1

Apeliaciniu skundu Pometon SpA prašo panaikinti 2019 m. kovo 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Pometon / Komisija (T‑433/16, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2019:201), kuriuo šis teismas panaikino 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimo C(2016) 3121 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla AT.39792 – Plieno abrazyvai) (toliau – ginčijamas sprendimas) 2 straipsnį ir Pometon skyrė 3873375 EUR dydžio baudą.

2

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Kai Komisija, veikdama skundo pagrindu ar savo iniciatyva, nustato [SESV 101] straipsnio ar [102] straipsnio pažeidimą, ji gali priimti sprendimą, reikalaujantį, kad įmonės ar įmonių asociacijos nutrauktų pažeidimą. <…>“

3

Šio reglamento 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.   Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:

<…>

Vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais.

<…>

3.   Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“

4

To reglamento 31 straipsnyje numatyta:

„Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra nustačiusi vienkartinę ar periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.“

5

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2; toliau – Baudų apskaičiavimo gairės) 9–35 punktuose išdėstytas bendras baudų nustatymo metodas:

6

Baudų apskaičiavimo gairių 37 punkte nurodyta:

„Nors šiose gairėse nurodomas bendras baudų apskaičiavimo metodas, tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje gali pateisinti Komisijos nukrypimą nuo šių metodų ar nuo 21 punkte nustatytų apribojimų.“

7

Skundžiamo sprendimo 1‐21 punktuose Bendrasis Teismas aprašė bylos aplinkybes. Šio proceso tikslais jos gali būti apibendrintos, kaip nurodyta toliau.

8

Pometon yra Italijos bendrovė, kurios specializacija – metalo apdirbimas. Ši įmonė plieno abrazyvų rinkoje veikė iki 2007 m. gegužės 16 d., kai pardavė savo veiklą šiame sektoriuje vienai iš savo konkurenčių, Prancūzijos bendrovei Winoa SA.

9

Plieno abrazyvai yra laisvosios plieno dalelės, kurios gali būti apvalios arba kampuotos formos, daugiausia naudojamos plieno, automobilių, metalurgijos, naftos chemijos ir akmens skaldymo pramonės sektoriuose. Jie gaminami iš plieno laužo liekanų.

10

Ginčijamame sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2007 m. gegužės 16 d.Pometon tiesiogiai arba per savo ar kitų dviejų savo patronuojamųjų bendrovių Pometon España SA ir Pometon Deutschland GmbH atstovus dalyvavo kartelyje, kurį sudarė susitarimai arba suderinti veiksmai su kitomis keturiomis įmonėmis, t. y. JAV grupe Ervin Industries Inc. (toliau – Ervin), Winoa ir dviem Vokietijos bendrovėmis – MTS GmbH ir Würth GmbH, iš esmės siekdama tikslo derinti plieno abrazyvų kainas Europos ekonominėje erdvėje (EEE).

11

Gavusi Ervin prašymą atleisti nuo baudos pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 298, 2006, p. 17) ir suteikusi šiai įmonei sąlyginį atleidimą nuo baudos, 2010 m. birželio 15–17 d. Komisija iš anksto nepranešusi atliko patikrinimus įvairių plieno abrazyvų gamintojų, tarp kurių buvo Pometon ir jos patronuojamosios bendrovės, patalpose. Vėliau ji pateikė įmonėms, kurios, anot jos, dalyvavo kartelyje, prašymų pateikti informacijos.

12

2013 m. sausio 16 d. Komisija pagal 2004 m. balandžio 7 d. Reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 2 straipsnį pradėjo Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalyje numatytą tyrimo procedūrą dėl Ervin, Winoa, MTS, Würth ir Pometon. Komisija nustatė šioms bendrovėms terminą raštu ją informuoti, ar jos yra pasirengusios dalyvauti diskusijose, siekiant sudaryti susitarimą pagal Reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnio 1 dalį.

13

Penkios įtariamo kartelio dalyvės išreiškė norą dalyvauti diskusijose siekiant sudaryti susitarimą. 2013 m. vasario–gruodžio mėn. tarp Komisijos ir kartelio dalyvių įvyko trys dvišalių susitikimų ciklai, per kuriuos joms buvo pateikta prieštaravimų esmė ir juos pagrindžiantys įrodymai. Komisija kiekvieną kartelio dalyvę informavo apie baudų, kurios joms gali būti skirtos, ribas.

14

2014 m. sausio mėn. aptariamos įmonės, išskyrus Pometon, kuri nusprendė nedalyvauti šioje procedūroje, per nustatytą terminą pateikė savo pasiūlymus dėl susitarimo.

15

2014 m. vasario 13 d. Komisija visoms kitoms keturioms įtariamo kartelio dalyvėms pateikė pranešimą apie kaltinimus. 2014 m. balandžio 2 d., remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsniais, Komisija dėl jų priėmė sprendimą dėl susitarimo C(2014) 2074 final (toliau – sprendimas dėl susitarimo).

16

2014 m. gruodžio 3 d. Komisija pateikė Pometon prieštaravimo pareiškimą.

17

2016 m. gegužės 25 d. Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsniais, priėmė ginčijamą sprendimą.

18

Šiame sprendime Komisija iš esmės vadovavosi nuostata, kad Pometon ir kitos kartelio dalyvės pirmajame kartelio etape nustatė vienodą skaičiavimo būdą, leidusį joms suderintai padidinti plieno abrazyvų kainas remiantis metalo laužo kainų indeksais (toliau – metalo laužo kainų padidinimas). Antrajame kartelio etape jos lygiagrečiai susitarė derinti savo elgesį dėl plieno abrazyvų pardavimo kainų individualiems klientams, visų pirma įsipareigodamos nekonkuruoti tarpusavyje, mažindamos kainas (ginčijamo sprendimo 32, 33, 37 ir 57 konstatuojamosios dalys).

19

Komisija nusprendė, kad tai yra vienas ir tęstinis SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas. Visi antikonkurenciniai dalyvių susitarimai buvo ne tik susiję su kainų derinimu ir tais pačiais produktais, bet ir vykdomi tomis pačiomis sąlygomis per visą pažeidimo laikotarpį nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2007 m. gegužės 16 d. Galiausiai darant pažeidimą dalyvavusios įmonės ir jų vardu veikiantys asmenys iš esmės sutapo (ginčijamo sprendimo 107 ir 166 konstatuojamosios dalys).

20

Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad tokio kartelio tikslas buvo riboti konkurenciją, ir jis turėjo reikšmingą poveikį prekybai nagrinėjamu produktu tarp valstybių narių ir EEE susitarimo šalių (ginčijamo sprendimo 142 ir 154 konstatuojamosios dalys).

21

Komisija manė, kad Pometon kartelyje dalyvavo nuo 2003 m. spalio 3 d., ir remdamasi tuo, kad Pometon formaliai neatsiribojo nuo šio kartelio, nusprendė, jog ši įmonė kartelyje dalyvavo iki 2007 m. gegužės 16 d., kai pardavė veiklą plieno abrazyvų sektoriuje bendrovei Winoa (ginčijamo sprendimo 160 ir 166 konstatuojamosios dalys).

22

Remdamasi baudų apskaičiavimo gairėmis Komisija nustatė Pometon bazinį baudos dydį – 16 % jos pardavimų EEE rinkose vertės 2006 m., t. y. paskutiniais visais jos dalyvavimo darant pažeidimą metais.

23

Šis koeficientas nustatytas remiantis 15 % baziniu koeficientu, kuris dar buvo padidintas 1 %, siekiant atsižvelgti į tai, kad pažeidimas geografiniu požiūriu apėmė visą EEE (ginčijamo sprendimo 214–216 konstatuojamosios dalys). Vėliau kintamoji bazinio baudos dydžio dalis buvo padidinta papildoma fiksuota 16 % suma, taikoma siekiant atgrasyti įmones nuo susitarimų dėl kainų derinimo sudarymo (ginčijamo sprendimo 220 konstatuojamoji dalis).

24

Taip apskaičiuotas bazinis baudos dydis nebuvo padidintas dėl sunkinančių aplinkybių. Priešingai, Pometon ši suma buvo sumažinta 10 % dėl lengvinančių aplinkybių, nes antrajame kartelio etape ji dalyvavo mažesniu mastu nei kitos įmonės (ginčijamo sprendimo 225 konstatuojamoji dalis).

25

Galiausiai taikydama Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą Komisija pakoregavo patikslintą bazinį baudos dydį (ginčijamo sprendimo 228–231 konstatuojamosios dalys), jį sumažindama 60 %.

