–

CJ, atstovaujamo advocaten A. M. V. Bandhoe, A. G. P. de Boon, J. S. Dobosz ir P. M. Langereis,

–

Openbaar Ministerie, atstovaujamos M. Diependaal, C. McGivern ir K. van der Schaft,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman, H. S. Gijzen ir J. M. Hoogveld,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. Noë ir M. Wasmeier,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24) (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584), 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, taip pat dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 6, 47 ir 48 straipsnių.

2

Šis prašymas pateiktas vykdant Nyderlanduose 2021 m. rugpjūčio 31 d.Sąd Okręgowy w Krakowie Wydział III Karny (Krokuvos apygardos teismas, III‑iasis baudžiamųjų bylų skyrius, Lenkija) Europos arešto orderį, išduotą dėl CJ paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

3

Pagrindų sprendimo 2002/584 8, 9 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

4

Šio pagrindų sprendimo 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.   Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo.

<…>

3.   Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus [ESS] 6 straipsnyje.“

5

Šio pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Už šias nusikalstamas veikas, jei išduodančioje valstybėje narėje už jas baudžiama laisvės atėmimu arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas ‐ bent treji metai, ir laikantis jų apibrėžimo išduodančios valstybės narės teisėje, taikomas perdavimas pagal Europos arešto orderį, atsižvelgiant į šio pamatinio [pagrindų] sprendimo reikalavimus ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo principo:

<…>

<…>“

6

Šio pagrindų sprendimo 5 straipsnyje nustatyta:

„Vykdančiajai teisminei institucijai vykdant Europos arešto orderį, pagal vykdančiosios valstybės narės teisę gali būti taikomi šie reikalavimai:

<…>

7

Pagrindų sprendimo 2002/584 6, 6 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Vykdančioji teisminė institucija – tai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga vykdyti Europos arešto orderį.“

8

Šio pagrindų sprendimo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kiekviena valstybė narė gali paskirti centrinę instituciją arba, jei taip numato jos teisinė sistema, kelias centrines institucijas, kurios padėtų kompetentingoms teisminėms institucijoms.“

9

Šio pagrindų sprendimo 12 straipsnis suformuluotas taip:

„Kai asmuo areštuojamas [sulaikomas] pagal Europos arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikėtų laikyti laisvės atėmimo vietoje. Asmuo pagal vykdančiosios valstybės narės vidaus teisę gali būti bet kuriuo metu laikinai [lygtinai] paleistas, jei minėtos valstybės narės kompetentinga institucija imasi visų, jos nuomone, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų.“

10

Šio pagrindų sprendimo 23 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Prašomas perduoti asmuo perduodamas kuo greičiau atitinkamų institucijų suderintą dieną.

2.   Asmuo perduodamas ne vėliau kaip praėjus 10 dienų nuo galutinio sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo.

3.   Jei prašomo perduoti asmens perdavimui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį trukdo nuo valstybių narių nepriklausančios aplinkybės, vykdančioji ir išduodančioji teisminės institucijos nedelsdamos susisiekia ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per 10 dienų nuo naujai suderintos datos.

4.   Išimtiniais atvejais perdavimas gali būti laikinai sustabdytas dėl rimtų humanitarinio pobūdžio priežasčių, pavyzdžiui, jei yra rimto pagrindo manyti, kad dėl to akivaizdžiai kils pavojus prašomo perduoti asmens gyvybei ar sveikatai. Europos arešto orderis įvykdomas, kai tik išnyksta tokios priežastys. Vykdančioji teisminė institucija nedelsdama apie tai praneša išduodančiajai teisminei institucijai ir susitaria dėl naujos perdavimo datos. Tokiu atveju perdavimas turi įvykti per 10 dienų nuo naujai suderintos datos.

5.   Pasibaigus šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytam terminui, jei asmuo vis dar yra laikomas nelaisvėje, jis yra paleidžiamas.“

11

Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn [kad galėtų būti vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas] vykdančiojoje valstybėje narėje, arba, jei jis yra jau nuteistas, kad bausmę, skirtą už kitą veiką, t. y. ne tą veiką, kuri yra nurodyta Europos arešto orderyje, galėtų atlikti jos teritorijoje.“

12

Šio pagrindų sprendimo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Išduodančioji valstybė narė išskaičiuoja visus dėl Europos arešto orderio vykdymo buvusius laisvės atėmimo laikotarpius iš viso buvimo nelaisvėje išduodančioje valstybėje narėje laiko dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba sprendimo dėl įkalinimo vykdymo [Išduodančioji valstybė narė visus dėl Europos arešto orderio vykdymo taikytus suėmimo laikotarpius išskaičiuoja iš bendro laisvės atėmimo laiko, kuris išduodančiojoje valstybėje narėje turi būti atliktas paskyrus laisvės atėmimo bausmę arba vykdant sprendimą dėl įkalinimo].“

13

Pagrindų sprendimas 2002/584 buvo perkeltas į Nyderlandų teisę 2004 m. balandžio 29 d.Wet tot implementatie van het kaderbesluit van de Raad van de Europese Unie betreffende het Europees aanhoudingsbevel en de procedures van overlevering tussen de lidstaten van de Europese Unie (Overleveringswet) (Įstatymas dėl Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo (Įstatymas dėl perdavimo)) (Stb., Nr. 195, 2004).

