PARLAMENTO PAKEITIMAI (2)

Komisijos pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (4),

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę (5),

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (6),

kadangi:

(1)

2007–2008 m. finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių ir su konkrečiais atvejais, ir su visa finansų sistema. Nacionaliniai priežiūros modeliai tapo netinkami finansų globalizacijos ir integruotų ir tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu, sąlygomis. Krizė atskleidė nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklaus Sąjungos teisės aktų taikymo ir pasitikėjimo trūkumų.

(1a)

Kur kas anksčiau, negu prasidėjo finansų krizė, Europos Parlamentas nuolat ragino visiems veikėjams Europos Sąjungos lygmeniu sudaryti iš tiesų vienodas sąlygas ir kartu atkreipė dėmesį į Sąjungos patiriamas didelės nesėkmes vykdant vis labiau integruotų finansų rinkų priežiūrą (2000 m. balandžio 13 d. rezoliucija dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (7), 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (8), 2007 m. liepos 11 d. rezoliucijoje dėl finansinių paslaugų politikos (2005-2010 m.): baltoji knyga (9), 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (10), 2008 m. spalio 9 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (11), 2009 m. balandžio 22 d. rezoliucija dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (12) ir 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų) (13).

(2)

Komisijos prašymu 2009 m. vasario 25 d. paskelbtoje Jacques de Larosière pirmininkaujamos aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje (J. de Larosière ataskaita) padaryta išvada, kad būtina sustiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių riziką ir pasekmes . Joje rekomenduojama įgyvendinti Sąjungos finansų sektoriaus priežiūros struktūros reformas. Ta ekspertų grupė taip pat padarė išvadą, kad reikėtų sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kuri apimtų tris Europos priežiūros institucijas – vieną bankininkystės sektoriui, vieną draudimo ir profesinių pensijų sektoriui ir vieną vertybinių popierių sektoriui, ir sukurti Europos sisteminės rizikos tarybą. Ataskaitoje pateiktose rekomendacijose siūloma mažiausi pakeitimai, kurie, ekspertų nuomone, reikalingi siekiant išvengti panašios krizės ateityje.

(3)

2009 m. kovo 4 d. pranešime „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija pasiūlė parengti teisės akto, kuriuo būtų sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) , projektą, o 2009 m. gegužės 27 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ pateikė išsamesnės informacijos apie galimą tokios naujos priežiūros sistemos struktūrą , tačiau neįtraukė visų J. de Larosière ataskaitoje pateiktų rekomendacijų .

(4)

Europos Vadovų Taryba savo 2009 m. birželio 19 d. išvadose rekomendavo sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kurią sudarytų trys naujos Europos priežiūros institucijos. Sistemos tikslas turėtų būti gerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir nuoseklumą, stiprinti tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių priežiūrą ir nustatyti bendrą Europos taisyklių sąvadą, kuris būtų taikomas visiems finansų rinkų dalyviams bendrojoje rinkoje. Ji pabrėžė, kad Europos priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti kredito reitingų agentūrų priežiūros įgaliojimus, ir pakvietė Komisiją parengti konkrečių pasiūlymų, kaip Europos finansų priežiūros institucijų sistema galėtų atlikti svarbų vaidmenį krizės atvejais, kartu pabrėždama, kad Europos priežiūros institucijų sprendimai neturėtų daryti neigiamo poveikio valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau - Institucija) taip pat turėtų prižiūrėti sandorių duomenų saugyklas. Komisijos prašoma pasiūlyti sprendimą, kaip Institucija turėtų vykdyti pagrindinių sandorio šalių priežiūrą, atsižvelgiant į tai, kaip šis klausimas sprendžiamas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (14).

(4a)

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 2010 m. balandžio 16 d. ataskaitoje „Teisingas ir svarus finansų sektoriaus įnašas“, kuri buvo parengta atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko susitikime Pitsburge pareikštą reikalavimą, nurodoma, kad reikėtų neleisti didėti sąnaudoms, atsirandančioms dėl finansų sektoriaus nesėkmių, ir jas padengti taikant finansų stabilumo įnašų priemonę, susijusią su patikima ir veiksminga problemos sprendimo sistema. Tinkamai nustatytos problemų sprendimo priemonės ateityje vyriausybėms padės išvengti priverstinio subsidijų teikimo pernelyg svarbioms, pernelyg didelėms arba pernelyg tarpusavyje susijusioms įstaigoms, kurioms negalima leisti žlugti.

(4b)

Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa“ taip pat nurodoma, kad visų svarbiausia per trumpą laiką parengti politiką, „kuri leistų ateityje užkirsti kelią galimoms finansų krizėms ir prireikus jas valdyti, kuria būtų atsižvelgta į ypatingą finansų sektoriaus atsakomybę dėl nūdienos krizės ir kuriai įgyvendinti reikalingas tinkamas finansų sektoriaus įnašas“.

(4c)	Europos Vadovų Taryba 2010 m. kovo 25 d. aiškiai nurodė, kad pažanga ypač reikalinga srityse, susijusiose su sisteminių įstaigų finansinėmis krizės valdymo priemonėmis.

(4d)

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pagaliau pareiškė, kad valstybės narės turėtų nustatyti finansų įstaigoms taikytinų mokesčių sistemas, siekiant užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą ir nustatyti paskatas sisteminei rizikai suvaldyti. Tokie mokesčiai turėtų būti patikimos problemų sprendimų sistemos dalis.

(5)

Dėl finansų ir ekonomikos krizės kilo reali ir rimta grėsmė finansų sistemos stabilumui ir vidaus rinkos veikimui . Atkurti ir išlaikyti stabilią bei patikimą finansų sistemą – būtina sąlyga siekiant išsaugoti pasitikėjimą ir darną vidaus rinkoje ir kartu užtikrinti bei pagerinti sąlygas sukurti visiškai integruotą ir veikiančią finansinių paslaugų vidaus rinką. Be to, geriau integruotos finansų rinkos suteikia geresnių finansavimo ir rizikos išskaidymo galimybių ir taip padeda didinti ekonomikos gebėjimą atlaikyti sukrėtimus.

(6)

Sąjunga jau padarė viską, kas įmanoma, turėdama dabartinio statuso Europos priežiūros institucijų komitetus ▐. Negalima taikstytis su tokia padėtimi, kai Sąjungoje nėra jokio mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos priimtų geriausius galimus priežiūros sprendimus dėl tarpvalstybinių įstaigų, kai nacionalinės priežiūros institucijos nepakankamai bendradarbiauja ir keičiasi informacija; kai nacionalinėms institucijoms imantis bendrų veiksmų tenka taikyti sudėtingą tvarką, kad būtų atsižvelgta į nenuoseklius reguliavimo ir priežiūros reikalavimus; kai sprendžiant Europos problemas nacionaliniai sprendimai dažniausiai yra vienintelė įmanoma galimybė, kai tas pats teisės akto tekstas aiškinamas nevienodai. Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) turėtų būti skirta šiems trūkumams pašalinti ir sistemai, atitinkančiai stabilios ir bendros Sąjungos finansinių paslaugų rinkos tikslą, sukurti sujungiant nacionalines priežiūros institucijas į tvirtą Sąjungos tinklą.

(7)

EFPIS turėtų būti integruotas nacionalinių ir Sąjungos priežiūros institucijų tinklas, kuriame kasdienė finansų įstaigų priežiūra būtų atliekama nacionaliniu lygmeniu ▐. Institucijai turėtų būti suteiktas vadovaujantis vaidmuo priežiūros institucijų kolegijų, kurios prižiūri tarpvalstybinius finansų rinkų dalyvius, veikloje ir turi būti nustatyti aiškūs jų priežiūros standartai. Institucija ypatingą dėmesį turėtų skirti finansų rinkų dalyviams, kurie gali sukelti sisteminę riziką, nes jų žlugimas galėtų kelti pavojų Sąjungos finansų sistemos stabilumui, kai nacionalinė institucija nesugeba naudotis savo įgaliojimais. Taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis finansų įstaigoms ir rinkoms visoje Sąjungoje skirtų taisyklių suderinimas ir darnus jų taikymas. Kartu su Institucija, taip pat reikėtų įsteigti Europos priežiūros instituciją ( Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ) , ▐ Europos priežiūros instituciją ( Europos bankininkystės instituciją ) ir Europos priežiūros instituciją (Jungtinį komitetą) . Europos sisteminės rizikos valdyba turėtų sudaryti dalį Europos finansų priežiūros institucijų sistemos.

(8)

Europos priežiūros institucija turėtų pakeisti Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/78/EB (15), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/79/EB (16), ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą, įsteigtą Komisijos sprendimu 2009/77/EB (17), ir turėtų perimti visas tų komitetų užduotis ir kompetenciją , įskaitant atitinkamais atvejais vykdomo darbo ir projektų perėmimą . Kiekvienos institucijos veiksmų mastas turėtų būti aiškiai apibrėžtas ▐. Jeigu būtina atsižvelgiant į institucines priežastis ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytas pareigas, Komisija taip pat turėtų būti priežiūros veiklos tinklo dalis.

(9)

Institucija turėtų siekti gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindama aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, atsižvelgiant į įvairius visų valstybių narių interesus ir į skirtingą finansų rinkų dalyvių pobūdį . Institucija turėtų apsaugoti viešąsias vertybes, kaip antai finansų sistemos stabilumą, rinkų ir finansinių produktų skaidrumą ir indėlininkų bei investuotojų apsaugą. Be to, Institucija turėtų vengti reguliavimo arbitražo, užtikrinti visiems vienodas sąlygas ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą visos ekonomikos, įskaitant finansų rinkų dalyvius ir kitas suinteresuotąsias šalis, vartotojus ir darbuotojus, naudai. Be to, jos užduotis turėtų būti skatinti priežiūros konvergenciją ir konsultuoti ES institucijas vertybinių popierių ir rinkų reguliavimo ir priežiūros srityse, taip pat susijusiais įmonių valdymo ir finansinės atskaitomybės klausimais. Institucijai taip pat turėtų būti suteikta bendros egzistuojančių ir naujų finansinių produktų ir (arba) sandorių rūšių priežiūros atsakomybė.

(9a)	Institucija tinkamai atsižvelgia į savo veiklos poveikį konkurencijai ir naujovėms vidaus rinkoje, Sąjungos konkurencingumui pasaulio mastu, finansinei įtraukčiai ir naujai Sąjungos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai.

(9b)

Siekiant, kad Institucija įgyvendintų savo tikslus, jai turėtų būti suteiktas juridinio asmens statusas, taip pat administracinė ir finansinė autonomija. Institucijai reikėtų suteikti teisę spręsti, kaip laikomasi įstatymų, ypač susijusių su sistemine ir tarpvalstybine rizika (Bazelio bankų priežiūros komitetas).

(9c)

Tarptautinės institucijos (Tarptautinis valiutos fondas, Finansinio stabilumo taryba, Tarptautinių atsiskaitymų bankas) sisteminę riziką apibrėžė kaip finansinių paslaugų sutrikimo riziką, kurią i) sukelia visos finansų sistemos ar jos dalių darbo trūkumai, ii) kuris gali turėti sunkių neigiamų padarinių realiajam ekonomikos sektoriui ir kuriam sisteminiu požiūriu tam tikros reikšmės gali turėti bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir įstaigos.

(9d)

Tarpvalstybinė rizika, pasak šių institucijų, apima riziką, kylančią dėl ekonominio disbalanso ar finansinių nesėkmių visoje Sąjungoje arba jos dalyse, dėl kurios galėtų atsirasti rimtų padarinių dviejų ar daugiau valstybių narių ekonominių veikėjų sandoriams, vidaus rinkos veikimui arba Sąjungos ar kurios nors jos valstybės narės viešiesiems finansams.

(10)

2006 m. gegužės 2 d. sprendime ▐ (Jungtinė Karalystė prieš Europos Parlamentą ir Tarybą) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad „EB 95 straipsnio [dabar SESV 114 straipsnis] formuluotė neleidžia prieiti prie išvados, kad Bendrijos teisės aktų leidėjo priimtos priemonės turi būti skirtos tik valstybėms narėms. Teisės aktų leidėjo manymu, gali pasirodyti esant būtina įsteigti Bendrijos agentūrą, padedančią įgyvendinti suderinimą tada, kai neprivalomų papildomų priemonių ir gairių priėmimas atrodo esąs tinkamas siekiant palengvinti šia nuostata paremtų aktų vienodą įgyvendinimą ir taikymą“  (18). Institucijos paskirtis ir užduotys – padėti kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms nuosekliai aiškinti ir taikyti Sąjungos taisykles ir prisidėti užtikrinant finansinei integracijai būtiną finansinį stabilumą – glaudžiai susijusios su Sąjungos acquis tikslais dėl finansinių paslaugų vidaus rinkos. Taigi Institucija turėtų būti įsteigta remiantis SESV 114 straipsniu .

(11)

Teisės aktai, kuriuose nustatomos valstybių narių kompetentingų institucijų užduotys, įskaitant užduotį bendradarbiauti viena su kita ir su Komisija, yra šie: 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (19), 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (20), 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (21), 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (22), 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (23), 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (24), 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (25), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (26), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (27), 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (28), 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (29), 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (30), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (31), kuria nepažeidžiamos Europos bankininkystės institucijos kompetencija, susijusi su rizikos ribojimo priežiūra, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (32), Direktyva … (būsima AIFV direktyva), Reglamentas … (būsimas KRA reglamentas), įskaitant visas šiais teisės aktais pagrįstas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, ir bet kokį tolesnį Bendrijos teisės aktą, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys.

(12)

Terminas „finansų rinkų dalyvis“ turėtų apimti įvairius dalyvius, kuriems taikomi šios srities Bendrijos teisės aktai. Tai gali būti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Minėtas terminas gali apimti, pvz., investicines įmones, kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus (KIPVPS) ir jų valdymo bendroves, alternatyvaus investavimo fondo valdytojus, emitentus, siūlytojus, investuotojus, asmenis, kontroliuojančius dalyvius ar turinčius įtakos dalyviui, dalyvių valdyme dalyvaujančius asmenis, taip pat kitus asmenis, kuriems taikomas bet kuris teisės aktų reikalavimas. Jis turėtų taip pat apimti finansų įstaigas, kaip antai kredito įstaigas ir draudimo įmones, vykdančias veiklą, kuriai taikomi šios srities Bendrijos teisės aktai. Į šią apibrėžtį nepatenka nei kompetentingos ES ir trečiųjų šalių institucijos, nei Komisija.

(13)

Pageidautina, kad Institucija remtų nuoseklų požiūrį investuotojų kompensavimo sistemų srityje, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir nešališkas požiūris į investuotojus visoje Sąjungoje . Investuotojų kompensavimo sistemoms taikoma priežiūra jų valstybėse narėse, o ne reguliavimo priežiūra, tad būtų tinkama, kad Institucija galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal šį reglamentą pačios investuotojų kompensavimo sistemos ir jos operatoriaus ▐ atžvilgiu. Įsteigus Europos investicijų garantijų fondą, turėtų būti persvarstytas Institucijos vaidmuo.

(14)

Būtina nustatyti veiksmingą priemonę, kurią taikant būtų galima rengti suderintus finansinių paslaugų srities reguliavimo standartus, siekiant užtikrinti (taip pat taikant bendras taisykles) vienodas veiklos sąlygas ir tinkamą indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Europoje. Su politikos pasirinktimis nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus Sąjungos teisės aktuose apibrėžtose srityse būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti Institucijai, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga. Šiuos techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus pagal SESV 290 straipsnį turėtų tvirtinti Komisija, kad jie įgytų privalomą teisinį poveikį. ▐

(15)

Šiuos techninius reguliavimo standartų projektus turėtų tvirtinti Komisija, kad jie taptų teisiškai privalomi. Šiuos projektus būtų leidžiama iš dalies keisti tik labai ribotomis ir ypatingomis sąlygomis ir tik tuo atveju, jeigu Institucija atidžiai seka ir yra susipažinusi su kasdieniu finansų rinkų veikimu. Juos reikėtų iš dalies keisti, jei, pavyzdžiui, reguliavimo standartų projektai būtų nesuderinami su Sąjungos teise, būtų nesilaikoma proporcingumo principo arba prieštaraujama esminiams finansinių paslaugų vidaus rinkos principams, nustatytiems Bendrijos finansinių paslaugų acquis. Komisija neturėtų keisti Institucijos parengtų techninių standartų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija. Siekiant užtikrinti sklandų ir greitą tų standartų priėmimą, Komisijos sprendimui dėl patvirtinimo priimti turėtų būti nustatomas konkretus terminas.

