52012DC0529

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Nuotolinę kompiuteriją (vadinamąją debesų kompiuteriją) supaprastintai galima suvokti kaip duomenų saugojimą, apdorojimą ir naudojimą toli esančiuose internetu pasiekiamuose kompiuteriuose. Kitaip sakant, vartotojai prireikus gali naudotis beveik neribotais skaičiavimo pajėgumais, poreikiams patenkinti jiems nebūtina investuoti daug kapitalo, o savo duomenimis jie gali naudotis bet kur, kur tik yra interneto ryšys. Panaudojant nuotolinę kompiuteriją galima labai sumažinti naudotojų išlaidas informacinėms technologijoms ir sukurti įvairių naujų paslaugų. Naudodamosi nuotoline kompiuterija, net mažiausios įmonės gali pasiekti vis didesnes rinkas, o vyriausybės, ir ribodamos išlaidas, gali savo paslaugas padaryti patrauklesnes ir veiksmingesnes.

Dėl visuotinio žiniatinklio informacija tapo prieinama visur ir kiekvienam, o nuotolinė kompiuterija suteikia galimybę visur ir kiekvienam naudotis skaičiavimo pajėgumais. Kaip ir žiniatinklio, nuotolinės kompiuterijos technologijų plėtra vyksta jau kurį laiką ir vyks toliau. Skirtingai nei žiniatinklis, ji dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl Europa turi galimybę imtis veiksmų, kad nuotolinei kompiuterijai toliau plėtojantis, užsitikrintų pirmavimą ir pasinaudotų populiarėjančios nuotolinės kompiuterijos naudojimo ir jos paslaugų teikimo paklausa ir pasiūla.

Todėl Komisija siekia sudaryti sąlygas sparčiau įsisavinti nuotolinę kompiuteriją visuose ekonomikos sektoriuose ir tą procesą palengvinti, nes tai gali padėti sumažinti IRT sąnaudas, o ėmus taikyti naujus skaitmeninio verslo metodus[1] – padidinti našumą, užtikrinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Remiantis visos politikos, reguliavimo ir esamų technologijų pažangos analize ir siekiant nustatyti, ko reikia tam tikslui pasiekti, išsamiai pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis, šiame dokumente nurodomi svarbiausi neatidėliotini papildomi veiksmai. Šis komunikatas, parengtas vykdant vieną iš pagrindinių Komunikate dėl elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų[2] numatytų veiksmų, yra Komisijos politinis įsipareigojimas ir juo visos suinteresuotosios šalys raginamos dalyvauti įgyvendinant šiuos veiksmus, kuriais būtų galima pasiekti, kad 2020 m. Europos Sąjungoje nuotolinei kompiuterijai bus papildomai tiesiogiai išleista 45 mlrd. EUR, o jų bendras kaupiamasis poveikis iki 2020 m. būtų 957 mlrd. EUR BVP ir 3,8 mln. darbo vietų[3].

Keliais iš nurodysimų veiksmų siekiama pakeisti daugelio potencialių nuotolinės kompiuterijos naudotojų požiūrį, esą naudojant šią technologiją gali rastis papildoma rizika[4]. Jais siekiama, kad taikytina teisinė sistema būtų aiškesnė ir geriau žinoma, sudarant sąlygas lengviau pranešti ir tikrinti, kaip jos laikomasi (pvz., pasitelkiant standartus ir sertifikavimą), ir ją toliau tobulinti (pvz., įgyvendinant numatytą teisėkūros iniciatyvą dėl kibernetinio saugumo).

Sprendžiant konkrečius nuotolinės kompiuterijos klausimus, Europos verslas, organizacijos ir viešojo sektoriaus institucijos greičiau ir labiau suderintai įsisavintų šią technologiją, todėl augant paklausai sparčiau didėtų visos ekonomikos našumas ir konkurencingumas, o augant pasiūlai išaugtų rinka, kurioje Europa taptų vienu svarbiausių pasaulinių žaidėjų. Atsižvelgiant į tai, kad susiklostė tinkamos aplinkybės ir kad Europa turi gilias telekomunikacijų įrangos tradicijas, Europos IRT sektorius gali pasinaudoti naujomis svarbiomis galimybėmis – labai efektyviai diegti nuotolinės kompiuterijos infrastruktūros tinklus ir paslaugas. Be to, dėl išaugusios paklausos galėtų gauti naudos Europos didieji ir mažieji prietaikų kūrėjai.

2.           Nuotolinės kompiuterijos pobūdis ir nauda

Nuotolinei kompiuterijai būdingos įvairios esminės ypatybės (todėl bendrą apibrėžtį pateikti sunku[5]), būtent:

· techninė įranga (kompiuteriai, kaupikliai) priklauso nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjui, o ne naudotojui, kuris su ja sąveikauja internetu;

· techninės įrangos naudojimas dinamiškai optimizuojamas visame kompiuterių tinkle, todėl vartotojui iš esmės neturi rūpėti, kur tiksliai yra duomenys ar vyksta procesai, arba kuriuo įrenginiu konkrečiu momentu naudojasi konkretus naudotojas, net jei tai yra svarbu pagal taikomą teisę;

· nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai dažnai perkelia savo naudotojų darbo krūvį (pvz., iš vieno kompiuterio arba duomenų centro į kitą), kad kuo optimaliau naudotų turimą techninę įrangą;

· duomenys saugomi, apdorojami ir pateikiami panaudojant nuotolinę techninę įrangą (pvz., per prietaikas), kad įmonė nuotolinės kompiuterijos paslaugomis galėtų naudotis taip pat, kaip vartotojai jau dabar naudojasi savo žiniatinklio pašto paskyromis;

· organizacijos ir asmenys gali naudoti savo duomenis ir savo programinę įrangą bet kada ir bet kur, pvz., naudodamiesi staliniais, nešiojamaisiais arba planšetiniais kompiuteriais arba išmaniaisiais telefonais;

· nuotolinės kompiuterijos struktūrą sudaro sluoksniai: techninė įranga, tarpinė įranga arba platforma ir programinė įranga. Standartizacija svarbi ypač viduriniame sluoksnyje, nes ji kūrėjams suteikia galimybę spręsti labai įvairių potencialių klientų uždavinius, o vartotojams suteikia galimybę rinktis;

· vartotojai paprastai moka už naudojimąsi, todėl išvengia didelių išankstinių ir pastoviųjų sudėtingos kompiuterinės įrangos įrengimo ir naudojimo sąnaudų;

· kartu naudotojai gali lengvai pakeisti savo naudojamos techninės įrangos kiekį (pvz., tik kelis kartus spustelėję pelės klavišą padidinti skirtos savo duomenims saugoti vietos kiekį).

Vartotojai gali naudotis nuotolinės kompiuterijos paslaugomis norėdami išsaugoti informaciją (pvz., paveikslėlius ar e. paštą) ar pasinaudoti programine įranga (pvz., socialinių tinklų, srautinio vaizdo ir muzikos, žaidimų). Organizacijos, įskaitant viešojo administravimo įstaigas, naudodamosi nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, gali nuosekliai atsisakyti vidaus duomenų centrų ir informacijos ir ryšių technologijų (IRT) padalinių. Įmonės, naudodamosi nuotolinės kompiuterijos paslaugomis, galėtų greitai išbandyti ir išplėtoti pasiūlymus savo klientams, nes nereikėtų investuoti į fizinę infrastruktūrą ir jos kurti. Apskritai nuotolinė kompiuterija yra kitas kompiuterių galios industrializavimo (standartizacijos, masto didinimo, prieinamumo plėtimo) etapas (kompiuterija paslaugos principu, angl. utility computing), palyginamas su tuo, kaip pastačius jėgaines buvo industrializuotas elektros energijos tiekimas. Dėl standartizuotų sąsajų (kurių atitikmuo tiekiant elektrą galėtų būti kištukai) naudotojams nebereikia užsikrauti rūpesčių dėl technikos (kaip pastatyti duomenų centrą, užtikrinti jam energijos tiekimą, jį eksploatuoti ir apsaugoti) – tuo užsiima specialistai ir pasiekia didesnę masto ekonomiją (nes teikia paslaugas daugybei naudotojų) nei pavieniai naudotojai. Be to, nuotolinė kompiuterija padeda pasiekti labai didelę masto ekonomiją, todėl mažai tikėtina, kad diegiant ją pavienių valstybių pastangomis bus pasiektas optimalus sąnaudų efektyvumas. Nuotolinės kompiuterijos naudą galima pailiustruoti 2011 m. Komisijos užsakymu atliktos apklausos rezultatais – iš jų matyti, kad, pradėjusios naudotis nuotoline kompiuterija, 80 % organizacijų sąnaudas sumažina 10–20 %. Kita nauda – augimas tokios srityse kaip mobilusis darbas (46 %), našumas (41 %), standartizacija (35 %), taip pat verslo galimybės (33 %) ir rinkos (32 %)[6]. Visuose atliktuose ekonominiuose tyrimuose patvirtinta nuotolinės kompiuterijos svarba ir prognozuojama sparti šių paslaugų plėtra visame pasaulyje[7].