26

Atsižvelgdama į šiuos aspektus Komisija ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje konstatavo, kad Pometon pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalį, nes nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2007 m. gegužės 16 d. dalyvavo darant vieną tęstinį visą EEE apimantį pažeidimą dėl kainų koordinavimo plieno abrazyvų sektoriuje.

27

To sprendimo 2 straipsnyje Komisija už šį pažeidimą skyrė Pometon6197000 EUR baudą.

28

2016 m. rugpjūčio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Pometon ieškinį, juo ji iš esmės prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti skirtos baudos dydį.

29

Pometon Bendrajame Teisme nurodė penkis pagrindus.

30

Pirmasis pagrindas buvo grindžiamas procedūros nešališkumo principo, nekaltumo prezumpcijos principo ir teisės į gynybą pažeidimu, nes Komisija sprendime dėl susitarimo jai priskyrė konkretų elgesį, taip iš anksto nuspręsdama apie kaltinimus, kurie vėliau jai buvo pareikšti ginčijamame sprendime.

31

Antrasis ieškinio pagrindas buvo grindžiamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimu, motyvų nepakankamu ir prieštaringumu, teisės į gynybą ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu, nes Komisija, neturėdama įrodymų, jai inkriminavo dalyvavimą kartelyje, kuriam ji iš tikrųjų niekada nepriklausė.

32

Trečiasis ieškinio pagrindas buvo grindžiamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimu, nes Komisija nusprendė, kad karteliu konkurencija buvo ribojama dėl jo tikslo.

33

Nurodydama ketvirtąjį ieškinio pagrindą Pometon ginčijo dalyvavimo kartelyje trukmę ir rėmėsi senaties terminu.

34

Galiausiai penktąjį pagrindą, kuriuo paremtas ieškinys dėl panaikinimo arba baudos sumažinimo, Pometon grindė pareigos motyvuoti, taip pat proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, kiek tai susiję su išimtiniu bazinio baudos dydžio koregavimu, kurį Komisija atliko, remdamasi Baudos apskaičiavimo gairių 37 punktu.

35

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė pirmus keturis ieškinio pagrindus, bet pripažino pagrįstu penktąjį ieškinio pagrindą.

36

Taigi Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, nustatė Pometon3873375 EUR baudą ir atmetė likusią ieškinio dalį.

37

Pometon Teisingumo Teismo prašo:

38

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

39

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nemanė, jog Komisija pažeidė procedūros nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principus. Antrasis ir trečiasis pagrindai pateikti dėl klaidingo įrodinėjimo pareigos ir nekaltumo prezumpcijos taisyklių taikymo ir dėl prieštaringų ar nepakankamų skundžiamo sprendimo motyvų, kiek tai susiję atitinkamai su šios įmonės dalyvavimu pirmajame kartelio etape ir jos dalyvavimo kartelyje trukme. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas vienodo požiūrio principo pažeidimu ir tariamai prieštaringais ar nepakankamais skundžiamo sprendimo motyvais, kiek tai susiję su Pometon skirtos baudos dydžio nustatymu.

40

Nurodydama pirmąjį pagrindą Pometon iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 63–103 punktuose padarė teisės klaidų, kai vadovavosi nuostata, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija laikėsi nešališkumo principo ir nekaltumo prezumpcijos, kaip jie buvo išaiškinti visų pirma 2014 m. vasario 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendime Karaman prieš Vokietiją (CE:ECHR:2014:0227JUD001710310) ir 2017 m. lapkričio 10 d. Bendrojo Teismo sprendime Icap ir kt. / Komisija (T‑180/15, EU:T:2017:795).

41

Anot Pometon, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 103 punkte, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes nuo sprendimo dėl susitarimo priėmimo, kaip matyti iš to sprendimo 26, 28, 29, 31 ir 36–38 konstatuojamųjų dalių, Komisija jai inkriminavo konkretų neteisėtą elgesį. Ji mano, kad šiomis aplinkybėmis Komisija negalėjo atlikti nešališko vertinimo per procedūrą, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

42

Pirma, skundžiamo sprendimo 65 ir 76 punktuose nurodyta klaidinga aplinkybė, kad sprendimo dėl susitarimo 4 išnašoje Komisija aiškiai atmetė Pometon kaltę, negali padėti išvengti nesusipratimų dėl Pometon atsakomybės. Be to, šiuo klausimu nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2017 m. lapkričio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas Icap ir kt./Komisija (T‑180/15, EU:T:2017:795).

43

Antra, Pometon mano, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 79, 81 ir 83 punktuose nusprendęs, kad Komisija veikė laikydamasi 2014 m. vasario 27 d. EŽTT sprendimo Karaman prieš Vokietiją (CE:ECHR:2014:0227JUD001710310), nepaisė to sprendimo 64 punkte nurodytų kriterijų. Pagal šiuos kriterijus, siekiant laikytis nekaltumo prezumpcijos, daryti nuorodą į Pometon turėjo būti būtina arba labai svarbu sprendimo dėl susitarimo adresačių kaltei įvertinti. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo, ir Bendrasis Teismas sutiko atsižvelgti į nuorodas, kurios galėjo būti „objektyviai naudingos“ arba „skirtos nustatyti atsakomyb[ei] tik“ tų šalių, kurios sutiko sudaryti susitarimą.

44

Konkrečiau kalbant, pirma, Komisijos sprendimo dėl susitarimo 31 punkte konstatuota aplinkybė, kad ryšiai su Pometon buvo palaikomi iki 2007 m. gegužės 16 d., buvo siejama tik su Pometon priskiriamu atsakomybės elementu ir neturi reikšmės vertinant kitų kartelio dalyvių kaltę. Pometon tvirtina, kad nebuvo svarbu paminėti šią konstatuotą aplinkybę, nes, kaip Bendrasis Teismas pripažino skundžiamo sprendimo 89 punkte, taip Komisija tik patikslino kartelio pokyčius laiko atžvilgiu, o susitarimą sutikusios sudaryti įmonės prisipažino dalyvavusios kartelyje iki 2010 m. Be to, jeigu Komisija norėjo atskleisti Pometon veiklos perdavimo Winoa faktą, būtų pakakę paminėti šį perdavimą.

45

Skundžiamo sprendimo 89 punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad nuoroda į Pometon sprendimo dėl susitarimo 31 punkte „buvo siekiama ne konstatuoti [Pometon] atsakomybę už <…> pažeidimą“. Šiuo klausimu Pometon tvirtina, kad iš 2014 m. vasario 27 d. EŽTT sprendimo Karaman prieš Vokietiją (CE:ECHR:2014:0227JUD001710310) 41 ir 65 punktų matyti, jog nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, nes sprendimo motyvai leidžia manyti, kad Komisija suinteresuotąjį asmenį laikė kaltu arba kad tokia nuoroda sukėlė abejonių dėl galimos išankstinės nuostatos kaltės klausimu.

46

Antra, dėl tos pačios priežasties skundžiamo sprendimo 81 punkte esantis teiginys, kad nuorodose į Pometon, paminėtose tik sprendimo dėl susitarimo 4 punkte „Įvykių apibūdinimas“, „nepateikiama jokio šios įmonės elgesio teisinio kvalifikavimo“, taip pat neturi reikšmės. Be to, ji klaidinga, nes Komisija ne tik nurodė tam tikrus Pometon priskirtinus faktus, bet ir to sprendimo 29 punkte kvalifikavo jos elgesį kaip „susitarimą“ arba kartelį. Pometon taip pat primena, kad 2017 m. lapkričio 10 d. Sprendime Icap ir kt. / Komisija (T‑180/15, EU:T:2017:795) Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija pažeidė nekaltumo prezumpciją dėl to, kad sprendime dėl susitarimo paminėjo trečiąjį asmenį, nors ginčyti teksto fragmentai buvo nurodyti toje sprendimo dalyje, kurioje primenamos faktinės aplinkybės, ir kad jose nebuvo pateikta teisinio kvalifikavimo atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalį.

47

Trečia, skundžiamo sprendimo 83 punkte Bendrasis Teismas suteikė nepagrįstai didelę reikšmę aplinkybei, kad nuorodos į Pometon buvo pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, kurias pripažino keturios sutikusios sudaryti susitarimą įmonės. Bendrasis Teismas bandė pateisinti sprendimo dėl susitarimo turinį, teigdamas, kad jame pakartotas šalių, sutikusių sudaryti susitarimą, pasirašytų susitarimo sąlygų turinys. Pometon tvirtina, kad šiuos pasiūlymus iš tikrųjų pateikė Komisija. Be to, išankstinė Komisijos nuostata dėl jos aiškiai išplaukia iš pačių minėtų pasiūlymų teksto, kuriame Pometon priskirtinus veiksmus būtų galima kvalifikuoti kaip „kartelį“ ir „antikonkurencinius ryšius“.

