52010DC0186

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.4.28

KOM(2010)186 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Europos netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių strategija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Europos netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių strategija(Tekstas svarbus EEE)

1. Strategijos tikslai

Per pastaruosius 15 metų Europos automobilių pramonė daug investavo į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, todėl dabar ji – pasaulinė netaršių ir energiją efektyviai vartojančių vidaus degimo variklių technologijų lyderė. Be to, tai Europai gyvybiškai svarbi pramonė, nes yra konkurencinga, novatoriška ir nuo jos priklauso daugelis kitų sektorių.

Komunikate išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių (ekologiškų) sunkiasvorių (autobusų ir sunkvežimių)[1] ir lengvųjų (automobilių ir automobilinių furgonų)[2] transporto priemonių, taip pat dviračių, triračių ir keturračių[3] transporto priemonių kūrimą ir diegimą. Šiuo metu transporto priemonės išskiria beveik ketvirtadalį Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio ir smarkiai prisideda prie blogėjančios oro kokybės (sunkiosios dalelės, NOx, HC ir CO) ir su tuo susijusių sveikatos problemų, ypač miestų zonose.

Artimiausiu metu ir netolimoje ateityje kelių transporto priemonėse greičiausiai ir toliau bus daugiausia naudojami vidaus degimo varikliai. Tačiau ateityje vis svarbesnis bus alternatyvus kuras ir varos technologijos. Ekologiškų transporto priemonių poveikis aplinkai per jų eksploatacijos laiką yra labai mažas: jose naudojami mažai anglies junginių į aplinką išskiriantys energijos šaltiniai, jos išmeta labai mažai teršalų, kelia mažai triukšmo ir gali būti lengvai perdirbamos.

Tikėtina, kad ekologiškos transporto priemonės, įskaitant tas, kurios gali būti varomos elektra, vandeniliu, biodujomis ir degalų mišiniais, kuriuose didelę dalį sudaro skystas biokuras, daug prisidės prie strategijos „Europa 2020“[4] prioritetų vystyti žiniomis bei inovacijomis pagrįstą ūkį (pažangus augimas) ir skatinti išteklius efektyviau vartojantį, ekologiškesnį bei konkurencingesnį ūkį (tvarus augimas) įgyvendinimo. Ši strategija yra labai svarbi strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis, skirta skatinti naujas technologijas, kad būtų modernizuojamas ir dekarbonizuojamas transporto sektorius ir taip padidintas jo konkurencingumas. Taigi vienas iš šios pavyzdinės iniciatyvos tikslų yra remti ekologiškas transporto priemones skatinant mokslinius tyrimus, nustatant bendrus standartus ir plėtojant infrastruktūrą, sudarančią sąlygas pereiti prie „tausiai išteklius naudojančio ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, tausiai naudojančio visus išteklius“[5].

Prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulio automobilių parkas padidės nuo 800 mln. iki 1,6 mlrd. transporto priemonių[6]. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio automobilių parkas padvigubės, būtina iš esmės keisti technologijas siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų judumą, atsižvelgiant į transporto dekarbonizavimo tikslą. Todėl ši strategija turėtų padėti Europos pramonei tapti pasaulio alternatyvių varos technologijų diegimo lydere. Pasaulyje vyraujanti tendencija pereiti prie tvaraus transporto rodo, kad Europos automobilių pramonė gali išlikti konkurencinga tik pirmaudama ekologiškų technologijų srityje. Šiam tikslui pasiekti būtina laipsniškai keisti dabartinę padėtį. Naujasis pramoninis metodas, kurio pagrindas – netaršios ir efektyviai energiją vartojančios transporto priemonės, sudarys sąlygas smarkiai padidinti Europos pramonės konkurencingumą, sukurti naujų darbo vietų automobilių pramonės bei kituose tiekimo grandinės sektoriuose ir remti restruktūrizaciją. Taigi ši iniciatyva grindžiama Europos ekologiškų automobilių iniciatyva, kuri buvo pradėta įgyvendinti 2008 m. lapkričio mėn. kaip Europos ekonomikos atkūrimo plano[7] dalis.

Be to, parengus pažangius bendrus saugos, aplinkosauginio veiksmingumo ir sąveikos standartus, bus sudarytos sąlygos kuo veiksmingiau veikti vidaus rinkai, o visos suinteresuotosios šalys turės galimybę patikimai planuoti.

Pažymėtina ir tai, kad pasauliniai ES konkurentai Amerikos ir Azijos žemynuose taip pat investuoja į mažai anglies junginių išskiriančių technologijų mokslinius tyrimus ir vykdo tikslines programas, kad pereitų prie mažai anglies junginių išskiriančio kelių transporto. Jie imasi veiksmų, siekdami kuo greičiau parengti alternatyvių technologijų standartus. Norėdama, kad jos pramonė išliktų konkurencinga ir užimtų deramą vietą ekologiškų technologijų srityje, Europos Sąjunga turi sukurti tinkamą sistemą pažangiems ir visame pasaulyje paklausiems produktams.

Strategija grindžiama esama 2007 m. strategija, kuria siekiama mažinti lengvųjų automobilių ir mažos keliamosios galios komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį[8], ir ja papildomi šiuo metu vykdomi bei planuojami vykdyti transporto dekarbonizavimo ir jo poveikio aplinkai mažinimo veiksmai. Nors tai tik vidutinės trukmės laikotarpio ir tik kelių transportui bei kelių transporto priemonėms skirta strategija, ja prisidedama prie tikslo iki 2050 m. išmetamų anglies junginių kiekį sumažinti 80–95 %. Technologinės ekologiškų automobilių varos technologijų srities naujovės gali ir (arba) turėtų būti pradėtos diegti ir jūrų, oro, sunkiasvorių transporto priemonių, miestų ir „lengvojo geležinkelio“ transporto sektoriuose.

