–

Deutsche Post AG, atstovaujamos advokato U. Möllenhoff,

–

Hauptzollamt Köln, atstovaujamos W. Liebe, M. Greve-Giesow ir M. Hageroth,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García ir V. Ester Casas,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Albenzio,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér, G. Koós ir R. Kissné Berta,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir F. Clotuche-Duvieusart,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558), 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Deutsche Post AG ir Hauptzollamt Köln (Kelno centrinė muitinės tarnyba, Vokietija; toliau – centrinė muitinės tarnyba) ginčą dėl trečiųjų asmenų asmens duomenų, kuriuos reikia pateikti tam, kad įmonė gautų įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Muitinės kodeksas), 39 straipsnyje, pobūdžio ir apimties.

3

Muitinės kodekso I antraštinėje dalyje yra 2 skyrius „Su muitų teisės aktais susijusios asmenų teisės ir pareigos“, kuriame yra 4 skirsnis „Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas“ (toliau – AEO); šis skirsnis apima 38–41 straipsnius.

4

Šio kodekso 38 straipsnyje numatyta:

„1.   Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs ir 39 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis ekonominės veiklos vykdytojas gali prašyti, kad jam būtų suteiktas [AEO] statusas.

Muitinė, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis, suteikia minėtą statusą ir vykdo naudojimosi juo stebėseną.

2.   [AEO] statusą sudaro šių tipų leidimai:

<…>

5.   Remdamasi [AEO] (muitinės formalumų supaprastinimas) statuso pripažinimu ir įvertinusi, ar įvykdyti muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su konkrečios rūšies supaprastinimu, muitinė leidžia ekonominės veiklos vykdytojui naudotis tuo supaprastinimu. Muitinė iš naujo netikrina tų kriterijų, kurie jau buvo patikrinti suteikiant ekonominės veiklos vykdytojo statusą.

6.   2 dalyje nurodytas [AEO] naudojasi, priklausomai nuo suteikto leidimo tipo, palankesnėmis muitinio tikrinimo sąlygomis nei taikomos kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant rečiau atliekamą fizinį ir dokumentų tikrinimą.

<…>“

5

To paties kodekso 39 straipsnyje numatyta:

„[AEO] statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

<…>“

6

Muitinės kodekso 41 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 39 straipsnyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygas.“

7

Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 I antraštinėje dalyje yra 2 skyrius „Su muitų teisės aktais susijusios asmenų teisės ir pareigos“, kuriame yra 3 skirsnis „Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas“; šis skirsnis apima 24–35 straipsnius.

8

Šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta:

„Jei pareiškėjas nėra fizinis asmuo, laikoma, kad [Muitinės k]odekso 39 straipsnio a punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei per pastaruosius trejus metus nė vienas iš toliau nurodytų asmenų nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, arba nėra duomenų apie to asmens padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su jo ekonomine veikla:

9

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016, p. 1), 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„kadangi elektroninė sistema, būtina taikyti [Muitinės k]odekso nuostatoms, reglamentuojančioms prašymų suteikti [AEO] statusą teikimą ir leidimų, kuriais suteikiamas tas statusas, išdavimą, dar turi būti patobulinta, dabartinės priemonės (popierinės ir elektroninės) turi būti naudojamos ir toliau, kol sistema bus patobulinta.“

10

Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Šiuo reglamentu nustatomos [Muitinės k]odekso 278 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos duomenų mainams ir saugojimui, kol dar neveikia [minėto k]odekso nuostatoms taikyti būtinos elektroninės sistemos.

2.   Duomenų reikalavimai, formatas ir kodai, taikytini šiame reglamente, [2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446, kuriuo papildomas Reglamentas Nr. 952/2013, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Muitinės kodekso nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 1)] ir Įgyvendinimo reglamente [2015/2447], yra nustatyti šio reglamento prieduose.“

11

Deleguotajame reglamente 2016/341 yra 1 skyrius „Bendrosios nuostatos“, kuriame yra 3 skirsnis „Prašymas suteikti [AEO] statusą“; jame esančiame 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Muitinės gali leisti iki [2014 m. balandžio 29 d. Komisijos] Įgyvendinimo sprendimo 2014/255/ES [kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodekso darbo programa (OL L 134, 2014, p. 46)] priede nurodytos [AEO] sistemos patobulinimo datos prašymus ir sprendimus dėl AEO teikti arba apie visus vėlesnius įvykius, kurie gali padaryti poveikį pirminiam prašymui arba sprendimui, informuoti naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šios nuostatos:

<…>“

12

Šio reglamento 6 priede yra dalis „Paaiškinimai“. Šių paaiškinimų 19 punkte, skirtame pareiškėjo vardui ir pavardei, datai ir parašui, be kita ko, nurodyta:

„<…>

Priedų skaičius: pareiškėjas turi pateikti šią bendrąją informaciją:

<…>

<…>“

13

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 2 straipsnyje buvo numatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>“

14

Šios direktyvos 6 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės numato, kad asmens duomenys turi būti:

<…>

2.   Duomenų valdytojo pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies.“

15

Minėtos direktyvos 7 straipsnyje buvo nurodyta:

„Valstybės narės numato, kad asmens duomenis galima tvarkyti tik tuo atveju, jeigu:

<…>

<…>“

16

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1) įsigaliojo 2016 m. gegužės 24 d. Juo nuo 2018 m. gegužės 25 d. panaikinama Direktyva 95/46.

17

Šio reglamento 4 straipsnyje, be kita ko, pateikiamos šios apibrėžtys:

„Šiame reglamente:

<…>“

18

Minėto reglamento 5 straipsnyje „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ numatyta:

„1.   Asmens duomenys turi būti:

<…>

2.   Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).“

19

To paties reglamento 6 straipsnyje „Tvarkymo teisėtumas“ nustatyta:

„1.   Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

<…>

<…>

3.   1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas:

Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde <…>. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti[,] ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. <…> Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.

<…>“

20

Pagrindinėje byloje taikytinos Abgabenordnung (Vokietijos mokesčių kodeksas, toliau – AO) redakcijos 139a straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Federalinė centrinė mokesčių tarnyba kiekvienam apmokestinamajam asmeniui suteikia standartinį ir nuolatinį identifikatorių (identifikacinį numerį), kuriuo asmuo aiškiai identifikuojamas per apmokestinimo procedūras; apmokestinamasis asmuo arba trečiasis asmuo, kuris perduoda apmokestinamojo asmens duomenis mokesčių tarnyboms, turi nurodyti identifikatorių mokesčių tarnyboms skirtuose prašymuose, deklaracijose ar pranešimuose. Identifikatorių sudaro skaitmenų eilė, kuri negali būti sudaryta iš kitų apmokestinamojo asmens duomenų arba būti su jais susieta; paskutinis skaitmuo yra kontrolinis skaitmuo <…>“

21

AO 139b straipsnyje „Identifikacinis numeris“ nurodyta:

„1.   Fiziniam asmeniui galima suteikti tik vieną identifikacinį numerį <…>

2.   Mokesčių tarnybos gali prašyti pateikti identifikacinį numerį ir jį naudoti tik tuomet, kai tai būtina įstatyme numatytoms užduotims vykdyti arba teisės aktu aiškiai leidžiama ar reikalaujama prašyti nurodyti ar naudoti identifikacinį numerį. Kitos valstybės arba privačios tarnybos gali:

<…>“

22

Pagrindinėje byloje taikytinos Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas, toliau – EStG) redakcijos 38 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta:

„(1)   Jei gaunamos pajamos už samdomą darbą, pajamų mokestis atskaitomas iš darbo užmokesčio (iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas mokestis), jei darbo užmokestį moka darbdavys <…>

