1.

Oberlandesgericht Innsbruck (Insbruko aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra vienas iš daugelio prašymų priimti prejudicinius sprendimus, kuriuos pateikė Austrijos administraciniai teismai, prašydami Teisingumo Teismą įvertinti, ar nacionalinės teisės aktai dėl ankstesnės profesinės patirties pripažinimo vertinant viešuosiuose subjektuose pagal darbo sutartį dirbančių tarnautojų klasifikavimą ir priskyrimą prie darbo užmokesčio skalėje nurodytos pakopos nepažeidžia diskriminavimo dėl amžiaus draudimo ( 2 ).

2.

Byloje, kurioje priimtas 2009 m. birželio 18 d. Sprendimas Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381), Teisingumo Teismo buvo prašoma atsakyti į Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) prejudicinius klausimus dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus ( 3 ), išaiškinimo, atsižvelgiant į teisės aktus, taikomus darbo sutartims, sudarytoms tarp universitetų ir jų tarnautojų. Tuose teisės aktuose numatyta, kad referencinė data, į kurią atsižvelgiama priskiriant prie aukštesnės darbo užmokesčio pakopos, atitinkančios kiekvieno tarnautojo pareigybės kategoriją, kurią reikia nustatyti jį įdarbinant ( 4 ), turi būti nustatyta atsižvelgiant į atitinkamo asmens profesinę patirtį, išskyrus įgytą iki jam sukako 18 metų. Pagrindinėje byloje ieškovas, kuris įsidarbino universitete po trejų su puse metų profesinės praktikos, kurios tik maža dalis buvo atlikta jam jau suėjus 18 metų, savo darbdavio paprašė sumokėti kompensaciją, lygią visą sutarties galiojimo laikotarpį gauto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį jis būtų turėjęs gauti, jei būtų buvę atsižvelgta į visą profesinės praktikos laikotarpį, skirtumui. Teisingumo Teismas nustatė, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus, kurį lėmė apariami teisės aktai, yra diskriminacinis, nes, nors jų siekiami tikslai yra teisėti, priemonės šiems tikslams pasiekti negali būti laikomos tinkamomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį ( 5 ).

3.

Po to, kai buvo priimtas 2009 m. birželio 18 d. Sprendimas Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381), Austrijos teisės aktų leidėjas priėmė kelias pataisas, kad viešojo sektoriaus pagal sutartį dirbantiems tarnautojams taikoma tvarka būtų suderinama su Direktyvą 2000/78. Bundesbahngesetz (Federalinis geležinkelių įstatymas ( 6 ), toliau – ÖBB-G) buvo iš dalies pakeistas 2011 m. įstatymu (toliau – 2011 m. ÖBB-G) ( 7 ). Iš dalies pakeistoje ÖBB-G 53 straipsnio 1 dalyje Austrijos federalinės geležinkelių (Österreichische Bundesbahnen, toliau – ÖBB) bendrovės tarnautojams ir išėjusiems į pensiją asmenims, kurie įsidarbino iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir kurių individuali kilimo karjeros laiptais referencinė data buvo nustatyta remiantis 1963 m. ÖBB tarnautojų atlyginimų mokėjimo taisyklėmis (Bundesbahn-Besoldungsordnung 1963 ( 8 ); toliau – 1963 m. BO), buvo numatyta, kad minėta data turi būti iš naujo nustatoma remiantis įskaitymo kriterijumi, pagal kurį nedaroma skirtumo tarp laikotarpių, įgytų iki ar po 18-ojo gimtadienio ( 9 ). To paties 53 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad pagal 1 dalį nustačius naują individualią kilimo karjeros laiptais referencinę datą priskyrimo prie kiekvienos iš trijų pirmųjų atlyginimo pakopų laikotarpis pailgėja vienais metais ( 10 ). Byloje, kurioje priimtas 2015 m. sausio 28 d. Sprendimas ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38), Teisingumo Teismui Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) pateikė kelis klausimus dėl Direktyvos 2000/78 išaiškinimo, kuris iš esmės leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui įvertinti 2011 m. ÖBB-G atitiktį minėtai direktyvai. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 2000/78 draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kaip 2011 m. ÖBB-G, kuriuose „siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus atsižvelgiama į tarnybos laikotarpius iki sukankant 18 metų, bet kuriuose kartu nustatyta taisyklė, iš tikrųjų galinti būti taikoma tik tokią diskriminaciją patiriantiems asmenims ir pagal kurią vienais metais prailginamas laikotarpis, reikalaujamas paaukštinant kiekvienoje iš trijų pirmųjų atlyginimo pakopų ir kuriuose šitaip galutinai išlaikoma diskriminacija dėl amžiaus“ ( 11 ).

4.

Po šio sprendimo Austrijos teisės aktų leidėjas 2015 m. įstatymu iš naujo ėmėsi taisyti teisės aktus dėl ÖBB tarnautojų atlyginimų. Būtent ši reforma ir nagrinėjama nacionalinėje byloje, kurioje buvo nuspręsta pateikti šioje išvadoje aptariamą prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Šį prašymą nacionalinis teismas pateikė apeliacinėje instancijoje nagrinėdamas Georg Stollwitzer ir pagal Austrijos teisę įsteigtos bendrovės ÖBB Personenverkehr AG (toliau – ÖBB PV), kurios vienintelė akcininkė yra visiškai Austrijos valstybei priklausanti Österreische Bundesbahnen-Holding AG ( 12 ), ginčą.

5.

Pažymėtina, kad, pasibaigus šios bylos žodinei proceso daliai, Teisingumo Teismui Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) ( 13 ) ir Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) ( 14 ) pateikė kitus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, susijusius su tomis pačiomis problemomis, kaip ir šioje byloje. Šie prašymai dėl Direktyvos 2000/78 išaiškinimo, o pirmasis – ir dėl SESV 45 straipsnio išaiškinimo, buvo pateikti nagrinėjant ginčus dėl naujo priskyrimo sistemos, taikytos, atitinkamai pagal darbo sutartį dirbantiems tarnautojams ir pareigūnams pereinant prie naujos darbo užmokesčio tvarkos, nustatytos 2015 m. ( 15 ), siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, kuri susidarė dėl anksčiau taikytos tvarkos, atsižvelgiant į 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) ( 16 ), 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Schmitzer (C‑530/13, EU:C:2014:2359) ( 17 ) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimą ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38).

6.

Galiausiai pažymėtina, kad ir dėl Vokietijoje federaliniams ir kai kurių žemių tarnautojams taikytos darbo užmokesčio tvarkos kelis kartus buvo pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą, visada susiję su diskriminacijos dėl amžiaus draudimu ( 18 ).

7.

Pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl įvairių priežasčių, be kita ko, amžiaus, užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.

8.