Precedento neturintis duomenų srauto didėjimas ir informacijos apdorojimas internetu turi didelį poveikį aplinkai dėl didėjančio energijos ir vandens suvartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Nuotolinė kompiuterija gali padėti sumažinti šias problemas, nes būtų efektyviau naudojama techninė įranga ir, konkrečiau, statomi duomenų centrai, kuriuose būtų naudojami nedaug energijos suvartojantys serveriai ir jiems tiekiama ekologiška energija[8]. Pavyzdžiui, remiantis kai kuriais skaičiavimais, pradėjusios naudotis nuotoline kompiuterija, didelės JAV įmonės galėtų kasmet sutaupyti 12,3 mlrd. JAV dolerių, išleidžiamų už suvartojamą energiją[9].

Todėl tikimasi, kad verslo subjektams, visų pirma MVĮ, ir kitoms organizacijoms įsisavinus nuotolinę kompiuteriją, labai padidėtų visos ekonomikos efektyvumas. Nuotolinė kompiuterija galėtų būti ypač svarbi mažosioms įmonėms menkai išvystytos ekonomikos regionuose ar atokiose ir kaimo vietovėse, nes jos galėtų pasiekti labiau klestinčių regionų rinkas. Pavyzdžiui, naudodamasis plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, įveikti nuotolių sunkumus ir pasiekti tolimas rinkas gali kiekvienas – ir besikuriančios aukštųjų technologijų įmonės, ir smulkieji prekeiviai ar amatininkai. Tai atveria naujas ekonominės plėtros galimybes kiekvienam regionui, kuriame yra idėjų, talentų ir didelės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. Be to, pasinaudodami nuotoline kompiuterija, IRT specialistai galėtų dirbti ten, kur gyvena, užuot važiavę ieškoti darbo kitur, todėl mažiau išsivysčiusiuose regionuose didėtų užimtumas ir į juos būtų pritraukiamos lėšos. Daugelis iš pažiūros vietos produktų ir paslaugų galėtų pasiekti pasaulio rinką, informacija apie juos būtų prieinama didesniame interneto puslapių skaičiuje ir pasiekiama interneto paieškos sistemomis, taip pat – ypač mažosioms įmonėms sudarius grupę – galėtų susidaryti kritinė masė, reikalinga norint dėl lengvatinių sąlygų derėtis su pagrindiniais verslo partneriais, pvz., pristatymo ir transporto, turizmo paslaugų teikėjais ir finansų įmonėmis. Viešosios valdžios institucijoms taip pat būtų labai naudinga įsisavinti nuotolinę kompiuteriją, nes ji padėtų užtikrinti efektyvumą mažesnėmis sąnaudomis ir teikti lankstesnes ir prie piliečių bei įmonių poreikių priderintas paslaugas. Visų pirma būtų sutaupoma lėšų dėl mažesnių IT sąnaudų, nes sumažėtų kapitalo ir veiklos išlaidos ir padidėtų techninės įrangos naudojimo lygis (šiuo metu viešojo sektoriaus infrastruktūros naudojimo lygis kartais tesiekia 10 %[10]). Taip pat būtų gaunama naudos perorganizuojant procesus, nes sumažėtų išlaidos, atsirastų galimybių dažniau atnaujinti įrangą ir galimybė institucijoms bendrai naudotis infrastruktūra.

Be sutaupytų lėšų, nuotolinė kompiuterija gali paskatinti pereiti prie XXI a. viešųjų paslaugų – tokių, kurios teikiamos sąveikiai, su galimybe keisti mastą ir pagal judžios visuomenės dalies ir įmonių, norinčių pasinaudoti Europos bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais, poreikius. To siekiant, pirmiausia reikėtų tobulinti teikiamas paslaugas, kaip antai teikti saugesnes, patogesnes naudotojams paslaugas, ištobulinti gebėjimą pigiai, greitai ir lanksčiai diegti naujas paslaugas, suteikti galimybę naudojantis nuotoline kompiuterija palyginti lengvai kurti socialinių iniciatyvų platformas arba platformas konkrečioms kampanijoms ir galimybę geriau stebėti rezultatus. O per dešimt metų nuotolinė kompiuterija galėtų sudaryti sąlygas naudotis viešosiomis paslaugomis vien elektroninėmis priemonėmis, apsieinant be popierinės biurokratijos, ir taip padėtų įgyvendinti skaitmeninių technologijų visiems europiečiams viziją. Nuotolinė kompiuterija galėtų padėti sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, duoti daugiau naudos visuomenei ir tvirtesnį pagrindą ekonominei veiklai, į kurią būtų įtraukti visi gyventojai.

3.           Veiksmai, kurių reikia imtis

Iš Komisijos atlikto parengiamojo darbo matyti pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų:

•           Bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymas dėl skirtingų nacionalinės teisės sistemų ir dėl neapibrėžtumo, kuri teisė taikytina; skaitmeninio turinio ir duomenų vietos klausimas kelia didžiausią potencialių nuotolinės kompiuterijos paslaugų naudotojų ir teikėjų susirūpinimą. Tai visų pirma susiję su keliose jurisdikcijose teikiamų paslaugų ir naudojimosi jomis modelių valdymo sudėtingumu bei su pasitikėjimu ir saugumu įvairiose srityse, kaip antai duomenų apsaugos, sutarčių, vartotojų apsaugos ar baudžiamosios teisės.

•           Sutarčių problemos kėlė nuogąstavimus dėl prieigos prie duomenų ir jų perkeliamumo, pakeitimų valdymo ir duomenų nuosavybės. Pavyzdžiui, nerimą kelia tai, kaip bus kompensuojama žala paslaugos neteikimo atveju (pvz., kai paslaugos teikimas nutrūksta arba prarandami duomenys), kaip bus užtikrinamos vartotojų teisės, kai vienašališku teikėjo sprendimu vykdomas sistemų atnaujinimas, kaip bus sprendžiami nuotolinės kompiuterijos prietaikomis sukurtų duomenų nuosavybės teisių klausimai ar ginčai.

•           Dėl standartų įvairovės kyla painiava, nes, viena vertus, standartų vis daugėja, o kita vertus, neaišku, kurių standartų reikėtų laikytis, kad duomenų formatų suderinamumas būtų pakankamas perkeliamumui užtikrinti; kokiu mastu įdiegtos asmens duomenų apsaugos priemonės; arba kaip sprendžiama duomenų saugumo pažeidimų ir apsaugos nuo kibernetinių atakų problema.

Šioje strategijoje nenumatyta kurti bendros Europos nuotolinės kompiuterijos infrastruktūros, t. y. specialios techninės įrangos infrastruktūros, kurią naudojant viešojo sektoriaus vartotojams būtų teikiamos bendrosios nuotolinės kompiuterijos paslaugos visoje Europoje. Tačiau vienas iš tikslų yra turėti pasiūlą viešai prieinamų nuotolinės kompiuterijos paslaugų (viešąją nuotolinę kompiuteriją, arba „viešąjį debesį“[11]), kurios atitiktų Europos standartus ne tik reguliavimo prasme, bet ir būtų konkurencingos, atviros ir saugios. Viešosios valdžios institucijoms nebūtų atimama teisė kurti specialiai skirtus neskelbtiniems duomenims tvarkyti privačius nuotolinės kompiuterijos išteklius, tačiau apskritai net viešajam sektoriui teikiamos nuotolinės kompiuterijos paslaugos turėtų, kiek įmanoma, būti grindžiamos rinkos konkurencija siekiant užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį, bet kartu paisant su svarbiausiais veiklos kriterijais, kaip antai saugumu ir neskelbtinų duomenų apsauga, susijusių reguliavimo įpareigojimų ir platesnės viešosios politikos tikslų.

