52007DC0121

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.3.2007

KOM(2007) 121 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl Bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS) veikimo 2004 ir 2005 metais (Sprendimas 2000/57/EB)

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl Bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (SĮRS) veikimo 2004 ir 2005 metais (Sprendimas 2000/57/EB) (Tekstas svarbus EEE)

1. ĮŽANGA 3

2. SĮRS VEIKIMAS 3

2.1. 2004 m. pranešti įvykiai 3

2.2. Reagavimas ir kontrolinės priemonės po pranešimų apie įvykius 2004 m. 4

2.3. 2005 m. pranešti įvykiai 5

2.4. Reagavimas ir kontrolinės priemonės po pranešimų apie įvykius 2005 m. 6

3. NAUJOSIOS VALSTYBĖS NARĖS 6

4. INFORMAVIMO PRIEMONIŲ TOBULINIMAS 7

5. „COMMON GROUND“ PRATYBOS 8

6. EUROPOS LIGŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS CENTRAS 8

7. IŠVADOS 9

1. ĮŽANGA

Bendrijos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS) buvo sukurta Sprendimu 2119/98/EB[1]. Sprendime 2000/57/EB[2] nurodoma, kad SĮRS yra naudojama tik I priede apibrėžtų visai Bendrijai svarbių įvykių atveju, ir nustatoma SĮRS veikimo tvarka. Kiekviena valstybė narė paskiria organizacijų ir (arba) institucijų, atsakingų už skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos veikimą, oficialų kontaktinį centrą ir apie jį praneša Komisijai bei kitoms valstybėms narėms (2119/98/EB, 9 straipsnis). Gavusi tokį pranešimą kontaktiniams centrams Komisija suteikia prisijungimo kodą ir slaptažodį, kad jie galėtų prisijungti prie sistemos ir su visomis teisėmis siųsti pranešimus į sistemą ir skaityti joje esančius pranešimus[3].

Sprendimo 2000/57/EB 3 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijai pateikia analitinį pranešimą apie įvykius, apie kuriuos pranešta pagal skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą. Taip pat nurodoma, kad Komisija, remdamasi šiais pranešimais, metiniame pranešime išnagrinėja, kaip veikia skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema, ir prireikus pasiūlo jos pakeitimų (3 straipsnio 2 dalis).

Šioje ataskaitoje nagrinėjama SĮRS veikla 2004 ir 2005 metais. Pateikiamos išvados, padarytos remiantis valstybių narių pateiktomis ataskaitomis ir SĮRS veikimo patirtimi per minėtąjį laikotarpį.

2. SĮRS VEIKIMAS

3. 2004 m. pranešti įvykiai

2004 m. per SĮRS buvo praneša apie 105 įvykius. Į analizę neįtraukti bandomieji pranešimai, siunčiami sistemos veikimui patikrinti, ir tarnybų tarpusavio pranešimai.

Iš 105 pranešimų 30 buvo informaciniai, 32 – pirmo lygio[4], 18 – antro lygio ir 3 – trečio lygio pranešimai; 22 pranešimai buvo apie priemones, taikytas reaguojant į konkrečias situacijas (numatomos priemonės, taikytos priemonės ir priemonių koordinavimas). Pranešimai buvo siųsti iš tokių geografinių regionų: 12 iš Prancūzijos, 11 iš Vietnamo, 7 iš Nyderlandų, 6 iš Kinijos, po 5 iš Italijos ir Vokietijos, po 4 iš Jungtinės Karalystės ir Ispanijos, po 3 iš Austrijos, Belgijos ir Egipto, po 2 iš Suomijos, Norvegijos, Tailando ir Jungtinių Valstijų, po 1 pranešimą iš Graikijos, Airijos, Lietuvos, Švedijos, Portugalijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos Islandijos, Turkijos, Brazilijos, Maroko, Senegalo, Saudo Arabijos, Japonijos, Izraelio, Dominikos Respublikos, Kanados ir Indonezijos. Du pranešimai buvo susiję su įvykiais, apėmusiais daugiau nei vieną Azijos šalį. Keturi pranešimai buvo apie „į sąrašą neįtrauktas ligas“, trys pranešimai buvo „netaikomi“ ir du pranešimai – „nežinomi“.

