EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011PC0860

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos rizikos kapitalo fondų

/* KOM/2011/0860 galutinis - 2011/0417 (COD) */

52011PC0860

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos rizikos kapitalo fondų /* KOM/2011/0860 galutinis - 2011/0417 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Palyginti su konkuruojančiais pasauliniais pažangiųjų technologijų ir inovacijų centrais, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos rizikos kapitalo sektorius yra susiskaidęs ir išskaidytas. Šis susiskaidymas ir išskaidymas lemia statistiškai reikšmingą investuotojų nenorą investuoti į rizikos kapitalo fondus. Kai kurios valstybės narės taiko tikslinius rizikos kapitalo fondų režimus, pagal kuriuos nustatytos taisyklės dėl portfelio sudėties, investavimo metodų ir tinkamų investicijų objektų. Tačiau dauguma valstybių narių tokių konkrečių rizikos kapitalo fondų režimų neturi; visų fondo valdytojų, kurie nori siūlyti neviešai platinamas rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, veiklai jos savo jurisdikcijoje verčiau taiko bendrąsias bendrovių teisės taisykles ir prospekto prievoles.

Dėl nenuoseklaus reguliavimo galimiems „rizikos kapitalo“ investuotojams, kaip antai turtingiems asmenims, pensijų fondams ar draudimo įmonėms, yra sudėtinga ir brangu dalį savo investicijų pradėti skirti rizikos kapitalui. Nenuoseklus reguliavimas taip pat trukdo specializuotiems rizikos kapitalo fondams pritraukti didelę kapitalo sumą užsienyje.

Su apibūdintąja problema glaudžiai susijęs klausimas, ar Europa skiria pakankamai lėšų novatoriškoms veiklą pradedančioms įmonėms finansuoti. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2003–2010 m. laikotarpiu rizikos kapitalo fondams skirta apytikriai 131 mlrd. EUR, o Europos rizikos kapitalo fondai šiuo laikotarpiu sugebėjo pritraukti tik 28 mlrd. EUR.

Galimi investuotojai šiuo metu teikia pirmenybę investicijoms į privatų kapitalą, o ne į rizikos kapitalą. Ataskaitiniu 2003–2010 m. laikotarpiu iš visos 437 mlrd. EUR sumos, investuotos platesnėje privataus kapitalo srityje, lėšos, skirtos rizikos kapitalui, sudarė 64 mlrd. EUR. Taigi rizikos kapitalui teko tik 14,6 proc. visų lėšų, o privačiam kapitalui teko 85,4 proc. Vertinant šį ataskaitinį laikotarpį pagal atskirus metus, pinigų sumos, kurias privatus kapitalas pritraukia kiekvienais atskirais metais, gerokai viršija sumas, kurias pritraukia rizikos kapitalas.

Kol išlieka šis šališkumas privataus kapitalo – sektoriaus, kuris investuoja į brandžias įmones ir organizuoja didelio masto paskolomis finansuojamus akcijų išpirkimus, – naudai, turimos lėšos neskiriamos įmonių pradiniame bei steigimosi etape, t. y. lemiamuose jų, kaip juridinio subjekto, raidos etapuose, nuosavam kapitalui finansuoti. Tiesioginė mažesnio nei optimalus vidutinio Europos rizikos kapitalo fondo dydžio priežastis yra finansinių išteklių, kurie šiuo metu skiriami rizikos kapitalui, stoka.

Vidutinis Europos rizikos kapitalo fondo dydis yra gerokai mažesnis nei optimalus šios rūšies finansavimo priemonės dydis. Vidutinio Jungtinių Amerikos Valstijų rizikos kapitalo fondo (RKF) surenkamo valdomo turto vertė sudaro 130 mln. EUR, o vidutinio Europos RKF dydis – maždaug 60 mln. EUR.

Taigi finansuojant MVĮ rizikos kapitalas šiame etape atlieka menką vaidmenį. MVĮ visų pirma priklauso nuo bankų paskolų. Bankų paskolos sudaro daugiau kaip 80 proc. jų finansavimo, o specializuoti rizikos kapitalo fondai parūpina tik 2 proc. jų finansavimo. Jungtinėse Amerikos Valstijose atitinkamas rodiklis yra 14 proc.

Šie nustatyti faktai ypač stulbina atsižvelgiant į tai, kad daug MVĮ nuo 2008 ir 2009 m. finansų krizės už bankų paskolas turėjo mokėti gerokai didesnes palūkanų normas[1]. Be to, dėl 2008 ir 2009 m. finansų krizės bankų kredito linijų teikimo MVĮ ir jų pratęsimo atvejų gerokai sumažėjo, taigi MVĮ teko atkakliai ieškoti kitų alternatyvių finansavimo šaltinių, kurių jiems primygtinai reikėjo[2]. Vis dėlto rizikos kapitalas dėl pakankamų kapitalo išteklių stokos šios akivaizdžios spragos užpildyti nesugebėjo.

Nesant veiksmingo rizikos kapitalo sektoriaus, Europos inovacijų kūrėjai ir novatoriškos verslo įmonės negali išnaudoti savo komercinio potencialo. Tai savo ruožtu nepalanku Europos pasauliniam konkurencingumui. Šiam aspektui iliustruoti galima palyginti santykinę rizikos kapitalo investicijų, kaip finansavimo priemonės, svarbą (išreikštą BVP procentine dalimi) itin novatoriškoje rinkoje, kaip antai Jungtinėse Amerikos Valstijose (0,14 proc.), su Europos vidurkiu (0,03 proc.).

Kad padėtis yra tokia, taip pat patvirtinama atliekant bendro rizikos kapitalo fondų, kuriuos valdo konkretus fondo valdytojas, portfelio vertinimą. Kaip matyti iš naujausių Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos (EVCA) paskelbtų rodiklių, 98 proc. Europos rizikos kapitalo fondų valdytojų valdo fondų portfelį, kurio vertė mažesnė nei Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvoje (AIFVD) nustatyta 500 mln. EUR riba[3].

Taigi spręsti šias problemas ir paremti Europos verslininkus yra itin svarbu. Klestinti Europos rizikos kapitalo rinka yra vienas iš bendros strategijos „Europa 2020“ tikslų[4], ir 2011 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba paragino pašalinti likusias reguliavimo kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms rizikos kapitalo lėšomis. Imdamasi tolesnių veiksmų, Europos Komisija Bendrosios rinkos akte[5] (angl. SMA) įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2012 m. rizikos kapitalo fondai, įsisteigę bet kurioje valstybėje narėje, galėtų laisvai pritraukti kapitalą ir investuoti visoje Europos Sąjungoje. Naujoji rizikos kapitalo fondų sistema taip pat yra vienas iš pagrindinių MVĮ veiksmų plano [įrašyti nuorodą], kuriuo siekiama skatinti MVĮ augimą suteikiant joms geresnes galimybes gauti finansavimą, prioritetų. 2011 m. spalio 12 d. priimtame Komisijos komunikate „Stabilumo ir ekonomikos augimo gairės“ taip pat nustatyta, kad geresnių galimybių gauti rizikos kapitalą suteikimas yra svarbi priemonė augimui Europos Sąjungoje skatinti, todėl Europos Parlamentas ir Taryba raginami skubos tvarka priimti atitinkamus pasiūlymus[6].

Šios problemos sprendžiamos siūlomame reglamente. Jame nustatomi vienodi reikalavimai, taikomi kolektyvinio investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“, valdytojams. Jame nustatomi reikalavimai, taikomi investicijų portfeliui, investavimo metodams ir tinkamoms įmonėms, į kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali investuoti. Jame taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų kategorijų, į kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali sutelkti dėmesį, ir dėl valdytojų, kurie platina tokių reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus, vidinės organizacijos. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie veikia su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“, valdytojams visoje ES bus taikomos vienodos esminės taisyklės, taigi jie galės naudotis vienodais registracijos reikalavimais ir visoje ES galiojančiu pasu, kurie padės sukurti vienodas sąlygas visiems rizikos kapitalo rinkos dalyviams.

Rizikos kapitalo fondams skirtos vienodos taisyklės taip pat gali tapti svarbiu akstinu plėtoti kitas rizikos kapitalo investicijų reguliavimo sritis. Draudimo įmonėms (Mokumas II) ir bankams (reglamentas ir direktyva dėl kapitalo poreikio) taikomose rizikos ribojimo sistemose apskaičiuojant kapitalo poreikį rizikos kapitalo investicijos vertinamos kaip labai rizikingos. Komisija įvertins tokių reikalavimų poveikį, kad nustatytų, ar šiuos kapitalui keliamus reikalavimus vidutinės trukmės arba ilgalaikėje perspektyvoje reikės keisti. Nustačius visą ES apimančią rizikos kapitalo fondams skirtą sistemą, pagal kurią būtų nustatytas vienodas portfelio sudėties ir veiklos sąlygų taisyklių rinkinys, kaip numatoma šiame reglamente, atlikti tokį įvertinimą gali būti paprasčiau.

Kaip taip pat pažymėta MVĮ veiksmų plane, bendros rizikos kapitalo fondo sąvokos nustatymas bus tinkamas atskaitos taškas siekiant toliau su valstybėmis narėmis ieškoti mokesčių problemų, kurios gali trukdyti tarpvalstybinėms tokių fondų investicijoms, sprendimų. 2012 m. Komisija baigs nagrinėti apmokestinimo kliūtis tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms, kad 2013 m. pateiktų sprendimus, kuriais būtų siekiama pašalinti tas kliūtis ir kartu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui. Siekiant ES sukurti visiškai veikiančią rizikos kapitalo fondų ir MVĮ rinką, tokie sprendimai svarbiai papildo šį reglamentą, nors nuo jo ir nepriklauso. Jie užtikrintų veiksmingus kapitalo srautus reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams ir galiausiai reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms, į kurias fondai investuoja.

Siūlomas reglamentas papildo siūlomą Reglamentą dėl Europos socialinio verslumo fondų (ESVF). Abiem pasiūlymais siekiama skirtingų tikslų ir abu pasiūlymai, jei bus priimti, bus kartu taikomi kaip savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi teisės aktai.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su rizikos kapitalu susijęs darbas pradėtas 1998 m., kai gerai veikiančios rizikos kapitalo rinkos[7], kurios esminė dalis būtų labai rizikingas kapitalas, sukūrimo svarba jau buvo pripažinta Komisijos komunikate dėl rizikos kapitalo veiksmų plano (RKVP)[8]. Nuo to laiko pasitelkdama tikslinius seminarus, konsultacijas ir darbą ekspertų grupėse, skirtus su esamomis teisinėmis, reguliavimo ir mokesčių kliūtimis, kurios trukdo rizikos kapitalo rinkoms optimaliai veikti, susijusiems klausimams spręsti, Komisija surinko papildomų įrodymų.

2011 m. birželio 15 d. Komisijos tarnybos pradėjo viešas konsultacijas[9] dėl pagrindinių galimos Europos rizikos kapitalo fondų sistemos elementų, kurios užbaigtos 2011 m. rugpjūčio 10 d. Gauti keturiasdešimt aštuoni atsakymai, su kuriais galima susipažinti interneto svetainėje http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/venture_capital_en.htm.

2.2. Poveikio vertinimas

Laikydamasi savo geresnio reglamentavimo politikos, Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Pagal šias alternatyvas numatyta daug įvairių galimų priemonių:

· įvesti naują rizikos kapitalui skirtą pasą Direktyvoje 2011/61/EB (AIFVD);

· sumažinti AIFVD nustatytas ribas ar jas panaikinti;

· sukurti specialias rizikos kapitalui skirtas taisykles, kurios būtų įtrauktos į AIFVD įgyvendinimo nuostatas („2 lygmens“);

· rizikos kapitalui skirtą pasą sukurti kaip savarankišką teisinę priemonę;

· sukurti administracinį tinklą nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių rizikos kapitalą ar neviešą platinimą, tarpusavio pripažinimui užtikrinti.

Visos šios galimybės išnagrinėtos atsižvelgiant į bendruosius tikslus, būtent užtikrinti didesnį Europos MVĮ konkurencingumą pasaulio rinkoje, ir taip pat į konkretesnius su veikla susijusius šios iniciatyvos tikslus: i) nustatyti europinę „rizikos kapitalo fondo“ sąvoką, ii) sukurti Europos sistemą, kuria būtų skatinamas tarpvalstybinis rizikos kapitalo fondų lėšų pritraukimas, iii) sukurti bendrą reguliavimo požiūrį, pagal kurį būtų reglamentuojami tokie fondai, įskaitant bendradarbiavimo reguliavimo klausimais prižiūrint tokius investicijų fondus tinklo sukūrimą.

Taip pat išnagrinėtas kitas poveikis, įskaitant išlaidas ir naudą rizikos kapitalo fondų valdytojams, MVĮ, visuomenei, visai ekonomikai, aplinkai ir pasauliui. Atlikus tokią analizę, padaryta išvada, kad rizikos kapitalo pasą reikėtų sukurti kaip savarankišką priemonę. Manoma, kad pageidaujamos galimybės poveikis bus naudingas rizikos kapitalo fondų valdytojams, nes pagerės jų veiklos ES sąlygos ir dėl to sumažės atitikties ir administracinės išlaidos bei atsivers naujų galimybių pritraukti lėšų. Dėl to verslą pradedančioms novatoriškoms MVĮ atsivers daugiau verslo galimybių ir joms bus skiriamas didesnis finansavimas, o tai savo ruožtu turėtų padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir paskatinti jos augimą.

Atsižvelgta į Poveikio vertinimo valdybos pastabas, išreikštas jos lapkričio 11 d. nuomonėje. Visų pirma problemos išsamiau išanalizuotos paaiškinus, kiek žemą tarpvalstybinio rizikos kapitalo lėšų pritraukimo lygį galima susieti su nenuosekliomis taisyklėmis ES. Galimybės geriau susietos su konkrečiomis nustatytomis problemomis ir jų poveikis išanalizuotas išsamiau. Galiausiai papildomai išaiškintos stebėsenos ir atitikties procedūros.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu, kuris yra tinkamiausias teisinis pagrindas šioje srityje. Pasiūlymu iš esmės siekiama didinti platinimo veiklos, kurią vykdo veiklos vykdytojai, naudojantys nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“, patikimumą ir teisinį tikrumą. Siekiant šio tikslo, pasiūlyme nustatomi vienodi standartai dėl „Europos rizikos kapitalo fondų“ portfelio sudėties, dėl investicinių priemonių, kurias tokie fondai gali naudoti, ir dėl investicijų objektų, kuriems gali būti skiriamas finansavimas iš kolektyvinio investavimo fondų, veikiančių naudojant nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“.

Pasiūlyme taip pat nustatomos vienodos taisyklės dėl investuotojų, kurie laikomi tinkamais investuoti į „Europos rizikos kapitalo fondus“, kategorijų. Siekiant nustatyti vienodus reikalavimus, skirtus visiems rizikos kapitalo rinkos dalyviams – rizikos kapitalo investuotojams, rizikos kapitalo fondams ir tikslinėms įmonėms, kurioms skiriamas rizikos kapitalo finansavimas, – tinkamiausia teisine priemone laikomas reglamentas. Siekiant sukurti vienodas taisykles, kas gali būti rizikos kapitalo investuotoju, kas gali naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ ir kokių rūšių įmonės gali gauti finansavimą iš tokių reikalavimus atitinkančių fondų, tinkamiausia priemone taip pat laikomas reglamentas. Galiausiai reglamentas laikomas tinkamiausia priemone užtikrinti, kad visiems dalyviams būtų taikomi vienodi reikalavimai, susiję su „Europos rizikos kapitalo fondų“ akcijų ar investicinių vienetų pasirašymu, investavimo strategija, kurią įgyvendina „Europos rizikos kapitalo fondai“, ir jų naudojamomis investicinėmis priemonėmis.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlymu iš esmės siekiama sukurti patikimą, saugią ir teisiškai stabilią aplinką Europos rizikos kapitalo fondų akcijoms ar investiciniams vienetams platinti. Esminių Europos rizikos kapitalo fondo charakteristikų, kalbant apie jo portfelio sudėtį, investicines priemones, investicijų objektus ir tinkamų investuotojų grupes, nustatymas negali būti paliktas valstybių narių nuožiūrai, nes tai lemtų įvairų ir nenuoseklų šių reikalavimų taikymą visoje ES. Taigi nustatant ES rizikos kapitalo fondams ir jų valdytojams taikomų bendrų Europos rinkos taisyklių rinkinį, pagrindinis vaidmuo turi tekti vienodoms apibrėžtims ir veiklos reikalavimams. Be to, visiems kolektyvinio investavimo fondų valdytojams, kurie veikia šioje rinkoje naudodami nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“, turi būti taikomi tokie pat organizaciniai ir veiklos vykdymo reikalavimai.

Kalbant apie „Europos rizikos kapitalo fondų“ valdytojų registraciją ir priežiūrą, pasiūlymu siekiama užtikrinti veiksmingos Europos rizikos kapitalo fondų priežiūros būtinybės, kompetentingų nacionalinių institucijų, kurių teritorijoje yra tokių fondų buveinė arba kurioje tokių fondų akcijos ar investiciniai vienetai siūlomi tinkamų kategorijų investuotojams, interesų ir EVPRI koordinavimo vaidmens pusiausvyrą. Siekiant sukurti vientisą priežiūros procesą, valstybės narės, kurioje yra reikalavimus atitinkančio „Europos rizikos kapitalo fondo“ valdytojo gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija tikrins valdytojo pareiškėjo pateiktus registracijos dokumentus ir įvertinusi, ar pareiškėjas suteikia tinkamą savo gebėjimo laikytis šio reglamento reikalavimų garantiją, užregistruos pareiškėją. Prižiūrėdama registruotą valdytoją, jį užregistravusi kompetentinga institucija bendradarbiaus su kompetentingomis institucijomis tose valstybėse narėse, kuriose platinamos reikalavimus atitinkančio fondo akcijos ar investiciniai vienetai. EVPRI tvarkys centrinę duomenų bazę, kurioje išvardijami visi registruoti valdytojai, turintys teisę naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“.

Kalbant apie proporcingumą, pasiūlymu užtikrinama tinkama viešojo intereso skatinti likvidesnių rizikos kapitalo rinkų kūrimą ir siūlomų priemonių ekonominio veiksmingumo pusiausvyra. Nustatant paprastą registracijos sistemą, pasiūlyme visiškai atsižvelgta į būtinybę saugumą ir patikimumą, siejamą su nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimu, suderinti su veiksmingu rizikos kapitalo rinkos veikimu ir įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudomis.

3.3. Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiamos Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija nori priminti pareiškimus, susijusius su SESV 290 ir 291 straipsniais, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus, kuriais teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia finansinių paslaugų sektoriaus unikalų pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinant priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

3.4. Pasiūlymo pristatymas

1 straipsnis. Taikymo sritis

1 straipsnyje apibrėžiama numatomo reglamento taikymo sritis. Straipsnyje išaiškinama, kad nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“ skiriama tiems fondų valdytojams, kurie laikosi vienodų kokybės kriterijų, taikomų jų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui visoje Sąjungoje, rinkinio. Šiuo atžvilgiu 1 straipsnyje pabrėžiamas tikslas nustatyti vienodą sąvoką, kas yra reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas. Ši sąvoka nustatoma siekiant užtikrinti sklandų tokių fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimą visoje Sąjungoje.

2 straipsnis. Taikymo mastas

2 straipsnyje nurodoma, kad šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio b punkte, valdytojams, jeigu šie valdytojai įsisteigę Sąjungoje, užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal Direktyvą 2011/61/EB ir valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos, portfelius.

3 straipsnis. Apibrėžtys

3 straipsnyje pateikiamos esminės apibrėžtys, kuriomis apibrėžiamas siūlomo reglamento taikymo mastas. Apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, kaip antai reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, reikalavimus atitinkančios investicinės priemonės ir reikalavimus atitinkantys investicijų objektai. Iš esmės šiomis apibrėžtimis siekiama aiškiai atskirti reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ir kitų fondų, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, kaip antai privataus kapitalo fondų, sąvokas.

Siekiant tiksliai apibrėžti reikalavimus atitinkančius fondus, kurių atžvilgiu rizikos kapitalo fondo valdytojas gali naudotis pagal šį reglamentą suteikiamomis teisėmis, 3 straipsnio a punkte nustatyta, kad reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas – tai fondas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo skiriantis investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios tiesiogiai išleidžia nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemones rizikos kapitalo investuotojui (toliau – investicijų objektai). Tai reiškia, kad, pvz., veiklos išlaidos, teksiančios reikalavimus atitinkančiam rizikos kapitalo fondui, kaip gali būti susitarta su investuotojais, turi būti dengiamos iš likusių 30 proc. numatytųjų kapitalo įnašų.

Svarbu paaiškinti, kad rizikos kapitalo fondas šias priemones turi įsigyti tiesiogiai iš jas išleidžiančių MVĮ. Tiesioginis įsigijimas yra esminė apsaugos sąlyga, nes ja siekiama reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus atskirti nuo platesnės privataus kapitalo fondų (kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose) kategorijos. 3 straipsnyje pateikiama papildomų apibrėžčių, būtinų siūlomam reglamentui taikyti.

4 straipsnis. Nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimas

4 straipsnyje nustatytas pagrindinis principas, kad visoje Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus teisę naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ turi tik fondai, kurie laikosi vienodų šiuo reglamentu nustatytų kriterijų.

5 straipsnis. Portfelio sudėtis

5 straipsnyje pateikiamos išsamios nuostatos dėl portfelio sudėties, kuri būdinga Europos rizikos kapitalo fondui. Šiuo atžvilgiu 5 straipsnyje pateikiamos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijų objektų, tinkamų investicinių priemonių, taisyklės dėl ribų, iki kurių reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali didinti savo poziciją. Siekiant suteikti reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams tam tikrą lankstumą valdant savo investicijas ir likvidumą, antrinę prekybą būtų leista vykdyti iki didžiausios 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautųjų kapitalo investicijų neviršijančios ribos.

6 straipsnis. Tinkami investuotojai

6 straipsnyje pateikiamos išsamios nuostatos dėl tinkamų investuotojų, turinčių teisę investuoti į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus: pagal šį straipsnį reikalavimus atitinkančių fondų akcijos ar investiciniai vienetai gali būti platinami tik investuotojams, kurie pagal Direktyvą 2004/39/EB pripažinti profesionaliais investuotojais. Platinimas kitiems investuotojams, kaip antai tam tikriems didelės vertės turto turintiems asmenims, leidžiamas tik tuo atveju, jeigu jie įsipareigoja skirti fondui mažiausiai 100 000 EUR ir jeigu fondo valdytojas laikosi tam tikrų procedūrų, kad būtų pagrįstai užtikrintas, jog šie kiti investuotojai geba patys priimti investicinius sprendimus ir suprasti susijusią riziką.

7 straipsnis. Elgesio taisyklės ir interesų konfliktų vengimas

7 straipsnyje pateikiami bendrieji principai, pagal kuriuos reguliuojamas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo valdytojo elgesys, visų pirma jam vykdant veiklą ir palaikant ryšius su investuotojais.

8 straipsnis. Interesų konfliktai

8 straipsnyje pateikiamos taisyklės, kaip rizikos kapitalo valdytojui spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras, kad užtikrintų tinkamą interesų konfliktų sprendimą.

9 straipsnis. Kiti organizaciniai reikalavimai

9 straipsnyje reikalaujama, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas turėtų tinkamų žmogiškųjų ir techninių išteklių, taip pat pakankamai nuosavų lėšų, kiek būtina reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams tinkamai valdyti.

10 straipsnis. Vertinimas

10 straipsnyje aptariamas reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turto vertinimo klausimas. Taisyklės šiuo klausimu turėtų būti nustatytos kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo įstatymu nustatytuose dokumentuose.      11 straipsnis. Metinė ataskaita

11 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl metinių ataskaitų, kurias rizikos kapitalo fondų valdytojai turėtų parengti apie valdomus reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus. Ataskaitoje apibūdinama fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla.

12 straipsnis. Informacijos atskleidimas investuotojams

12 straipsnyje pateikiami pagrindiniai informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie rizikos kapitalo fondo valdytojui keliami dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų. Svarbiausia tai, kad šiuose reikalavimuose nustatomos prievolės atskleisti ikisutartinę informaciją, susijusią su reikalavimus atitinkančio fondo investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informaciją apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir apie investicijos, kurią siūlo reikalavimus atitinkantis fondas, rizikos (atlygio) pobūdį. Tai taip pat apima informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas.

13 straipsnis. Priežiūra

Pagal 13 straipsnį siekiant užtikrinti, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų prižiūrėti, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas laikosi reglamente nustatytų vienodų reikalavimų, rizikos kapitalo fondo valdytojas turi pranešti kompetentingai institucijai apie ketinimą platinti reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“. Valdytojas taip pat turi pateikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją apie procedūras, kurių bus imtasi siekiant laikytis šio reglamento, ir informaciją apie fondus, kurių akcijas ar investicinius vienetus jis ketina platinti. Kai kompetentinga institucija įsitikina, kad reikalaujama informacija yra išsami ir kad procedūros yra tinkamos šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymuisi užtikrinti, ji užregistruoja rizikos kapitalo fondo valdytoją. Ši registracija galioja visoje Sąjungoje ir suteikia rizikos kapitalo fondo valdytojui galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondai“.

14 straipsnis. Informacijos apie reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus atnaujinimas

14 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl aplinkybių, kada reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją.

15 straipsnis. Tarpvalstybiniai pranešimai

15 straipsnyje apibūdinama kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri taikoma užregistravus rizikos kapitalo fondo valdytoją.

16 straipsnis. EVPRI duomenų bazė

16 straipsnyje EVPRI patikima užduotis tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje išvardijami visi Sąjungoje užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai.

17 straipsnis. Kompetentingos institucijos vykdoma priežiūra

17 straipsnyje nustatoma, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų.

18 straipsnis. Priežiūros įgaliojimai

18 straipsnyje pateikiamas priežiūros įgaliojimų, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti, kad užtikrintų reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, sąrašas.

19 straipsnis. Sankcijos

19 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl sankcijų, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą šio reglamento reikalavimų vykdymą.

20 straipsnis. Pagrindinių nuostatų pažeidimas

20 straipsnyje nurodoma, kad pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, kaip antai dėl portfelio sudėties, tinkamų investuotojų ir nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo, turėtų būti skiriamos sankcijos uždraudžiant naudoti šią nuorodą ir pašalinant rizikos kapitalo fondo valdytoją iš registro.

21 straipsnis. Bendradarbiavimas priežiūros srityje

21 straipsnyje pateikiamos taisyklės dėl kompetentingų institucijų buveinės ir priimančiosiose valstybėse narėse bei EVPRI keitimosi priežiūros informacija.

22 straipsnis. Profesinė paslaptis

22 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl būtino profesinės paslapties lygio, kuris turėtų būti taikomas visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI).

23 straipsnis. Įgaliojimų suteikimo sąlygos

23 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus.

24 straipsnis. Peržiūra

24 straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl siūlomo reglamento peržiūros ir galimų Komisijos pasiūlymų keisti reglamentą.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžetui nedaroma jokio poveikio.

2011/0417 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos rizikos kapitalo fondų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[10],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[11],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) teikiant rizikos kapitalą parūpinamas finansavimas įmonėms, kurios paprastai yra labai mažos, yra pradiniuose savo, kaip juridinio asmens, formavimosi etapuose ir turi didelių augimo ir plėtros galimybių. Be to, rizikos kapitalo fondai teikia šioms įmonėms vertingą patirtį ir žinias, verslo ryšius, konsultacijas prekės ženklo vertės ir strategijos klausimais. Teikdami šioms įmonėms finansavimą ir konsultacijas, rizikos kapitalo fondai skatina ekonomikos augimą, padeda kurti darbo vietas, skatina novatoriškų įmonių formavimąsi, didina jų investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skatina Sąjungoje verslumą, inovacijas ir konkurencingumą;

(2) būtina nustatyti bendrą taisyklių dėl nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo sistemą, visų pirma dėl fondų, kurie veikia naudodami šią nuorodą, portfelio sudėties, jų tinkamų investicijų objektų, investicinių priemonių, kurias jie gali naudoti, ir dėl tinkamų investuotojų, kurie turi teisę pagal vienodas taisykles visoje Sąjungoje investuoti į tokius fondus, kategorijų. Nesant tokios bendros sistemos, kyla rizika, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu gali imtis skirtingų priemonių, o tai darytų tiesioginį neigiamą poveikį geram vidaus rinkos veikimui ir sudarytų jam kliūčių, nes rizikos kapitalo fondams, norintiems veikti visoje Sąjungoje, įvairiose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Be to, dėl portfelio sudėčiai, investicijų objektams ir tinkamiems investuotojams taikomų skirtingų kokybės reikalavimų gali skirtis investuotojų apsaugos lygis ir gali kilti painiava dėl investavimo pasiūlymų, siejamų su „Europos rizikos kapitalo fondu“. Taigi investuotojai turėtų turėti galimybę palyginti įvairių rizikos kapitalo fondų investavimo pasiūlymus. Būtina pašalinti dideles kliūtis, trukdančias rizikos kapitalo fondams pritraukti lėšas tarpvalstybiniu mastu, išvengti tų fondų konkurencijos iškraipymų ir užkirsti kelią bet kokioms papildomoms galimoms prekybos kliūtims ir dideliems konkurencijos iškraipymams ateityje. Taigi tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnis, kaip jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(3) būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytos vienodos Europos rizikos kapitalo fondams taikytinos taisyklės, o jų valdytojams, kurie nori visoje Sąjungoje pritraukti kapitalą naudodami nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“, visose valstybėse narėse būtų nustatyti atitinkami įpareigojimai. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrintas investuotojų, kurie nori investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas;

(4) kokybės reikalavimus dėl nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimo apibrėžiant reglamente būtų užtikrinta, kad tie reikalavimai būtų tiesiogiai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie pritraukia lėšas naudodami šią nuorodą. Tai užtikrintų vienodas šios nuorodos naudojimo sąlygas, nes būtų išvengta nacionalinių reikalavimų skirtumų, kurių galėtų atsirasti, jeigu į nacionalinę teisę būtų perkeliama direktyva. Šiuo reglamentu būtų užtikrinta, kad šią nuorodą naudojantiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams tokių pat taisyklių reikėtų laikytis visoje Sąjungoje, o dėl to taip pat sustiprėtų investuotojų, norinčių investuoti į rizikos kapitalo fondus, pasitikėjimas. Priimant reglamentą taip pat sumažėtų reguliavimo sudėtingumas ir valdytojų atitikties dažnai besiskiriančioms nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojami rizikos kapitalo fondai, išlaidos, visų pirma tų valdytojų, kurie nori pritraukti kapitalą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taip pat turėtų padėti pašalinti konkurencijos iškraipymus;

(5) siekiant paaiškinti ryšį tarp šio reglamento ir kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdytojų taisyklių, būtina nustatyti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tik kolektyvinio investavimo subjektų, kitų nei kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo[13] 1 straipsnį, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir užregistruoti savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/EB dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[14]. Be to, jis turėtų būti taikomas tik valdytojams, valdantiems reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos, portfelius. Siekiant užtikrinti, kad ši riba būtų veiksmingai apskaičiuojama, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį patvirtinti aktus, kuriais būtų nustatyta, kaip apskaičiuojama ši riba. Naudodamasi šiais įgaliojimais, Komisija turėtų atsižvelgti į priemones, kurias ji patvirtina pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 6 dalies a punktą, kad užtikrintų kolektyvinio investavimo subjektų taisyklių nuoseklumą;

(6) jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdytojai nenori naudoti nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“, šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Šiais atvejais turėtų būti toliau taikomos galiojančios nacionalinės taisyklės ir bendrosios Sąjungos taisyklės;

(7) šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų pobūdžio, visų pirma dėl portfeliui priklausančių įmonių, į kurias reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams turi būti leidžiama investuoti, ir dėl naudotinų investicinių priemonių. Tai būtina, kad būtų galima aiškiai atskirti reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą ir kitus alternatyvaus investavimo fondus, kurie įgyvendina kitokią, mažiau specializuotą investavimo strategiją, pvz., privataus kapitalo fondus;

(8) siekiant tiksliai apibrėžti kolektyvinio investavimo subjektus, kuriems bus taikomas šis reglamentas, ir siekiant užtikrinti, kad jie sutelktų dėmesį į kapitalo teikimą mažoms įmonėms pradiniais jų, kaip juridinio asmens, formavimosi etapais, nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“ turėtų būti skirta tik tiems fondams, kurie investicijoms į tokias įmones nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonių forma skiria bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo;

(9) siekiant nustatyti esminę apsaugos priemonę, pagal kurią reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai vadovaujantis šiuo reglamentu būtų skiriami nuo platesnės alternatyvaus investavimo fondų, kurie prekiauja išleistais vertybiniais popieriais antrinėse rinkose, kategorijos, reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų veiklą būtina apriboti investicijomis tik į tiesiogiai išleidžiamas priemones;

(10) siekiant suteikti rizikos kapitalo fondų valdytojams tam tikrą lankstumą valdant savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicijas ir likvidumą, turėtų būti leidžiama verstis antrine prekyba, kuriai taikoma didžiausia riba neviršija 30 proc. visų kapitalo įnašų ir nepareikalautųjų kapitalo investicijų. Apskaičiuojant šią ribą, į trumpalaikes grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neturėtų būti atsižvelgiama;

(11) siekiant užtikrinti, kad nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“ būtų patikima ir lengvai atpažįstama investuotojų visoje Sąjungoje, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad platinant reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje teisę naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ turi tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų kokybės kriterijų;

(12) siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai pasižymėtų aiškiu ir atpažįstamu profiliu, kuris būtų tinkamas jų paskirčiai, turėtų būti nustatytos vienodos portfelio sudėties ir investavimo metodų, kuriuos tokiems reikalavimus atitinkantiems fondams leidžiama taikyti, taisyklės;

(13) siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai nedidintų sisteminės rizikos ir kad tokie fondai, vykdydami investicinę veiklą, sutelktų dėmesį į reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rėmimą, skolintis ar naudoti finansinį svertą fondo lygmeniu neturėtų būti leidžiama. Tačiau siekiant suteikti fondui galimybę patenkinti specialius likvidumo poreikius, kurių gali atsirasti laikotarpiu nuo numatytojo kapitalo pareikalavimo iš investuotojų iki faktinio kapitalo pervedimo į fondo sąskaitas, turėtų būti leidžiama skolintis trumpam laikotarpiui;

(14) siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami investuotojams, kurie turi žinių, patirties ir geba prisiimti riziką, susijusią su šiais fondais, ir siekiant išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir tikėjimą reikalavimus atitinkančiais rizikos kapitalo fondais, reikėtų nustatyti tam tikras konkrečias apsaugos priemones. Todėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai paprastai turėtų būti platinami tik investuotojams, kurie yra profesionalūs klientai arba kurie gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB ir panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB[15]. Šiai kategorijai priklauso ir rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie patys investuoja į rizikos kapitalo fondus. Tačiau siekiant investicijoms į rizikos kapitalo fondus užtikrinti pakankamai plačią investuotojų bazę, taip pat pageidaujama, kad į reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus investuoti galėtų ir tam tikri kiti investuotojai, įskaitant didelės vertės turto turinčius asmenis. Tačiau tiems kitiems investuotojams turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik tiems investuotojams, kurių profilis yra tinkamas tokioms investicijoms. Pagal šias apsaugos priemones fondų akcijos ar investiciniai vienetai negali būti platinami naudojant periodinius taupymo planus;

(15) siekiant užtikrinti, kad nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie atitinka vienodus kokybės kriterijus dėl elgesio rinkoje, šiame reglamente turėtų būti nustatytos rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklos vykdymo ir jo ryšių su savo investuotojais taisyklės. Dėl tos pačios priežasties šiame reglamente turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos, pagal kurias tokie valdytojai turi spręsti interesų konfliktus. Pagal šias taisykles taip pat turėtų būti reikalaujama, kad valdytojas nustatytų būtinas organizacines ir administracines procedūras tinkamam interesų konfliktų sprendimui užtikrinti;

(16) siekiant užtikrinti nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ vientisumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyti rizikos kapitalo fondo valdytojo organizacijos kokybės kriterijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyti vienodi proporcingi reikalavimai, susiję su būtinybe turėti tinkamų techninių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat pakankamai nuosavų lėšų reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams tinkamai valdyti;

(17) siekiant apsaugoti investuotojus, būtina užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo turtas būtų tinkamai įvertinamas. Todėl įstatymu nustatytuose reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų dokumentuose turėtų būti pateikiamos turto vertinimo taisyklės. Tai turėtų užtikrinti vertinimo vientisumą ir skaidrumą;

(18) siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondų valdytojai, naudojantys nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondai“, tinkamai atsiskaitytų už savo veiklą, turėtų būti nustatytos vienodos metinių ataskaitų teikimo taisyklės;

(19) siekiant užtikrinti nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ vientisumą investuotojų požiūriu, būtina, kad ją naudotų tik tie rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurių investicijų politika ir investicijų tikslai yra visiškai skaidrūs. Taigi šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos vienodos taisyklės dėl informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie rizikos kapitalo fondo valdytojui būtų taikomi jo investuotojų atžvilgiu. Visų pirma turėtų būti nustatytos ikisutartinės informacijos atskleidimo prievolės, susijusios su reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investavimo strategija ir tikslais, naudojamomis investicinėmis priemonėmis, informacija apie sąnaudas ir susijusius mokesčius ir reikalavimus atitinkančio fondo siūlomos investicijos rizikos (atlygio) pobūdžiu. Siekiant užtikrinti didelį skaidrumą, tokie informacijos atskleidimo reikalavimai taip pat turėtų apimti informaciją apie tai, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas;

(20) siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, ar rizikos kapitalo fondo valdytojas laikosi šiame reglamente nustatytų vienodų reikalavimų. Tuo tikslu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo valdytojas, norintis savo reikalavimus atitinkančių fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondas“, turėtų pranešti apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija turėtų užregistruoti rizikos kapitalo fondo valdytoją, jeigu pateikiama visa būtina informacija ir nustatytos tinkamos procedūros, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ši registracija turėtų galioti visoje Sąjungoje;

(21) siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymosi priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos taisyklės dėl aplinkybių, kuriomis reikia atnaujinti buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateiktą informaciją;

(22) siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento reikalavimų priežiūrą, šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kompetentingų priežiūros institucijų tarpvalstybinių pranešimų teikimo tvarka, kuri turėtų būti taikoma užregistravus rizikos kapitalo fondo valdytoją jo buveinės valstybėje narėje;

(23) siekiant išlaikyti skaidrias reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo visoje Sąjungoje sąlygas, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) turėtų būti patikėta tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje būtų išvardyti visi pagal šį reglamentą užregistruoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai;

(24) siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų priežiūrą, šiame reglamente turėtų būti išvardyti priežiūros įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turi turėti;

(25) siekiant užtikrinti tinkamą vykdymą, šiame reglamente turėtų būti nustatytos sankcijos, taikomos pažeidus pagrindines šio reglamento nuostatas, t. y. taisykles dėl portfelio sudėties, dėl apsaugos priemonių, susijusių su tinkamų investuotojų tapatybe, ir dėl nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“, kurią gali naudoti tik registruoti rizikos kapitalo fondų valdytojai. Reikėtų nustatyti, kad pažeidus šias pagrindines nuostatas uždraudžiama naudoti nuorodą ir rizikos kapitalo fondo valdytojas pašalinamas iš registro;

(26) buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos bei EVPRI turėtų keistis priežiūros informacija;

(27) siekiant užtikrinti veiksmingą subjektų, kuriems pavesta prižiūrėti šiame reglamente nustatytų vienodų kriterijų laikymąsi, bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, visoms atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir EVPRI turėtų būti taikomi griežti profesinės paslapties reikalavimai;

(28) techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus derinimas ir aukšto lygio priežiūra visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EVPRI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(29) Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimdama įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB[16], 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti 15 straipsnyje nustatytos pranešimo procedūros formato ir metodo techninių įgyvendinimo standartų projektus;

(30) siekiant patikslinti reikalavimus, išdėstytus šiame reglamente, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatyti šiame reglamente nurodytos ribos apskaičiavimo ir stebėjimo metodai, taip pat interesų konfliktų, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojams reikia vengti, rūšys ir priemonės, kurių turi būti imtasi tuo atžvilgiu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(31) atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(32) ne vėliau kaip po ketverių metų nuo dienos, kurią šis reglamentas pradedamas taikyti, turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra, kad būtų atsižvelgta į rizikos kapitalo rinkos pokyčius. Remdamasi peržiūra, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedami teisės aktų pakeitimai;

(33) šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis) ir laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis);

(34) asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuojamas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[17]. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[18] reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka EVPRI pagal šį reglamentą prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(35) šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams;

(36) šio reglamento tikslo, visų pirma užtikrinti vienodų reikalavimų taikymą reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimui, valstybės narės negali deramai pasiekti. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nustatoma paprasta rizikos kapitalo fondų valdytojų registracijos sistema, kuria visiškai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti saugumo ir patikimumo, susijusių su nuorodos „Europos rizikos kapitalo fondas“ naudojimu, ir veiksmingo rizikos kapitalo rinkos veikimo bei įvairių jos suinteresuotųjų subjektų sąnaudų pusiausvyrą. Tai darant, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šiame reglamente nustatomi vienodi reikalavimai tiems kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie nori naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“, ir kolektyvinio investavimo subjektų akcijų ar investicinių vienetų platinimo Sąjungoje naudojant šią nuorodą sąlygos, taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo. Reglamente nustatomos vienodos taisyklės dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimo tinkamiems investuotojams visoje Sąjungoje, dėl reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų portfelio sudėties, dėl tinkamų investicinių priemonių ir metodų, kuriuos turi naudoti reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, taip pat dėl rizikos kapitalo fondų valdytojų, kurie platina reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus visoje Sąjungoje, struktūros, elgesio ir skaidrumo.

2 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, kaip apibrėžta 3 straipsnio b punkte, valdytojams, kurie įsisteigę Sąjungoje ir turi būti registruojami savo buveinės valstybės narės kompetentingose institucijose pagal Direktyvos 2011/61/EB 3 straipsnio 3 dalies a punktą, jeigu tie valdytojai valdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių visa valdomo turto vertė neviršija 500 mln. EUR ribos arba valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, atitinkamos sumos nacionaline valiuta šio reglamento įsigaliojimo dieną, portfelius.

2. Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą ribą, kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie valdo kitus fondus nei reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, tuose kituose fonduose valdomo turto sumuoti nereikia.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos apskaičiavimo ir nuolatinio stebėjimo, ar laikomasi šios ribos, metodai.

3 straipsnis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, bent 70 proc. visų savo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo investuojantis į turtą, investicijos į kurį yra reikalavimus atitinkančios investicijos;

(b) kolektyvinio investavimo subjektas – subjektas, kuris pritraukia kapitalą iš kelių investuotojų, kad jį investuotų tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir kuriam nereikia leidimo pagal Direktyvos 2009/65/EB 5 straipsnį;

(c) reikalavimus atitinkančios investicijos – nuosavo kapitalo arba kvazinuosavo kapitalo priemonės, kurias:

i)        išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigyja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, arba

ii)       išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė mainais už nuosavybės vertybinius popierius, kuriuos išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė, arba

iii)      išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas įsigyja mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė;

(d) reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – įmonė, kuri tuo metu, kai į ją investuoja reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas, nėra įtraukta į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, sąrašus, kurioje dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurios metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba kurios bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR ir kuri pati nėra kolektyvinio investavimo subjektas;

(e) nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis, išreiškiama akcijomis arba kita dalyvavimo reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės kapitale forma, išleidžiama investuotojams;

(f) kvazinuosavas kapitalas – bet kokios priemonės, kurių grąža daugiausia grindžiama reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurios yra neužtikrintos įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

(g) platinimas – tiesioginis ar netiesioginis rizikos kapitalo fondo valdytojo valdomo rizikos kapitalo fondo investicinių vienetų ar akcijų siūlymas arba pateikimas rizikos kapitalo fondo valdytojo iniciatyva arba jo vardu Sąjungoje gyvenantiems ar registruotąsias buveines turintiems investuotojams;

(h) numatytasis kapitalas – bet koks įsipareigojimas, pagal kurį asmuo įsipareigoja įsigyti rizikos kapitalo fondo kapitalo dalį arba skirti rizikos kapitalo fondui kapitalo įnašus;

(i) rizikos kapitalo fondo valdytojas – juridinis asmuo, kurio įprasta veikla – bent vieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo valdymas;

(j) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas įsteigtas arba turi registruotąją buveinę;

(k) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas platina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus pagal šį reglamentą;

(l) kompetentinga institucija – nacionalinė valdžios institucija, kurią buveinės valstybė narė pagal įstatymus ar kitus teisės aktus paskiria registruoti kolektyvinio investavimo subjektų valdytojus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje.

II SKYRIUS NUORODOS „EUROPOS RIZIKOS KAPITALO FONDAS“ NAUDOJIMO SĄLYGOS

4 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai, kurie laikosi šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, turi teisę Sąjungoje platindami reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“.

5 straipsnis

1. Rizikos kapitalo fondo valdytojas užtikrina, kad įsigyjant turtą, išskyrus reikalavimus atitinkančias investicijas, turtui, kuris nėra reikalavimus atitinkančios investicijos, įsigyti būtų panaudojama ne daugiau kaip 30 proc. visų fondo kapitalo įnašų ir nepareikalautojo numatytojo kapitalo; apskaičiuojant šią ribą į trumpalaikes grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų atsargas neatsižvelgiama.

2. Rizikos kapitalo fondo valdytojas nesiskolina, neleidžia skolinių įsipareigojimų, neteikia garantijų reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo lygmeniu nenaudoja jokio metodo, kuriuo būtų didinama fondo pozicija skolinantis grynųjų pinigų arba vertybinių popierių, įgyjant išvestinių finansinių priemonių pozicijas arba bet kokiomis kitomis priemonėmis.

3. 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas skolinantis nepratęsiamam ne ilgesniam nei 120 kalendorinių dienų laikotarpiui siekiant užtikrinti likvidumą laikotarpiu nuo reikalavimo investuotojams apmokėti numatytąjį kapitalą iki to kapitalo gavimo.

6 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investicinius vienetus ir akcijas platina tik investuotojams, kurie laikomi profesionaliais klientais pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnį arba paprašius gali būti vertinami kaip profesionalūs klientai pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedo II skirsnį, arba kitiems investuotojams, kai:

(a) tie kiti investuotojai įsipareigoja investuoti bent 100 000 EUR;

(b) tie kiti investuotojai atskirame nuo sutarties, kuri turi būti sudaryta dėl įsipareigojimo investuoti, dokumente raštu patvirtina, kad jie žino apie riziką, susijusią su numatomu įsipareigojimu ar investicija;

(c) rizikos kapitalo fondo valdytojas įvertina investuotojo kompetenciją, patirtį ir žinias, nedarydamas prielaidos, kad investuotojas turi tokių žinių apie rinką ir tokią patirtį, kaip Direktyvos 2004/39/EB II priedo I skirsnyje išvardyti subjektai;

(d) rizikos kapitalo fondo valdytojas, atsižvelgdamas į numatomo įsipareigojimo ar investicijos pobūdį, yra pagrįstai užtikrintas, kad investuotojas geba pats priimti investicinius sprendimus ir suprasti susijusią riziką ir kad tokios rūšies įsipareigojimas tokiam investuotojui yra tinkamas;

(e) rizikos kapitalo fondo valdytojas raštu patvirtina, kad jis atliko c punkte nurodytą vertinimą ir kad d punkte nustatytos sąlygos tenkinamos.

7 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai, valdydami reikalavimus atitinkančius rizikos kapitalo fondus:

(a) veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai;

(b) taiko tinkamą politiką ir procedūras, kad išvengtų piktnaudžiavimo, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos investuotojų ir reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių interesams;

(c) savo veiklą vykdo taip, kad kuo geriau patenkintų savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų interesus, tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų interesus ir skatintų rinkos vientisumą;

(d) atrinkdami investicijas į reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones ir nuolat jas stebėdami, elgiasi labai dėmesingai;

(e) turi tinkamų žinių ir supratimą apie reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones, į kurias jie investuoja.

8 straipsnis

1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai nustato interesų konfliktus ir jų vengia, o kai jų neįmanoma išvengti, tuos interesų konfliktus valdo ir stebi ir pagal 4 dalį juos atskleidžia, kad išvengtų neigiamos tokių konfliktų įtakos reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų ir jų investuotojų interesams ir užtikrintų teisingą elgesį savo valdomų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų atžvilgiu.

2. Rizikos kapitalo fondo valdytojas visų pirma nustato tuos interesų konfliktus, kurie gali kilti tarp:

(a) rizikos kapitalo fondų valdytojų, tų asmenų, kurie faktiškai vykdo rizikos kapitalo fondo valdytojo veiklą, darbuotojų ar bet kokio asmens, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja rizikos kapitalo fondo valdytoją ar yra jo kontroliuojamas, ir reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo rizikos kapitalo fondų valdytojai, ar tų reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų investuotojų;

(b) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo ar to reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų ir kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, kurį valdo tas pats rizikos kapitalo fondo valdytojas, ar to kito reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investuotojų.

3. Rizikos kapitalo fondų valdytojai palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, kad laikytųsi 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

4. Informacija apie interesų konfliktus, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidžiama tais atvejais, kai organizacinės procedūros, kurias rizikos kapitalo fondų valdytojai taiko siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti ir stebėti, yra nepakankamos, kad būtų galima pakankamai patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams. Prieš imdamiesi veiklos investuotojų vardu, rizikos kapitalo fondų valdytojai juos aiškiai informuoja apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis.

5. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį ir patvirtinti priemones, kuriomis nurodoma:

(a) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys;

(b) veiksmai, kurių rizikos kapitalo fondų valdytojai turėtų imtis struktūrų bei organizacinių ir administracinių procedūrų atžvilgiu, siekdami nustatyti interesų konfliktus, užkirsti jiems kelią, juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti.

9 straipsnis

Rizikos kapitalo fondų valdytojai visada turi pakankamai nuosavų lėšų ir naudoja pakankamus ir tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, kurių reikia, kad reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai būtų tinkamai valdomi.

10 straipsnis

Turto vertinimo taisyklės nustatomos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo įstatymu nustatytuose dokumentuose.

11 straipsnis

1. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia kiekvieno valdomo reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo metinę ataskaitą. Ataskaitoje aprašoma reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo portfelio sudėtis ir praėjusių metų veikla. Joje pateikiamos auditorių patikrintos reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo finansinės ataskaitos. Ataskaita rengiama pagal galiojančius ataskaitų teikimo standartus ir rizikos kapitalo fondo valdytojo bei investuotojų sutartas sąlygas. Rizikos kapitalo fondo valdytojas pateikia ataskaitą investuotojams jiems paprašius. Rizikos kapitalo fondų valdytojai ir investuotojai tarpusavyje gali susitarti dėl papildomos informacijos atskleidimo.

2. Jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas privalo viešai paskelbti metinę finansinę ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB[19], šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba papildomoje metinės finansinės ataskaitos dalyje.

12 straipsnis

1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai prieš jų investuotojams priimant investicinius sprendimus pateikia jiems bent šią informaciją:

(a) rizikos kapitalo fondo valdytojo ir visų kitų paslaugų teikėjų, su kuriais rizikos kapitalo fondo valdytojas yra sudaręs sutartį dėl jų vykdomo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo, tapatybę ir jų pareigų aprašą;

(b) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo investavimo strategijos ir tikslų aprašą, įskaitant reikalavimus atitinkančių portfeliui priklausančių įmonių rūšių ir kito turto, į kurį reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali investuoti, metodų, kuriuos jis gali taikyti, ir visų taikomų investavimo apribojimų aprašą;

(c) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo rizikos pobūdžio ir visos rizikos, susijusios su turtu, į kurį fondas gali investuoti, arba investavimo metodų, kurie gali būti taikomi, aprašą;

(d) reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo vertinimo procedūros ir turtui vertinti taikomos kainų nustatymo metodikos aprašą, įskaitant metodus, taikomus reikalavimus atitinkančioms portfeliui priklausančioms įmonėms vertinti;

(e) aprašą, kaip apskaičiuojamas rizikos kapitalo fondo valdytojo atlyginimas;

(f) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, bei didžiausių jų sumų aprašą;

(g) ankstesnius reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veiklos rezultatus, jei jie žinomi;

(h) procedūrų, pagal kurias reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką, arba jas abi, aprašą.

2. Jeigu reikalavimus atitinkantis rizikos kapitalo fondas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[20] arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo paskelbti prospektą dėl reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti teikiama atskirai arba kaip prospekto dalis.

III SKYRIUS PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

13 straipsnis

1. Rizikos kapitalo fondų valdytojai, ketinantys naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ platindami savo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus, praneša apie šį ketinimą savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateikia šią informaciją:

(a) asmenų, kurie faktiškai vykdo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų valdymo veiklą, tapatybę;

(b) reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami, tapatybę ir jų investavimo strategijas;

(c) informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų;

(d) valstybių narių, kuriose rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti kiekvieno reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijas ar investicinius vienetus, sąrašą.

2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija rizikos kapitalo fondo valdytoją užregistruoja tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad:

(a) informacija, kurią reikalaujama pateikti pagal 1 dalį, yra išsami ir

(b) priemonės, apie kurias pranešta pagal 1 dalies c punktą, yra tinkamos siekiant laikytis II skyriuje nustatytų reikalavimų.

3. Registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje ir suteikia rizikos kapitalo fondų valdytojams galimybę reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus platinti su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondai“ visoje Sąjungoje.

14 straipsnis

Rizikos kapitalo fondo valdytojas buveinės valstybės narės, kurioje rizikos kapitalo fondo valdytojas ketina platinti fondo akcijas ar investicinius vienetus, kompetentingai institucijai praneša apie:

(a) naują reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą;

(b) esamą reikalavimus atitinkantį rizikos kapitalo fondą valstybėje narėje, kuri neminima 13 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytame sąraše.

15 straipsnis

1. Užregistravusi rizikos kapitalo fondo valdytoją, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie rizikos kapitalo fondo valdytojo registraciją iš karto praneša valstybėms narėms, nurodytoms pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, ir EVPRI.

2. Priimančiosios valstybės narės, nurodytos pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, rizikos kapitalo fondo valdytojui, užregistruotam pagal 13 straipsnį, nenustato jokių reikalavimų ar administracinių procedūrų, susijusių su jo reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijų ar investicinių vienetų platinimu, ir nereikalauja jokio platinimo patvirtinimo prieš jį pradedant.

3. Siekiant užtikrinti vienodą šio straipsnio taikymą, EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas pranešimo formatas, projektus.

4. EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [įrašyti datą].

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje nustatytą procedūrą priimti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

16 straipsnis

EVPRI tvarko centrinę duomenų bazę, kuri viešai prieinama internetu ir kurioje išvardijami visi rizikos kapitalo fondų valdytojai, užregistruoti Sąjungoje pagal šį reglamentą.

17 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

18 straipsnis

Laikantis nacionalinės teisės, kompetentingos institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti. Visų pirma jos turi įgaliojimus:

(a) reikalauti susipažinti su bet kokiu bet kokios formos dokumentu ir gauti tokio dokumento kopiją ar ją pasidaryti;

(b) reikalauti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas nedelsdamas pateiktų informaciją;

(c) reikalauti informacijos iš bet kokio asmens, susijusio su rizikos kapitalo fondo valdytojo ar reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo veikla;

(d) atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

(e) duoti įsakymą siekiant užtikrinti, kad rizikos kapitalo fondo valdytojas laikytųsi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir nebekartotų jokių veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas.

19 straipsnis

1. Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Nustatytos priemonės ir sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2. Iki [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai ir EVPRI apie 1 dalyje nurodytas taisykles. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus vėlesnius tų taisyklių pakeitimus.

20 straipsnis

1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija imasi atitinkamų 2 dalyje nurodytų priemonių, jeigu rizikos kapitalo fondo valdytojas:

(a) nesilaiko reikalavimų, taikomų portfelio sudėčiai, pažeisdamas 5 straipsnį;

(b) neplatina reikalavimus atitinkančio rizikos kapitalo fondo akcijų ar investicinių vienetų tinkamiems investuotojams pažeisdamas 6 straipsnį;

(c) neužsiregistruoja savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje pažeisdamas 13 straipsnio reikalavimus.

2. 1 dalyje minėtais atvejais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamai imasi šių priemonių:

(a) uždraudžia naudoti nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“ rizikos kapitalo fondo valdytojui platinant vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus;

(b) pašalina rizikos kapitalo fondo valdytoją iš registro.

3. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša priimančiųjų valstybių narių, nurodytų pagal 13 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingoms institucijoms apie rizikos kapitalo fondo valdytojo pašalinimą iš registro, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies b punkte.

4. Teisė Sąjungoje platinti vieno ar daugiau reikalavimus atitinkančių rizikos kapitalo fondų akcijas ar investicinius vienetus su nuoroda „Europos rizikos kapitalo fondai“ nustoja galioti nuo 2 dalies a arba b punkte nurodyto kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos.

21 straipsnis

1. Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiauja, kai tai būtina jų atitinkamoms pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

2. Jos keičiasi visa informacija ir dokumentais, būtinais šio reglamento pažeidimams nustatyti ir pašalinti.

22 straipsnis

1. Visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingoms institucijoms arba EVPRI, taip pat kompetentingų institucijų nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį. Tiems asmenims draudžiama teikti bet kokią konfidencialią informaciją, kurią jie sužino atlikdami savo pareigas, bet kokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad atskiri rizikos kapitalo fondų valdytojai ir reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai negalėtų būti nustatyti, išskyrus atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė ir procedūros pagal šį reglamentą.

2. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba EVPRI nedraudžiama keistis informacija remiantis šiuo reglamentu arba kitais Sąjungos teisės aktais, kurie taikomi rizikos kapitalo fondų valdytojams ir reikalavimus atitinkantiems rizikos kapitalo fondams.

3. Jeigu kompetentingos institucijos ir EVPRI gauna konfidencialią informaciją pagal 2 dalį, šia informacija jos gali pasinaudoti tik vykdydamos pareigas ir administracinių bei teisminių procesų tikslais.

IV SKYRIUS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 2 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 3 dalyje ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 2 straipsnio 3 dalį arba 8 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

24 straipsnis

1. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo šio reglamento taikymo dienos Komisija peržiūri šį reglamentą. Į peržiūrą įtraukiama bendra šio reglamento taisyklių veikimo apžvalga ir jas taikant įgyta patirtis, įskaitant:

(a) mastą, kuriuo rizikos kapitalo fondų valdytojai įvairiose valstybėse narėse arba tarpvalstybiniu mastu naudoja nuorodą „Europos rizikos kapitalo fondas“;

(b) šio reglamento taikymo sritį, taip pat 500 mln. EUR ribą.

2. Pasikonsultavusi su EVPRI, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, prie kurios, jei tinkama, pridedamas pasiūlymas dėl įstatymo galią turinčio akto.

25 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d., išskyrus 2 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 5 dalį, kurios taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               Pagal naujausią Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimą, per kurį daugiau kaip 50 proc. atrinktų euro zonos MVĮ pranešė apie palūkanų normų, kurias taiko bankai, padidėjimą ir bendrą MVĮ bankų teikiamų paskolų kredito standartų sugriežtinimą.

[2]               Per paskutinį tyrimą dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą euro zonoje (nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. vasario mėn.), kurį atliko Europos Centrinis Bankas (ECB) ir kurį jis parengė kartu su Europos Komisija, maždaug 15 proc. apklaustų MVĮ paminėjo, kad „galimybės gauti finansavimą“ yra aktualiausia jų problema ir, palyginti su ankstesniais tyrimais, padėtis šiuo atžvilgiu nepasikeitė. http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/accesstofinancesmallmediumsizedenterprises201104en.pdf?b704f6b228e071bea9507d7569412805.

[3]               Šaltinis: Europos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos (EVCA) 2011 m. įverčiai.

[4]               http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm, 2010 m. kovo 3 d., taip pat pripažinta Inovacijų sąjungoje, http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=keydocs, 2010 m. spalio 6 d.

[5]               http://ec.europa.eu/internal_market/smact/docs/20110413-communication_en.pdf, 2011 m. balandžio 13 d.

[6]               http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/news/speeches-statements/pdf/20111012communication_roadmap_en.pdf.

[7]               Rizikos kapitalas apima trijų rūšių finansavimą: i) neformalias neformalių investuotojų investicijas, ii) labai rizikingą kapitalą ir iii) vertybinių popierių rinkas, kurios specializuojasi MVĮ ir sparčiai augančių įmonių finansavimo srityje.

[8]               2003 m. RKVP galutinė ataskaita http://ec.europa.eu/internal_market/securities/riskcapital/index_en.htm.

[9]               http://ec.europa.eu/internal_market/investment/venture_capital_en.htm.

[10]             OL C , , p. .

[11]             OL C …p…

[12]             OL C , , p. .

[13]             OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[14]             OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

[15]             OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

[16]             OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

[17]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[18]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[19]             OL L 390, 2004 12 31, p. 38.

[20]             OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

Top