3.1.        Nuotolinė kompiuterija ir skaitmeninė darbotvarkė (bendroji skaitmeninė rinka)

Nesaistoma buvimo vietos apribojimų, nuotolinė kompiuterija galėtų pakylėti bendrąją skaitmeninę rinką į naują lygmenį. Tačiau taip bus tik tuomet, jei veiksmingai įgyvendinsime bendrosios rinkos taisykles. Nauda gali būti labai didelė. Komisijos užsakymu atliekant parengiamąjį tyrimą apskaičiuota, kad, įgyvendinus nuotolinei kompiuterijai palankias politikos priemones, 2020 m. iš viešųjų nuotolinės kompiuterijos paslaugų būtų gauta 250 mlrd. EUR BVP (o pagal nesikišimo scenarijų „nesiimti jokių priemonių“ – 88 mlrd. EUR) ir papildomas kaupiamasis poveikis 2015–2020 m. siektų 600 mlrd. EUR. Tai tolygu sukurti 2,5 mln. papildomų darbo vietų[12].

Daugelis priemonių, kurios būtinos, kad Europa taptų labiau palanki nuotolinei kompiuterijai, jau buvo nurodytos Europos skaitmeninėje darbotvarkėje ir Bendrosios rinkos akte[13] kaip bendrosios rinkos aspekto veiksmai. Daugumą jų dabar svarsto teisės aktų leidėjai; tuos pasiūlymus sparčiai priėmus ir įgyvendinus būtų padarytas svarbus žingsnis siekiant iš nuotolinės kompiuterijos gauti ekonominės naudos.

Skaitmeninės darbotvarkės veiksmai „Galimybės naudotis turiniu suteikimas“

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje Komisija užsibrėžė tikslą „supaprastinti leidimų naudotis kūriniais, kurių teisės saugomos, suteikimą, valdymą ir tarpvalstybinį licencijavimą“ [14]. Jau imtasi Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų pagrindinių veiksmų šiems tikslams pasiekti; tai padės Europos skaitmeninio turinio kūrėjams ir vartotojams geriau išnaudoti naujas nuotolinės kompiuterijos galimybes.

Kad remiantis nuotoline kompiuterija būtų galima teikti ir skaitmeninio turinio paslaugas, įskaitant judriojo ryšio paslaugas, reikia turinio paskirstymo modelių, kurie įvairiais įrenginiais ir skirtingose teritorijose užtikrintų geresnę prieigą prie įvairiarūšio turinio (muzikos, vaizdo ir garso ar elektroninių knygų). Nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai ir teisių turėtojai gali susitarti dėl licencijų komercinių sąlygų, kuriomis vartotojams būtų leidžiama prieiga prie savo asmeninės paskyros įvairiais įrenginiais, neatsižvelgiant į tai, iš kurios teritorijos naudojamasi paskyra. Tokius lanksčius licencijavimo susitarimus jau pradedama taikyti rinkoje, nors tam tikrais atvejais susitarti būna sunkiau. Teikėjams reikia lengvesnių būdų įsigyti tokių paslaugų licencijas. Vartotojams turėtų būti sudarytos sąlygos teisėtai naudotis turiniu visoje ES, neprarandant prieigos prie paslaugų, už kurias jie sumokėjo bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Teisių turėtojus tokie licencijavimo susitarimai turėtų skatinti kurti naujoviškas paslaugas, taigi jie gautų naujus pajamų srautus. Greitai priėmus Komisijos Direktyvos dėl kolektyvinio teisių administravimo pasiūlymą būtų išspręsta daugelis su nuotolinės kompiuterijos turiniu (muzika) susijusių tarpvalstybinio licencijavimo klausimų. Komisija taip pat svarsto tolesnius veiksmus, kurių reikėtų imtis priėmus Audiovizualinių kūrinių žaliąją knygą[15], pavyzdžiui, siekiant skatinti ir palengvinti audiovizualinių kūrinių internetinio platinimo licencijavimą, ypač tarptautiniu mastu. Teikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugas taip pat gali būti leidžiamas nuotolinis turinio saugojimas. Nuotolinės kompiuterijos ištekliais vartotojas gali naudotis kaip skaitmenine turinio „spinta“ ir kaip įvairių įrenginių turinio sinchronizavimo priemone. Todėl kyla klausimų dėl galimybės apmokestinti privačias kopijas, kai turinys kopijuojamas į nuotolinius kompiuterius arba nuotoliniuose kompiuteriuose.

Šie klausimai, be kitų, nagrinėjami tęstiniame tarpininkavimo procese, kuris vykdomas vadovaujant Antonio Vitorino[16]. Remdamasi šio proceso rezultatais Komisija, inter alia, įvertins, ar reikia išaiškinti kopijavimo asmeniniam naudojimui išimties taikymo sritį ir mokesčių taikytinumą, visų pirma sritį, kurioje nuotolinės kompiuterijos paslaugoms, suteikiančioms teisių turėtojams galimybę tiesiogiai gauti atlygį, nėra taikomas kopijavimo privačiam naudojimui mokesčio režimas.

Skaitmeninės darbotvarkės veiksmai „Interneto ir tarpvalstybinių operacijų paprastinimas“

Neseniai persvarstyta elektroninės prekybos direktyva (persvarstymas atliktas kaip vienas iš skaitmeninėje darbotvarkėje numatytų veiksmų) tapo svarbia skaitmeninių paslaugų plėtros Europoje gaire, nes pagal ją informacinės visuomenės paslaugų teikėjai atleidžiami nuo atsakomybės už neteisėtos informacijos saugojimą ar perdavimą, kai tą neteisėtą informaciją pateikia trečioji šalis. Dabar daugelis tokių interneto paslaugų perkeliama į nuotolinės kompiuterijos infrastruktūras, nes taip lengviau teikti labiau integruotas paslaugas. Taip susidaro sudėtingesnės vertės grandinės, kurioms dažnai taikomos kelios jurisdikcijos, todėl kyla klausimų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu (pvz., kaip nustatyti įsisteigimo vietą) ir pranešimo apie galimai neteisėtą informaciją ir veiklą procedūrų taikymu šioms naujoms paslaugoms. Šie klausimai sprendžiami kaip Komunikato dėl bendrosios skaitmeninės elektroninės prekybos rinkos ir internetinių paslaugų tęsinyje pasirodysiančioje Komisijos iniciatyvoje dėl pranešimo ir veiksmų procedūrų[17].

Siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką taip pat labai svarbu, kad vykdant sandorius internetu būtų taikomi saugūs e. tapatumo nustatymo metodai. Kadangi vertės grandinės yra sudėtingos, o daugelis nuotolinės kompiuterijos paslaugų – įterptinės, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir supaprastinti naudojimąsi paslaugomis būtinas patikimas tapatumo nustatymas. Pavyzdžiui, taikant vieną slaptažodžio pateikimo procedūrą būtų daug lengviau naudotis paslaugų rinkiniu, tačiau, siekiant padidinti pasitikėjimą atitinkamų paslaugų teikėjų grupe, reikėtų taikyti ne paprastą paties naudotojo sukuriamą slaptažodį, o sudėtingesnius ir patikimesnius tapatumo nustatymo metodus. Priėmus bendruosius standartus, kuriais būtų užtikrinama galimybė saugiai, bet sklandžiai naudotis paslaugoms, kurias teikiant būtinas patikimas tapatumo patvirtinimas ir leidimas, būtų padarytas labai svarbus žingsnis skatinant nuotolinės kompiuterijos įsisavinimą. Teikti tokius sprendimus būtų daug lengviau, jei būtų priimti Komisijos pasiūlymai dėl elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo[18].