Pagal įvykių pasiskirstymą pagal ligas ar sindromus, 21 pranešimas buvo susijęs su gripu, 8 – su legionelioze, 6 – su vCJD ir salmonelioze, 5 – su ūmiu viduriavimu, 4 – su tuberkulioze ir meningitu, po 3 pranešimus buvo apie cholerą ir hepatitą, po 2 – apie juodligę, encefalitą, maliariją, pasiutligę, virusinę hemoraginę karštligę, dengė karštligę, tymus ir karštinę, 1 – apie difteriją, šigeliozę ir kiaulytę. Buvo pateikti dvidešimt keturi pranešimai apie „į sąrašą neįtrauktas“ ligas, du pranešimai buvo „netaikomi“. Pranešimų pasiskirstymas pagal patogenus parodo jų pasiskirstymą pagal ligas ar sindromus. Po pranešimų apie įvykius buvo pateikti 157 komentarai.

4. Reagavimas ir kontrolinės priemonės po pranešimų apie įvykius 2004 m.

Bendrijos lygio priemonių buvo imtasi tik po kelių pranešimų apie 2004 m. įvykius. Dauguma jų buvo kontroliuojami visuomenės sveikatos priemones taikant nacionaliniu lygiu. Devyniais atvejais prireikė sudėtingesnio reagavimo, koordinuojant priemones ir palaikant ryšius tarp valstybių narių sveikatos priežiūros institucijų. Šie įvykiai buvo pakankamai kontroliuojami ir dauguma per SĮRS vėliau gautų komentarų buvo susiję su jais (126 iš 157 komentarų, 82,2 %). Labai retai po įvykio paskelbtas oficialus pranešimas.

Tolesnėse dalyse trumpai apibūdinami 9 tokie įvykiai.

5. Italija ir Vokietija pranešė apie du legioneliozės protrūkio atvejus. Abu tokio protrūkio atvejai buvo susiję su kruiziniais laivais, todėl sveikatos priežiūros institucijoms reikėjo greitai susisiekti ir bandyti atsekti visus asmenis, kurie buvo veikiami infekcijos šaltinio, bei įspėti tų valstybių narių sveikatos priežiūros institucijas, kad jos suplanuotų savalaikes priemones paskirties uostuose.

6. 6 pranešimai ir 55 komentarai (33 %. visų komentarų) buvo išplatinti po pranešimo apie pirmuosius žmones, užsikrėtusius labai užkrečiamu A/H5N1 tipo paukščių virusu Vietname. Šis įvykis buvo greitai plintančio paukščių viruso epidemijos Azijoje pradžia. Dėl per SĮRS reguliariai platinamų pranešimų ir dažnai organizuojamų telekonferencijų, glaudžiai bendradarbiaujant su PPO, valstybėms narėms ir Komisijai buvo nuolat teikiama naujausia informacija apie padėtį ir apie nacionaliniu lygiu taikytas priemones ir pasirengta koordinuotam reagavimui Bendrijos lygmeniu.

7. Airija ir Prancūzija pateikė po du pranešimus apie du įvykius, susijusius su Vakarų Nilo virusu. Pirmasis buvo susijęs su Airijos piliečiu, užsikrėtusiu Algarve rajone (Portugalija), ir įvykį kontroliavo Airija bei Portugalija, bendradarbiaudamos su Komisija. Antruoju atveju buvo pranešta apie daugybę Vakarų Nilo virusu užsikrėtusių sarginių gyvūnų Sainte Marie de la Mer (Prancūzijos pietūs). Apie abu įvykius buvo greitai pranešta per sistemą, ir atitinkamos valstybės narės ėmėsi visų priemonių stebėjimui stiprinti bei veiksmų nepaprastųjų padėčių atveju planui inicijuoti nacionaliniu lygiu, siekdamos sumažinti Vakarų Nilo viruso paplitimo žmonių tarpe riziką, įskaitant tokio virusio perdavimą perpilant kraują.