48

Šiuo klausimu Pometon dublike patikslina, kad jos argumentai dėl susitarimo pasiūlymų yra būtini, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo vertinimus, todėl negali būti laikomi nepriimtinais.

49

Atsikirsdama Komisija teigia, kad šis pagrindas nepriimtinas tiek, kiek juo siekiama ginčyti su administracine procedūra susijusį faktinių aplinkybių vertinimą, bandoma, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų pagrindą, dėl kurio Bendrasis Teismas jau yra priėmęs sprendimą, ir pateikiama naujų pirmojoje instancijoje nenurodytų prieštaravimų. Bet kuriuo atveju šis pagrindas nepagrįstas.

50

Primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais grindžia tuos faktus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo pareigos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodymų vertę. Taigi, jeigu šie įrodymai nėra iškraipomi, toks vertinimas nėra teisės klausimas, kurį tikrina Teisingumo Teismas (2017 m. sausio 12 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, C‑411/15 P, EU:C:2017:11, 153 punktas).

51

Be to, apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik ištirti Bendrajame Teisme apsvarstytų pagrindų ir argumentų teisinius vertinimus. Todėl šalis negali Teisingumo Teisme pirmą kartą iškelti pagrindo ir argumentų, kurie nebuvo nurodyti Bendrajame Teisme (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo BSH / EUIPO, C‑43/15 P, EU:C:2016:837, 43 punktą ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo HK / Komisija, C‑460/18 P, EU:C:2019:1119, 26 punktą).

52

Galiausiai apeliacinis skundas yra nepriimtinas, jeigu jame tik pakartojami pagrindai ir argumentai, kurie jau buvo pateikti Bendrajame Teisme, tačiau jeigu apeliantas ginčija Bendrojo Teismo pateiktą Sąjungos teisės aiškinimą arba jos taikymą, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti dar kartą svarstomi per apeliacinį procesą. Faktiškai, jeigu apeliantas negalėtų pagrįsti apeliacinio skundo ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos buvo pateikęs Bendrajame Teisme, tas procesas iš dalies netektų prasmės (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 12 d. Sprendimo Timab Industries ir CFPR / Komisija, C‑411/15 P, EU:C:2017:11, 154 ir 155 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

53

Nagrinėjamu atveju nurodydama pirmąjį pagrindą Pometon laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas padarė įvairių teisės klaidų, kai remdamasis klaidingais kriterijais vertino nešališkumo principo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimu grindžiamą pagrindą.

54

Priešingai, nei teigia Komisija, šis pagrindas pateiktas dėl teisės klausimų, kurie gali būti nagrinėjami apeliaciniame procese.

55

Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Komisija, grįsdama pirmąjį pagrindą Pometon apeliaciniame procese pateikia naują argumentą dėl susitarimo pasiūlymų rengimo Komisijoje ir jų poveikio, nors galėjo jais remtis Bendrajame Teisme. Vadovaujantis šio sprendimo 51 punkte priminta jurisprudencija, šis argumentas yra nepriimtinas.

56

Taigi pirmasis pagrindas yra priimtinas tiek, kiek jis nesiejamas su tuo argumentu.

57

Nurodydama pirmąjį pagrindą Pometon tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai skundžiamo sprendimo 103 punkte nusprendė, kad, atsižvelgiant tiek į atsargias formuluotes, kurias Komisija pasirinko sprendime dėl susitarimo, tiek į jų esminį turinį, Pometon paminėjimas tame sprendime negali būti laikomas požymiu, rodančiu šios institucijos nešališkumo stoką Pometon atžvilgiu ir jos nekaltumo prezumpcijos nepaisymą ginčijamame sprendime.

58

Šiuo klausimu primintina, kad per administracinę procedūrą Komisija privalo paisyti atitinkamų įmonių pagrindinių teisių. Tarp jų paminėtina teisė į gerą administravimą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai. Šis nešališkumo reikalavimas apima, pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas bylą nagrinėjantis atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio įsitikinimo ar asmeninės išankstinės nuostatos, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamas garantijas, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl šališkumo (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler / Komisija, C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 154 ir 155 punktus).

59

Nešališkumo principą, kurį apima teisė į gerą administravimą, reikia skirti nuo nekaltumo prezumpcijos principo, taikomo, atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir už juos skirtų sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, per procedūras dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimo, kurias užbaigus gali būti skirtos vienkartinės ar periodinės baudos (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls / Komisija, C‑199/92 P, EU:C:1999:358, 150 punktas ir 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo EON / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 73 punktas).

60

Nekaltumo prezumpcija yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 72 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

61

Kaip matyti iš Chartijos 48 straipsnio išaiškinimų, ši nuostata atitinka 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 ir 3 dalis. Taigi pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, siekiant išaiškinti Chartijos 48 straipsnį, reikia atsižvelgti į EŽTK 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, kaip nustatančias minimalią apsaugą (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 41 punktą).

62

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad nekaltumo prezumpcijos principas pažeidžiamas, kai nepriėmus galutinio apkaltinamojo nuosprendžio teismo sprendime arba oficialiame pareiškime dėl kaltinamojo aiškiai nurodoma, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti teisminių institucijų vartojamų sąvokų pasirinkimo ir konkrečių aplinkybių, kurioms esant jos buvo suformuluotos, taip pat bylos pobūdžio ir konteksto svarbą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 43 punktą ir 2014 m. vasario 27 d. EŽTT sprendimo Karaman prieš Vokietiją, CE:ECHR:20140227JUD 001710310, 63 punktą).

63

Taigi sudėtingose baudžiamosiose bylose su keliais įtariamaisiais, kurių negalima teisti kartu, nacionaliniam teismui vertinant kaltinamųjų kaltę, gali tekti neišvengiamai nurodyti, kad dalyvauja tretieji asmenys, kurie vėliau gali būti teisiami atskirai. Vis dėlto, nors turi būti nustatytos faktinės aplinkybės dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo, atitinkamas teismas turėtų vengti pateikti daugiau informacijos, nei būtina asmenų, stojančių prieš šį teismą, teisinei atsakomybei išanalizuoti. Be to, EŽTT pabrėžė, kad teismo sprendimų motyvai turi būti suformuluoti siekiant išvengti išankstinės nuostatos dėl trečiųjų asmenų kaltės, nes tai galėtų pakenkti teisingam jiems pateiktų kaltinimų išnagrinėjimui per atskirą teismo procesą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 44 punktą ir 2014 m. vasario 27 d. EŽTT sprendimo Karaman prieš Vokietiją, CE:ECHR:20140227JUD 001710310, 64 ir 65 punktus).

64

Atsižvelgiant į šio sprendimo 59–61 punktus, šio sprendimo 62 ir 63 punktuose nurodyta jurisprudencija dėl nekaltumo prezumpcijos mutatis mutandis yra reikšminga tuomet, kai Komisija dėl vieno ir to paties kartelio paeiliui priima du sprendimus, po dviejų atskirų procedūrų skiriamus skirtingiems adresatams, t. y. pirma, sprendimą, kurį priima pasibaigus susitarimo procedūrai ir skiria įmonėms, sutikusioms sudaryti susitarimą, ir, antra, sprendimą, kurį priima po įprastos procedūros ir skiria kartelyje dalyvavusioms kitoms įmonėms.

65

Tokiu atveju, dar vadinamu „mišria“ procedūra, po kurios paeiliui priimami sprendimai, Komisijai gali iškilti objektyvi būtinybė sprendime, kuriuo užbaigiama susitarimo procedūra, aptarti tam tikrus faktus ir elgesį, susijusius su įtariamo kartelio dalyviais, kuriems taikoma įprasta procedūra. Atsižvelgiant į šio sprendimo 62 ir 63 punktuose nurodytą jurisprudenciją, sprendime, kuriuo užbaigiama susitarimo procedūra, Komisija vis dėlto turi užtikrinti įmonių, kurios atsisakė susitarti ir kurioms taikoma įprasta procedūra, nekaltumo prezumpciją.