Artimiausiais mėnesiais Komisija, rengdama Kibernetinio saugumo strategiją, spręs bendruosius kibernetinio saugumo uždavinius. Strategijoje bus sprendžiami su visais informacinės visuomenės paslaugų teikėjais, įskaitant nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjus, susiję klausimai. Joje, inter alia, bus nurodytos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kurių reikėtų imtis siekiant valdyti saugumo riziką, ir įpareigojimai teikti ataskaitas kompetentingoms institucijoms apie reikšmingus incidentus.

Skaitmeninės darbotvarkės veiksmai „Skaitmeninio pasitikėjimo kūrimas“

Iš Komisijos iniciatyva surengtų konsultacijų ir atliktų tyrimų paaiškėjo, kad duomenų apsauga yra vienas daugiausiai susirūpinimo keliančių klausimų, dėl kurių nuotolinė kompiuterija gali būti lėčiau įsisavinama. Visų pirma, kai veikia 27 iš dalies skirtingos nacionalinės teisės sistemos, labai sunku pateikti bendrosios skaitmeninės rinkos lygmeniu rentabilų nuotolinės kompiuterijos sprendimą. Be to, kadangi nuotolinė kompiuterija yra pasaulinio pobūdžio, girdėti prašymai aiškiai nustatyti, kaip turėtų būti reguliuojamas tarptautinis duomenų perdavimas. Šie klausimai spręsti vykdant kitą skaitmeninės darbotvarkės veiksmą: 2012 m. sausio 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl tvirtos ir vienalytės teisinės duomenų apsaugos sistemos. Pasiūlytuoju reglamentu sprendžiami su nuotoline kompiuterija susiję klausimai. Svarbiausia tai, kad jame išaiškinamas svarbus klausimas dėl taikytinos teisės ir taip užtikrinama, kad bendros taisyklės būtų tiesiogiai ir vienodai taikomos visose 27 valstybėse narėse. Tai bus naudinga įmonėms ir piliečiams, nes įmonėms bus užtikrintos vienodos sąlygos bei sumažinta administracinė našta ir reikalavimų laikymosi sąnaudos, o asmenims bus užtikrintas aukštas apsaugos lygis ir suteikta daugiau galimybių tvarkyti savo duomenis. Didesnis duomenų apdorojimo skaidrumas padės padidinti vartotojų pasitikėjimą. Pasiūlymu suteikiama galimybė perduoti asmens duomenis į ES ir EEE nepriklausančias šalis užtikrinant atitinkamų asmenų apsaugos tęstinumą. Patvirtinus naująją teisinę sistemą bus sudarytos sąlygos, kurių reikia norint priimti nuotolinės kompiuterijos elgesio kodeksus ir standartus, kai suinteresuotosios šalys mano, kad reikia taikyti sertifikavimo schemas, pagal kurias būtų patvirtinama, kad paslaugos teikėjas įgyvendino atitinkamus IT saugumo standartus ir duomenų perdavimo apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad susirūpinimas dėl duomenų apsaugos buvo laikomas viena didžiausių nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo kliūčių, juolab svarbu, kad Taryba ir Parlamentas sparčiai siektų kuo anksčiau 2013 m. priimti pasiūlytą reglamentą.

O dabar, kadangi teikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugas dalyvauja visa teikėjų grandinė, taip pat kiti (pvz., infrastruktūros ar ryšio paslaugų) teikėjai, reikia rekomendacijų, kaip taikyti galiojančią ES duomenų apsaugos direktyvą, t. y. kaip nustatyti ir atskirti duomenų apsaugos teises ir pareigas, tenkančias duomenų valdytojams ir subjektams, tvarkantiems duomenis nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams, arba kitiems nuotolinės kompiuterijos vertės grandinės dalyviams. Be to, dėl ypatingo nuotolinės kompiuterijos pobūdžio iškilo klausimai, kokią teisę taikyti tuo atveju, kai atitinkamą nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo įsisteigimo vietą gali būti sunku nustatyti, pvz., kai ne ES naudotojas naudojasi ne ES teikėjo naudojama ES esančia įranga. Šiuo klausimu Komisija palankiai vertina galiojančios ES duomenų apsaugos direktyvos taikymo gaires, pateiktas Duomenų apsaugos darbo grupės (vadinamosios 29 straipsnio darbo grupės) 2012 m. liepos 1 d. nuomonėje dėl nuotolinės kompiuterijos[19]. Komisija mano, kad 29 straipsnio darbo grupės nuomonė yra geras pagrindas pereiti nuo dabar galiojančios ES duomenų apsaugos direktyvos prie naujo ES duomenų apsaugos reglamento ir kad ta nuomone turėtų vadovautis nacionalinės valdžios institucijos bei įmonės, kad remiantis esama teisės aktų sistema būtų užtikrinamas didžiausias aiškumas ir teisinis tikrumas.

Be to, kai bus priimtas siūlomas reglamentas, Komisija naudosis jame numatytais naujais mechanizmais, kad glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis pateiktų visas, kokių tik prireiktų, papildomas Europos duomenų apsaugos teisės taikymo nuotolinei kompiuterijai gaires.

Susirūpinimą kėlė ir sutarčių teisė, nes dėl jos skaitmenine aplinka mažiau pasitikėjo vartotojai, kurie nežinojo savo teisių ir nebuvo apsaugoti, ir prekiautojai, kuriems reikėjo sistemos, užtikrinančios galimybę lengviau siūlyti savo produktus internete. Į tai atsižvelgdama, Komisija jau pasiūlė Reglamentą dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės[20].

3.2.        Konkretūs su nuotoline kompiuterija susiję pagrindiniai veiksmai

Baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką kuo skubiau priimant ir įgyvendinant pateiktus Europos skaitmeninės darbotvarkės pasiūlymus yra svarbus pirmas žingsnis siekiant padaryti Europą palankesnę nuotolinei kompiuterijai. Tačiau norint aktyviai skatinti nuotolinės kompiuterijos plėtrą būtina toliau stiprinti teisinį tikrumą ir pasitikėjimą, kad Europa taip būtų skatinama aktyviai įsisavinti nuotolinę kompiuteriją.

Reikia sukurti pasitikėjimo stiprinimo veiksmų grandinę, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas nuotolinės kompiuterijos sprendimais. Šios grandinės pradžioje reikia nustatyti tinkamus standartus, kuriuos galima sertifikuoti, kad viešojo ir privačiojo sektorių pirkėjai galėtų būti tikri, kad įvykdė savo įpareigojimus laikytis reikalavimų ir kad rinkdamiesi nuotolinės kompiuterijos paslaugas jie gauna tinkamą sprendimą savo poreikiams patenkinti. Nuorodos į šiuos standartus ir sertifikatus gali būti nurodomos sutarties sąlygose, kad paslaugų teikėjai ir naudotojai galėtų pasitikėti, ar sutartis yra sąžininga. Iš minėtų parengiamųjų darbų matyti, kad reikia parengti specialias nuotolinei kompiuterijai taikytinas standartų ir sertifikavimo ir sutarčių sąlygų sistemas.

Kuriant Europoje pasitikėjimą nuotoline kompiuterija, tam tikras vaidmuo tenka viešosios valdžios institucijoms. Jos turi galimybę panaudoti savo pirkimo svertus ir taip skatinti Europoje plėtoti ir įsisavinti nuotolinę kompiuteriją, grindžiamą atviromis technologijomis ir saugiomis platformomis. Sukūrus aiškią ir saugią įsisavinimo viešajame sektoriuje sistemą bus užtikrinta, kad šia technologija tarptautiniams vartotojams suteikta prieiga būtų patikima ir kad Europa taptų nuotolinės kompiuterijos inovacijų traukos centru. Be to, viešųjų pirkimų vykdytojų susidomėjimas patikimais nuotolinės kompiuterijos sprendimais galėtų paskatinti ir MVĮ naudotis tais sprendimais.