8. Rugpjūčio mėn. Prancūzija pranešė apie įvykį, susijusį su neteisėtai į ES įvežtu pasiutlige sergančiu šunimi. Šuo apkandžiojo ir turėjo glaudžių kontaktų su keliais asmenimis, įskaitant vaikus, įvairiuose Prancūzijos turistų rajonuose. Šiuo atveju Prancūzijos per SĮRS gauta informacija buvo nepaprastai svarbi informuojant valstybių narių sveikatos priežiūros institucijas, kad jos galėtų imtis priemonių atsekti su tuo šunimi kontaktų turėjusius asmenis bei juos paskiepyti.

9. Rugpjūčio mėn. Vokietija pranešė apie hepatito A protrūkį, kuris apėmė vieną Egipto kurortą. Septynios valstybės narės ir Šveicarija pranešė apie 274 pasitvirtinusius hepatito atvejus. Po šio įvykio kilo klausimų dėl galimos rizikos, su kuria keliaudami į užsienį, ypač tropines ir subtropines zonas, susiduria ES piliečiai, o taip pat apie tai, kokią informaciją galima būtų išplatinti per ES veikiančias kelionių agentūras.

10. 2004 m. spalio mėn. Briuselio Zaventen oro uoste buvo sulaikyti du keleivio bagaže paslėpti plėšrieji paukščiai, kilę iš Tailando ir užkrėsti labai užkrečiamu A/H5N1 tipo paukščių virusu. Pasitvirtinus informacijai apie užkrėstus paukščius, Belgijos sveikatos priežiūros institucijos išplatino informaciją per SĮRS, kad valstybės narės galėtų imtis priemonių tuo pačiu skrydžiu skridusiems asmenims, kurie gali būti užsikrėtę virusu, atsekti. Po šio įvykio iš 11 valstybių narių buvo gauti 22 komentarai. Kelis keleivius pavyko surasti, tačiau nė vieno A/H5N1 tipo paukščių viruso atvejo nebuvo nustatyta.

11. 2003 m. liepos 5 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad buvo pertraukta paskutinioji žmogaus sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) perdavimo grandinė. Tačiau nuo 2003 m. liepos mėnesio vėl buvo pranešta apie keturis SARS pasikartojimo atvejus. Trim atvejais buvo nustatyta, kad infekcija kilo dėl laboratorijos biologinio saugumo reikalavimų pažeidimo (Singapūras, Taipėjus ir Pekinas), o vienas atvejis (Guangzhou, Kinija) kilo dėl sąlyčio su gyvulinės kilmės ar aplinkos šaltiniais. Komisijos tarnybos apie su SARS susijusius 2004 m. įvykius pranešė per SĮRS; buvo sustiprintos Bendrijos lygio priemonės, skirtos pasirengti ir reaguoti į galimą SARS infekcijos pasikartojimą, įskaitant įvairias priemones, susijusias su laboratorijos biologiniu saugumu.