14

Įstatymo dėl perdavimo 1 straipsnyje nurodyta:

„Šiame įstatyme:

<…>

<…>“

15

Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Iki posėdžio pabaigos teismas savo iniciatyva priima sprendimą dėl tolesnio prašomo perduoti asmens suėmimo, jeigu jis buvo laikinai sulaikytas arba suimtas.“

16

Šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta:

„Asmuo, kuriam pagal 27 straipsnį taikomas suėmimas, paleidžiamas į laisvę, išskyrus atvejus, kai jis lieka suimtas dėl kitų priežasčių, iš karto, kai:

17

Šio įstatymo 34 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   33 straipsnio b punkte nurodytu atveju suėmimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, suėmimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, kai:

<…>

<…>“

18

Įstatymo dėl perdavimo 35 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Priėmus sprendimą, kuriuo visiškai ar iš dalies leidžiama perduoti asmenį, prašomas perduoti asmuo faktiškai perduodamas per kuo trumpesnį terminą, bet ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tokio sprendimo priėmimo. Prokuroras, pasitaręs su išduodančiąja teismine institucija, nustato [faktinio perdavimo] vietą ir laiką.

2.   Jei dėl ypatingų aplinkybių faktinio perdavimo negalima įvykdyti per 1 dalyje nustatytą terminą, abipusiu susitarimu nustatoma nauja data. Tokiu atveju faktinis perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo suderintos datos.

3.   Išimtiniais atvejais faktinis perdavimas gali būti atidėtas, jei to neįmanoma padaryti dėl svarių humanitarinių priežasčių, ypač kai dėl savo sveikatos būklės prašomas perduoti asmuo negali keliauti. Apie tai nedelsiant informuojama išduodančioji teisminė institucija. Prokuroras, pasitaręs su išduodančiąja teismine institucija, nustato galimą faktinio perdavimo vietą ir laiką. Tokiu atveju faktinis perdavimas turi įvykti per dešimt dienų nuo suderintos datos.

4.   Prašomas perduoti asmuo paleidžiamas pasibaigus 1–3 dalyse nurodytiems terminams.“

19

Šio įstatymo 36 straipsnyje numatyta:

„1.   Sprendimo dėl faktinio perdavimo laiko ir vietos priėmimas gali būti atidėtas, jei Nyderlanduose yra pradėtas prašomo perduoti asmens baudžiamasis persekiojimas arba Nyderlandų teismo dėl jo priimtas nuosprendis vis dar yra visiškai ar iš dalies vykdytinas.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais ministras, atsižvelgęs į prokuratūros nuomonę, gali nuspręsti, kad prašomas perduoti asmuo jau gali būti laikinai perduotas išduodančiajai teisminei institucijai, siekiant nagrinėti jo bylą arba vykdyti neskundžiamu teismo nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, ir numatyti tokio laikino perdavimo sąlygas.

3.   Šios ministro nustatytos sąlygos apima nuostatą, kad jeigu:

<…>“

20

2021 m. rugpjūčio 31 d.Sąd Okręgowy w Krakowie Wydział III karny (Krokuvos apygardos teismas, III‑iasis baudžiamųjų bylų skyrius, Lenkija) išdavė dėl Lenkijos piliečio CJ Europos arešto orderį, kad Lenkijoje būtų įvykdyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, skirta už trylika nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų kaip organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 2 straipsnio 2 dalį. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) pateiktos informacijos matyti, kad CJ dar turi atlikti beveik visą už šias nusikalstamas veikas skirtą bausmę.

21

Siekdamas įvykdyti šį Europos arešto orderį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu nurodė suimti CJ. 2022 m. birželio 16 d. galutiniu sprendimu šis teismas leido perduoti suinteresuotąjį asmenį dėl tame Europos arešto orderyje nurodytų nusikalstamų veikų.

22

Tuo pat metu, kai vyko ši procedūra, Nyderlanduose buvo vykdomas CJ baudžiamasis persekiojimas už kitą veiką nei tos, dėl kurių išduotas šis Europos arešto orderis. 2021 m. gruodžio 15 d.Kantonrechter in de rechtbank Den Haag (Hagos apylinkės teismo kantono teisėjas, Nyderlandai) už motorinės transporto priemonės vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo skyrė suinteresuotajam asmeniui 360 EUR baudą ir subsidiariai – septynių parų areštą. Vis dėlto šis nuosprendis nėra galutinis, nes suinteresuotasis asmuo dėl jo pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo posėdis buvo numatytas 2022 m. lapkričio mėn., o apeliacinėje instancijoje priimtas sprendimas dar gali būti apskųstas kasacine tvarka. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat patikslina, kad CJ neatsisakė teisės asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose, kurie vyks per šį baudžiamąjį procesą.