66

Siekdamas patikrinti, ar Komisija laikėsi nekaltumo prezumpcijos, Sąjungos teismas turi išnagrinėti sprendimą, kuriuo užbaigiama susitarimo procedūra, ir visus jo motyvus, atsižvelgdamas į konkrečias jo priėmimo aplinkybes. Faktiškai bet kokia aiški nuoroda tam tikruose teismo sprendimo fragmentuose į kitų įtariamo kartelio dalyvių kaltės nebuvimą netektų prasmės, jeigu kiti minėto sprendimo fragmentai galėtų būti suprantami kaip išankstinis jų kaltės pripažinimas (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 46 punktą).

67

Būtent atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia patikrinti, ar, kaip teigia Pometon, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, vertindamas jam nurodytą pirmąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija pažeidė nešališkumo principą ir nekaltumo prezumpciją.

68

Šiuo klausimu pažymėtina, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas iš esmės patikrino, pirma, ar sprendime dėl susitarimo Komisija vartojo pakankamai atsargias formuluotes, kad išvengtų išankstinės nuostatos dėl Pometon dalyvavimo kartelyje, ir, antra, ar buvo būtina ją nurodyti sprendime dėl susitarimo.

69

Pirma, dėl atsargių formuluočių Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 65 ir 76 punktuose nusprendė, kad Komisija, be kita ko, sprendimo dėl susitarimo 4 išnašoje, šiame procedūros etape aiškiai atmetė Pometon kaltę ir pabrėžė, kad šis sprendimas skirtas tik sudaryti susitarimą sutikusioms keturioms įmonėms, o Pometon byla vėliau bus nagrinėjama atskiroje rungimosi principu grindžiamoje procedūroje.

70

To sprendimo 67, 81 ir 82 punktuose Bendrasis Teismas dar pažymėjo, kad sprendimo dėl susitarimo motyvuose teisės požiūriu visiškai nekvalifikuojamos faktinės aplinkybės, susijusios su Pometon, kuri minima tik to sprendimo 4 punkte „Įvykių apibūdinimas“, ir kad to sprendimo 2.25 punkte Pometon buvo nurodyta ne kaip susitarimo procedūros šalis ir minėto sprendimo adresatė, o kaip įmonė, prieš kurią pradėta tyrimo procedūra dėl įtariamo kartelio dalyvių.

71

Pometon argumentai neįrodo, kad šiuose vertinimuose padaryta teisės klaida.

72

Pirma, dėl Pometon argumentų, apibendrintų šio sprendimo 42 punkte, pažymėtina, kad net jeigu Pometon ketino remtis tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai interpretavo sprendimo dėl susitarimo 4 išnašą, t. y. šio sprendimo iškraipymu, tokiam argumentui negalima pritarti.

73

Nors šioje išnašoje iš tiesų aiškiai nepasakyta, jog Pometon atsakomybė už nurodytą kartelį atmetama, vis dėlto joje nedviprasmiškai nurodyta, kad Pometon nėra sprendimo dėl susitarimo adresatė, kad jai taikoma atskira procedūra ir kad tame sprendime Pometon nurodoma tik siekiant nustatyti kitų kartelio dalyvių atsakomybę. Todėl Bendrasis Teismas nesuklydo, interpretuodamas tą išnašą, kai skundžiamo sprendimo 65 punkte tvirtino, kad joje Komisija atmetė Pometon kaltę, nepamirštant Bendrojo Teismo patikslinimo, kad kaltė atmetama tik „šiame procedūros etape“.

74

Šiomis aplinkybėmis negalima pritarti Pometon argumentui, kad Bendrasis Teismas iš esmės padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad Pometon kaltės atmetimas sprendimo dėl susitarimo 4 išnašoje leidžia išvengti nesusipratimų dėl šios įmonės atsakomybės už pažeidimą.

75

Antra, dėl Pometon tvirtinimo, kad, be kita ko, sprendimo dėl susitarimo 29 punkte Komisija paminėjo susitarimo procedūros šalių ir Pometon sudarytą „susitarimą“ (agreement) ir kvalifikavo jai priskirtus veiksmus, pažymėtina, kad, kaip Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo skundžiamo sprendimo 67, 81 ir 82 punktuose, Komisija sprendime dėl susitarimo niekaip nekvalifikavo antikonkurencinio Pometon elgesio. Atvirkščiai, apibūdindama faktines aplinkybes, ji tik paminėjo šios įmonės elgesį. Be to, priešingai, nei teigia Pometon, Komisija tame kontekste vengė vartoti „kartelio“ sąvoką.

76

Atsižvelgiant į šiuos aspektus pasakytina, kad Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo, be kita ko, skundžiamo sprendimo 103 punkte vadovautis nuostata, kad Komisija vartojo pakankamai atsargias formuluotes. Ji užtikrino reikalaujamą apdairų formulavimą, parodydama, kad neprivalėjo priimti sprendimo dėl Pometon dalyvavimo tariamame kartelyje, siekdama ne tik išvengti, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 76 ir 84 punktuose, sąmoningos ar net galutinės išankstinės nuostatos dėl Pometon atsakomybės, bet ir, remiantis šio sprendimo 63 punkte nurodyta jurisprudencija, bet kokios, net potencialios, išankstinės nuostatos dėl šios atsakomybės.

77

Antra, kiek tai susiję su sprendime dėl susitarimo esančių nuorodų į Pometon būtinumo vertinimu, primintina, kad per mišrią procedūrą, kurią užbaigus paeiliui priimami sprendimai, Komisija, kontroliuojant Bendrajam Teismui, turi vengti atskleisti daugiau informacijos apie trečiojo asmens, kaip Pometon, įtraukimą į tokį sprendimą, nei būtina to sprendimo adresatų atsakomybei kvalifikuoti (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 44 punktą).

78

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 77 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad reikia įvertinti, ar sprendime dėl susitarimo esančios nuorodos į Pometon tikrai gali būti laikomos būtinomis kuo išsamesniam nagrinėjamo kartelio faktinių aplinkybių aprašymui.

79

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 79 punkte jis pažymėjo, kad, kiek tai susiję su mišria procedūra, kurią užbaigus paeiliui buvo priimti du sprendimai, sprendime dėl susitarimo esančios nuorodos į tam tikrą Pometon elgesį „gali pasirodyti objektyviai naudingos viso kartelio kilmei apibūdinti“. To sprendimo 81–83 punktuose jis, be kita ko, laikėsi nuomonės, kad motyvai, kuriuose pateiktos šios nuorodos, neišreiškia jokio šios įmonės elgesio teisinio kvalifikavimo, atsižvelgiant į Komisijos vartotas atsargias formuluotes. Minėto sprendimo 88 ir 89 punktuose jis atmetė Pometon argumentus, kad to sprendimo 31 ir 37 konstatuojamosiose dalyse pateiktos nuorodos į šią įmonę nebuvo būtinos.

80

Apeliaciniame procese Pometon pateikti argumentai negali paneigti šių vertinimų.

81

Pirma, nors skundžiamo sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nuorodos į Pometon gali būti objektyviai naudingos viso kartelio kilmei apibūdinti, taip suformuluodamas lankstesnį kriterijų nei pagal šio sprendimo 77 punkte primintoje jurisprudencijoje reikalaujamas būtinybės kriterijus, vis dėlto iš siejamų skundžiamo sprendimo 79 ir 80 punktų aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas iš to nepadarė jokios išvados dėl objektyvaus šių nuorodų naudingumo vertinimo, o priešingai, be kita ko, skundžiamo sprendimo 85 ir 88 punktuose, išnagrinėjo šių nuorodų būtinumą ar nebūtinumą, atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. EŽTK sprendimą Karaman prieš Vokietiją (CE:ECHR:20140227JUD 001710310, 63 punktas).

82

Antra, kiek Pometon ginčija dėl jos pateiktų nuorodų būtinumo vertinimą, pažymėtina, kad ši šalis kritikuoja tik sprendimo dėl susitarimo 31 konstatuojamojoje dalyje dėl jos pateiktos nuorodos vertinimą, išdėstytą skundžiamo sprendimo 89 punkte.

83

Toje konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad „[r]yšiai su Pometon buvo palaikomi iki 2007 m. gegužės 16 d., kai Pometon pardavė savo plieno abrazyvų veiklą <…> Winoa ir paliko rinką“. Minėta konstatuojamoji dalis yra sprendimo dėl susitarimo ketvirtame skyriuje „Įvykių apibūdinimas“, konkrečiau kalbant, šio skyriaus pirmoje dalyje „Veiksmų pobūdis ir apimtis“, kuris pradedamas to sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje nurodant dažnus Erwin, Winoa, MTS, Würth ir Pometon ryšius. Remiantis minėto sprendimo 32 konstatuojamąja dalimi, būtent 2007 m. vasarą, taigi po 2007 m. gegužės 16 d., kitos kartelio dalyvės pakoregavo metalo laužo kainų padidinimą. Taigi Pometon paminėjimas to paties sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje padėjo paaiškinti kitoms kartelio dalyvėms, apie kurias kalbama minėtame sprendime, inkriminuojamo elgesio pokyčius.