<…>

(3)   Darbdavys, mokėdamas darbuotojui darbo užmokestį, kaskart turi iš jo atskaityti iš darbo užmokesčio išskaičiuojamą mokestį <…>“

23

EStG 39 straipsnio „Individualūs duomenys, skirti apskaičiuoti iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam mokesčiui“ 1 dalyje nurodyta:

„Atskaitant iš darbo užmokesčio išskaičiuojamą mokestį darbuotojo prašymu nustatomi šie individualūs duomenys: <…>“

24

EStG 39e straipsnyje „Individualių elektroninių duomenų, skirtų apskaičiuoti iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam pajamų mokesčiui, nustatymo procedūra“ nurodyta:

„(1)   Federalinė centrinė mokesčių tarnyba kiekvienam darbuotojui automatiškai nustato mokesčio klasę, o vaikų, į kuriuos atsižvelgiama I–IV mokesčio klasėse, atveju – mokesčių atskaitų už išlaikomus vaikus skaičių kaip iš darbo užmokesčio išskaičiuojamo mokesčio individualius duomenis (39 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio 1 ir 2 punktai) <…> Jei mokesčių tarnyba nustato iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam pajamų mokesčiui apskaičiuoti skirtus duomenis pagal 39 straipsnį, ji praneša apie juos Federalinei centrinei mokesčių tarnybai, kad darbdavys galėtų juos parsisiųsti automatiniu būdu <…>

(2)   Federalinė centrinė mokesčių tarnyba išsaugo iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam pajamų mokesčiui apskaičiuoti skirtus individualius duomenis, kuriuos darbdavys gali parsisiųsti automatiniu būdu, nurodydama identifikacinį numerį, o kiekvieno apmokestinamojo asmens atveju – šiuos duomenis, papildančius [AO] 139b straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis:

<…>

(4)   Pradėdamas tarnybą darbuotojas praneša kiekvienam darbdaviui šią informaciją, kad darbdavys galėtų parsisiųsti iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam pajamų mokesčiui apskaičiuoti skirtus individualius duomenis:

<…>

Darbuotojo tarnybos pradžioje darbdavys iš Federalinės centrinės mokesčių tarnybos nuotoliniu duomenų perdavimo būdu turi parsisiųsti su darbuotoju susijusius iš darbo užmokesčio išskaičiuojamam pajamų mokesčiui apskaičiuoti skirtus individualius elektroninius duomenis ir įtraukti juos į darbuotojo algalapį.“

25

Deutsche Post turėjo įgaliotosios gavėjos, įgaliotosios siuntėjos statusą ir leidimą naudotis bendrąja garantija, dėl kurių turėjo galimybę naudotis supaprastinta Sąjungos muitinės procedūra.

26

Kadangi Muitinės kodeksu buvo pakeistos individualios muitinės leidimų suteikimo sąlygos, 2017 m. balandžio 19 d. raštu Centrinė muitinės tarnyba Deutsche Post paprašė atsakyti į klausimyną, kuriame ji turėjo įvertinti save ir pateikti detalią informaciją apie savo patariamųjų ir stebėtojų tarybų narius, pagrindinius vadovus (generalinius direktorius, padalinių vadovus, apskaitos tarnybų vadovus, už muitinės klausimus atsakingus asmenis ir kt.), už su muitine susijusių klausimų tvarkymą ar nagrinėjimą atsakingus asmenis, ir, be kita ko, nurodyti kiekvieno iš šių fizinių asmenų mokesčių mokėjimo tikslais suteiktą identifikacinį numerį ir jų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktus.

27

Centrinė muitinės tarnyba Deutsche Post nurodė, kad jeigu nebus tinkamai bendradarbiaujama, nebus galima nustatyti, ar tenkinamos Muitinės kodekse numatytos leidimo suteikimo sąlygos, o paaiškėjus, kad jos nebetenkinamos, ji atšauks Deutsche Post suteiktus leidimus.