23

2022 m. birželio 17 d.officier van justitie bij het arrondissementsparket Amsterdam (Amsterdamo apygardos prokuratūros prokuroras, toliau – Amsterdamo prokuratūros prokuroras) paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pratęsti CJ suėmimą 30 dienų, nes suinteresuotasis asmuo negalėjo būti perduotas per dešimt dienų dėl „ypatingų aplinkybių“.

24

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Įstatymo dėl perdavimo 36 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, sprendimą atidėti perdavimą priima prokuroras. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti tokio sprendimo teisėtumo.

25

Šis teismas taip pat konstatuoja, kad jo nagrinėjamoje byloje vienintelė priežastis, kuria pagal Nyderlandų teisę galima pateisinti suėmimo pratęsimą, yra perdavimo atidėjimas. Taigi prašymas pratęsti suėmimą būtinai reiškia, kad Amsterdamo prokuratūros prokuroras nusprendė atidėti perdavimą dėl Nyderlanduose vykstančio baudžiamojo proceso.

26

Amsterdamo prokuratūros prokuroro prašymu rechtbank te Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) gali nuspręsti toliau laikyti prašomą perduoti asmenį suimtą, kaskart nustatydamas ne ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį, kol vyksta baudžiamasis procesas Nyderlanduose, su sąlyga, kad perdavimo procedūra buvo vykdoma pakankamai kruopščiai ir kad dėl to suėmimo trukmė nėra pernelyg ilga.

27

2022 m. birželio 22 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patenkino Amsterdamo prokuratūros prokuroro prašymą laikyti CJ suimtą, taigi pratęsė jo suėmimą 30 dienų.

28

2022 m. liepos 6 d. Amsterdamo prokuratūros prokuroras dar kartą paprašė pratęsti suėmimą dar 30 dienų, motyvuodamas tuo, kad „dėl ypatingų aplinkybių faktinio perdavimo negalima įvykdyti per dešimties dienų laikotarpį“. Šis prokuroras iš esmės nurodė, kad šios „ypatingos aplinkybės“ yra tai, kad CJ neatsisakė teisės dalyvauti teismo posėdyje vykstant apeliaciniam procesui.

29

Be to, Amsterdamo prokuratūros prokuroras pažymėjo nurodysiantis atidėti perdavimą ir periodiškai prašysiantis pratęsti CJ suėmimą, kol vyks dėl jo pradėtas baudžiamasis procesas Nyderlanduose. 2022 m. liepos 6 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patenkino Amsterdamo prokuratūros prokuroro prašymą ir pratęsė CJ suėmimą dar 30 dienų laikotarpiui.

30

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimų, pirma, dėl galimybės toliau laikyti CJ suimtą, kai perdavimas išduodančiajai valstybei narei atidėtas dėl to, kad dėl suinteresuotojo asmens vykdančiojoje valstybėje narėje vyksta baudžiamasis procesas.

31

Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 12 ir 24 straipsnius nedraudžiama laikyti suimto asmens, kurio situacija tokia kaip CJ, kol bus baigtos su juo susijusios baudžiamosios bylos Nyderlanduose. Šios nuostatos kartu su Įstatymo dėl perdavimo 33–36 straipsniais yra aiškus ir prieinamas teisinis pagrindas, kuriuo nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama teisė toliau laikyti asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, suimtą, kai jo perdavimas atidėtas.

32

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, vienintelis klausimas – ar šio asmens suėmimo trukmė netaps pernelyg ilga, o tai prieštarautų Chartijos 6 straipsnio reikalavimams.

33

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalį „vykdančioji teisminė institucija“ turi priimti sprendimą dėl perdavimo atidėjimo, kad būtų galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje. Kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, būtent Amsterdamo prokuratūros prokuroras Nyderlanduose yra institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl galimo perdavimo atidėjimo.

34

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad, viena vertus, 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Dokumentų klastojimas) (C‑510/19, EU:C:2020:953) 67 punkte Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad toks prokuroras negali būti laikomas „vykdančiąja teismine institucija“ dėl įtakos, kurią jam gali daryti vykdomoji valdžia. Kita vertus, kiek tai susiję su Pagrindų sprendimo 2002/584 23 straipsnio 3 dalies taikymu, šis teismas pabrėžia, kad 2022 m. balandžio 28 d. Sprendime C ir CD (Teisinės kliūtys sprendimui dėl perdavimo vykdyti) (C‑804/21 PPU, EU:C:2022:307) Teisingumo Teismas konstatavo, kad force majeure aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, egzistavimo vertinimas ir prireikus naujos perdavimo datos nustatymas yra sprendimai dėl Europos arešto orderio vykdymo, todėl pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 8 konstatuojamąja dalimi, priskiriami išimtinei vykdančiosios teisminės institucijos kompetencijai.