Taip pat yra kilęs susirūpinimas, kad jeigu ši technologija nebus įsisavinta ir valdžios institucijose, ir mažosiose bei vidutinėse įmonėse (MVĮ), nebus išnaudotos visos nuotolinės kompiuterijos ekonominio poveikio galimybės. Abiem atvejais kol kas įsisavinimas labai menkas, nes sunku įvertinti nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo riziką.

Todėl, siekdama šių tikslų, Europos Komisija pradės tris su nuotoline kompiuterija susijusius veiksmus:

1)           1 pagrindinis veiksmas – išspręsti standartų įvairovės problemą;

2)           2 pagrindinis veiksmas – parengti saugias ir sąžiningas sutarčių sąlygas;

3)           3 pagrindinis veiksmas – įsteigti Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę, kad pasitelkiant viešąjį sektorių būtų skatinamos inovacijos ir augimas.

3.3.        1 pagrindinis veiksmas – išspręsti standartų įvairovės problemą

Platesnis standartų taikymas, nuotolinės kompiuterijos paslaugų sertifikavimas siekiant įrodyti, kad jos atitinka tuos standartus, ir reguliavimo institucijų patvirtinimas, kad šių sertifikatų turėtojai laikosi teisinių įpareigojimų, padėtų išjudinti nuotolinės kompiuterijos rinką.

Šiuo metu atskiri pardavėjai, siekdami įsitvirtinti rinkoje, yra linkę susaistyti savo klientus – taip trukdoma diegti sektoriuje standartizuotus metodus. Nepaisant didelių, daugiausia teikėjų dedamų pastangų standartizuoti šią sritį, nuotolinė kompiuterija gali būti plėtojama taip, kad nebūtų užtikrinamas sąveikumas, duomenų perkeliamumas ir grįžtamumas, nors visa tai būtina, kad būtų išvengta vartotojų susaistymo.

Nuotolinių išteklių standartų poveikį pajustų ne tik suinteresuotieji IRT sektoriaus subjektai, bet ir MVĮ, viešasis sektorius ir vartotojai. Tokie naudotojai retai gali įvertinti tiekėjo teiginius apie standartų įgyvendinimą, jo nuotolinių išteklių sąveikumą ar galimybę lengvai perkelti duomenis iš vieno teikėjo pas kitą. Todėl būtina nepriklausoma patikima sertifikavimo sistema.

Jau imamasi su nuotoline kompiuterija susijusių standartizavimo ir sertifikavimo veiksmų. JAV Nacionalinis standartų ir technologijos institutas (NIST) jau paskelbė keletą atitinkamų dokumentų, įskaitant plačiai pripažįstamą apibrėžčių rinkinį. Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) įkūrė nuotolinės kompiuterijos grupę ir įpareigojo ją apsvarstyti nuotolinės kompiuterijos standartizavimo poreikį ir atitiktį sąveikumo standartams. Akivaizdu, kad reikės daugiau standartų nustatymo iniciatyvų. Tačiau šiuo metu norima visų pirma pasitelkti turimus standartus ir, naudojant palyginamus paslaugų rinkinius ir siūlant sąveikias bei įvairias paslaugas, siekti įgyti pasitikėjimą nuotoline kompiuterija. Be to, reikia ne tik nustatyti taikytinus standartus, bet ir sertifikuoti juos atitinkančias paslaugas.

Daugelis organizacijų (tikrai visos didelės organizacijos) reikalauja, kad jų IT sistemų atitiktis teisės ir audito reikalavimams būtų sertifikuota ir kad taikomosios programos ir sistemos būtų sąveikios. Komisija:

· paves ETSI skaidriai ir atvirai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais iki 2013 m. išsamiai nustatyti, kokių standartų (įskaitant saugumo, sąveikumo, duomenų perkeliamumo ir grįžtamumo standartus) reikia, ir taip skatins siūlyti patikimas nuotolinės kompiuterijos paslaugas;

· sieks, kad pagal naująjį Europos standartizacijos reglamentą[21] būtų pripažįstamos informacijos ir ryšių technologijų srities asmeninės informacijos apsaugos ES techninės specifikacijos, ir taip didins pasitikėjimą nuotolinės kompiuterijos paslaugomis;

· pasinaudodama ENISA ir kitų atitinkamų institucijų pagalba, padės parengti visoje ES taikytinas nuotolinės kompiuterijos savanoriško sertifikavimo schemas (įskaitant duomenų apsaugos sertifikavimą) ir iki 2014 m. parengs tokių schemų sąrašą;

· iki 2014 m. parengs su sektoriumi sutartą teikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugas suvartojamos energijos ir vandens bei išmetamo CO2 kiekio matavimo suderintą sistemą ir taip spręs su platesniu nuotolinės kompiuterijos naudojimu susijusius aplinkosaugos uždavinius[22].

3.4.        2 pagrindinis veiksmas – parengti saugias ir sąžiningas sutarčių sąlygas

Sudarant tradicinius IT užsakomųjų paslaugų susitarimus, jie paprastai būdavo siejami su duomenų saugojimo ir apdorojimo galimybėmis ir paslaugomis, kurios būdavo iš anksto apibrėžiamos ir išsamiai aprašomos. O nuotolinės kompiuterijos susitarimais iš esmės sukuriama sistema, kurioje vartotojui suteikiama prieiga prie lanksčių IT pajėgumų, kurių mastą jis gali neribotai keisti pagal savo poreikius. Tačiau šiuo metu didesnį (palyginti su tradicinėmis užsakomosiomis paslaugomis) nuotolinės kompiuterijos lankstumą dažnai atsveria kliento pasitikėjimo stoka dėl nepakankamai konkrečių ir abipusiai priimtinų sutarčių su nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjais.

Dėl teisinės sistemos sudėtingumo ir nekonkretumo nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjai neretai turi taikyti sudėtingas sutartis arba susitarimus dėl paslaugų lygio[23], į kuriuos įtraukiama nemažai atsakomybės apribojimo nuostatų. Paslaugų teikėjai galėtų sutaupyti lėšų naudodami standartines – „naudokis nustatytomis sąlygomis arba išvis nesinaudok“ – sutartis, tačiau tokios sutartys dažnai yra nepageidautinos naudotojui, įskaitant galutinį vartotoją. Be to, pagal tokias sutartis gali būti apribojamas taikomos teisės pasirinkimas arba kliudoma atgauti duomenis. Net didelės įmonės turi menką derybinę galią ir sutartyse dažnai nenumatoma atsakomybės dėl duomenų vientisumo, konfidencialumo ar paslaugos tęstinumo[24].

Profesionaliems naudotojams pavyzdinių nuotolinės kompiuterijos susitarimų dėl paslaugų lygio parengimas buvo vienas labiausiai rūpimų per konsultacijas iškeltų klausimų. Susitarimais dėl paslaugų lygio nustatomi nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir profesionalių naudotojų santykiai, taigi iš esmės jais remdamiesi nuotolinės kompiuterijos naudotojai gali pasikliauti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjo gebėjimu teikti paslaugas.

Komisijos Reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymu[25], pateiktu vykdant skaitmeninės darbotvarkės veiksmą, kuriuo siekiama kurti pasitikėjimą skaitmenine aplinka, pašalinama daug vartotojams ir mažosioms įmonėms kylančių kliūčių, susijusių su nacionalinių prekybos taisyklių skirtumais, nes juo susitariančiosioms šalims nustatomos vienodos taisyklės. Į pasiūlymą įtrauktos prie skaitmeninio turinio tiekimo pritaikytos taisyklės, kuriomis nustatomi kai kurie nuotolinės kompiuterijos aspektai[26].

Siekiant užtikrinti, kad būtų išspręsti ir kiti nuotolinės kompiuterijos paslaugoms svarbūs sutarčių klausimai, taikant panašų neprivalomų priemonių metodą reikia atlikti konkrečių papildomų darbų, susijusių su tais klausimais, kuriems netaikoma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė. Šie papildomi darbai turėtų apimti įvairius klausimus, kaip antai: duomenų išsaugojimas pasibaigus sutarčiai, duomenų atskleidimas ir vientisumas, duomenų buvimo vieta ir perdavimas, tiesioginė ir netiesioginė atsakomybė, duomenų nuosavybė, nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų atliekami paslaugos pakeitimai ir subranga.