28

Ieškinyje, kurį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija), Deutsche Post ginčija pareigą Centrinei muitinės tarnybai pateikti atitinkamiems asmenims mokesčių mokėjimo tikslais suteiktus identifikacinius numerius ir jų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktus.

29

Ji teigia, kad jos įmonėje asmenų, kuriems taikomi Centrinės muitinės tarnybos klausimai, buvo labai daug, dalis šių asmenų nesutiko, kad būtų perduoti su jais susiję asmens duomenys, ir kad šis asmenų ratas platesnis už asmenų, numatytų Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ratą. Ji mano, kad jos darbuotojų situacija, kiek tai susiję su pajamų mokesčiu, nesuteikia galimybės įvertinti, ar jai vykdant ekonominę veiklą buvo padaryta reikšmingų arba kartotinių muitų ar mokesčių teisės aktų pažeidimų ar sunkių nusikaltimų. Jos teigimu, mokesčių mokėjimo tikslais suteiktų identifikacinių numerių rinkimas nėra nei būtinas, nei tinkamas siekiant nustatyti jos patikimumą muitų teisės požiūriu, taigi, visų atitinkamų asmenų asmeninės mokestinės padėties tikrinimas neproporcingas siekiant šio tikslo.

30

Centrinė muitinės tarnyba prašo atmesti ieškinį. Iš esmės ji teigia, kad mokesčių mokėjimo tikslais suteiktų identifikacinių numerių perdavimas reikalingas tam, kad būtų galima aiškiai nustatyti atitinkamus asmenis jai pateikus kompetentingai mokesčių tarnybai prašymą suteikti informacijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju informacijos mainai galimi tik tuo atveju, jeigu minėta tarnyba turi informacijos apie sunkius arba kartotinius mokesčių teisės aktų pažeidimus, o į administracinių baudų skyrimo procedūras arba baudžiamuosius procesus, nutrauktus nepriėmus sprendimo, neatsižvelgiama, ir kad į kartotinius minėtų teisės aktų pažeidimus atsižvelgiama, tik jeigu jie neproporcingai dažni, palyginti su pareiškėjo komercinės veiklos pobūdžiu ir apimtimi. Ji mano, kad pateiktuose klausimuose nurodytų asmenų ratas atitinka tai, kas numatyta Sąjungos muitų teisės aktuose.

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sprendimas, kuris bus priimtas pagrindinėje byloje, priklauso nuo Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu ir Reglamentu 2016/679, nes atitinkamiems asmenims mokėjimo tikslais suteikti identifikaciniai numeriai ir jų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktiniai duomenys yra asmens duomenys.

32

Viena vertus, jis kelia klausimą, ar tokių duomenų perdavimas yra teisėtas tvarkymas pagal Įgyvendinimo reglamentą 2015/2447. Kita vertus, jam kyla abejonių dėl to, ar reikia remtis Deutsche Post darbuotojų ir stebėtojų tarybos narių asmens duomenimis, kurie buvo gauti siekiant surinkti pajamų mokestį, išskaičiuojant jį iš darbuotojų atlyginimo.

33

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad minėtų darbuotojų asmens duomenys nėra tiesiogiai susiję su Deutsche Post patikimumo vertinimu pagal muitų teisės nuostatas ir visiškai nesusiję su jos vykdoma ekonomine veikla.

34

Jis kelia klausimą, ar atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir proporcingumo principą muitinės administracija gali prašyti pateikti asmens duomenis, kaip antai atitinkamiems asmenims mokėjimo tikslais suteiktus identifikacinius numerius ir mokesčių tarnybų, kompetentingų apmokestini šiuos asmenis pajamų mokesčiu, kontaktinius duomenis. Jis nurodo, kad stebėtojų tarybos nariai neminimi Deleguotojo reglamento 2016/341 6 priede ir, kaip ir padalinių ir apskaitos tarnybų vadovai, nėra atsakingi už klausimų, susijusių su muitais, nagrinėjimą.

35

Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Įgyvendinimo reglamento 2015/2447] 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą reikia aiškinti taip, kad pagal ją muitinei leidžiama reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų informaciją apie pareiškėjo įmonės stebėtojų tarybos nariams ir jo įmonėje dirbantiems generaliniams direktoriams, padalinių vadovams, apskaitos vadovams, už muitinės klausimus atsakingam asmeniui ir už tokių klausimų tvarkymą ir nagrinėjimą atsakingiems asmenims Federalinės centrinės mokesčių tarnybos mokesčių mokėjimo tikslais suteiktus identifikacinius numerius, skirtus apmokestinti pajamų mokesčiu, ir informaciją apie mokesčių tarnybas, kompetentingas apskaičiuoti pajamų mokestį?“

36

Atsakydamos į pateiktą klausimą, suinteresuotosios šalys, išskyrus Komisiją, remiasi Reglamentu 2016/679, į kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat daro nuorodą.

37

Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės susiklostė 2017 m. balandžio mėn., vadinasi, nagrinėjant pagrindinę bylą taikytina Direktyva 95/46.

38

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniam teismui pareikštas ieškinys dėl pripažinimo (Feststellungsklage), neatmestina, kad, norint priimti sprendimą pagrindinėje byloje, šis reglamentas taikytinas ratione temporis; teismo posėdyje šis aspektas nebuvo patikslintas.

39

Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti atsižvelgiant ir į Direktyvą 95/46, ir į Reglamentą 2016/679.

40

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Direktyva 95/46 ir Reglamentu 2016/679, reikia aiškinti taip, kad muitinė gali iš AEO statusą prašančio suteikti asmens reikalauti, kad šis pateiktų identifikacinius numerius, suteiktus siekiant surinkti pajamų mokestį iš tokio asmens stebėtojų tarybos narių ir darbuotojų, einančių generalinių direktorių, padalinių vadovų, apskaitos tarnybų vadovų, už muitinės klausimus atsakingų asmenų, įskaitant asmenis, atsakingus už tokių klausimų tvarkymą ir nagrinėjimą, ir visų šių asmenų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktinius duomenis.

41

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad jei AEO statusą prašantis suteikti asmuo nėra fizinis asmuo, laikoma, kad Muitinės kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytam kriterijui atitiktis užtikrinta, jei per pastaruosius trejus metus nė vienas iš jame nurodytų asmenų nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų arba nėra duomenų apie to asmens padarytus sunkius nusikaltimus, susijusius su jo ekonomine veikla.

42

Kalbama tik apie pareiškėją, jo bendrovei vadovaujantį ar jos valdymą kontroliuojantį asmenį ir darbuotoją, kuris atsakingas už pareiškėjo muitinės klausimus. Iš šios nuostatos analizės matyti, kad šis sąrašas yra baigtinis.

43

Taigi negalima teigti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą galima aiškinti kaip numatančią fizinius asmenis, kurie nėra pareiškėjo bendrovei vadovaujantys, jos valdymą kontroliuojantys asmenys arba asmenys, kurie tokios bendrovės viduje yra atsakingi už muitinės klausimus. Taigi, ši nuostata neapima juridinio asmens patariamųjų ir stebėtojų tarybų narių, padalinių vadovų (išskyrus tuos, kurie pareiškėjo bendrovėje yra atsakingi už muitinės klausimus), apskaitos tarnybų vadovų ir už muitinės klausimų tvarkymą atsakingų asmenų.

44

Generaliniams direktoriams gali būti keliamas reikalavimas laikytis šioje nuostatoje nurodytų reikalavimų, jeigu jie, kaip yra pagrindinėje byloje, turi būti laikomi pareiškėjo bendrovei vadovaujančiais arba jos valdymą kontroliuojančiais asmenimis.

45

Iš tiesų Deleguotojo reglamento 2016/341 6 priede pateiktų paaiškinimų 19 punkte numatyta, kad suteikti AEO statusą prašantis asmuo prie jo užpildytos prašymo formos prideda priedų, kuriuose pateikia fizinių asmenų, nurodydamas jų vardus ir pavardes ir jo bendrovėje užimamą poziciją, sąrašą, kuris yra ilgesnis už nurodytąjį Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

46

Vis dėlto šiuo klausimu užtenka konstatuoti, kad Deleguotojo reglamento 2016/341 negalima aiškinti taip, kad juo siekiama nukrypti nuo Muitinės kodekso 41 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje numatyta, kad Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 39 straipsnyje nurodytų kriterijų, kurie turi būti išnagrinėti siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti suteiktas AEO statusas, taikymo sąlygas.

47

Taigi Deleguotasis reglamentas 2016/341 negali daryti įtakos Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo sričiai.

48

Be to, aplinkybė, kad pagal šią nuostatą joje nustatytus reikalavimus turi tenkinti pareiškėjo bendrovei vadovaujantis ar jos valdymą kontroliuojantis „asmuo“ ir už pareiškėjo muitinės klausimus atsakingas „darbuotojas“, negali būti aiškinama taip, kad šie reikalavimai keliami tik pareiškėjo bendrovei vadovaujančiam ar jos valdymą kontroliuojančiam asmeniui arba tik už pareiškėjo muitinės klausimus atsakingam asmeniui.

49

Iš tiesų negalima atmesti prielaidos, kad bendrovei gali kartu vadovauti ar jos valdymą kartu kontroliuoti keli fiziniai asmenys ir kad keli kiti fiziniai asmenys gali būti atsakingi už jos muitinės klausimus, be kita ko, remiantis teritoriniu pagrindu.

50

Tai reiškia, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti fiziniai asmenys apima visus asmenis, kurie vadovauja pareiškėjo bendrovei ar kontroliuoja jos valdymą, taip pat visus asmenis, kurie yra atsakingi už pareiškėjo muitinės klausimus.

51

Antra, tam, kad muitinė galėtų pateikti atsakymą dėl prašymo suteikti AEO statusą, pagal šią nuostatą jai turi būti suteikta galimybė gauti duomenis, kuriais remdamasi ji galėtų nustatyti, ar šiame straipsnyje nurodyti fiziniai asmenys nepadarė reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat – sunkių nusikaltimų, susijusių su jų ekonomine veikla.

52

Nagrinėjamu atveju Vokietijos muitinė prašo pateikti mokesčių mokėjimo tikslais fiziniams asmenims, kurie nurodyti šio sprendimo 50 punkte, suteiktus identifikacinius numerius ir šių asmenų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktinius duomenis.

53

Tokiu atveju, jeigu šios muitinės veikla lemia asmens duomenų tvarkymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą arba Reglamento 2016/679 4 straipsnio 2 punktą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų.

54

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal minėtus teisės aktus privataus gyvenimo gerbimas tvarkant tokius asmens duomenis susijęs su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 52 punktą ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Schwarz, C‑291/12, EU:C:2013:670, 26 punktą).

55

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad mokestiniai duomenys yra „asmens duomenys“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio a punktą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Bara ir kt., C‑201/14, EU:C:2015:638, 29 punktą ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Puškár, C‑73/16, EU:C:2017:725, 41 punktą).

56

Mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris jau dėl savo pobūdžio laikytinas mokestiniais duomenimis apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta, taigi tai yra asmens duomenys. Be to, dėl muitinės atliekamo asmeniui, kurio tapatybė tiksliai nustatyta, mokesčių mokėjimo tikslais suteikto identifikacinio numerio susiejimo su informacija, susijusia su tokio asmens atžvilgiu kompetentinga mokesčių tarnyba, tokia informacija taip pat turi būti laikoma asmens duomenimis.

57

Bet koks asmens duomenų tvarkymas turi, viena vertus, atitikti Direktyvos 95/46 6 straipsnyje arba Reglamento 2016/679 5 straipsnyje nurodytus duomenų kokybės principus ir, kita vertus, tenkinti vieną iš duomenų tvarkymo teisėtumo principų, išvardytų šios direktyvos 7 straipsnyje arba šio reglamento 6 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C‑465/00, C‑138/01 ir C‑139/01, EU:C:2003:294, 65 punktą ir 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 71 punktą).

58

Konkrečiau kalbant, pagal Direktyvos 95/46 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktus arba Reglamento 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, be to, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant minėtų tikslų, o pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio c punktą arba minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą tokių duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu jis būtinas, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.

59

Be to, reikia priminti, kad Direktyvos 95/46 6 straipsnyje arba Reglamento 2016/679 5 straipsnyje numatytas sąžiningo asmens duomenų tvarkymo reikalavimas reiškia pareigą informuoti atitinkamus asmenis apie tai, kad muitinės renka tokius duomenis ir vėliau jie bus tvarkomi (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 1 d. Sprendimo Bara ir kt., C‑201/14, EU:C:2015:638, 34 punktą).

60

Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą atvejį, pažymėtina, kad, pirma, informaciją apie fiziniams asmenims suteiktus mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius visų pirma rinko jų darbdavys, siekdamas užtikrinti su pajamų mokesčiu susijusių teisės aktų laikymąsi, konkrečiau – užtikrinti, kad laikosi jam tenkančios pareigos atskaityti pajamų mokestį iš kiekvieno tokio fizinio asmens darbo užmokesčio.

61

Antra, vėliau muitinei rinkti tokius asmens duomenis tam, kad nuspręstų dėl prašymo suteikti AEO statusą, yra būtina pagal teisinę prievolę, kuri jai taikoma pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ir atsižvelgiant į sąlygas, kurias tenkinant pagal šį reglamentą suteikiamas AEO statusas. Šia prasme minėti duomenys renkami, taigi ir tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais.

62

Tas pats pasakytina apie muitinės vykdomą mokesčių tarnybų, kurios yra kompetentingos apskaičiuoti minėtų fizinių asmenų pajamų mokestį, kontaktinių duomenų rinkimą, nes tokio rinkimo tikslas – taip pat suteikti galimybę muitinei pateikti atsakymą dėl prašymo suteikti AEO statusą.

63

Taigi, susiklosčius situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, reikia laikyti, kad muitinės renkami duomenys, t. y. fiziniams asmenims mokesčių mokėjimo tikslais suteikti identifikaciniai numeriai ir mokesčių tarnybų, kurios kompetentingos apskaičiuoti šių asmenų mokėtiną pajamų mokestį, kontaktiniai duomenys, yra, kaip matyti iš šio sprendimo 58 punkto, adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių šie asmens duomenys renkami.

64

Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 66 punkte, tai, kad muitinė ūkio subjektui suteikia AEO statusą, faktiškai prilygsta dalies muitų teisės aktų kontrolės tokiam subjektui delegavimui. Taigi, svarbu yra tai, kad prieš suteikdama šį statusą muitinė galėtų pasiremti informacija dėl tokio statuso prašančio asmens patikimumo, kiek tai susiję su muitų teisės aktų laikymusi, ir dėl Reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų fizinių asmenų patikimumo dėl to, ar jie laikosi su jais susijusių mokesčių taisyklių.

65

Tad vien minėtame straipsnyje nurodytų fiziniams asmenims mokesčių mokėjimo tikslais suteiktų identifikacinių numerių ir tokių asmenų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktinių duomenų rinkimas yra adekvati ir tinkama priemonė, suteikianti muitinei galimybę patikrinti, ar kuris nors iš šių subjektų nepadarė minėtame straipsnyje nurodytų pažeidimų.

66

Be to, taip muitinės renkami duomenys yra tik tokie, kokių reikia siekiant Reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto tikslo, nes kalbama apie ribotus duomenis, kurie savaime muitinei neatskleidžia jautrios informacijos apie subjekto asmeninę padėtį, kaip antai šeiminę padėtį, religinę priklausomybę arba fizinių asmenų, su kuriais tokia informacija susijusi, pajamas.

67

Nors, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, minėtame straipsnyje nurodytiems fiziniams asmenims mokesčių mokėjimo tikslais suteiktų identifikacinių numerių ir šių asmenų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktinių duomenų rinkimas iš principo muitinei gali suteikti galimybę susipažinti su asmens duomenimis, kurie neturi jokios sąsajos su suteikti AEO statusą prašančio asmens ekonomine veikla, reikia konstatuoti, kad minėtame straipsnyje nurodyti mokesčių taisyklių pažeidimai neapsiriboja tik pažeidimais, kurie yra susiję su suteikti AEO statusą prašančio asmens ekonomine veikla.

68

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog pateisinama tai, kad prieš suteikdama tokį statusą pareiškėjui, o tai, kaip matyti iš šio sprendimo 64 punkto, reiškia, kad jam pavedama atlikti pačios muitinės vykdomas funkcijas, muitinė turi patikrinti ne tik tai, ar pareiškėjas laikosi muitų teisės aktų, bet ir tai, ar, atsižvelgiant į fiziniams asmenims, kurie nurodyti Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pavestas funkcijas pareiškėjo bendrovės organizacinėje struktūroje, šie asmenys patys nepadarė reikšmingų ar kartotinių minėtų teisės aktų ar mokesčių taisyklių pažeidimų, nesvarbu, ar šie pažeidimai susiję su minėto pareiškėjo ekonomine veikla, ar ne.

69

Taigi, muitinė gali rinkti fiziniams asmenims, kurių baigtinis sąrašas pateiktas Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, mokesčių mokėjimo tikslais suteiktus identifikacinius numerius ir šių asmenų atžvilgiu kompetentingų mokesčių tarnybų kontaktinius duomenis, tik kiek šie duomenys leidžia muitinei gauti informacijos apie tokių fizinių asmenų padarytus reikšmingus arba kartotinius muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimus arba su šių fizinių asmenų ekonomine veikla susijusius sunkius nusikaltimus.

70

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/2447 24 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Direktyva 95/46 ir Reglamentu 2016/679, turi būti aiškinama taip, kad muitinė gali iš AEO statusą prašančio suteikti asmens reikalauti, kad šis pateiktų mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius, suteiktus siekiant surinkti pajamų mokestį, kiek tai susiję tik su fiziniais asmenimis, kurie vadovauja pareiškėjo bendrovei arba kontroliuoja jos valdymą, ir asmenimis, kurie yra atsakingi už pareiškėjo muitinės klausimus, taip pat visų šių asmenų atžvilgiu atsakingų mokesčių tarnybų kontaktinius duomenis, jeigu tie duomenys leidžia muitinei gauti informacijos apie tokių fizinių asmenų padarytus reikšmingus arba kartotinius muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimus arba sunkius nusikaltimus, susijusius su šių fizinių asmenų ekonomine veikla.

71

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 24 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), turi būti aiškinama taip, kad muitinė gali iš įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą prašančio suteikti asmens reikalauti, kad šis pateiktų mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius, suteiktus siekiant surinkti pajamų mokestį, kiek tai susiję tik su fiziniais asmenimis, kurie vadovauja pareiškėjo bendrovei arba kontroliuoja jos valdymą, ir asmenimis, kurie yra atsakingi už pareiškėjo muitinės klausimus, taip pat visų šių asmenų atžvilgiu atsakingų mokesčių tarnybų kontaktinius duomenis, jeigu šie duomenys leidžia muitinei gauti informacijos apie tokių fizinių asmenų padarytus reikšmingus arba kartotinius muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimus arba sunkius nusikaltimus, susijusius su šių fizinių asmenų ekonomine veikla.