35

Šiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas nurodyti atidėti perdavimą yra sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo, kurį pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį turi priimti vykdančioji teisminė institucija.

36

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad, išskyrus Pagrindų sprendimo 2002/584 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus perdavimo atidėjimo atvejus, perdavimas turi įvykti per 10 dienų, kaip nurodyta jo 23 straipsnio 2 ir 5 dalyse. Nagrinėjamu atveju, kadangi šių terminų nesilaikoma, šiam teismui kyla klausimas, ar CJ gali toliau likti suimtas, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas atidėti perdavimą iš esmės yra pagrindas pratęsti suėmimą.

37

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Amsterdamo prokuratūros prokuroras negali būti laikomas „vykdančiąja teismine institucija“, todėl neturi įgaliojimų priimti sprendimo atidėti perdavimą, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kokios būtų šių aplinkybių pasekmės CJ padėčiai.

38

Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad faktinis CJ perdavimas gali būti atidėtas keliems mėnesiams, atsižvelgiant, pirma, į Amsterdamo prokuratūros prokuroro ketinimą prašyti jį atidėti, kol baigsis Nyderlanduose vykstantis baudžiamasis procesas, ir, antra, į tai, kad apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti apskųstas kasacine tvarka.

39

Šis teismas taip pat pažymi, kad CJ turi atlikti laisvės atėmimo bausmę išduodančiojoje valstybėje narėje, o vykdančiojoje valstybėje narėje jis yra persekiojamas tik už daug lengvesnę nusikalstamą veiką, už kurią gali būti skirta švelnesnė bausmė. Vis dėlto atsižvelgiant į galimą CJ suėmimo Nyderlanduose pratęsimą ir pareigą iš išduodančiojoje valstybėje narėje atliktinos bausmės išskaičiuoti visus vykdančiojoje valstybėje narėje dėl Europos arešto orderio vykdymo taikytus suėmimo laikotarpius, kaip numatyta Pagrindų sprendimo 2002/584 26 straipsnio 1 dalyje, jis faktiškai vykdančiojoje valstybėje narėje, t. y. Nyderlanduose, atliktų didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, kuri jam buvo paskirta Lenkijoje. Tokia pasekmė nepadidintų suinteresuotojo asmens galimybių resocializuotis išduodančiojoje valstybėje narėje.

40

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar priimdamas sprendimą dėl prašymo pratęsti asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, suėmimą jis privalo palyginti esamus interesus. Konkrečiai kalbant, šiam teismui kyla klausimas, ar jis turi atlikti palyginimą, panašų į tą, kurį turi atlikti išduodančioji teisminė institucija pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 5 straipsnio 3 punktą, kai sprendžia dėl perduoto asmens grąžinimo į vykdančiąją valstybę narę, kad jis joje atliktų jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, momento. Šis teismas primena, kad 2020 m. kovo 11 d. Sprendime SF (Europos arešto orderis – Grąžinimo į vykdančiąją valstybę garantija) (C‑314/18, EU:C:2020:191) Teisingumo Teismas išaiškino šią nuostatą taip, kad išduodančioji teisminė institucija negali sistemingai ir automatiškai atidėlioti atitinkamo asmens grąžinimo į vykdančiąją valstybę narę iki tol, kol bus galutinai baigti kiti baudžiamojo proceso, susijusio su nusikalstama veika, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, etapai.

41

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šios jurisprudencijos taikymas pagal analogiją jo nagrinėjamai bylai reikštų, kad vykdančioji institucija negali atidėti perdavimo vien dėl to, kad prašomas perduoti asmuo neatsisakė savo teisės asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teismuose, į kuriuos kreiptasi dėl jo baudžiamojo persekiojimo vykdančiojoje valstybėje narėje.

42

Būtent šiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

43

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė šį prašymą nagrinėti pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, numatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje.

44

Grįsdamas šį prašymą šis teismas nurodo, kad nuo 2022 m. birželio 2 d. CJ buvo suimtas ekstradicijos tikslu. Be to, Teisingumo Teismo atsakymas į prejudicinius klausimus turi tiesioginį ir lemiamą poveikį suinteresuotojo asmens suėmimo trukmei.

45

Šiuo aspektu pirmiausia primintina, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Pagrindų sprendimo 2002/584, patenkančio į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, taikymo sritį, išaiškinimo. Vadinasi, šis prašymas gali būti nagrinėjamas pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

46

Antra, dėl skubos sąlygos pažymėtina, kad ji tenkinama, be kita ko, kai asmens, kurio situacija nagrinėjama pagrindinėje byloje, laisvė šiuo metu atimta ir tolesnis suėmimo jam taikymas priklauso nuo pagrindinės bylos baigties; atitinkamo asmens padėtį reikia vertinti tą dieną, kai nagrinėjamas prašymas taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 30 d. Sprendimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kt., C‑72/22 PPU, EU:C:2022:505, 37 punktą).

47

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikto faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad CJ, t. y. asmens, kurio situacija nagrinėjama pagrindinėje byloje, laisvė prašymo taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nagrinėjimo dieną iš tikrųjų yra atimta.

48

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais siekiama nustatyti sąlygas, kuriomis asmuo, esantis tokioje padėtyje, kaip CJ, kurio perdavimas išduodančiosios valstybės narės institucijoms vykdant Europos arešto orderį buvo atidėtas, siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje, gali būti toliau laikomas suimtas.

49

Šiomis aplinkybėmis atsižvelgusi į teisėjo pranešėjo siūlymą ir susipažinusi su generalinės advokatės nuomone Teisingumo Teismo pirmoji kolegija 2022 m. rugpjūčio 3 d. nusprendė tenkinti nacionalinio teismo prašymą ir nagrinėti bylą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.

50

Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodytas sprendimas atidėti perdavimą yra sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo, kurį pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį turi priimti vykdančioji teisminė institucija. Jei atsakymas būtų teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tuo atveju, kai tokį sprendimą priėmė kita, ne vykdančioji teisminė institucija, asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, gali būti toliau laikomas suimtas siekiant vykdyti šį orderį.

51

Dėl šio klausimo pirmos dalies konstatuotina, kad, pirma, Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog prašomo perduoti asmens perdavimą atideda vykdančioji teisminė institucija. Taigi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė aiškiai matyti iš pačios jos teksto, Teisingumo Teismas negali nukrypti nuo šio aiškinimo (2022 m. sausio 25 d. Sprendimo VYSOČINA WIND, C‑181/20, EU:C:2022:51, 39 punktas).

52

Iš Pagrindų sprendimo 2002/584 7 straipsnio, siejamo su jo 9 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad kitos institucijos nei vykdančioji teisminė institucija, pavyzdžiui, tame straipsnyje nurodytos „centrinės institucijos“, įsikišimas turi apsiriboti praktine ir administracine pagalba kompetentingoms teisminėms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo C ir CD (Teisinės kliūtys sprendimui dėl perdavimo vykdyti), C‑804/21 PPU, EU:C:2022:307, 65 punktą).

53

Vis dėlto Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės įgyvendinimas viršija paprastos „praktinės ir administracinės pagalbos“, kurios teikimas gali būti patikėtas centrinėms institucijoms, ribas. Sprendimas atidėti perdavimą, kiek juo Europos arešto orderio vykdymas sustabdomas laikotarpiui, bent jau lygiaverčiam šio atidėjimo laikotarpiui, susijęs su pačia Pagrindų sprendimu 2002/584 sukurtų valstybių narių teisminių institucijų bendradarbiavimo mechanizmų esme.

54

Taigi sprendimas atidėti perdavimą, kiek tai yra sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo, priskiriamas išimtinei vykdančiosios teisminės institucijos kompetencijai pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 2 dalį.

55

Nagrinėjamu atveju dėl galimybės Amsterdamo prokuratūros prokurorą laikyti „vykdančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 2 dalį, primintina, kad 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Dokumentų klastojimas) (C‑510/19, EU:C:2020:953) 67 punkte Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ši sąvoka neapima šio prokuroro, nes Nyderlandų teisingumo ministras šiai institucijai gali duoti konkrečių nurodymų. Vadinasi, kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamą sprendimą atidėti perdavimą priėmė Amsterdamo prokuratūros prokuroras, jį priėmė ne „vykdančioji teisminė institucija“, tačiau tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

56

Antra, dėl galimo konstatavimo, kad toks sprendimas dėl perdavimo atidėjimo yra neteisėtas, pasekmių prašomo perduoti asmens laikymui suimto, kurios yra antrojo klausimo antros dalies dalykas, pasakytina, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu nieko nepatikslinama.

57

Pažymėtina, kad, „vykdančiajai teisminei institucijai“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 2 dalį, neįsikišus priimant sprendimą atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, toks sprendimas neatitinka šio pagrindų sprendimo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytų formalių reikalavimų (pagal analogiją žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo C ir CD (Teisinės kliūtys sprendimui dėl perdavimo vykdyti), C‑804/21 PPU, EU:C:2022:307, 67–69 punktus).

58

Taigi, kadangi sprendimas vykdyti Europos arešto orderį buvo priimtas pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 15 straipsnį, kuriame, be kita ko, numatytas vykdančiosios teisminės institucijos dalyvavimas, konstatuotina, kad tokia situacija patenka į šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio, kuriame nustatyti perdavimo terminai, taikymo sritį.