Nors nuotolinės kompiuterijos paslaugų vartotojai galiojančiais ES teisės aktais apsaugomi, jie dažnai nežino svarbių savo teisių, ypač dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos civiliniais ir komerciniais klausimais, pavyzdžiui, kai sprendžiami sutarčių teisės klausimai[27]. Per konsultacijas pasiūlyta[28], kad siekiant spręsti šias problemas būtų pageidautina parengti pavyzdines sutarties sąlygas. Pramoniniai naudotojai ir tiekėjai pasisakė už savireguliavimo susitarimus arba standartizavimą. Siekiant, kad nuotolinės kompiuterijos paslaugų sutartys būtų skaidrios ir sąžiningos, gali reikėti parengti pavyzdines europines sutarčių su vartotojais ir mažomis įmonėmis sąlygas, grindžiamas neprivaloma sutarčių teisės priemone.

Geriausios patirties, susijusios su pavyzdinėmis sutarties sąlygomis, atpažinimas ir sklaida gali paspartinti nuotolinės kompiuterijos plėtrą, nes būtų įgytas galimų klientų pasitikėjimas.

Tinkami su sutarčių sąlygomis susiję veiksmai gali būti naudingi ir sprendžiant esminės srities – duomenų apsaugos – klausimus. Kaip pažymėta pirmiau, pasiūlytu Reglamentu dėl asmens duomenų apsaugos bus garantuojamas aukštas asmenų apsaugos lygis, nes jį taikant bus užtikrinamas apsaugos tęstinumas perkeliant duomenis už ES ir EEE ribų, mat juo nustatomos tarptautinį duomenų perdavimą reglamentuojančios standartinės sutarčių sąlygos ir sudaromos nuotolinei kompiuterijai palankių įmonėms privalomų taisyklių priėmimo sąlygos. Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad ES duomenų apsaugos taisyklėse būtų atsižvelgta į geografinius ir techninius nuotolinės kompiuterijos aspektus. Iki 2013 m. pabaigos Komisija:

· kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengs pavyzdines nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų ir profesionalių nuotolinės kompiuterijos naudotojų susitarimų dėl nuotolinės kompiuterijos paslaugų lygio sąlygas, atsižvelgdama į šios srities ES teisyno raidą;

· vadovaudamasi Komunikatu dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės[29], vartotojams ir mažosioms įmonėms pasiūlys Europos pavyzdines sutarčių sąlygas tais klausimais, kurie yra Reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymo sritis. Taip siekiama standartizuoti pagrindines sutarčių sąlygas, pateikiant nuotolinės kompiuterijos paslaugų sutarčių geriausią praktiką atitinkančias sąlygas su skaitmeninio turinio tiekimu susijusiais aspektais;

· pateiks užduotį tuo tikslu suburtai ekspertų grupei, į kurią bus įtraukti sektoriaus atstovai, iki 2013 m. pabaigos nustatyti vartotojams ir mažosioms įmonėms tinkamas saugias ir sąžiningas sutarties sąlygas ir, remiantis panašiu neprivalomosios priemonės metodu, sąlygas, taikytinas tiems su nuotoline kompiuterija susijusiems klausimams, kuriems netaikoma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė;

· palengvins Europos dalyvavimą pasaulinėje nuotolinės kompiuterijos plėtroje: peržiūrės standartines sutarčių sąlygas, taikomas perduodant asmens duomenis į trečiąsias šalis, ir prireikus jas pritaikys prie nuotolinės kompiuterijos paslaugų; ir paragins nacionalines duomenų apsaugos institucijas patvirtinti įmonėms privalomas taisykles, taikytinas nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjams[30];

· bendradarbiaus su sektoriaus atstovais, siekdama suderinti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikėjų elgesio kodeksą, kad būtų skatinama vienodai taikyti duomenų apsaugos taisykles; kodeksas gali būti pateiktas tvirtinti 29 straipsnio darbo grupei siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir elgesio kodekso ir ES teisės nuoseklumą.

3.5.        III pagrindinis veiksmas – per Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę skatinti viešojo sektoriaus pirmavimą

Viešasis sektorius gali labai prisidėti prie nuotolinės kompiuterijos rinkos formavimo. Kadangi šis sektorius yra didžiausias IT paslaugų pirkėjas ES, jis gali nustatyti reikalavimus, susijusius su funkcijomis, charakteristikomis, saugumu, sąveikumu, duomenų perkeliamumu ir atitiktimi techniniams reikalavimams. Taip pat jis gali nustatyti sertifikavimo reikalavimus. Keliose valstybėse narėse pradėtos įgyvendinti nacionalinės iniciatyvos, kaip antai „Andromede“ Prancūzijoje, „G-Cloud“ Jungtinėje Karalystėje ir „Trusted Cloud“ Vokietijoje[31]. Tačiau kol viešojo sektoriaus rinka susiskaidžiusi, tol jo reikalavimai neturi didelio poveikio, paslaugų integracija yra maža ir piliečių mokesčiai naudojami ne pačiu efektyviausiu būdu. Sutelkus viešojo sektoriaus reikalavimus padidėtų efektyvumas, o dėl sektoriuje keliamų bendrų reikalavimų (pvz., e. sveikatos, socialinės rūpybos, kasdienio gyvenimo palengvinimo, e. valdžios paslaugų, kaip antai atvirųjų duomenų[32]) sumažėtų sąnaudos ir būtų užtikrintas sąveikumas.

Privačiajam sektoriui taip pat būtų naudinga, jei pagerėtų paslaugų kokybė, išaugtų konkurencija ir būtų užtikrintas spartus standartizavimas ir didesnis sąveikumas, o aukštųjų technologijų MVĮ atsivertų rinkos galimybės.

Todėl šiemet Komisija steigia Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystę (ECP), kuria bus susietos panašios valstybių narių lygmens iniciatyvos. ECP sutelks sektoriaus ekspertus ir viešojo sektoriaus vartotojus, kad būtų galima atvirai ir skaidriai parengti bendrus nuotolinės kompiuterijos paslaugų pirkimo reikalavimus. ECP nesiekiama sukurti nuotolinės kompiuterijos fizinę infrastruktūrą. Priešingai, per pirkimo reikalavimus, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės ir viešosios valdžios institucijos skatins naudoti visoje ES, bus siekiama užtikrinti, kad komercinė pasiūla Europoje būtų pritaikyta prie europiečių poreikių. ECP taip pat bus labai svarbi siekiant išvengti susiskaidymo ir užtikrinti kad naudojantis nuotoline kompiuterija viešajame sektoriuje būtų užtikrinamas sąveikumas ir kad paslaugomis būtų naudojamasi saugiai, patikimai, tausojant išteklius ir visiškai laikantis Europos taisyklių, pvz., duomenų apsaugos ir saugumo. Vadovaujama valdančiosios tarybos, ECP sutelks viešojo sektoriaus institucijas, kurios bendradarbiauja su sektoriaus konsorciumais, kad įgyvendintų ikiprekybinio viešojo pirkimo veiksmą, siekdama:

· nustatyti nuotolinei kompiuterijai keliamus viešojo sektoriaus reikalavimus; parengti IT pirkimo specifikacijas ir įsigyti pavyzdinius produktus, kad pademonstruotų atitiktį ir veiksmingumą[33];

· skatinti, kad viešojo sektoriaus institucijos bendrai pirktų nuotolinės kompiuterijos paslaugas, remdamosi naujai formuojamais bendrais naudotojų reikalavimais;

· parengti ir vykdyti kitus veiksmus, kuriuos vykdant būtinas koordinavimas su suinteresuotosiomis šalimis, kaip nurodyta šiame dokumente.

4.           Papildomos politikos priemonės

Komisija taip pat įgyvendins įvairius gretutinius veiksmus, kuriais bus siekiama paremti tris pagrindinius veiksmus. Kitomis iniciatyvomis, kaip antai plačiajuostės prieigos, tarptinklinio ryšio ar atvirųjų duomenų, taip pat prisidedama prie palankių spartesnio nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo sąlygų sudarymo, visų pirma vartotojams ir MVĮ.