12. 2005 m. pranešti įvykiai

2005 m. per SĮRS buvo praneša apie 103 įvykius. Iš 103 pranešimų 36 buvo informaciniai, 49 – pirmo lygio ir 7 – antro lygio pranešimai. 2005 m. nebuvo gauta nė vieno 3 lygio pranešimo. Vienuolika pranešimų buvo apie priemones, taikytas reaguojant į konkrečias situacijas (numatomos priemonės, taikytos priemonės ir priemonių koordinavimas). Pranešimai buvo siųsti iš tokių geografinių regionų: 12 iš Prancūzijos, po 5 iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Švedijos, po 4 iš Vokietijos ir Danijos, po 3 iš Lietuvos, Nyderlandų ir Portugalijos, po 2 iš Estijos, Graikijos, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos, Turkijos, Angolos ir Rusijos Federacijos, po 1 iš Airijos, Italijos, Latvijos, Čekijos, Rumunijos, Kroatijos, Nigerijos, Komoro salų, Indijos, Botsvanos, Kanados, Kongo Demokratinės Respublikos, Vietnamo, Jungtinių Valstijų, Ukrainos, Egipto ir Kubos. Šeši pranešimai buvo susiję su įvykiais, apėmusiais daugiau nei vieną Europos šalį (įskaitant valstybes nares), o 20 pranešimų buvo „netaikomi“.

Pagal pranešimų pasiskirstymą pagal ligas ar sindromus, 15 pranešimų buvo susiję su salmonelioze, 13 – su gripu, 10 pranešimų – su ūmiu viduriavimu, 5 pranešimai – su legionelioze ir tymais, 4 – su vCJD, po 3 pranešimus buvo apie cholerą, meningitą ir karštligę, po 2 pranešimus – apie hemoraginę karštligę, hemolizinį ureminį sindromą, maliariją, šigeliozę, ir pasiutligę, po 1 pranešimą – apie juodligę, hepatitą, apsinuodijimą maistu, melioidisis , lytiniu būdu perduodamą infekciją, raudoniukę, marą, encefalitą, difteriją ir botulizmą. Buvo pateikta septyniolika „netaikomų“ pranešimų ir 5 pranešimai apie „į sąrašą neįtrauktas“ ligas. Kaip ir 2004 m., pranešimų pasiskirstymas pagal patogenus parodo jų pasiskirstymą pagal ligas ar sindromus. Po pranešimų apie įvykius buvo pateiktas 131 komentaras. Kaip ir 2004 m., retai po įvykio paskelbtas oficialus pranešimas.

13. Reagavimas ir kontrolinės priemonės po pranešimų apie įvykius 2005 m.

Dažniausiai ligų paplitimo kontrolei užtikrinti pakako nacionalinio lygmens priemonių. Tačiau šešiais atvejais prireikė koordinuoto atsako, ryšių tarp valstybių narių sveikatos priežiūros institucijų. Keturi atvejai buvo susiję su informacijos sklaida apie galimą paukščių viruso pavojų Europos regionuose (Rumunijoje, Rusijoje, Turkijoje ir Ukrainoje).

14. 2005 m. rugpjūčio mėn. į Rusiją pateko labai užkrečiamas A/H5N1 tipo paukščių gripo virusas. Apie šį įvykį bei paukščių gripo protrūkį Rumunijoje, Turkijoje ir Ukrainoje Komisija skubiai pranešė valstybėms narėms. Keičiantis informacija pranešimų ir telefoninių konferencijų forma buvo suburtos didžiulės pajėgos koordinuoti ir taikyti priemones, skirtas geriau pasirengti atsakui į galimą pandemijos paplitimą. Valstybės narės buvo nuolat informuojamos per EWRS apie nacionaliniu lygiu taikomas priemones, ir buvo užtikrintas atsakas visos Bendrijos lygiu (daugiausia stebint situaciją, įgyvendinant aktyvaus stebėjimo priemones, konsultuojant ES piliečius, keliaujančius į užkrėstas vietoves ar iš jų grįžtančius, stiprinant ryšius su veterinarinėmis tarnyboms ir rengiant atsako į pandemiją planus).