2. Ekologiškų transporto priemonių skatinimo veiksmų planas

Šia strategija siekiama netaršioms ir energiją efektyviai vartojančioms transporto priemonėms sudaryti tinkamą, technologiškai neutralų politinį pagrindą. Reikia tuo pačiu metu įgyvendinti du uždavinius: remti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias transporto priemones su tradiciniais vidaus degimo varikliais ir lengvinti pažangių technologijų diegimą ypač mažai anglies junginių išmetančiose transporto priemonėse. Nagrinėjamos šios varos sistemos:

- vidaus degimo varikliuose deginami alternatyvieji degalai, kuriais galima pakeisti benziną arba dyzeliną, tarp jų – skystieji biodegalai ir dujiniai degalai (įskaitant SND, SGD ir biodujas). Jais galima sumažinti kelių transporto priemonių daromą poveikį aplinkai, nes išmetamas mažesnis CO2 ir kitų teršalų kiekis. Tačiau tam, kad būtų galima naudoti ne tik biodegalus, bet ir alternatyviuosius degalus, būtina pertvarkyti vidaus degimo variklius, reikia, kad transporto priemonėje būtų įrengta speciali degalų laikymo sistema, taip pat būtinas pakankamai išplėtotas degalinių tinklas. Skystieji biodegalai (pavyzdžiui, etanolis ir biodyzelinas) gali būti tam tikru santykiu maišomi su tradiciniais skystaisiais degalais ir deginami dabartiniuose vidaus degimo varikliuose. Tačiau tam, kad būtų galima naudoti didesnę tokių degalų koncentraciją, būtina pertvarkyti transporto priemonės degalų tiekimo sistemą ir variklį. Dujiniai degalai gali būti deginami pertvarkytuose vidaus degimo varikliuose ir laikomi transporto priemonėje įrengtame specialiame degalų bake. Hibridinėse transporto priemonėse galima naudoti kelių rūšių degalus. Tam, kad būtų pasiektas laukiamas poveikio aplinkai mažinimo rezultatas, alternatyvieji degalai, palyginti su tradiciniais degalais (benzinu ir dyzelinu), turi būti gaminami tvariu būdu. Reikėtų toliau gerinti tradicinių degalų – benzino ir dyzelino – kokybę;

- elektra varomose transporto priemonėse naudojami elektriniai varikliai, o jiems įkrauti naudojama elektros energija. Energija laikoma transporto priemonėse įrengtose baterijose arba alternatyviose sistemose. Artimiausiu metu elektrinės transporto priemonės gali išlikti nišinės rinkos produktu, tačiau jei baterijų technologijos taps pažangesnės, tokių transporto priemonių pardavimas turėtų padidėti. Remiantis atliktais tyrimais numatoma, kad 2020 m. elektrinės transporto priemonės su baterijomis užims 1–2 % naujų automobilių rinkos, o 2030 m. jų užimama rinkos dalis išaugs iki 11–30 %. Prognozuojama, kad 2020 m. laidu pakraunamų hibridinių transporto priemonių rinkos dalis sudarys 2 %, o iki 2030 m. – 5–20 %[9]. Įperkamumas – tai lemiamas elektrinių transporto priemonių tiekimo plataus vartojimo prekių rinkai veiksnys. Kad padidėtų tokių transporto priemonių rinkos dalis, turi būti diegiamos technologinės naujovės, siekiama masto ekonomijos ir taip smarkiai sumažintos vartotojų kainos. Elektrinių transporto priemonių technologija Europos Sąjungai gali labai padėti siekti kai kurių jos tikslų: kovoti su visuotiniu atšilimu, mažinti priklausomybę nuo organinio kuro bei oro taršą ir pasiekti, kad, pasitelkus pažangiuosius elektros energijos tinklus, transporto priemonių baterijose būtų galima laikyti atsinaujinančių išteklių energiją. Galima teigti, kad vien tik elektra varomos transporto priemonės labiausiai tinka naudoti miestuose, nes atstumas, kurį transporto priemonė gali nuvažiuoti neįkrovus baterijos, yra gana ribotas, o kurti baterijų įkrovimo infrastruktūrą gali būti ekonomiškiau pirmiausia miestuose. Socialinė, įskaitant sveikatos, nauda dėl mažesnės taršos ir mažesnio triukšmo taip pat didžiausia miestuose.

- Panašiai kaip baterinės elektrinės transporto priemonės, poveikio aplinkai požiūriu naudingos gali būti ir vandenilio kuro elementų transporto priemonės. Jų varikliai taip pat elektriniai, bet elektros energijai gaminti naudojami pačioje transporto priemonėje įrengti vandenilio kuro elementai, išskiriantys tik vandens garus. Daugelis baterinių elektrinių transporto priemonių ir vandenilio kuro elementų transporto priemonių elektrinės varos savybių yra panašios, todėl šių transporto priemonių kūrimas bei diegimas vienas kitą papildo.

Strategija grindžiama šiuo metu įgyvendinamomis priemonėmis ir ja nustatomi vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikiai veiksmai. Šie veiksmai ne tik leis materializuoti naujųjų varos technologijų naudą ir taip siekti aplinkos ir energetikos politikos tikslų, bet ir padės išvengti padėties, kai naujųjų technologijų teikiama nauda yra atsveriama, nes nebetobulinamos tradicinės transporto priemonės arba išauga ne tokių efektyvių transporto priemonių paklausa. Bus siekiama, kad būtų ne tik diegiamos ypač mažai anglies junginių į aplinką išskiriančios technologijos, bet ir tobulinami vidaus degimo varikliai. Strategija sudaromos sąlygos lengviau atsirasti pažangioms technologijoms ir jas platinti, o tai, galima tikėtis, kartu su pasiūlymais, kurie bus pateikti rengiamoje Europos transporto politikai skirtoje baltojoje knygoje, labai prisidės prie tvaresnio judumo.

Šiuo metu elektrinės transporto priemonės Europos lygiu nereglamentuojamos. Todėl, siekiant praktiškai užtikrinti technologinį nešališkumą, 2.7 skyrius skiriamas veiksmams, kurių reikia imtis norint sukurti tinkamą teisinio reguliavimo sistemą, leidžiančią sudaryti šiai technologijai palankias sąlygas.

Vykdant bet kokias strategijoje minimas konkrečios politikos srities iniciatyvas, turės būti atsižvelgiama į poveikio aplinkai, ekonomikai ir visuomenei vertinimą. ES lygmens veiksmais bus papildomi nacionalinio ir regionų lygmens veiksmai, o juos įgyvendinant didžiausias dėmesys bus skiriamas sritims, kuriose pagal subsidiarumo principą esama aiškios papildomos naudos Europai.

2.1. Teisinio reguliavimo sistema

ES įgyvendina plataus užmojo strategiją, kuria siekiama sumažinti kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį[10], ir jau pasiekė nemažai konkrečių tikslų. Reglamente (EB) Nr. 443/2009, kuriuo nustatomos naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normos, reikalaujama, kad iki 2015 m. viso naujų keleivinių automobilių parko išmetamųjų teršalų kiekio vidurkis būtų 130 g CO2/km. Pramonė turės dar daugiau investuoti į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo technologijas, tarp jų – į išmaniąsias eismo valdymo technologijas, ir toliau gerinti variklių energijos vartojimo efektyvumą.

Be to, Taryba ir Parlamentas šiuo metu svarsto Komisijos pasiūlymą[11] sumažinti lengvųjų komercinių transporto priemonių (automobilinių furgonų) išmetamo CO2 kiekį. Jame siūloma, kad nuo 2016 m. visų automobilinių furgonų parko išmetamų teršalų kiekio vidurkis būtų 175 g/km.

Nustatydama dar griežtesnes normas, ES taip pat sumažino kitų išmetamųjų teršalų, pavyzdžiui, kietųjų dalelių ir NOx kiekį. Nuo 2014 m. lengviesiems automobiliams ir automobiliniams furgonams bus taikomos Euro 6 ribinės vertės, o sunkiasvorėms transporto priemonėms – EURO VI ribinės vertės[12].

Nors žvelgiant iš 2020 m. perspektyvos galima teigti, kad benzininiai ir dyzeliniai vidaus degimo varikliai dominuos mažiau, reikia pasitelkti visas turimas priemones siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai.

Komisija:

- 2010 m. pateiks Reglamento dėl dviračių, triračių ir keturračių transporto priemonių (L kategorijos transporto priemonės) tipo tvirtinimo reikalavimų pasiūlymą, kuriame bus nustatytos išmetamųjų teršalų normos ir nustatytos pritaikytos arba naujos priemonės, kuriomis bus siekiama atsižvelgti į naujas technologijas;

- iki 2011 m. parengs Reglamento (EB) Nr. 443/2009 įgyvendinimo priemones: išsamias duomenų stebėsenos ir pranešimo taisykles; išsamias taisykles, pagal kurias nedidelį transporto priemonių skaičių pagaminantys ir nišinės rinkos produktų gamintojai galės prašyti leisti taikyti nuo konkrečių išmetamo CO2 kiekio tikslų nukrypti leidžiančią nuostatą; išsamias inovacinių technologijų (ekologinių inovacijų) tvirtinimo tvarkos taisykles; išsamias įmokų už pernelyg didelį išmetamųjų teršalų kiekį rinkimo taisykles;

- pasiūlys išsamias transporto priemonių „papildomos ekologinės naudos“ reklamavimo taisykles, kuriomis siekiama išvengti klaidinančių teiginių apie transporto priemonės ekologines savybes;

- iki 2011 m. pateiks pasiūlymą, kuriuo siekiama mažinti mobiliųjų oro kondicionavimo sistemų įtaką degalų suvartojimui;

- laikydamasi „integruoto požiūrio“, kuo greičiau parengs aplinkai naudingų priemonių aprašą ir nustatys tolesnius, tokioms priemonėms skatinti skirtus veiksmus, tarp kurių bus ir teisinio reguliavimo priemonėmis įgyvendinamų veiksmų;

- iki 2011 m. pabaigos pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 70/157/EEB[13] siekiant sumažinti transporto priemonių skleidžiamą triukšmą;

- užtikrins, kad CO2 ir kitų išmetamųjų teršalų kiekis būtų mažinamas tikroviškomis eismo sąlygomis, vėliausiai iki 2013 m. pateikdama pasiūlymą iš dalies pakeisti JT EEK parengtą bandymų, atliekamų nustatant išmetamųjų teršalų kiekį, ciklą[14], į kurį įtrauks metodą, leisiantį atsižvelgti į inovacines technologijas; ir iki 2012 m. parengs išsamią išmetamųjų teršalų kiekio matavimo tikroviškomis eismo sąlygomis tvarką, įvertindama galimybę naudoti nešiojamąsias išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemas;

- pasiūlys strategiją, kurioje bus aptariami sunkiasvorių transporto priemonių degalų suvartojimo ir CO2 išmetimo klausimai;

- rems papildomas priemones, kurios gali padėti mažinti transporto priemonių išmetamą CO2 ir kitus išmetamuosius teršalus, kaip antai ekologiškas vairavimas, intelektinės transporto sistemos (ITS), įskaitant transporto priemonėse įrengtas sistemas ir su Galileo susijusią įrangą, infrastruktūros priemones ir miestų transporto valdymą;

- užtikrins, kad būtų įgyvendinti Bendrijos biokuro tvarumo kriterijai, taip pat rems pažangių, mažai anglies junginių išskiriančių degalų, tvaraus biokuro ir tokius degalus galinčių naudoti variklių kūrimą.

2.2. Mokslinių tyrimų ir inovacijų ekologiškų technologijų srityje skatinimas

Nepaisant technologinės pastarojo meto pažangos, elektrinės ir vandenilio kuro elementų transporto priemonės ir jų dalys vis dar yra brangios. Siekiant sumažinti elektra ir vandeniliu varomų transporto priemonių kainą ir padidinti atstumą, kurį transporto priemonė gali nuvažiuoti be energijos papildymo, bei vairavimo kokybę, būtini tolesni moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, taip pat susietųjų transporto priemonių sistemų, grindžiamų informacijos perdavimo iš vienos transporto priemonės į kitą ir iš transporto priemonės į infrastruktūrą technologijomis, srities tyrimai. Reikia tirti naujas medžiagas, kurias būtų galima naudoti baterijose ir vandeniliui transporto priemonėse su vandenilio kuro elementais laikyti, taip pat alternatyvias įkrovimo ir energijos laikymo technologijas. Įgyvendinant Europos ekologiškų automobilių iniciatyvą finansuojami transporto elektrifikavimo srities moksliniai tyrimai ir demonstracinė veikla, o Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė remia mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, skirtus vandenilio kuro elementų transporto priemonėms ir su jomis susijusiai infrastruktūrai.

Komisija:

- užtikrins, kad Europos mokslinių tyrimų dėmesio centre ir toliau būtų mažai anglies junginių išskiriantis kuras ir netaršus bei energiją veiksmingai vartojantis transportas, įskaitant tradicinių variklių tobulinimą, elektrines varos sistemas, taip pat alternatyvias baterijų technologijas ir vandenilio technologijas, o finansavimas būtų skiriamas tuomet, kai esama aiškios papildomos naudos ES lygiu;

- supaprastins ir racionalizuos administracines ES mokslinių tyrimų dotacijų skyrimo taisykles;

- 2011 m. Strateginiame transporto technologijų plane ir netaršioms transporto sistemoms skirtame komunikate pasiūlys ilgalaikę mokslinių tyrimų strategiją;

- kartu su Europos investicijų banku nagrinės galimybę toliau remti mokslinius tyrimus ir inovacinius projektus, kad būtų skatinami netaršūs ir energiją efektyviai vartojantys automobilių pramonės produktai ir taip remiama šios pramonės transformacija.

2.3. Paklausos rinkoje skatinimas ir vartotojų informavimas

Tikslas, kad Europos transporto priemonių parkas taptų ekologiškesnis, bus sėkmingai pasiektas tik tada, jeigu vartotojai iš tiesų rinksis netaršias ir energiją efektyviai vartojančias transporto priemones. Tačiau dėl pažangių technologijų ekologiškos transporto priemonės, palyginti su tradicinėmis, vis dar yra gerokai brangesnės. Todėl, kad tokios transporto priemonės būtų paklausios rinkoje, svarbu įtraukti vartotojus ir imtis paklausos skatinimo iniciatyvų. Tokios iniciatyvos turi būti pradėtos įgyvendinti tinkamu laiku, jos turi būti tikslinės, nediskriminacinės, o jų įgyvendinimo trukmė ir biudžetas – riboti.

Dauguma valstybių narių pradėjo nekoordinuotai taikyti išmetamo CO2 kiekiu grindžiamas transporto priemonių apmokestinimo sistemas, o kai kurios priėmė arba numato priimti specialias skatinamąsias sistemas (dauguma jų yra finansinio pobūdžio), kad paskatintų vartotojus rinktis elektrines transporto priemones. Šios sistemos yra labai skirtingos ir dažniausiai nesiejamos su kitomis sistemomis, nes nustatant degalų mokesčius neatsižvelgiama į jau naudojamos transporto priemonės CO2 išmetimo rodiklius. Susirūpinimą kelia tai, kad valstybėse narėse taikomų sistemų naudą gali nusverti dideli jų skirtumai, o tai gali turėti neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui.

Naujos transporto priemonės, kurios be energijos papildymo gali nuvažiuoti gana ribotą atstumą, didžiausią paklausą galėtų turėti miestuose ir miestų zonose. Kaip pripažįstama Judumo mieste veiksmų plane[15], mažinti išmetamuosius teršalus svarbiausia tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, o energiją efektyviai vartojančios technologijos yra naudingiausios energijos taupymo ir išmetamo CO2 mažinimo miestų eismo sąlygomis požiūriu. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos, veikdamos kaip perkantieji subjektai, galėtų atlikti svarbų vaidmenį išmaniai taikydamos viešųjų pirkimų taisykles, kad padidintų minėtų technologijų paklausą rinkoje. Be to, tai būtų svarbi inovacijų paskata.

Direktyvoje 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones[16], kuria siekiama mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinti oro kokybę (ypač miestuose), reikalaujama, kad valdžios institucijos atsižvelgtų į transporto priemonės poveikį energetikai ir aplinkai per visą jos eksploatavimo laikotarpį. Šia nuostata ekologiškoms transporto priemonėms suteikiamas konkurencinis pranašumas ir didelė parama užtikrinant jų patekimą į rinką.

Kad vartotojai ekologiškas transporto priemones rinktųsi kaip tikrą alternatyvą tradicinėms transporto priemonėms, jie turi turėti pakankamai informacijos apie ekologiško judumo galimybes, privalumus ir praktinius aspektus, o tai pirmiausia pramonės uždavinys. Be to, vartotojams reikia sudaryti galimybę naująsias technologijas palyginti su tradicinėmis transporto priemonėmis.

Komisija:

- 2010 m. pateiks gaires dėl vartotojams skirtų finansinių paskatų pirkti ekologiškas transporto priemones, skatins koordinuoti valstybių narių priimtas paklausos skatinimo priemones, užtikrins, kad bet kokia nauda pramonei atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles;

- rengs energijos mokesčių direktyvos pakeitimus, kad dar labiau paskatintų efektyvų tradicinio kuro vartojimą ir laipsniškai didėjančią alternatyvaus, mažai anglies junginių išskiriančio kuro paklausą;

- imsis veiksmų, kad užtikrintų didesnį priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi transporto priemonių apmokestinimo srityje siekdamos paskatinti ekologiškas transporto priemones, koordinavimą ir pagerintų bendrą jų veiksmingumą;

- stebės, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/33/EB;

- pradės įgyvendinti tyrimų projektą, kuriuo sieks išsiaiškinti visus vartotojų lūkesčius bei pirkimo modelius, ir išbandys įvairias galimas informacines priemones, skirtas palyginti netaršias ir energiją efektyviai vartojančias transporto priemones su tradicinėmis transporto priemonėmis;

- pateiks pasiūlymą iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/94/EB[17] dėl automobilių ženklinimo;

- 2011 m. visoje ES pradės įgyvendinti judumo elektros energija varomomis transporto priemonėmis parodomąjį projektą, vykdomą pagal Europos ekologiškų automobilių iniciatyvą, kad įvertintų vartotojų požiūrį, naudojimo modelius ir supažindintų juos su įvairių rūšių elektrinės varos technologijomis bei išsiaiškintų elektrinių transporto priemonių standartizavimo naujoves; būsimos šios srities iniciatyvos gali būti konkrečiai orientuotos į tas miestų teritorijas, kuriose jau ilgą laiką oro kokybė neatitinka nustatytų normų.

2.4. Pasauliniai aspektai

ES pramonė veikia pasaulio rinkose ir turi daug pasaulinių susivienijimų. Siekiant pagerinti pasaulinę verslo aplinką ir užtikrinti verslo galimybes Europos pramonei, būtinas didesnis atvirumas ir vienodos sąlygos svarbiausiose automobilių rinkose. Atviros pasaulio rinkos leidžia padidinti našumą, užtikrinti augimą ir kurti naujas darbo vietas. Sudarant galimybę patekti į pasaulio rinkas sumažinami tarifai ir panaikinami bereikalingi varžantys techniniai reglamentai. Reikėtų kur įmanoma siekti derinti reglamentavimą su mūsų pagrindiniais verslo partneriais, taip pat siekti didesnio rinkų atvėrimo.

Elektrines ir vandenilio kuro elementų transporto priemones gaminant dideliu mastu reikės naudoti kitokias žaliavas nei naudojamas įprastoms transporto priemonėms. Kai kurių šių medžiagų, pavyzdžiui, retųjų žemių elementų baterijoms ir tauriųjų metalų kuro elementams, trūksta ir jų yra tik keliose geografinėse vietovėse. Turėtų būti užtikrintos sąžiningos ir atviros galimybės gauti šių medžiagų, kad galimas jų trūkumas nevaržytų ES pramonės konkurencingumo.

Komisija:

- dalyvaus tarptautinėje standartizavimo veikloje, reglamentavimo dialoguose su mūsų pagrindiniais verslo partneriais, ir teiks techninę pagalbą ES nepriklausančioms valstybėms, siekdama remti prekybą ir užkirsti kelią ekologiškų transporto priemonių taisyklėms, kuriomis iškreipiama rinka;

- toliau imsis iniciatyvų skatinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, siekdama suderintų taisyklių pasauliniu mastu, su valstybėmis, kurios nėra JT EEK narės;

- rems galimybę gauti trūkstamų medžiagų, įgyvendindama Žaliavų iniciatyvą[18].

2.5. Užimtumas

Siekiant Europos transporto priemonių gamintojus aprūpinti tinkamų įgūdžių turinčia darbo jėga, būtina pasirengti restruktūrizavimui bei jį valdyti, ir numatyti, kokių įgūdžių ir kvalifikacijos reikės inovacinėms transporto priemonėms kurti ir gaminti. Kol kas tokių įgūdžių turi nedaugelis. Neseniai Automobilių pramonės partnerystėje socialiniai subjektai paskelbė pareiškimą, kuriame ragino sukurti visos Europos stebėjimo centrą.

Komisija:

- remdamasi Automobilių pramonės partnerystės pareiškimu, įsteigs Europos sektoriui svarbių įgūdžių tarybą, siekdama sukurti valstybių narių nacionalinių stebėjimo centrų tinklą;

- nuo 2011 m. sieks, kad Europos socialinio fondo lėšomis būtų siekiama perkvalifikuoti darbuotojus ir tobulinti jų turimus įgūdžius.

2.6 . Išmetamo CO 2 kiekį reglamentuojančių teisės aktų laikotarpio vidurio peržiūra

Komisija:

- iki 2013 m. peržiūrės Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, apsvarstydama būdus, kaip 2020 m. pasiekti lengviesiems automobiliams nustatytą 95 g/km teršalų normą, ir ilgalaikę (2030 m.) perspektyvą, remdamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant trumpalaikius tikslus;

- iki datos, kurią nustatys teisės aktų leidėjas, peržiūrės būdus, kaip pasiekti ilgalaikį lengvųjų komercinių transporto priemonių (automobilinių furgonų) išmetamo CO2 sumažinimo tikslą[19].

Laikotarpio vidurio peržiūra bus siekiama automobilių pramonei suteikti galimybę patikimai planuoti ilgalaikius tikslus. Naujos CO2 normos turėtų būti grindžiamos visomis įvairių technologinių sprendimų teikiamomis galimybėmis, kadangi skatinant ilgalaikes inovacijas būtini plataus užmojo teršalų mažinimo tikslai, kuriais bus atsižvelgiama į jų indėlį siekiant bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo, būtino transporto sektoriuje. Svarbiausias šio laikotarpio tikslas bus užtikrinti, kad paramos mechanizmai ypač mažai teršalų į aplinką išskiriančioms transporto priemonėms nesusilpnintų išmetamųjų teršalų mažinimo paskatos esamam transporto priemonių su tradiciniais degimo varikliais parkui.

2.7. Konkretūs veiksmai elektrinėms transporto priemonėms

1. Pateikimas rinkai

Kelių transporto priemonių tipo patvirtinimas[20] buvo išplėstas, kad apimtų visas varos sistemas, siekiant panaikinti galimas reglamentavimo kliūtis ir užtikrinti, kad alternatyvios varos transporto priemonės būtų bent jau tokios pat saugios kaip įprastinės. Todėl buvo nustatytos bendros vandenilinių variklinių transporto priemonių, dujomis varomų transporto priemonių ir biokuro taisyklės[21]. Elektrinėms transporto priemonėms taip pat būtini bendri reikalavimai, kuriais būtų padidintas teisinis tikrumas pramonei ir apsaugoti vartotojai.

Komisija, bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje:

- 2010 m. pateiks elektros saugos reikalavimų pasiūlymą transporto priemonių tipo tvirtinimui;

- iki 2011 m. peržiūrės kitus tipo patvirtinimo reikalavimus, numatytus Direktyvoje 2007/46/EB;

- iki 2012 m. peržiūrės atsparumo smūgiui saugos reikalavimus ir apsvarstys, ar tylus šių transporto priemonių veikimas gali būti pavojingas pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams.

2. Standartizavimas

Bendrais standartais turėtų būti sudarytos galimybės visoms elektrinėms transporto priemonėms būti pakrautoms, prisijungti prie elektros tinklo visoje ES teritorijoje ir su visų rūšių įkrovikliais. Reikėtų kiek galima labiau stengtis neinvestuoti į skirtingais standartais paremtas įkrovimo stoteles. Suderinamumo problemos, dėl kurių vairuotojai negalėtų automobilio įkrauti bet kurioje pasitaikiusioje stotelėje sumažintų vartotojų pasitikėjimą elektrinių transporto priemonių technologija.

Jau įmanoma transporto priemones iš lėto įkrauti iš dabartinių elektros lizdų. Tačiau siekiant greito įkrovimo su aukšta įtampa, viešų įkrovimo stotelių ir užtikrinti transporto priemonės prisijungimą prie elektros tinklo reikia specialaus kištuko ir lizdo, kuriuos būtina standartizuoti ES lygmeniu, siekiant užtikrinti sąveiką. Greitai priėmus Europos standartą būtų sustiprintas Europos pramonės, kuri šioje srityje užimtų lyderės padėtį, konkurencingumas pasauliniu mastu. Rengiant šį standartą turi būti atsižvelgta į šiuo metu tarptautinėse standartizavimo institucijose vykstantį darbą.

Komisija:

- remdamasi Direktyva 98/34/EB[22], 2010 m. įgalios Europos standartizavimo institucijas iki 2011 m. sukurti standartizuotą įkrovimo sąsają, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo stotelės ir elektrinės transporto priemonės įkroviklio sąveiką ir sujungiamumą, išspręsti pavojų saugos srityje ir elektromagnetinio suderinamumo klausimus ir apsvarstyti pažangų įkrovimą (galimybę vartotojams vartoti elektros energiją ne piko metu;

- nustatys metodą, kaip įgyvendinti šį standartą, kad sąveikią sąsają naudotų visi sektoriaus dalyviai, įskaitant transporto priemonių gamintojus, elektros energijos tiekėjus ir skirstomųjų elektros energijos tinklų operatorius;

- nuolat stebės technologijų ir rinkos raidą pasaulyje, kad prireikus būtų atnaujinti Europos standartai.

3. Infrastruktūra

Elektrinėms transporto priemonėms pasirodžius rinkoje vartotojai gali pradėti jas įkrauti iš esamų elektros energijos stotelių. Tačiau siekiant patenkinti vartotojų poreikius įkrauti baterijas reikės įrengti viešai prieinamų įkrovimo stotelių. Tinkamam įkrovimo elektra tinklui reikės didelių investicijų ir apibrėžti saugos, sąveikos ir mokėjimo standartus. Būtina įvertinti, ar egzistuoja pajėgumų, būtinų elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms, didinimo ir jų ryšio su mažai anglies junginių išskiriančiais elektros energijos šaltiniais sinergija.

Komisija:

- atliks vadovaujamą vaidmenį bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, siekiant ES gerinti įkrovimo ir papildymo kuru infrastruktūrą;

- kartu su Europos investicijų banku išnagrinės, kaip teikti finansavimą, kuriuo būtų skatinamos investicijos į ekologiškų transporto priemonių infrastruktūros ir paslaugų vystymą.

4. Energija, energijos gamyba ir paskirstymas

Būtina išsamiai įvertinti ekologiškų transporto priemonių, kuriose naudojamos alternatyvios technologijos, poveikį ir jį palyginti su įprastinių transporto priemonių poveikiu, pasitelkiant eksploatavimo ciklo metodą. Taikant šį metodą vertinamas „nuo šaltinio iki rato“ išmetamų teršalų[23], įskaitant teršalus, išmetamus gaminant elektros energiją, poveikis, taip pat poveikis aplinkai dėl transporto priemonės gamybos ir šalinimo.

Manoma, kad dėl transporto elektrifikacijos didės bendra elektros energijos paklausa, nors šis didėjimas bus nestaigus, kadangi elektrinės transporto priemonės į rinką pateks palaipsniui[24]. Tačiau ypač tuo atveju, jei transporto priemonės bus įkraunamos piko metu, dėl padidėjusios paklausos gali atsirasti papildomų, potencialiai daug anglies junginių į aplinką išskiriančios energijos gamybos pajėgumų poreikis. Šis pavojus sumažėtų, jei įkraunamos transporto priemonės būtų visapusiškai integruotos į elektros energijos tinklą, siekiant įgyvendinti pažangiuosius elektros energijos tinklus, pažangiuosius skaitiklius ir atitinkamas vartotojų paskatas, taip pat su kitais verslo modeliais, pavyzdžiui, baterijų keitimu. Visapusiška integracija taip pat leistų elektrinių transporto priemonių baterijas naudoti kaip antrines energijos talpyklas, kuriose būtų laikoma pagaminta perteklinė atsinaujinančių išteklių energija.

Pavyzdžiui, tai reiškia, kad turi būti pritaikyti skirstomieji elektros energijos tinklai, sukurti pažangieji elektros energijos tinklai ir transporto priemonės bei tinklo ryšio protokolai, kad būtų sudarytos galimybės įkrovimą automatiškai numatyti ne piko metu arba tuomet, kai periodiškai pagaminamas atsinaujinančių išteklių energijos perteklius, atsižvelgiant į poveikį kainai.

Vykstant šiems pokyčiams svarbią funkciją atliks Europos strateginio energetikos technologijų plano pramoninės iniciatyvos. Konkrečiai, Elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos iniciatyva numatoma plėtoti transporto elektrifikaciją, o Europos pramonės bioenergijos iniciatyva siekiama toliau plėtoti pažangaus biokuro gamybos technologijas, laikantis Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos tvarumo kriterijų.

Komisija:

- nustatys ir palygins transporto priemonių (su vidaus degimo varikliais, elektrinių, varomų dujomis ir vandeniliu) poveikį aplinkai ir anglies pėdsaką, naudodama eksploatavimo ciklo metodą;

- siekdama užtikrinti, kad elektrinių transporto priemonių suvartojama elektros energija nedarytų neigiamo poveikio mažai anglies junginių išskiriančiai elektros energijai, jau numatytai laikantis Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos[25], įvertins, ar dėl elektrinių transporto priemonių skatinimo remiant mažai anglies junginių išskiriančius elektros energijos šaltinius bus pagaminama daugiau mažai anglies junginių išskiriančios elektros energijos;

- įvertins padidėjusios mažai anglies junginių išskiriančios elektros energijos paklausos poveikį tiekimo sistemai ir elektros energijos tinklui.

5. Baterijų perdirbimas ir vežimas

Intensyvus baterijų naudojimas elektrinėse transporto priemonėse taip pat turi padarinių aplinkai. Panašiai naujų problemų kils dėl vandenilio kuro elementų, pavyzdžiui, platinos katalizatorių perdirbimo. Plataus masto perdirbimas taip pat pateisinamas atsižvelgiant į tam tikrų žaliavų trūkumą ir kainą.

Kai dėl sumažėjusio energetinio talpumo baterijos nebetinka transporto priemonėms, jas būtų galima panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, stacionariam energijos laikymui namuose. Bus apsvarstyti tokio antrinio naudojimo būdai ir sistemos.

Įkrautų baterijų, kurias galima vežti, kiekis šiuo metu yra ribojamas Direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo[26]. Dėl to susidarančios didelės vežimo išlaidos prisideda prie didelės transporto priemonių baterijų kainos.

Komisija:

- apsvarstys, ką reikėtų pakeisti galiojančiuose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas baterijų perdirbimas ir eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės, kad būtų prisitaikyta prie naujų rinkos sąlygų;

- rems Europos mokslinių tyrimų programas, skirtas baterijų perdirbimui ir pakartotiniam panaudojimui;

- apsvarstys galimybes pakeisti baterijų vežimo taisykles, nuodugniai įvertinusi sąnaudas ir galimą pavojų.

3. Valdymas

Komunikate išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti netaršios ir efektyviai energiją vartojančios transporto sistemos ES sukūrimą. Tokiu būdu, didinant Europos pajėgumus viename svarbiausių sektorių gaminti pažangius ir tvarius produktus, bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Šioje strategijoje nustatytų sričių veiksmams būtinas aukšto lygio koordinavimas susijusiose politikos srityse (pramonės, transporto, energetikos, prekybos, klimato kaitos ir aplinkos, užimtumo, sveikatos ir vartotojų, mokslinių tyrimų), o visos suinteresuotosios šalys turi visapusiškai prisidėti, kad ES būtų sukurta tvari transporto sistema, paremta konkurencinga pramonine baze. Šiam klausimui spręsti būtina suinteresuotųjų šalių, kurios iki šiol nebūtinai bendradarbiavo – automobilių pramonės (transporto priemonių gamintojų ir tiekėjų), elektros energijos tiekėjų, dujų bendrovių, elektros energijos tinklų valdytojų, elektrinių sudedamųjų dalių gamintojų, mokslo ir standartizavimo institucijų, taip pat ES institucijų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, savivaldybių ir vartotojų – diskusija.

Be to, kai kurios valstybės narės pradėjo vykdyti nacionalines programas, kuriomis remiamas elektrinis judumas. Komisija pripažįsta šių programų, kuriomis pradedama kurti rinka ir vartotojai supažindinami su technologija, naudą. Tačiau, jei metodai nebus koordinuojami, ES vidaus rinka gali susiskaldyti ir prarasti konkurencinį šios technologijos pranašumą.

Komisija:

- pasiūlys iš naujo pradėti aukšto lygio grupės CARS 21 darbą, jai suteikiant naujus įgaliojimus ir išplečiant suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, ypač siekiant pašalinti kliūtis alternatyvių technologijų paklausai rinkoje;

- įgyvendins strategiją, kuria siekiama sumažinti kelių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį pagal Europos klimato kaitos programą;

- glaudžiai koordinuos Europos klimato kaitos programos ir aukšto lygio grupės CARS 21 darbo srautus;

- užtikrins šios strategijos integravimą į bendrą ES transporto politiką su būsima Europos transporto politikai skirta baltąja knyga;

- užtikrins koordinavimą ir bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis dėl šios strategijos veiksmų, ypač siekiant apsaugoti vidaus rinką, išvengti pastangų suskaldymo, sukurti pramonei pakankamą kritinę masę ir stebėti pokyčius valstybėse narėse bei juos aptarti.

Papildoma ES strategijos nauda yra aiški: ja sujungiamos įvairios iniciatyvos bei veiksmai, sukuriama platforma Europos, nacionalinių ir regioninių subjektų pastangoms koordinuoti ir siekiama tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo. Iniciatyva skatinamas geresnis reglamentavimas, nustatomos ilgalaikės politikos kryptys, ir didinamas tikrumas verslo subjektams.

Siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, strategija bus peržiūrėta 2014 m., siekiant atsižvelgti į pažangą, įvertinti, kaip pasikeitė rinka ir technologijos, ir rekomenduoti tolesnius veiksmus.

[1] M2, M3 ir N2, N3 kategorijų transporto priemonės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB.

[2] M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB.

[3] L kategorijos transporto priemonės, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/24/EB.

[4] COM (2010) 2020, 2010 3 3.

[5] COM (2010) 2020, 2010 3 3, p. 14.

[6] Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija – Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti (UNECE-WP.29): Neoficialus dokumentas GRPE-58-02.

[7] COM (2008) 800, 2008 11 26.

[8] COM (2007) 19, 2007 2 7.

[9] IHS - Global Insight: Battery Electric and Plug-in Hybrid Vehicles study .

[10] Reglamentas (EB) Nr. 443/2009 (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

[11] COM (2009) 593, 2009 10 28.

[12] Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

[13] OL L 42, 1970 2 23, p. 16.

[14] Tačiau jei pažangos nebus, gali būti svarstoma galimybė parengti vienašalį ES teisės aktą.

[15] COM (2009) 490, 2009 9 30.

[16] OL L 120, 2009 5 15, p. 5.

[17] OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

[18] COM (2008) 699, 2008 11 4.

[19] Komisijos pasiūlymu 2020 m. numatoma 135g/km teršalų norma (COM (2009) 593, 2009 10 28).

[20] Reglamentuojama Direktyva 2007/46/EB (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

[21] Reglamentas (EB) Nr. 79/2009 (OL L 35, 2009 2 4, p. 32); JT EEK taisyklės Nr. 67 ir 110; Direktyva 2009/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 88).

[22] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[23] Poveikis „nuo šaltinio iki rato“ (angl. „well-to-wheel“ arba WTW) – tai kuro gamybos poveikio (nuo šaltinio iki bako) ir transporto priemonės eksploatavimo (nuo bako iki rato) poveikio suma. Poveikis „nuo šaltinio iki rato“ yra svarbi viso transporto priemonės eksploatavimo ciklo poveikio, įskaitant transporto priemonės gamybos ir šalinimo poveikį aplinkai, dalis.

[24] Europos oro ir klimato kaitos teminis centras, Environmental impacts and impact on the electricity market of a large scale introduction of electric cars in Europe, p. 97.

[25] Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, Direktyva 2009/28/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

[26] Direktyva 2008/68/EB (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).