4.1.        Skatinamosios priemonės

Komisija ištirs, kaip visiškai išnaudoti kitas turimas priemones, visų pirma mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos paramą pagal programą „Horizontas 2020“, sprendžiant nuotolinei kompiuterijai būdingus ilgojo laikotarpio uždavinius, taip pat padedant pereiti prie nuotolinės kompiuterijos sprendimų (pvz., remiant programinės įrangos, padedančios pereiti nuo ankstesnės sistemos prie nuotolinės kompiuterijos, programinės mišrių paslaugų (kai derinamos nuotolinės kompiuterijos ir vietinės kompiuterių sistemos) valdymo įrangos kūrimą) ir siekiant išvengti vartotojų susaistymo[34].

Pagal pasiūlytą Europos infrastruktūros tinklų priemonę[35] Komisija ketina 2014 m. pradėti diegti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, kurią įdiegus bus galima visuotinai naudotis nuotoline kompiuterija grindžiamomis viešosiomis paslaugomis, pvz., įmonių steigimo internetu; tarpvalstybinių viešųjų pirkimų ir e. sveikatos paslaugomis; prieiga prie viešojo sektoriaus informacijos. Pagal e. Komisijos strategiją ji taip pat įgyvendins nuotolinės kompiuterijos planą, įskaitant veiksmų programą, kuria siekiama pereiti prie nuotolinės kompiuterijos pradedant per ją teikti viešąsias paslaugas, įgyvendinamas pagal kitas ES programas.

Galiausiai ji imsis veiksmų (inter alia, vykdys tyrimus, įgyvendins ugdomojo vadovavimo ir konsultavimo programas, didins informuotumą), kad paskatintų gerinti su nuotoline kompiuterija susijusius skaitmeninio raštingumo įgūdžius ir verslumą.

4.2.        Tarptautinis dialogas

Kadangi techninių priemonių apriboti nuotolinės kompiuterijos paslaugų teikimą geografinėmis sienomis nėra, būtina ne tik visiškai išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes, bet ir plačiau atsižvelgti į padėtį pasaulyje už ES ribų tiek teisinės sistemos (pvz., dėl taikytinos teisės), tiek įsisavinimo rėmimo priemonių atžvilgiu.

Dėl pasaulinio nuotolinės kompiuterijos pobūdžio būtinos intensyvios tarptautinės diskusijos dėl naudojimosi paslaugomis tarptautiniu mastu saugumo ir sklandumo. Pavyzdžiui, tarptautinėse diskusijose dėl prekybos, teisėsaugos, saugumo ir elektroninių nusikaltimų turi būti išsamiai nagrinėjami ir nauji su nuotoline kompiuterija susiję uždaviniai[36].

Vis daugiau trečiųjų šalių pripažįsta nuotolinės kompiuterijos svarbą. Nuotolinės kompiuterijos strategijas jau turi arba rengia JAV, Japonija, Kanada, Australija ir tokios Pietryčių Azijos šalys kaip Pietų Korėja, Malaizija, Singapūras. Pagrindiniai šių strategijų elementai: partnerystės iniciatyvos, skatinančios viešojo sektoriaus institucijas įsisavinti nuotolinę kompiuteriją; technologijų plėtros ir standartizavimo skatinimas; taip pat tarptautinis dialogas ir veiklos koordinavimas techniniais ir teisiniais klausimais. Todėl ES turėtų toliau plėtoti struktūrinį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ne tik siekdama dalytis patirtimi ir kartu plėtoti technologijas, bet ir suderinti teisinius aspektus ir taip sudaryti sąlygas veiksmingiau ir efektyviau diegti nuotolinę kompiuteriją[37]. Šie dialogai bus vykdomi daugiašaliuose forumuose, pvz., PPO ir EBPO, siekiant bendrų su nuotoline kompiuterijos paslaugomis susijusių tikslų, taip pat siekiant įtraukti su nuotoline kompiuterija susijusius klausimus į derybas dėl laisvosios prekybos su Indija, Singapūru ir t. t.

Komisija taip pat plėtos vykstančius tarptautinius dialogus su JAV, Indija, Japonija ir kitomis šalimis, susijusius, inter alia, su minėtomis pagrindinėmis nuotolinės kompiuterijos paslaugų temomis, kaip antai duomenų apsauga; teisėsaugos struktūrų prieiga prie duomenų ir susitarimai dėl savitarpio teisinės pagalbos, kad įmonės išvengtų prieštaringų viešosios valdžios institucijų užklausų; duomenų saugumo užtikrinimo koordinavimas pasauliniu lygmeniu; kibernetinis saugumas, tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė; standartai ir sąveikumo reikalavimai, ypač susiję su viešosiomis paslaugomis; mokesčių teisės taikymas nuotolinės kompiuterijos paslaugoms; ir bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje.

5.           Išvados

Nuotolinė kompiuterija susijusi su įvairiomis politikos sritimis. Jau vykdomomis politikos iniciatyvomis, tokiomis kaip duomenų apsaugos reforma ir Reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymas, bus sumažinta nuotolinės kompiuterijos įsisavinimo ES kliūčių; tos iniciatyvos turėtų būti priimtos nedelsiant.

Be to, 2013 m. Komisija vykdys šiame komunikate numatytus pagrindinius veiksmus, visų pirma susijusius su nuotolinės kompiuterijos standartizavimu ir sertifikavimu, saugių ir sąžiningų sutarčių sąlygų parengimu ir Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės kūrimu.

Ji taip pat akylai stebės, kokių naujų politikos klausimų, nuo kurių galėtų priklausyti nuotolinės kompiuterijos ekonominės ir socialinės galimybės tokiose srityse kaip apmokestinimas, viešasis pirkimas, finansinis reguliavimas ar teisinių reikalavimų vykdymo užtikrinimas, iškils ten, kur dėl nuotolinės kompiuterijos tarpvalstybinio pobūdžio kyla klausimų, susijusių su atitiktimi ir ataskaitų teikimo įpareigojimais.

Iki 2013 m. pabaigos Komisija pateiks visų šios strategijos veiksmų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlys papildomų politikos ir teisėkūros pasiūlymų iniciatyvų.

Plėtojant ir įgyvendinant minėtuosius veiksmus, per kitus dvejus metus bus padėtas pagrindas Europai tapti pasaulio nuotolinės kompiuterijos traukos centru. Tinkama pažanga šiuo parengiamuoju etapu užtikrins tvirtą pagrindą sparčiam pradiniam 2014–2020 m. etapui, per kurį bendras metinis naudojimosi viešai prieinamais nuotolinės kompiuterijos paslaugų pasiūlymais augimo koeficientas galėtų siekti 38 % (maždaug dvigubai didesnis, palyginti su tuo atveju, jei nebūtų imtasi ryžtingų politikos priemonių).

Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti nuotolinės kompiuterijos teikiamoms galimybėms. Valstybės narės turėtų plėtoti naudojimąsi nuotoline kompiuterija viešajame sektoriuje remdamosi bendrais metodais, kurie suteiktų galimybę didinti paslaugų efektyvumą ir naudotojų pasitikėjimą ir kartu mažinti sąnaudas. Labai svarbu, kad būtų aktyviai dalyvaujama Europos nuotolinės kompiuterijos partnerystės veikloje ir būtų praktiškai diegiami tos veiklos rezultatai.

Komisija taip pat ragina šio sektoriaus įmones glaudžiai bendradarbiauti rengiant ir taikant bendrus standartus bei sąveikumą užtikrinančias priemones.

[1]               T. Kretschmer. Information and Communication Technologies and Productivity Growth: A Survey of the Literature. EBPO skaitmeninės ekonomikos dokumentai, Nr. 195, EBPO leidykla, 2012 m. http://dx.doi.org/10.1787/5k9bh3jllgs7-en

[2]               Komunikatas „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“, COM(2011) 942 galutinis.