84

Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad tokiu paminėjimu siekta tik patikslinti kartelio, kuriame prisipažino dalyvavusios keturios įmonės – susitarimo procedūros šalys, pokyčius laiko atžvilgiu, ir iš esmės laikė jį būtinu.

85

Trečia, kiek Pometon teigia, kad sprendimo dėl susitarimo motyvuose Komisija teisiniu požiūriu kvalifikavo jos elgesį, jos argumentus reikia atmesti dėl šio sprendimo 75 punkte nurodytų priežasčių.

86

Galiausiai dėl Pometon argumentų, grindžiamų šios bylos palyginimu su byla, kurioje priimtas 2017 m. lapkričio 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas Icap ir kt. / Komisija (T‑180/15, EU:T:2017:795), pakanka priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 66 punkte nurodytos jurisprudencijos, klausimas, ar Komisija nepaisė nekaltumo prezumpcijos, priklauso nuo kiekvienoje byloje priimtų sprendimų dėl susitarimo, įskaitant jų motyvus, ir nuo konkrečių jų priėmimo aplinkybių.

87

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

88

Nurodydama antrąjį pagrindą Pometon iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 129–160 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes klaidingai taikė su įrodinėjimo pareigos paskirstymu susijusius principus ir netaikė nekaltumo prezumpcijos principo. Ji taip pat teigia, kad šiuo atžvilgiu sprendimas motyvuotas prieštaringai arba nepakankamai.

89

Pirma, to sprendimo 129–147 punktuose Bendrasis Teismas kaip neginčytas nurodė faktines aplinkybes ir atsakomybę, kurią Pometon ginčijo pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje. Pometon pastaruoju klausimu daro nuorodą į tam tikrus konkrečius ieškinio punktus.

90

Antra, Pometon teigia, kad minėto sprendimo 142, 144 ir 145 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo jos dalyvavimo kartelyje faktą, remdamasis prielaidomis ar vertinimais, paremtais tam tikrų įvykių pagrįstumu ar tikėtinumu. Taip jis neatsižvelgė į jurisprudenciją, pagal kurią, pirma, apie įmonės dalyvavimą kartelyje negali būti sprendžiama vadovaujantis spėliojimais, kurie grindžiami netiksliais faktais, antra, įrodymai turi būti pakankamai patikimi, tikslūs ir nuoseklūs, kad pagrįstų tvirtą įsitikinimą dėl apeliantės dalyvavimo kartelyje ir leistų be jokių pagrįstų abejonių daryti išvadą dėl pažeidimo buvimo, ir, trečia, teismo abejonės turėtų būti aiškinamos įmonės naudai.

91

Komisija teigia, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas tiek, kiek jis siejamas su vertinimu, yra nukreiptas prieš ginčijamą sprendimą ir iš dalies pakartoja pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio antrajam pagrindui pagrįsti pateiktus argumentus. Bet kuriuo atveju šis pagrindas nepagrįstas.

92

Pirmiausia konstatuotina, kad nurodydama antrąjį pagrindą Pometon iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, taikydamas principus, reglamentuojančius pažeidimų konkurencijos teisės srityje įrodinėjimo pareigą, ir pažeidė jam tenkančią pareigą motyvuoti. Kadangi šiuo pagrindu keliami teisės klausimai, kuriuos Teisingumo Teismas gali vertinti, nagrinėdamas apeliacinį skundą, jis yra priimtinas.

93

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 129–160 punktuose Bendrasis Teismas vertino Pometon argumentus, kuriais ji siekė užginčyti dalyvavimo pirmajame kartelio etape įrodymą, susijusį su metalo laužo kainų padidinimo skaičiavimo būdu.

94

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 129 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Pometon neginčija savo „pradinės atsakomybės“ šiame kartelio etape, nes dalyvavo sudarant susitarimą dėl metalo laužo kainų padidinimo skaičiavimo metodo ir rengiant šį susitarimą. Šio sprendimo 132–147 punktuose jis nusprendė, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, jog kartelio dalyvės automatiškai taikė padidintas metalo laužo kainas. Atsižvelgdamas į šį automatiškumą ir bylos medžiagą Bendrasis Teismas to sprendimo 148–159 punktuose atmetė Pometon argumentus, kad dalyvavimas susitikimuose ir palaikant kitus ryšius buvo būtinas siekiant įgyvendinti pirmąjį kartelio etapą nuo 2004 m. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas to paties sprendimo 160 punkte padarė išvadą, kad Pometon dalyvavimas šiame etape buvo visiškai įrodytas.

95

Pirma, konstatuotina, kad taip Bendrasis Teismas teisiniu požiūriu pakankamai motyvavo Pometon jam pateiktų argumentų vertinimą. Tai reiškia, kad Pometon argumentai dėl motyvų nepakankamumo ar prieštaringumo, kurie, beje, praktiškai neturi jokio pagrindo, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

96

Antra, dėl tvirtinimų, kad taikant įrodinėjimo taisykles konkurencijos teisės srityje padaryta teisės klaidų, pažymėtina, kad Pometon argumentai, pagal kuriuos Bendrasis Teismas tam tikras faktines aplinkybes ir „atsakomybę“ klaidingai laikė neginčytinais, paremti neišsamiu ir klaidingu skundžiamo sprendimo interpretavimu.

97

Skundžiamo sprendimo 129 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Pometon„neginčija savo pirminės atsakomybės pirmuoju kartelio etapu“, o tai be konteksto galėtų būti suprantama taip, kad Pometon, Bendrojo Teismo nuomone, neneigia savo atsakomybės, taigi, ir dalyvavimo kartelyje. Vis dėlto iš kartu skaitomų to sprendimo 129–160 punktų aiškiai matyti, kad tame 129 punkte Bendrasis Teismas siekė konstatuoti, jog Pometon neneigė pačios aplinkybės, kad prisidėjo prie metalo laužo kainų padidinimo sistemos įgyvendinimo, o ne tai, jog ji neneigė savo dalyvavimo kartelyje.

98

Be to, net darant prielaidą, kad, Pometon teigimu, Bendrasis Teismas taip iškraipė jos ieškinį pirmojoje instancijoje, reikia pažymėti, kad šio ieškinio fragmentuose, apie kuriuos kalbama šiame pagrinde, Pometon apskritai neigė savo dalyvavimą kartelyje, tačiau neginčijo dalyvavimo 2003 m. spalio 3 d. susitikime, kuriame buvo įvestas metalo laužo kainų padidinimo apskaičiavimo būdas. Be to, Pometon Teisingumo Teismui pateiktame dublike netgi patvirtino, kad dalyvavo šiame susitikime.

99

Antra, dėl Pometon teiginio, kad Bendrasis Teismas visų pirma skundžiamo sprendimo 142, 144 ir 145 punktuose nesivadovavo jurisprudencija dėl įrodinėjimo pareigos konkurencijos teisės srityje, pažymėtina, kad to sprendimo 132–147 punktuose Bendrasis Teismas tinkamai išnagrinėjo Komisijos pateiktus įrodymus. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes jis padarė išvadą, kad Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė, kad padidintos metalo laužo kainos buvo taikomos automatiškai.

100

Šio vertinimo negali paneigti aplinkybė, kad Pometon konkrečiai paminėtuose skundžiamo sprendimo 142, 144 ir 145 punktuose Bendrasis Teismas formulavo niuansuotai, vartodamas tokius žodžius, kaip „tikėtina“ arba „prielaida“.

101

Šie skundžiamo sprendimo punktai yra dalis Komisijos bylos medžiagoje esančių įrodymų vertinimo, kuriuo Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino, kad Komisijos pateiktų įrodymų visuma atitinka jurisprudenciją, skirtą konkurencijos teisės pažeidimų įrodymams. Remiantis šia jurisprudencija, tokį įrodymą Komisija gali pateikti, pasitelkdama objektyvių ir nuoseklių įrodymų visetą, kurie, vertinami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti tokio pažeidimo įrodymas, net jeigu vienas ar kitas požymis, atskirai paėmus, šiuo tikslu nebūtų pakankami (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Komisija / Keramag Keramische Werke ir kt., C‑613/13 P, EU:C:2017:49, 50–52 punktus).