15. 2005 m. kovo mėn., kilus Marburgo hemoraginės karštligės protrūkiui, prireikė daugelio Europos nevyriausybinių organizacijų darbuotojų techninės pagalbos Angoloje. Po šio protrūkio mirė vienas ES pilietis Luandoje; kiti NVO darbuotojai, turėję kontaktų su sergančiais ar infekuotais pacientais, buvo patalpinti į karantino zonas ir evakuoti į atitinkamas jų kilmės šalis (daugiausiai Italiją ir Portugaliją). Per SĮRS teikiama informacija leido koordinuotai pasirengti atsakui, imtis priemonių nacionaliniu lygiu, parengiant specialius izoliatorius ligoninėse (4 biologinio saugumo lygmuo), patalpinti į karantiną sąlytį turėjusius asmenis ir transportuoti visoje ES mėginius diagnozėms laboratorijose nustatyti.

16. 2005 m. balandžio mėn. 13 d. Komisija išplatino SĮRS pranešimą dėl įvykio, kai per klaidą buvo išplatinti A/H2N2 tipo gyvo paukščių viruso mėginiai kokybės kontrolės testams atlikti (kvalifikacijos tikrinimas). Virusas A/H2N2 buvo labai panašus į A/H2N2 atmainą, paplitusią tarp žmonių 1957-1958 m., prasidėjus vadinamajai Azijos gripo pandemijai. Per laikotarpį nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. balandžio pradžios Amerikos Patologų kolegija išsiuntė buteliukus su gyvu virusu į daugiau nei 3 700 laboratorijų 18 šalių. ES mėginiai buvo išplatinti Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Komisija informavo SĮRS kontaktinius centrus atitinkamose valstybėse narėse apie šį įvykį, ir buvo imtasi skubių priemonių nacionaliniu lygiu virusui sunaikinti. Visi gauti mėginiai buvo sunaikinti, ir nebuvo nustatytas nė vienas panašaus į gripą sindromo pasireiškimo atvejis tarp mėginius tvarkiusių ar su jais dirbusių asmenų.

17. NAUJOSIOS VALSTYBĖS NARĖS

Nuo įstojimo į ES 2004 m. gegužės mėn., 10 naujųjų valstybių narių gali visomis teisėmis naudotis SĮRS; jos jau aktyviai naudojosi sistema tiek pranešimams apie įvykius teikti, tiek su valstybių narių ar Komisijos pateiktais komentarais apie įvykius susipažinti. 2004 m. šešios naujosios valstybės (Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovėnija), ir 6 naujosios valstybės (Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Slovėnija) 2005 m. iš viso pateikė 7 iš 10 pranešimų – atitinkamai 2004 m. ir 2005 m. Iš 7 2004 m. pateiktų pranešimų trys buvo pirmo lygio, 2 – antro lygio, o 2 buvo susiję su priemonėmis, taikytomis reaguojant į specifines epidemiologines situacijas (numatomas priemones). Pagal įvykių, dėl kurių reikėjo teikti pranešimus, pobūdį 2004 m. 3 įvykiai buvo susiję su ūmaus viduriavimo protrūkiu, po vieną pranešimą buvo pateikta apie dengės virusą, legioneliozę, šigeliozę ir Vakarų Nilo virusą. Iš 10 2005 m. išplatintų pranešimų 8 buvo pirmo lygio, o 2 susiję su priemonėmis, planuojamomis reaguojant į konkrečius atvejus. Apie įvykius, susijusius su paukščių gripo, ūmaus viduriavimo ir salmoneliozės protrūkiais, buvo pranešta du kartus, po vieną pranešimą gauta apie erkių sukeltą encefalitą, maliariją, apsinuodijimą maistu ir cholerą.

Neseniai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC)[5] atlikta analizė, apimanti laikotarpį nuo 2005 m. birželio iki gruodžio, parodė, kad naujųjų ir senųjų valstybių narių teikiamų pranešimų apie kilusį pavojų skaičius yra labai panašus (pakoregavus pagal gyventojų skaičių) – tai rodo, kad naujosios valstybės narės sėkmingai integravosi į ES pranešimų apie užkrečiamas ir plintančias ligas sistemą.