[3]               Quantitative Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers to Take-up. IDC, 2012 m. Taip pat žr. prie šio komunikato pridedamo tarnybų darbinio dokumento 3.1 skirsnį. Nuotolinės kompiuterijos svarba kuriant darbo vietas taip pat pripažįstama Komisijos komunikato „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 173 galutinis) priede „Svarbiausių užimtumo IRT srityje veiksmų rinkinys“.

[4]               Pavyzdžiui, organizacijos gali nerimauti dėl veiklos tęstinumo jei sutriktų paslaugos teikimas, o asmenys – dėl to, kas gali nutikti su jų asmenine informacija. Toks susirūpinimas stabdo nuotolinės kompiuterijos įsisavinimą.

[5]               Daugelis tokių apibrėžčių yra labai abstrakčios: vienoje plačiai žinomoje apibrėžtyje minima „galimybė patogiai ir pagal poreikį per tinklą naudotis bendrais konfigūruojamais kompiuteriniais ištekliais [...], kurie gali būti greitai suteikti ir kurių galima greitai vėl atsisakyti minimaliomis pastangomis ar minimaliai sąveikaujant su paslaugų teikėju“. JAV Nacionalinis standartų ir technologijų institutas, 2009 m.

[6]               Quantitative Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers to Take-up. IDC, 2012 m.

[7]               Pvz., viename tyrime numatoma, kad nuotolinės kompiuterijos rinka iki 2014 m. patrigubės. Kitame tyrime numatoma, kad iki tų metų bus sukurta 11 mln. papildomų darbo vietų. Žr. tarnybų darbinio dokumento 4.1 punktą.

[8]               Žr. How clean is your cloud? „Greenpeace“, 2012 m.

[9]               Žr. http://www.broadbandcommission.org/net/broadband/Documents/bbcomm-climate-full-report-embargo.pdf

[10]             Government Cloud Strategy. HM Government, 2011 m., www.cabinetoffice.gov.uk

[11]             Priešingai nei privačioji nuotolinė kompiuterija, kurios paslaugos arba infrastruktūra yra skirtos konkrečiam klientui ir nėra prieinamos visiems.

[12]             Tyrime „Quantitative Estimates of the Demand for Cloud Computing in Europe and the Likely Barriers to Take-up“ (IDC, 2012 m.) apskaičiuota, kad pagal politikos priemonėmis grindžiamą scenarijų, su nuotoline kompiuterija susijusių darbuotojų skaičius gali viršyti 3,8 mln., palyginti su maždaug 1,3 mln. pagal scenarijų „nesiimti jokių priemonių“, t. y. imantis politikos priemonių galėtų būti sukurta 2,5 mln. papildomų darbo vietų.

[13]             Komunikatas „Bendrosios rinkos aktas“, COM(2011) 206 galutinis.

[14]             Sudėtiniai veiksmai buvo šie: pasiūlyti Direktyvą dėl kolektyvinio autorių teisių administravimo COM(2012) 372 galutinis; Direktyvą dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių COM(2011) 289 galutinis; ir persvarstyti Direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo COM(2011) 877 galutinis. Visa tai jau padaryta.

[15]             Žalioji knyga dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje: galimybės ir problemos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką. COM(2011) 427.

[16]             Žr. Komisijos komunikato „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“, COM(2011) 287 8 veiksmą, kurį vykdant pradėtas tas tarpininkavimo procesas, kad būtų „nagrinėjamos mokesčių nustatymo metodikos gerinimo ir mokesčių administravimo derinimo galimybės [...]“, o jo aprašyme nurodyta, kad „visų suinteresuotųjų šalių bendros pastangos sprendžiant likusias problemas turėtų sudaryti pagrindą iki 2012 m. imtis nuoseklių teisėkūros veiksmų ES lygmeniu“. Elektroninės prekybos komunikate (COM(2011) 942 galutinis) 2013 m. numatoma pasiūlyti teisės aktą dėl privačios kopijos.

[17]             Elektroninės prekybos komunikatas, COM(2011) 942 galutinis, p. 14.

[18]             Reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje pasiūlymas, COM(2012) 238/2.

[19]             ˇr. 29 straipsnio darbo grupė. WP196. Opinion 05/2012 on Cloud Computing, adopted July 1st 2012 (Nuomonė 05/2012 dėl nuotolinės kompiuterijos, priimta 2012 m. liepos 1 d.), http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1.

[20]             COM(2011) 635 galutinis.

[21]             Priimtas 2012 m. rugsėjo 11 d. pagal Komisijos pasiūlymą COM(2011) 315, įsigalios 2013 m. sausio 1 d.

[22]             http://www.ict-footprint.eu

[23]             Susitarime dėl paslaugų lygio nurodomos paslaugos teikimo techninės sąlygos, pvz., garantuojamas paslaugos prieinamumas, išreiškiamas procentine dalimi.

[24]             Žr. pagal 29 straipsnio darbo grupės nuomonę dėl nuotolinės kompiuterijos, http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1.

[25]             COM(2011) 635 galutinis.

[26]             Reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės pasiūlymo nuostatos taikomos kai kurioms sutartims dėl skaitmeninio turinio, t. y. „duomenų, kurie atsižvelgiant arba neatsižvelgiant į pirkėjo specifikacijas pagaminti ir pateikti skaitmenine forma, įskaitant: vaizdą, garsą, paveikslą arba rašytinį skaitmeninį turinį, skaitmeninius žaidimus, programinę įrangą ir skaitmeninį turinį, leidžiantį pritaikyti turimą aparatinę arba programinę įrangą“, kurį naudotojas gali saugoti, tvarkyti, pakartotinai naudoti arba kurio prieigą gali turėti, tačiau išskyrus „elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus, taip pat susijusią įrangą ir paslaugas“ bei „naujo skaitmeninio turinio kūrimą ir esamo skaitmeninio turinio keitimą“.

[27]             Žr. Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), OL L 177, 2008 7 4, ir Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripa˛inimo ir vykdymo, OL L 12, 2001 1 16.

[28]             http://ec.europa.eu/information_society/activities/cloudcomputing/docs/ccconsultationfinalreport.pdf

[29]             Komisijos komunikatas „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“, COM(2012) 225 final.

[30]             Rengiant Komisijos projektą bus remiamasi atitinkamomis 29 straipsnio darbo grupės nuomonėmis (žr. WP 195 ir WP 153). Įmonėms privalomos taisyklės yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti teisėtą tarptautinį duomenų perdavimą: jos teisiškai kontroliuojamu būdu reglamentuoja, kaip asmens duomenis tvarko įvairios korporacijos dalys, net jei jų buvimo vieta būtų kitose šalyse.

[31]             http://www.economie.gouv.fr/cloud-computing-investissements-d-avenir; http://www.cabinetoffice.gov.uk/sites/default/files/resources/government-cloud-strategy_0.pdf; http://www.trusted-cloud.de/documents/aktionsprogramm-cloud-computing.pdf

[32]             Komunikatas „Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios valdysenos variklis“, COM(2011) 822 galutinis.

[33]             Šis veiksmas 2013 m. bus finansuojamas iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšų. Atitinkamas kvietimas teikti paraiškas paskelbtas 2012 m. liepos 9 d.

[34]             Žr. Nuotolinės kompiuterijos ekspertų grupės ataskaitą „The Future of cloud computing. Opportunities for European cloud computing beyond 2010“, http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/cloud-report-final.pdf ir Nuotolinės kompiuterijos ekspertų grupės ataskaitą „Advances in Clouds“, http://cordis.europa.eu/fp7/ict/ssai/docs/future-cc-2may-finalreport-experts.pdf.

[35]             Reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, pasiūlymas, COM(2011) 665.

[36]             Komunikate dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos (COM(2011) 163) pasitikėjimo nuotoline kompiuterija didinimas nurodytas kaip prioritetas ir raginama „intensyvinti diskusijas dėl geriausių valdymo strategijų“.

[37]             Toks dialogas jau pradėtas plėtojant ES ir JAV informacinės visuomenės dialogą ir ES ir Japonijos informacinės visuomenės dialogą bei Europos ir Amerikos verslo taryboje. Nuotolinės kompiuterijos klausimai gali būti svarstomi Transatlantinėje ekonomikos taryboje ir plėtojant ES ir JAV MVĮ bendradarbiavimą.