102

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

103

Nurodydama trečiąjį argumentą Pometon teigia, kad skundžiamo sprendimo 289–316 punktuose ir 373 punkte Bendrasis Teismas, pirma, pažeidė įrodinėjimo pareigos ir nekaltumo prezumpcijos taisykles ir, antra, nepaisė pareigos motyvuoti, kuri jam tenka nagrinėjant įtariamo dalyvavimo darant pažeidimą trukmę.

104

Pirma, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą, kai skundžiamo sprendimo 308 ir 309 punktuose pripažino, kad slaptų ryšių tarp Pometon ir kitų kartelio dalyvių nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad Pometon pasitraukė iš kartelio ir kad ji nenurodė jokių aspektų, leidžiančių daryti prielaidą, jog slapti ryšiai buvo būtini norint toliau dalyvauti kartelyje. Taip Bendrasis Teismas nepaisė savo paties jurisprudencijos, pagal kurią konstatavimas, kad nėra įrodymų ar požymių, leidžiančių manyti, jog apeliantė nutraukė pažeidimą, gali tapti reikšmingas tik tuomet, kai Komisija įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, t. y. pateikia faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymų, kad būtų galima pagrįstai pripažinti, jog pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos iki kitos konkrečios datos.

105

Antra, Pometon mano, kad, atsižvelgiant į kartelio, kuris, anot Komisijos, buvo įgyvendintas dažnai palaikant nuolatinius ir reguliarius ryšius, ypatumus, turėtų būti galima konstatuoti, kad ji pasitraukė iš šio kartelio, nes nedalyvavo dvylikoje kitų 2005–2007 m. vykusių kartelio dalyvių susitikimų.

106

Tai turėtų būti konstatuota juo labiau dėl to, kad kitose bylose Bendrasis Teismas pripažino pasitraukimą iš kartelio, jeigu nebuvo slaptų kontaktų ar veiksmų trumpiau nei vienus metus arba per 16 mėnesių laikotarpį.

107

Komisija teigia, kad trečiasis pagrindas nepriimtinas, nes Pometon pasitraukimas iš kartelio yra faktinių aplinkybių vertinimo klausimas, ir jis bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

108

Visų pirma dėl trečiojo pagrindo priimtinumo primintina, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymas yra teisės klausimas, net jeigu jis gali turėti įtakos Bendrojo Teismo konstatuotoms faktinėms aplinkybėms (2004 m. sausio 6 d. Sprendimo BAI ir Komisija / Bayer, C‑2/01 P ir C‑3/01 P, EU:C:2004:2, 61 punktas). Tai reiškia, kad, kiek Pometon iš esmės teigia, jog Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl jos dalyvavimo darant pažeidimą trukmės, šis pagrindas yra priimtinas.

109

Antra, tvirtindama, kad nutraukė dalyvavimą darant pažeidimą, Pometon siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, o tai, remiantis šio sprendimo 50 punkte priminta jurisprudencija, nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai nagrinėjant apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad šiuo požiūriu trečiasis pagrindas yra nepriimtinas.

110

Pirmiausia dėl šio pagrindo, kiek jis buvo pripažintas priimtinu, pagrįstumo primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog dažniausiai konkurenciją pažeidžiančių veiksmų arba susitarimo egzistavimas turi būti numanomas iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, įvertinti kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

111

Iš tokių požymių ir sutapimų, kai jie vertinami bendrai, galima nustatyti ne tik konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ir susitarimų buvimą, bet ir tęstinių konkurenciją pažeidžiančių veiksmų trukmę ir pažeidžiant konkurencijos taisykles sudaryto susitarimo taikymo laikotarpį (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

112

Dėl įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas egzistavo tam tikrą apibrėžtą laikotarpį arba bent įmonė jį įgyvendino atitinkamu laikotarpiu, nebuvimo primintina, jog tai, kad nebuvo pateikta įrodymų dėl konkrečių laikotarpių, netrukdo pripažinti, jog pažeidimas truko šiuos laikotarpius apimantį ilgesnį laiką, jei tai konstatuota remiantis objektyviais ir nuosekliais požymiais. Kai pažeidimas trunka daugelį metų, tai, kad karteliniai veiksmai vykdomi įvairiais laikotarpiais, kuriuos gali skirti trumpesnis ar ilgesnis laiko tarpas, nedaro įtakos šio kartelinio susitarimo egzistavimui, jeigu įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir jie yra vieno ir tęstinio pažeidimo epizodai (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

113

Iš jurisprudencijos taip pat išplaukia, kad numanomas pritarimas neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojant nuo jos turinio arba apie ją nepranešant viešojo administravimo institucijoms, skatina tęsti pažeidimą ir kliudo jį atskleisti. Toks bendrininkavimas yra pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, todėl gali kilti atitinkamos įmonės atsakomybė (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

114

Iš šios jurisprudencijos išplaukia, kad Komisija gali nuspręsti, jog pažeidimas arba įmonės dalyvavimas darant pažeidimą nebuvo nutrauktas, net jeigu ji neturi pažeidimo įrodymų dėl tam tikrų apibrėžtų laikotarpių, kai įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir jie gali būti susiję su vienu tęstiniu pažeidimu ir kai atitinkama įmonė nesirėmė požymiais ar įrodymais, patvirtinančiais priešingai, kad nedarė pažeidimo arba nedalyvavo darant jį tais laikotarpiais.

115

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 266 ir 267 punktuose, kurie šiame apeliaciniame skunde neginčijami, Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs jam pateiktą antrąjį pagrindą, konstatavo, kad Komisija įrodė Pometon atsakomybę už vieną ir tęstinį pažeidimą, dėl kurio priimtas ginčijamas sprendimas, šiame etape neišnagrinėjęs jos dalyvavimo darant šį pažeidimą trukmės.

116

Dėl pastarojo aspekto pažymėtina, kad naudodamasis nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo diskrecija – ir tai neginčijama apeliacinėje instancijoje –Bendrasis Teismas to sprendimo 304 punkte konstatavo, jog Komisija įrodė tiesioginį Pometon dalyvavimą palaikant slaptus ryšius dviem kartelio etapais nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2005 m. lapkričio 18 d. ir du mėnesius iki jos pasitraukimo iš rinkos 2007 m. gegužės 16 d., tačiau ši institucija neturėjo jokių įrodymų dėl Pometon antikonkurencinių ryšių nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. kovo mėn. (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

117

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 308 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į kartelio požymius, t. y. į automatišką padidintų metalo laužo kainų taikymą ir tai, kad nebuvo struktūruotai organizuojami dalyvių ryšiai siekiant įgyvendinti derinimą, susijusį su individualiais klientais, kad pavieniai ryšiai palaikomi tik kilus nesutarimams ir nebuvo slaptų Pometon ir kitų šio kartelio dalyvių ryšių nagrinėjamu laikotarpiu, negalima manyti, kad Pometon pasitraukė iš minėto kartelio. To sprendimo 309 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad Pometon nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad slapti ryšiai vis dėlto buvo būtini siekiant nepertraukiamai tęsti dalyvavimą kartelyje.

118

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas aiškiai išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, kad Pometon dalyvavimas darant vieną ir tęstinį pažeidimą nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo laikinai nutrauktas. Taigi reikia atmesti Pometon argumentus, pateiktus dėl pareigos motyvuoti pažeidimo.

119

Iš skundžiamo sprendimo taip pat matyti, kad Bendrasis Teismas savo vertinimą dėl Pometon dalyvavimo darant pažeidimą trukmės pagrindė šiame apeliaciniame skunde neginčytu teiginiu, kad, pirma, Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė Pometon slaptus ryšius prieš nagrinėjamą laikotarpį ir po jo, antra, kad padidintų metalo laužo kainų taikymas buvo automatiškas ir nereikalavo palaikyti ryšių ir, trečia, kad abu kartelio etapai glaudžiai susiję. Remdamasis šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas iš esmės padarė išvadą, kad Komisija galėjo preziumuoti, jog Pometon nepertraukiamai dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą nagrinėjamu laikotarpiu, nepažeisdama jos galimybės įrodyti, kad šis dalyvavimas buvo nutrauktas, nes Pometon nesirėmė jokiais įrodymais ar argumentais, galinčiais patvirtinti, kad šis dalyvavimas buvo nutrauktas.

120

Taigi Bendrasis Teismas, remdamasis šio sprendimo 110–114 punktuose priminta jurisprudencija, nepažeisdamas įrodinėjimo pareigos taisyklių laikėsi nuomonės, kad Pometon nepertraukiamai dalyvavo darant jai inkriminuojamą pažeidimą.