18. INFORMAVIMO PRIEMONIŲ TOBULINIMAS

Ankstesnioji 1991 m. sukurta HSSCD taikomoji programa nebeatitiko nei vartotojų, nei saugumo reikalavimų. Taip pat valstybės narės ne kartą yra pranešusios, kad sistema perkraunama pranešimais per tam tikrus ypač svarbius įvykius, tokius kaip SARS, o tai sukelia daug sunkumų ją naudojant. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta atlikti bendrą ir išsamų sistemos technologinį ir ergonominį atnaujinimą, kad būtų galima patenkinti vartotojų poreikius. Naujoji taikomoji programa buvo pradėta naudoti 2004 m. gegužės 17 d., ir valstybės narės ne kartą apie ją labai teigiamai atsiliepė. Tačiau, atsižvelgus į neseniai surengtų bendrų pratybų („Common Ground“) rezultatus, buvo nuspręsta, kad būtina įdiegti tam tikrus patobulinimus, tokius kaip funkciją, leidžiančią greitai ir veiksmingai rasti informaciją, ir šiuo metu šios priemonės yra svarstomos.

Šiuo metu naudojamoje taikomojoje programoje yra numatyta geresnė galimybė labai praplėsti su pranešimais siunčiamų priedų dydį, o taip pat galima rašyti ir skaityti komentarus iš karto po pranešimo tekstu. Pavojų sąrašo lape buvo numatytos kelios papildomos paprastos paieškos priemonės, kuriomis galima pasirinkti pagal svarbiausius požymius (pranešimo turinys, sindromas/liga, patogenas, pranešimo teikimo priežastis ir šalis, kurioje tokia liga pasireiškė). Perdirbus taikomosios programos branduolį, jis buvo papildytas kalendoriumi, kuris naudojamas susitikimų tvarkaraščiui skelbti ir darbiniams dokumentams tarp vartotojų platinti, neapkraunant tokia informacija pagrindinių pranešimų. Siekiant pašalinti riziką, ypač įvykus labai svarbiems įvykiams, programa buvo papildyta „kontrolės“ skirsniu, kuriame susijusios šalys gali įrašyti papildomos informacijos apie įvykį, – tokiu atveju joms nereikia siųsti pranešimų elektroniniu paštu kitiems vartotojams. 2005 m. gegužės mėn. įdiegta nauja pranešimų teikimo sistema (atrankinis teikimas), kuria naudodamosi susijusios šalys gali siųsti pranešimus pasirinktiems gavėjams. Europos Komisijai šie atrankiniai pranešimai yra siunčiami visais atvejais.

Paieškos funkcija buvo patobulinta – dabar ji tokios pačios struktūros, kaip ir pagrindinis pavojaus signalų pranešimų puslapio. Buvo padaryti keli praktiniai ir ergonominiai pakeitimai, kurių dėka valstybės narės gali redaguoti kai kurias jų pačių teikiamos informacijos dalis. Administravimui palengvinti buvo sudarytas lengvai išspausdinamas išsamus vartotojų sąrašas. Buvo sukurtas specialus skyrius informaciniams dokumentams (teisiniai dokumentai, techniniai pagalbiniai dokumentai, veiklos procedūros).

Buvo aktyvuota ir SMS pranešimų funkcija, kurios pagalba Europos Komisijai dabar galima perduoti vartotojų pranešimus realiu laiku SMS žinute, informuojančius, kad į sistemą buvo perduotas skubus pranešimas (1 ir 2 lygio).

Vartotojo lygmenys buvo žymiai praplėsti, taip suteikus prieigą tiek prie ECDC, tiek prie PSO – pastarojoje pagal susitarimą su valstybėmis narėmis galima susipažinti su tik skaitymui skirtais atrinktais pavojaus pranešimais. Neseniai buvo įdiegti ir tam tikri sistemos saugumo lygio patobulinimai.