Direktyvos 2000/78 2 straipsnyje pateikiama diskriminacijos sąvoka. Jo 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

9.

Direktyvos 2000/78 6 straipsnis pavadintas „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“. Jo 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus ir jei šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pagal 1 dalies antros pastraipos b punktą toks skirtingas požiūris, be kitų dalykų, gali apimti „minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų“.

10.

Pagal tos pačios direktyvos 16 straipsnio a ir b punktus valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, pirma, „būtų panaikinti visi įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie prieštarauja vienodo požiūrio principui“, ir, antra, „būtų panaikintos, paskelbtos negaliojančiomis arba iš dalies pakeistos visos vienodo požiūrio principui prieštaraujančios nuostatos, kurios yra įtrauktos į individualias arba kolektyvines sutartis, įmonių vidaus taisykles bei į laisvoms profesijoms, tarnautojų ir darbdavių organizacijoms taikomas taisykles“.

11.

Kaip nurodyta šios išvados 4 punkte, po 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) Austrijos teisės aktų leidėjas dar kartą 2015 m. iš dalies keitė nuostatas dėl pagal tarnybos sutartį su ÖBB dirbančių tarnautojų kilimo karjeros laiptais referencinės datos nustatymo.

12.

Iš dalies pakeisto ÖBB-G (BGBl I. 64/2015 redakcija, toliau – 2015 m. ÖBB-G) 53a straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į tik tam tikrus darbo ir (arba) mokymosi laikotarpius, įgytus iki arba po 18-ojo gimtadienio, gali būti atsižvelgta nustatant referencinę datą dėl paaukštinimo. Tai laikotarpiai dirbant ÖBB ( 19 ) arba Europos ekonominės bendrijos (EEE), o tam tikrais atvejais ir Turkijos Respublikos arba Šveicarijos Konfederacijos įmonėse, veikiančiose geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių transporto sektoriuje.

13.

Taigi pagal 2015 m. ÖBB-G nustatant referencinę datą neįskaitomi visi darbo laikotarpiai, kai asmuo dirbo ne geležinkelių transporto ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuje (išskyrus mokymosi laikotarpius), kurių pusė trukmės buvo įskaitoma pagal 1963 m. BO ( 20 ).

14.

Nauja įskaitymo tvarka taikoma atgaline data. 2015 m. ÖBB-G 56 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 53a straipsnis taikomas visiems tarnautojams, pradėjusiems dirbti Austrijos federaliniuose geležinkeliuose iki 2004 m. gruodžio 31 d. Pagal to paties 56 straipsnio 19 dalį 53a straipsnio 2 dalis įsigalioja 1963 m balandžio 1 d. visiems tarnautojams, kurių referencinė data dėl paaukštinimo buvo nustatyta remiantis 1963 m. BO.

15.

2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 5 dalyje įtvirtintos naujos tarnautojų priskyrimo prie darbo užmokesčio pakopų taisyklės. Naujas priskyrimas padarytas perskaičiavus referencinę datą pagal minėto straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, po to, kai suinteresuotasis asmuo pateikė įrodymų dėl ankstesnio darbo laikotarpių.

16.

Pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį dėl naujo priskyrimo pagal to paties straipsnio 5 dalį darbo užmokestis negali būti mažesnis nei paskutinis prieš 2015 m. ÖBB-G paskelbimą tarnautojo gautas mėnesinis darbo užmokestis. Jei dėl referencinės datos perskaičiavimo darbo užmokestis turėtų būti mažesnis, esamas darbo užmokestis nebūtų keičiamas tol, kol dėl naujo paskyrimo nepasiektų šio užmokesčio dydžio. Tačiau jei dėl perskaičiavimo tarnautojui reikia suteikti aukštesnę darbo užmokesčio pakopą, šis tarnautojas turi teisę į ją atitinkantį darbo užmokesčio dydį ir į realiai gauto darbo užmokesčio ir to užmokesčio, kurį turėjo gauti už laikotarpius, kuriems dar nėra suėjusi senatis, skirtumą.

17.

To paties 53a straipsnio 7 dalyje numatyta, kad per šešis mėnesius nuo 2015 m. ÖBB-G paskelbimo darbo užmokesčio lentelėje prieš paskutinę darbo užmokesčio pakopą įtraukiama papildoma pakopa.

18.

G. Stollwitzer pradėjo dirbti ÖBB PV 1983 m. sausio 17 d. Jo referencinė data dėl paaukštinimo, apskaičiuota remiantis įdarbinant galiojusiomis nuostatomis, yra 1980 m. liepos 2 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatant šią datą buvo įskaitytas visas G. Stollwitzer karinės tarnybos laikotarpis ir pusė laikotarpio nuo 18-ojo gimtadienio iki įdarbinimo, kai G. Stollwitzer dirbo kaip santechnikas, ir trumpą laiką gavo bedarbio pašalpą.

19.

2016 m. kovo 4 d. G. Stollwitzer kreipėsi į Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas, Austrija), ginčydamas savo darbo užmokesčio pakopą ir prašydamas, kad jam būtų sumokėtas negauto darbo užmokesčio skirtumas, sudarantis 837,13 EUR už laikotarpį, kuriam dar nesuėjusi senatis, tai yra už 2009 m. antrąjį pusmetį. Teisme jis nurodė, kad, remiantis 2009 m. birželio 18 d. Sprendimu Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimu ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38), nustatant referencinę datą turėjo būti įskaičiuotas ir jo darbas iki 18-ojo gimtadienio (iš viso 1 metai, 5 mėnesiai ir 19 dienų). ÖBB PV prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad aptariami darbo laikotarpiai neįskaitomi pagal 2015 m. iš dalies pakeisto ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalį, ir kadangi minėti pakeitimai įsigaliojo atgaline data, G. Stollwitzer nebeturi teisės į tai, kad minėti laikotarpiai būtų įskaityti nustatant referencinę datą.

20.

Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas) 2016 m. birželio 1 d. sprendimu pritarė ÖBB PV nuomonei ir atmetė ieškinį. G. Stollwitzer minėtą sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

21.

Šis abejoja ar 2015 m. ÖBB-G nustatyta įskaitymo tvarka nėra kokios nors formos diskriminacija. Jo nuomone, naujas reglamentavimas yra truputį nenuoseklus, nes neįskaitomi ankstesni darbo laikotarpiai, kurie, nors ir nėra įskaitytini pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalį, leido tarnautojams įgyti patirties konkrečiame sektoriuje, padedančios geriau atlikti savo funkcijas, pavyzdžiui, darbas viešojo ar privataus transporto įmonėse arba įmonėse, kurios veikia geležinkelių infrastruktūros gamybos ar valdymo srityje. Todėl atsiranda diskriminacija tarnautojų, kurie turi reikšmingos profesinės patirties, įgytos ne ÖBB grupės bendrovėse ar kitose, 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje nurodytose bendrovėse. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokie tarnautojai daugiausia yra tie, kurie jau buvo diskriminuojami pagal 1963 m. BO numatytą įskaitymo tvarką (toliau – ankstesnė įskaitymo tvarka), nes pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalį laikotarpiai, kuriuos galima įskaityti, paprastai įgyjami tik po 18-ojo gimtadienio. Be to, dėl 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalyje numatyto darbo užmokesčio įšaldymo dalį darbo užmokesčio dažniausiai gali prarasti būtent pagal minėtą tvarką diskriminuoti tarnautojai. Tokio skirtingo požiūrio negalima pateisinti Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalimi, nes Austrijos teisės aktų leidėjas rėmėsi tik finansinio ar administracinio pobūdžio vertinimais.

22.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, pažymi, kad šiuo metu nagrinėja 120 federalinių geležinkelių tarnautojų apeliacinių skundų, pateiktų dėl tos pačios priežasties, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, ir daugelyje šių bylų ieškinys pirmojoje instancijoje buvo pateiktas 2012 m., po to, kai 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu, kurį 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patvirtino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas) pripažino ÖBB PV tarnautojų teisę į darbo iki jų 18-ojo gimtadienio laikotarpių įskaitymą atsižvelgiant į 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) ( 21 ). Daugelio bylų nagrinėjimas buvo sustabdytas Landesgericht Innsbruck (Insbruko apygardos teismas), o visoje Austrijos teritorijoje šiuo metu gali būti nagrinėjama apie tūkstantis panašaus pobūdžio bylų.

23.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. liepos 2 d. paskelbtu sprendimu Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas, Austrija) pripažino, kad 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnis atitinka Austrijos Konstituciją ( 22 ).

24.

Atsižvelgdamas į tai 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Oberlandesgericht Innsbruck (Insbruko aukštesnysis apygardos teismas) sustabdė pagrindinės bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus:

„Ar dabartinė Sąjungos teisė, pirmiausia Sąjungos teisėje įtvirtintas bendrasis vienodo požiūrio principas, bendrasis diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principas, kaip jis suprantamas pagal ESS 6 straipsnio 3 dalį ir ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, su darbuotojų judėjimo laisve susijęs diskriminacijos draudimas, nustatytas pagal SESV 45 straipsnį ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, turi būti aiškinama taip, kad jai prieštarauja pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią, siekiant panaikinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo [2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38)] nustatytą diskriminaciją dėl amžiaus (būtent todėl, kad neatsižvelgta į darbo laikotarpius, kuriuos ÖBB tarnautojai išdirbo iki sukankant 18 metų), nors ir atsižvelgiama į nedaugelio pagal senąją tvarką diskriminuotų ÖBB tarnautojų darbo laikotarpius iki sukankant 18 metų (tačiau tik į tuos, kurie objektyviai susiję su ÖBB ir panašiomis valstybinėmis geležinkelių infrastruktūros ir (arba) geležinkelių transporto įmonėmis Europos Sąjungoje, EEE bei asociacijos susitarimais ir (arba) susitarimais dėl laisvo judėjimo su ES susietose valstybėse), vis dėlto neatsižvelgiama į visus kitus didžiosios dalies anksčiau diskriminuotų ÖBB tarnautojų darbo laikotarpius iki sukankant 18 metų, pirmiausia į tuos, kurie atitinkamiems ÖBB tarnautojams padėjo įgyti įgūdžių, padedančių geriau atlikti užduotis, pavyzdžiui, į ankstesnius darbo laikotarpius privačiose ir kitose valstybinėse transporto įmonėse ir (arba) infrastruktūros įmonėse, kuriose gaminama, platinama arba prižiūrima darbdavio naudojama infrastruktūra (riedmenys, geležinkelių tiesimas, inžinerinių komunikacijų statyba, elektros ir elektroninė įranga, centralizacijos sistema, geležinkelio stočių statyba ir pan.), arba panašiose įmonėse, todėl faktiškai didžiajai daliai su senąja diskriminacine tvarka susijusių ÖBB tarnautojų šitaip galutinai paliekamas galioti skirtingas požiūris dėl amžiaus?

Ar valstybės narės, kuriai visiškai priklauso geležinkelių transporto įmonė ir kuri faktiškai yra tose įmonėse dirbančių tarnautojų darbdavė, veiksmai, kai ji 2011 m. ir 2015 m. teisės aktų pakeitimais atgaline data vien dėl fiskalinių priežasčių stengiasi panaikinti tų tarnautojų iš Sąjungos teisės kylančias teises į darbo užmokesčio skirtumo kompensaciją, pagrįstą keliuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (David Hütter, Siegfried Pohl, Gotthard Starjakob) nustatyta diskriminacija, be kita ko, dėl amžiaus, kuri taip pat buvo pripažinta keliuose nacionalinių teismų, taip pat Oberster Gerichtshof (Austrijos Aukščiausiasis Teismas, 8 ObA 11/15y), sprendimuose, atitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytas tos valstybės atsakomybės pagal Sąjungos teisę sąlygas, pirmiausia kalbant apie pakankamai sunkų Sąjungos teisės pažeidimą, pavyzdžiui, pažeidus keliuose Teisingumo Teismo sprendimuose [(2009 m. birželio 18 d. Sprendimas Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381), 2014 m. sausio 16 d. Sprendimas Pohl (C‑429/12, EU:C:2014:12) ir 2015 m. sausio 28 d. Sprendimas ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38)] išaiškintą Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 1 dalį kartu su 1 straipsniu?“

25.

Pagrindinės bylos šalys, Austrijos Respublika ir Komisija pateikė savo pastabas raštu ir buvo išklausytos per 2016 m. liepos 5 d. teismo posėdį.

26.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės Teisingumo Teismo siekia sužinoti, ar Direktyva 2000/78 ir SESV 45 straipsnis draudžia tokį teisės aktą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, susijusį su ankstesnių darbo laikotarpių įskaitymu priskiriant pagal darbo sutartį dirbančius tarnautojus prie darbo užmokesčio skalėje nurodytos pakopos, kuris buvo priimtas siekiant panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, Teisingumo Teismo nustatytą dviejuose vienas po kito priimtuose sprendimuose.

27.

Visų pirma reikia patikrinti, ar naujos įskaitymo taisyklės, įtvirtintos 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje, jau savaime, t. y. nepriklausomai nuo nuostatos dėl jų taikymo atgaline data ir nuo jau dirbančio personalo naujo priskyrimo kriterijų, įtvirtina diskriminaciją dėl amžiaus. Kaip jau buvo nurodyta, šiame straipsnyje numatyta, kad tik į tam tikrus darbo ir (arba) mokymosi iki paskiriant į tarnybą laikotarpius atsižvelgiama nustatant ÖBB tarnautojų kilimo karjeros laiptais referencinę datą. Iš tikrųjų pagal naująją tvarką pripažįstama tik profesinė patirtis dirbant bendrovių grupėje, kuriai priklauso įdarbinanti bendrovė, neatsižvelgiant į tai, kokio amžiaus būnant buvo įgyta (išskyrus analogišką profesinę patirtį ne Austrijos teritorijoje, kaip buvo nurodyta pirma).

28.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nors darbo užmokesčio sistemoje kriterijaus, pagrįsto tarnybos laikotarpiu arba, kaip šiuo atveju, anksčiau įgyta profesine patirtimi, pabrėžiant trukmę, taikymas vien tik dėl jo pobūdžio gali būti netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus ( 23 ), Teisingumo Teismas išaiškino, kad atlygis už patirtį, kuri leidžia tarnautojui geriau atlikti užduotis, paprastai pripažįstamas teisėtu tikslu, kurio darbdavys gali siekti ( 24 ).

29.

Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės narės ir prireikus socialiniai partneriai nacionaliniu lygiu turi didelę diskreciją ne tik pasirinkti konkretų socialinės ir užimtumo politikos tikslą, bet ir nustatyti priemones, kurios būtų tinkamos jam pasiekti ( 25 ).

30.

Tokia darbo užmokesčio sistema, kaip numatyta 2015 m. ÖBB-G, pagal kurią priskiriant tarnautojus prie darbo užmokesčio skalėje nurodytų pakopų atsižvelgiama tik į profesinę patirtį, įgytą konkrečiame sektoriuje, kuriame veikia darbdavys, mano nuomone negali būti laikoma nesuderinama su diskriminacijos dėl amžiaus draudimu tik dėl to, kad pagal šią sistemą nesuteikiama jokios reikšmės panašiai profesinei patirčiai, įgytai susijusiuose sektoriuose, nors tokia patirtis, kaip ir patirtis, kuri laikoma reikšminga, objektyviai leidžia tarnautojui geriau atlikti savo užduotis. Iš tikrųjų dėl tokios darbo užmokesčio sistemos tarnautojai, turintys tiek pat metų profesinės patirties iki jų įdarbinimo, gauna skirtingus atlyginimus. Vis dėlto toks skirtingas požiūris yra pagrįstas nurodytos patirties pobūdžiu, t. y. tuo, kas buvo darbdavys, pas kurį dirbant įgyta patirtis, ir, kaip teisingai nurodo Austrijos vyriausybė, nepriklauso nuo kriterijų, bent jau tiesiogiai susijusių su amžiumi, pavyzdžiui, nuo momento, kada ta patirtis buvo įgyta ( 26 ).

31.

Tiesa, negalima atmesti, kad ir tokia darbo užmokesčio sistema gali įtvirtinti netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, jei paaiškėja, kad skirtingo lyginamojo svorio suteikimas įgytai profesinei patirčiai iš tikrųjų yra nepalankus tarnautojams, kurių didžiąją dalį sudaro asmenys, identifikuotini dėl savo amžiaus ar amžiaus, kada jie įgijo profesinę patirtį, į kurią atsižvelgiama. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, palaiko šią prielaidą, nurodydamas 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog darbo ir (arba) mokymosi laikotarpiai iki paskyrimo į tarnybą, įgyti iki 18-ojo gimtadienio, paprastai nėra vertinami taikant šią nuostatą. Vis dėlto Teisingumo Teismas neturi informacijos, kuri leistų įvertinti, ar nauja įskaitymo tvarka yra nepalanki tik (ar daugiausia) ÖBB PV tarnautojams, kurie jau buvo diskriminuojami pagal ankstesnę tvarką, t. y. tarnautojams, kurie visą ar dalį savo profesinės patirties įgijo iki 18-ojo gimtadienio, tačiau tai, bet kuriuo atveju turi patikrinti nacionalinis teismas.

32.

Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pirmajame prejudiciniame klausime be papildomų paaiškinimų nurodomo 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje numatytų įskaitymo taisyklių galimo prieštaravimo SESV 45 straipsniui, turiu pažymėti, kad, nepaisant jokių kitų vertinimų, kadangi pagal šį straipsnį į kitoje valstybėje narėje įgytą profesinę patirtį atsižvelgiama tokiomis pačiomis sąlygomis ir ji vertinama taip pat, kaip ir Austrijoje įgyta patirtis, bent iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Austrijos aptariamos nuostatos šiuo atžvilgiu nepažeidžia Sutarties nuostatų dėl laisvo darbuotojų judėjimo ( 27 ).

33.

Tai išsiaiškinus reikia įvertinti 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje numatytos įskaitymo tvarkos ir nustatytų taisyklių dėl jai dirbančių tarnautojų naujos priskyrimo tvarkos taikymo atgaline data poveikį, kad išsiaiškintume, ar ši tvarka ir taisyklės nustato naują diskriminacijos dėl amžiaus formą arba palieka galioti Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. Sprendime Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) konstatuotą diskriminaciją.

34.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pati norma, jog nuostatos, kuriomis keičiamos esamos diskriminuojančios nuostatos, taikomos atgaline data, panaikinant neteisėtą skirtingą požiūrį, iš esmės yra teisėtos situacijos atkūrimas, panaikinant ir buvusios diskriminacijos poveikį. Taigi svarbios yra priemonės, kuriomis atgaline data naikinama diskriminacija.

35.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas 2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38, 44 punktas) jau išaiškino, kad Direktyvos 2000/78 16 straipsnis, pagal kurį valstybės narės privalo panaikinti įstatymus ir kitus teisės aktus, prieštaraujančius vienodo požiūrio principui, neįpareigoja priimti konkrečios nuostatos diskriminacijos draudimo pažeidimo atveju, bet joms paliekama laisvė pačioms pasirinkti įvairius sprendimus, tinkamus pasiekti nurodytame straipsnyje siekiamam tikslui, atsižvelgiant į galimas skirtingas situacijas.

36.

Norėdamas panaikinti Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. Sprendime Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) nustatytą diskriminaciją Austrijos teisės aktų leidėjas galėjo laisvai nuspręsti (kaip tai ir padarė) atgaline data pakeisti visą darbo laikotarpių įskaitymo tvarką. Paprasčiausias draudimo įskaityti profesinę praktiką, įgytą iki 18-ojo gimtadienio, panaikinimas buvo tik viena iš šio teisės aktų leidėjo galimybių siekiant suderinti nacionalines nuostatas su Direktyvos 2000/78 nuostatomis.

37.

Taigi, nei tai, kad pagal naują įskaitymo tvarką nebeatsižvelgiama į tam tikrus ankstesnius darbo ir (arba) mokymosi laikotarpius, į kuriuos anksčiau buvo atsižvelgiama (diskriminuojant), nei visų ÖBB tarnautojų naujas priskyrimas prie darbo užmokesčio pakopos remiantis nauja atgaline data taikoma taisykle, savaime nepažeidžia minėtame 16 straipsnyje nustatytos pareigos panaikinti diskriminuojančias nuostatas, aišku, jei tikslas panaikinti diskriminaciją pasiekiamas.

38.

Pirmesni argumentai susiję su naujų įskaitymo taisyklių taikymo atgaline data poveikiu. Dabar reikia įvertinti tarnautojų, kurių kilimo karjeros laiptais referencinė data buvo iš naujo nustatyta pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles, priskyrimo prie darbo užmokesčio skalėje nurodytų pakopų tvarką.

39.

Kaip jau buvo nurodyta, jei po naujo priskyrimo tarnautojui turėjo būti suteikta pakopa, atitinkanti mažesnį nei iki 2015 m. ÖBB-G įsigaliojimo gautą darbo užmokestį, pagal minėto įstatymo 53a straipsnio 6 dalį turėjo būti paliekamas ankstesnis darbo užmokestis. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tokia nuostata, kuri taikoma visiems iš naujo priskirtiems tarnautojams, faktiškai nepanaikina diskriminacijos, taikytos pagal ankstesnę tvarką.

40.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2015 m. ÖBB-G panaikina buvusios diskriminacijos poveikį, kiek tai susiję su tarnautojais, kurie profesinę patirtį iki 18-ojo gimtadienio įgijo ÖBB grupės bendrovėse ar kitose 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalyje nurodytose įmonėse. Tokiems tarnautojams iš tikrųjų, be to, kad jie buvo priskirti prie darbo užmokesčio pakopos, į kurią turėjo teisę nuo darbo santykių su ÖBB PV pradžios, jei ankstesnė įskaitymo tvarka nebūtų taikoma diskriminuojant, taip pat buvo pripažinta teisė į nesumokėto darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl tokio priskyrimo, kuriam dar nėra suėjusi senatis.

41.

Taigi akivaizdu: kadangi 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalyje nurodytas „gautas darbo užmokestis“ buvo apskaičiuotas taikant ankstesnės įskaitymo tvarkos diskriminuojančią taisyklę, nuostata, pagal kurią pereinant prie naujos sistemos toks darbo užmokestis paliekamas, nors ir taikoma visiems ÖBB tarnautojams, gali pratęsti skirtingą netiesiogiai amžiumi pagrįstą požiūrį į tarnautojus, priklausančius nukentėjusių dėl ankstesnės įskaitymo sistemos kategorijai, ir tarnautojus, kuriems minėta tvarka buvo naudinga.

42.

Konkrečiai kalbant, taip yra tarnautojų, nurodančių darbo ir (arba) mokymosi laikotarpius, į kuriuos neatsižvelgiama pagal naują įskaitymo taisyklę, atveju. Tarnautojai, kurie tokių laikotarpių įgijo iki 18-ojo gimtadienio, kaip ir anksčiau, neturi teisės į jų įskaitymą (nors tai daroma ir ne dėl amžiaus, kada jie buvo įgyti) tiek nustatant darbo užmokesčio, gauto iki 2015 m. ÖBB 2015 paskelbimo, dydį, kuris pagal minėtą įstatymą negali būti mažinamas, tiek apskaičiuojant nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą, kuriam dar nėra suėjusi senatis. Tarnautojai, kurie įgijo tokios pačios ar panašios trukmės darbo ir (arba) mokymosi laikotarpių, tačiau po 18-ojo gimtadienio, be to, kad pagal ankstesnę įskaitymo tvarką gavo didesnį atlyginimą nei jų kolegos, turintys tokios pačios profesinės patirties, įsigaliojus naujai tvarkai, ir, nepaisant to, kad aptariami laikotarpiai pagal tą tvarką jau nebeįskaitomi, išsaugo darbo užmokestį, į kurį minėti laikotarpiai suteikia teisę pagal buvusias įskaitymo taisykles.

43.

Reikia išnagrinėti, ar šis skirtingas požiūris, netiesiogiai pagrįstas amžiumi, gali būti pateisinamas pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.

44.

Šiuo klausimu reikia išnagrinėti, ar 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalyje numatytas darbo užmokesčio įšaldymas yra priemonė, kuria siekiama teisėto tikslo, o jei taip, ar ji yra tinkama ir būtina tokiam tikslui pasiekti ( 28 ). Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Austrijos vyriausybės Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, kad šia priemone siekiama apsaugoti įgytas teises.

45.

Pagal suformuotą jurisprudenciją tam tikros kategorijos asmenų įgytų teisių apsauga yra privalomas bendrojo intereso pagrindas ( 29 ). 2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38, 37 punktas) Teisingumo Teismas, be kita ko, jau nusprendė, kad pagal ankstesnę tvarką naudos gavusių tarnautojų įgytų teisių paisymas ir teisėtų lūkesčių apsauga, kiek tai susiję su jų darbo užmokesčiu, yra teisėti užimtumo politikos ir darbo rinkos tikslai, galintys pateisinti ankstesnių atlyginimų, taigi ir amžiaus kriterijumi grindžiamos diskriminacinės sistemos, palikimą pereinamuoju laikotarpiu ( 30 ).

46.

2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalis, pagal kurią iki šio įstatymo gautas darbo užmokestis nemažinamas, kai dėl iš naujo nustatytos ÖBB tarnautojų referencinės datos ir jų priskyrimo prie darbo užmokesčio skalėje nurodytų pakopų darbo užmokestis turėtų būti sumažintas, be jokios abejonės, yra tinkama priemonė apsaugoti dėl ankstesnės įskaitymo tvarkos naudos gavusių ÖBB tarnautojų įgytas teises.

47.

Taigi lieka patikrinti, ar ši priemonė neviršija to, kas būtina ja siekiamam tikslui pasiekti. Tai vertinant, taip pat reikia atsižvelgti ir į nukentėjusių nuo tokios tvarkos tarnautojų situaciją.

48.

Kaip buvo nurodyta, gauto darbo užmokesčio įšaldymas, numatytas 2015 ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalyje, taikomas tiek tiems tarnautojams, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki, tiek tiems, kuriems ta tvarka nebuvo palanki. Jis taip pat palankus pastariesiems, jei dėl naujų referencinės datos nustatymo taisyklių taikymo jų anksčiau gautas darbo užmokestis turėtų būti sumažintas. Vis dėlto, kaip jau nurodžiau, tarnautojų, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki, atveju į visus jų darbo ir (arba) mokymosi laikotarpius atsižvelgiama nustatant gautą ir pagal 2015 ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį paliktą darbo užmokestį, o tarnautojų, kuriems minėta tvarka buvo nepalanki, atveju laikotarpių, įgytų iki 18-ojo gimtadienio ir nepatenkančių į įskaitytinus pagal 2015 ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį, dalis nėra įskaitoma.

49.

Akivaizdu, kad tokio skirtingo požiūrio nebūtų, jei tarnautojams, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo nepalanki ir kuriems pagal naują tvarką buvo suteikta žemesnė nei iki 2015 m. ÖBB-G ( 31 ) įsigaliojimo dieną gauto darbo užmokesčio pakopa, būtų pripažinti visi darbo ir (arba) mokymosi laikotarpiai, įgyti iki 18-ojo gimtadienio, kaip ir tiems kolegoms, kurie analogiškus pagal pobūdį ir trukmę laikotarpius įgijo po 18-ojo gimtadienio. Iš tikrųjų tokiu atveju tokie laikotarpiai, kaip ir tarnautojų, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki, atveju, būtų svarbūs apskaičiuojant pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį įšaldytą darbo užmokestį.

50.

Taigi skirtingų (ir diskriminuojančių) kriterijų taikymas skaičiuojant laikotarpius, svarbius nustatant referencinį darbo užmokestį, kurį minėtame straipsnyje numatyta įšaldyti, lemia tai, kad net ir po naujo priskyrimo išlieka skirtingas tarnautojų dalies, kuriai ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki, ir dalies, kuriai minėta tvarka buvo nepalanki, vertinimas.

51.

Nors tikslas saugoti tarnautojų, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki ir kurių darbo užmokestis po 2015 m. ÖBB-G įsigaliojimo turėtų būti sumažintas, įgytas teises reikalauja, kad jiems toliau būti taikoma ankstesnė įskaitymo tvarka, vis dėlto šis tikslas neįpareigoja tų pačių taisyklių diskriminuojant taikyti tarnautojams, kuriems minėta tvarka nebuvo palanki ir kurie dėl 2015 m. ÖBB-G, be kita ko, prarado darbo užmokesčio dalį. Kitaip tariant, skirtingas požiūris, išplaukiantis iš 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalies taikymo, nėra būtinas siekiant apsaugoti įgytas teises.

52.

Iš tikrųjų abiejų aptariamų tarnautojų kategorijų situacija yra skirtinga. Nėra jokių abejonių, kad tarnautojai, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo palanki, gali remtis įgytomis teisėmis, tačiau to negali daryti tarnautojai, kuriems minėta tvarka nebuvo palanki. Vis dėlto šis skirtumas atsirado dėl diskriminacinės darbo užmokesčio tvarkos taikymo ir, mano nuomone, negali būti vienintelis argumentas, norint ir toliau taikyti nepagrįstą skirtingą požiūrį, dėl kurio išlieka taip sukurta diskriminacija.

53.

Be to, Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) Teisingumo Teismas, laikydamasis ankstesnės jurisprudencijos ( 32 ), patvirtino, kad kai konstatuota Sąjungos teisei prieštaraujanti diskriminacija ir kol nėra priimta vienodą požiūrį atkuriančių priemonių, lygybės principo laikymasis gali būti užtikrintas tik neprivilegijuotai kategorijai priklausantiems asmenims suteikiant tas pačias privilegijas kaip ir priklausantiesiems privilegijuotai kategorijai, t. y. taikant sistemą, kuri, jei Sąjungos teisė taikoma neteisingai, lieka vienintelė tinkama atskaitos sistema ( 33 ).

54.

Tai reiškia, kad tarnautojai, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo nepalanki, po to, kai 2009 m. birželio 18 d. Sprendimu Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381) buvo konstatuotas tokios tvarkos diskriminacinis pobūdis, galėjo remtis ne tik teisėtais lūkesčiais, bet ir realia savo teise į tai, kad jiems bent jau pereinamuoju laikotarpiu būtų taikomas toks pats požiūris kaip ir į tarnautojus, kuriems minėta tvarka buvo palanki ( 34 ). Jei toks taikymas jiems būtų buvęs pripažintas šešerius metus, kurių reikėjo įgyvendinti įskaitymo reformai, numatytai 2015 m. ÖBB-G, šio įstatymo 53a straipsnio 6 dalies taikymas nebūtų lėmęs jokio skirtingo požiūrio.

55.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad realiai leisdamas ir toliau taikyti ankstesnę diskriminacinę įskaitymo tvarką ir nesuvienodindamas taikant 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį tarnautojų, kuriems ši tvarka nebuvo palanki, ir tarnautojų, kuriems ji buvo palanki, situacijų Austrijos teisės aktų leidėjas išlaikė pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį nepagrįstą skirtingą požiūrį į ÖBB tarnautojus.

56.

Mano nuomone, nei su biudžetu susiję, nei administraciniai veiksniai negali paneigti šios išvados. Iš tikrųjų pagal suformuotą jurisprudenciją nei vieni, nei kiti negali būti laikomi teisėtu tikslu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį ( 35 ). Šiuo klausimu reikia pridurti: kadangi 2015 m. ÖBB-G jau numatyta, jog nustatant naują kilimo karjeros laiptais referencinę datą kiekvieno tarnautojo situacija turi būti įvertinta individualiai, pirma siūlytas sprendimas, t. y. taikant šio įstatymo 53a straipsnio 6 dalį referencinio darbo užmokesčio nustatymas taikant ankstesnę įskaitymo tvarką nediskriminuojant, iš esmės nebūtų pernelyg didelė našta administracijai.

57.

Be to, 55 punkte mano pateikta išvada neprieštarauja nei 2014 m. birželio 19 d. Sprendimui Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005), nei 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimui Hennigs (C‑297/10 ir C‑298/10, EU:C:2011:560). Palyginti su bylomis, kuriose priimti šie sprendimai, pagrindinėje byloje lengva identifikuoti subjektus, kuriems diskriminacinio pobūdžio aktai buvo nenaudingi, ir subjektus, kuriems tokie aktai buvo naudingi. Kitaip tariant, kaip nurodė Teisingumo Teismas, yra tinkama atskaitos sistema ( 36 ), kuri leidžia suvienodinti pirmųjų ir antrųjų situacijas. Todėl, priešingai situacijai, nagrinėtai byloje, kurioje priimtas 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Hennigs (C‑297/10 ir C‑298/10, EU:C:2011:560, 94 punktas), paprasčiausias darbo užmokesčio, gauto remiantis buvusia diskriminacine tvarka, perkėlimas nagrinėjamu atveju nėra „vienintelė priemonė, leidžianti išvengti [iš naujo priskirtų tarnautojų] atlyginimų sumažinimo“. Be to, reikia pažymėti, kad, palyginti su byla, kurioje priimtas Sprendimas Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005), taikant 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalį gauto darbo užmokesčio nustatymas iš naujo apibrėžiant referencinę datą, taikant ankstesnes įskaitymo taisykles nediskriminuojant, nekelia abejonių dėl Teisingumo Teismo tame sprendime nurodytos sistemos patikimumo ( 37 ).

58.

Jei Teisingumo Teismas nepritartų 55 punkte pateiktai mano išvadai ir nuspręstų, kad 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 6 dalimi paliktas galioti skirtingas požiūris neperžengia to, kas yra būtina apsaugoti ÖBB tarnautojų, kuriems įskaitymo tvarka nebuvo palanki, įgytas teises, reikėtų dar patikrinti, ar šis skirtingas požiūris bus taikomas tik pereinamąjį laikotarpį, ar vis dėlto egzistuos nepagrįstai ilgai. Iš tikrųjų reikia priminti, kad 2015 m. sausio 28 d. Sprendime ÖBB Personenverkehr (C‑417/13, EU:C:2015:38) Teisingumo Teismas patikslino, jog tikslas apsaugoti tarnautojų, kuriems diskriminacinė tvarka buvo naudinga, įgytas teises ir teisėtus lūkesčius negali pateisinti priemonės, galutinai paliekančios galioti, nors tik tam tikrų asmenų atžvilgiu, skirtingą požiūrį dėl amžiaus, kurį tokios tvarkos reforma, kurios sudėtinė dalis yra ši priemonė, siekiama pašalinti. Tokio pobūdžio priemonė, net jei gali užtikrinti minėtą apsaugą, negali nustatyti nediskriminacinės tvarkos tarnautojams, kuriems ankstesnė tvarka nebuvo palanki ( 38 ).

59.

Dėl šios išvados pateikiu tik dvi pastabas. Pirma, tarnautojams, į kurių ankstesnę profesinę patirtį pagal 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalį nebeatsižvelgiama, tačiau kurie iki šio įstatymo paskelbimo jau pasiekė jų darbo užmokesčio lygio paskutinę pakopą, teigiamas ar neigiamas ankstesnės diskriminacinis poveikis yra galutinis. Bent jau šiuo atveju negalima kalbėti apie visiškai pereinamojo pobūdžio tvarką. Antra, tarnautojai, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka nebuvo palanki ir kurie iki 2015 m. ÖBB-G paskelbimo būtų pasiekę paskutę darbo užmokesčio pakopą, jei į darbo ir (arba) mokymosi laikotarpius, įgytus iki 18-ojo gimtadienio, pagal šį įstatymą būtų atsižvelgta įšaldant darbo užmokestį, ir kuriems dėl to ankstesnės įskaitymo tvarkos reforma būtų neutrali, be to, kad pagal tokią tvarką neteisėtai praranda dalį darbo užmokesčio, patiria ir savo karjeros sustabdymą, jeigu jų darbo ir (arba) mokymosi laikotarpiai nebegali būti įskaitomi po 18-ojo gimtadienio ( 39 ). Kyla pagrįstas klausimas, ar, neatsižvelgiant į jokius kitus vertinimus, toks poveikis yra priimtinas.

60.

Prieš nusprendžiant dėl pirmojo prejudicinio klausimo reikia pažymėti, kad tai, kas iki šiol buvo aptarta, susiję tik su tarnautojų, kuriems ankstesnė įskaitymo tvarka buvo nepalanki, teise, kad jiems, pereinant prie 2015 m. ÖBB-G numatytos tvarkos, būtų suteikta darbo užmokesčio pakopa, taigi ir dydis, į kurį jie būtų turėję teisę, jei tokia tvarka būtų buvusi taikoma nediskriminuojant. Nepaisant to, kad 2015 m. ÖBB-G radikaliai pakeitė buvusias įskaitymo taisykles, tokia teisė turi būti pripažinta, kad būtų išvengta situacijos, kai dėl naujo įstatymo ir toliau būtų taikomas nebūtinas ir nepagrįstas skirtingas požiūris, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį.

61.

Kitaip yra nagrinėjant teisę į dėl ankstesnės diskriminacinės įskaitymo tvarkos taikymo negauto darbo užmokesčio išmokėjimą. Kaip buvo nurodyta, pagal 2015 m. ÖBB-G tarnautojų, kuriems tokia tvarka buvo nepalanki ( 40 ), darbo užmokesčio dalies praradimas neatlyginamas ( 41 ). Dėl 2015 m. ÖBB-G 53a straipsnio 2 dalies taikymo atgaline data toks praradimas nulemtas tik buvusios diskriminacijos ( 42 ). Ankstesnės tvarkos įskaitymo taisyklės iš tikrųjų buvo pakeistos atgaline data, taip atimant iš nacionalinių teismų galimybę jas aiškinti atsižvelgiant į Direktyvą 2000/78 arba jų netaikyti ( 43 ), siekiant tarnautojams, kuriems ši tvarka buvo nepalanki ir kuriems už tai neatlyginama pagal 2015 m. ÖBB-G, leisti susigrąžinti neteisėtai prarastą darbo užmokesčio dalį.

62.

Panašu, kad Teisingumo Teismas net ir tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, t. y. kai egzistuoja tinkama atskaitos sistema, nepripažįsta, jog diskriminacinės darbo užmokesčio sistemos reforma būtinai turi panaikinti ne tik diskriminaciją, bet ir šios padarinius, grąžinant kiekvienam diskriminuotam tarnautojui skirtumą tarp darbo užmokesčio, į kurį jis būtų turėjęs teisę, jei nebūtų buvęs diskriminuojamas, ir darbo užmokesčio, kurį realiai gavo ( 44 ). Kadangi toks sprendimas gali kelti klausimų dėl jo suderinamumo su veiksmingumo principu ( 45 ), panašu, kad Teisingumo Teismas šiomis aplinkybėmis pripažįsta diskriminuotam tarnautojui tik galimybę pateikti ieškinį reikalaujant, kad valstybė atlygintų žalą.

63.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: Direktyvos 2000/78 2 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinės teisės aktą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, siekiant nutraukti Teisingumo Teismo dviejuose vienas po kito priimtuose sprendimuose konstatuotą diskriminaciją dėl amžiaus, numatomas naujas pagal darbo sutartį dirbančių tarnautojų priskyrimas pagal naują darbo užmokesčio sistemą, pagrįstą nediskriminaciniais anksčiau įgytų darbo laikotarpių įskaitymo kriterijais, tačiau pagal kurią, taikant nuostatą, skirtą apsaugoti iš naujo priskirtų tarnautojų įgytoms teisėms, įšaldomas darbo užmokestis, gautas konkrečiu metu iki šio teisės akto įsigaliojimo, o tokio darbo užmokesčio dydis priklauso nuo diskriminacinių pagal ankstesnę įskaitymo tvarką galiojusių apskaičiavimo kriterijų taikymo.

64.

Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti sąlygas, kada tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, gali kilti Austrijos valstybės deliktinė atsakomybė, konkrečiai kalbant, kada bus pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas.

65.

Pirmiausia noriu pažymėti, kad labai abejoju dėl šio prejudicinio klausimu priimtinumo. Abejoju ne dėl Austrijos vyriausybės nurodyto pagrindo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nėra kompetentingas nagrinėti ieškinių prieš valstybę dėl žalos atlyginimo, kurie pagal Austrijos teisę turi būti pateikti Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas). Iš tikrųjų šiuo klausimu Oberlandesgericht Innsbruck (Insbruko aukštesnysis apygardos teismas) nurodė nacionalinių teismų jurisprudenciją, pagal kurią civiliniams teismams konkrečiomis aplinkybėmis (jo nuomone, esančiomis pagrindinėje byloje) pripažįstama pasidalijamoji kompetencija kartu su Verfassungsgerichtshof (Konstitucinis Teismas). Taigi, nepaisant Austrijos vyriausybės prieštaravimų, manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų kelti abejonių dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo tvirtinimo dėl pagal nacionalinę teisę jo turimos kompetencijos.

66.

Vis dėlto iš paties sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad reikalavimas, nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra susijęs tik su darbo užmokesčio dalimis, kurias G. Stollwitzer mano neteisėtai praradęs ir kad šis reikalavimas yra nukreiptas prieš ÖBB PV – kaip G. Stollwitzer darbdavį. G. Stollwitzer per posėdį patvirtino nepateikęs jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo Austrijos valstybei ir atsisakė pateikti pastabų dėl antrojo prejudicinio klausimo, kuris, kaip jis mano, yra visiškai „tiriamasis“. Galiausiai neginčijama, kad Austrijos valstybė nėra pagrindinės bylos šalis. Kadangi, mano nuomone, iš išdėstytų aplinkybių aiškiai matyti, kad antrasis prejudicinis klausimas yra hipotetinis, siūlau Teisingumo Teismui jį pripažinti nepriimtinu.

67.

Jei Teisingumo Teismas tam nepritartų, noriu tik pažymėti, kad 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005) 98–107 punktuose Teisingumo Teismas pateikė išsamų paaiškinimą apie kriterijus, kuriuos nacionalinis teismas turi taikyti, kad panašiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nustatytų, kada kyla valstybės narės atsakomybė už Direktyvos 2000/78 pažeidimą.

68.

Konkrečiai dėl pirmosios iš trijų sąlygų, kurios būtinos šiai atsakomybei nustatyti, t. y. sąlygos, kad pažeistos Sąjungos teisės normos tikslas – suteikti asmenims teises, Teisingumo Teismas paaiškino, kad, pirma, pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į minėtos direktyvos 1 straipsnį, bendrai ir nedviprasmiškai draudžiama tiesioginė ar netiesioginė, objektyviai nepateisinta diskriminacija, susijusi su įdarbinimu ir darbu, be kita ko, dėl amžiaus, ir, antra, šių nuostatų tikslas suteikti asmenims teises, kuriomis jie galėtų remtis prieš valstybes nares ( 46 ).

69.

Dėl trečios sąlygos, t. y. tiesioginio priežastinio nagrinėjamo pažeidimo ir asmenų patirtos žalos ryšio, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar jo nagrinėjamoje nacionalinėje byloje toks ryšys yra ( 47 ).

70.

Galiausiai dėl antrosios sąlygos, susijusios su pakankamai akivaizdaus Sąjungos teisės pažeidimo buvimu, Teisingumo Teismas 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005) 102–105 punktuose paaiškino, kad valstybės narės diskrecija yra svarbus kriterijus, siekiant įrodyti, ar padarytas pakankamai akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas. Kita vertus, jis pažymėjo, kad Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir turinį (kai toks poreikis yra), kaip ji turi ar turėjo būti suprantama ir taikoma nuo įsigaliojimo momento, tačiau nacionalinis teismas turi įvertinti, ar pareigos, kuri tenka valstybėms narėms pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalį, pobūdį ir apimtį, atsižvelgiant į teisės aktus, kaip antai nagrinėtus pagrindinėse bylose, dėl kurių priimtas 2014 m. birželio 19 d. Sprendimas Specht ir kt. (C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005), galima laikyti aiškiais ir tiksliais tik nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Hennigs ir Mai (C‑297/10, EU:C:2011:560), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo tokių teisės aktų prieštaravimą minėtai direktyvai. Kalbant apie pagrindinės bylos aplinkybes, šie jurisprudencijos išaiškinimai buvo pateikti 2009 m. birželio 18 d. Sprendime Hütter (C‑88/08, EU:C:2009:381); jame Teisingumo Teismas nagrinėjo darbo laikotarpių, įgytų iki tarnybos pradžios, įskaitymo sistemą, identišką 1963 m. BO nustatytai sistemai.

71.

Mano nuomone, iš pateiktų vertinimų aiškiai matyti, jog, neatsižvelgiant į vieno tarnautojo nurodyto priežastinio ryšio nagrinėjimą, taikant pirma nurodytus principus darytina išvada, kad bent nuo 2009 m. birželio 18 d. sąlygos dėl Austrijos valstybės atsakomybės už ÖBB PV tarnautojų patirtą žalą dėl ankstesnės diskriminacinės įskaitymo tvarkos taikymo yra tenkinamos.

72.

Atsižvelgdamas į visus pateiktus vertinimus, siūlau Teisingumo Teismui antrąjį prejudicinį klausimą pripažinti nepriimtinu, o į pirmąjį klausimą atsakyti taip: Direktyvos 2000/78 2 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinės teisės aktą, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį, siekiant nutraukti Teisingumo Teismo dviejuose vienas po kito priimtuose sprendimuose konstatuotą diskriminaciją dėl amžiaus, numatomas naujas pagal darbo sutartį dirbančių tarnautojų priskyrimas pagal naują darbo užmokesčio sistemą, pagrįstą nediskriminaciniais anksčiau įgytų darbo laikotarpių įskaitymo kriterijais, tačiau pagal kurią, taikant nuostatą, skirtą apsaugoti iš naujo priskirtų tarnautojų įgytoms teisėms, įšaldomas darbo užmokestis, gautas konkrečiu metu iki šio teisės akto įsigaliojimo, o tokio darbo užmokesčio dydis priklauso nuo diskriminacinių pagal ankstesnę įskaitymo tvarką galiojusių apskaičiavimo kriterijų taikymo.