121

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

122

Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Pometon tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 365–396 punktuose Bendrasis Teismas, pakeisdamas jai skirtos baudos dydį, nepaisė lygybės principo ir pareigos motyvuoti.

123

Pometon pažymi, kad Bendrasis Teismas nustatė baudos dydį, nukrypdamas nuo metodo, Komisijos taikomo apskaičiuojant papildomą sumažinimo koeficientą pagal Baudų apskaičiavimo gairių 37 punktą. Iš skundžiamo sprendimo 376 punkte nurodytų trijų veiksnių analizės, visų pirma iš to sprendimo 379–383, 386, 387 ir 390 punktų, matyti, kad nors Pometon priskiriamas pažeidimas buvo ne toks sunkus kaip Winoa padarytas pažeidimas, Bendrasis Teismas Pometon pritaikė tokį patį 75 % sumažinimo koeficientą, kokį Komisija taikė Winoa.

124

Taigi Bendrasis Teismas vienodai vertino dvi skirtingas situacijas, objektyviai nepagrįsdamas šio skirtingo vertinimo, ir taip pažeidė vienodo požiūrio principą.

125

Pometon priduria, kad skundžiamo sprendimo 382 ir 386 punktuose Bendrasis Teismas pripažino, kad jos situacija panaši į MTS, kuriai pritaikytas 90 % sumažinimas. Vienintelis šias dvi įmones skiriantis veiksnys yra jų dydis, kuris savo ruožtu vis dėlto negali pateisinti didelio skirtumo tarp joms taikyto sumažinimo koeficiento.

126

Taigi Pometon pritaikytas sumažinimas turėtų svyruoti nuo 75 % iki 90 %.

127

Komisija tvirtina, kad ketvirtas pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

128

Anot jos, šis pagrindas nepriimtinas, nes iš tikrųjų dėl jo Teisingumo Teismas turi iš esmės peržiūrėti Bendrojo Teismo nustatytą baudą, o tai viršytų Teisingumo Teismui suteiktus įgaliojimus. Komisijos teigimu, Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais Bendrojo Teismo pateikto vertinimo pakeisti savuoju, kai pasinaudodamas neribota jurisdikcija sprendžia dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą paskirtų baudų dydžio. Tai juo labiau pasakytina tuomet, kai Bendrasis Teismas naudojasi neribota jurisdikcija, pats siekdamas užtikrinti vienodo požiūrio principo laikymąsi.

129

Dėl esmės Komisija pažymi, kad panaikinus ginčijamą sprendimą Bendrasis Teismas, kaip pats priminė skundžiamo sprendimo 369 punkte, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes turi nustatyti tinkamą bazinio baudos dydžio išimtinio koregavimo sumą.

130

Šiomis aplinkybėmis iš skundžiamo sprendimo 376 punkto matyti, kad pagal kiekvieną iš nagrinėtų skirtingų veiksnių Bendrasis Teismas faktiškai palygino Pometon atsakomybę ir individualią situaciją su kitų kartelio dalyvių atsakomybe ir individualia situacija. Komisija mano, kad Bendrasis Teismas, siekdamas užtikrinti baudos proporcingumą, taikė kriterijus, susijusius su Pometon dalyvavimo darant pažeidimą sunkumu ir trukme.

131

To, kad Pometon bauda buvo sumažinta mažesne procentine dalimi nei MTS, nepakanka nevienodam požiūriui ir skundžiamo sprendimo motyvų neteisėtumui įrodyti. Iš skundžiamo sprendimo 390 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu rėmėsi Pometon apyvarta, kuri gerokai viršija MTS apyvartą, todėl abiejų įmonių situacija nebuvo panaši, atsižvelgiant į jų dydį ir atitinkamai dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą. Komisija nurodo, kad pagal suformuotą jurisprudenciją bendra įmonės apyvarta yra įmonės dydžio ir ekonominio pajėgumo rodiklis, nors netikslus ir netobulas.

132

Anot jos, vienodo požiūrio principo laikymasis reikalauja atsižvelgti į visus vieną įmonę apibūdinančius veiksnius, palyginti su kita įmone, o tiesioginis ir pavyzdinis dviejų sankcijų palyginimas neturi reikšmės. Taigi Bendrasis Teismas nepažeidė vienodo požiūrio principo, kai Pometon pritaikė tokį patį bazinio baudos dydžio sumažinimo koeficientą kaip ir Winoa.

133

Beje, to paties koeficiento taikymą abiem įmonėms galima paaiškinti didesniu Winoa pardavimų koncentracijos lygiu, palyginti su Pometon pardavimais. Šiuo klausimu atsiliepimo į ieškinį B/2 priede Komisija pateikė lentelę, kurioje apibendrinami atlikti skaičiavimai.

134

Galiausiai Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas teisiniu požiūriu pakankamai motyvavo savo sprendimą dėl baudos dydžio nustatymo.

135

Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrasis Teismas naudojasi neribota jurisdikcija dėl Komisijos nustatytų baudų.

136

Taigi Bendrasis Teismas, be paprastos tokių baudų teisėtumo kontrolės, turi teisę pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, vadinasi, ir panaikinti, sumažinti ar padidinti vienkartinę arba periodinę baudą (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 124 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

137

Savo ruožtu apeliacinėje byloje priimdamas sprendimą teisės klausimais Teisingumo Teismas negali teisingumo sumetimais savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo įgyvendinant neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Sąjungos teisės pažeidimą paskirtų baudų dydžio. Galiausiai tik tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas manytų, kad sankcijos dydis yra ne tik netinkamas, bet ir toks didelis, kad jį galima laikyti neproporcingu, reikėtų konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl to, kad baudos dydis yra netinkamas (2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 125 ir 126 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, C‑123/16 P, EU:C:2018:590, 115 punktas).

138

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrasis Teismas, įgyvendindamas neribotą jurisprudenciją, privalo paisyti tam tikrų pareigų, tarp kurių figūruoja pareiga motyvuoti, jam nustatyta pagal Teisingumo Teismo statuto, kuris, remiantis šio statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, taikomas ir Bendrajam Teismui, 36 straipsnį, ir vienodo požiūrio principas. Įgyvendinant neribotą jurisdikciją ir nustatant įmonėms skirtų baudų dydžius negali būti diskriminuojamos konkurencijos taisyklių pažeidimą dariusios įmonės (2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir Parker-Hannifin, C‑434/13 P, EU:C:2014:2456, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

139

Komisija teigia, kad ketvirtasis pagrindas nepriimtinas, nes juo Teisingumo Teismo prašoma iš esmės peržiūrėti Bendrojo Teismo nustatytą baudą.

140

Šie argumentai grindžiami klaidingu šio pagrindo suvokimu.

141

Iš Pometon argumentų, pateiktų grindžiant šį pagrindą, matyti, kad jais nesiekiama ginčyti baudos, kurią Bendrasis Teismas jai skyrė, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, dydžio dėl priežasčių, siejamų su teisingumo nebuvimu ar jos netinkamumu, o tai, atsižvelgiant į šio sprendimo 137 punkte nurodytą jurisprudenciją, nepatektų į Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo. Šis pagrindas veikiau aiškiai grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą ir neįvykdė pareigos motyvuoti.

142

Atsižvelgiant į šio sprendimo 138 punkte primintą jurisprudenciją, toks apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas ir tuomet, kai, priešingai, nei argumentuoja Komisija, pats Bendrasis Teismas, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, nustatė baudos dydį (šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir Parker-Hannifin, C‑434/13 P, EU:C:2014:2456, 77, 81, 85 ir 86 punktus).

143

Taip pat pridurtina, kad tik tuomet, jeigu Teisingumo Teismas pritartų šiam pagrindui, Pometon jo prašo pačiam įgyvendinti neribotą jurisdikciją. Šiuo aspektu nurodytina, kad Teisingumo Teismas gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą tik pats priimdamas galutinį sprendimą dėl Bendrajame Teisme nagrinėto ginčo (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

144

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ketvirtasis pagrindas priimtinas.

145

Kaip priminta šio sprendimo 138 punkte, naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas privalo laikytis pareigos motyvuoti sprendimus ir vienodo požiūrio principo.