19. „COMMON GROUND“ PRATYBOS

„Common Ground“ pratybas surengė JK Sveikatos apsaugos agentūra (Health Protection Agency – HPA), kaip bendras visų grupių pratybas 2005 m. lapkričio 23-24 d. Šios pratybos vyko kaip vienos iš dvejų Europos Sąjungos pratybų, kurias organizavo Europos Komisija, siekdama įvertinti valstybių narių galimybes ir gebėjimus reaguoti į su sveikata susijusias krizes – šį kartą, gripo pandemijos atveju. Pratybų metu SĮRS galėjo naudotis visos 25 valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Šveicarija.

Pratybų metu SĮRS buvo labai intensyviai naudojama (437 pranešimai ir 3672 atsakymai), sudarydama galimybes visoms susijusioms šalims laisvai keistis pranešimais. Nebuvo užregistruota jokio sistemos darbo sutrikimo. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad tai buvo tik pratybos, buvo nustatyta ryški sistemos perkrova ir pernelyg intensyvus pranešimų srautas. Pradžioje sistema veikė labai veiksmingai, tačiau pratyboms įsibėgėjus, vartotojus tiesiog pribloškė labai didelis pranešimų srautas. Valstybės narės pažymėjo, kad labai nemažai laiko buvo praleista bandant rasti reikalingą informaciją, ir kartais dėl ribotų išteklių, tai tapo beveik neįmanoma. Dalyviai pastebėjo, kad buvo sunku rasti informaciją greitai ir veiksmingai. Kadangi SĮRS tuo metu buvo vienintelė veikianti bendravimui realiu laiku skirta sistema Europoje, dalyviai ja pasinaudojo visokio pobūdžio informacijai perduoti, nors ji buvo sukurta tik oficialiems pranešimams apie priemones teikti ir tokiems pranešimams koordinuoti, kaip apibrėžta Bendrijos teisės aktuose.

20. EUROPOS LIGŲ PREVENCIJOS IR KONTROLĖS CENTRAS

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) oficialiai buvo įsteigtas 2005 m. gegužės mėn., tačiau savo veiklą iš tikrųjų pradėjo 2005 m. kovo mėn. Kadangi SĮRS veiklos perdavimas ECDC yra numatytas reglamente dėl ECDC įsteigimo, ECDC buvo nuolat įtraukiamas į visą su SĮRS susijusią veiklą.

ECDC prijungtas prie SĮRS nuo 2005 m. balandžio mėn. ECDC dalyvavo SĮRS susirinkime, vykusiame po jo įsteigimo, ir bendradarbiaudama su Komisija įnešė nemažą indėlį į vykstančias diskusijas.

ECDC įgyvendino savo misiją kontroliuoti pavojaus signalų pranešimus, naudodamas SĮRS pranešimus kaip pavojaus Europai šaltinį, kartu aktyviai ieškodama papildomų formalių ir neformalių šaltinių. Informacija apie pavojus yra apibendrinama savaitinėse ataskaitose, kurios teikiamos Komisijai ir valstybėms narėms.

21. IŠVADOS

SĮRS veiklos analizė parodė, kad sistema vis dažniau naudojasi valstybės narės ir kad jos ją vertina kaip veiksmingą priemonę skubiai perduoti informaciją, reikalingą koordinuoti priemones ir valdyti riziką Bendrijos lygiu. Per 2004 m. ir 2005 m. buvo pasiųsta du kartus daugiau pranešimų nei buvo nurodyta ankstesnėse ataskaitose. Naujosios valstybės narės veiksmingai naudojosi sistema ir buvo tokios pačios aktyvios kaip ir senosios valstybės narės.

