(1)

dėl klimato kaitos keliamos egzistencinės grėsmės reikia imtis platesnių užmojų ir aktyvesnių Sąjungos ir valstybių narių klimato srities veiksmų. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas) (4), remdamasi jo principais ir patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(3)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC) savo 2018 m. specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų, stiprinant pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia sparčiai imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų ir tęsti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taškų pasiekimo tikimybė. Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES) savo 2019 m. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje parodė, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita;

(4)

norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir teisingu, socialiai subalansuotu, sąžiningu bei ekonomiškai efektyviu būdu pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;

(5)

būtina spręsti didėjančios su klimatu susijusios rizikos sveikatai, įskaitant dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, miškų gaisrus ir potvynius, maisto ir vandens saugos ir aprūpinimo jais, infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo problemas. Kaip paskelbta 2021 m. vasario 24 d. komunikate „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, Komisija, kad galėtų geriau suprasti, iš anksto numatyti ir sumažinti klimato kaitos keliamas grėsmes sveikatai, Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje „Climate-ADAPT“ įsteigė Europos klimato ir sveikatos observatoriją;

(6)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 37 straipsnyje, kuriuo siekiama skatinti integruoti į Sąjungos politiką aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą laikantis darnaus vystymosi principo;

(7)

klimato politikos veiksmai turėtų tapti galimybe visiems Sąjungos ekonomikos sektoriams padėti užtikrinti pirmavimą pramonės srityje kuriant pasaulines inovacijas. Pasitelkus Sąjungos reglamentavimo sistemą ir pramonei dedant pastangas, ekonomikos augimą įmanoma atsieti nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Pavyzdžiui, nuo 1990 m. iki 2019 m. Sąjungoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo sumažintas 24 %, o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 60 % Nedarant poveikio Sąjungos lygmeniu priimtų privalomų teisės aktų ir kitų iniciatyvų taikymui, visi ekonomikos sektoriai, įskaitant energetikos, pramonės, transporto, šildymo, vėsinimo ir pastatų, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius, neatsižvelgiant į tai, ar tiems sektoriams taikoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turėtų atlikti savo vaidmenį, prisidėdami prie poveikio klimatui neutralumo įgyvendinimo Sąjungoje iki 2050 m. Siekdama aktyvesnio visų ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems sektoriams skirtiems dialogams ir partnerystėms klimato klausimais, įtraukiai ir reprezentatyviai suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, kad paskatintų sektorius patiems parengti orientacines savanoriškas veiksmų gaires ir planuoti savo perėjimą prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo iki 2050 m. Tokios veiksmų gairės galėtų būti vertingas indėlis padedant sektoriams planuoti būtinas investicijas į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir taip pat galėtų padėti didinti sektorių dalyvavimą ieškant neutralaus poveikio klimatui sprendimų. Tokios veiksmų gairės taip pat galėtų papildyti esamas iniciatyvas, įskaitant Europos baterijų aljansą ir Europos švariojo vandenilio aljansą, kurie skatina pramonės bendradarbiavimą pereinant prie neutralaus poveikio klimatui;

(8)

Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas ilgalaikis temperatūros tikslas ir juo siekiama stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, didinant gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą, kaip nustatyta jo 2 straipsnio 1 dalies c punkte. Kaip bendras pagrindas Sąjungos indėliui siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės prisidėtų prie pasaulinio atsako į klimato kaitą, nustatyto Paryžiaus susitarime;

(9)

Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, ekonomiką, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos. Atsižvelgiant į tai, Sąjungos ir valstybių narių veiksmai turėtų būti grindžiami atsargumo principu ir principu „teršėjas moka“, nustatytais Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, ir juose turėtų būti atsižvelgiama į energetikos sąjungos principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir į Europos žaliojo kurso principą „nedaryti žalos“;

(10)

prie poveikio klimatui neutralumo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, kurių išmetamas ar absorbuojamas ŠESD reglamentuojamas Sąjungos teisės;

(11)

dėl energijos gamybos ir vartojimo svarbos ŠESD kiekiui būtina pereiti prie patikimos, tvarios, įperkamos ir saugios energetikos sistemos, grindžiamos atsinaujinančių energijos išteklių diegimu, gerai veikiančia energijos vidaus rinka ir energijos vartojimo efektyvumu, kartu mažinant energijos nepriteklių. Skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos ir moksliniai tyrimai ir plėtra taip pat yra svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai;

(12)

Sąjunga yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, dėl kurio buvo susitarta 2014 m., prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui. Tas tikslas įgyvendinamas, be kita ko, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5), kuria nustatoma ES ATLPS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (6), kuriuo nustatyti nacionaliniai išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (7), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;

(13)

ES ATLPS yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir yra jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

(14)

2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ pristatyta vizija, kaip iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį vykdant socialiai sąžiningą ir ekonomiškai efektyvią pertvarką;

(15)

įgyvendindama 2016 m. lapkričio 30 d. dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES (8) ir (ES) 2018/2001 (9) nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (10);

(16)

Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;

(17)

Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo ir vadovaudamasi IPCC, IPBES ir Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais moksliniais vertinimais, taip pat kitų tarptautinių institucijų vertinimais, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;

(18)

toliau išlieka anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su tais tarptautiniais partneriais, kurių klimato apsaugos standartai nėra tokie patys kaip Sąjungos. Todėl Komisija ketina pasiūlyti tam tikriems sektoriams taikomą pasienio anglies dioksido korekcijos mechanizmą, kad tokia rizika būtų mažinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Be to, svarbu išlaikyti veiksmingas politines paskatas, kuriomis remiami technologiniai sprendimai ir inovacijos, kurie padeda pereiti prie konkurencingos neutralaus poveikio klimatui Sąjungos ekonomikos, kartu užtikrinant tikrumą dėl investicijų;

(19)

Europos Parlamentas savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija, o 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė. Jis taip pat ne kartą ragino Sąjungą padidinti savo 2030 m. klimato srities tikslą ir tą padidintą tikslą įtraukti į šį reglamentą. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui – užtikrinti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, o kartu pripažino, kad reikia įdiegti įgalinančią sistemą, kuri būtų naudinga visoms valstybėms narėms ir apimtų tinkamas priemones, paskatas, paramą ir investicijas, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus, teisingas ir taip pat socialiniu požiūriu subalansuotas bei sąžiningas perėjimas, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes, susijusias su pradinėmis pozicijomis. Ji taip pat pažymėjo, kad perėjimui reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. 2020 m. kovo 6 d. Sąjunga Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (UNFCCC) pateikė savo ilgalaikę išmetamo ŠESD kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją, o 2020 m. gruodžio 17 d. – nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, po to, kai juos patvirtino Taryba;

(20)

Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visų ekonomikos sektorių iš visų taršos šaltinių išmetamo ir absorbentų absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamai būtų pasiektas neigiamas išmetamas ŠESD kiekis. Tas tikslas turėtų apimti visoje Sąjungoje išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, kuris reglamentuojamas Sąjungos teisės aktais. Turėtų būti galima šio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio klausimą spręsti peržiūrint atitinkamus klimato ir energetikos srities teisės aktus. Absorbentus sudaro, be kita ko, natūralūs ir technologiniai sprendimai, kaip nurodyta Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitose, skirtose UNFCCC. Sprendimai, grindžiami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) technologijomis, gali būti naudingi tokias technologijas pasirinkusioms valstybėms narėms mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač mažinant dėl pramoninių gamybos procesų išmetamų teršalų kiekį. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;

(21)

2007 m. kovo 8–9 d. ir 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino atitinkamai 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. Šio reglamento nuostatomis dėl Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslo nustatymo nedaromas poveikis Sutartyse apibrėžtam Europos Vadovų Tarybos vaidmeniui nustatyti Sąjungos klimato politikos plėtojimo bendrąją politinę kryptį ir prioritetus;