59

Pagrindų sprendimo 2002/584 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai priimamas galutinis sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo, vykdančioji teisminė institucija turi kuo greičiau perduoti prašomą perduoti arba nuteistą asmenį atitinkamų institucijų suderintą dieną. Nors šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas asmuo perduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo galutinio sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti perdavimo terminai tais atvejais, kai toks perdavimas neįmanomas dėl force majeure aplinkybių arba dėl svarių humanitarinio pobūdžio priežasčių. Pasibaigus šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytiems terminams, jei prašomas perduoti asmuo vis dar suimtas, pagal šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio 5 dalį jis yra paleidžiamas.

60

Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad, jeigu „vykdančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 2 dalį, nepriėmė sprendimo atidėti perdavimą, manytina, kad priėmus galutinį sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo vykdančiosios valstybės narės kompetentinga institucija pagal šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio 5 dalį privalo paleisti prašomą perduoti asmenį į laisvę, nedarant poveikio priemonėms, kurių ši institucija mano esant reikalinga imtis pagal šio pagrindų sprendimo 12 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad tas asmuo nepasislėptų.

61

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš generalinės advokatės išvados 40 ir 41 punktų, negalima atmesti galimybės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali aiškinti Įstatymo dėl perdavimo nuostatas taip, kad jos atitiktų Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir pakeisti savo sprendimą atidėti perdavimą Amsterdamo prokuratūros prokuroro priimtu sprendimu, kurio neteisėtumą anksčiau konstatavo, prireikus numatydamas, kad CJ bus toliau laikomas suimtas.

62

Šiuo aspektu primintina, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, nors Pagrindų sprendimas 2002/584 nėra tiesiogiai veikiantis, nes priimtas remiantis buvusiu Sąjungos trečiuoju ramsčiu, visų pirma pagal ES 34 straipsnio 2 dalies b punktą (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Popławski, C‑573/17, EU:C:2019:530, 69 punktą), dėl jo privalomojo pobūdžio nacionalinėms valdžios institucijoms, ypač nacionaliniams teismams, kyla pareiga aiškinti nacionalinę teisę laikantis šio pagrindų sprendimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ognyanov, C‑554/14, EU:C:2016:835, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinę teisę, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į šio pagrindų sprendimo formuluotę ir tikslą, kad būtų pasiektas jame numatytas rezultatas. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia SESV sistema, nes sudaro sąlygas, kad nacionaliniai teismai, nagrinėdami gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrintų visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ognyanov, C‑554/14, EU:C:2016:835, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Jeigu Įstatymas dėl perdavimo negali būti aiškinamas taip, kad atitiktų Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytus reikalavimus, iš šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio 5 dalies matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nuspręsti tokį asmenį, kurio padėtis kaip CJ, paleisti į laisvę, jei konstatuos, kad pasibaigė šio 23 straipsnio 2–4 dalyse numatyti terminai.

65

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje nurodytas sprendimas atidėti perdavimą yra sprendimas dėl Europos arešto orderio vykdymo, kurį pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį turi priimti vykdančioji teisminė institucija. Jeigu tokį sprendimą priėmė ne ši institucija, o šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio 2–4 dalyse nurodyti terminai pasibaigė, asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, turi būti paleistas į laisvę, vadovaujantis šio pagrindų sprendimo 23 straipsnio 5 dalimi.

66

Pirmuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti kaip antrą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 12 straipsnis ir 24 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 6 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis ir kurio perdavimas išduodančiosios valstybės narės institucijoms buvo atidėtas siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje, toliau laikyti suimtą remiantis šiuo Europos arešto orderiu, kol vyksta atitinkamas baudžiamasis persekiojimas.

67

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Kaplan International colleges UK, C‑77/19, EU:C:2020:934, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Pirma, primintina, jog Pagrindų sprendimo 2002/584 12 straipsnyje nurodyta, kad, kai asmuo sulaikomas pagal Europos arešto orderį, vykdančioji teisminė institucija pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nusprendžia, ar prašomą perduoti asmenį reikia laikyti suimtą. Pagal vykdančiosios valstybės narės teisę prašomas perduoti asmuo gali būti bet kuriuo metu lygtinai paleistas, jei šios valstybės narės kompetentinga institucija imasi visų, kaip ji mano, reikalingų priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų.

69

Taip pat pasakytina, kad pagal šio pagrindų sprendimo 24 straipsnio 1 dalį vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad būtų galima vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje, arba, jeigu jis yra jau nuteistas, kad bausmę, skirtą už kitą veiką nei ta, kuri nurodyta Europos arešto orderyje, jis galėtų atlikti jos teritorijoje.

70

Iš šių nuostatų formuluotės nematyti, kad pagal jas būtų draudžiama asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, laikyti suimtą pagal vykdančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, jeigu jis šioje valstybėje narėje persekiojamas už joje padarytą kitą nusikalstamą veiką nei ta, kuri nurodyta šiame orderyje.