(15a)

Kaip nurodoma SESV 291 straipsnyje, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinti teisės aktus.

(15b)

Nustatant techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus reikia atsižvelgti į proporcingumo principą, t. y. pagal šiuos standartus nustatyti reikalavimai turėtų būti proporcingi dėl susijusios finansų įstaigos veiklos atsirandančios rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

(16)

Institucija turėtų turėti įgaliojimą skelbti ▐ gaires ir rekomendacijas dėl Sąjungos teisės aktų taikymo reguliavimo techninių standartų neapimamose srityse. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir pasirūpinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos geriau laikytųsi šių gairių ir rekomendacijų, nacionalinės institucijos turėtų būti įpareigotos paskelbti priežastis, kodėl jos nesilaiko tų gairių ir rekomendacijų, kad būtų galima užtikrinti visišką skaidrumą rinkos dalyvių atžvilgiu .

(17)

Tinkamo ir išsamaus Sąjungos teisės aktų taikymo užtikrinimas – pagrindinė būtina sąlyga siekiant finansų rinkų vientisumo, skaidrumo, veiksmingumo ir sklandaus veikimo, finansų sistemos stabilumo ir neutralių finansų įstaigų konkurencijos Sąjungoje sąlygų. Todėl reikėtų nustatyti mechanizmą, pagal kurį Institucija nagrinėtų teisės aktų netaikymo ar neteisingo ▐ taikymo atvejus , kurie laikomi Sąjungos teisės aktų pažeidimu. Šis mechanizmas turėtų būti taikomas tose srityse, kuriose Bendrijos teisės aktuose apibrėžiami aiškūs ir besąlygiški įpareigojimai.

(18)

Siekiant užtikrinti proporcingą atsaką neteisingo ar nepakankamo Bendrijos teisės aktų taikymo atvejais, turėtų būti naudojamas trijų etapų mechanizmas. Pirmuoju lygmeniu Institucija turėtų būti įgaliota tirti įtarimus, kad nacionalinės institucijos savo priežiūros praktikoje neteisingai arba nepakankamai taiko Bendrijos teisėje nustatytus įpareigojimus, ir užbaigusi tyrimą parengtų ▐ rekomendaciją. Jei kompetentinga nacionalinė institucija nesilaiko rekomendacijų, Komisija, atsižvelgdama į Institucijos rekomendaciją, gali pateikti oficialią nuomonę ir pareikalauti iš kompetentingos institucijos imtis veiksmų, kurie būtini užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktų.

(19)

Jeigu nacionalinė institucija per Institucijos nustatytą terminą nesilaiko rekomendacijos, Institucija nedelsdama turėtų ▐ priimti atitinkamai nacionalinei priežiūros institucijai skirtą sprendimą Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, suteikdama jam tiesioginę teisinę galią, kad juo būtų galima pasinaudoti nacionaliniuose teismuose ir institucijose ir užtikrinti jo vykdymą pagal SESV 258 straipsnį .

(20)

Išskirtiniais atvejais, kai atitinkama kompetentinga institucija atkakliai nesiima veiksmų, Institucija turėtų būti įgaliota imtis paskutinės priemonės – priimti atskiroms finansų įstaigoms skirtus sprendimus. Šiuo įgaliojimu turėtų būti naudojamasi tik išskirtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija neatsižvelgia į jai skirtas oficialias nuomones ir kai Sąjungos teisės aktai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms pagal galiojančius (33) ar būsimus ES reglamentus. Šiuo požiūriu Europos Parlamentas ir Taryba laukia Komisijos 2010 m. programos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į pasiūlymą dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos atnaujinimo.

(21)

Atsižvelgiant į rimtas grėsmes sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui ar Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, būtina imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų Sąjungos lygiu. Todėl Institucija turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nacionalinės priežiūros institucijos imtųsi konkrečių veiksmų kritinei padėčiai ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas opus, įgaliojimai kritinei padėčiai nustatyti ▐ turėtų būti suteikti Komisijai jos iniciatyva arba jeigu to reikalauja Europos Parlamentas, Taryba, ESRV ar Institucija. Tuo atveju, jeigu Europos Parlamentas, Taryba, ESRV arba Europos priežiūros institucija (EPI) mano, kad tikėtina, jog gali atsirasti kritinė padėtis, jie turėtų kreiptis į Komisiją. Itin svarbu, kad tai būtų daroma laikantis konfidencialumo principo. Jeigu Komisija nustato, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai turėtų tinkamai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą.

(22)

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią priežiūrą ir proporcingai atsižvelgti į atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų pozicijas, Institucija turėtų galėti spręsti tų kompetentingų institucijų nesutarimus, ir jos sprendimas būtų privalomas, taip pat ir priežiūros institucijų kolegijose. Turėtų būti numatytas taikinimo etapas, per kurį kompetentingos institucijos galėtų susitarti. Jeigu nepavyksta susitarti, Institucija prašo atitinkamų kompetentingų institucijų imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo veiksmų siekiant išspręsti klausimą ir užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi; jos sprendimas turėtų būti privalomas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Atitinkamoms nacionalinėms priežiūros institucijoms nesiimant veiksmų, Institucija turėtų būti įgaliota blogiausiu atveju priimti finansų įstaigoms tiesiogiai skirtus sprendimus joms tiesiogiai taikomų Sąjungos teisės aktų srityse.

(22a)

Krizė parodė, kad neužtenka vien tik nacionalinių institucijų, kurių jurisdikcija baigiasi ties nacionaline siena, bendradarbiavimo siekiant prižiūrėti tarpvalstybiniu mastu veikiančias finansų įstaigas.

(22b)

Be to „dabartinė tvarka, apimanti teises steigti filialus, kilmės šalies vykdoma priežiūra ir vien tik nacionalinis indėlių draudimas nėra tinkamas būsimo Europos tarpvalstybinės mažmeninės bankininkystės reglamentavimo ir priežiūros pagrindas“ (Turnerio ataskaita).

(22c)

Kaip apibendrinama Turnerio ataskaitoje: „veiksmingesnės procedūros įmanomos padidinus nacionalinius įgaliojimus, o tai reikštų uždaresnę bendrąją rinką, arba užtikrinus didesnę Europos integraciją“.

(22d)

Pagal vadinamąjį nacionalinį sprendimą, priimančioji valstybė turėtų teisę įpareigoti užsienio institucijas veikti tik per pavaldžiąsias įmones, o ne per filialus, ir prižiūrėti jų šalyje veikiančių bankų kapitalą ir likvidumą, ir dėl to padaugėtų protekcionizmo.

(22e)

Pagal vadinamąjį europinį sprendimą, Institucija būtų įtvirtinta priežiūros institucijų kolegijoje ir būtų griežtinama sisteminę riziką keliančių finansų įstaigų priežiūra.

(23)

Užtikrinant veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų priežiūrą svarbų vaidmenį atlieka priežiūros institucijų kolegijos. Institucija turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens ir visateisiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijų veikloje, siekiant optimizuoti kolegijų veikimą ir keitimosi informacija procesą bei skatinti Sąjungos teisės aktų taikymo konvergenciją ir nuoseklumą visose kolegijose. Kaip nurodoma J. de Larosière‘o ataskaitoje, būtina vengti konkurencijos iškraipymų ir reguliavimo arbitražo, kurio priežastis yra skirtingos priežiūros praktikos, kadangi jie galėtų pakenkti finansų stabilumui, be kita ko, dėl to, kad skatina finansinę veiklą perkelti į šalis, kuriose vykdoma mažiau griežta priežiūra. Priežiūros sistema turi būti suvokiama kaip teisinga ir subalansuota sistema.

(23a)

Institucija ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų sustiprinti finansų įstaigų, kurios atitinka sisteminės rizikos kriterijus, priežiūrą, nes jų žlugimas galėtų kelti pavojų Sąjungos finansų sistemos stabilumui ir daryti žalą realiajam ekonomikos sektoriui.

(23b)

Sisteminės rizikos kriterijai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į tarptautinius standartus, ypač į nustatytus Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės draudimo priežiūros sąjungos ir Didžiojo dvidešimtuko (G 20). Nustatant sisteminę riziką dažniausiai naudojami kriterijai – tarpusavio sąveika, pakeičiamumas ir sutartiniai veiksmai.

(23c)

Turėtų būti sukurta sistema siekiant stabilizuoti arba nutraukti sunkumus patiriančių įstaigų veiklą, nes „akivaizdu, kad bankų krizės metu vyriausybė ir visa visuomenė itin rizikuoja, kadangi dėl tokios situacijos gali kilti pavojus finansų stabilumui ir realiajam ekonomikos sektoriui“ (J. de Larosière ataskaita). Komisija turėtų pateikti tinkamų pasiūlymų dėl naujos finansų krizės valdymo sistemos sukūrimo. Pagrindiniai krizės valdymo elementai – bendras taisyklių rinkinys ir finansinės sprendimo priemonės (vykdomosios ir finansavimo priemonės, skirtos krizėms, kurias patiria didelės, tarpvalstybinės ir (arba) tarpusavyje susijusios įstaigos, valdyti).

(23d)

Siekiant užtikrinti bendrą tarpvalstybinių finansų įstaigų atsakomybę, apsaugoti Sąjungos indėlininkų interesus ir sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas, susijusias su sistemine finansų krize, reikėtų įsteigti Europos indėlių garantijų fondą. ES lygmens fondas turėtų būti veiksmingiausias būdas apsaugoti indėlininkų interesus ir geriausia apsauga nuo konkurencijos iškraipymų. Vis dėlto akivaizdu, kad ES priemonės sudėtingesnės ir kad kai kurios šalys norėtų išsaugoti savo nacionalines sistemas. Taigi Institucija turėtų užtikrinti bent jau tai, kad būtų suderinti svarbiausi nacionalinių sistemų bruožai. Ji taip pat galėtų užtikrinti, kad finansų įstaigos turėtų mokėti įnašą tik vienai iš šių sistemų.

(23e)

Europos vertybinių popierių ir rinkų stabilumo fondo lėšomis turėtų būti finansuojamas tinkamas veiklos nutraukimo organizavimas arba finansų įstaigų, kurios patiria sunkumų, gelbėjimo intervencijos, jei dėl šių įstaigų padėties galėtų kilti grėsmė Sąjungos bendros finansų rinkos stabilumui. Fondas turėtų būti finansuojamas iš atitinkamų finansų sektoriaus įnašų. Šie įnašai į fondą turėtų pakeisti įnašus, mokėtus į nacionalinius panašaus pobūdžio fondus.

(24)

Užduočių ir pareigų perdavimas gali būti naudinga priemonė priežiūros institucijų tinklo veikloje, siekiant mažinti priežiūros užduočių dubliavimą, skatinti bendradarbiavimą ir taip optimizuoti priežiūros procesą bei mažinti finansų įstaigoms , ypač toms finansų įstaigoms, kurios veikia ne Europos lygmeniu, tenkančią naštą. Taigi reglamente turėtų būti nustatytas aiškus teisinis tokio perdavimo pagrindas. Užduočių perdavimas reiškia, kad užduotis vietoj atsakingos institucijos atlieka kita priežiūros institucija, o už priežiūros sprendimus tebeatsako užduotis perduodanti institucija. Kai perduodamos pareigos, viena nacionalinė priežiūros institucija – institucija, kuriai perduodamos pareigos, – turėtų galėti savo vardu priimti sprendimą tam tikru priežiūros klausimu vietoj Institucijos arba vietoj kitos nacionalinės priežiūros institucijos. Perduodant užduotis ir pareigas turėtų būti vadovaujamasi principu, pagal kurį priežiūros kompetencija suteikiama priežiūros institucijai, kuri turi geras sąlygas imtis veiksmų atitinkamu klausimu. Perskirstyti pareigas būtų tikslinga, pavyzdžiui, siekiant masto ar aprėpties ekonomijos, grupės priežiūros darnos ir norint optimaliai pasinaudoti nacionalinių priežiūros institucijų technine kompetencija. Pareigų perskirstymo pagal susitarimą principai gali būti papildomai patikslinti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Institucija turėtų visomis tinkamomis priemonėmis padėti nacionalinėms priežiūros institucijoms sudaryti perdavimo susitarimus ir juos stebėti . Jai turėtų būti iš anksto pranešama apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus, kad ji tam tikrais atvejais galėtų pareikšti nuomonę. Ji turėtų centralizuoti tokių susitarimų skelbimą, kad skaidri ir lengvai prieinama informacija apie susitarimus būtų skelbiama laiku ir su ja galėtų susipažinti visos susijusios šalys. Institucija turėtų nustatyti ir skleisti pažangiąją patirtį, susijusią su užduočių ir pareigų perdavimu ir perdavimo susitarimais.

(25)	Institucija turėtų aktyviai puoselėti priežiūros konvergenciją visoje Sąjungoje , siekdama nustatyti bendrus priežiūros principus.

(26)

Tarpusavio vertinimai yra veiksminga ir efektyvi priemonė nuoseklumui finansų priežiūros institucijų tinkle skatinti. Todėl Institucija turėtų parengti tokių vertinimų metodinę sistemą ir reguliariai juos atlikti. Vertinant dėmesys turėtų būti sutelkiamas ne tik į priežiūros praktikos konvergenciją, bet taip pat ir į priežiūros institucijų gebėjimą pasiekti aukštos kokybės priežiūros rezultatų, taip pat į kompetentingų institucijų nepriklausomumą. Tarpusavio vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai, pažangiausia patirtis turėtų būti nustatyta ir taip pat skelbiama viešai.

(27)

Institucija turėtų aktyviai skatinti koordinuotą Sąjungos priežiūros institucijų atsaką, visų pirma skirtą sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumui užtikrinti . Todėl, be įgaliojimų veikti kritiniais atvejais, jai turėtų būti patikėta bendroji veiklos koordinavimo EFPIS funkcija. Institucija ypatingą dėmesį turėtų skirti sklandžiam visos svarbios informacijos tarp kompetentingų institucijų srautui.

(28)

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, būtina ankstyvuoju etapu nustatyti tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą, atsirandančius tarpvalstybiniu mastu ir įvairiuose sektoriuose mikrolygio rizikos ribojimo lygmeniu. Institucija turėtų stebėti ir vertinti tokius pokyčius pagal savo kompetenciją ir, jeigu būtina, reguliariai arba prireikus ad hoc pagrindu pranešti apie juos Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, kitoms Europos priežiūros institucijoms ir ESRV . Institucija taip pat turėtų visoje Sąjungoje inicijuoti ir koordinuoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų finansų įstaigų atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, užtikrindama, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygmeniu būtų taikoma kuo nuoseklesnė metodika. Siekdama tinkamai vykdyti savo pareigas, Institucija turėtų atlikti ekonominę rinkų ir galimų rinkos pokyčių poveikio analizę.

(29)	Atsižvelgiant į finansinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, Institucija turėtų atstovauti Europos Sąjungai palaikant dialogą ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis.

(30)	Institucija turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga savo kompetencijos srityje. Ji turėtų galėti pareikšti nuomonę dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo pagal Direktyvą 2004/39/EB, iš dalies pakeistą Direktyva 2007/44/EB (34).

(31)

Kad galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas, Institucija turėtų turėti teisę prašyti pateikti jai visą būtiną su rizikos ribojimo priežiūra susijusią informaciją. Siekiant vengti finansų rinkų dalyvių įpareigojimų teikti ataskaitas dubliavimo, tą informaciją paprastai turėtų teikti nacionalinės priežiūros institucijos, kurios yra arčiausiai finansų rinkų ir įstaigų, atsižvelgiant į jau turimą statistiką . Tačiau blogiausiu atveju Institucija turėtų turėti galimybę pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą suteikti informaciją tiesiogiai finansų rinkų dalyviui , kai nacionalinė kompetentinga institucija laiku nepateikia ar negali pateikti tokios informacijos. Valstybių narių institucijos turėtų būti įpareigotos padėti Institucijai užtikrinti, kad tokie tiesioginiai prašymai būtų vykdomi. Šiuo atveju svarbu parengti bendras ataskaitų teikimo formas.

(31a)

Informacijos rinkimo priemonės neturėtų turėti įtakos Europos statistikos sistemos (ESS) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) teisinei sistemai statistikos srityje. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti pažeidžiamas 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (35) ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (36) .

(32)

Siekiant užtikrinti, kad Europos sisteminės rizikos valdybos veikla būtų visiškai veiksminga ir gavus jos įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tolesnių veiksmų, ypač svarbu, kad Institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba glaudžiai bendradarbiautų. Institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba turėtų dalytis visa svarbia informacija. Duomenys, susiję su atskiromis įmonėmis, turėtų būti teikiami tik pateikus motyvuotą prašymą. Gavusi įspėjimų ar rekomendacijų, kurias Europos sisteminės rizikos valdyba skiria Institucijai arba kuriai nors nacionalinei priežiūros institucijai, Institucija turėtų ▐ pasirūpinti, kad ▐ būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų.

(33)

▐ Institucija turėtų konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis reguliavimo standartų, gairių ir rekomendacijų klausimais ir suteikti joms pagrįstą galimybę pareikšti pastabų dėl siūlomų priemonių. Prieš priimdama reguliavimo standartų projektus, gaires ir rekomendacijas Institucija turėtų atlikti poveikio tyrimą. Siekiant veiksmingumo, turėtų būti suformuota Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė, kurioje proporcingomis dalimis būtų atstovaujami Sąjungos finansų rinkų dalyviai ( kurie atstovautų įvairių modelių ir dydžio finansų įstaigoms ir verslo įmonėms , įskaitant atitinkamus institucinius investuotojus ir kitas finansų įstaigas, kurios pačios naudojasi finansinėmis paslaugomis), MVĮ, profesinės sąjungos, mokslininkai, vartotojai ir kiti mažmeniniai finansinių paslaugų naudotojai, įskaitant MVĮ. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė turėtų aktyviai veikti kaip sąsaja su kitomis naudotojų grupėmis Komisijos ar Sąjungos teisės aktuose nustatytoje finansinių paslaugų srityje.

(33a)

Diskusijose dėl būsimų finansinių paslaugų ir susijusiame sprendimų priėmimo procese ne pelno organizacijos turi mažiau įtakos, palyginti su tinkamai finansuojamais ir turinčiais gerus ryšius pramonės atstovais. Šis trūkumas turėtų būti kompensuojamas numatant atitinkamą jų atstovų Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupėje finansavimą.

(34)

Siekiant užtikrinti koordinuotą krizių valdymą ir išsaugoti finansinį stabilumą krizių atvejais , visų pirma siekiant stabilizuoti atskirus finansiškai silpnus finansų rinkų dalyvius ir išspręsti jų problemas, pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Jų veiksmai turėtų būti glaudžiai koordinuojami atsižvelgiant į EPS sistemą ir principus. Priemonės, kurių Institucija imasi kritiniais ar nesutarimų sprendimo atvejais, kurie turi įtakos finansų įstaigos stabilumui, neturėtų daryti didelės neigiamos įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei. Turėtų būti nustatytas mechanizmas, pagal kurį valstybės narės galėtų pasinaudoti šia apsaugos priemone ir galiausiai perduoti klausimą nagrinėti Tarybai, kad ji priimtų sprendimą. Sprendžiant šį klausimą tikslinga suteikti tam tikrą vaidmenį Tarybai, atsižvelgiant į ypatingas valstybių narių pareigas šiuo atžvilgiu.

(34a)

Per trejus metus nuo reglamento, nustatančio tokį mechanizmą, įsigaliojimo datos Komisija, atsižvelgdama į sukauptą patirtį, turėtų parengti Sąjungos lygmeniu aiškias ir pagrįstas gaires, kada valstybės narės naudojasi apsaugos priemone. Pagal tas gaires turėtų būti vertinama valstybių narių galimybė naudotis apsaugos sąlyga.

(34b)

Jei, nepažeidžiant ypatingos valstybių narių atsakomybės krizių atvejais, valstybė narė nusprendžia naudotis apsaugos priemone, ji turėtų informuoti Europos Parlamentą tuo pačiu metu, kaip Instituciją, Tarybą ir Komisiją. Be to, valstybė narė turėtų paaiškinti apsaugos priemonės naudojimo priežastis. Bendradarbiaudama su Komisija Institucija turėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis toliau.

(35)

Taikydama savo sprendimų priėmimo procedūras Institucija turėtų vadovautis Bendrijos taisyklėmis ir bendraisiais principais dėl tinkamo proceso ir skaidrumo. Turėtų būti visiškai paisoma Institucijos sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems. Institucijos aktai sudaro neatsiejamą Sąjungos teisės dalį.

(36)

Pagrindinis Institucijos sprendimų priėmimo organas turėtų būti stebėtojų taryba, kurią turėtų sudaryti atitinkamos kompetentingos institucijos kiekvienoje valstybėje narėje vadovai ir kuriai turėtų pirmininkauti Institucijos pirmininkas. Komisijos, Europos sisteminės rizikos valdybos, ▐ Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos bankininkystės institucijos atstovai turėtų dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Stebėtojų tarybos nariai turėtų veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais. Priimant bendro pobūdžio aktus, įskaitant susijusius su reguliavimo standartų, gairių ir rekomendacijų priėmimu, taip pat su biudžeto klausimais, tikslinga taikyti kvalifikuotosios balsų daugumos taisykles, kaip nustatyta SESV 16 straipsnyje , o visiems kitiems sprendimams turėtų būti taikoma paprastoji narių balsų dauguma. Atvejus, susijusius su nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimų sprendimu, turėtų nagrinėti ribotų įgaliojimų grupė.

(36a)

Paprastai stebėtojų taryba turėtų priimti sprendimus paprasta balsų dauguma remdamasi principu „kiekvienam po vieną balsą“. Tačiau priimant aktus, susijusius su techninių standartų, gairių ir rekomendacijų priėmimu, taip pat su biudžeto klausimais, tikslinga taikyti kvalifikuotos balsų daugumos taisykles, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutartyje, SESV ir prie jų pridėtame Protokole (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų. Atvejus, susijusius su nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimų sprendimu, turėtų nagrinėti ribotų įgaliojimų, nešališka grupė, sudaryta iš narių, kurie nėra nesutarimo šalimis esančių kompetentingų institucijų atstovai ir kurie nėra suinteresuoti konfliktu ir neturi tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Turėtų būti užtikrinta tinkamai proporcinga grupės sudėtis. Grupės priimtą sprendimą turėtų patvirtinti stebėtojų taryba paprasta balsų dauguma remdamasi principu „kiekvienam po vieną balsą“. Tačiau sprendimų, kuriuos priima konsoliduojanti priežiūros institucija, atžvilgiu grupės pasiūlytas sprendimas gali būti atmestas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie Europos Sąjungos sutarties bei SESV pridėto Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

(37)

Valdyba, kurią sudaro Institucijos pirmininkas, nacionalinių priežiūros institucijų ir Komisijos atstovai, turėtų užtikrinti, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų jai skirtas užduotis. Valdybai turėtų būti patikėti būtini įgaliojimai, inter alia, siūlyti metinę ir daugiametę darbo programą, naudotis tam tikrais biudžeto įgaliojimais, priimti Institucijų darbuotojų politikos planą, priimti specialiąsias nuostatas dėl teisės susipažinti su dokumentais ir tvirtinti metinę ataskaitą.

(38)

Institucijai turėtų atstovauti visą darbo dieną dirbantis pirmininkas, kurį iš trumpojo sąrašo, sudaryto po Komisijos surengto atviro konkurso, pasirenka Europos Parlamentas . Institucijos valdymas turėtų būti patikėtas vykdomajam direktoriui, kuris turėtų turėti teisę dalyvauti stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

(39)

Siekiant užtikrinti Europos priežiūros institucijų veiklos nuoseklumą įvairiuose sektoriuose, tos institucijos turėtų kruopščiai koordinuoti veiklą pasitelkdamos Europos priežiūros instituciją (Jungtinį komitetą) (toliau - Jungtinis komitetas) , ir, prireikus, turėtų stengtis susitarti dėl bendros pozicijos. Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas turėtų koordinuoti trijų Europos priežiūros institucijų veiklą, susijusią su finansiniais konglomeratais . Prireikus, aktus, patenkančius taip pat į vienos Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) ar į kitos Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) kompetencijos sritį, lygiagrečiai turėtų priimti ir susijusios Europos priežiūros institucijos. Jungtiniam komitetui 12 mėnesių rotacijos principu turėtų pirmininkauti trijų Europos priežiūros institucijų pirmininkai. Jungtinio komiteto pirmininkas turėtų būti Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininko pavaduotojas. Siekiant, kad visos trys Europos priežiūros institucijos neformaliai keistųsi informacija ir formuotų bendrą kultūrinį požiūrį, Jungtinis komitetas turėtų turėti nuolatinį sekretoriatą, kurį sudarytų trijų Europos priežiūros institucijų deleguoti darbuotojai.

(40)

Būtina užtikrinti, kad šalys, kurioms daro poveikį Institucijos priimti sprendimai, galėtų pasinaudoti būtinomis teisės gynimo priemonėmis. Siekiant veiksmingai apsaugoti šalių teises ir užtikrinti proceso ekonomiją, tais atvejais, kai Institucija turi įgaliojimus priimti sprendimus, šalims turėtų būti suteikta teisė pateikti apeliacinį skundą apeliacinei tarybai. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, apeliacinė taryba turėtų būti jungtinė trijų Europos priežiūros institucijų įstaiga, nepriklausoma nuo jų administracinės ir reguliavimo struktūrų. Apeliacinės tarybos sprendimą turėtų būti galima apskųsti Pirmosios instancijos teismui ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

(41)

Siekiant garantuoti visišką Institucijos autonomiškumą ir nepriklausomumą, jai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamos būtų daugiausia gaunamos iš privalomų nacionalinių priežiūros institucijų įnašų ir iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto , numatant jame atskirą biudžeto skirsnį . Remiantis 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (37) 47 punktu, Europos Sąjungos skiriamam Institucijos finansavimui turi pritarti biudžeto valdymo institucija. Kiek tai susiję su Europos Sąjungos įnašu, turėtų būti taikoma Sąjungos biudžetinė procedūra. Finansinių ataskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai. Visam biudžetui taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.

(42)

Institucijai turėtų būti taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (38). Institucija taip pat turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (39).

(43)	Siekiant užtikrinti atviras ir skaidrias įdarbinimo sąlygas ir vienodą požiūrį į darbuotojus, Institucijos darbuotojams turėtų būti taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (40).

(44)	Svarbu apsaugoti verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Informacijos, kuri yra prieinama Institucijai ir kuria keičiamasi tinkle, konfidencialumui užtikrinti turėtų būti taikomos griežtos ir veiksmingos konfidencialumo taisyklės .

(45)

Asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (41) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (42), kurie visiškai taikytini tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais.

(46)	Siekiant užtikrinti skaidrų Institucijos veikimą, jai turėtų būti taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (43).

(47)	Europos Sąjungos narėmis nesančioms šalims turėtų būti leista dalyvauti Institucijos darbe pagal atitinkamus susitarimus, kuriuos sudarys Sąjunga .

(48)

Valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, būtent gerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą, veiksmingą ir nuoseklų rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros lygį, apsaugoti indėlininkus ir investuotojus, apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, palaikyti finansų sistemos stabilumą ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, ir dėl to tų tikslų, atsižvelgiant į veiksmų mastą, būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(49)

Institucija perima visas dabartines Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto užduotis ir įgaliojimus. Todėl 2009 m. sausio 23 d. Komisijos sprendimas 2009/77/EB, kuriuo įsteigiamas Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas, turėtų būti panaikintas, o 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 716/2009/EB , kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa (44), turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(50)	Tikslinga nustatyti šio reglamento taikymo terminą, siekiant užtikrinti, kad Institucija būtų tinkamai pasirengusi pradėti veiklą, ir garantuoti sklandų perėjimą nuo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS

1 straipsnis

Steigimas ir veiksmų mastas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija ( Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ) (toliau – Institucija).

2.   Institucija veikia laikydamasi šiame reglamente nustatytų įgaliojimų ir Direktyvos 97/9/EB, Direktyvos 98/26/EB, Direktyvos 2001/34/EB, Direktyvos 2002/47/EB, Direktyvos 2002/87/EB, Direktyvos 2003/6/EB, Direktyvos 2003/71/EB, ▐ Direktyvos 2004/39/EB, Direktyvos 2004/109/EB, ▐ Direktyvos 2009/65/EB ir Direktyvos 2006/49/EB, ▐ nepažeidžiant Europos priežiūros institucijos ( Europos bankininkystės institucijos ) kompetencijos, susijusios su rizikos ribojimo priežiūra, ▐ Direktyvos … [būsima AIFV direktyva] ir Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 ir direktyvų 2005/60/EB ir 2002/65/EB atitinkamų dalių, jei jos taikomos investicines paslaugas teikiančioms įmonėms arba kolektyvinio investavimo subjektams, prekiaujantiems savo vienetais ar akcijomis, ir juos prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms, įskaitant visas šiais teisės aktais pagrįstas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taikymo srityje ir bet kokio tolesnio Sąjungos teisės akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.

2a.     Institucija taip pat veikia veiklos srityje, kuriai taikomi 2 dalyje nurodyti teisės aktai, įskaitant klausimus, susijusius su įmonių valdymu, auditu ir finansine atskaitomybe, jei tokia Institucijos veikla būtina siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų 2 dalyje nurodytų teisės aktų taikymą.

3.   Šio reglamento nuostatos nepažeidžia Komisijos įgaliojimų, visų pirma suteiktų pagal SESV 258 straipsnį, užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.

4.   Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo, kad būtų užtikrinta Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo apsauga . Institucija padeda : i) gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma patikimą , veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, ▐ iii) užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, iv) ▐ stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, v) užkirsti kelią reguliavimo arbitražui ir sudaryti visiems vienodas sąlygas, vi) užtikrinti, kad investavimas ir kitos rizikos būtų tinkamai reguliuojamos ir prižiūrimos ir vii) prisidėti prie vartotojų apsaugos didinimo. Šiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų ▐ 2 dalyje minėtų Sąjungos teisės aktų taikymą, skatindama priežiūros konvergenciją , teikdama nuomones Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ir atlikdama ekonominę rinkų analizę tam, kad būtų skatinama siekti Institucijos tikslų .

Institucija, atlikdama pagal šį reglamentą pavestas užduotis, itin daug dėmesio skiria sisteminei rizikai, kurią kelia finansų rinkų dalyviai, kurių žlugimas gali pakenkti finansų sistemos veiklai arba realiajam ekonomikos sektoriui.

Institucija, atlikdama savo užduotis, veikia nepriklausomai ir objektyviai, paisydama vien tik Sąjungos interesų.

1a straipsnis

Europos finansų priežiūros sistema

1.     Institucija yra dalis Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS). Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir pakankamą finansinių paslaugų gavėjų apsaugą.

2.     EFPIS sudaro:

a)	Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) – Reglamente (ES) Nr. …/2010 (ESRV) ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;

b)	Institucija;

c)	Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta pagal Reglamentą (ES) Nr. …/2010 (EBI);

d)	Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta pagal Reglamentą (ES) Nr. …/2010 [EDPPI];

e)	Europos priežiūros institucija (Jungtinis komitetas) – 40 ir 43 straipsniuose nustatytoms užduotims atlikti (toliau - Jungtinis komitetas);

f)	institucijos valstybėse narėse, nurodytos Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EVPRI], Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] ir Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EBI] 2 straipsnio 2 dalyje;

g)	Komisija – 7 ir 9 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti.

3.     Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos sisteminės rizikos valdyba, Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos) ir Europos priežiūros institucija (bankininkystė), pasitelkdama Jungtinį komitetą, užtikrina darbo nuoseklumą įvairiuose sektoriuose ir formuoja bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais visus sektorius apimančiais klausimais.

4.     Vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS priklausančios institucijos bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad tarpusavyje būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija.

5.     Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus.

1b straipsnis

1a straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos atskaitingos Europos Parlamentui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)   finansų rinkų dalyvis– bet kuris asmuo, kuriam taikomas bet kuris 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimas arba nacionalinis teisės aktas, kuriuo minėti teisės aktai įgyvendinami ;

2)   kompetentingos institucijos– kompetentingos institucijos ir (arba) priežiūros institucijos, apibrėžtos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose. Taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB „kompetentingos institucijos“ – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad investicines paslaugas teikiančios įmonės ir kolektyvinio investavimo subjektai, prekiaujantys savo vienetais ar akcijomis, laikytųsi tų direktyvų reikalavimų. Kalbant apie Investuotojų kompensavimo sistemas, „kompetentingos institucijos“ – įstaigos, administruojančios investuotojų kompensavimo sistemas pagal Direktyvą 97/9/EB , arba tais atvejais, kai investuotojų kompensavimo sistemą administruoja privati bendrovė, tas sistemas prižiūrinti viešoji institucija pagal tą direktyvą.

3 straipsnis

Teisinis statusas

1.   Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti teismo proceso šalis.

3.   Institucijai atstovauja pirmininkas.

4 straipsnis

Sudėtis

Instituciją sudaro:

1)	stebėtojų taryba, atliekanti 28 straipsnyje nustatytas užduotis;

2)	valdyba, atliekanti 32 straipsnyje nustatytas užduotis;

3)	pirmininkas, atliekantis 33 straipsnyje nustatytas užduotis;

4)	vykdomasis direktorius, atliekantis 38 straipsnyje nustatytas užduotis;

5)	apeliacinė taryba, kaip nurodyta 44 straipsnyje, atliekanti 46 straipsnyje nustatytas užduotis.

5 straipsnis

Būstinė

Institucijos būstinė yra Frankfurte .

Ji gali turėti atstovybes svarbiausiuose Europos Sąjungos finansiniuose centruose.

II   SKYRIUS

INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI

6 straipsnis

Institucijos užduotys ir įgaliojimai

1.   Institucijai keliamos šios užduotys:

a)

prisidėti rengiant kokybiškus bendruosius reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma teikiant nuomones Sąjungos institucijoms ir rengiant gaires, rekomendacijas ir techninių reguliavimo bei techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti pagrįsti 1 straipsnio 2 dalyje minėtais teisės aktais;

b)

padėti nuosekliai taikyti Sąjungos teisės aktus, visų pirma padedant kurti bendrus priežiūros principus, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje minėtų teisės aktų taikymą, užkertant kelią pasinaudoti įvairių jurisdikcijų teisės skirtumais, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, be kita ko , imantis priemonių kritiniais atvejais;

c)	skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir joms padėti ;

d)	glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;

e)	organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo analizes , įskaitant konsultacijų teikimą, kad priežiūros rezultatai būtų nuoseklesni;

f)	stebėti ir vertinti rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje;

fa)	siekiant pateikti informaciją apie Institucijos pareigų įvykdymą, atlikti ekonomines rinkų analizes;

fb)	stiprinti indėlininkų ir investuotojų apsaugą;

fc)

padėti valdyti tarpvalstybinių įstaigų krizę, dėl kurios gali kilti sisteminė rizika, kaip numatyta 12b straipsnyje, vadovauti taikant ankstyvas intervencines priemones, likvidavimo ir nemokumo procedūras, pasitelkiant pagal 12c straipsnį numatytą problemų sprendimo skyrių, ir vykdyti šiuos veiksmus;

g)	atlikti visas kitas konkrečias užduotis, nustatytas šiame reglamente arba 1 straipsnio 2 dalyje minėtuose Sąjungos teisės aktuose.

ga)	atlikti finansų rinkų dalyvių, kurių neprižiūri kompetentingos institucijos, priežiūrą;

gb)	savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotus finansų rinkos dalyvius, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų lengvai prieinama visuomenei;

gc)	perimti atitinkamai visas nustatytas ir vykdomas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto užduotis;

2.   Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucija turi šiame reglamente nustatytus įgaliojimus, visų pirma:

a)	rengti techninių reguliavimo standartų projektus 7 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

aa)	rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 7e straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;

b)	skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 8 straipsnyje;

c)	skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 9 straipsnio 3 dalyje;

d)	priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 10 ir 11 straipsniuose nurodytais konkrečiais atvejais;

e)	priimti atskirus finansų rinkų dalyviams skirtus sprendimus 9 straipsnio 6 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;

f)	teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip nustatyta 19 straipsnyje;

fa)	rinkti 20 straipsnyje numatytą reikiamą informaciją apie finansų rinkos dalyvius;

fb)	kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį finansų rinkos dalyvių finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;

fc)	sukurti registruotų finansų rinkos dalyvių duomenų bazę savo kompetencijos srityje (jei numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose, ši bazė turi būti sukurta centriniu lygmeniu);

fd)

parengti reguliavimo standartą, pagal kurį būtų nustatyta, kokią informaciją būtina pateikti Institucijai apie ūkines operacijas ir rinkos dalyvius ir kaip reikia koordinuoti informacijos rinkimą, ir pabrėžiama, kaip reikia susieti egzistuojančias nacionalines duomenų bazes, siekiant užtikrinti, kad Institucija visada galėtų susipažinti su atitinkama ir būtina informacija, susijusia su operacijomis ir rinkos dalyviais.

3.   Institucija naudojasi visais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisės aktais jai patikėtais subjektų, vykdančių veiklą Sąjungos mastu, ar Sąjungos mastu plėtojamos ūkinės veiklos priežiūros įgaliojimais.

3a.     Kad galėtų vykdyti išimtinius priežiūros įgaliojimus pagal 3 dalį, Institucija turi atitinkamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, taip pat galimybę nustatyti mokesčius. Institucija turi glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir naudotis šių institucijų kompetencija, priemonėmis ir įgaliojimais, kad atliktų savo užduotis.

6a straipsnis

Vartotojų apsauga ir finansinė veikla

1.     Institucija, siekdama didinti indėlininkų ir investuotojų apsaugą, imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama finansinių produktų ar paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą bei sąžiningumą visoje bendroje rinkoje ir taip pat:

i)	renka informaciją apie vartojimo tendencijas, analizuoja jas ir praneša apie jas,

ii)	peržiūri ir koordinuoja finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas,

iii)	rengia šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus,

iv)	prisideda rengiant bendrąsias informacijos pateikimo taisykles ir

v)	vertina kreditų namų ūkiams ir įmonėms, ypač MVĮ, prieinamumą, pasiūlą ir sąnaudas;

2.     Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas siekdama skatinti rinkų saugumą bei patikimumą ir reguliavimo veiklos konvergenciją.

3.     Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų siekiant 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų tikslų.

4.     Institucija įsteigia Finansinių naujovių komitetą, kuris būtų neatsiejama jos dalis ir kuris suburtų visas atitinkamas kompetentingas nacionalines priežiūros institucijas, kad būtų galima nustatyti suderintą naujos ar inovacinės finansinės veiklos reguliavimo bei priežiūros koncepciją ir teikti konsultacijas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai.

5.     Institucija gali laikinai uždrausti ar apriboti tam tikro pobūdžio finansinę veiklą, kuri kelia grėsmę tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 10 straipsnyje, ir jame nustatytomis sąlygomis.

Institucija reguliariais intervalais persvarsto šį sprendimą.

Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti ar apriboti tam tikro pobūdžio finansinę veiklą ir, esant tokiam poreikiui, informuoti apie tai Komisiją, kad būtų greičiau nustatytas toks draudimas ar apribojimas.

7 straipsnis

Techniniai reguliavimo standartai

1.    Europos Parlamentas ir Taryba gali deleguoti įgaliojimus Komisijai priimti techninius reguliavimo standartus pagal SESV 290 straipsnį siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą ▐ 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose konkrečiai nustatytose srityse. Šie standartai techniniai ir neapima strateginių sprendimų arba politinių pasirinkimų ir jų turinys apsiriboja teisės aktais, kurie yra jų pagrindas. Techninių reguliavimo standartų projektą parengia Institucija ir teikia tvirtinti Komisijai. Jei Institucija projekto nepateikia Komisijai iki termino, nustatyto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose, Komisija gali priimti techninius reguliavimo standartus.

1a.    ▐ Institucija rengia atviras viešąsias konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą , nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių reguliavimo standartų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu, prieš pateikdama šiuos standartus Komisijai. Be to, Institucija prašo 22 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės nuomonės ar patarimo.

1b.     Komisija, gavusi iš Institucijos techninių reguliavimo standartų projektą , nedelsdama persiunčia jį Europos Parlamentui ir Tarybai. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija gali patvirtinti techninių standartų projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia siekiant Sąjungos interesų.

▐

7a straipsnis

Nepritarimas reguliavimo standartų projektams arba dalinis jų keitimas

1.     Jei Komisija ketina nepatvirtinti techninių reguliavimo standartų projekto arba patvirtinti jį iš dalies arba su pakeitimais, ji siunčia techninių reguliavimo standartų projektą atgal Institucijai, siūlydama pagrįstus pakeitimus.

2.     Per šešias savaites Institucija gali pakeisti techninių reguliavimo standartų projektus remdamasi Komisijos siūlomais pakeitimais ir vėl juos pateikti Komisijai patvirtint. Institucija apie savo sprendimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.

3.     Jei Institucija nesutinka su Komisijos sprendimu dėl jos pradinių pasiūlymų atmetimo ar dalinio pakeitimo, Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį pakviesti atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų atsakingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje ir kuriame jie pateiktų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.

7b straipsnis

Delegavimas

1.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 7 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ketverių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų perdavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba jį atšaukia pagal 7c straipsnį.

2.     Kai tik Komisija priima techninį reguliavimo standartą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.     35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie reguliavimo standartus, kurie buvo priimti, ir nurodo visas kompetentingas institucijas, kurios jų nesilaikė.

7c straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis gali būti pratęsiamas dar trims mėnesiams.

2.     Techniniai reguliavimo standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir turėtų įsigalioti nepasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu prieš tai tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją apie savo ketinimą nepareikšti prieštaravimų. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninių reguliavimo standartų, jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.     Kai tik Komisija perduoda projektą, Europos Parlamentas ir Taryba gali priimti išankstinę sąlyginę neprieštaravimo deklaraciją, kuri įsigalioja, kai Komisija priima reguliavimo standartą jo nepakeitusi.

4.     Jei Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

7d straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 7 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.     Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas įgaliojimų delegavimas.

3.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

7e straipsnis

Techniniai įgyvendinimo standartai

1.     Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius įgyvendinimo standartus pagal SESV 291 straipsnį ir kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis srityse, kurios nurodytos 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisė aktuose, taikomos šios nuostatos:

a)	jei Institucija, remdamasi anksčiau minėtais teisės aktais, rengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuos teikia Komisijai, tokie standartai yra techniniai ir neapima politinių sprendimų, ir apsiriboja teisiškai privalomų Sąjungos teisės aktų taikymo sąlygų nustatymu;

b)

jei Institucija nepateikia Komisijai projekto per 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisės aktuose nustatytą laikotarpį arba jei Institucija nepateikia Komisijai projekto per laikotarpį, nurodomą Komisijos pagal 19 straipsnyje Institucijai pateikiamame prašyme, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą kaip įgyvendinimo aktą.

2.     Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešąsias konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir nagrinėjimas būtų neproporcingi atitinkamų techninių standartų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu.

Be to, Institucija prašo 22 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės nuomonės ar patarimo.

3.     Institucija, remdamasi SESV 291 straipsniu, savo techninių įgyvendinimo standartų projektus teikia tvirtinti Komisijai ir tuo pačiu metu – Europos Parlamentui bei Tarybai.

4.     Gavusi techninių įgyvendinimo standartų projektus, Komisija per tris mėnesius nusprendžia, ar juos patvirtinti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija gali patvirtinti standartų projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia siekiant Sąjungos interesų.

Visais atvejais, kai Komisija priima techninius įgyvendinimo standartus, kuriais pakeičia Institucijos pateiktą techninių įgyvendinimo standartų projektą, ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

5.     Komisija priima standartus reglamentais ar sprendimais ir skelbia juos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Gairės ir rekomendacijos

1.    Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės aktų taikymą, Institucija skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų rinkų dalyviams skirtas gaires ir rekomendacijas.

1a.     Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešąsias konsultacijas dėl gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Be to, jei tinkama, Institucija prašo 22 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės nuomonės ar patarimo. Šios konsultacijos, nagrinėjimas, nuomonės ir patarimai turi būti proporcingi gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui.

2.    Kompetentingos institucijos ir finansų rinkų dalyviai deda visas pastangas, siekdami laikytis tų gairių ir rekomendacijų.

Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, kad ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos . Jei kompetentinga institucija neketina laikytis gairės ar rekomendacijos , ji praneša apie tai Institucijai ir pateikia priežastis. Institucija skelbia šias priežastis.

Jei kompetetinga institucija nesilaiko gairės ar rekomendacijos, Institucija viešai apie tai paskelbia.

Institucija gali kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar skelbti kompetentingos institucijos pateiktas priežastis, dėl kurių nesilaikoma gairės ar rekomendacijos. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.

Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų rinkos dalyviai kartą per metus aiškiai ir išsamiai praneša, ar jie laikosi minėtosios gairės ar rekomendacijos.

2a.     28 straipsnio 4a dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją apie parengtas gaires ir rekomendacijas, nurodydama, kuri kompetentinga institucija jų nesilaikė, ir pateikdama informaciją apie tai, kaip Institucija ketina užtikrinti, kad kompetentinga institucija ateityje laikytųsi jos rekomendacijų ir gairių.

9 straipsnis

Sąjungos teisės pažeidimas

1.   Jeigu kompetentinga institucija ▐ netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų, įskaitant pagal 7 ir 7e straipsnius nustatytus reguliavimo ir įgyvendinimo tecninius standartus, arba juos taiko tokiu būdu, kad pažeidžia Sąjungos teisę , visų pirma neužtikrina, kad finansų rinkų dalyviai atitiktų tuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija naudojasi įgaliojimais, nustatytais šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.

2.   Vienos ar daugiau kompetentingų institucijų , Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali ištirti tariamą Sąjungos teisės pažeidimą ar netaikymą , pranešusi apie tai susijusiai kompetentingai institucijai.

2a.    Nepažeisdama 20 straipsnyje nustatytų įgaliojimų, kompetetinga institucija nedelsdama ▐ pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina tyrimui atlikti.

3.   Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti susijusiai kompetentingai institucijai rekomendaciją ir joje nurodyti veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.

Gavusi rekomendaciją, kompetentinga institucija per dešimt darbo dienų praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Bendrijos teisės laikymąsi.

4.   Jeigu, gavusi Institucijos rekomendaciją, kompetentinga institucija per vieną mėnesį neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva gali pateikti oficialią nuomonę , kurioje kompetentingai institucijai būtų nurodyta imtis reikalingų veiksmų, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.

Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.

▐

Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.

5.   Gavusi 4 dalyje nurodytą oficialią nuomonę , kompetentinga institucija per dešimt darbo dienų praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ėmėsi arba ketina imtis Komisijos oficialioje nuomonėje pateiktiems nurodymams įvykdyti .

6.   Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį , jeigu kompetentinga institucija neįvykdo ▐ 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku ištaisyti padėtį, kai nevykdomi nurodymai , kad rinkoje būtų palaikytos ar atkurtos neutralios konkurencijos sąlygos arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų rinkų dalyviams, gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo pareikalautų imtis būtinų priemonių, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi savo įpareigojimų pagal Sąjungos teisę.

Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę .

7.   Pagal 6 dalį priimti sprendimai yra viršesni už bet kokį kompetentingų institucijų tuo pat klausimu priimtą ankstesnį sprendimą.

Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį , kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.

7a.     28 straipsnio 4a dalyje minimoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir kurie finansų rinkos dalyviai nesilaikė 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ir sprendimų.

10 straipsnis

Veiksmai kritinės padėties atvejais

1.   Esant nepageidaujamiems pokyčiams, kurie gali kelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Europos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija aktyviai sudaro palankias sąlygas visiems veiksmams, kurių imasi atitinkamos nacionalinės kompetentingos priežiūros institucijos, arba, jei mano esant reikalinga, juos koordinuoja .

Kad galėtų atlikti šią palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija turi būti išsamiai informuojama apie visus susijusius pokyčius ir jos turi būti prašoma stebėtojos teisėmis dalyvauti visuose susijusiuose nacionalinių kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.

1a.     Komisija gali savo iniciatyva arba Europos Parlamentui, Tarybai, ESRV ar Institucijai paprašius priimt Institucijai skirtą sprendimą, kuriame nustatytų, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Komisija peržiūri šį sprendimą mėnesio intervalais ir bet kuriuo atveju kartą per mėnesį, ir, kai tik tinkama, paskelbia, kad kritinė padėtis baigėsi.

Jeigu Komisija nustato, kad esama kritinės padėties, ji apie tai tinkamai ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

2.   Jei Komisija priima sprendimą pagal 1a dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis būtini suderinti nacionalinių institucijų veiksmai, kad būtų reaguojama į nepageidaujamus pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Europos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui , Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų veiksmų pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, kad išspręstų su tokiais pokyčiais susijusias problemas ▐, užtikrindama finansų rinkų dalyvių ir kompetentingų institucijų atitiktį tuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

3.   Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį , jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 2 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per toje dalyje nustatytą laikotarpį, Institucija, jeigu atitinkami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų rinkų dalyviams, gali priimti atskirą finansų rinkų dalyviui skirtą sprendimą, kuriuo pareikalautų imtis būtinų priemonių, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi savo įpareigojimų pagal tuos teisės aktus.

4.   Pagal 3 dalį priimti sprendimai yra viršesni už bet kokį kompetentingų institucijų tuo pat klausimu priimtą ankstesnį sprendimą.

Bet kokie veiksmai, kurių kompetentingos institucijos imasi tais klausimais , dėl kurių priimtas sprendimas pagal 2 arba 3 dalį, turi derėti su tais sprendimais.

11 straipsnis

Kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1.   Nepažeidžiant 9 straipsnyje nustatytų įgaliojimų, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka ar turiniu arba neveikimu tose srityse, kuriose pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus reikalaujama daugiau kaip vienos valstybės narės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, koordinavimo ar bendro sprendimų priėmimo, Institucija savo iniciatyva ar vienos ar daugiau susijusių kompetentingų institucijų prašymu imasi vadovaujančio vaidmens, kad padėtų institucijoms pasiekti susitarimą 2–4 dalyse nustatyta tvarka.

2.   Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytus svarbius terminus ir į reikalo sudėtingumą bei skubumą. Šiame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.

3.   Jeigu pasibaigus taikinimo etapui susijusios kompetentingos institucijos nesusitaria, Institucija 29 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka priima sprendimą, pagal kurį reikalaujama išspręsti nesutarimą bei pareikalauti, kad atitinkamos kompetetingos institucijos imtųsi konkrečių joms privalomų veiksmų pagal Sąjungos teisę.

4.   Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties dėl ES veikimo 258 straipsnį , jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi reikalavimų, kurie jam tiesiogiai taikomi pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus, Institucija priima finansų rinkų dalyviui skirtą atskirą sprendimą, kuriuo pareikalautų imtis būtinų priemonių, įskaitant bet kokios praktikos nutraukimą, kad finansų rinkų dalyvis laikytųsi įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę.

4a.     Pagal 4 dalį priimti sprendimai yra viršesni už bet kokį kompetentingų institucijų tuo pat klausimu priimtą ankstesnį sprendimą. Bet kokie veiksmai, kurių kompetentingos institucijos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi derėti su tais sprendimais.

4b.     35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje pirmininkas pateikia klausimus, dėl kurių kompetentingos institucijos nesutarė, pasiektus susitarimus ir priimtus sprendimus siekiant išspręsti tokius nesutarimus .

11a straipsnis

Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

Jungtinis komitetas remdamasis 11 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia įvairių sektorių kompetentingų institucijų, apibrėžtų šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EBI] ir Reglamento (ES) Nr. …/2010 [EDPPI] 2 straipsnio 2 dalyje, nesutarimus.

12 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

1.   Institucija padeda skatinti ir stebėti veiksmingą , paveikų ir nuoseklų Direktyvoje 2006/48/EB nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir Sąjungos teisės aktų taikymo kolegijose darną. Institucijos darbuotojai turi galėti dalyvauti bet kokioje veikloje, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai vykdo dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.

2.   Institucija vadovauja priežiūros institucijų kolegijų veiklai , jeigu mano, kad tai tinkama. Tuo tikslu ji laikoma „kompetentinga institucija“, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose. Ji bent:

a)

renka visą svarbią informaciją, kai susidaro susirūpinimą keliančios ir kritinės aplinkybės, ir ja dalijasi, siekdama palengvinti priežiūros kolegijų darbą, parengia ir tvarko centrinę sistemą tam, kad tokia informacija būtų prieinama priežiūros institucijų kolegijose veikiančioms kompetentingoms institucijoms;

b)	visoje Sąjungoje pradeda ir koordinuoja testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tam, kad įvertintų finansų įstaigų, ypač nurodytų 12b straipsnyje, atsparumą nepalankiems rinkos pokyčiams, užtikrindama, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygmeniu būtų taikoma kuo nuoseklesnė metodika;

c)	planuoja priežiūros veiklą ir jai vadovauja susirūpinimą keliančiose ir kritinėse situacijose, įskaitant rizikos, kurią finansų įstaigos patiria ar gali patirti, vertinimą; taip pat

d)	prižiūrėti kompetentingų institucijų atliekamas užduotis.

3a.     Institucija gali paskelbti reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas pagal 7, 7e ir 8 straipsnių nuostatas siekdama suderinti priežiūros institucijų kolegijų vykdomą priežiūrą ir priimtą geriausią praktiką. Institucijos turi patvirtinti raštiškus susitarimus dėl kiekvienos kolegijos veiklos, kad būtų užtikrintas visų jų suderintas veikimas.

3b.     Institucija, atlikdama teisiškai įpareigojantį tarpininkės vaidmenį, turėtų turėti galimybę išspręsti kompetentingų priežiūros institucijų nesutarimus 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei atitinkama priežiūros institucijų kolegija negali pasiekti susitarimo, Institucijai gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie taikomi tiesiogiai atitinkamai įstaigai.

12a straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.     Institucija ypač didelį dėmesį turi skirti finansinių paslaugų sutrikimo rizikai, kurią (i) sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių darbo trūkumai ir (ii) kuri gali turėti sunkių neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai (sisteminė rizika) ir šią riziką valdyti. Sisteminiu požiūriu tam tikru laipsniu reikšmės gali turėti bet kokie finansiniai tarpininkai, rinkos ir infrastruktūros.

2.     Institucija, bendradarbiaudama su Europos sisteminės rizikos valdyba, parengia bendruosius kiekybinius ir kokybinius rodiklius (rizikos valdymo sistema), kuriais remiantis tarpvalstybinių finansų rinkų dalyviams, nurodytiems 12b straipsnyje, suteikiami priežiūros reitingai. Šis reitingas turi būti reguliariai peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgiama į esminius įstaigos rizikos pobūdžio pokyčius. Priežiūros reitingas turi būti esminis elementas priimant sprendimą dėl tiesioginės finansiškai silpnos įstaigos priežiūros ar įsikišimo į jos veiklą.

3.     Nepažeidžiant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų nuostatų Institucija prireikus siūlo papildomus reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus ir gaires bei rekomendacijas, susijusias su 12b straipsnyje nurodytomis įstaigomis.

4.     Institucija vykdo tarpvalstybinių įstaigų, kurios gali kelti sisteminę riziką, kaip nustatyta 12b straipsnyje, priežiūrą. Tais atvejais Institucija veikia per kompetentingas institucijas.

5.     Institucija sukuria problemų sprendimų skyrių su įgaliojimais praktiškai įgyvendinti aiškiai apibrėžtą valdymą ir krizės valdymo nuo ankstyvos intervencijos iki sprendimo bei nemokumo procedūros modus operandi ir vadovauti šioms procedūroms.

12b straipsnis

Tarpvalstybinių finansų rinkų dalyvių, kurie gali sukelti sisteminę riziką, nustatymas

1.     Stebėtojų taryba, pasikonsultavusi su ESRV ir laikydamasi 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros, gali nustatyti tarpvalstybinių finansų rinkų dalyvius, kurių priežiūrą dėl jų keliamos sisteminės rizikos galbūt turėtų tiesiogiai vykdyti Institucija arba 12c straipsnyje nurodytas Problemų sprendimo skyrius.

2.     Minėtųjų finansų rinkų dalyvių nustatymo kriterijai turi atitikti Finansinio stabilumo tarybos (FST), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) nustatytus kriterijus.

12c straipsnis

Problemų sprendimo skyrius

1.     Problemų sprendimo skyrius siekia išsaugoti finansinį stabilumą, mažinti plintantį blogą poveikį visai sistemai ir visai ekonomikai, kurį daro sunkumų patiriančios įstaigos, nurodytos 12b straipsnyje, ir, atsižvelgdama į proporcingumo principą, kreditorių hierarchiją ir užtikrindama vienodą tarpvalstybinį požiūrį, siekia riboti su sistemine finansų krize susijusias mokesčių mokėtojų išlaidas.

2.     Problemų sprendimo skyriui suteikiami įgaliojimai atlikti 1 dalyje nurodytas užduotis tam, kad galėtų reabilituoti sunkumus patiriančias įstaigas arba nuspręsti nutraukti neperspektyvių įstaigų veiklą (kai tai būtina siekiant apriboti moralinę riziką). Be kitų veiksmų, šis skyrius galėtų reikalauti koreguoti kapitalą ar likvidumą, veiklos derinius, gerinti procesus, skirti ar keisti vadovus, rekomenduoti garantijas, paskolas ir likvidumo priemones, visišką ar dalinį pardavimą, taikyti vadinamąjį gero banko ir blogo banko modelį arba steigti laikinus bankus (angl. bridge bank), keisti skolas į nuosavą kapitalą (taikant atitinkamus apribojimus) arba laikinai perimti įstaigą valstybės nuosavybėn.

3.     Problemų sprendimo skyrių sudaro Institucijos stebėtojų tarybos paskirti ekspertai, kurie turi žinių ir patirties finansų įstaigų pertvarkymo, konsolidavimo ir likvidavimo srityse.

12d straipsnis

Europos investuotojų garantijų programų sistema

1.     Institucija padeda stiprinti nacionalines investuotojų kompensavimo sistemas (IKS) užtikrindama, kad šios sistemos būtų deramai finansuojamos iš finansų įstaigų, įskaitant rinkų dalyvius, kurių pagrindinė būstinė yra trečiosiose šalyse, įnašų, ir užtikrina aušto lygio visų investuotojų apsaugą naudojantis Sąjungos mastu suderinta sistema, kurią taikant nedaroma poveikio abipusės garantijos programų stabilizavimo vaidmeniui, jei jos atitinka Europos Sąjungos standartus.

2.     8 straipsnis, susijęs su Institucijos įgaliojimais priimti gaires ir rekomendacijas, taikomas investuotojų garantijų sistemoms.

3.     Komisija gali priimti techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, nurodytus 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisės aktuose, šio reglamento 7–7d straipsniuose nustatyta tvarka.

12e straipsnis

Europos problemų sprendimo ir finansavimo tvarkos sistema

1.     Turi būti sukurtas Europos vertybinių popierių ir rinkų stabilumo fondas siekiant didinti finansų sistemos sąnaudų internalizavimą ir padėti finansiškai silpniems tarpvalstybinių finansų rinkų dalyviams spręsti krizes. Tik vienoje valstybėje narėje veikiantys finansų rinkų dalyviai turi turėti galimybę prisidėti prie fondo. Europos vertybinių popierių ir rinkų stabilumo fondas turi priimti tinkamas priemones siekiant išvengti, kad dėl galimybės pasinaudoti pagalba nekiltų moralinė žala.

2.     Europos vertybinių popierių ir rinkų stabilumo fondas finansuojamas iš tiesioginių visų pagal 12b straipsnį nustatytų tarpvalstybinių finansų rinkų dalyvių įmokų ir dalyvių, kurie nusprendė dalyvauti sistemoje pagal 1 dalį, įmokų. Šie įnašai yra proporcingi rizikos, kurią kelia kiekvienas finansų rinkų dalyvis, lygiui. Reikalaujamų įnašų lygmenys turi būti nustatomi atsižvelgiant į bendresnes ekonomines sąlygas, pvz., skolinimo pramonei ir MVĮ pajėgumus, ir finansų rinkų dalyvių būtinybę išsaugoti kapitalą ir jį panaudoti kitiems reguliavimo ir veiklos reikalavimams.

3.     Europos stabilumo fondą valdo Institucijos penkeriems metams paskirta valdyba. Valdybos nariai išrenkami iš darbuotojų, kuriuos siūlo nacionalinės institucijos. Be to, Fondas įsteigia konsultacinę valdybą, kurioje dalyvauja balsavimo teisės neturintys finansų rinkų dalyvių, kurie yra Fondo nariai, atstovai. Fondo valdyba gali pasiūlyti, kad Institucija perduotų savo likvidumo valdymą gerą reputaciją turinčioms institucijoms (pvz., EIB). Šios lėšos turėtų būti investuotos į saugias ir likvidžias priemones.

13 straipsnis

Užduočių ir pareigų perdavimas

1.   Kompetentingos institucijos gali ▐ perduoti užduotis ir pareigas Institucijai arba kitoms kompetentingoms institucijoms, kurioms perduodamos pareigos , sutikus, remiantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis . Valstybės narės gali nustatyti konkrečias nuostatas dėl perdavimo, kurios turi būti vykdomos, kol jų kompetentingos institucijos sudarys tokius susitarimus, ir gali apriboti perduodamų užduočių ir pareigų apimtį tiek, kiek tai būtina veiksmingai tarpvalstybinių finansų rinkų dalyvių ar grupių priežiūrai.

2.   Institucija skatina ir palengvina užduočių ir pareigų perdavimą tarp kompetentingų institucijų, nustatydama užduotis ir pareigas, kurios gali būti perduotos arba vykdomos bendrai, ir skatindama vadovautis gerąja patirtimi.

2a.     Kai perduodamos pareigos, perskirstomos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos kompetencijos sritys. Institucijos, kuriai perduodamos pareigos, valstybės teisė reglamentuoja procedūrą, vykdymo užtikrinimą ir administracinę bei teisminę peržiūrą, susijusią su perduodamomis pareigomis.

3.   Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.

Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą susitarimą.

Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų atitinkamą visų susijusių šalių informavimą.

14 straipsnis

Bendri priežiūros principai

1.   Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrus Europos priežiūros principus ir nuoseklią priežiūros praktiką ir užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Europos Sąjungoje ir vykdo šią būtiniausią veiklą:

a)	teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;

b)	skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija, visiškai laikantis atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose nustatytų taikomų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;

c)	padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus , ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 2a dalį ;

d)	peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus;

e)	rengia konkrečių sektorių ir horizontalias įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, sudaro sąlygas keistis darbuotojais ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis komandiruočių programomis ir kitomis priemonėmis.

2.   Institucija gali atitinkamai rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad skatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.

15 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas

1.   Institucija periodiškai organizuoja ir atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimo analizę, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą. Tam Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas institucijas. Atliekant tarpusavio vertinimus atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus vertinimus atitinkamos kompetentingos institucijos atžvilgiu.

2.   Atliekant tarpusavio vertinimą vertinami toliau nurodyti dalykai, bet jais neapsiribojama:

a)

kompetentingos institucijos išteklių ir valdymo nuostatų, išteklių skyrimo ir darbuotojų kompetencijos tinkamumas, skiriant ypatingą dėmesį veiksmingam 7–7e straipsniuose nurodytų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;

b)	Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos (įskaitant pagal 7 ir 8 straipsnius priimtų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, gairių ir rekomendacijų taikymą) konvergencijos laipsnis ir mastas, kuriuo priežiūros praktika pasiekiama Sąjungos teisėje nustatytų tikslų;

c)	tam tikrų kompetentingų institucijų sukaupta geroji patirtis, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms kompetentingoms institucijoms;

d)	nuostatų, priimtų taikant Sąjungos teisę, įgyvendinimo užtikrinimo, įskaitant administracines priemones ir sankcijas, paskirtas atsakingiems asmenims tais atvejais , kai minėtųjų nuostatų nebuvo laikomasi, konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis.

3.   Remdamasi tarpusavio vertinimu, Institucija gali paskelbti gaires ir rekomendacijas , kaip nurodyta 8 straipsnyje, susijusioms kompetentingoms institucijoms. Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus rengdama techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektą pagal 7–7e straipsnius. Kompetentingos institucijos stengiasi atsižvelgti į Institucijos teikiamas konsultacijas. Jeigu kompetentinga institucija neatsižvelgia į tas konsultacijas, ji praneša Institucijai tokio sprendimo priežastis.

Institucija viešai paskelbia pažangiosios patirties pavyzdžius, kuriuos galima nustatyti remiantis tarpusavio vertinimu. Be to, visi kiti tarpusavio vertinimų rezultatai gali būti skelbiami viešai gavus kompetentingos institucijos, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, sutikimą.

16 straipsnis

Koordinavimo funkcija

Institucija atlieka bendrą kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą, įskaitant atvejus, kai dėl nepalankių pokyčių gali kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba Europos Sąjungos finansų sistemos stabilumui.

Institucija remia koordinuotą Sąjungos atsaką, inter alia, šiomis priemonėmis:

1)	sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;

2)	nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms susijusioms kompetentingoms institucijomis, apimtį ir , jei įmanoma ir tinkama, tikrindama jos patikimumą;

3)	▐ kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nepažeisdama 11 straipsnio, vykdydama neprivalomą tarpininkavimą ;

4)	nedelsiant pranešdama ESRV apie bet kokią galimą kritinę padėtį ;

4a)	imdamasi visų tinkamų priemonių esant pokyčiams, kurie gali sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, kad galėtų palengvinti veiksmų, kurių ėmėsi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą;

4b)

centralizuotai kaupdama informaciją, gautą pagal 12 ir 20 straipsnius iš kompetentingų institucijų vykdant reguliavimo įsipareigojimus teikti ataskaitas, susijusias su įstaigomis, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Institucija dalijasi informacija su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

17 straipsnis

Rinkos pokyčių vertinimas

1.   Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius savo kompetencijos srityje ir, jeigu būtina, praneša Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, Europos bankininkystės institucijai, ESRV ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir silpnąsias vietas. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose finansų rinkų dalyviai veikia, ekonominę analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio jiems vertinimą.

1a.    ▐ Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, inicijuoja ir koordinuoja ▐ finansų rinkų dalyvių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams Sąjungos masto vertinimus. Tam Institucija parengia šias kompetentingoms institucijoms taikyti skirtas priemones:

a)	bendras metodikas, kaip vertinti ekonominių scenarijų poveikį atskiro pagrindinio finansų rinkų dalyvio finansinei padėčiai;

b)	bendrus metodus, kaip pranešti apie šių ▐ finansų rinkų dalyvių atsparumo vertinimų rezultatus;

ba)	bendrus metodus, kaip vertinti ypatingų produktų ir paskirstymo procesų poveikį rinkos dalyvio finansinei pozicijai ir indėlininkų, investuotojų ir vartotojų informavimui.

2.   Nepažeisdama Reglamente (EB) Nr. …/2010 [ESRV] nustatytų ESRV užduočių, Institucija mažiausiai kartą per metus ir, jeigu reikia, dažniau teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir silpnųjų vietų vertinimus pagal kompetenciją.

Institucija įtraukia į šiuos vertinimus pagrindinės rizikos ir silpnųjų vietų klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.

3.   Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija bei Europos bankininkystės institucija , pasitelkdama Jungtinį komitetą, Institucija užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir silpnąsias vietas visuose sektoriuose.

18 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

1.    Nepažeisdama Sąjungos institucijų ir valstybių narių kompetencijos, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su ▐ priežiūros institucijomis , tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis . Pagal šiuos susitarimus nenustatomos teisinės prievolės Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir neužkertamas kelias valstybėms narėms ir kompetentingoms jų institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis.

2.    Institucija padeda rengti su trečiųjų šalių priežiūros tvarka susijusius sprendimus dėl lygiavertiškumo pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus.

3.     28 straipsnio 4a dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia administracinius susitarimus, dėl kurių susitarta su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiųjų šalių administracijomis, ir teikia pagalbą rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo.

19 straipsnis

Kitos užduotys

1.   Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.

1a.     Tais atvejais, kai Institucija techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projekto nepateikia iki termino, nustatyto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose, arba kai terminas nenustatytas, Komisija gali paprašyti tokio projekto ir nustatyti jo pateikimo terminą.

Komisija, atsižvelgiant į klausimo skubumą, prašo techninių reguliavimo ar įgyvendinimo standartų projektą pateikti prieš terminą, nustatytą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose. Tokiu atveju Komisija pateikia atitinkamą pagrindimą.

2.   Riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuriam taikoma Direktyva 2007/44/EB ir kuriam toje direktyvoje reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų , srityje Institucija gali ▐ vienos iš atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu priimti ir skelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo , bet nesusijusio su Direktyvos 2006/48/EB 19a straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais . Nuomonė skelbiama greitai ir bet kuriuo atveju prieš pasibaigiant Direktyvoje 2007/44/EB nustatytam vertinimo laikotarpiui . 20 straipsnis taikomas sritims, dėl kurių Institucija gali priimti nuomonę .

20 straipsnis

Informacijos rinkimas

1.   Institucijai paprašius, valstybių narių kompetentingos institucijos ▐ teikia Institucijai visą šiuo reglamentu jai skirtoms pareigoms atlikti būtiną informaciją , jeigu adresatas turi juridinę teisę susipažinti su atitinkamais duomenimis ir su sąlyga, kad prašymas pateikti informaciją būtinas atsižvelgiant į tos pareigos pobūdį .

1a.    Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją reguliariais intervalais. Šiems prašymams, jei įmanoma, naudojamos bendros ataskaitų teikimo formos.

1b.     Bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija gali teikti visą informaciją, kurios reikia, kad ši kompetentinga institucija galėtų vykdyti savo funkcijas laikydamasi profesinės paslapties prievolių, nustatytų šį sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose ir 56 straipsnyje.

1c.     Prieš prašydama informacijos pagal šį straipsnį ir siekdama išvengti įpareigojimų teikti ataskaitas dubliavimo, Institucija pirmiausia atsižvelgia į turimus svarbius statistinius duomenis, surinktus, išplatintus ir parengtus Europos statistikos sistemos bei Europos centrinių bankų sistemos.

2.   Jei šios informacijos nėra arba kompetentingos institucijos ir kitos valstybių narių valdžios institucijos nepateikia jos jos laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą kitoms priežiūros institucijoms, atitinkamos valstybės narės finansų ministerijai, jei ji disponuoja su rizikos ribojimu susijusia informacija, centriniam bankui ar statistikos biurui .

2a.     Jei šios informacijos nėra arba ji pagal 1, 1a, 1b, 1c ar 2 dalį nepateikiama laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą tiesiogiai atitinkamiems finansų rinkų dalyviams. Motyvuotame prašyme paaiškinama, kodėl reikalingi duomenys apie atitinkamą atskirą finansų rinkų dalyvį.

Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 2 ir 2a dalis.

Institucijai paprašius, kompetentingos institucijos ▐ padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.

3.   Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik šiuo reglamentu jai skirtoms pareigoms atlikti.

21 straipsnis

Santykiai su ESRV

1.   Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.

2.    Institucija reguliariai teikia ESRV naujausią valdybos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. …/ 2010 [ESRV] [15] straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami visi jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie nepateikti santraukos ar suvestinės forma. Institucija bendradarbiaudama su ESRV parengia atitinkamas slaptos informacijos, ypač susijusios su atskirais finansų rinkų dalyviais, perdavimo vidaus procedūras.

3.   Vadovaudamasi 4 ir 5 dalimis, Institucija užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl ESRV įspėjimų ir rekomendacijų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. …/2010 [ESRV] [16] straipsnyje.

4.   Gavusi Europos sisteminės rizikos valdybos Institucijai skirtą įspėjimą ar rekomendaciją, Institucija nedelsdama sušaukia stebėtojų tarybos posėdį ir įvertina tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui.

Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nustatytus klausimus.

Jeigu Institucija nesiima tolesnių priemonių rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina Europos Parlamentui, Tarybai ir ESRV tokio sprendimo priežastis.

5.   Gavusi Europos sisteminės rizikos valdybos kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai skirtą įspėjimą ar rekomendaciją, Institucija, kai tinka, pasinaudoja jai šiuo reglamentu suteiktais įgaliojimais siekdama užtikrinti, kad laiku būtų imtasi tolesnių veiksmų.

Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis nurodo to priežastis stebėtojų tarybai ir jas apsvarsto.

Teikdama Tarybai ir ESRV informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. …/2010 [ESRV] [17] straipsnį, kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į stebėtojų tarybos nuomonę.

6.   Atlikdama šiame reglamente nustatytas užduotis, Institucija kiek tik įmanoma atsižvelgia į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas.

22 straipsnis

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė

1.   Siekiant padėti sudaryti sąlygas konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė. Su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių imamasi pagal 7 straipsnį dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, prireikus bei jei tie veiksmai nesusiję su atskirais finansų rinkų dalyviais, pagal 8 straipsnį dėl gairių ir rekomendacijų. Jei būtina skubiai imtis veiksmų ir konsultacijos tampa neįmanomos, kiek įmanoma greičiau informuojama Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė.

Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė susitinka bent keturis kartus per metus.

2.   Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupę sudaro 30 narių, kurie skiriami užtikrinant proporcingą Sąjungos ▐ investicinių įmonių, jų darbuotojų atstovų , taip pat vartotojų, bankininkystės paslaugų naudotojų ir MVĮ įgaliotinių atstovavimą. Ne mažiau kaip penki nariai yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai. Finansų rinkų dalyviams atstovaujančių narių skaičius yra ne didesnis kaip 10 narių.

3.   Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės narius skiria Institucijos stebėtojų taryba, atsižvelgdama į susijusių suinteresuotųjų šalių pasiūlymus.

Priimdama sprendimą, stebėtojų taryba kiek įmanoma stengiasi užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotosioms šalims iš visos Europos Sąjungos .

4.    Institucija ▐ Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupei suteikia visą būtiną informaciją ir užtikrina deramas sekretoriato paslaugas.

▐ Nustatomos tinkamos suinteresuotųjų šalių grupės narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, kelionės išlaidų kompensacijos .Grupė gali sudaryti darbo grupes dėl techninių klausimų. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės nariai eina savo pareigas pustrečių metų, o šiam laikotarpiui pasibaigus rengiama nauja atrankos procedūra.

Nariai pareigas gali eiti dvi kadencijas iš eilės.

5.   Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė gali teikti Institucijai nuomones ir patarimus bet kokiu su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdama 7 –7e , 8, 14, 15 ir 17 straipsniuose nurodytoms užduotims .

6.   Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupė priima savo darbo tvarkos taisykles , remdamasi dviejų trečdalių narių susitarimu .

7.   Institucija viešai skelbia Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupės nuomones ir patarimus bei konsultacijų su ja rezultatus.

23 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 10 straipsnio 2 dalį arba pagal 11 straipsnį priimtas sprendimas daro tiesioginę ir labai didelę neigiamą įtaką jos fiskalinei atsakomybei, ji per dešimt darbo dienų nuo pranešimo kompetentingai institucijai apie Institucijos sprendimą dienos praneša Institucijai ir Komisijai ir Europos Parlamentui , kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins. Valstybė narė savo pranešime pagrindžia tokį sprendimą ir pateikia poveikio vertinimą nurodydama, kiek sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.

2.   Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar patvirtina savo sprendimą, ar jį pakeičia arba panaikina.

Jeigu Institucija patvirtina savo sprendimą arba jį pakeičia , Taryba ▐ priima sprendimą, ar Institucijos sprendimas turėtų būti patvirtintas, ar panaikintas . Sprendimas dėl Institucijos sprendimo patvirtinimo priimamas paprasta narių balsų dauguma. Sprendimas dėl Institucijos sprendimo panaikinimo priimamas kvalifikuotąja narių balsų dauguma. Nė vienu iš šių atvejų neturi būti atsižvelgiama į susijusių narių balsavimą.

3.   Jeigu Taryba nepriima sprendimo per dešimt darbo dienų 10 straipsnyje nurodytu atveju ir per mėnesį 11 straipsnyje nurodytu atveju , laikoma, kad Institucijos sprendimas patvirtintas.

3a.     Jei vadovaujantis pagal 10 straipsnį priimtu sprendimu reikia panaudoti lėšas pagal 12d ar 12e straipsnį, valstybės narės gali nesikreipti į Tarybą, kad būtų patvirtintas ar panaikintas Institucijos priimtas sprendimas.

24 straipsnis

Sprendimų priėmimo procedūros

1.   Prieš priimdama šiame reglamente numatytus sprendimus, Institucija praneša visiems nurodytiems adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę šiuo klausimu, visiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą , sudėtingumą ir galimas pasekmes . Tai mutatis mutandis taikoma rekomendacijoms, kaip nurodyta 9 straipsnio 4 dalyje.

2.   Institucijos sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie pagrįsti.

3.   Institucijos sprendimų adresatams pranešama apie teisės gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.

4.   Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 10 straipsnio 2 ar 3 dalį, ji peržiūri tą sprendimą tinkamais intervalais.

5.   Sprendimai, kuriuos Institucija priima pagal 9, 10 ir 11 straipsnius, skelbiami viešai ir juose nurodoma susijusios kompetentingos institucijos ar finansų rinkų dalyvių tapatybė bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtam finansų rinkų dalyvių interesui apsaugoti savo verslo paslaptis arba galėtų sukelti rimtą pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Europos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui .

III   SKYRIUS

ORGANIZACIJA

1   skirsnis

Stebėtojų taryba

25 straipsnis

Sudėtis

1.   Stebėtojų tarybą sudaro:

a)	pirmininkas, kuris nebalsuoja;

b)	nacionalinės valdžios institucijų , kompetentingų prižiūrėti finansų rinkų dalyvius kiekvienoje valstybėje narėje, vadovai, kurie asmeniškai dalyvauja posėdžiuose bent du kartus per metus ;

c)	vienas Komisijos atstovas, kuris nebalsuoja;

d)	vienas ESRV atstovas, kuris nebalsuoja;

e)	po vieną kitų dviejų Europos priežiūros institucijų atstovą, kurie nebalsuoja.

1a.     Stebėtojų taryba reguliariai bent du kartus per metus rengia posėdžius su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų šalių grupe.

2.   Kiekviena kompetentinga institucija ▐ turi paskirti iš savo įstaigos ▐ aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą stebėtojų tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

2a.     Valstybėse narėse, kuriose yra daugiau nei viena institucija, kompetentinga vykdyti priežiūrą pagal šį reglamentą, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Tačiau tais atvejais, kai punktas, kurį turi svarstyti stebėtojų taryba, nepriklauso nacionalinės institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali įtraukti atitinkamos nacionalinės institucijos atstovą, kuris nebalsuoja.

3.   Kad būtų galima veikti pagal Direktyvą 97/9/EB, 1 dalies b punkte nurodytą stebėtojų tarybos narį, jei tinkama, gali lydėti investuotojų garantijų sistemas kiekvienoje valstybėje narėje administruojančios atitinkamos įstaigos atstovas, kuris nebalsuoja.

4.   Stebėtojų taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.

Vykdomasis direktorius gali dalyvauti stebėtojų tarybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

26 straipsnis

Vidaus komitetai ir grupės

1.   Stebėtojų taryba gali steigti vidaus komitetus ar grupes stebėtojų tarybai priskirtoms specialioms užduotims atlikti ir gali numatyti tam tikrų aiškiai apibrėžtų užduočių ir sprendimų perdavimą vidaus komitetams ar grupėms, valdybai arba pirmininkui.

2.   Siekdama 11 straipsnio tikslų, stebėtojų taryba suformuoja proporcingos narių sudėties nepriklausomą grupę nešališkam nesutarimų sprendimui palengvinti, kurią sudaro pirmininkas ir du jos nariai, kurie nėra nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir nėra suinteresuoti konfliktu bei neturi tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis .

2a.     Taikydama 11 straipsnio 2 dalį grupė pasiūlo, kad stebėtojų taryba 29 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka priimtų galutinį sprendimą.

2b.     Stebėtojų taryba priima 2 dalyje nurodytos grupės darbo tvarkos taisykles.

27 straipsnis

Nepriklausomumas

Atlikdami šiuo reglamentu jiems skirtas užduotis, stebėtojų tarybos pirmininkas ir balsuojantys nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai vadovaudamiesi vien tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos ir bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti poveikio stebėtojų tarybos nariams jiems atliekant savo užduotis.

28 straipsnis

Užduotys

1.   Stebėtojų taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą.

2.   Stebėtojų taryba priima nuomones, rekomendacijas ir sprendimus bei teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.

3.   Stebėtojų taryba skiria pirmininką.

4.   Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. stebėtojų taryba, remdamasi valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Darbo programa priimama nepažeidžiant metinio biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

4a.     Valdyba, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos pasiūlymą, priima metinę Institucijos veiklos, įskaitant pirmininko pareigų atlikimą, ataskaitą, remdamasi 38 straipsnio 7 dalyje nurodytos ataskaitos projektu, ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita paskelbiama viešai.

5.   Stebėtojų taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinio biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.

6.   Stebėtojų taryba priima biudžetą ▐ pagal 49 straipsnį.

7.   Stebėtojų taryba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones pirmininkui ir vykdomajam direktoriui ir gali pašalinti juos iš pareigų pagal atitinkamai 33 straipsnio 5 dalį arba 36 straipsnio 5 dalį.

29 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Stebėtojų taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma remdamasi principu „kiekvienam po vieną balsą“ .

Dėl 7 ir 8 straipsniuose nurodytų aktų ir priemonių bei sprendimų, priimamų pagal VI skyrių, bei nukrypstant nuo pirmos pastraipos, stebėtojų taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie Europos Sąjungos sutarties bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

Dėl sprendimų, priimamų pagal 11 straipsnio 3 dalį, sprendimų, kuriuos priima konsoliduojanti priežiūros institucija, atvejais grupės pasiūlytas sprendimas laikomas priimtu, jeigu jis patvirtinamas paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai jis atmetamas narių, sudarančių blokuojančią mažumą, balsais, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir prie Europos Sąjungos sutarties bei SESV pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.

Visų kitų sprendimų, priimamų pagal 11 straipsnio 3 dalį, atvejais grupės pasiūlytas sprendimas priimamas paprasta stebėtojų tarybos narių balsų dauguma remiantis principu „kiekvienam po vieną balsą“.

2.   Stebėtojų tarybos posėdžius sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba trečdalio jos narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

3.   Stebėtojų taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas viešai paskelbia.

4.   Darbo tvarkos taisyklėse išsamiai nustatoma balsavimo tvarka, įskaitant tam tikrais atvejais taisykles dėl kvorumo. Nebalsuojantys nariai ir stebėtojai, išskyrus pirmininką ir vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose stebėtojų tarybos diskusijose, susijusiose su atskirais finansų rinkų dalyviais, nebent 61 straipsnyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose būtų nustatyta kitaip.

2   skirsnis

Valdyba

30 straipsnis

Sudėtis

1.   Valdybą sudaro pirmininkas ▐ ir stebėtojų tarybos balsuojančių narių iš stebėtojų tarybos narių išrinkti dar šeši nariai.

Kiekvienas narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti valdybos narį, jei tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.

Stebėtojų tarybos išrinktų narių kadencija trunka pustrečių metų. Ji gali būti pratęsta vieną kartą. Valdybos sudėtis subalansuota ir proporcinga bei atspindi visą Europos Sąjungą. Kadencijos iš dalies sutampa, ir taikoma tinkama rotacijos tvarka.

2.   Valdybos sprendimai priimami dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą.

Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas dalyvauja valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 49 straipsnyje nurodytais klausimais.

Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas viešai paskelbia.

3.   Valdybos posėdžius sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba mažiausiai trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.

Valdyba susirenka prieš kiekvieną stebėtojų tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip būtina. Valdyba susirenka į ▐ posėdžius bent penkis kartus per metus.

4.   Atsižvelgiant į darbo tvarkos taisykles, valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Nebalsuojantys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.

31 straipsnis

Nepriklausomumas

Valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai vadovaudamiesi vien tik visos Sąjungos interesais, neprašo jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Nei viena valstybė narė, nei Europos Sąjungos institucija ar organas, nei kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti įtakos valdybos nariams.

32 straipsnis

Užduotys

1.   Valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai skirtas užduotis.

2.   Valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima stebėtojų taryba.

3.   Valdyba naudojasi savo biudžeto įgaliojimais pagal 49 ir 50 straipsnius.

4.   Valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 54 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.

5.   Valdyba priima specialias nuostatas dėl teisės susipažinti su Institucijos dokumentais pagal 58 straipsnį.

6.   Valdyba , remdamasi 38 straipsnio 7 dalyje nurodytos ataskaitos projektu, pateikia metinę Institucijos veiklos , įskaitant pirmininko pareigų atlikimą, ataskaitą stebėtojų tarybai, kuri ją patvirtina ir pateikia ▐ Europos Parlamentui ▐.

7.   Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas viešai paskelbia.

8.   Valdyba skiria ir šalina apeliacinės tarybos narius pagal 44 straipsnio 3 dalį ir 44 straipsnio 5 dalį.

3   skirsnis

Pirmininkas

33 straipsnis

Skyrimas ir užduotys

1.   Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visą darbo dieną dirbantis nepriklausomas specialistas.

Pirmininkas atsako už stebėtojų tarybos darbo parengimą ir pirmininkauja stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžiams.

2.   Pirmininką skiria stebėtojų taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą bei su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, pagal atviros atrankos procedūrą , kurią rengia ir kuriai vadovauja Komisija .

Komisija pateikia Europos Parlamentui trumpąjį trijų kandidatų sąrašą. Surengęs šių kandidatų klausymus, Europos Parlamentas išrenka vieną iš tų kandidatų. Tokiu būdu atrinktą kandidatą skiria stebėtojų taryba.

Stebėtojų taryba taip pat iš savo narių išrenka pakaitinį narį, kuris atliktų pirmininko pareigas jam nesant. Pakaitinis narys negali būti valdybos narys.

3.   Pirmininko kadencija trunka penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4.   Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos stebėtojų taryba įvertina:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir reikalavimus per kelerius ateinančius metus.

Stebėtojų taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti pirmininko kadenciją, jeigu tam pritaria Europos Parlamentas.

5.    Pirmininką gali pašalinti iš pareigų tik Europos Parlamentas remdamasis stebėtojų tarybos sprendimu ▐.

Pirmininkas negali trukdyti stebėtojų tarybai svarstyti su pirmininku susijusius klausimus, visų pirma dėl būtinybės pašalinti jį (arba ją) iš pareigų, ir nedalyvauja su tokiu klausimu susijusiuose svarstymuose.

34 straipsnis

Nepriklausomumas

Nepažeidžiant stebėtojų tarybos vaidmens pirmininko užduočių atžvilgiu, pirmininkas neprašo Bendrijos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ir bet kokia kita viešoji ar privačioji įstaiga nesiekia daryti poveikio pirmininkui jam vykdant savo pareigas.

Vadovaujantis 54 straipsnyje nurodytais Tarnybos nuostatais, baigusiam tarnybą pirmininkui toliau taikoma pareiga sąžiningai ir apdairiai elgtis duodant sutikimą eiti tam tikras pareigas ar gaunant išmokas.

35 straipsnis

Ataskaita

1.   Europos Parlamentas ir Taryba gali pakviesti pirmininką ar jo (jos) pakaitinį narį, visiškai paisydamas jo (jos) nepriklausomumo, ▐ daryti pareiškimą . Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir paprašius atsako į visus jo narių pateiktus klausimus.

2.    Paprašius ir ne vėliau kaip 15 dienų prieš darydamas 1 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas raštu atsiskaito Europos Parlamentui apie Institucijos veiklą.

2a.     Kartu 7a–7e, 8, 9, 10, 11a ir 18 straipsniuose nurodyta informacija, ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc prašo Europos Parlamentas.

4   skirsnis

Vykdomasis direktorius

36 straipsnis

Skyrimas

1.   Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visą darbo dieną dirbantis nepriklausomas specialistas.

2.   Vykdomąjį direktorių skiria stebėtojų taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų rinkų dalyvių ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį, pagal atviros atrankos procedūrą , po to, kai patvirtina Europos Parlamentas .

3.   Vykdomojo direktoriaus kadencija trunka penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą.

4.   Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus penkerių metų kadencijos pabaigos stebėtojų taryba atlieka įvertinimą.

Stebėtojų taryba visų pirma įvertina:

a)	per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;

b)	Institucijos pareigas ir reikalavimus per kelerius ateinančius metus.

Stebėtojų taryba, atsižvelgdama į vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

5.   Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik stebėtojų tarybos sprendimu.

37 straipsnis

Nepriklausomumas

Nepažeidžiant atitinkamų valdybos ir stebėtojų tarybos vaidmenų vykdomojo direktoriaus užduočių atžvilgiu, vykdomasis direktorius neprašo nurodymų iš jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar Institucijai nepriklausančio asmens ir jais nesivadovauja.

Valstybės narės, Sąjungos institucijos ir kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti poveikio vykdomajam direktoriui jam vykdant savo pareigas.

Vadovaujantis 54 straipsnyje nurodytais Tarnybos nuostatais, baigusiam tarnybą vykdomajam direktoriui toliau taikoma pareiga sąžiningai ir apdairiai elgtis duodant sutikimą eiti tam tikras pareigas ar gaunant išmokas.

38 straipsnis

Užduotys

1.   Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia valdybos darbą.

2.   Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą vadovaujant stebėtojų tarybai ir kontroliuojant valdybai.

3.   Vykdomasis direktorius imasi būtinų priemonių Institucijos veikimui užtikrinti pagal šį reglamentą, visų pirma priima vidaus administracines taisykles ir skelbia pranešimus.

4.   Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 32 straipsnio 2 dalyje.

5.   Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 32 straipsnio 2 dalyje.

6.   Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 49 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 50 straipsnį.

7.   Vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia ▐ ataskaitos projektą, kuriame yra skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis apie finansinius ir administracinius reikalus.

8.   Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 54 straipsnyje nustatytais įgaliojimais ir tvarko darbuotojų reikalus.

IV   SKYRIUS

EUROPOS FINANSŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ SISTEMA

1     skirsnis

Europos priežiūros institucija (Jungtinis komitetas)

40 straipsnis

Steigimas

1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Jungtinis komitetas ) .

2.   Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis EPI ir užtikrina darbo nuoseklumą įvairiuose sektoriuose , visų pirma susijusiuose su:

—	finansiniais konglomeratais;

—	apskaita ir auditu;

—	finansinio stabilumo srityje atliekamomis riziką ribojančių mikrorodiklių analizėmis, susijusiomis su tarpsektoriniais pokyčiais, rizika ir trūkumais;

—	mažmeniniais investiciniais produktais;

—	kovos su pinigų plovimu priemonėmis; taip pat

—	keitimusi informacija su Europos sisteminės rizikos valdyba, taip pat Europos sisteminės rizikos valdybos ir Europos priežiūros institucijų bendradarbiavimo plėtojimu.

3.    Jungtiniam komitetui Europos priežiūros institucijos paskiria darbuotojus, kurie vykdo sekretoriato veiklą. Institucija skiria pakankamai išteklių ▐ administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms padengti .

40a straipsnis

Priežiūra

Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas sprendžia nesutarimus pagal šio reglamento 42 straipsnį.

41 straipsnis

Sudėtis

1.   Jungtinį komitetą sudaro ▐ Europos priežiūros institucijų pirmininkai ir, kai taikoma, pagal 43 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.

2.   Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto valdybos, taip pat 43 straipsnyje minėtų pakomitečių posėdžius kaip stebėtojai.

3.    Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmininkų metinės rotacijos principu. Pagal šio straipsnio 3 dalį paskirtas Jungtinio komiteto pirmininkas taip pat skiriamas Europos sisteminės rizikos valdybos pirmininko pavaduotoju .

4.    Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia. Taisyklėse gali būti nurodyti papildomi Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas susitinka bent kartą per du mėnesius.

42 straipsnis

Bendrosios pozicijos ir bendrieji aktai

Vykdydama II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija, kai tinka, siekia suformuoti bendrą poziciją su atitinkamai Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos) ir Europos priežiūros institucija (bankininkystė) .

Aktus pagal šio reglamento 7, 9, 10 arba 11 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurio kito šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės akto taikymu, kuris taip pat patenka į ▐ Europos priežiūros institucijos (draudimas ir profesinės pensijos) ar Europos priežiūros institucijos (bankininkystė) kompetencijos sritį, lygiagrečiai priima atitinkamai Institucija, ▐ Europos priežiūros institucija (draudimas ir profesinės pensijos) ir Europos priežiūros institucija (bankininkystė) .

43 straipsnis

Pakomitečiai

1.    Siekiant 42 straipsnio tikslų įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.

2.    Tą pakomitetį sudaro 41 straipsnio 1 dalyje minėti asmenys ir vienas kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos dabartinio personalo aukšto lygio atstovas.

3.    Pakomitetis iš savo narių išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto narys.

4.    Jungtinis komitetas gali steigti papildomų pakomitečių.

3   skirsnis

Apeliacinė taryba

44 straipsnis

Sudėtis

1.   Apeliacinė taryba – jungtinė trijų Europos priežiūros institucijų įstaiga.

2.   Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi būti geros reputacijos bei turi turėti dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių ir profesinės patirties , įskaitant patirtį priežiūros klausimais, įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, vertybinių popierių ar kitų finansinių paslaugų srityje, tačiau tai negali būti dabartiniai kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Europos Sąjungos įstaigų darbuotojai. Dauguma apeliacinės tarybos narių turi pakankamai teisės žinių, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos įgaliojimų vykdymo klausimais.

Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.

Apeliacinės tarybos sprendimai priimami bent keturių iš šešių jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai apskųstam sprendimui taikomas šis reglamentas, šiai keturių narių daugumai turi priklausyti bent vienas iš dviejų Institucijos paskirtų apeliacinės tarybos narių.

Apeliacinę tarybą prireikus sušaukia jos pirmininkas.

3.   Du apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto trumpojo sąrašo, sudaryto po viešo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skiria Institucijos valdyba, prieš tai pasitarusi su stebėtojų taryba.

Kiti nariai skiriami pagal Reglamentą (EB) Nr. …/2010 [ EBI ] ir Reglamentą (EB) Nr. …/2010 [ EVPRI ].

4.   Apeliacinės tarybos narių kadencija trunka penkerius metus. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.

5.   Institucijos valdybos paskirtas apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų savo kadencijos laikotarpiu, nebent jis pripažintas kaltu dėl rimto nusižengimo ir valdyba, pasitarusi su stebėtojų taryba, priima atitinkamą sprendimą.

6.   ▐ Europos bankininkystės institucija , ▐ Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, užtikrina tinkamą apeliacinės tarybos veiklos paramą ir sekretoriato paslaugas.

45 straipsnis

Nepriklausomumas ir nešališkumas

1.   Apeliacinės tarybos nariai priima sprendimus nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos valdyboje ar jos stebėtojų taryboje.

2.   Apeliacinės tarybos nariai negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu yra kaip nors asmeniškai juo suinteresuoti arba jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai, arba jeigu dalyvavo priimant skundžiamą sprendimą.

3.   Jeigu kuris nors apeliacinės tarybos narys dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba dėl bet kokios kitos priežasties mano, kad kolega narys neturėtų dalyvauti kuriame nors apeliaciniame procese, jis atitinkamai informuoja apeliacinę tarybą.

4.   Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba įtarusi apeliacinės tarybos narį šališkumu.

Prieštaravimo pagrindas negali būti narių pilietybė ir nėra priimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitokios procesinės priemonės, o ne prieštaravo apeliacinės tarybos sudėčiai.

5.   Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant susijusiam nariui.

Tam sprendimui priimti susijusį narį apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys, nebent jis atsidurtų panašioje padėtyje. Tokiu atveju pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš turimų pakaitinių narių.

6.   Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovautis viešaisiais interesais.

Tam jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.

Tos deklaracijos raštu pateikiamos kasmet ir skelbiamos viešai.

V   SKYRIUS

TEISĖS GYNIMO PRIEMONĖS

46 straipsnis

Apeliaciniai skundai

1.   Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kokio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus priimto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tuo asmeniu.

2.   Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per du mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per du mėnesius nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.

Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per du mėnesius nuo jo pateikimo.

3.   Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.

Tačiau apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

4.   Jeigu skundas priimtinas, apeliacinė taryba tiria, ar jis tinkamai pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus laikotarpius pateikti pastabas dėl jos pateiktų pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.

5.    Apeliacinė taryba gali patvirtinti kompetentingo Institucijos padalinio priimtą sprendimą arba ▐ perduoti bylą kompetentingam Institucijos padaliniui. Pastarajam apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas , ir jis priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos .

6.   Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas viešai paskelbia.

7.   Apeliacinės tarybos priimti sprendimai yra pagrįsti ir Institucija juos viešai paskelbia.

47 straipsnis

Ieškinių pateikimas Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui.

1.   Pagal SESV 263 straipsnį Bendrajam teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys, kuriame ginčijamas apeliacinės tarybos priimtas sprendimas arba, tais atvejais, kai apeliacinė taryba tokios teisės neturi, Institucijos priimtas sprendimas.

1a.     Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo Teisingumo Teismui gali tiesiogiai apskųsti Institucijos sprendimus.

2.   Jeigu Institucija įpareigota veikti, bet nepriima jokio sprendimo, pagal SESV 265 straipsnį Bendrajam teismui arba Teisingumo Teismui gali būti pateiktas ieškinys dėl neveikimo.

3.   Institucija privalo imtis būtinų priemonių Bendrojo teismo ar Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.

VI   SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

48 straipsnis

Institucijos biudžetas

1.   Institucijos , kuri yra Europos įstaiga pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 185 straipsnį, pajamas visų pirma sudaro šie atitinkamai derinami komponentai :

a)	privalomi nacionalinių valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų įstaigas, įnašai , kurie įnešami remiantis prie Europos Sąjungos sutarties bei SESV pridėto Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta balsų paskirstymo formule ;

b)

Europos Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis); Institucijos finansavimas iš Sąjungos biudžeto priklauso nuo biudžeto valdymo institucijos pritarimo, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 47 punkte.

c)	visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais.

2.   Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros , profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.

3.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

4.   Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, sutampantiems su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.

49 straipsnis

Biudžeto sudarymas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir tą preliminarų biudžeto projektą kartu su etatų planu pateikia valdybai ir stebėtojų tarybai . Kiekvienais metais stebėtojų taryba pagal vykdomojo direktoriaus parengtą ir valdybos patvirtintą preliminarų projektą sudaro ateinančių finansinių metų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatą. Tą sąmatą, apimančią ir etatų plano projektą, stebėtojų taryba pateikia Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d. Prieš patvirtinant sąmatą, vykdomojo direktoriaus parengtą projektą patvirtina valdyba .

2.   Komisija pateikia sąmatą Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija) kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu.

3.   Remdamasi šia sąmata, Komisija įtraukia į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą išlaidas, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, ir subsidijos, kuri bus mokama iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal Sutarties 313 ir 314 straipsnius , sumą.

4.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Institucijos etatų planą. Biudžeto valdymo institucija patvirtina asignavimus Institucijos subsidijai.

5.   Institucijos biudžetą priima stebėtojų taryba . Jis tampa galutiniu, kai galutinai priimamas Europos Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

6.   Valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie ketinimą įgyvendinti visus projektus, kurie gali turėti didelę reikšmę Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma apie visus projektus, susijusius su nuosavybe, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu. Apie tai ji praneša ir Komisijai. Jeigu bet kuri biudžeto valdymo institucijai priklausanti institucija ketina pateikti nuomonę, ji praneša apie tai Institucijai per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos. Jeigu atsakymo nėra, Institucija gali pradėti vykdyti planuotą veiksmą.

6a.     Institucijos pirmųjų veiklos metų, kurie baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., biudžetą, pasikonsultavę su Komisija, tvirtina 3-iojo lygio komiteto nariai ir po to teikia jį patvirtinti Tarybai ir Parlamentui.

50 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir įgyvendina Institucijos biudžetą.

2.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip kovo 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams preliminarias finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą stebėtojų tarybos nariams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip ateinančių metų kovo 31 d.

Po to Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų preliminarias finansines ataskaitas pagal Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (toliau – Finansinis reglamentas) 128 straipsnį (45).

3.   Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Institucijos preliminarias finansines ataskaitas pagal Finansinio reglamento 129 straipsnio nuostatas, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas ir pateikia jas valdybai, kad ji pateiktų nuomonę.

4.   Valdyba pateikia nuomonę dėl Institucijos galutinių finansinių ataskaitų.

5.   Ne vėliau kaip liepos 1 d. po finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia tas galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone stebėtojų tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.   Galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos.

7.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Šio atsakymo kopiją jis (ji) taip pat nusiunčia valdybai ir Komisijai.

8.   Kaip nustatyta Finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamentui paprašius, vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūra.

9.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Institucija n finansinių metų biudžetą įvykdė (įtraukiant visas Institucijos išlaidas ir pajamas) .

51 straipsnis

Finansinės taisyklės

Pasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 (46), nebent to reikėtų atsižvelgiant į konkrečius Institucijos veiklos poreikius ir tik Komisijai iš anksto pritarus.

52 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, Institucijai be apribojimų taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos.

2.   Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (47) ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiuose įgyvendinimo dokumentuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

VII   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

53 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

54 straipsnis

Darbuotojai

1.   Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir jos pirmininką , taikomi Tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Europos Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.

2.   Komisijai pritarus, valdyba Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.

3.   Darbuotojų atžvilgiu Institucija naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Tarnybos nuostatus suteikiami paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami institucijai, turinčiai teisę sudaryti sutartis.

4.   Valdyba priima nuostatas, leidžiančias Institucijoje įdarbinti valstybių narių deleguotus nacionalinius ekspertus.

55 straipsnis

Institucijos atsakomybė

1.   Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2.   Institucijos darbuotojų asmeninė finansinė ir drausminė atsakomybė Institucijai reglamentuojama Institucijos darbuotojams taikomų atitinkamų nuostatų.

56 straipsnis

Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį

1.   Stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, vykdomajam direktoriui ir Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, vykdančius institucijos užduotis pagal sutartis , taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamos atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatos, net ir jiems baigus eiti pareigas.

Pagal 54 straipsnyje nurodytus Tarnybos nuostatus baigusiems tarnybą darbuotojams toliau taikoma pareiga sąžiningai ir apdairiai elgtis duodant sutikimą eiti tam tikras pareigas ar gaunant išmokas.

Nei viena valstybė narė, nei Europos Sąjungos institucija ar organas, nei kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti įtakos Institucijos darbuotojams.

2.   Jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo eidami pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų , išskyrus baudžiamosios teisės nustatytus atvejus.

Be to, įpareigojimas pagal 1 dalį ir šios dalies pirmąją pastraipą nedraudžia Institucijai ir nacionalinėms priežiūros institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės aktų vykdymui užtikrinti ir visų pirma teisiniam procesui sprendimams priimti.

3.   1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su nacionalinėmis priežiūros institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų rinkų dalyviams taikytinus Sąjungos teisės aktus.

▐

57 straipsnis

Duomenų apsauga

Šiuo reglamentu nepažeidžiami valstybių narių įpareigojimai, susiję su jų asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvą 95/46/EB, ar Institucijos įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 vykdant pareigas.

58 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.   Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 31 d.

3.   Dėl sprendimų, Institucijos priimtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį, gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba ieškinys Teisingumo Teismui, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą apeliacinei tarybai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

59 straipsnis

Nuostatos dėl kalbų vartojimo

1.   Institucijai taikomos Tarybos reglamento Nr. 1 nuostatos (48).

2.   Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia valdyba.

3.   Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

60 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Reikiamos nuostatos dėl patalpų, teiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir patogumų, kuriuos turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos toje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, sudarytame gavus valdybos pritarimą.

Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

61 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.    Institucijos veikloje gali dalyvauti Europos Sąjungai nepriklausančios šalys, kurios su Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.

1a.     Institucija gali leisti savo veikloje dalyvauti trečiosiomis šalimis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažįstami lygiaverčiais Institucijos kompetencijos srityse, nurodytose 1 straipsnio 2 dalyje, kaip numatyta pagal SESV 216 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.

2.    Pagal atitinkamas tų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma konkreti tų šalių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, visų pirma nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Joje gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis stebėtojų taryboje, tačiau užtikrinama, kad šios šalys nedalyvautų jokiuose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiuose aptarimuose, išskyrus atvejus, kai yra tiesiogiai su tomis įstaigomis susijusių interesų.

VIII   SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

62 straipsnis

Parengiamieji veiksmai

-1.	Laikotarpiu nuo šio reglamento įsigaliojimo iki Institucijos įsteigimo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir atlieka Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto pakeitimo Institucija parengiamąjį darbą.

1.

Įsteigus Instituciją, Komisija atsako už Institucijos administracinį įsteigimą ir pradinę administracinę veiklą, kol Institucija įgis pakankamą veiklos pajėgumą savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu Komisija gali laikinai paskirti vieną pareigūną vykdomojo direktoriaus pareigoms eiti, kol stebėtojų tarybos pagal 36 straipsnį paskirtas vykdomasis direktorius (-ė) pradės eiti pareigas. [Šis laikotarpis trunka tol, kol Institucija įgyja pakankamą veiklos pajėgumą savo biudžetui vykdyti.]

2.	Laikinasis vykdomasis direktorius, patvirtinus valdybai, gali duoti leidimus atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti Institucijos biudžeto kreditais, ir, patvirtinus Institucijos etatų planą, gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

3.	1 ir 2 dalių nuostatos nepažeidžia stebėtojų tarybos ir valdybos įgaliojimų.

3a.

Institucija laikoma Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto teisių perėmėja. Visas tinkamas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos perduodami Institucijai. Nepriklausomas auditorius parengia ataskaitą, kurioje nurodo turtą ir įsipareigojimus, kuriuos turi Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas baigdamas veiklą. Prieš pradedant bet kokį turto ir įsipareigojimų perdavimą, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas ir Komisija atlieka šios ataskaitos auditą ir ją patvirtina.

63 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio personalo nuostatos

1.   Nukrypstant nuo 54 straipsnio, visos Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai , galiojantys tą dieną, kai pradedamas taikyti šis reglamentas, vykdomos iki jų galiojimo pabaigos. Jos negali būti pratęstos.

2.   Visiems ▐ 1 dalyje nurodytiems personalo nariams pasiūloma galimybė sudaryti laikinųjų darbuotojų sutartis, remiantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu, įvairiais Institucijos etatų plane numatytais lygiais.

Siekiant patikrinti galimų kandidatų gebėjimus, darbo našumą ir sąžiningumą, sudaryti sutartis įgaliota tarnyba įsigaliojus šiam reglamentui ▐ visiems 1 dalyje nurodytiems Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ar jo sekretoriato darbuotojams taiko vidaus atrankos procedūrą. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kurias parodė asmuo atlikdamas savo užduotis prieš įdarbinimą.

3.   Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinųjų darbuotojų sutartis, kurių trukmė atitiktų bent tą laikotarpį, kuris liko pagal ankstesnę sutartį.

4.   Atitinkama nacionalinė teisė, taikoma darbo sutartims, ir kiti atitinkami teisės aktai ir toliau taikomi personalo nariams, kurie turi ankstesnes sutartis ir nusprendžia neprašyti sudaryti laikinojo darbuotojo sutarties arba kuriems nepasiūloma sudaryti laikinojo darbuotojo sutarties pagal 2 dalį.

63a straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Valstybės narės priima veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti reikiamas nuostatas.

64 straipsnis

Pakeitimai

Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas ▐ Tarybos ir Parlamento sprendimas Nr. 716/2009/EB , ▐ išbraukiant Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.

65 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos sprendimas 2009/77/EB, kuriuo įsteigiamas Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.

66 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

-1.	Iki … (49) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus, kurių reikia siekiant sustiprinti institucijų, kurios gali kelti 12b straipsnyje nurodytą sisteminę riziką, priežiūrą ir sukurti naują finansų krizės valdymo sistemą, įskaitant finansavimo tvarką.

1.

Iki … (50) ir vėliau kas treji metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus, būtinus norint sukurti patikimą problemų sprendimų sistemą, įskaitant finansų rinkos dalyvių įnašų, kuriais siekiama suvaldyti sisteminę riziką, sistemas, ir paskelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras ▐. Toje ataskaitoje, inter alia, vertinama ▐: a) kompetentingų institucijų pasiekta priežiūros praktikos konvergencija; b) priežiūros institucijų kolegijų veikla; c) pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Europos finansavimo mechanizmus; d) ar, ypač atsižvelgiant į pažangą c punkte nurodytu klausimu, Institucijai reikėtų skirti svarbesnį vaidmenį prižiūrint finansų rinkos dalyvius, kurių veikla kelia sisteminę riziką, ir ar ji turėtų naudotis didesniais minėtų rinkos dalyvių priežiūros įgaliojimais; e) 23 straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių taikymas ir, visų pirma, ar šios priemonės netrukdo Institucijai atlikti užduočių, numatytų šiame reglamente.

1a.

Šio straipsnio 1 dalyje minėtoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar: a) reikėtų perkelti Institucijas į vieną buveinę siekiant geresnio jų veiklos koordinavimo; b) tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai; c) tikslinga rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą vykdyti atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija; d) tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti Europos priežiūros institucijų (EPI) makrolygio ir mikrolygio atitiktį; e) EFPIS raida atitinka pasaulinę raidą; f) EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos; g) pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas; h) tinkama Institucijos buveinė; i) reikėtų ES lygiu sukurti Vertybinių popierių ir rinkų stabilumo fondą siekiant kaip galima geriau apsisaugoti nuo konkurencijos iškraipymo ir kiek galima veiksmingiau spręsti tarptautinių rinkos dalyvių nesėkmių klausimus.

2.	Ataskaita ir atitinkamai visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

67 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d. , išskyrus 62 straipsnį ir 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurie taikomi nuo įsigaliojimo dienos . Institucija įsteigiama nuo taikymo dienos .