(22)

anglies dioksido absorbentai atlieka esminį vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje, o prie to visų pirma svariai prisideda žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektoriai. Kaip Komisija skelbė savo 2020 m. gegužės 20 d. komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, būsimoje anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvoje ji skatins taikyti naują žaliojo verslo modelį, pagal kurį žemės valdytojams būtų atlyginama už išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir anglies dioksido šalinimą. Be to, 2020 m. kovo 11 d. komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ Komisija įsipareigojo parengti anglies dioksido šalinimo sertifikavimo reglamentavimo sistemą, grindžiamą patikima ir skaidria anglies dioksido apskaita, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kiek anglies dioksido pašalinama iš tikrųjų, kartu užtikrinant, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai arba socialiniams ar ekonominiams tikslams;

(23)

ekosistemų atkūrimas padėtų išlaikyti, valdyti ir gerinti gamtinius absorbentus ir skatinti biologinę įvairovę kovojant su klimato kaita. Be to, trejopas miškų vaidmuo, t. y. kaip anglies dioksido absorbento, kaupiklio ir pakaitalo, padeda mažinti į atmosferą išmetamo ŠESD kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;

(24)

mokslinė patirtis ir geriausi turimi naujausi duomenys kartu su faktine ir skaidria informacija apie klimato kaitą yra būtini ir jais turi būti grindžiami Sąjungos klimato politikos veiksmai ir pastangos iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Turėtų būti įsteigta Europos mokslo patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – patariamoji taryba), kuri, būdama nepriklausoma ir turėdama mokslinių ir techninių ekspertinių žinių, veiktų kaip konsultacinis centras su klimato kaita susijusių mokslinių žinių klausimais. Vykdydama savo užduotis patariamoji taryba turėtų papildyti Europos aplinkos agentūros (EAA) darbą ir veikti nepriklausomai. Jos užduotis neturėtų sutapti su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos užduotimi tarptautiniu lygiu. Todėl tam, kad būtų galima įsteigti patariamąją tarybą, reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2009 (11). Nacionaliniai patariamieji organai klimato klausimais valstybėse narėse, kuriose yra tokių organų gali atlikti svarbų vaidmenį, inter alia, teikiant ekspertines mokslines konsultacijas klimato politikos klausimais atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip nustatyta atitinkamų valstybių narių. Todėl valstybės narės, kurios to dar nepadarė, raginamos įsteigti nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais;

(25)

Europos žaliajame kurse pabrėžiama, kad pertvarkai, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;

(26)

kaip nurodyta Europos žaliajame kurse, Komisija Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą įvertino savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“. Komisija tai padarė remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie jai buvo pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (12), analizės rezultatus. Atsižvelgiant į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, iki 2030 m. turėtų būti tiek sumažintas išmetamas, tiek padidintas absorbuojamas ŠESD kiekis, kad iki tų metų Sąjungos viduje visuose ekonomikos sektoriuose grynasis išmetamas ŠESD kiekis, t. y. atėmus absorbentais pašalintą kiekį likęs išmetamas kiekis, sumažėtų bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Europos Vadovų Taryba patvirtino tą tikslą savo 2020 m. gruodžio 10 ir 11 d. išvadose. Ji taip pat pateikė pradines jo įgyvendinimo gaires. Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkto taikymo tikslais tas naujasis Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas nustatomas kaip vėlesnis tikslas ir todėl pakeičia tame punkte nustatytą Sąjungos lygmens 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio tikslą. Be to, ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, kuriais įgyvendinamas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas, kad būtų taip sumažintas grynasis išmetamas kiekis. Atsižvelgdama į tai, Komisija paskelbė, kad ji peržiūrės susijusius klimato ir energetikos teisės aktus, kurie bus priimti dokumentų rinkinyje, apimančiame, be kita ko, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą, žemės naudojimą, energijos apmokestinimą, lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus, pastangų pasidalijimą ir ES ATLPS.

Komisija siekia įvertinti papildomų Sąjungos priemonių, kurios galėtų papildyti esamas priemones, pavyzdžiui, rinkos priemonių, apimančių tvirtą solidarumo mechanizmą, nustatymo poveikį;

(27)

Komisijos vertinimai rodo, kad pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį prisiimtus įsipareigojimus grynasis absorbuojamo anglies dioksido kiekis 2030 m. sieks 225 mln. tonų CO2 ekvivalento. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, vertėtų nustatyti, kad grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio indėlis siekiant 2030 m. klimato tikslų neviršys tos ribos. Tai nedaro poveikio atitinkamų Sąjungos teisės aktų peržiūrai, kuria būtų sudaromos sąlygos pasiekti tą tikslą;

(28)

Sąjungos biudžeto ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (13) nustatytos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšomis prisidedama prie klimato tikslų įgyvendinimo, bent 30 % visos išlaidų sumos skiriant klimato srities tikslams remti, vadovaujantis veiksminga metodika ir laikantis atskirų sektorių teisės aktų;

(29)

atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir į tarptautinius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, būtina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų palaipsniui panaikintos su tuo tikslu nesuderinamos energijos subsidijos, visų pirma iškastiniam kurui, nedarant poveikio pastangoms mažinti energijos nepriteklių;

(30)

siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas ir kad pertvarka, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, būtų negrįžtamas procesas, Komisija ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, atlikto pagal Paryžiaus susitarimą, turėtų pasiūlyti, jei tikslinga, Sąjungos tarpinį 2040 m. klimato politikos tikslą. Komisija gali teikti pasiūlymus peržiūrėti tarpinį tikslą, atsižvelgdama į Sąjungos pažangos ir priemonių ir nacionalinių priemonių vertinimų išvadas, taip pat į bendros pažangos įvertinimo ir tarptautinių pokyčių, be kita ko, susijusių su nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų bendrais terminais, rezultatus. Kaip priemonę Sąjungos klimato politikos skaidrumui ir atskaitomybei didinti, Komisija, teikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos 2040 m. tikslo klimato srityje, turėtų paskelbti prognozuojamą orientacinį 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, kuris būtų apibrėžiamas kaip grynojo išmetamo ŠESD kiekio, kurį numatoma išmesti tuo laikotarpiu, nerizikuojant pažeisti Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, orientacinis bendras kiekis, taip pat metodiką, kuria grindžiamas tas orientacinis biudžetas;

(31)

prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Neigiamas klimato kaitos poveikis gali viršyti valstybių narių prisitaikymo pajėgumus. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas politikos strategijas ir teisės aktus. Komisija turėtų priimti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, atitinkančią Paryžiaus susitarimą. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, grindžiamus patikimomis klimato kaitos ir pažeidžiamumo analizėmis, pažangos vertinimais ir rodikliais ir remdamosi geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais. Sąjunga turėtų siekti sukurti palankią reglamentavimo aplinką nacionalinės politikos ir priemonių, kurias valstybės narės įgyvendina siekdamos prisitaikyti prie klimato kaitos, atžvilgiu. Siekiant padidinti atsparumą klimato kaitai ir pagerinti prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus reikia, kad bendras pastangas dėtų visi ekonomikos sektoriai ir visuomenė, taip pat būtinas politikos suderinamumas ir nuoseklumas visuose atitinkamuose teisės aktuose ir politikos srityse;

(32)

ekosistemos, žmonės ir ekonomika visuose Sąjungos regionuose patirs didelį klimato kaitos poveikį – tai itin didelė kaitra, potvyniai, sausros, vandens trūkumas, jūros lygio kilimas, tirpstantys ledynai, miškų gaisrai, vėtrų išvartyti medžiai ir žemės ūkio nuostoliai. Pastarojo meto ekstremalūs reiškiniai jau padarė didelį poveikį ekosistemoms ir turėjo įtakos anglies sekvestracijai ir miškų bei žemės ūkio paskirties žemės saugojimo pajėgumams. Prisitaikymo gebėjimų gerinimas ir atsparumo didinimas, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, padeda kuo labiau sumažinti klimato kaitos poveikį, reaguoti į neišvengiamus padarinius socialiai subalansuotu būdu, taip pat pagerinti gyvenimo sąlygas paveiktose vietovėse. Ekonomiškai efektyvu iš anksto pasirengti tokiems padariniams ir tai taip pat gali atnešti didelės papildomos naudos ekosistemoms, sveikatai ir ekonomikai. Siekiant sušvelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir apsaugoti biologinę įvairovę ypač naudingi gali būti gamtos procesais pagrįsti sprendimai;

(33)

pagal daugiametę finansinę programą nustatytose atitinkamose programose numatytas projektų tikrinimas, siekiant užtikrinti, kad tokie projektai būtų atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimą taip pat taikant tinkamas prisitaikymo priemones, ir kad juose į sąnaudų ir naudos analizę būtų įtrauktos išlaidos, susijusios su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir teigiamo klimato kaitos švelninimo priemonių poveikio nauda. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;

(34)

Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti, be kita ko, į: tai, kiek pertvarka, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, prisidedama prie visuomenės sveikatos, aplinkos kokybės, piliečių gerovės ir sveikatos, visuomenės klestėjimo, užimtumo ir ekonomikos konkurencingumo; energetikos pertvarką, energetinio saugumo stiprinimą ir kovą su energijos nepritekliumi; aprūpinimo maistu saugumą ir maisto įperkamumą; tvaraus ir išmaniojo judumo ir transporto sistemų plėtojimą; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, tokias kaip salų ypatumai, ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos; būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką taikant tinkamas švietimo ir mokymo programas; geriausių ir naujausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymą; būtinybę su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus; išlaidų efektyvumą ir technologinį neutralumą siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ir siekį ilgainiui užtikrinti vis didesnį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų mastą;

(35)

kaip nurodyta Europos žaliajame kurse, 2020 m. gruodžio 9 d. Komisija priėmė komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“. Strategijoje nustatomas darnios ir pažangios Europos transporto ateities planas ir veiksmų planas, kaip iki 2050 m. transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį sumažinti 90 %;

(36)

siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės toliau kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą, remdamasi informacija, išdėstyta šiame reglamente, įskaitant informaciją, teikiamą ir pranešamą pagal Reglamentą (ES) 2018/199. Siekiant laiku pasirengti bendros pažangos įvertinimui, nurodytam Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje, šio vertinimo išvados turėtų būti skelbiamos kas penkerius metus, pradedant 2023 m., ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Tai reiškia, kad pagal to reglamento 29 straipsnio 5 dalį ir 35 straipsnį teikiamos ataskaitos ir taikytinais metais pagal to reglamento 29 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnį teikiamos susijusios ataskaitos turėtų būti pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu kaip ir to vertinimo išvados. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;

(37)

Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socioekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), EAA, patariamosios tarybos ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitomis bei geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC, IPBES bei kitų tarptautinių organų naujausias ataskaitas, taip pat Žemės stebėjimo duomenimis, pateiktais pagal Sąjungos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“. Komisija turėtų savo vertinimus taip pat grįsti orientacine linijine trajektorija, siejančia Sąjungos 2030 m. ir 2040 m. klimato politikos tikslus (kai pastarasis bus priimtas) ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslą ir veikiančia kaip orientacinė priemonė, kuri padeda numatyti ir įvertinti bendrą pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo. Orientacinė linijinė trajektorija nedaro poveikio sprendimui nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą. Kadangi Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ar valstybių narių investicijas, atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (14) reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos ir pasaulio statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;

(38)

piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama poveikio klimatui neutralumo, todėl turėtų būti skatinama ir turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdant įtraukų ir prieinamą procesą. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant suinteresuotuosius subjektus, atstovaujančius įvairiems ekonomikos sektoriams, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, pasitelkiant Europos klimato paktą;

(39)

atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama, atsižvelgiant į visus penkis energetikos sąjungos aspektus. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(40)

klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,