Visi įvykiai, į kuriuos atsakas turėjo būti sudėtingesnis ir labiau koordinuotas ir kurie buvo detaliai pateikti 2.2 dalyje 2004 m. ataskaitoje (du legioneliozės atvejai kruiziniuose laivuose; A/H5N1 Vietname; du Vakarų Nilo viruso atvejai; pasiutlige sergantis šuo, nelegaliai įvežtas į Prancūziją; hepatito A protrūkis Egipto kurorte; A/H5N1 virusas plėšriuosiuose paukščiuose; keturi su SARS susiję įvykiai) ir 2.4 dalyje 2005 m. ataskaitoje (A/H5N1 incidentai Europos regione; Marburgo hemoraginės karštligės protrūkis Angoloje ir įvykis su A/H2N2), buvo perduoti nedelsiant, taip pademontuojant žymų veiklos pagerėjimą nuo 2003 m. Šie įvykiai tapo svarbiu (kaip ir SARS atveju 2003 m.) sistemos naudingumo išbandymu. Sistema gerai įvykdė savo funkciją, laiku išplatindama pranešimus SĮRS kontaktiniams centrams valstybėse narėse, užtikrindama suderintą valstybių narių sveikatos priežiūros institucijų poziciją ir sudarydama galimybes keistis informacija, mokslinėmis konsultacijomis konkrečiais klausimais.

Tačiau, konkreti „Informacijos“ ir „pirmo lygio“ pranešimų analizė parodė, kad daugelyje tokių pranešimų dėmesys buvo skiriamas rizikos vertinimui ir nemažai jų buvo skirta prašymams nurodyti, ar kitose valstybėse narėse pasireiškė kokie nors įvykiai panašūs į tuos, apie kuriuos jau buvo pranešta. Šiuo atžvilgiu ECDC dalyvavimas ateityje padedant Komisijai valdyti SĮRS (Reglamento 851/2004 8 straipsnis)[6] turėtų padėtį pagerinti, sudarant galimybes daugiau dėmesio skirti SĮRS naudojimui, kaip apibrėžta Sprendimuose 2119/98/EB ir 2000/57/EB.

Įdiegus naujas funkcijas pavojų sąrašo lape tapo įmanoma tiksliau apibūdinti specifinius kriterijus, kuriuos valstybės narės laiko svarbiais teikdama pranešimus, o taip sindromus, ligas, patogenus ir geografinę įvykių kilmę. Tačiau, kadangi iki šiol vis dar nemažai teikiamų pranešimų yra klasifikuojami kaip „netaikomi“, „nežinomi“ ir apie „į sąrašą neįtrauktas ligas“, yra aišku, kad tuos sąrašus būtina toliau atnaujinti ir tikslinti.

Naujoji SĮRS taikomoji programa buvo labai teigiamai įvertinta valstybių narių, ir dėka šios programos sistema ėmė veikti žymiai veiksmingiau, ja lengviau naudotis. Be to, palyginus su ankstesne ataskaita, žymiai pagerėjo pranešimų teikimo savalaikiškumas.

Kelios valstybės narės nepateikė jokios metinės analitinės ataskaitos apie SĮRS veikimą (2000/57/EB 3 straipsnis). Valstybės narės yra pasiūliusios metinėse SĮRS veiklos ataskaitose daugiau dėmesio skirti įvykiams (tokiems, kaip buvo aprašyti 2.2 dalyje 2004 m. ataskaitoje ir 2.4 dalyje 2005 m. ataskaitoje), sukėlusiems plataus masto atsaką pagal taikytas ar planuotas visuomenės sveikatos priemones, ar pareikalavusiems skubaus priemonių koordinavimo EB lygiu.

[1] OL L 268, 1998 10 3, p. 1

[2] OL L 21, 2000 1 26, p. 32

[3] Bulgarija, Rumunija ir Europos ekonominės erdvės valstybės (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija) yra SĮRS tinklo narės.

[4] Veikimo lygiai apibrėžti Sprendimo 2000/57/EB II priede.

[5] OJ L142, 2004 4 30, p.1

[6] OL L 142, 2004 4 30, p.1