146

Šie reikalavimai Bendrajam Teismui taikomi ir tuomet, kai jis nukrypsta nuo Baudų apskaičiavimo gairėse Komisijos nustatytų orientacinių taisyklių, kurios negali saistyti Sąjungos teismų, bet gali būti naudingos jiems įgyvendinant neribotą jurisdikciją (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, apskaičiuodamas Pometon skirtos baudos dydį, perėmė Komisijos vertinimus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotos kartelyje dalyvavusioms įmonėms skirtos baudos, išskyrus vertinimus, susijusius su Baudų apskaičiavimo gairių 37 punkto taikymu, pagal kurį Komisija dėl konkrečios bylos ypatybių arba būtinybės pasiekti atgrasomąjį baudos poveikį konkrečioje byloje gali nukrypti nuo gairėse išdėstyto bendro metodo.

148

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 376 ir 377 punktuose Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad turėtų atsižvelgti į tris veiksnius, iš dalies sutampančius su tais, į kuriuos atsižvelgė Komisija, ir, anot jo, leidžiančius geriau nustatyti kiekvienai iš dalyvių priskirtino pažeidimo sunkumą. Taigi palyginęs Pometon situaciją su kitų kartelio dalyvių situacija Bendrasis Teismas pirmiausia to sprendimo 378–382 punktuose išnagrinėjo individualią Pometon atsakomybę už dalyvavimą kartelyje, paskui jo 383–387 punktuose – konkretų jos neteisėto elgesio poveikį kainų konkurencijai ir galiausiai 388–390 punktuose – šios įmonės dydį, kurį parodo jos bendra apyvarta.

149

Skundžiamo sprendimo 391 ir 392 punktuose pasvėręs šiuos veiksnius Bendrasis Teismas jo 393 punkte nusprendė, kad Pometon reikia taikyti išimtinį 75 % bazinio baudos dydžio sumažinimą. Šio sumažinimo koeficientas, kaip teigia Pometon, yra toks pats, kokį Komisija sprendime dėl susitarimo pritaikė Winoa.

150

Remiantis Bendrojo Teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių Teisingumo Teismas neturi tikrinti apeliacinio skundo stadijoje, pažymėtina, kad Pometon ir Winoa situacija skyrėsi atsižvelgiant į šio teismo nagrinėtus veiksnius. Iš skundžiamo sprendimo 382–384 ir 390 punktuose pateiktų vertinimų matyti, kad Pometon„apskritai atliko mažesnį vaidmenį kartelyje“ nei Winoa, jos įtaka darant pažeidimą buvo iš esmės mažesnė nei Winoa, o apyvarta nesiekė trečdalio Winoa apyvartos.

151

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas turėjo nurodyti motyvus, dėl kurių, nepaisant šios skirtingos situacijos, tokio paties sumažinimo koeficiento, koks buvo nustatytas Winoa, pritaikymas Pometon atitiko vienodo požiūrio principą.

152

Šie motyvai vis dėlto neišplaukia iš skundžiamo sprendimo. Nors skundžiamo sprendimo 391 ir 392 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad skirtingi sumažinimo koeficientai, kuriuos Komisija taikė įmonėms, sprendimo dėl susitarimo adresatėms, šiuo atveju nebuvo reikšmingi nustatant Pometon taikytiną sumažinimo koeficientą dėl to, kad jie buvo nustatyti taikant apskaičiavimo metodą, nuo kurio buvo nukrypta, vis dėlto jis nenurodė priežasčių, dėl kurių priėjo prie išvados, kad jo pasirinktas 75 % koeficientas atitinka vienodo požiūrio principą.

153

Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

154

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriame Bendrasis Teismas Pometon nustatė 3873375 EUR dydžio baudą, ir rezoliucinės dalies 4 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, o likusią apeliacinio skundo dalį atmesti.

155

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

156

Taip yra šioje byloje, nes Teisingumo Teismas turi visą informaciją, reikalingą sprendimui dėl ieškinio priimti.

157

Vis dėlto reikia patikslinti Teisingumo Teismo kontrolės apimtį. Šiuo klausimu konstatuotina, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 154 punktą, skundžiamas sprendimas buvo panaikintas tiek, kiek jo rezoliucinės dalies 2 punkte Bendrasis Teismas Pometon nustatė 3873375 EUR dydžio baudą. Todėl Teisingumo Teismas turi išnagrinėti ginčą tik tiek, kiek jis susijęs su prašymu sumažinti baudą.

158

Taigi įgyvendinant neribotą jurisdikciją, Teisingumo Teismui suteiktą pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, reikia nuspręsti, kokio dydžio bauda turi būti skirta Pometon (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 87 punktą).

159

Šiuo aspektu primintina, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės pagal Statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį, turi teisę, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, vadinasi, panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 88 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

160

Siekiant nustatyti skirtos baudos dydį, jam pačiam reikia įvertinti bylos aplinkybes ir nagrinėjamo pažeidimo tipą. Atliekant šį vertinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį, kiekvienos įmonės, kuriai skiriama bauda, atveju reikia atsižvelgti į nagrinėjamo pažeidimo sunkumą ir jo trukmę, laikantis pirmiausia motyvavimo, proporcingumo, sankcijų individualizavimo ir vienodo požiūrio principų, o Teisingumo Teismas neprivalo laikytis orientacinių taisyklių, kurias Komisija nustatė Baudų apskaičiavimo gairėse, net jeigu jos gali būti naudingos Sąjungos teismams įgyvendinant neribotą jurisdikciją (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 89 ir 90 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

161

Kad nagrinėjamu atveju galėtų nustatyti Pometon skirtinos baudos dydį, Teisingumo Teismas, pirma, remiasi Komisijos atliktais vertinimais dėl bazinio baudos dydžio nustatymo; atsižvelgiant į Pometon padaryto pažeidimo trukmę ir sunkumą, iki Baudų apskaičiavimo gairių 37 punkto taikymo buvo apskaičiuota 15493500 EUR dydžio bauda. Nepaisant to, kad šis vertinimas nebuvo užginčytas, laikytina, kad, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į Pometon ir kitas kartelio dalyves, būtų netinkama jį keisti.

162

Antra, atsižvelgdamas į visą bylos medžiagą ir į tai, kad šalys nepareiškė konkrečių prieštaravimų, Teisingumo Teismas taip pat remiasi Bendrojo Teismo vertinimais dėl skundžiamo sprendimo 376 punkte išdėstytų veiksnių, į kuriuos atsižvelgta vertinant papildomo sumažinimo koeficientą, ir to sprendimo 378–390 punktuose šiuo aspektu Bendrojo Teismo atliktais lyginamaisiais vertinimais.

163

Viena vertus, iš šių vertinimų matyti, kad, atsižvelgiant į minėtus veiksnius, kaip savo išvados 123, 124 ir 129 punktuose pažymėjo ir generalinis advokatas, Pometon situacija apskritai yra panaši į MTS situaciją, nes abiejų įmonių vaidmuo kartelyje buvo santykinai ribotas, o jų bendra įtaka kartelyje taip pat buvo proporcingai maža, turint omenyje jų konkrečių pardavimų EEE vertę. Vis dėlto jų situacija skiriasi, nes bendra Pometon apyvarta 2006 m. (99890000 EUR) buvo daug didesnė už MTS 2009 m. apyvartą (25082293 EUR), nepamirštant, kad tie metai atitinka paskutinius jų dalyvavimo kartelyje metus.

164

Kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 125 punkte ir kaip tvirtino Pometon, nors nustatant baudos dydį tikrai galima atsižvelgti ir į visą įmonės apyvartą, kuri yra jos dydžio ir ekonominio pajėgumo rodiklis, nors netikslus ir netobulas, ir į apyvartos dalį, gautą iš produktų, dėl kurių padarytas pažeidimas, taigi, rodančią pažeidimo mastą (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 257 punktą ir 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 54 punktą), vis dėlto šiai apyvartai neturi būti teikiama neproporcinga reikšmė, palyginti su kitais vertinimo veiksniais (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 257 punktas).

165

Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 150 punkto, Pometon ir Winoa situacija skiriasi, vertinant pagal visus Bendrojo Teismo nagrinėtus veiksnius.

166

Taigi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, laikytina, kad jos bus teisingai įvertintos, Komisijos apskaičiuotai bazinei baudai pritaikius papildomą 83 % sumažinimą. Todėl Pometon nustatoma 2633895 EUR dydžio bauda.

167

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

168

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal minėto reglamento 138 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Teisingumo Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas arba nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas.

169

Nagrinėjamu atveju, pirma, kadangi apeliaciniame procese dalis Pometon reikalavimų buvo patenkinta, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

170

Antra, kadangi kiekvienos šalies dalis reikalavimų buvo atmesta per procesą Bendrajame Teisme, jos turi padengti savo su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: