–

Scotch Whisky Association, atstovaujamos advokatų K. H. Reuer ir W. Baars,

–

M. Klotz, atstovaujamo advokato S. J. Mühlberger,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos, E. Leftheriotou, M. Tassopoulou ir E. Chroni,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas, S. Horrenberger ir E. de Moustier,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Varrone,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir C. S. Schillemans,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Eggers, D. Bianchi ir I. Naglis,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008, p. 16) 16 straipsnio a–c punktų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Scotch Whisky Association ir Michael Klotz, viskio platintojo internetu, ginčą dėl ieškinio, pareikšto siekiant sustabdyti pastarojo vykdomą prekybą Vokietijoje pagamintu viskiu „Glen Buchenbach“.

3

Reglamento Nr. 110/2008 2 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Spiritinių gėrimų sektorius yra svarbus [Europos Sąjungos] vartotojams, gamintojams ir žemės ūkio sektoriui. Spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija <...>“

4

Šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškiai apibrėžti spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai.“

5

Minėto reglamento 14 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad spiritiniams gėrimams 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos [(OL L 93, 2006, p. 12), iš dalies pakeistas 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006, p. 1),] netaikomas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos, nurodant, kad spiritinių gėrimų kilmės vieta yra šalies teritorijoje, regione ar vietovėje šioje teritorijoje, jei spiritinio gėrimo tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei.“

6

Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnyje „Geografinių nuorodų apsauga“ numatyta:

„<...> III priede registruotos geografinės nuorodos turi būti apsaugotos nuo:

7

Šio reglamento III priede „Geografinės nuorodos“ nurodyta, kad „Scotch Whisky“ buvo įregistruota kaip geografinė nuoroda, priskirta produktų kategorijai Nr. 2, t. y. „Whisky / Whiskey“ kategorijai, kurios kilmės šalis – Jungtinė Karalystė (Škotija).

8

Scotch Whisky Association yra pagal Škotijos teisę įsteigta organizacija, kurios tikslas – užtikrinti prekybos škotišku viskiu Škotijoje ir užsienyje apsaugą.

9

Michael Klotz internetu prekiauja viskiu „Glen Buchenbach“, kuris gaminamas darykloje Waldhorn Berglene, Buchenbacho slėnyje, Švabijoje (Vokietija).

10

Prie aptariamo viskio butelių pritvirtintoje etiketėje pateiktas stilizuotas medžioklės rago paveiksliukas (vokiečių k. vadinamas „Waldhorn“), taip pat ši informacija: „Waldhornbrennerei“ (darykla Waldhorn), „Glen Buchenbach“, „Swabian Single Malt Whisky“ (viensalyklinis švabiškas viskis), „500 ml“, „40 % vol.“, „Deutsches Erzeugnis“ (Vokietijos produktas) ir „Hergestellt in den Berglen“ (pagaminta Berglene).

11

Scotch Whisky Association kreipėsi į Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija) su ieškiniu, kuriuo siekiama, be kita ko, kad būtų nurodyta nutraukti prekybą šiuo viskiu, kuris nėra škotiškas viskis, pavadinimu „Glen Buchenbach“, nes naudojant šį pavadinimą pažeidžiami Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a–c punktai, kuriais saugomos šio reglamento III priede įregistruotos geografinės nuorodos, tarp kurių yra nuoroda „Scotch Whisky“.

12

Anot Scotch Whisky Association, šiose nuostatose numatyta, kad spiritinio gėrimo įregistruota geografinė nuoroda saugoma ne tik nuo tokios nuorodos naudojimo, bet taip pat nuo visų nuorodų, kuriose daroma užuomina į šios nuorodos geografinę kilmę, naudojimo. Tačiau pavadinimas „Glen“ dėl to, kad jis labai plačiai naudojamas Škotijoje vietoje žodžio „valley“ (slėnis), visų pirma, kaip Škotijos viskių prekių ženklų elementas, tikslinėms visuomenės grupėms kelia asociaciją su Škotija ir „Scotch Whisky“, nepaisant to, kad etiketėje papildomai nurodoma kita konkreti informacija apie nagrinėjamo produkto vokišką kilmę. M. Klotz prašo atmesti šį ieškinį.

13

Landgericht Hamburg (Hamburgo apygardos teismas) nurodo, kad šios bylos baigtis priklauso nuo to, kaip bus aiškinami Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a–c punktai. Todėl jis nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

14

Generaliniam advokatui pateikus išvadą, Scotch Whisky Association raštu – Teisingumo Teismo kanceliarija jį gavo 2018 m. kovo 15 d. – paprašė, kad, remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsniu, būtų atnaujinta žodinė proceso dalis.

15

Grįsdama šį prašymą, Scotch Whisky Association iš esmės teigia, kad argumentai, kuriuos generalinis advokatas nurodė savo išvados 66–68 punktuose ir 107 bei 108 punktuose, pagrįsti nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytomis neišsamiomis ir klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra klaidingi. Scotch Whisky Association norėtų per teismo posėdį atsakyti į tokius argumentus, be to, pataisyti ir papildyti minėtas faktines aplinkybes.

16

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį, išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti pradėti arba atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą, arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės.

17

Šiuo atveju taip nėra. Iš tiesų Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad turi visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti, ir šios bylos nereikia nagrinėti remiantis argumentais, dėl kurių šios šalys ar šie suinteresuotieji asmenys neišsakė nuomonės.

18

Be to, nebuvo teigiama, kad baigus žodinę šio proceso dalį viena iš šalių pagrindinėje byloje arba vienas iš minėtų suinteresuotųjų asmenų pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą.

19

Todėl reikia atmesti Scotch Whisky Association prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį.

20

Nagrinėjamoje byloje abi šalys pagrindinėje byloje kritikuoja nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą formuluotę ir turinį.

21

Pirma, Scotch Whisky Association kaltina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą neteisingai suformulavus prejudicinius klausimus ir savo rašytinėse pastabose siūlo savo performuluotus klausimus.

22

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik ginčą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, atsakingi už sprendimo priėmimą, atsižvelgdami į kiekvienos bylos aplinkybes turi įvertinti prejudicinio klausimo reikalingumą jų sprendimui priimti ir jų Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (2000 m. balandžio 4 d. Sprendimo Darbo, C‑465/98, EU:C:2000:184, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Konkrečiai kalbant, tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti ir suformuluoti tokius klausimus. Šalys pagrindinėje byloje negali pakeisti jų turinio (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Consiglio Nazionale dei Geologi, C‑136/12, EU:C:2013:489, 29 ir 31 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo T-Mobile Czech Republic ir Vodafone Czech Republic, C‑508/14, EU:C:2015:657, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Todėl neturėtų būti patenkintas vienos iš šalių pagrindinėje byloje pateiktas prašymas, kuriuo siekiama, kad pateiktas klausimas būtų performuluotas taip, kaip ji nurodo.

23

Antra, M. Klotz tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinės bylos faktines aplinkybes aprašė sutrumpintai ir neišsamiai, ir pateikia papildomos informacijos.

24

Tačiau reikia priminti, kad, pirma, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai bendradarbiavimo procedūrai, ne Teisingumo Teismas, bet nacionalinis teismas turi nustatyti faktines ginčo aplinkybes ir nuspręsti, kokią įtaką jos turi sprendimui, kurį jo prašoma priimti (2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Costea, C‑110/14, EU:C:2015:538, 13 punktas ir 2016 m. kovo 10 d. Sprendimo Safe Interenvíos, C‑235/14, EU:C:2016:154, 119 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Antra, laikydamasis Sąjungos teismų ir nacionalinių teismų kompetencijos atskyrimo taisyklių Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į faktinį ir teisinį nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą suformuluotų prejudicinių klausimų kontekstą (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 25 d. Sprendimo Ambulanz Glöckner, C‑475/99, EU:C:2001:577, 10 punktą ir 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Kratzer, C‑423/15, EU:C:2016:604, 27 punktą).

25

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip, kad, siekiant nustatyti, ar įregistruota geografinė nuoroda buvo „netiesiog[iai] <...> naudoj[ama] komerciniais tikslais“, reikia, kad ginčijamas elementas būtų naudojamas identiškai kaip ši nuoroda arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašios formos, ar pakanka, kad šis elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda arba su ja susijusia geografine vietove.

26

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad bet kokios idėjų asociacijos su registruota geografine nuoroda ar su ja susijusia geografine vietove pakanka, kad būtų galima konstatuoti šios nuorodos „netiesioginį naudojimą komerciniais tikslais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad, siekiant konstatuoti tokį netiesioginį naudojimą, reikia atsižvelgti į ginčijamo elemento kontekstą, ir, be kita ko, aplinkybę, kad kartu su juo nurodoma informacija apie tikrąją produkto kilmę, todėl šiuo klausimu pateikta informacija leidžia paneigti teiginį, kad tai yra netiesioginis komercinis naudojimas.

27

Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr., be kita ko, 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Piotrowski, C‑367/16, EU:C:2018:27, 40 punktą ir 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo American Express, C‑304/16, EU:C:2018:66, 54 punktą).

28

Pirma, kalbant apie Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkto formuluotę, darytina išvada, kad šia nuostata registruotos geografinės nuorodos saugomos nuo „bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į spiritinius gėrimus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimas komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija“.

29

Kaip pažymėjo ir generalinis advokatas savo išvados 28 punkte, šioje nuostatoje vartojamas terminas „naudojimas“ pagal savo apibrėžtį reiškia, kad ginčijamas žymuo turi būti naudojamas kaip pati saugoma geografinė nuoroda ir tokios formos, kokios ji buvo įregistruota, arba bent jau tokios formos, kurios fonetinė arba vizuali sąsaja su nuoroda būtų tokia artima, kad ginčijamas žymuo būtų akivaizdžiai nuo jos neatskiriamas.

30

Šiuo klausimu jau buvo nuspręsta, kad prekių ženklo, kuriame yra geografinė nuoroda, arba šią nuorodą atitinkančio pavadinimo ir jos vertimo, kurie neatitinka tos nuorodos specifikacijų, naudojimas spiritiniams gėrimams iš principo yra tiesioginis šios geografinės nuorodos naudojimas komerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktą (2011 m. liepos 14 d. Sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C‑4/10 ir C‑27/10, EU:C:2011:484, 55 punktas ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 34 punktas).

31

Todėl atvejai, kurie gali patekti į Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkto taikymo sritį, turi atitikti reikalavimą, kad ginčijamame žymenyje įregistruota geografinė nuoroda būtų naudojama identiška arba fonetiškai ir (arba) vizualiai labai panaši.

32

Vis dėlto pagal šią nuostatą reikalaujama atskirti atvejus, kai naudojimas yra „tiesioginis“, nuo atvejų, kai jis yra „netiesioginis“. Šiuo kausimu, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 30 punkte, priešingai nei „tiesioginio“ naudojimo atveju, kai saugoma geografinė nuoroda yra tiesiogiai pateikiama ant atitinkamo produkto arba jo pakuotės, „netiesioginis“ naudojimas reiškia, kad ši nuoroda yra pateikiama papildomose rinkodaros ar informavimo priemonėse, pavyzdžiui, šio produkto reklamoje arba su juo susijusiuose dokumentuose.

33

Antra, kalbant apie Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punkto kontekstą, reikia konstatuoti, kad šios nuostatos taikymo sritis būtinai turi būti atskirta nuo kitų registruotų geografinių nuorodų apsaugos taisyklių, nustatytų šio straipsnio b–d punktuose, taikymo srities. Minėta nuostata, be kita ko, turi būti atskirta nuo atvejo, patenkančio į minėto straipsnio b punktą, susijusį su „bet koki[u] netinkam[u] naudojim[u], imitavim[u] ar įvaizdžio apie gaminį atkūrim[u]“, t. y. nuo atvejų, kai ginčijamame žymenyje naudojama ne pati geografinė nuoroda, tačiau apie ją vartotojui leidžiama suprasti taip, kad jis gali nustatyti pakankamą ryšį tarp minėto žymens ir registruotos geografinės nuorodos.

34

Taigi, kaip savo išvados 32 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktas taptų neveiksmingas, jeigu šio straipsnio a punktas būtų aiškinamas plačiai, kaip nurodoma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktame pirmajame prejudiciniame klausime, t. y. taip, kad jis būtų taikomas, kai ginčijamas žymuo keltų bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba su ja susijusia geografine vietove.

35

Trečia, reikia pažymėti, kad aiškinimu, pagal kurį, siekiant nustatyti, ar registruota geografinė nuoroda buvo netiesiogiai naudojama komerciniais tikslais, reikia, kad ginčijamas elementas būtų naudojamas tokios formos, kuri fonetiškai ir (arba) vizualiai būtų tapati arba panaši į šią nuorodą, galima geriau užtikrinti visus Reglamentu Nr. 110/2008, visų pirma jo 16 straipsnio a punktu, siekiamus tikslus.

36

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamente Nr. 110/2008 numatyta spiritinių gėrimų geografinių nuorodų įregistravimo sistema siekiama, kaip tai priminta šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, prisidėti prie klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 24 punktas).

37

Be to, Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad minėto reglamento 16 straipsniu geografinėms nuorodoms suteikta apsauga turi būti aiškinama atsižvelgiant į jų įregistravimu siekiamą tikslą, t. y. siekiama, kaip matyti iš šio reglamento 14 konstatuojamosios dalies, sudaryti sąlygas identifikuoti spiritinius gėrimus kaip pagamintus tam tikroje teritorijoje, jei šių spiritinių gėrimų kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina prie šios geografinės kilmės (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Taigi, kaip savo išvados 38 punkte konstatavo generalinis advokatas, Reglamento Nr. 110/2008 nuostatos ir visų pirma 16 straipsnio nuostatos užkerta kelią piktnaudžiavimui saugomomis geografinėmis nuorodomis ir taip ginami ne tik pirkėjų interesai, bet ir interesai gamintojų, kurie įdėjo realių pastangų siekdami užtikrinti ypatybes, kurių tikimasi iš produktų, teisėtai pažymėtų tokiomis nuorodomis (pagal analogiją žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo EUIPO / Instituto dos Vinhos do Douro e do Porto, C‑56/16 P, EU:C:2017:693, 82 punktą ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Comité Interprofessionnel du Vin de Champagne, C‑393/16, EU:C:2017:991, 38 punktą). Todėl pagal šio straipsnio a punktą konkrečiai draudžiama, kad kiti ūkio subjektai komerciniais tikslais naudotų įregistruotą geografinę nuorodą produktams, kuriems tokia registracija netaikoma, visų pirma siekdami neteisėtai gauti naudos iš šios geografinės nuorodos.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, ar įregistruota geografinė nuoroda buvo „netiesiog[iai] naudoj[ama] komerciniais tikslais“, reikia, kad ginčijamas elementas būtų naudojamas arba identiškai kaip ši nuoroda, arba fonetiškai ir (arba) vizualiai panašios formos. Vadinasi, nepakanka, kad šis elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda arba su ja susijusia geografine vietove.

40

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmojo klausimo pirmą dalį, nereikia atsakyti į antrą jo dalį.

41

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip, kad, siekiant nustatyti, ar buvo įregistruotos geografinės nuorodos įvaizdžio atkūrimas, reikia, kad ginčijamas elementas būtų fonetiškai ir (arba) vizualiai panašus į šią nuorodą, ar pakanka, kad šis elementas tikslinėms visuomenės grupėms keltų bet kokią asociaciją su minėta nuoroda arba su ja susijusia geografine vietove.

42

Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad bet kokios asociacijos su įregistruota geografine nuoroda ar su ja susijusia geografine vietove pakanka, kad būtų galima konstatuoti šios nuorodos įvaizdžio atkūrimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad, siekiant pripažinti tokį įvaizdžio atkūrimą, reikia atsižvelgti į ginčijamo elemento kontekstą, ir, be kita ko, aplinkybę, kad kartu su juo nurodoma informacija apie tikrąją produkto kilmę, todėl šiuo klausimu pateikta informacija leidžia paneigti teiginį, kad tai yra įvaizdžio atkūrimas.

43

Siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, pirmiausia reikia priminti, jog pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą geografinės nuorodos saugomos nuo bet kokio įvaizdžio atkūrimo „net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu ši geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kiti panašūs žodžiai“.

44

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąvoka „įvaizdžio atkūrimas“ apima tokį atvejį, kai į produktui pavadinti vartojamą terminą įeina saugomo pavadinimo dalis, todėl vartotojas, susidūręs su šio produkto pavadinimu, gali susieti jį su preke, kuriai taikomas šis pavadinimas (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Taigi, siekdamas nustatyti, ar egzistuoja „įvaizdžio atkūrimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, nacionalinis teismas turi patikrinti ne tik tai, ar į nagrinėjamam gaminiui pavadinti vartojamą terminą įeina geografinės nuorodos dalis, bet ir tai, ar vartotojas, susidūręs su gaminio pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta ši saugoma nuoroda. Taigi, nacionalinis teismas iš esmės turi remtis preziumuojama vartotojo reakcija į atitinkamam gaminiui pavadinti vartojamą terminą, ypač svarbu, kad jis nustatytų ryšį tarp minėto termino ir saugomos geografinės nuorodos (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 22 punktas).

46

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 55 punkte, dalinis saugomos geografinės nuorodos dalies įtraukimas į ginčijamą žymenį nėra būtina sąlyga taikant Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą. Vadinasi, siekdamas nustatyti, ar egzistuoja „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nacionalinis teismas turi nustatyti, ar vartotojas, susidūręs su atitinkamo produkto pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta ši saugoma geografinė nuoroda.

47

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nacionalinis teismas, atlikdamas šį vertinimą, turi atsižvelgti į pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus vidutinio Europos vartotojo suvokimą (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 25 ir 28 punktai).

48

Be to, Teisingumo Teismas jau nusprendė, jog galima pagrįstai pripažinti įvaizdžio apie saugomą pavadinimą atkūrimą atvejais, kai gaminiai yra panašūs, o jų prekybiniai pavadinimai turi fonetinį ir vaizdinį panašumą (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Tačiau, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 58 punkte, ginčijamo pavadinimo fonetinio ir vizualinio panašumo su saugoma geografine nuoroda nustatymas taip pat nėra būtina sąlyga, siekiant nustatyti, ar egzistuoja „įvaizdžio atkūrimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą. Iš tiesų jis yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti nacionalinis teismas, vertindamas, ar vartotojas, susidūręs su atitinkamo produkto pavadinimu, gali įsivaizduoti prekę, kuriai suteikta ši saugoma geografinė nuoroda. Iš to matyti, kad negalima paneigti, jog „įvaizdžio atkūrimą“ galima konstatuoti net ir nesant tokio ryšio.

50

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, be kriterijų, susijusių su daliniu saugomos geografinės nuorodos įtraukimu į ginčijamą pavadinimą ir su šio pavadinimo fonetiniu ir vizualiu ryšiu su šia nuoroda, reikia atsižvelgti į skirtingoms kalboms priklausančių žodžių „konceptualaus artumo“ kriterijų, nes šis artumas, kaip ir kiti minėti kriterijai, gali reikšti, kad, susidūręs su panašiu gaminiu, kuris pavadintas ginčijamu pavadinimu, vartotojas gali įsivaizduoti gaminį, kuriam suteikta saugoma geografinė nuoroda (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

51

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant konstatuoti įvaizdžio atkūrimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, lemiamas kriterijus yra tai, ar vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja gaminį, kuriam suteikta saugoma geografinė nuoroda, o tai turi įvertinti nacionalinis teismas, prireikus atsižvelgdamas į dalinį saugomos geografinės nuorodos įtraukimą į ginčijamą pavadinimą, šio pavadinimo fonetinį ir vizualų ryšį su šia nuoroda arba į minėto pavadinimo ir geografinės nuorodos konceptualų artumą.

52

Vadinasi, pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vidutinis Europos vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu „Glen“ pažymėtu panašiu gaminiu, iškart įsivaizduoja saugomą geografinę nuorodą „Scotch Whisky“, atsižvelgdamas į minėto pavadinimo ir šios nuorodos konceptualų artumą, nors šis pavadinimas fonetiškai ir (arba) vizualiai nesusijęs su saugoma geografine nuoroda ir ši nuoroda nėra minėto pavadinimo dalis.

53

Tačiau vertinant, ar buvo „įvaizdžio atkūrimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, negali būti atsižvelgta į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrajame klausime nurodytą kriterijų, t. y. kad nagrinėjamo žymens ginčijamas elementas tikslinėms visuomenės grupėms turi kelti bet kokią asociaciją su registruota geografine nuoroda arba su ja susijusia geografine vietove, nes jis neleidžia nustatyti pakankamai tiesioginio ir vienareikšmio ryšio tarp šio elemento ir šios nuorodos.

54

Be to, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 63–61 punktuose, jeigu išvadai dėl įvaizdžio atkūrimo pakaktų, kad vartotojui būtų sukelta bet kokia asociacija su saugoma geografine nuoroda, tai reikštų, pirma, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punkto taikymo sritis taptų platesnė ir apimtų paskesnių minėto straipsnio nuostatų, t. y. c ir d punktų, kuriuose kalbama apie atvejus, kai užuomina apie saugomą geografinę nuorodą yra dar neaiškesnė nei „įvaizdžio [apie ją] atkūrimas“, taikymo sritį.

55

Antra, taikant tokį kriterijų minėto reglamento taikymo sritis būtų išplėsta iki neaiškios ribos ir kiltų didelė rizika, be kita ko, ekonominės veiklos vykdytojų teisiniam saugumui. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 110/2008 4 konstatuojamąją dalį Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekia „užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni“, nurodydamas „aiškiai apibrėžt[us,] <...> [be kita ko,] geografinių nuorodų apsaugos, kriterij[us]“. Tačiau pritarti tokiam netiksliam ir plačiam kriterijui, kaip nurodytam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrajame klausime, būtų nesuderinama su šiuo tikslu.

56

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrojo klausimo pirmą dalį reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip, kad, siekdamas nustatyti, ar egzistuoja įregistruotos geografinės nuorodos įvaizdžio atkūrimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vidutinis Europos vartotojas, susidūręs su ginčijamu pavadinimu, iškart įsivaizduoja gaminį, kuriam taikoma saugoma geografinė nuoroda. Atlikdamas šį vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prireikus turi atsižvelgti į minėto pavadinimo ir šios nuorodos konceptualų artumą, kai, pirma, šis pavadinimas fonetiškai ir (arba) vizualiai nesusijęs su saugoma geografine nuoroda ir, antra, ši nuoroda nėra minėto pavadinimo dalis.

57

Dėl antrojo prejudicinio klausimo antros dalies, susijusios su nacionalinio teismo vertinimu, ar egzistuoja įvaizdžio apie gaminį atkūrimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, atsižvelgiant į ginčijamo pavadinimo kontekstą, reikia pažymėti, kad iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad įvaizdžio apie gaminį atkūrimas gali egzistuoti net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad M. Klotz, atsakovas pagrindinėje byloje, teigia, jog pavadinimas „Glen Buchenbach“ yra žodžių junginys, sudarytas iš pagrindinėje byloje nagrinėjamo gėrimo kilmės vietos pavadinimo, t. y. „Berglen“, ir vietos upės pavadinimo, t. y. „Buchenbach“. Tačiau Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą aplinkybė, kad ginčijamas pavadinimas atitinka įmonės ir (arba) vietos, kur produktas buvo pagamintas, pavadinimą, neturi reikšmės (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 42–45 punktus).

59

Be to, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 81 punkte, Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčijamame pavadinime nurodoma pagaminimo vieta, kuri valstybės narės, kurioje jis yra pagamintas, vartotojams yra žinoma, nėra reikšmingas veiksnys vertinant sąvoką „įvaizdžio apie gaminį atkūrimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktą, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą įregistruotos geografinės nuorodos saugomos nuo įvaizdžio apie jas atkūrimo visoje Sąjungos teritorijoje ir kad, turint omenyje būtinybę užtikrinti veiksmingą ir vienodą minėtų geografinių nuorodų apsaugą šioje teritorijoje, tai taikoma visiems vartotojams šioje teritorijoje (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Viiniverla, C‑75/15, EU:C:2016:35, 27 punktas).

60

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrojo klausimo antrą dalį reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, ar egzistuoja įregistruotos geografinės nuorodos įvaizdžio atkūrimas, nereikia atsižvelgti į ginčijamo elemento kontekstą ir visų pirma į tai, kad kartu pateikiamas paaiškinimas dėl tikrosios atitinkamo produkto kilmės.

61

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant nustatyti, ar egzistuoja pagal šią nuostatą draudžiamos „melagingos ar klaidinančios nuorodos“, reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame ginčijamas elementas naudojamas, pirmiausiai tais atvejais, kai pastarajame nurodoma informacija apie tikrąją produkto kilmę.

62

Reikia priminti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą įregistruota geografinė nuoroda saugoma nuo „bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“.

63

Visų pirma reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Europos Komisija, iš šios nuostatos formuluotės nematyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė atsižvelgti į kontekstą, kuriame naudojamas ginčijamas elementas, kad būtų nustatyta, ar egzistuoja „melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes“.

64

Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 92 punkte, žodžių junginyje „melagingos ar klaidinančios nuorodos <...> produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime“ išvardijami įvairūs šaltiniai, kuriuose gali būti pateikiama, kaip įtariama, neteisinga ar klaidinanti nuoroda. Iš to negalima daryti išvados, kad ši nuoroda turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitą informaciją, kuri gali būti pateikta aprašant, pateikiant ar ženklinant atitinkamą produktą.

65

Be to, kaip generalinis advokatas taip pat nurodė savo išvados 96 punkte, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnyje laipsniškai išvardijami draudžiami veiksmai; remiantis šiuo išvardijimu, šio straipsnio c punktas turi būti atskirtas nuo prieš jį einančių a ir b punktų. Nors minėto straipsnio a punkte aptariamas tik saugomos geografinės nuorodos naudojimas, o jo b punkte – tik netinkamas naudojimas, imitavimas ar įvaizdžio atkūrimas, c punkte apsaugos ribos išplečiamos į ją įtraukiant „bet kok[ias] nuorodas“ (t. y. vartotojams pateikiamą informaciją), kurios naudojamos aprašant, pateikiant ar ženklinant atitinkamą produktą ir kurios, nors jos ir nenurodo saugomos geografinės nuorodos, vertinamos kaip „melagingos ar klaidinančios“ produkto sąsajos su šia nuoroda aspektu.

66

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punkte vartojamas žodžių junginys „bet kokios <...> nuorodos“ apima bet kokios formos informaciją, nurodomą aprašant, pateikiant ar ženklinant atitinkamą produktą, visų pirma pateiktą teksto, paveikslėlio ar pakuotės forma, kuri gali informuoti apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes.

67

Antra, pakanka, kad melaginga ar klaidinanti nuoroda būtų viename iš trijų šioje nuostatoje nurodytų šaltinių, t. y. pateikta atitinkamo produkto „aprašyme, pateikime ar ženklinime“, kad būtų galima konstatuoti, kad ji gali „sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

68

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punkte numatyta plati įregistruotų geografinių nuorodų apsauga. Tačiau jeigu melaginga ar klaidinanti nuoroda vis dėlto būtų leidžiama dėl kartu pateikiamos papildomos informacijos, visų pirma apie tikrąją atitinkamo produkto kilmę, ši nuostata taptų neveiksminga.

69

Galiausiai, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 38 punkte, Reglamentu Nr. 110/2008, pirmiausiai jo 16 straipsniu, siekiama įregistruotomis geografinėmis nuorodomis saugoti tiek vartotojų, kurie neturi būti klaidinami pateikiant netinkamas nuorodas, tiek ekonominės veiklos vykdytojų, kurie patiria didesnes išlaidas, siekdami užtikrinti produktų, kuriems teisėtai taikomos saugomos geografinės nuorodos, kokybę, interesus. Iš tiesų šie veiklos vykdytojai turi būti apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos.

70

Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 101 punkte, šie tikslai gali būti nepasiekti, jeigu geografinių nuorodų apsauga galėtų būti netaikoma, jeigu papildoma informacija būtų pateikta greta melagingos ar klaidinančios nuorodos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktą, nes toks aiškinimas reikštų, kad tokia nuoroda gali būti naudojama, jeigu kartu su ja būtų pateikiama tiksli informacija.

71

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 110/2008 16 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, jog, siekiant nustatyti, ar egzistuoja pagal šią nuostatą draudžiamos „melagingos ar klaidinančios nuorodos“, nereikia atsižvelgti į ginčijamo elemento kontekstą.

72

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: