EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0860
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on European Venture Capital Funds
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos rizikos kapitalo fondų
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos rizikos kapitalo fondų
/* KOM/2011/0860 galutinis - 2011/0417 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos rizikos kapitalo fondų /* KOM/2011/0860 galutinis - 2011/0417 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Palyginti su
konkuruojančiais pasauliniais pažangiųjų technologijų ir
inovacijų centrais, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos
rizikos kapitalo sektorius yra susiskaidęs ir išskaidytas. Šis susiskaidymas
ir išskaidymas lemia statistiškai reikšmingą investuotojų nenorą
investuoti į rizikos kapitalo fondus. Kai kurios valstybės narės
taiko tikslinius rizikos kapitalo fondų režimus, pagal kuriuos nustatytos
taisyklės dėl portfelio sudėties, investavimo metodų ir
tinkamų investicijų objektų. Tačiau dauguma valstybių
narių tokių konkrečių rizikos kapitalo fondų
režimų neturi; visų fondo valdytojų, kurie nori siūlyti
neviešai platinamas rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius
vienetus, veiklai jos savo jurisdikcijoje verčiau taiko bendrąsias
bendrovių teisės taisykles ir prospekto prievoles. Dėl
nenuoseklaus reguliavimo galimiems „rizikos kapitalo“ investuotojams, kaip
antai turtingiems asmenims, pensijų fondams ar draudimo įmonėms,
yra sudėtinga ir brangu dalį savo investicijų pradėti
skirti rizikos kapitalui. Nenuoseklus reguliavimas taip pat trukdo
specializuotiems rizikos kapitalo fondams pritraukti didelę kapitalo
sumą užsienyje. Su
apibūdintąja problema glaudžiai susijęs klausimas, ar Europa skiria
pakankamai lėšų novatoriškoms veiklą pradedančioms
įmonėms finansuoti. Jungtinėse Amerikos Valstijose
2003–2010 m. laikotarpiu rizikos kapitalo fondams skirta apytikriai
131 mlrd. EUR, o Europos rizikos kapitalo fondai šiuo laikotarpiu
sugebėjo pritraukti tik 28 mlrd. EUR. Galimi
investuotojai šiuo metu teikia pirmenybę investicijoms į privatų
kapitalą, o ne į rizikos kapitalą. Ataskaitiniu
2003–2010 m. laikotarpiu iš visos 437 mlrd. EUR sumos,
investuotos platesnėje privataus kapitalo srityje, lėšos, skirtos
rizikos kapitalui, sudarė 64 mlrd. EUR. Taigi rizikos kapitalui
teko tik 14,6 proc. visų lėšų, o privačiam kapitalui
teko 85,4 proc. Vertinant šį ataskaitinį laikotarpį pagal
atskirus metus, pinigų sumos, kurias privatus kapitalas pritraukia kiekvienais
atskirais metais, gerokai viršija sumas, kurias pritraukia rizikos kapitalas. Kol išlieka šis
šališkumas privataus kapitalo – sektoriaus, kuris investuoja į brandžias
įmones ir organizuoja didelio masto paskolomis finansuojamus akcijų
išpirkimus, – naudai, turimos lėšos neskiriamos įmonių
pradiniame bei steigimosi etape, t. y. lemiamuose jų, kaip juridinio
subjekto, raidos etapuose, nuosavam kapitalui finansuoti. Tiesioginė
mažesnio nei optimalus vidutinio Europos rizikos kapitalo fondo dydžio priežastis
yra finansinių išteklių, kurie šiuo metu skiriami rizikos kapitalui,
stoka. Vidutinis Europos
rizikos kapitalo fondo dydis yra gerokai mažesnis nei optimalus šios
rūšies finansavimo priemonės dydis. Vidutinio Jungtinių Amerikos
Valstijų rizikos kapitalo fondo (RKF) surenkamo valdomo turto vertė
sudaro 130 mln. EUR, o vidutinio Europos RKF dydis – maždaug
60 mln. EUR. Taigi finansuojant
MVĮ rizikos kapitalas šiame etape atlieka menką vaidmenį.
MVĮ visų pirma priklauso nuo bankų paskolų. Bankų
paskolos sudaro daugiau kaip 80 proc. jų finansavimo, o specializuoti
rizikos kapitalo fondai parūpina tik 2 proc. jų finansavimo.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atitinkamas rodiklis yra 14 proc. Šie nustatyti
faktai ypač stulbina atsižvelgiant į tai, kad daug MVĮ nuo 2008
ir 2009 m. finansų krizės už bankų paskolas turėjo
mokėti gerokai didesnes palūkanų normas[1]. Be to, dėl 2008 ir
2009 m. finansų krizės bankų kredito linijų teikimo
MVĮ ir jų pratęsimo atvejų gerokai sumažėjo, taigi
MVĮ teko atkakliai ieškoti kitų alternatyvių finansavimo
šaltinių, kurių jiems primygtinai reikėjo[2]. Vis dėlto rizikos
kapitalas dėl pakankamų kapitalo išteklių stokos šios
akivaizdžios spragos užpildyti nesugebėjo. Nesant veiksmingo
rizikos kapitalo sektoriaus, Europos inovacijų kūrėjai ir
novatoriškos verslo įmonės negali išnaudoti savo komercinio
potencialo. Tai savo ruožtu nepalanku Europos pasauliniam konkurencingumui.
Šiam aspektui iliustruoti galima palyginti santykinę rizikos kapitalo
investicijų, kaip finansavimo priemonės, svarbą (išreikštą
BVP procentine dalimi) itin novatoriškoje rinkoje, kaip antai Jungtinėse
Amerikos Valstijose (0,14 proc.), su Europos vidurkiu (0,03 proc.). Kad padėtis yra tokia, taip pat
patvirtinama atliekant bendro rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo
konkretus fondo valdytojas, portfelio vertinimą. Kaip matyti iš
naujausių Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos (EVCA)
paskelbtų rodiklių, 98 proc. Europos rizikos kapitalo fondų
valdytojų valdo fondų portfelį, kurio vertė mažesnė
nei Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvoje (AIFVD)
nustatyta 500 mln. EUR riba[3].
Taigi spręsti šias problemas ir paremti
Europos verslininkus yra itin svarbu. Klestinti Europos rizikos kapitalo rinka
yra vienas iš bendros strategijos „Europa 2020“ tikslų[4], ir 2011 m. vasario
mėn. Europos Vadovų Taryba paragino pašalinti likusias reguliavimo
kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms rizikos kapitalo lėšomis.
Imdamasi tolesnių veiksmų, Europos Komisija Bendrosios rinkos akte[5] (angl. SMA) įsipareigojo
užtikrinti, kad iki 2012 m. rizikos kapitalo fondai, įsisteigę
bet kurioje valstybėje narėje, galėtų laisvai pritraukti
kapitalą ir investuoti visoje Europos Sąjungoje. Naujoji rizikos
kapitalo fondų sistema taip pat yra vienas iš pagrindinių MVĮ
veiksmų plano [įrašyti nuorodą], kuriuo siekiama skatinti
MVĮ augimą suteikiant joms geresnes galimybes gauti finansavimą,
prioritetų. 2011 m. spalio 12 d. priimtame Komisijos komunikate
„Stabilumo ir ekonomikos augimo gairės“ taip pat nustatyta, kad
geresnių galimybių gauti rizikos kapitalą suteikimas yra svarbi
priemonė augimui Europos Sąjungoje skatinti, todėl Europos
Parlamentas ir Taryba raginami skubos tvarka priimti atitinkamus
pasiūlymus[6].
Šios problemos sprendžiamos siūlomame
reglamente. Jame nustatomi vienodi reikalavimai, taikomi kolektyvinio
investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos rizikos kapitalo
fondas“, valdytojams. Jame nustatomi reikalavimai, taikomi investicijų
portfeliui, investavimo metodams ir tinkamoms įmonėms, į kurias
reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali investuoti. Jame taip
pat nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų
kategorijų, į kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo
fondas gali sutelkti dėmesį, ir dėl valdytojų, kurie
platina tokių reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar
investicinius vienetus, vidinės organizacijos. Kolektyvinio investavimo
subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“,
valdytojams visoje ES bus taikomos vienodos esminės taisyklės, taigi
jie galės naudotis vienodais registracijos reikalavimais ir visoje ES
galiojančiu pasu, kurie padės sukurti vienodas sąlygas visiems
rizikos kapitalo rinkos dalyviams. Rizikos kapitalo fondams skirtos vienodos
taisyklės taip pat gali tapti svarbiu akstinu plėtoti kitas rizikos
kapitalo investicijų reguliavimo sritis. Draudimo įmonėms
(Mokumas II) ir bankams (reglamentas ir direktyva dėl kapitalo poreikio)
taikomose rizikos ribojimo sistemose apskaičiuojant kapitalo poreikį
rizikos kapitalo investicijos vertinamos kaip labai rizikingos. Komisija
įvertins tokių reikalavimų poveikį, kad nustatytų, ar
šiuos kapitalui keliamus reikalavimus vidutinės trukmės arba
ilgalaikėje perspektyvoje reikės keisti. Nustačius visą ES
apimančią rizikos kapitalo fondams skirtą sistemą, pagal
kurią būtų nustatytas vienodas portfelio sudėties ir
veiklos sąlygų taisyklių rinkinys, kaip numatoma šiame
reglamente, atlikti tokį įvertinimą gali būti
paprasčiau. Kaip taip pat pažymėta MVĮ
veiksmų plane, bendros rizikos kapitalo fondo sąvokos nustatymas bus
tinkamas atskaitos taškas siekiant toliau su valstybėmis narėmis
ieškoti mokesčių problemų, kurios gali trukdyti
tarpvalstybinėms tokių fondų investicijoms, sprendimų.
2012 m. Komisija baigs nagrinėti apmokestinimo kliūtis
tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m.
pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas
kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir
slėpimui. Siekiant ES sukurti visiškai veikiančią rizikos
kapitalo fondų ir MVĮ rinką, tokie sprendimai svarbiai papildo
šį reglamentą, nors nuo jo ir nepriklauso. Jie užtikrintų
veiksmingus kapitalo srautus reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo
fondams ir galiausiai reikalavimus atitinkančioms portfeliui
priklausančioms įmonėms, į kurias fondai investuoja. Siūlomas reglamentas papildo
siūlomą Reglamentą dėl Europos socialinio verslumo
fondų (ESVF). Abiem pasiūlymais siekiama skirtingų tikslų
ir abu pasiūlymai, jei bus priimti, bus kartu taikomi kaip savarankiški
vienas nuo kito nepriklausomi teisės aktai.
2.
KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO
VERTINIMO REZULTATAI
2.1.
Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Su rizikos kapitalu susijęs darbas
pradėtas 1998 m., kai gerai veikiančios rizikos kapitalo rinkos[7], kurios esminė dalis
būtų labai rizikingas kapitalas, sukūrimo svarba jau buvo
pripažinta Komisijos komunikate dėl rizikos kapitalo veiksmų plano
(RKVP)[8].
Nuo to laiko pasitelkdama tikslinius seminarus, konsultacijas ir darbą
ekspertų grupėse, skirtus su esamomis teisinėmis, reguliavimo ir
mokesčių kliūtimis, kurios trukdo rizikos kapitalo rinkoms
optimaliai veikti, susijusiems klausimams spręsti, Komisija surinko
papildomų įrodymų. 2011 m. birželio 15 d. Komisijos
tarnybos pradėjo viešas konsultacijas[9]
dėl pagrindinių galimos Europos rizikos kapitalo fondų sistemos
elementų, kurios užbaigtos 2011 m. rugpjūčio 10 d.
Gauti keturiasdešimt aštuoni atsakymai, su kuriais galima susipažinti interneto
svetainėje http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/venture_capital_en.htm.
2.2.
Poveikio vertinimas
Laikydamasi savo geresnio reglamentavimo
politikos, Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą.
Pagal šias alternatyvas numatyta daug įvairių galimų
priemonių: ·
įvesti naują rizikos kapitalui
skirtą pasą Direktyvoje 2011/61/EB (AIFVD); ·
sumažinti AIFVD nustatytas ribas ar jas panaikinti; ·
sukurti specialias rizikos kapitalui skirtas
taisykles, kurios būtų įtrauktos į AIFVD įgyvendinimo
nuostatas („2 lygmens“); ·
rizikos kapitalui skirtą pasą sukurti
kaip savarankišką teisinę priemonę; ·
sukurti administracinį tinklą
nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių rizikos
kapitalą ar neviešą platinimą, tarpusavio pripažinimui
užtikrinti. Visos šios galimybės išnagrinėtos
atsižvelgiant į bendruosius tikslus, būtent užtikrinti didesnį
Europos MVĮ konkurencingumą pasaulio rinkoje, ir taip pat į
konkretesnius su veikla susijusius šios iniciatyvos tikslus: i) nustatyti
europinę „rizikos kapitalo fondo“ sąvoką, ii) sukurti Europos
sistemą, kuria būtų skatinamas tarpvalstybinis rizikos kapitalo
fondų lėšų pritraukimas, iii) sukurti bendrą reguliavimo
požiūrį, pagal kurį būtų reglamentuojami tokie fondai,
įskaitant bendradarbiavimo reguliavimo klausimais prižiūrint tokius
investicijų fondus tinklo sukūrimą. Taip pat išnagrinėtas kitas poveikis,
įskaitant išlaidas ir naudą rizikos kapitalo fondų valdytojams,
MVĮ, visuomenei, visai ekonomikai, aplinkai ir pasauliui. Atlikus
tokią analizę, padaryta išvada, kad rizikos kapitalo pasą
reikėtų sukurti kaip savarankišką priemonę. Manoma, kad
pageidaujamos galimybės poveikis bus naudingas rizikos kapitalo fondų
valdytojams, nes pagerės jų veiklos ES sąlygos ir dėl to
sumažės atitikties ir administracinės išlaidos bei atsivers
naujų galimybių pritraukti lėšų. Dėl to verslą
pradedančioms novatoriškoms MVĮ atsivers daugiau verslo
galimybių ir joms bus skiriamas didesnis finansavimas, o tai savo ruožtu
turėtų padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir
paskatinti jos augimą. Atsižvelgta į Poveikio vertinimo valdybos
pastabas, išreikštas jos lapkričio 11 d. nuomonėje. Visų
pirma problemos išsamiau išanalizuotos paaiškinus, kiek žemą
tarpvalstybinio rizikos kapitalo lėšų pritraukimo lygį galima
susieti su nenuosekliomis taisyklėmis ES. Galimybės geriau susietos
su konkrečiomis nustatytomis problemomis ir jų poveikis išanalizuotas
išsamiau. Galiausiai papildomai išaiškintos stebėsenos ir atitikties
procedūros.
3.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
3.1.
Teisinis pagrindas
Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu,
kuris yra tinkamiausias teisinis pagrindas šioje srityje. Pasiūlymu iš
esmės siekiama didinti platinimo veiklos, kurią vykdo veiklos
vykdytojai, naudojantys nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“,
patikimumą ir teisinį tikrumą. Siekiant šio tikslo,
pasiūlyme nustatomi vienodi standartai dėl „Europos rizikos kapitalo
fondų“ portfelio sudėties, dėl investicinių priemonių,
kurias tokie fondai gali naudoti, ir dėl investicijų objektų,
kuriems gali būti skiriamas finansavimas iš kolektyvinio investavimo
fondų, veikiančių naudojant nuorodą „Europos rizikos
kapitalo fondas“. Pasiūlyme taip pat nustatomos vienodos
taisyklės dėl investuotojų, kurie laikomi tinkamais investuoti
į „Europos rizikos kapitalo fondus“, kategorijų. Siekiant nustatyti
vienodus reikalavimus, skirtus visiems rizikos kapitalo rinkos dalyviams –
rizikos kapitalo investuotojams, rizikos kapitalo fondams ir tikslinėms
įmonėms, kurioms skiriamas rizikos kapitalo finansavimas, –
tinkamiausia teisine priemone laikomas reglamentas. Siekiant sukurti vienodas
taisykles, kas gali būti rizikos kapitalo investuotoju, kas gali naudoti
nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ ir kokių rūšių
įmonės gali gauti finansavimą iš tokių reikalavimus
atitinkančių fondų, tinkamiausia priemone taip pat laikomas
reglamentas. Galiausiai reglamentas laikomas tinkamiausia priemone užtikrinti,
kad visiems dalyviams būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję
su „Europos rizikos kapitalo fondų“ akcijų ar investicinių
vienetų pasirašymu, investavimo strategija, kurią įgyvendina
„Europos rizikos kapitalo fondai“, ir jų naudojamomis investicinėmis
priemonėmis.
3.2.
Subsidiarumas ir proporcingumas
Pasiūlymu iš esmės siekiama sukurti
patikimą, saugią ir teisiškai stabilią aplinką Europos
rizikos kapitalo fondų akcijoms ar investiciniams vienetams platinti.
Esminių Europos rizikos kapitalo fondo charakteristikų, kalbant apie
jo portfelio sudėtį, investicines priemones, investicijų
objektus ir tinkamų investuotojų grupes, nustatymas negali būti
paliktas valstybių narių nuožiūrai, nes tai lemtų
įvairų ir nenuoseklų šių reikalavimų taikymą
visoje ES. Taigi nustatant ES rizikos kapitalo fondams ir jų valdytojams
taikomų bendrų Europos rinkos taisyklių rinkinį,
pagrindinis vaidmuo turi tekti vienodoms apibrėžtims ir veiklos
reikalavimams. Be to, visiems kolektyvinio investavimo fondų valdytojams,
kurie veikia šioje rinkoje naudodami nuorodą „Europos rizikos kapitalo
fondas“, turi būti taikomi tokie pat organizaciniai ir veiklos vykdymo
reikalavimai. Kalbant apie „Europos rizikos kapitalo
fondų“ valdytojų registraciją ir priežiūrą,
pasiūlymu siekiama užtikrinti veiksmingos Europos rizikos kapitalo
fondų priežiūros būtinybės, kompetentingų
nacionalinių institucijų, kurių teritorijoje yra tokių
fondų buveinė arba kurioje tokių fondų akcijos ar
investiciniai vienetai siūlomi tinkamų kategorijų
investuotojams, interesų ir EVPRI koordinavimo vaidmens pusiausvyrą.
Siekiant sukurti vientisą priežiūros procesą, valstybės
narės, kurioje yra reikalavimus atitinkančio „Europos rizikos
kapitalo fondo“ valdytojo gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija tikrins
valdytojo pareiškėjo pateiktus registracijos dokumentus ir
įvertinusi, ar pareiškėjas suteikia tinkamą savo gebėjimo
laikytis šio reglamento reikalavimų garantiją, užregistruos
pareiškėją. Prižiūrėdama registruotą valdytoją,
jį užregistravusi kompetentinga institucija bendradarbiaus su
kompetentingomis institucijomis tose valstybėse narėse, kuriose
platinamos reikalavimus atitinkančio fondo akcijos ar investiciniai
vienetai. EVPRI tvarkys centrinę duomenų bazę, kurioje
išvardijami visi registruoti valdytojai, turintys teisę naudoti
nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“. Kalbant apie proporcingumą,
pasiūlymu užtikrinama tinkama viešojo intereso skatinti likvidesnių
rizikos kapitalo rinkų kūrimą ir siūlomų
priemonių ekonominio veiksmingumo pusiausvyra. Nustatant paprastą
registracijos sistemą, pasiūlyme visiškai atsižvelgta į
būtinybę saugumą ir patikimumą, siejamą su nuorodos
„Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimu, suderinti su veiksmingu rizikos
kapitalo rinkos veikimu ir įvairių jos suinteresuotųjų
subjektų sąnaudomis.
3.3.
Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais
2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija
priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos Europos
bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių
pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija nori
priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais,
padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo
reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo
proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų
sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant
į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV
39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl
to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones
taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“
3.4.
Pasiūlymo pristatymas
1 straipsnis. Taikymo sritis 1 straipsnyje
apibrėžiama numatomo reglamento taikymo sritis. Straipsnyje išaiškinama,
kad nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“ skiriama tiems fondų
valdytojams, kurie laikosi vienodų kokybės kriterijų,
taikomų jų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo
fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui visoje
Sąjungoje, rinkinio. Šiuo atžvilgiu 1 straipsnyje pabrėžiamas tikslas
nustatyti vienodą sąvoką, kas yra reikalavimus atitinkantis
rizikos kapitalo fondas. Ši sąvoka nustatoma siekiant užtikrinti sklandų
tokių fondų akcijų ar investicinių vienetų
platinimą visoje Sąjungoje. 2 straipsnis. Taikymo mastas 2 straipsnyje
nurodoma, kad šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų,
kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio b punkte, valdytojams, jeigu
šie valdytojai įsisteigę Sąjungoje, užregistruoti savo
buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal
Direktyvą 2011/61/EB ir valdo reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija
500 mln. EUR ribos, portfelius. 3 straipsnis. Apibrėžtys 3 straipsnyje
pateikiamos esminės apibrėžtys, kuriomis apibrėžiamas
siūlomo reglamento taikymo mastas. Apibrėžiamos pagrindinės
sąvokos, kaip antai reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas,
reikalavimus atitinkančios investicinės priemonės ir
reikalavimus atitinkantys investicijų objektai. Iš esmės šiomis
apibrėžtimis siekiama aiškiai atskirti reikalavimus atitinkančio
rizikos kapitalo fondo ir kitų fondų, kurie įgyvendina
kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, kaip antai
privataus kapitalo fondų, sąvokas. Siekiant tiksliai
apibrėžti reikalavimus atitinkančius fondus, kurių atžvilgiu
rizikos kapitalo fondo valdytojas gali naudotis pagal šį reglamentą
suteikiamomis teisėmis, 3 straipsnio a punkte nustatyta, kad
reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas – tai fondas, bent
70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo
numatytojo kapitalo skiriantis investicijoms į mažąsias ir vidutines
įmones (MVĮ), kurios tiesiogiai išleidžia nuosavo kapitalo arba
kvazinuosavo kapitalo priemones rizikos kapitalo investuotojui (toliau –
investicijų objektai). Tai reiškia, kad, pvz., veiklos išlaidos,
teksiančios reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, kaip
gali būti susitarta su investuotojais, turi būti dengiamos iš
likusių 30 proc. numatytųjų kapitalo įnašų. Svarbu paaiškinti, kad rizikos kapitalo fondas
šias priemones turi įsigyti tiesiogiai iš jas išleidžiančių
MVĮ. Tiesioginis įsigijimas yra esminė apsaugos sąlyga, nes
ja siekiama reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus atskirti
nuo platesnės privataus kapitalo fondų (kurie prekiauja išleistais
vertybiniais popieriais antrinėse rinkose) kategorijos. 3 straipsnyje
pateikiama papildomų apibrėžčių, būtinų
siūlomam reglamentui taikyti. 4 straipsnis. Nuorodos „Europos rizikos
kapitalo fondas“ naudojimas 4 straipsnyje
nustatytas pagrindinis principas, kad visoje Sąjungoje platindami
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar
investicinius vienetus teisę naudoti nuorodą „Europos rizikos
kapitalo fondas“ turi tik fondai, kurie laikosi vienodų šiuo reglamentu
nustatytų kriterijų. 5 straipsnis. Portfelio sudėtis 5 straipsnyje
pateikiamos išsamios nuostatos dėl portfelio sudėties, kuri
būdinga Europos rizikos kapitalo fondui. Šiuo atžvilgiu 5 straipsnyje
pateikiamos vienodos taisyklės dėl reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijų
objektų, tinkamų investicinių priemonių, taisyklės dėl
ribų, iki kurių reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas
gali didinti savo poziciją. Siekiant suteikti reikalavimus atitinkantiems
rizikos kapitalo fondams tam tikrą lankstumą valdant savo
investicijas ir likvidumą, antrinę prekybą būtų leista
vykdyti iki didžiausios 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautųjų
kapitalo investicijų neviršijančios ribos. 6 straipsnis. Tinkami investuotojai 6 straipsnyje
pateikiamos išsamios nuostatos dėl tinkamų investuotojų,
turinčių teisę investuoti į reikalavimus atitinkančius
rizikos kapitalo fondus: pagal šį straipsnį reikalavimus
atitinkančių fondų akcijos ar investiciniai vienetai gali
būti platinami tik investuotojams, kurie pagal Direktyvą 2004/39/EB
pripažinti profesionaliais investuotojais. Platinimas kitiems investuotojams,
kaip antai tam tikriems didelės vertės turto turintiems asmenims,
leidžiamas tik tuo atveju, jeigu jie įsipareigoja skirti fondui mažiausiai
100 000 EUR ir jeigu fondo valdytojas laikosi tam tikrų
procedūrų, kad būtų pagrįstai užtikrintas, jog šie
kiti investuotojai geba patys priimti investicinius sprendimus ir suprasti
susijusią riziką. 7 straipsnis. Elgesio taisyklės ir
interesų konfliktų vengimas 7 straipsnyje
pateikiami bendrieji principai, pagal kuriuos reguliuojamas reikalavimus
atitinkančio rizikos kapitalo valdytojo elgesys, visų pirma jam
vykdant veiklą ir palaikant ryšius su investuotojais. 8 straipsnis. Interesų konfliktai 8 straipsnyje
pateikiamos taisyklės, kaip rizikos kapitalo valdytojui spręsti
interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat reikalaujama, kad
valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines
procedūras, kad užtikrintų tinkamą interesų konfliktų
sprendimą. 9 straipsnis. Kiti organizaciniai
reikalavimai 9 straipsnyje
reikalaujama, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas turėtų
tinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių, taip pat
pakankamai nuosavų lėšų, kiek būtina reikalavimus
atitinkantiems rizikos kapitalo fondams tinkamai valdyti. 10 straipsnis. Vertinimas 10 straipsnyje
aptariamas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turto vertinimo
klausimas. Taisyklės šiuo klausimu turėtų būti nustatytos
kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo įstatymu
nustatytuose dokumentuose.
11 straipsnis. Metinė ataskaita 11 straipsnyje
pateikiamos taisyklės dėl metinių ataskaitų, kurias rizikos
kapitalo fondų valdytojai turėtų parengti apie valdomus
reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Ataskaitoje
apibūdinama fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų
veikla. 12 straipsnis. Informacijos atskleidimas
investuotojams 12 straipsnyje
pateikiami pagrindiniai informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie rizikos
kapitalo fondo valdytojui keliami dėl reikalavimus atitinkančių
rizikos kapitalo fondų. Svarbiausia tai, kad šiuose reikalavimuose
nustatomos prievolės atskleisti ikisutartinę informaciją,
susijusią su reikalavimus atitinkančio fondo investavimo strategija
ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis,
informaciją apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir apie
investicijos, kurią siūlo reikalavimus atitinkantis fondas, rizikos
(atlygio) pobūdį. Tai taip pat apima informaciją apie tai, kaip
apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas. 13 straipsnis. Priežiūra Pagal 13 straipsnį siekiant
užtikrinti, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija
galėtų prižiūrėti, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas
laikosi reglamente nustatytų vienodų reikalavimų, rizikos
kapitalo fondo valdytojas turi pranešti kompetentingai institucijai apie
ketinimą platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų
akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“.
Valdytojas taip pat turi pateikti būtiną informaciją,
įskaitant informaciją apie procedūras, kurių bus imtasi
siekiant laikytis šio reglamento, ir informaciją apie fondus, kurių
akcijas ar investicinius vienetus jis ketina platinti. Kai kompetentinga
institucija įsitikina, kad reikalaujama informacija yra išsami ir kad
procedūros yra tinkamos šiame reglamente nustatytų reikalavimų
laikymuisi užtikrinti, ji užregistruoja rizikos kapitalo fondo valdytoją.
Ši registracija galioja visoje Sąjungoje ir suteikia rizikos kapitalo
fondo valdytojui galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda
„Europos rizikos kapitalo fondai“. 14 straipsnis. Informacijos apie
reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus atnaujinimas 14 straipsnyje
pateikiamos taisyklės dėl aplinkybių, kada reikia atnaujinti
buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai
pateiktą informaciją. 15 straipsnis. Tarpvalstybiniai pranešimai 15 straipsnyje
apibūdinama kompetentingų priežiūros institucijų
tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri taikoma užregistravus
rizikos kapitalo fondo valdytoją. 16 straipsnis. EVPRI duomenų bazė 16 straipsnyje
EVPRI patikima užduotis tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje
išvardijami visi Sąjungoje užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos
kapitalo fondai. 17 straipsnis. Kompetentingos institucijos
vykdoma priežiūra 17 straipsnyje
nustatoma, kad buveinės valstybės narės kompetentinga
institucija prižiūri, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų. 18 straipsnis. Priežiūros
įgaliojimai 18 straipsnyje
pateikiamas priežiūros įgaliojimų, kuriuos kompetentingos
institucijos turi turėti, kad užtikrintų reglamente nustatytų
vienodų kriterijų laikymąsi, sąrašas. 19 straipsnis. Sankcijos 19 straipsnyje
pateikiamos nuostatos dėl sankcijų, kuriomis siekiama užtikrinti
tinkamą šio reglamento reikalavimų vykdymą. 20 straipsnis. Pagrindinių
nuostatų pažeidimas 20 straipsnyje
nurodoma, kad pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, kaip antai
dėl portfelio sudėties, tinkamų investuotojų ir nuorodos
„Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo, turėtų būti
skiriamos sankcijos uždraudžiant naudoti šią nuorodą ir pašalinant
rizikos kapitalo fondo valdytoją iš registro. 21 straipsnis. Bendradarbiavimas
priežiūros srityje 21 straipsnyje
pateikiamos taisyklės dėl kompetentingų institucijų
buveinės ir priimančiosiose valstybėse narėse bei EVPRI
keitimosi priežiūros informacija. 22 straipsnis. Profesinė paslaptis 22 straipsnyje
pateikiamos nuostatos dėl būtino profesinės paslapties lygio,
kuris turėtų būti taikomas visoms atitinkamoms
nacionalinėms institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucijai (EVPRI). 23 straipsnis. Įgaliojimų
suteikimo sąlygos 23 straipsnyje
nustatomos sąlygos, kuriomis Komisija įgaliojama priimti
deleguotuosius aktus. 24 straipsnis. Peržiūra 24 straipsnyje
pateikiamos nuostatos dėl siūlomo reglamento peržiūros ir
galimų Komisijos pasiūlymų keisti reglamentą.
4.
POVEIKIS BIUDŽETUI
Biudžetui nedaroma jokio poveikio. 2011/0417 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Europos rizikos kapitalo fondų (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą[10], perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko
nuomonę[11], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[12], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
teikiant rizikos kapitalą parūpinamas
finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra
pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi
didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo
fondai teikia šioms įmonėms vertingą patirtį ir žinias,
verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos
klausimais. Teikdami šioms įmonėms finansavimą ir konsultacijas,
rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, padeda kurti darbo
vietas, skatina novatoriškų įmonių formavimąsi, didina
jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę
plėtrą bei skatina Sąjungoje verslumą, inovacijas ir
konkurencingumą; (2)
būtina nustatyti bendrą taisyklių
dėl nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo sistemą,
visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią
nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų
objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir
dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas
taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus,
kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad
valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų
priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį
geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes
rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose
valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be
to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir
tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės
reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti
painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su „Europos
rizikos kapitalo fondu“. Taigi investuotojai turėtų turėti
galimybę palyginti įvairių rizikos kapitalo fondų
investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis,
trukdančias rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu
mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti
kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems
konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra SESV
114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; (3)
būtina priimti reglamentą, kuriuo
būtų nustatytos vienodos Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos
taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje
pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „Europos rizikos kapitalo
fondas“, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami
įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas
investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus,
pasitikėjimas; (4)
kokybės reikalavimus dėl nuorodos
„Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo apibrėžiant reglamente
būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai
taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia
lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios
nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių
reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu
į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo
reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems
kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat
taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to
taip pat sustiprėtų investuotojų, norinčių investuoti
į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas. Priimant reglamentą
taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų
atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms,
kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma
tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu
mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti
konkurencijos iškraipymus; (5)
siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento
ir kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų
taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų
būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei
kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai
(KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės
aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus
vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[13] 1 straipsnį, valdytojams,
kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės
valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m.
birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/EB
dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies
keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB)
Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[14]. Be to, jis turėtų būti taikomas
tik valdytojams, valdantiems reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija
500 mln. EUR ribos, portfelius. Siekiant užtikrinti, kad ši riba
būtų veiksmingai apskaičiuojama, Komisijai turėtų
būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 290 straipsnį patvirtinti aktus, kuriais
būtų nustatyta, kaip apskaičiuojama ši riba. Naudodamasi šiais
įgaliojimais, Komisija turėtų atsižvelgti į priemones,
kurias ji patvirtina pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 6 dalies a
punktą, kad užtikrintų kolektyvinio investavimo subjektų
taisyklių nuoseklumą; (6)
jeigu kolektyvinio investavimo subjektų
valdytojai nenori naudoti nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“, šis
reglamentas neturėtų būti taikomas. Šiais atvejais
turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės
taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės; (7)
šiuo reglamentu turėtų būti
nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių
rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui
priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus
atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir
dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad
būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos
kapitalo fondą ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie
įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo
strategiją, pvz., privataus kapitalo fondus; (8)
siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio
investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant
užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą
mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi
etapais, nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“ turėtų būti
skirta tik tiems fondams, kurie investicijoms į tokias įmones nuosavo
kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonių forma skiria bent
70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo
numatytojo kapitalo; (9)
siekiant nustatyti esminę apsaugos
priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo
fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų skiriami nuo platesnės
alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais
popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų veiklą būtina
apriboti investicijomis tik į tiesiogiai išleidžiamas priemones; (10)
siekiant suteikti rizikos kapitalo fondų
valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių
rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų
būti leidžiama verstis antrine prekyba, kuriai taikoma didžiausia riba
neviršija 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautųjų
kapitalo investicijų. Apskaičiuojant šią ribą, į
trumpalaikes grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų
atsargas neturėtų būti atsižvelgiama; (11)
siekiant užtikrinti, kad nuoroda „Europos rizikos
kapitalo fondas“ būtų patikima ir lengvai atpažįstama
investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų
būti nustatyta, kad platinant reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje
teisę naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ turi tik tie
rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų
vienodų kokybės kriterijų; (12)
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys
rizikos kapitalo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu
profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai,
turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir
investavimo metodų, kuriuos tokiems reikalavimus atitinkantiems fondams
leidžiama taikyti, taisyklės; (13)
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys
rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie
fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į
reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių
įmonių rėmimą, skolintis ar naudoti finansinį
svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Tačiau
siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo
poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo
pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo
sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam
laikotarpiui; (14)
siekiant užtikrinti, kad reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai
vienetai būtų platinami investuotojams, kurie turi žinių,
patirties ir geba prisiimti riziką, susijusią su šiais fondais, ir
siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir
tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais,
reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones.
Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų
akcijos ar investiciniai vienetai paprastai turėtų būti
platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie
gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB
dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies
keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB ir panaikinančią
Tarybos direktyvą 93/22/EEB[15].
Šiai kategorijai priklauso ir rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie
patys investuoja į rizikos kapitalo fondus. Tačiau siekiant
investicijoms į rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai
plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į
reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti
galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės
vertės turto turinčius asmenis. Tačiau tiems kitiems
investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos
priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai
vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis
yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų
akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant
periodinius taupymo planus; (15)
siekiant užtikrinti, kad nuorodą „Europos
rizikos kapitalo fondas“ naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų
valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio
rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos
kapitalo fondo valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo
investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame
reglamente turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal
kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias
taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas
nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras
tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti; (16)
siekiant užtikrinti nuorodos „Europos rizikos
kapitalo fondas“ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų
būti nustatyti rizikos kapitalo fondo valdytojo organizacijos kokybės
kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti
vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti
tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat
pakankamai nuosavų lėšų reikalavimus atitinkantiems rizikos
kapitalo fondams tinkamai valdyti; (17)
siekiant apsaugoti investuotojus, būtina
užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turtas
būtų tinkamai įvertinamas. Todėl įstatymu nustatytuose
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų dokumentuose
turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai
turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą; (18)
siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo
fondų valdytojai, naudojantys nuorodą „Europos rizikos kapitalo
fondai“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų
būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo
taisyklės; (19)
siekiant užtikrinti nuorodos „Europos rizikos
kapitalo fondas“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina,
kad ją naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai,
kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai
skaidrūs. Taigi šiame reglamente taip pat turėtų būti
nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo
reikalavimų, kurie rizikos kapitalo fondo valdytojui būtų taikomi
jo investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti
nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo prievolės,
susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų
investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis
priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius
ir reikalavimus atitinkančio fondo siūlomos investicijos rizikos
(atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie
informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti
informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo
atlyginimas; (20)
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame
reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą,
buveinės valstybės narės kompetentinga institucija
prižiūri, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente
nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu reikalavimus
atitinkantis rizikos kapitalo valdytojas, norintis savo reikalavimus
atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su
nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“, turėtų pranešti apie
šį ketinimą savo buveinės valstybės narės
kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų
užregistruoti rizikos kapitalo fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa
būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų
laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų
galioti visoje Sąjungoje; (21)
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame
reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi
priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti
nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti
buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai
pateiktą informaciją; (22)
siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento
reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat
turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros
institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri
turėtų būti taikoma užregistravus rizikos kapitalo fondo
valdytoją jo buveinės valstybėje narėje; (23)
siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar
investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas,
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI)
turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų
bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą
užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai; (24)
siekiant užtikrinti veiksmingą šiame
reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą,
šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros
įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti; (25)
siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą,
šiame reglamente turėtų būti nustatytos sankcijos, taikomos
pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl
portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su
tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „Europos rizikos
kapitalo fondas“, kurią gali naudoti tik registruoti rizikos kapitalo
fondų valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias
pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir rizikos kapitalo
fondo valdytojas pašalinamas iš registro; (26)
buveinės ir priimančiųjų
valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų
keistis priežiūros informacija; (27)
siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų,
kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų
vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo
klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI
turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties
reikalavimai; (28)
techniniais finansinių paslaugų
standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir
aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu
nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus,
kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama
patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją
turinti įstaiga; (29)
Komisija turėtų būti įgaliota
patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo
aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
291 straipsnį ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo
įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių
popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas
Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB[16], 15 straipsnį. EVPRI
turėtų būti patikėta parengti 15 straipsnyje nustatytos
pranešimo procedūros formato ir metodo techninių įgyvendinimo
standartų projektus; (30)
siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus
šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290
straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti šiame reglamente
nurodytos ribos apskaičiavimo ir stebėjimo metodai, taip pat
interesų konfliktų, kurių rizikos kapitalo fondų
valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi
būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad Komisija
parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir
su ekspertais; (31)
atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį
parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu
metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (32)
ne vėliau kaip po ketverių metų nuo
dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų
būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta
į rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Remdamasi peržiūra, Komisija
turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie
kurios, jei tinkama, pridedami teisės aktų pakeitimai; (33)
šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės
teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos
Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant
teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir
laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis); (34)
asmens duomenų tvarkymas, atliekamas
valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir
prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms,
visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms
institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[17]. 2000 m. gruodžio
18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001
dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant
asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[18] reglamentuojamas asmens
duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą
prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui; (35)
šiuo reglamentu neturėtų būti daroma
poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus
atitinkantiems rizikos kapitalo fondams; (36)
šio reglamento tikslo, visų pirma užtikrinti
vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui,
valstybės narės negali deramai pasiekti. Todėl Sąjunga gali
patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos
Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą
proporcingumo principą šiame reglamente nustatoma paprasta rizikos
kapitalo fondų valdytojų registracijos sistema, kuria visiškai
atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo,
susijusių su nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimu, ir
veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos
suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą. Tai
darant, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS 1 straipsnis Šiame reglamente nustatomi vienodi
reikalavimai tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie
nori naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“, ir kolektyvinio
investavimo subjektų akcijų ar investicinių vienetų
platinimo Sąjungoje naudojant šią nuorodą sąlygos, taip
prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Reglamente nustatomos
vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo
tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėties,
dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, kuriuos
turi naudoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, taip pat
dėl rizikos kapitalo fondų valdytojų, kurie platina reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius
vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo. 2 straipsnis 1.
Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo
subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio b punkte, valdytojams, kurie
įsisteigę Sąjungoje ir turi būti registruojami savo
buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal
Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai
valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų,
kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos
arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro,
atitinkamos sumos nacionaline valiuta šio reglamento įsigaliojimo
dieną, portfelius. 2.
Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą
ribą, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie valdo
kitus fondus nei reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, tuose
kituose fonduose valdomo turto sumuoti nereikia. 3.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomi šio straipsnio 1
dalyje nurodytos ribos apskaičiavimo ir nuolatinio stebėjimo, ar
laikomasi šios ribos, metodai. 3 straipsnis Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: (a)
reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas –
kolektyvinio investavimo subjektas, bent 70 proc. visų savo kapitalo
įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuojantis į
turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios
investicijos; (b)
kolektyvinio investavimo subjektas – subjektas,
kuris pritraukia kapitalą iš kelių investuotojų, kad jį
investuotų tų investuotojų naudai pagal nustatytą
investavimo politiką, ir kuriam nereikia leidimo pagal Direktyvos
2009/65/EB 5 straipsnį; (c)
reikalavimus atitinkančios investicijos –
nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias: i) išleidžia reikalavimus atitinkanti
portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai
įsigyja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, arba ii) išleidžia reikalavimus atitinkanti
portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius
popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti
įmonė, arba iii) išleidžia įmonė, valdanti
reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės
kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantis rizikos
kapitalo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę,
kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti
įmonė; (d)
reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti
įmonė – įmonė, kuri tuo metu, kai į ją investuoja
reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, nėra įtraukta
į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos
2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, sąrašus, kurioje dirba mažiau
nei 250 asmenų ir kurios metinė apyvarta neviršija
50 mln. EUR arba kurios bendras metinis balansas neviršija
43 mln. EUR ir kuri pati nėra kolektyvinio investavimo
subjektas; (e)
nuosavas kapitalas – įmonės
nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kita dalyvavimo reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale
forma, išleidžiama investuotojams; (f)
kvazinuosavas kapitalas – bet kokios
priemonės, kurių grąža daugiausia grindžiama reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba
nuostoliais ir kurios yra neužtikrintos įsipareigojimų
neįvykdymo atveju; (g)
platinimas – tiesioginis ar netiesioginis rizikos
kapitalo fondo valdytojo valdomo rizikos kapitalo fondo investicinių
vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas rizikos kapitalo
fondo valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar
registruotąsias buveines turintiems investuotojams; (h)
numatytasis kapitalas – bet koks
įsipareigojimas, pagal kurį asmuo įsipareigoja įsigyti
rizikos kapitalo fondo kapitalo dalį arba skirti rizikos kapitalo fondui
kapitalo įnašus; (i)
rizikos kapitalo fondo valdytojas – juridinis
asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančio
rizikos kapitalo fondo valdymas; (j)
buveinės valstybė narė –
valstybė narė, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas
įsteigtas arba turi registruotąją buveinę; (k)
priimančioji valstybė narė –
valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę,
kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas platina reikalavimus
atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus
pagal šį reglamentą; (l)
kompetentinga institucija – nacionalinė
valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal
įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio
investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje. II SKYRIUS
NUORODOS „EUROPOS RIZIKOS KAPITALO FONDAS“ NAUDOJIMO SĄLYGOS 4 straipsnis Rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie
laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę
Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo
fondų akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „Europos
rizikos kapitalo fondas“. 5 straipsnis 1.
Rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad
įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias
investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios
investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip
30 proc. visų fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo
numatytojo kapitalo; apskaičiuojant šią ribą į trumpalaikes
grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neatsižvelgiama.
2.
Rizikos kapitalo fondo valdytojas nesiskolina,
neleidžia skolinių įsipareigojimų, neteikia garantijų
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu ir reikalavimus
atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu nenaudoja jokio metodo,
kuriuo būtų didinama fondo pozicija skolinantis grynųjų
pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių
finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis
priemonėmis. 3.
2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas
skolinantis nepratęsiamam ne ilgesniam nei 120 kalendorinių
dienų laikotarpiui siekiant užtikrinti likvidumą laikotarpiu nuo
reikalavimo investuotojams apmokėti numatytąjį kapitalą iki
to kapitalo gavimo. 6 straipsnis Rizikos kapitalo fondų valdytojai
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius
vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais
klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius
gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos
2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai: (a)
tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti
bent 100 000 EUR; (b)
tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties,
kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente
raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu
įsipareigojimu ar investicija; (c)
rizikos kapitalo fondo valdytojas įvertina
investuotojo kompetenciją, patirtį ir žinias, nedarydamas prielaidos,
kad investuotojas turi tokių žinių apie rinką ir tokią
patirtį, kaip Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnyje išvardyti
subjektai; (d)
rizikos kapitalo fondo valdytojas, atsižvelgdamas
į numatomo įsipareigojimo ar investicijos pobūdį, yra
pagrįstai užtikrintas, kad investuotojas geba pats priimti investicinius
sprendimus ir suprasti susijusią riziką ir kad tokios rūšies
įsipareigojimas tokiam investuotojui yra tinkamas; (e)
rizikos kapitalo fondo valdytojas raštu patvirtina,
kad jis atliko c punkte nurodytą vertinimą ir kad d punkte nustatytos
sąlygos tenkinamos. 7 straipsnis Rizikos kapitalo fondų valdytojai,
valdydami reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus: (a)
veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir
stropiai; (b)
taiko tinkamą politiką ir
procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai
galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų
ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių
įmonių interesams; (c)
savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau
patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių
rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos
vientisumą; (d)
atrinkdami investicijas į reikalavimus
atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas
stebėdami, elgiasi labai dėmesingai; (e)
turi tinkamų žinių ir supratimą apie
reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones,
į kurias jie investuoja. 8 straipsnis 1.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai nustato
interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma
išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį
juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų
įtakos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir
jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą
elgesį savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų atžvilgiu. 2.
Rizikos kapitalo fondo valdytojas visų pirma
nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp: (a)
rizikos kapitalo fondų valdytojų, tų
asmenų, kurie faktiškai vykdo rizikos kapitalo fondo valdytojo
veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar
netiesiogiai kontroliuoja rizikos kapitalo fondo valdytoją ar yra jo
kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo,
kurį valdo rizikos kapitalo fondų valdytojai, ar tų reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų; (b)
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo
fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo
investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo
fondo, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, ar to kito
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų. 3.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai palaiko ir
taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad
laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. 4.
Informacija apie interesų konfliktus, kaip
nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės
procedūros, kurias rizikos kapitalo fondų valdytojai taiko siekdami
nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir
stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai
užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš
imdamiesi veiklos investuotojų vardu, rizikos kapitalo fondų
valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų
bendrą pobūdį arba priežastis. 5.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
aktus pagal 23 straipsnį ir patvirtinti priemones, kuriomis nurodoma: (a)
šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų
konfliktų rūšys; (b)
veiksmai, kurių rizikos kapitalo fondų
valdytojai turėtų imtis struktūrų bei organizacinių ir
administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti
interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti
ir apie juos informuoti. 9 straipsnis Rizikos kapitalo fondų valdytojai visada
turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus
žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad reikalavimus
atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų tinkamai valdomi. 10 straipsnis Turto vertinimo taisyklės nustatomos
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo įstatymu
nustatytuose dokumentuose. 11 straipsnis 1.
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos rizikos kapitalo fondo valdytojas
buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia
kiekvieno valdomo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo
metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančio
rizikos kapitalo fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų
veikla. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus
atitinkančio rizikos kapitalo fondo finansinės ataskaitos. Ataskaita
rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir rizikos
kapitalo fondo valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. Rizikos
kapitalo fondo valdytojas pateikia ataskaitą investuotojams jiems
paprašius. Rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai tarpusavyje
gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo. 2.
Jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas privalo
viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą dėl
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pagal Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB[19],
šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai
arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje. 12 straipsnis 1.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai prieš
jų investuotojams priimant investicinius sprendimus pateikia jiems bent
šią informaciją: (a)
rizikos kapitalo fondo valdytojo ir visų
kitų paslaugų teikėjų, su kuriais rizikos kapitalo fondo
valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir
jų pareigų aprašą; (b)
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo
fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant
reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių
įmonių rūšių ir kito turto, į kurį reikalavimus
atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali investuoti, metodų, kuriuos jis
gali taikyti, ir visų taikomų investavimo apribojimų
aprašą; (c)
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo
fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į
kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali
būti taikomi, aprašą; (d)
reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo
fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų
nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus
atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti; (e)
aprašą, kaip apskaičiuojamas rizikos
kapitalo fondo valdytojo atlyginimas; (f)
visų įmokų, mokesčių ir
išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, bei
didžiausių jų sumų aprašą; (g)
ankstesnius reikalavimus atitinkančio rizikos
kapitalo fondo veiklos rezultatus, jei jie žinomi; (h)
procedūrų, pagal kurias reikalavimus
atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali keisti savo investavimo
strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą. 2.
Jeigu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo
fondas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[20] arba pagal nacionalinės
teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus
atitinkančio rizikos kapitalo fondo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta
informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis. III SKYRIUS
PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS 13 straipsnis 1.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai, ketinantys
naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ platindami savo
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar
investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės
valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią
informaciją: (a)
asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus
atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą,
tapatybę; (b)
reikalavimus atitinkančių rizikos
kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami,
tapatybę ir jų investavimo strategijas; (c)
informaciją apie priemones, kurių imtasi
siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų; (d)
valstybių narių, kuriose rizikos kapitalo
fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio
rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą. 2.
Buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija rizikos kapitalo fondo valdytoją užregistruoja
tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad: (a)
informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal
1 dalį, yra išsami ir (b)
priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies
c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų
reikalavimų. 3.
Registracija galioja visoje Sąjungos
teritorijoje ir suteikia rizikos kapitalo fondų valdytojams galimybę
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar
investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondai“
visoje Sąjungoje. 14 straipsnis Rizikos kapitalo fondo valdytojas
buveinės valstybės narės, kurioje rizikos kapitalo fondo
valdytojas ketina platinti fondo akcijas ar investicinius vienetus,
kompetentingai institucijai praneša apie: (a)
naują reikalavimus atitinkantį rizikos
kapitalo fondą; (b)
esamą reikalavimus atitinkantį rizikos
kapitalo fondą valstybėje narėje, kuri neminima 13 straipsnio 1
dalies d punkte nurodytame sąraše. 15 straipsnis 1.
Užregistravusi rizikos kapitalo fondo
valdytoją, buveinės valstybės narės kompetentinga
institucija apie rizikos kapitalo fondo valdytojo registraciją iš karto
praneša valstybėms narėms, nurodytoms pagal 13 straipsnio 1 dalies d
punktą, ir EVPRI. 2.
Priimančiosios valstybės narės,
nurodytos pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, rizikos kapitalo fondo
valdytojui, užregistruotam pagal 13 straipsnį, nenustato jokių
reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su
jo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų
ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo
patvirtinimo prieš jį pradedant. 3.
Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio
taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų,
kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus. 4.
EVPRI tuos techninių įgyvendinimo
standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą]. 5.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą
procedūrą priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius
įgyvendinimo standartus. 16 straipsnis EVPRI tvarko centrinę duomenų
bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi rizikos
kapitalo fondų valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį
reglamentą. 17 straipsnis Buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente
nustatytų reikalavimų. 18 straipsnis Laikantis nacionalinės teisės,
kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo
įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma
jos turi įgaliojimus: (a)
reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios
formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti; (b)
reikalauti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas
nedelsdamas pateiktų informaciją; (c)
reikalauti informacijos iš bet kokio asmens,
susijusio su rizikos kapitalo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio
rizikos kapitalo fondo veikla; (d)
atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba
nepranešus; (e)
duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad
rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente
nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų,
kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas. 19 straipsnis 1.
Valstybės narės parengia
administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio
reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų
priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų
įgyvendinamos. Nustatytos priemonės ir sankcijos turi būti veiksmingos,
proporcingos ir atgrasios. 2.
Iki [24 mėnesiai nuo šio reglamento
įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI
apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos
praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių
pakeitimus. 20 straipsnis 1.
Buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų
priemonių, jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas: (a)
nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio
sudėčiai, pažeisdamas 5 straipsnį; (b)
neplatina reikalavimus atitinkančio rizikos
kapitalo fondo akcijų ar investicinių vienetų tinkamiems
investuotojams pažeisdamas 6 straipsnį; (c)
neužsiregistruoja savo buveinės valstybės
narės kompetentingoje institucijoje pažeisdamas 13 straipsnio
reikalavimus. 2.
1 dalyje minėtais atvejais buveinės
valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių
priemonių: (a)
uždraudžia naudoti nuorodą „Europos rizikos
kapitalo fondas“ rizikos kapitalo fondo valdytojui platinant vieno ar daugiau
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar
investicinius vienetus; (b)
pašalina rizikos kapitalo fondo valdytoją iš
registro. 3.
Buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija praneša priimančiųjų valstybių
narių, nurodytų pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą,
kompetentingoms institucijoms apie rizikos kapitalo fondo valdytojo
pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte. 4.
Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau
reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar
investicinius vienetus su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondai“ nustoja
galioti nuo 2 dalies a arba b punkte nurodyto kompetentingos institucijos
sprendimo priėmimo dienos. 21 straipsnis 1.
Kompetentingos institucijos ir EVPRI
bendradarbiauja, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms pagal
šį reglamentą vykdyti. 2.
Jos keičiasi visa informacija ir dokumentais,
būtinais šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti. 22 straipsnis 1.
Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo
kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų
institucijų nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma
pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti
bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino
atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus
tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri rizikos
kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo
fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems
taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą. 2.
Valstybių narių kompetentingoms
institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo
reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi rizikos
kapitalo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo
fondams. 3.
Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna
konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos
gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei
teisminių procesų tikslais. IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 23 straipsnis 1.
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2.
2 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 5 dalyje
nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių
metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija
parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius
aktus suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių
metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai
pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus
atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų
dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki
kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos. 3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo
metu panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus
įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl
įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja
kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi
poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų
teisėtumui. 4.
Priėmusi deleguotąjį aktą,
Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai. 5.
Pagal 2 straipsnio 3 dalį arba 8 straipsnio 5
dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per
du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį
aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos
Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem
mėnesiais. 24 straipsnis 1.
Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo
šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą.
Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių
veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant: (a)
mastą, kuriuo rizikos kapitalo fondų
valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu
mastu naudoja nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“; (b)
šio reglamento taikymo sritį, taip pat
500 mln. EUR ribą. 2.
Pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia
Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama,
pridedamas pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio
akto. 25 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d.,
išskyrus 2 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 5 dalį, kurios taikomos
nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Šis reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] Pagal naujausią Europos Centrinio Banko (ECB)
tyrimą, per kurį daugiau kaip 50 proc. atrinktų euro zonos
MVĮ pranešė apie palūkanų normų, kurias taiko bankai,
padidėjimą ir bendrą MVĮ bankų teikiamų
paskolų kredito standartų sugriežtinimą. [2] Per
paskutinį tyrimą dėl MVĮ galimybių gauti
finansavimą euro zonoje (nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki
2011 m. vasario mėn.), kurį atliko Europos Centrinis Bankas
(ECB) ir kurį jis parengė kartu su Europos Komisija, maždaug
15 proc. apklaustų MVĮ paminėjo, kad „galimybės gauti
finansavimą“ yra aktualiausia jų problema ir, palyginti su
ankstesniais tyrimais, padėtis šiuo atžvilgiu nepasikeitė. http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/accesstofinancesmallmediumsizedenterprises201104en.pdf?b704f6b228e071bea9507d7569412805. [3] Šaltinis: Europos privataus ir rizikos kapitalo
asociacijos (EVCA) 2011 m. įverčiai. [4] http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm, 2010 m. kovo 3 d., taip pat pripažinta Inovacijų
sąjungoje, http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=keydocs, 2010 m. spalio 6 d. [5] http://ec.europa.eu/internal_market/smact/docs/20110413-communication_en.pdf,
2011 m. balandžio 13 d. [6] http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/news/speeches-statements/pdf/20111012communication_roadmap_en.pdf. [7] Rizikos kapitalas apima trijų rūšių
finansavimą: i) neformalias neformalių investuotojų
investicijas, ii) labai rizikingą kapitalą ir iii) vertybinių
popierių rinkas, kurios specializuojasi MVĮ ir sparčiai
augančių įmonių finansavimo srityje. [8] 2003 m. RKVP galutinė ataskaita http://ec.europa.eu/internal_market/securities/riskcapital/index_en.htm. [9] http://ec.europa.eu/internal_market/investment/venture_capital_en.htm. [10] OL C , , p. . [11] OL C …p… [12] OL C , , p. . [13] OL L 302, 2009 11 17, p. 32. [14] OL L 174, 2011 7 1, p. 1. [15] OL L 145, 2004 4 30, p. 1. [16] OL L 331, 2010 12 15, p. 84. [17] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [18] OL L 8, 2001 1 12, p. 1. [19] OL L 390, 2004 12 31, p. 38. [20] OL L 345, 2003 12 31, p. 64.