti, kurie nebuvo apmokėti, išieškoti ar įvykdyti, tai netrukdo perduoti nuosprendį. Tokių baudų ir nutarimų konfiskuoti pripažinimas ir vykdymas kitoje valstybėje narėje grindžiamas valstybių narių taikomais teisės aktais, visų pirma 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (7) ir 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (8).

4.   Šis pamatinis sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.

II   SKYRIUS

NUOSPRENDŽIŲ PRIPAŽINIMAS IR BAUSMIŲ VYKDYMAS

4 straipsnis

Nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kitai valstybei narei kriterijai

1.   Jeigu nuteistasis yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje narėje ir jei jis sutiko, kai tai būtina pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta I priede, gali būti perduodamas vienai iš šių valstybių narių:

a)	valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; arba

b)

valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis, tačiau joje negyvena ir į kurią jis bus deportuotas, panaikinus jam skirtos bausmės vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teismo arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą vadovaujantis nuosprendžiu; arba

c)	kitai valstybei narei, nei nurodyta a ir b punktuose, kurios kompetentinga institucija sutinka tai valstybei narei perduoti nuosprendį ir liudijimą.

2.   Nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami, kai išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, prireikus pasikonsultavusi su išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis įsitikina, kad vykdančiajai valstybei vykdant bausmę bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti socialinę nuteistojo asmens reabilitaciją.

3.   Prieš perduodama nuosprendį ir liudijimą, išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija visais tinkamais būdais gali konsultuotis su vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija. Konsultacijos yra privalomos 1 dalies c punkte nurodytais atvejais. Tokiais atvejais vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija skubiai informuoja išduodančiąją valstybę apie savo pritarimą ar nepritarimą nuosprendžio perdavimui.

4.   Šių konsultacijų metu vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai gali pateikti pagrįstą nuomonę, kad vykdant bausmę vykdančiojoje valstybėje nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo asmens socialinei reabilitacijai ir sėkmingai reintegracijai į visuomenę.

Tais atvejais, kai konsultacijos nebuvo vykdomos, tokia nuomonė gali būti nedelsiant pateikiama po to, kai buvo perduotas nuosprendis ir liudijimas. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija apsvarsto tokią nuomonę ir nusprendžia, ar panaikinti liudijimą.

5.   Vykdančioji valstybė gali savo iniciatyva prašyti išduodančiąją valstybę perduoti jai nuosprendį ir liudijimą. Nuteistasis taip pat gali išduodančiosios arba vykdančiosios valstybės kompetentingas institucijas prašyti inicijuoti nuosprendžio perdavimo procedūrą pagal šį pamatinį sprendimą. Pagal šią dalį pateikti prašymai neįpareigoja išduodančiosios valstybės perduoti nuosprendį ir liudijimą.

6.   Įgyvendindamos šį pamatinį sprendimą valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis visų pirma atsižvelgiama į palankesnių sąlygų sudarymo nuteistojo asmens socialinei reabilitacijai tikslą ir kuriomis remdamosi kompetentingos institucijos turi priimti sprendimus, ar pritarti nuosprendžio ir liudijimo perdavimui 1 dalies c punkte nurodytais atvejais.

7.   Priimant šį pamatinį sprendimą ar vėliau, kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša, kad jos santykiuose su kitomis valstybėmis narėmis, kurios pateikė tokį patį pranešimą, nereikalaujama jų išankstinio sutikimo pagal 1 dalies c punktą dėl nuosprendžio ir liudijimo perdavimo:

a)	jei nuteistasis vykdančiojoje valstybėje gyvena ir teisėtai nepertraukiamai gyveno ne mažiau kaip 5 metus bei turi teisę nuolat gyventi toje valstybėje; ir (arba)

b)	jei nuteistasis yra vykdančiosios valstybės pilietis, išskyrus 1 dalies a ir b punktuose nurodytus atvejus.

A punkte nurodytais atvejais teisė gyventi valstybėje narėje reiškia, kad tas asmuo:

—	turi teisę nuolat gyventi atitinkamoje valstybėje narėje pagal nacionalinę teisę, įgyvendinančią Bendrijos teisės aktus, priimtus remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 18, 40, 44 ir 52 straipsniais, arba

—

turi galiojantį nuolatinį arba ilgalaikį leidimą gyventi atitinkamoje valstybėje narėje pagal Bendrijos teisės aktus, priimtus remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsniu, įgyvendinančius nacionalinės teisės nuostatas – valstybių narių, kurioms taikomi šie bendrijos teisės aktai, atžvilgiu, arba pagal nacionalinę teisę – valstybių narių, kurioms netaikomi šie Bendrijos teisės aktai, atžvilgiu.

5 straipsnis

Nuosprendžio ir liudijimo perdavimas

1.   Nuosprendį arba jo patvirtintą kopiją kartu su liudijimu išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Nuosprendžio originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visus oficialius pranešimus minėtos kompetentingos institucijos taip pat tiesiogiai siunčia viena kitai.

2.   Liudijimą, kurio standartinė forma pateikiama A priede, privalo pasirašyti ir jo turinio tikslumą patvirtinti išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija.

3.   Išduodančioji valstybė nuosprendį ir liudijimą bet kuriuo metu gali būti perdavusi tik vienai vykdančiajai valstybei.

4.   Jei išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nežino vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, tai ji pateikia visus būtinus paklausimus, taip pat kreipdamasi į Europos teisminio tinklo, įsteigto pagal Tarybos bendruosius veiksmus 98/428/TVR (9), kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš vykdančiosios valstybės.

5.   Kai nuosprendį ir liudijimą gaunanti vykdančiosios valstybės valdžios institucija neturi įgaliojimų jį pripažinti ir imtis reikiamų priemonių jį vykdyti, ji ex officio perduoda nuosprendį su liudijimu kompetentingai institucijai ir apie tai atitinkamai praneša išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai.

6 straipsnis

Nuteistojo nuomonė ir informavimas

1.   Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir vykdyti gavus nuteistojo sutikimą pagal išduodančiosios valstybės teisę.

2.   Nuteistojo sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami:

a)	valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena;

b)	valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį;

c)	valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje.

3.   Visais atvejais, kai nuteistasis tebėra išduodančiojoje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę žodžiu ar raštu. Kai išduodančioji valstybė mano, kad dėl nuteistojo amžiaus ar jo fizinės arba psichinės būklės tai būtina, ta galimybė suteikiama jo teisiniam atstovui.

Priimant sprendimą dėl nuosprendžio ir liudijimo perdavimo atsižvelgiama į nuteistojo nuomonę. Jei asmuo pasinaudoja šioje dalyje numatyta galimybe, tai nuteistojo nuomonė perduodama vykdančiajai valstybei, visų pirma atsižvelgiant į 4 straipsnio 4 dalį. Jei nuteistasis savo nuomonę pareiškė žodžiu, tai išduodančioji valstybė narė užtikrina, kad vykdančioji valstybė galėtų gauti tokio pareiškimo rašytinį dokumentą.

4.   Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nuteistąjį jam suprantama kalba informuoja apie sprendimą perduoti nuosprendį ir liudijimą, naudodama B priede pateiktą standartinį pranešimą. Jei nuteistasis to sprendimo priėmimo metu yra vykdančiojoje valstybėje, tai ta forma perduodama vykdančiajai valstybei, kuri atitinkamai informuoja nuteistąjį.

5.   2 dalies a punktas netaikomas Lenkijai kaip išduodančiajai valstybei ar vykdančiajai valstybei tais atvejais, kai nuosprendis buvo priimtas nepraėjus penkeriems metams po 2011 m. gruodžio 5 d. Lenkija bet kuriuo metu gali pranešti Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad ji nebesinaudos šia leidžiančia nukrypti nuostata.

7 straipsnis

Dvigubas baudžiamumas

1.   Pagal šio pamatinio sprendimo nuostatas ir be veikos dvigubo baudžiamumo patikrinimo nuosprendis pripažįstamas ir paskirta bausmė vykdoma toliau nurodytų nusikalstamų veikų atveju, jeigu už jas išduodančiojoje valstybėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priemone, susijusia su laisvės atėmimu, kurių ilgiausias terminas yra ne mažiau kaip treji metai, ir kaip jos yra apibrėžtos išduodančiosios valstybės teisėje:

—	dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje,

—	terorizmas,

—	prekyba žmonėmis,

—	seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,

—	neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,

—	neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,

—	korupcija,

—	sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris turi poveikį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (10),

—	nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,

—	valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,

—	nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui,

—	nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis bei veislėmis,

—	pagalba neteisėtai patekti į šalį ir apsigyventi joje,

—	tyčinis nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas,

—	neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,

—	žmonių grobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,

—	rasizmas ir ksenofobija,

—	organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas,

—	neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,

—	sukčiavimas,

—	reketavimas ir turto prievartavimas,

—	gaminių klastojimas ir piratavimas,

—	administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,

—	mokėjimo priemonių klastojimas,

—	neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,

—	neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis,

—	prekyba vogtomis transporto priemonėmis,

—	išžaginimas,

—	tyčinis padegimas,

—	Tarptautiniam baudžiamajam teismui teismingi nusikaltimai,

—	neteisėtas orlaivio arba laivo užgrobimas,

—	diversija.

2.   Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali bet kuriuo metu vienbalsiai papildyti 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikalstamų veikų kategorijomis. Atsižvelgdama į pagal šio pamatinio sprendimo 29 straipsnio 5 dalį pateiktą pranešimą, Taryba sprendžia, ar šis sąrašas turėtų būti išplėstas ar pakeistas.

3.   Kitų nei 1 dalyje išvardytos nusikalstamų veikų atvejais vykdančioji valstybė gali pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę su sąlyga, kad jis susijęs su veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisę taip pat laikomos nusikalstama veika, neatsižvelgiant į jos sudėties požymius arba apibūdinimą.

4.   Priimant šį pamatinį sprendimą arba vėliau kiekviena valstybė narė pateikdama deklaraciją ir pranešdama apie ją Tarybos Generaliniam sekretoriui gali pareikšti, kad ji netaikys 1 dalies. Bet kuri tokia deklaracija gali būti atsiimta bet kuriuo metu. Tokios deklaracijos arba apie deklaracijų atsiėmimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Nuosprendžio pripažinimas ir bausmės vykdymas

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 4 straipsnį ir laikantis 5 straipsnyje nustatytos tvarkos perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių nuosprendžiui vykdyti, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia remtis kuriuo nors 9 straipsnyje nurodytu nepripažinimo ir nevykdymo pagrindu.

2.   Jei bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, tai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti bausmę adaptuoti tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija pagal tos valstybės nacionalinę teisę už tos pačios rūšies veikas skiriamą maksimalią bausmę. Patikslintos bausmės trukmė negali būti trumpesnė už maksimalią bausmę, pagal vykdančiosios valstybės teisę skiriamą už tos pačios rūšies veikas.

3.   Jei bausmės pobūdis neatitinka vykdančiosios valstybės teisės, tai tos valstybės kompetentinga institucija gali adaptuoti ją pagal bausmę ar priemonę, numatytą tos valstybės teisėje už tapačias veikas. Adaptuota bausmė ar priemonė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės skirtą bausmę, ir todėl bausmė negali būti konvertuojama į baudą.

4.   Adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės.

9 straipsnis

Nepripažinimo ir nevykdymo pagrindai

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei:

a)	4 straipsnyje numatytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka nuosprendžio, ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios institucijos nustatytą pagrįstą terminą;

b)	nesilaikoma 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų;

c)	bausmės vykdymas prieštarautų ne bis in idem principui;

d)

7 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ir tuo atveju, jei vykdančioji valstybė narė pateikė deklaraciją pagal 7 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, nuosprendis susijęs su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal vykdančiosios valstybės teisę. Tačiau mokesčių ar rinkliavų, muitų ar valiutos keitimo atveju atsisakyti vykdyti nuosprendžio negalima remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenumatyti tokie patys mokesčiai ar rinkliavos arba tokios pačios mokesčius, rinkliavas, muitus ir valiutų keitimą reglamentuojančios taisyklės, kaip išduodančiosios valstybės teisėje;

e)	bausmės vykdymas uždraustas pagal vykdančiosios valstybės teisę;

f)	pagal vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti bausmės;

g)	bausmė skirta asmeniui, kuris pagal vykdančiosios valstybės teisę dėl savo amžiaus dar negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių buvo priimtas nuosprendis;

h)	kai vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gauna nuosprendį, bausmė dar turi būti atliekama mažiau nei šešis mėnesius;

i)

nuosprendis buvo priimtas in absentia, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo buvo asmeniškai pakviestas ar informuotas per atstovą, įgaliotą pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę, apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kuriame nuosprendis buvo priimtas in absentia, arba kad asmuo kompetentingai institucijai nurodė neginčijąs bylos;

j)

vykdančioji valstybė, prieš priimdama sprendimą pagal 12 straipsnio 1 dalį, pateikia prašymą pagal 18 straipsnio 3 dalį, o išduodančioji valstybė pagal 18 straipsnio 2 dalies g punktą neprieštarauja dėl atitinkamo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo nuteisimo ar jo laisvės atėmimo kitu būdu vykdančiojoje valstybėje už nusikaltimą, atliktą iki perdavimo, išskyrus nusikaltimą, dėl kurio tas asmuo buvo perduotas;

k)	paskirta bausmė apima psichiatrinę ar sveikatos priežiūros priemonę arba kitą su laisvės atėmimu susijusią priemonę, kuri, nepaisant 8 straipsnio 3 dalies, pagal vykdančiosios valstybės teisės ar sveikatos priežiūros sistemą negali būti joje vykdoma;

l)	nuosprendis susijęs su nusikalstamomis veikomis, kurios pagal vykdančiosios valstybės teisę laikomos visiškai ar iš dalies įvykdytomis jos teritorijoje ar lygiavertėje jos teritorijai vietoje.

2.   Sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalies l punktą, susijusį su nusikalstamomis veikomis, iš dalies įvykdytomis vykdančiosios valstybės teritorijoje ar jos teritorijai lygiavertėje vietoje, esant išimtinėms aplinkybėms ir kiekvienu atveju atskirai priima 2 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes, o ypač į tai, ar didžioji arba esminė atitinkamos veikos dalis įvykdyta išduodančiojoje valstybėje.

3.   1 dalies a, b, c, i, k ir l punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama nepripažinti nuosprendžio ir nevykdyti bausmės, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija tinkamu būdu konsultuojasi su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti reikalingą papildomą informaciją.

10 straipsnis

Dalinis pripažinimas ir vykdymas

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai turint galimybę apsvarstyti nuosprendžio pripažinimą ir bausmės vykdymą iš dalies, ji, prieš nuspręsdama atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, gali pasikonsultuoti su išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, kad būtų pasiektas susitarimas, kaip numatyta 2 dalyje.

2.   Išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes, gali nuspręsti dėl dalinio nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo, laikydamosi jų nustatytų sąlygų, jei dėl to nepailgėtų bausmės vykdymo trukmė. Jei tokio susitarimo nėra, liudijimas panaikinamas.

11 straipsnis

Nuosprendžio pripažinimo atidėjimas

Jei 4 straipsnyje numatytas liudijimas neišsamus arba aiškiai neatitinka nuosprendžio, tai vykdančiojoje valstybėje gali būti atidėtas nuosprendžio pripažinimas, kol per pagrįstą vykdančiosios valstybės nustatytą terminą liudijimas nebus papildytas ar pataisytas.

12 straipsnis

Sprendimas dėl bausmės vykdymo ir terminai

1.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija kuo greičiau nusprendžia, ar pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, bei apie tai informuoja išduodančiąją valstybę, įskaitant apie visus sprendimus adaptuoti bausmę pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.   Išskyrus atvejus, kai yra atidėjimo pagrindas pagal 11 straipsnį arba 23 straipsnio 3 dalį, galutinis sprendimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo priimamas per 90 dienų nuo nuosprendžio ir liudijimo gavimo dienos.

3.   Kai išimtiniais atvejais vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija negali laikytis 2 dalyje nurodytų terminų, ji nedelsdama bet kokiu būdu informuoja apie tai išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją, nurodydama tokio uždelsimo priežastis ir numatomą laiką, reikalingą galutiniam sprendimui priimti.

13 straipsnis

Liudijimo panaikinimas

Kol bausmė nepradėta vykdyti vykdančiojoje valstybėje, išduodančioji valstybė gali panaikinti joje išduotą liudijimą, nurodydama panaikinimo priežastis. Panaikinus liudijimą, vykdančioji valstybė nebevykdo bausmės.

14 straipsnis

Laikinas suėmimas

Kai nuteistasis yra vykdančiojoje valstybėje, ir išduodančiosios valstybės prašymu vykdančioji valstybė, prieš gaudama nuosprendį ir liudijimą arba prieš priimdama sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo, gali suimti nuteistąjį arba imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad nuteistasis liks jos teritorijoje, kol bus priimtas sprendimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. Bausmės trukmė neturėtų pailgėti dėl šioje dalyje nurodyto suėmimo laikotarpio.

15 straipsnis

Nuteistųjų perdavimas

1.   Jei nuteistasis yra išduodančiojoje valstybėje, jis perduodamas vykdančiajai valstybei išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingų institucijų sutartu laiku, ir ne vėliau kaip per 30 dienų po to, kai vykdančioji valstybė priima galutinį sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo.

2.   Jei nenumatytos aplinkybės sutrukdo perduoti nuteistąjį per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, tai išduodančiosios ir vykdančiosios valstybių kompetentingos institucijos nedelsdamos susisiekia viena su kita. Perdavimas vykdomas iškart, kai šios aplinkybės išnyksta. Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per 10 dienų nuo naujai sutartos datos.

16 straipsnis

Tranzitas

1.   Kiekviena valstybė narė pagal savo teisę turi suteikti leidimą į vykdančiąją valstybę perduodamo nuteistojo tranzitui per jos teritoriją, jeigu išduodančioji valstybė jai perduoda 4 straipsnyje nurodyto liudijimo kopiją su prašymu dėl tranzito. Prašymas dėl tranzito ir liudjimas gali būti perduodami bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą. Valstybei narei paprašius leisti vykti tranzitu, išduodančioji valstybė pateikia liudijimo vertimą į vieną iš prašyme nurodytinų kalbų, kuriai pritaria tranzitu vykti leidžianti valstybė narė.

2.   Gavusi prašymą leisti vykti tranzitu, valstybė narė, kurios prašoma leisti vykti tranzitu, praneša išduodančiajai valstybei, jei ji negali užtikrinti, kad nuteistasis nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba suimtas, išskyrus ankstesnėje dalyje numatytą atvejį, ar kitais būdais nebus ribojama jo laisvė valstybės narės, kurios prašoma leisti vykti tranzitu, teritorijoje, dėl bet kokios nusikalstamos veikos ar paskirto nuosprendžio iki jo išvykimo iš išduodančiosios valstybės teritorijos. Tokiu atveju išduodančioji valstybė gali atsiimti savo prašymą.

3.   Valstybė narė, kurios prašoma leisti vykti tranzitu, tokiu pačiu būdu praneša apie savo sprendimą, kurį ji priima pirmenybės tvarka ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo prašymo gavimo. Toks sprendimas gali būti atidėtas, kol tranzito valstybė narė pateiks vertimą, jei tokio vertimo reikalaujama pagal 1 dalį.

4.   Valstybė narė, kurios prašoma leisti vykti tranzitu, gali laikyti nuteistąjį asmenį įkalintą tol, kol tai būtina tranzitui per jos teritoriją.

5.   Prašymo dėl tranzito pateikti nereikia, jei keliaujama oro transportu be numatytų tarpinių sustojimų. Tačiau nenumatyto nusileidimo atveju išduodančioji valstybė per 72 valandas pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

17 straipsnis

Vykdymą reglamentuojantys teisės aktai

1.   Bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Laikantis 2 ir 3 dalių nuostatų, tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai pagrindus.

2.   Kompetentinga institucija vykdančiojoje valstybėje atliktinos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį sutrumpina visu nelaisvės laikotarpiu, praleistu atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal priimtą teismo sprendimą.

3.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija, gavusi prašymą, informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie taikomas nuostatas dėl galimo paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai. Išduodančioji valstybė gali nuspręsti taikyti šias nuostatas arba panaikinti liudijimą.

4.   Valstybės narės gali numatyti, kad priimant sprendimą dėl paleidimo nesuėjus terminui ar lygtinai taip pat būtų galima atsižvelgti į tas išduodančiosios valstybės nurodytas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias asmuo nustatytu metu turi teisę būti paleistas nesuėjus terminui ar lygtinai.

18 straipsnis

Išimties taisyklė

1.   Pagal šį pamatinį sprendimą vykdančiajai valstybei perduodamo asmens, laikantis 2 dalies nuostatų, negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nuteisti arba kitaip apriboti jo laisvės už jokią kitą nusikalstamą veiką, įvykdytą iki to asmens perdavimo, išskyrus tą nusikaltimą, dėl kurio tas asmuo perduodamas.

2.   1 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	jei asmuo galėjo išvykti iš vykdančiosios valstybės teritorijos, tačiau to nepadarė per 45 dienas nuo jo galutinio paleidimo, arba jei tas asmuo po išvykimo grįžo į tą teritoriją;

b)	jei nusikalstama veika nebaudžiama laisvės atėmimo bausme arba išduodant sprendimą dėl įkalinimo;

c)	jei baudžiamasis procesas nesukuria pagrindo taikyti priemonės, apribojančios asmens laisvę;

d)	jei nuteistajam gali būti paskirta sankcija arba priemonė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ypač finansinė bauda ar kita priemonė vietoje jos, net jei ta sankcija arba priemonė paskirta vietoje jos gali apriboti to asmens laisvę;

e)	jei nuteistasis sutiko būti perduotas;

f)

jei po perdavimo nuteistasis aiškiai atsisakė savo teisės į išimties taisyklės taikymą tam tikroms iki perdavimo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms. Atsisakymas pateikiamas vykdančiosios valstybės kompetentingoms teisminėms institucijoms ir užregistruojamas pagal tos valstybės vidaus teisę. Atsisakymas parengiamas taip, kad būtų aišku, jog asmuo jį pateikia savanoriškai ir visiškai suvokdamas pasekmes. Tuo tikslu asmeniui suteikiama teisė gauti teisinę pagalbą;

g)	kitais nei a–f punktuose nurodyti atvejai, jei išduodančioji valstybė pateikia savo sutikimą 3 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Prašymas dėl sutikimo pateikiamas išduodančiosios valstybės kompetentingai institucijai, kartu pateikiant Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą vertimą. Sutikimas duodamas, jei įsipareigojama perduoti pagal šį pamatinį sprendimą. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo. To pamatinio sprendimo 5 straipsnyje nurodytais atvejais vykdančioji valstybė suteikia tame straipsnyje numatytas garantijas.

19 straipsnis

Amnestija, malonė, nuosprendžio peržiūra

1.   Amnestiją arba malonę gali suteikti išduodančioji valstybė ir vykdančioji valstybė.

2.   Tik išduodančioji valstybė gali priimti sprendimus dėl prašymų peržiūrėti nuosprendį, kuriuo skiriama pagal šį pamatinį sprendimą vykdoma bausmė.

20 straipsnis

Išduodančiosios valstybės teikiama informacija

1.   Išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie visus sprendimus ar priemones, dėl kurių bausmė tuojau pat ar praėjus tam tikram laikui tampa nevykdytina.

2.   Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama nutraukia bausmės vykdymą, kai apie tokį sprendimą ar priemonę ją informuoja išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija.

21 straipsnis

Vykdančiosios valstybės teikiama informacija

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja išduodančiosios valstybės kompetentingą instituciją bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, apie:

a)	nuosprendžio ir liudijimo perdavimą kompetentingai institucijai, atsakingai už jo vykdymą, pagal 5 straipsnio 5 dalį;

b)	faktą, kad nuosprendžio vykdymas po vykdančiosios valstybės nuosprendžio ir liudijimo perdavimo praktiškai neįmanomas, nes nuteistojo nėra vykdančiosios valstybės teritorijoje, – tokiu atveju vykdančioji valstybė neturi pareigos vykdyti nuosprendį;

c)	galutinį sprendimą pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, kartu nurodydama jo datą;

d)	bet kokį sprendimą nepripažinti nuosprendžio ir nevykdyti bausmės pagal 9 straipsnį ir tokio sprendimo priežastis;

e)	bet kokį sprendimą adaptuoti bausmę pagal 8 straipsnio 2 ar 3 dalį ir tokio sprendimo priežastis;

f)	bet kokį sprendimą nevykdyti bausmės dėl 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ir tokio sprendimo priežastis;

g)	lygtinio paleidimo laikotarpio pradžią ir pabaigą, jei tai nurodyta išduodančiosios valstybės liudijime;

h)	nuteistojo asmens pabėgimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos;

i)	apie bausmės įvykdymą iškart po jos atlikimo.

22 straipsnis

Nuteistojo perdavimo pasekmės

1.   Laikantis 2 dalies, išduodančioji valstybė negali toliau vykdyti bausmės, jei ją vykdyti jau pradėjo vykdančioji valstybė.

2.   Teisė vykdyti bausmę vėl pereina išduodančiajai valstybei, kai ji gauna vykdančiosios valstybės pranešimą apie sprendimą visiškai arba iš dalies nevykdyti nuosprendžio remiantis 21 straipsnio h punktu.

23 straipsnis

Kalbos

1.   Liudijimas, kurio standartinė forma pateikiama priede, privalo būti išverstas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų. Bet kuri valstybė narė, priėmus šį pamatinį sprendimą arba bet kada vėliau, gali deklaracijoje, kuri deponuojama Tarybos Generaliniame sekretoriate, nurodyti, kad ji priims vertimą į vieną ar kelias Europos Sąjungos institucijų oficialias kalbas.

2.   Išskyrus 3 dalyje numatytus atvejus, nuosprendžio vertimo nereikalaujama.

3.   Bet kuri valstybė narė, priimant šį pamatinį sprendimą arba bet kada vėliau, gali deklaracijoje, kuri deponuojama Tarybos Generaliniame sekretoriate, nurodyti, kad ji, kaip vykdančioji valstybė, gavusi nuosprendį ir liudijimą, kurio turinys, jos nuomone, bus nepakankamas sprendimui dėl bausmės vykdymo priimti, galės nedelsdama prašyti, kad prie nuosprendžio ar jo esminių dalių būtų pridėtas jų vertimas į vykdančiosios valstybės oficialią kalbą ar į vieną iš jos oficialių kalbų, arba į vieną ar kelias Europos Sąjungos institucijų oficialių kalbų. Toks prašymas pateikiamas pasikonsultavus, jei būtina, su išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis, siekiant nustatyti esmines nuosprendžio dalis, kurios turi būti išverstos.

Sprendimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo gali būti atidėtas, kol išduodančioji valstybė perduos vertimą vykdančiajai valstybei arba, jei vykdančioji valstybė nusprendžia išversti nuosprendį savo lėšomis, kol vertimas bus atliktas.

24 straipsnis

Išlaidos

Išlaidas, susidarančias dėl šio pamatinio sprendimo taikymo, atlygina vykdančioji valstybė, išskyrus asmens perdavimo vykdančiajai valstybei išlaidas ir išlaidas, susidarančias tik išduodančiosios valstybės suverenioje teritorijoje.

25 straipsnis

Bausmių vykdymas pagal Europos arešto orderį

Nedarant poveikio Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR taikymui, šio pamatinio sprendimo nuostatos mutatis mutandis taikomos bausmių vykdymui tiek, kiek jos atitinka Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR nuostatas, tais atvejais, kai valstybė narė imasi vykdyti bausmę Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais, arba kai ji veikdama pagal Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 5 straipsnio 3 dalį nustatė sąlygą, kad asmuo turi būti grąžintas atlikti bausmės į atitinkamą valstybę narę, kad būtų išvengta atitinkamo asmens nebaudžiamumo.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais ir tvarka

1.   Šis pamatinis sprendimas nuo 2011 m. gruodžio 5 d. pakeičia atitinkamas nuostatas, išdėstytas toliau nurodytose konvencijose, kurios taikomos valstybių narių santykiams reguliuoti, tačiau nedarant poveikio jų taikymui tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių bei taikymo pereinamuoju laikotarpiu pagal 28 straipsnį:

—	1983 m. kovo 21 d. Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomas protokolas,

—	1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo,

—	1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 40 III antraštinės dalies 5 skyrius,

—	1991 m. lapkričio 13 d. Europos Bendrijų valstybių narių konvencija dėl užsienyje paskirtų nuosprendžių baudžiamosiose bylose vykdymo.

2.   Nuo 2008 m. lapkričio 27 d. valstybės narės toliau gali taikyti galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar tvarką, jei jie leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti bausmių vykdymo procesą.

3.   Po 2008 m. gruodžio 5 d. valstybės narės gali sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar nustatyti tvarką, jei tokie susitarimai ar tvarka leidžia praplėsti ar papildyti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padeda supaprastinti ar dar labiau palengvinti bausmių vykdymo procesą.

4.   Iki 2009 m. kovo 5 d. valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie 2 dalyje nurodytus galiojančius susitarimus ir tvarką, kuriuos jos pageidauja toliau taikyti. Be to, valstybės narės praneša Tarybai ir Komisijai apie visus 3 dalyje nurodytus naujus susitarimus ir tvarką per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

27 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis pamatinis sprendimas taikomas ir Gibraltarui.

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1.   Iki 2011 m. gruodžio 5 d. gautiems prašymams ir toliau taikomi galiojantys teisės aktai dėl nuteistųjų perdavimo. Prašymams, gautiems po tos datos, taikomos taisyklės, kurias valstybės narės priėmė pagal šį pamatinį sprendimą.

2.   Tačiau priimant šį pamatinį sprendimą kiekviena valstybė narė gali pateikti deklaraciją, kad tais atvejais, kai galutinis nuosprendis priimtas iki jos nurodytos datos, ji, kaip išduodančioji ir vykdančioji valstybė, toliau taikys galiojančius teisinius aktus dėl nuteistųjų perdavimo, kurie taikomi iki 2011 m. gruodžio 5 d. Jei tokia deklaracija pateikiama, tokiais atvejais šios priemonės taikomos visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos pateikė tokią pačią deklaraciją, ar ne. Atitinkama data negali būti vėlesnė nei 2011 m. gruodžio 5 d. Minėta deklaracija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ji gali būti bet kuriuo metu panaikinta.

29 straipsnis

Įgyvendinimas

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad iki 2011 m. gruodžio 5 d. pradėtų laikytis šio pamatinio sprendimo.

2.   Valstybės narės perduoda Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nuostatų, kuriomis į jų nacionalinę teisę perkeliamos joms pagal šį pamatinį sprendimą nustatytos pareigos, tekstus. Remdamasi pranešimu, kurį Komisija parengia naudodamasi šia informacija, Taryba ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 5 d. įvertina, kokiu mastu valstybės narės laikosi šio pamatinio sprendimo.

3.   Tarybos Generalinis sekretoriatas valstybėms narėms ir Komisijai praneša apie pranešimus ar deklaracijas, pateiktus pagal 4 straipsnio 7 dalį ir 23 straipsnio 1 ar 3 dalį.

4.   Nedarant poveikio Europos Sąjungos sutarties 35 straipsnio 7 dalies taikymui, valstybė narė, taikydama šio pamatinio sprendimo 25 straipsnį, patirianti pasikartojančių sunkumų, kurių nepavyksta išspręsti dvišalių konsultacijų metu, informuoja apie juos Tarybą ir Komisiją. Komisija, remdamasi šia informacija ir kita jos turima informacija, parengia ataskaitą, kartu pateikdama visas, jos manymu, tinkamas iniciatyvas šiems sunkumams pašalinti.

5.   Iki 2013 m. gruodžio 5 d. Komisija, remdamasi gauta informacija, parengia ataskaitą, kartu pateikdama visas, jos manymu, tinkamas iniciatyvas. Remdamasi Komisijos pateikta ataskaita ir iniciatyvomis, Taryba peržiūri, pirmiausia 25 straipsnį, kad įvertintų, ar jo nereikia pakeisti labiau specifinėmis nuostatomis.

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL C 12, 2001 1 15, p. 10.

(2)  OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(3)  OL L 190, 2002 7 18, p. 1.

(4)  OL L 251, 2003 10 3, p. 12.

(5)  OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(6)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(7)  OL L 76, 2005 3 22, p. 16.

(8)  OL L 328, 2006 11 24, p. 59.

(9)  OL L 191, 1998 7 7, p. 4.

(10)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

---

---

---