71

Antra, kiek tai susiję su šių nuostatų kontekstu, iš Pagrindų sprendimo 2002/584 23 straipsnio aiškiai matyti, kad pasibaigus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems terminams prašomas perduoti asmuo pagal šio straipsnio 5 dalį turi būti paleistas į laisvę, t. y. ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo galutinio sprendimo dėl Europos arešto orderio vykdymo arba, nelygu atvejis, nuo naujai suderintos datos.

72

Vis dėlto, kaip savo išvados 66 punkte pažymėjo generalinė advokatė, perdavimo atidėjimas dėl Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių yra specialioji norma, kuri skiriasi nuo šio pagrindų sprendimo 23 straipsnyje numatytos perdavimo tvarkos.

73

Vadinasi, Pagrindų sprendimo 2002/584 23 straipsnio 5 dalyje numatyti terminai netaikomi šio pagrindų sprendimo 24 straipsnyje numatytu atveju, kai perdavimas atidedamas, todėl vykdančioji teisminė institucija, remdamasi šio pagrindų sprendimo 12 straipsniu, gali nuspręsti asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, toliau laikyti suimtą.

74

Trečia, šio sprendimo 70 punkte pateiktas Pagrindų sprendimo 2002/584 12 ir 24 straipsnių išaiškinimas padeda pasiekti šio pagrindų sprendimo tikslų, vienas iš kurių yra kova su nebaudžiamumu (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas), C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 62 punktą).

75

Jeigu nebūtų įmanoma laikyti tokio asmens suimto iki tos dienos, iki kurios buvo atidėtas jo perdavimas pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalį, neabejotinai padidėtų rizika, kad šis asmuo pasislėps, ir taip bus pakenkta sklandžiam dėl šio asmens išduoto Europos arešto orderio vykdymui.

76

Ketvirta, tokio Pagrindų sprendimo 2002/584 12 ir 24 straipsnių aiškinimo taip pat nepaneigia būtinybė aiškinti šias nuostatas atsižvelgiant į Chartijos 6 straipsnį, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą.

77

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus, įtvirtintus ESS 6 straipsnyje ir atsispindinčius Chartijoje; be to, ši pareiga taikoma visoms valstybėms narėms, t. y. tiek išduodančiajai, tiek vykdančiajai valstybei narei (2019 m. vasario 12 d. Sprendimo TC, C‑492/18 PPU, EU:C:2019:108, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

78

Taip pat primintina, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, jog naudojimasis teisėmis, pavyzdžiui, įtvirtintomis šios Chartijos 6 straipsnyje, gali būti ribojamas, jeigu tokie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir jeigu, remiantis proporcingumo principu, jie yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2019 m. vasario 12 d. Sprendimo TC, C‑492/18 PPU, EU:C:2019:108, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

79

Be to, Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje konvencijoje. Chartijos 53 straipsnyje šiuo klausimu priduriama, kad jokia Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti teises, pripažintas, be kita ko, EŽTK (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Lanigan, C‑237/15 PPU, EU:C:2015:474, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

80

Primintina, kad Pagrindų sprendime 2002/584 įtvirtintas Europos arešto orderio mechanizmas atitinka EŽTK 5 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą situaciją (2022 m. birželio 30 d. Sprendimo Spetsializirana prokuratura (Informacija apie nacionalinį sprendimą dėl sulaikymo), C‑105/21, EU:C:2022:511, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

81

Kiek tai susiję su šio pagrindų sprendimo 12 straipsniu, konstatuotina, kad iš šios nuostatos matyti, jog vykdančioji teisminė institucija turi nuspręsti, ar prašomą perduoti arba nuteistą asmenį pagal vykdančiosios valstybės narės teisę reikia laikyti suimtą, ir kad jis pagal šios valstybės teisę gali būti bet kuriuo metu lygtinai paleistas, su sąlyga, kad kompetentinga institucija imasi visų, kaip ji mano, reikalingų priemonių užtikrinti, kad šis asmuo nepasislėptų.

82

Be to, jei vykdančioji teisminė institucija nusprendžia atidėti perdavimą pagal šio pagrindų sprendimo 24 straipsnio 1 dalį, ši institucija, laikydamasi Chartijos 6 straipsnio, gali nuspręsti toliau laikyti prašomą perduoti arba nuteistą asmenį suimtą, tik jeigu perdavimo procedūra buvo vykdoma pakankamai kruopščiai, todėl suėmimo trukmė nėra pernelyg ilga. Kad įsitikintų, ar taip yra, ši institucija turi atlikti konkrečią nagrinėjamos situacijos kontrolę, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Vilkas, C‑640/15, EU:C:2017:39, 43 punktą).

83

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 12 straipsnis ir 24 straipsnio 1 dalis, siejami su Chartijos 6 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama asmenį, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis ir kurio perdavimas išduodančiosios valstybės narės institucijoms buvo atidėtas siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje, toliau laikyti suimtą remiantis šiuo Europos arešto orderiu, kol vyksta atitinkamas baudžiamasis persekiojimas.

84

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 47 straipsniu ir 48 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama atidėti asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, perdavimą dėl vykdančiojoje valstybėje narėje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo, motyvuojant vien tuo, kad šis asmuo neatsisakė teisės asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teismuose, į kuriuos kreiptasi dėl jo baudžiamojo persekiojimo. Jei atsakymas būtų teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, į kokius aspektus turi atsižvelgti vykdančioji teisminė institucija, kai sprendžia dėl perdavimo atidėjimo.

85

Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad būtų galima vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje, arba, jeigu jis yra jau nuteistas, kad bausmę, skirtą už kitą veiką, t. y. ne tą veiką, kuri nurodyta Europos arešto orderyje, galėtų atlikti jos teritorijoje.

86

Iš šios nuostatos formuluotės aiškiai matyti, kad pagal ją vykdančiajai teisminei institucijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl perdavimo atidėjimo, kurio vykdymas siejamas tik su sąlyga, kad šis sprendimas turi būti priimtas siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą vykdančiojoje valstybėje narėje arba vykdyti bausmę, paskirtą už kitą nusikalstamą veiką nei ta, kuri nurodyta Europos arešto orderyje.

87

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors, vadovaujantis šios nuostatos formuluote, naudojimasis joje numatyta galimybe nesiejamas su jokia papildoma sąlyga, Pagrindų sprendimas 2002/584, kaip matyti iš jo 1 straipsnio 3 dalies, siejamos su jo 12 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrinta atitiktis pagrindinių teisių užtikrinimo reikalavimams.

88

Kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme yra esminis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri įtvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose ir 48 straipsnio 2 dalyje, elementas ir įpareigoja valstybes nares užtikrinti kaltinamajam teisę dalyvauti teismo posėdžių salėje nagrinėjant jam iškeltą bylą (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo HN (Iš šalies išsiųstam kaltinamajam iškelta byla), C‑420/20, EU:C:2022:679, 54–56 punktus).

89

Tuo atveju, jei valstybės narės vykdančioji teisminė institucija nuspręstų neatidėti prašomo perduoti asmens, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdomas šioje valstybėje narėje, perdavimo, ši valstybė narė privalėtų užtikrinti šios teisės paisymą, t. y. rengdama bylos nagrinėjimą teisme užtikrinti šiam asmeniui realią galimybę dalyvauti vykstant procesui (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo HN (Iš šalies išsiųstam kaltinamajam iškelta byla), C‑420/20, EU:C:2022:679, 61 punktą).

90

Vis dėlto, kadangi vykdančiosios teisminės institucijos priimtas sprendimas atidėti perdavimą nereiškia, kad prašomam perduoti asmeniui vykdančiojoje valstybėje narėje iškelta byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant, toks sprendimas savaime nepažeidžia šio asmens teisės dalyvauti nagrinėjant jam iškeltą bylą.

91

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, nors vykdančioji teisminė institucija visiškai neprivalo nuspręsti atidėti perdavimo remdamasi kaltinamojo teise asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, atsižvelgiant į jos šiuo klausimu turimą diskreciją, nėra kliūčių atidėti perdavimą, kad būtų užtikrintas šios teisės laikymasis per vykdančiojoje valstybėje narėje vykstantį baudžiamąjį procesą.

92

Tarp motyvų, kurie gali būti svarbūs priimant sprendimą dėl atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, be kita ko, yra vykdančiosios valstybės narės interesas užbaigti šiam asmeniui iškeltą baudžiamąją bylą, išduodančiosios valstybės narės interesas, kad šis asmuo būtų nedelsiant perduotas ir būtų vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas arba įvykdyta bausmė už nusikalstamą veiką, dėl kurios išduotas Europos arešto orderis, ir šiose valstybėse narėse padarytų nusikalstamų veikų sunkumas.

93

Galiausiai primintina, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 2 dalį vykdančioji teisminė institucija turi galimybę, užuot atidėjusi perdavimą, laikinai perduoti prašomą perduoti asmenį išduodančiajai valstybei narei abipusiu išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų susitarimu nustatytomis sąlygomis. Be kita ko, gali būti susitarta dėl prašomo perduoti asmens grąžinimo į vykdančiąją valstybę narę, kad joje būtų vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas.

94

Atsižvelgiant į visus šiuos motyvus, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 24 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 47 straipsnio antra ir trečia pastraipomis ir 48 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama atidėti asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, perdavimo dėl vykdančiojoje valstybėje narėje vykdomo jo baudžiamojo persekiojimo, motyvuojant vien tuo, kad šis asmuo neatsisakė teisės asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teismuose, į kuriuos kreiptasi dėl jo baudžiamojo persekiojimo.

95

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: