(1)

Europolo 2021 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinime (SOCTA) atkreiptas dėmesys į didėjančią organizuoto nusikalstamumo ir nusikaltėlių infiltracijos grėsmę. Didelių pajamų iš organizuoto nusikalstamumo, kurios kasmet sudaro ne mažiau kaip 139 mlrd. EUR ir kurios vis dažniau plaunamos per lygiagrečią pogrindinę finansų sistemą, prieinamumas kelia didelę grėsmę ekonomikos ir visuomenės sąžiningumui ir kenkia teisinei valstybei bei pagrindinėms teisėms. Remiantis 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatu dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, ta strategija siekiama spręsti organizuoto nusikalstamumo keliamas problemas skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, remiant veiksmingus nusikaltėlių tinklų tyrimus, likviduojant nusikalstamu būdu įgytas pajamas ir užtikrinant, kad teisėsauga ir teisminės institucijos būtų pritaikytos skaitmeniniam amžiui;

(2)

pagrindinis tarpvalstybinių nusikalstamų organizacijų, įskaitant didelės rizikos nusikaltėlių tinklus, motyvas yra finansinė nauda. Todėl, siekiant kovoti su didele organizuoto nusikalstamumo keliama grėsme, svarbu kompetentingoms institucijoms užtikrinti didesni veiklos pajėgumai ir suteiktos būtinos priemonės veiksmingai atsekti ir nustatyti, įšaldyti, konfiskuoti ir valdyti nusikalstamų veikų priemones, nusikalstamu būdu įgytas pajamas ar iš nusikalstamos veiklos gautą turtą;

(3)

nusikalstamos organizacijos paprastai reinvestuoja dalį iš nusikalstamos veiklos gauto pelno, kad susikurtų finansinį pagrindą, leidžiantį joms tęsti tokią veiklą. Be to, nusikalstamos organizacijos dažnai imasi smurto, grasinimų, bauginimo ar korupcijos, siekdamos įgyti įmonių kontrolę, gauti koncesijas, leidimus ar dotacijas ar laimėti konkursus, nusikalstamu būdu įgyti pelno ar pranašumų arba infiltruotis į pagrindines infrastruktūras, pavyzdžiui, logistikos centrus. Todėl tokios organizacijos daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei arba daro įtaką valdžios institucijų sprendimams, keldamos grėsmę teisinei valstybei ir demokratijai. Nusikalstamos organizacijos tapo pasaulinėmis verslo tikslų turinčiomis ekonominės veiklos vykdytojomis. Siekiant sužlugdyti jų veiklą ir užkirsti kelią jų infiltracijai į teisėtą ekonomiką, labai svarbu neleisti nusikaltėliams įgyti pelno nusikalstamu būdu;

(4)

ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai, visų pirma organizuotas nusikalstamumas, dažnai vykdomi pasitelkiant juridinius asmenis, ir į šios direktyvos taikymo sritį įtrauktos nusikalstamos veikos gali būti vykdomos tokių juridinių asmenų interesais arba jų naudai. Todėl nutarimai įšaldyti ir konfiskuoti pagal nacionalinę teisę gali būti priimami ir juridinių asmenų atžvilgiu;

(5)

kad turto susigrąžinimo sistema būtų veiksminga, reikia greitai atsekti ir nustatyti nusikalstamų veikų priemones ir nusikalstamu būdu įgytas pajamas, taip pat turtą, kuris, įtariama, yra nusikalstamos kilmės. Tokios nusikalstamų veikų priemonės, pajamos ar turtas turėtų būti įšaldyti, kad būtų užkirstas kelias jų dingimui, o po to, procese baudžiamosiose bylose priėmus nutarimą konfiskuoti, jie turėtų būti konfiskuoti. Kad turto susigrąžinimo sistema būtų veiksminga, taip pat reikia veiksmingai valdyti įšaldytą ir konfiskuotą turtą, kad būtų išlaikyta to turto vertė valstybei arba restitucijos aukoms įvykdymui;

(6)

dabartinę Sąjungos teisinę sistemą, susijusią su priemonių, pajamų ar turto atsekimu ir nustatymu, įšaldymu, konfiskavimu ir valdymu bei turto susigrąžinimo tarnybomis, sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES (3), Tarybos sprendimas 2007/845/TVR (4) ir Tarybos pamatinis sprendimas 2005/212/TVR (5). Komisija įvertino Direktyvą 2014/42/ES ir Sprendimą 2007/845/TVR ir padarė išvadą, kad pagal dabartinę sistemą nevisiškai pasiektas politikos tikslas kovoti su organizuotu nusikalstamumu išieškant jo pelną;

(7)

dabartinė teisinė sistema turėtų būti atnaujinta, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ir užtikrintas veiksmingas turto susigrąžinimas ir konfiskavimas visoje Sąjungoje. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos būtiniausios taisyklės dėl turto atsekimo ir nustatymo, įšaldymo, konfiskavimo ir valdymo vykstant procesui baudžiamosiose bylose. Šiomis aplinkybėmis procesas baudžiamosiose bylose yra autonominė Sąjungos teisės sąvoka, išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Ši direktyva nedaro poveikio procedūroms, kurias valstybės narės gali naudoti turtui įšaldyti ir konfiskuoti. Būtina stiprinti kompetentingų institucijų gebėjimus atimti iš nusikaltėlių pajamas iš nusikalstamos veiklos. Tuo tikslu turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų gerinamas turto atsekimas ir nustatymas, taip pat įšaldymo pajėgumai, gerinamas įšaldyto ir konfiskuoto turto valdymas iki jo realizavimo po galutinio nutarimo konfiskuoti priėmimo, stiprinamos priemonės, skirtos nusikalstamų veikų priemonėms, nusikalstamu būdu įgytoms pajamoms ir turtui, gautam iš nusikalstamų organizacijų nusikalstamos veiklos, konfiskuoti, ir gerinamas bendras turto susigrąžinimo sistemos veiksmingumas;

(8)

šia direktyva turėtų būti palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas suteikiant kompetentingoms institucijoms reikiamus įgaliojimus ir išteklius, kad jos galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į kitų valstybių narių institucijų prašymus. Nuostatos, kuriomis nustatomos taisyklės dėl ankstyvo atsekimo ir nustatymo, skubių įšaldymo veiksmų arba efektyvaus valdymo, padeda gerinti turto susigrąžinimo tarpvalstybiniu mastu galimybes. Atsižvelgiant į pasaulinį organizuoto nusikalstamumo pobūdį ir jo gebėjimą greitai perkelti nusikalstamu būdu įgytą turtą iš vienos valstybės į kitą, taip pat reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis tarptautinėje teisinėje sistemoje;

(9)

dėl įvairaus nusikalstamų organizacijų, dalyvaujančių įvairioje neteisėtoje veikloje įvairiose rinkose, nusikaltimų pobūdžio ir sisteminio bei į pelną orientuoto jų bendradarbiavimo, norint veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, reikia, kad įšaldymo ir konfiskavimo priemones būtų galima taikyti pelnui, gautam iš visų nusikalstamų veikų, kurias daro organizuotos nusikalstamos grupės. Tokios nusikalstamos veikos apima Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikaltimų sritis. Be SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikaltimų, šios direktyvos taikymo sritis taip pat turėtų apimti visus nusikaltimus, kurių apibrėžtys yra suderintos Sąjungos lygmeniu, įskaitant sukčiavimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams, atsižvelgiant į didėjantį organizuotų nusikalstamų grupių dalyvavimą darant tokius nusikaltimus. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat turėtų būti įtraukti nusikaltimai aplinkai, kurie yra viena iš pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupių veiklos sričių ir kurie dažnai yra susiję su pinigų plovimu arba su atliekomis ir liekanomis, susidariusiomis narkotikų gamybos ir neteisėtos prekybos metu. Padėjimas neteisėtai atvykti ir apsigyventi yra viena iš pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupių veiklos sričių ir paprastai yra susijęs su prekyba žmonėmis. Padėjimo neteisėtai atvykti ir apsigyventi nusikalstama veika turėtų būti aiškinama taip, kaip tai suprantama Tarybos direktyvoje 2002/90/EB (6) ir Tarybos pamatiniame sprendime 2002/946/TVR (7). Pamatiniame sprendime 2002/946/TVR numatyta galimybė kartu su baudžiamosiomis sankcijomis taikyti transporto priemonių, naudotų nusikalstamai veikai daryti, konfiskavimą, ir aiškiai nurodyta, kad jo nuostatos taikomos nedarant poveikio pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams suteikiamai apsaugai, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą pagal tarptautinę teisę;

(10)

siekiant paimti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, gautas iš nusikalstamos veiklos, kuria paprastai užsiima nusikalstamos organizacijos, be dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje nusikalstamos veikos, kaip tai suprantama Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (8) 2 straipsnyje, į šios direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos kitos nusikalstamos veikos, kaip nurodyta Pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 1 straipsnio 1 dalyje ir kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, tiek, kiek jos yra įvykdytos veikiant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Pamatinio sprendimo 2008/841/TVR 1 straipsnio 1 dalyje ir kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje. Valstybės narės visų pirma raginamos užtikrinti, kad į šios direktyvos taikymo sritį būtų įtraukti produktų klastojimo ir piratavimo, neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis, administracinių dokumentų klastojimo ir prekybos jais, žmogžudystės ar sunkaus kūno sužalojimo, neteisėtos prekybos žmogaus organais ir audiniais, žmonių grobimo, neteisėto veiksmų laisvės suvaržymo ar įkaitų ėmimo, organizuoto ar ginkluoto apiplėšimo, reketavimo ir turto prievartavimo, prekybos vogtomis transporto priemonėmis nusikaltimai, mokestiniai nusikaltimai, susiję su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, padegimo, sukčiavimo ir apgaulės, neteisėtos prekybos branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis nusikaltimai ir nusikaltimai, priklausantys Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai. Tačiau šia direktyva valstybės narės neįpareigojamos nustatyti bet kokios nusikalstamos veikos apibrėžties ar toliau ją taikyti;

(11)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, būtina išplėsti šios direktyvos taikymo sritį įtraukiant nusikalstamas veikas, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1226 (9);

(12)

siekiant paimti turtą, kuris gali būti pertvarkytas ir perleistas siekiant nuslėpti jo kilmę, ir siekiant užtikrinti apibrėžčių suderinimą ir aiškumą visoje Sąjungoje, turtas, kuris gali būti įšaldytas ir konfiskuotas, turėtų būti apibrėžtas plačiai. Jis turėtų apimti teisinius dokumentus arba aktus, įskaitant elektroninį ar skaitmeninį formatą, patvirtinančius nuosavybės teisę arba interesą į turtą, kuris turi būti įšaldomas ir konfiskuojamas, įskaitant, pavyzdžiui, finansines priemones, patikos fondus arba dokumentus, dėl kurių gali kilti kreditorių reikalavimų ir kuriuos paprastai turi asmuo, kuriam taikomos atitinkamos procedūros. Šia direktyva nedaromas poveikis esamoms nacionalinėms teisinių dokumentų ar aktų, patvirtinančių nuosavybės teisę arba interesą į turtą, saugojimo procedūroms, kurias taiko nacionalinės kompetentingos institucijos ar viešosios įstaigos, vadovaudamosi nacionaline teise. Turto apibrėžtis turėtų apimti visų formų turtą, įskaitant kriptoturtą;

(13)

siekiant paimti turtą, kuris gali būti pertvarkytas ir perleistas siekiant nuslėpti jo kilmę, ir siekiant užtikrinti apibrėžčių suderinimą ir aiškumą visoje Sąjungoje, turėtų būti nustatyta plati nusikalstamu būdu įgytų pajamų apibrėžtis, kuri apimtų tiesiogines pajamas iš nusikalstamos veiklos ir visą netiesioginę naudą, įskaitant vėlesnį tiesioginių pajamų reinvestavimą ar pertvarkymą, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1805 (10) pateiktų apibrėžčių. Todėl pajamos turėtų apimti bet kokį turtą, įskaitant turtą, kuris buvo visiškai ar iš dalies pertvarkytas ar pakeistas į kitą turtą, ir turtą, kuris buvo sumaišytas su turtu, gautu iš teisėtų šaltinių, neviršijant sumaišytųjų pajamų nustatytos vertės. Jis taip pat turėtų apimti pajamas ar kitą naudą, gautą iš nusikalstamu būdu įgytų pajamų arba iš turto, į kurį arba su kuriuo buvo pertvarkytos, pakeistos ar sumaišytos tokios pajamos;

(14)

turto atsekimas ir nustatymas ankstyvame nusikalstamos veikos tyrimo etape yra labai svarbus, kad būtų galima užtikrinti greitą nusikalstamų veikų priemonių, pajamų ar turto, kuris vėliau galėtų būti konfiskuotas, įskaitant turtą, susijusį su nusikalstama veikla ir esantį kitose jurisdikcijose, nustatymą, taip sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse finansų tyrimams būtų teikiamas pakankamas prioritetas, kad būtų galima kovoti su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, būtina reikalauti, kad kompetentingos institucijos pradėtų turto atsekimą nuo to momento, kai kyla įtarimų dėl nusikalstamos veiklos, kuri gali duoti didelės ekonominės naudos. Nustatydamos, ar ekonominė nauda gali būti didelė, valstybės narės turėtų galėti nustatyti minimalias numatomų pajamų vertės ribas arba leisti kompetentingoms institucijoms įvertinti kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Siekiant suteikti pakankamai lankstumo pradedant finansų tyrimus, valstybės narės turėtų galėti apriboti taikymo sritį nusikalstamų veikų, kurios galėjo būti padarytos veikiant nusikalstamoje organizacijoje, tyrimais. Siekiant užtikrinti veiksmingus finansų tyrimus, valstybės narės turėtų skirti reikiamus finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius;

(15)

siekiant veiksmingai taikyti Sąjungos ribojamąsias priemones, Sąjunga nustatė bendras būtiniausias taisykles dėl nusikalstamo elgesio, kuriuo pažeidžiamos Sąjungos ribojamosios priemonės, apibrėžčių. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas aptikti su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu susijusias nusikalstamas veikas, svarbu, kad nacionalinių kompetentingų institucijų prašymu, grindžiamu požymiais ir pagrįstomis priežastimis manyti, kad buvo įvykdytos tokios nusikalstamos veikos, turto susigrąžinimo tarnybos būtų įgaliotos atsekti ir nustatyti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos tos priemonės, turtą. Tie įgaliojimai neturėtų daryti poveikio pagal nacionalinę teisę nustatytiems procedūriniams reikalavimams ir apsaugos priemonėms, įskaitant baudžiamojo proceso inicijavimo taisykles arba, kai reikia, reikalavimą gauti teismo leidimą;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad veiksmingam turto atsekimui ir nustatymui gali prireikti atsekimo ir nustatymo priemonių, dėl kurių būtinas kitų institucijų įsikišimas, svarbu, kad turto susigrąžinimo tarnybos galėtų prašyti atitinkamų institucijų bendradarbiauti. Tokių prašymų teikimo sąlygoms taikoma nacionalinė teisė. Valstybės narės į savo turto susigrąžinimo tarnybų personalą gali įtraukti teisėsaugos ir teisminių institucijų atstovus arba gali įsteigti turto susigrąžinimo tarnybas tiek teisėsaugos institucijose, tiek teisminėse institucijose;

(17)

dėl tarpvalstybinio organizuotų nusikalstamų grupių naudojamų finansų pobūdžio valstybės narės turėtų greitai keistis informacija, pagal kurią gali būti nustatomos nusikalstamų veikų priemonės ir nusikalstamu būdu įgytos pajamos bei kitas nusikaltėliams priklausantis arba jų kontroliuojamas turtas. Tuo tikslu būtina suteikti turto susigrąžinimo tarnyboms įgaliojimus atsekti ir nustatyti turtą, kuris vėliau gali būti konfiskuotas, užtikrinti, kad jos galėtų aiškiomis sąlygomis gauti prieigą prie būtinos informacijos, ir nustatyti skubaus keitimosi informacija tarpusavyje savo iniciatyva arba gavus prašymą taisykles. Skubiais atvejais, kai kyla turto paslėpimo pavojus, atsakymai į prašymus dėl informacijos turėtų būti pateikti kuo greičiau ir per aštuonias valandas. Reikalavimu, kad turto susigrąžinimo tarnybos atsektų ir nustatytų nusikalstamų veikų priemones, pajamas ar turtą, kurie yra ar galėtų tapti kitos valstybės narės priimto nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti turtą objektu, siekiama palengvinti kitų valstybių narių nutarimų įšaldyti turtą rengimą arba vykdymą, tačiau jis nereiškia pareigos pripažinti tokius nutarimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1805;

(18)

kad galėtų atlikti veiksmingus turto atsekimo tyrimus ir greitai reaguoti į tarpvalstybinius prašymus, turto susigrąžinimo tarnybos turėtų turėti prieigą prie informacijos, būtinos nustatyti turto, kuris yra ar galėtų tapti nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti turtą objektu, buvimą, nuosavybę ar kontrolę. Todėl be prieigos prie banko sąskaitų informacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153 (11) ir prie informacijos apie tikruosius savininkus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 (12), turto susigrąžinimo tarnybos turėtų turėti nedelsiant ir tiesiogiai suteikiamą prieigą prie atitinkamų duomenų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto informacijos, nacionalinių pilietybės ir gyventojų registrų, komercinių duomenų bazių ir motorinių transporto priemonių duomenų bazių. Laikoma, kad prieiga turėtų būti suteikta ir paieška atlikta nedelsiant ir tiesiogiai, kai, inter alia, registrą tvarkančios nacionalinės institucijos kompetentingoms institucijoms operatyviai perduoda informaciją naudodamosi automatizuotu mechanizmu su sąlyga, kad jokia tarpinė institucija negali daryti įtakos prašomiems duomenims arba teiktinai informacijai. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad turto susigrąžinimo tarnybos galėtų, nedelsiant ir tiesiogiai arba pateikusios prašymą, greitai gauti prieigą prie kitos informacijos, kuri gali būti vertinga atitinkamam turtui nustatyti, pavyzdžiui, informacijos apie hipotekas ir paskolas, muitinės duomenų arba informacijos apie elektroninius pervedimus ir sąskaitų likučius, taip pat fiskalinių duomenų, socialinės apsaugos duomenų ir teisėsaugos informacijos. Kalbant apie fiskalinius duomenis, nacionalinius socialinės apsaugos duomenis ir teisėsaugos informaciją, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti suteikti turto susigrąžinimo tarnyboms prieigą prie tokios informacijos pateikus pagrįstus prašymus, ir turėtų galėti suteikti galimybę tokią informaciją turinčioms institucijoms tam tikromis sąlygomis nesuteikti prieigos prie tos informacijos, kad būtų užtikrintas tyrimų vientisumas, kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės pateiktos informacijos konfidencialumas, taip pat prašymų pateikti informaciją proporcingumas teisėtų fizinio ar juridinio asmens interesų atžvilgiu. Prieigai prie informacijos turėtų būti taikomos specialios apsaugos priemonės, kuriomis užkertamas kelias piktnaudžiavimui prieigos teisėmis. Tokiomis apsaugos priemonėmis papildomi reikalavimai saugoti registracijos įrašus apie prieigą ir paieškas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (13) 25 straipsnį. Prieigos prie tokios informacijos suteikimas neužkerta kelio valstybėms narėms nustatyti, kad prieigai taikomos procedūrinės apsaugos priemonės, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, kartu tinkamai atsižvelgiant į poreikį, kad turto susigrąžinimo tarnybos galėtų greitai atsakyti į tarpvalstybinius prašymus. Procesinių apsaugos priemonių įgyvendinimas neturėtų daryti poveikio turto susigrąžinimo tarnybų gebėjimui reaguoti į kitų valstybių narių prašymus, ypač skubių prašymų atveju;

(19)

siekiant užtikrinti informacijos, kuria keičiasi turto susigrąžinimo tarnybos, saugumą, visos turto susigrąžinimo tarnybos turėtų turėti galimybę tiesiogiai naudoti Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (toliau – SIENA), kurią pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (14) valdo Europolas. SIENA arba, kai reikia, išimties tvarka kiti saugūs kanalai turėtų būti naudojama visam turto susigrąžinimo tarnybų komunikavimui pagal šią direktyvą. Išimtiniais atvejais galėtų prireikti naudoti kitą saugų kanalą, pavyzdžiui, kai dėl prašymo pateikti informaciją skubos reikia laikinai naudoti kitą ryšių kanalą arba kai keitimuisi informacija reikalingas trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų dalyvavimas, arba yra objektyvių priežasčių manyti, kad toks dalyvavimas bus reikalingas vėlesniame etape. Nuoroda į SIENA turėtų būti suprantama kaip taikoma ir ją pakeisiančiai sistemai, tuo atveju, jei SIENA būtų pakeista;

(20)

atsižvelgdamos į tai, kaip greitai nusikaltėliai nusikalstamu būdu įgytą turtą persikelia iš vienos jurisdikcijos į kitą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad turto susigrąžinimo tarnybos greitai keistųsi informacija, būtina jų užduotims vykdyti. Išimtiniais atvejais turto susigrąžinimo tarnybos dėl objektyviai pateisinamų priežasčių galėtų atsisakyti pateikti informaciją kitai prašančiajai turto susigrąžinimo tarnybai, jei tai kenktų valstybės narės, kurioje yra prašymą gaunanti turto sugražinimo tarnyba, nacionalinio saugumo interesams, keltų pavojų vykdomiems tyrimams ar kriminalinės žvalgybos operacijoms, keltų realią grėsmę asmens gyvybei ar fizinei neliečiamybei arba būtų akivaizdžiai neproporcinga tikslų, kuriais tos informacijos prašoma, atžvilgiu, arba būtų su jais nesusijusi. Vertindamos, ar laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, turto susigrąžinimo tarnybos turėtų atlikti išsamų patikrinimą, be kita ko, kiek tai susiję su pagarba pagrindinėms teisėms;

(21)

įšaldymo ir konfiskavimo pagal šią direktyvą sąvokos yra savarankiškos sąvokos, kurios neturėtų kliudyti valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą pasitelkiant priemones, kurios pagal nacionalinę teisę būtų laikomos sankcijomis ar kitų rūšių priemonėmis;

(22)

konfiskavimo rezultatas – galutinis turto paėmimas. Tačiau turto išsaugojimas gali būti būtina konfiskavimo sąlyga ir dažnai yra būtinas veiksmingam nutarimo konfiskuoti turtą vykdymui. Turtas išsaugomas jį įšaldžius. Kad būtų užkirstas kelias turto paslėpimui, valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios galėtų apimti turto susigrąžinimo tarnybas, turėtų būti suteikti įgaliojimai nedelsiant imtis veiksmų, pavyzdžiui, priimti nutarimą tokiam turtui apsaugoti, kol bus priimtas nutarimas įšaldyti turtą. Atsižvelgiant į išimtinį tokių veiksmų pobūdį, valstybės narės turėtų apriboti jų laikiną galiojimą;

(23)

kai kompetentingos institucijos negali nedelsiant imtis veiksmų, valstybės narės turėtų leisti tokių veiksmų imtis turto susigrąžinimo tarnyboms. Tokie veiksmai galėtų visų pirma būti būtini, kai turto susigrąžinimo tarnyba, gavusi kitos valstybės narės turto susigrąžinimo tarnybos prašymą, atsekė ir nustatė turtą, kuris galėtų labai greitai dingti, pavyzdžiui, kriptoturtą, ir kai valstybės narės, kurioje yra prašymą gaunanti turto susigražinimo tarnyba, kompetentingos institucijos negali nedelsiant imtis veiksmų, nes toje valstybėje narėje nusikalstamos veikos tyrimas nėra atliekamas. Turto susigrąžinimo tarnybos turėtų turėti galimybę apsaugoti turtą, kol bus galima priimti Europos nutarimą įšaldyti turtą pagal Reglamentą (ES) 2018/1805;

(24)

atsižvelgiant į nutarimų įšaldyti poveikį teisei į turtą, tokios laikinosios priemonės neturėtų būti taikomos ilgiau, nei būtina siekiant išsaugoti turto prieinamumą, kad prireikus vėliau būtų galima jį konfiskuoti. Siekiant tokias laikinąsias priemones taikyti ilgiau, gali būti reikalinga nacionalinio teismo peržiūra, siekiant įsitikinti, ar tikslas užkirsti kelią turto paslėpimui tebėra aktualus;

(25)

įšaldymo priemonėmis neturėtų būti daromas poveikis galimybei viso proceso metu tam tikrą turtą laikyti įrodymais, jei galiausiai jo atžvilgiu būtų įmanoma veiksmingai įvykdyti nutarimą konfiskuoti turtą. Baudžiamajame procese turtas gali būti įšaldytas taip pat tam, kad prireikus vėliau būtų galima atlikti jo restituciją arba užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą;

(26)

be konfiskavimo priemonių, kuriomis valdžios institucijoms sudaromos sąlygos atimti iš nusikaltėlių nusikalstamų veikų priemones arba pajamas, kurių atžvilgiu priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis, būtina sudaryti sąlygas konfiskuoti turtą, kurio vertė yra tokia pati kaip tokių nusikalstamų veikų priemonių ar pajamų, siekiant paimti turtą, kurio vertė yra tokia pati kaip nusikalstamų veikų priemonių ir pajamų vertė, kai tokių priemonių ir pajamų neįmanoma konfiskuoti. Valstybės narės gali atitinkamai pagal nacionalinę teisę savo nuožiūra numatyti, kad tokios pačios vertės turto konfiskavimas yra nusikalstamų veikų priemonių ir pajamų konfiskavimui subsidiari arba alternatyvi priemonė;

(27)

įgyvendinant šią direktyvą turto, kurio vertė atitinka nusikalstamų veikų priemonių vertę, konfiskavimo atžvilgiu atitinkamos nuostatos turėtų būti taikomos tais atvejais, kai atsižvelgiant į konkretaus atvejo ypatingas aplinkybes tokia priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant visų pirma į atitinkamų nusikalstamų veikų priemonių vertę. Valstybės narės taip pat gali atsižvelgti į tai, ar ir kokiu mastu nuteistasis yra atsakingas už tai, kad tapo neįmanoma konfiskuoti nusikalstamų veikų priemones;

(28)

tokia praktika, kai įtariamasis arba kaltinamasis, siekdamas išvengti konfiskavimo, turtą arba pajamas perleidžia apie nusikalstamą veiką žinančiam trečiajam asmeniui, yra įprasta ir plačiai paplitusi. Trečiojo asmens įsigijimas – tai atvejai, kai, pavyzdžiui, trečiasis asmuo iš įtariamojo ar kaltinamojo tiesiogiai ar netiesiogiai, pavyzdžiui, per tarpininką, įgijo turtą, įskaitant atvejus, kai nusikalstama veika yra padaryta jų vardu arba jų naudai, ir kai kaltinamasis neturi turto, kurį galima konfiskuoti. Tokį konfiskavimą turėtų būti galima atlikti bent tais atvejais, kai atitinkami tretieji asmenys žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti konfiskavimo. Tai, ar tretieji asmenys tai žinojo arba turėjo žinoti, turėtų būti vertinama remiantis konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, įskaitant tai, kad perleista neatlygintinai arba už sumą, kuri yra labai neproporcinga rinkos kainai, kad turtas buvo perleistas artimai susijusioms šalims arba kad turtą faktiškai ir toliau kontroliuoja įtariamasis ar kaltinamasis. Perleidimas su įtariamuoju arba kaltinamuoju artimai susijusiems asmenims galėtų apimti perleidimą šeimos nariams arba fiziniams asmenims, turintiems juridinius susitarimus ar bet kokius kitus glaudžius verslo santykius su įtariamuoju ar kaltinamuoju, arba perleidimas juridiniams asmenims, kuriuose įtariamasis arba kaltinamasis arba šeimos narys yra administracinio, valdymo ar priežiūros organo narys. Konfiskavimo iš trečiųjų asmenų taisyklės turėtų būti taikomos ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, nedarant poveikio trečiųjų asmenų teisei būti išklausytiems, įskaitant teisę reikalauti atitinkamo turto nuosavybės. Bet kuriuo atveju, bona fide trečiųjų šalių teisės turėtų būti apsaugotos pagal nacionalinę teisę;

(29)

nusikalstamos organizacijos užsiima labai įvairia nusikalstama veikla. Siekiant veiksmingai kovoti su organizuota nusikalstama veikla, gali būti atvejų, kai po apkaltinamojo nuosprendžio už nusikalstamą veiką, galinčią duoti ekonominės naudos, konfiskuojamas ne tik su konkrečiu nusikaltimu susijęs turtas, įskaitant nusikalstamu būdu įgytas pajamas ar nusikalstamų veikų priemones, bet ir papildomas turtas, kurį teismas pripažįsta gautu iš nusikalstamo elgesio. Tokį išplėstinį konfiskavimą turėtų būti galima taikyti tuomet, kai teismas yra įsitikinęs, jog atitinkamas turtas yra gautas iš nusikalstamo elgesio, netaikant reikalavimo priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl tokio nusikalstamo elgesio. Atitinkamas nusikalstamas elgesys galėtų būti bet kokios rūšies nusikalstama veika. Atskiros nusikalstamos veikos neprivalo būti įrodytos, tačiau teismas privalo būti įsitikinęs, kad atitinkamas turtas yra gautas iš tokio nusikalstamo elgesio. Šiame kontekste teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis galėtų būti priimtas sprendimas dėl išplėstinio konfiskavimo. Tai, kad asmens turtas yra neproporcingas to asmens teisėtoms pajamoms, galėtų būti vienu iš faktų, kuriais grindžiama teismo išvada, kad turtas gautas iš nusikalstamo elgesio. Valstybės narės taip pat galėtų nustatyti reikalavimą dėl tam tikro laikotarpio, kurio metu gali būti laikoma, kad turtas yra gautas iš nusikalstamo elgesio;

(30)

konfiskuoti turėtų būti įmanoma, kai galutinis apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas dėl įtariamojo arba kaltinamojo ligos, pasislėpimo ar mirties. Konfiskuoti taip pat turėtų būti įmanoma tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę atitinkamoms nusikalstamoms veikoms nustatyti senaties terminai yra trumpesni nei 15 metų ir pasibaigė po to, kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Tokiais atvejais konfiskavimas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jei baudžiamasis procesas būtų galėjęs pasibaigti galutinio nuosprendžio už nusikalstamą veiką priėmimu ir nesant tokių aplinkybių, bent jau dėl nusikalstamų veikų, kuriomis gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai gaunama didelė ekonominė nauda, ir tuo atveju, kai teismas yra įsitikinęs, kad konfiskuotinos nusikalstamų veikų priemonės, pajamos arba turtas yra gauti iš nusikalstamos veikos arba tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susiję. Ligos ir pasislėpimo atvejais, valstybėse narėse numatytos galimybės vykdyti procesą in absentia turėtų pakakti siekiant laikytis įpareigojimo užtikrinti tokio konfiskavimo galimybę. Svarbu prisiminti, kad tarptautiniai organai nurodė, kad konfiskavimu be apkaltinamojo nuosprendžio gali būti sprendžiami klausimai, susiję su neteisėtu būdu gautų pajamų konfiskavimo kliūtimis dėl imuniteto ar amnestijos;

(31)

šios direktyvos tikslais liga turėtų būti suprantama kaip įtariamojo ar kaltinamojo negalėjimas ilgesnį laikotarpį dalyvauti baudžiamajame procese, kai dėl to kyla rizika, kad pasibaigs nacionalinėje teisėje nustatyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai, ir tas procesas negalės būti tęsiamas;

(32)

tais atvejais, kai 12–15 straipsniuose nustatytos konfiskavimo priemonės netaikomos dėl nacionalinėje teisėje nustatytų teisinių ar faktinių priežasčių, vis tiek turėtų būti įmanoma konfiskuoti turtą, kuris buvo nustatytas arba, jei pagal nacionalinę teisinę sistemą reikalaujama įšaldyti, įšaldytas atliekant tyrimą dėl nusikalstamos veikos, remiantis požymiais, kad turtas galėjo būti gautas iš nusikalstamo elgesio. Toks turtas turėtų būti konfiskuotas, jei teismas yra įsitikinęs, kad turtas yra gautas iš nusikalstamo elgesio, padaryto veikiant nusikalstamoje organizacijoje, ir jei dėl tokio elgesio galėjo būti tiesiogiai arba netiesiogiai gauta didelė ekonominė nauda. nustatant, ar dėl nusikalstamo elgesio galėjo būti gauta didelė ekonominė nauda, valstybės narės gali atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, įskaitant modus operandi, pavyzdžiui, ar nusikalstamos veikos sąlyga yra tai, kad ji buvo padaryta organizuoto nusikalstamumo kontekste arba ketinant gauti nuolatinį pelną iš nusikalstamų veikų. Valstybės narės turėtų leisti konfiskuoti tokį nepagrįstai įgytą turtą, kai tyrimas, kurio metu turtas buvo nustatytas, yra susijęs su nusikalstama veika, patenkančia į šios direktyvos taikymo sritį, už kurią baudžiama laisvės atėmimu, kurio ilgiausias terminas – bent ketveri metai. Ta sąlyga užtikrinama, kad galimybė konfiskuoti nepagrįstai įgytą turtą atsirastų atliekant nusikalstamų veikų, kurios atitinka tam tikrą sunkumo ribą, tyrimą;

(33)

taikydamos nacionalines taisykles, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, nacionalinės kompetentingos institucijos gali nepriimti nutarimo konfiskuoti nepagrįstai įgytą turtą arba konfiskavimo nevykdyti, kai konkrečiu atveju šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas. Valstybės narės taip pat gali nustatyti reikalavimą dėl tam tikro laikotarpio, kurį galėtų būti laikoma, kad turtas yra gautas iš tokio nusikalstamo elgesio. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos atitinkamos asmens, kuriam taikoma priemonė, procesinės teisės. Bona fide trečiųjų šalių teisės turėtų būti saugomos pagal nacionalinę teisę;

(34)

reikalavimas, kad būtų įrodyta, jog buvo padaryta konkreti nusikalstama veika, neturėtų būti išankstinė sąlyga taikant nepagrįstai įgyto turto konfiskavimą, tačiau teismui turi būti žinoma pakankamai faktų ir aplinkybių, kad jis galėtų būti įsitikinęs, jog atitinkamas turtas gautas iš nusikalstamų veikų. Atitinkamas nusikalstamas elgesys galėtų būti bet kokios rūšies nusikalstama veika, kuri padaryta veikiant nusikalstamoje organizacijoje ir dėl kurios gali būti gaunama daug ekonominės naudos, todėl ji yra sunkaus pobūdžio. Nustatydami, ar turtas turėtų būti konfiskuotas, nacionaliniai teismai turėtų atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, įskaitant turimus įrodymus ir konkrečius faktus, pavyzdžiui, tai, kad turto vertė yra labai neproporcinga teisėtoms asmens pajamoms. Kitas svarbus veiksnys galėtų būti tai, kad nėra tikėtino teisėto turto šaltinio, nes teisėtai įgyto turto kilmę paprastai galima paaiškinti. Taip pat galėtų būti aktualus asmens ryšys su nusikalstamos organizacijos veikla, kaip ir kitos aplinkybės, pavyzdžiui, aplinkybės, kuriomis buvo rastas turtas, arba dalyvavimo nusikalstamoje veikloje požymiai. Vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti leisti konfiskuoti nepagrįstai įgytą turtą, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas, arba kad nutarimas konfiskuoti būtų priimamas atskirai nuo baudžiamojo proceso dėl nusikalstamos veikos;

(35)

šia direktyva valstybėms narėms neužkertamas kelias priimti priemones, leidžiančias nepagrįstai įgytą turtą konfiskuoti dėl kitų nusikaltimų ar aplinkybių. Šios direktyvos dalykas apsiriboja procesais baudžiamosiose bylose, todėl ši direktyva netaikoma konfiskavimo priemonėms civilinėse bylose, kurias valstybės narės galėtų įgyvendinti;

(36)

įšaldytiną ir konfiskuotiną turtą turėtų būti įmanoma atsekti ir nustatyti net ir po to, kai priimamas galutinis apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamą veiką arba pasibaigus procesui, susijusiu su ne apkaltinamuoju nuosprendžiu grindžiamu konfiskavimu. Tai neužkerta kelio valstybėms narėms nustatyti pagrįstus terminus po galutinio apkaltinamojo nuosprendžio arba galutinio sprendimo procese, susijusiame su ne apkaltinamuoju nuosprendžiu grindžiamu konfiskavimu, priėmimo, kuriems pasibaigus nebebūtų galima atsekti ir nustatyti tokį turtą;

(37)

atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veikla gali padaryti didelę žalą aukoms, labai svarbu apsaugoti jų teises, įskaitant teises į žalos atlyginimą ir restituciją. Todėl valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad turto atsekimo, įšaldymo ir konfiskavimo procesuose, įskaitant tarpvalstybinius atvejus, būtų atsižvelgiama į aukų reikalavimus asmeniui, kuriam dėl nusikalstamos veikos taikoma konfiskavimo priemonė, dėl restitucijos ir žalos atlyginimo. Be to, siekiant palengvinti žalos atlyginimą ir turto restituciją aukoms, būtina sudaryti palankesnes sąlygas turto, kuris galėtų tapti tokių reikalavimų objektu, atsekimui, taip pat keitimuisi informacija tarp institucijų, kompetentingų turto atsekimo srityje, ir institucijų, kompetentingų priimti sprendimus dėl aukų reikalavimų arba tokius sprendimus vykdyti;

(38)

pakartotinis konfiskuoto turto panaudojimas socialiniais tikslais yra aiškus ženklas plačiajai visuomenei apie tokių vertybių, kaip teisingumas ir teisėtumas, svarbą, dar kartą patvirtina, kad teisinės valstybės principas yra plačiai įtvirtintas bendruomenėse, kurios patiria daugiau tiesioginio organizuoto nusikalstamumo poveikio, ir didina tų bendruomenių atsparumą nusikaltėlių skverbimuisi į jų socialinę ir ekonominę struktūrą, kaip pastebėta tose valstybėse narėse, kurios jau taiko tokias pakartotinio panaudojimo priemones. Todėl valstybės narės raginamos imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė konfiskuotą turtą naudoti viešojo intereso ar socialiniais tikslais, kad konfiskuotas turtas galėtų likti valstybės turtu, skirtu teisingumo, teisėsaugos, viešųjų paslaugų, socialiniams ar ekonominiams tikslams, arba kad toks konfiskuotas turtas galėtų būti perduotas savivaldybės ar regiono, kuriame jis yra, valdžios institucijoms, kad tos institucijos galėtų jį naudoti tokiais tikslais, įskaitant priskyrimą organizacijoms, atliekančioms socialinio intereso darbą. Konfiskuoto turto naudojimas tokiais tikslais nedaro poveikio valstybių narių biudžetiniam savarankiškumui;

(39)

valstybės narės taip pat turėtų galėti panaudoti konfiskuotą turtą siekiant prisidėti prie mechanizmų, skirtų padėti trečiosioms šalims, nukentėjusioms dėl situacijų, dėl kurių buvo priimtos Sąjungos ribojamosios priemonės, jei padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su ta situacija. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir galėtų pateikti gaires dėl esamų veiksmingiausių procedūrų ir finansinių mechanizmų, skirtų tokioms trečiosioms šalims remti, kad būtų skatinama tuo tikslu naudoti konfiskuotas priemones, pajamas ar turtą;

(40)

valstybės narės raginamos imtis tinkamų priemonių, kad baudžiamajame procese, kurio metu turtas buvo įšaldytas, nuteisti asmenys negalėtų tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti turto, kuris yra realizuojamas pagal nutarimą konfiskuoti turtą. Tokių priemonių taikymas gali apsiriboti tik turtu, kurio vertė didesnė už tam tikrą sumą, ir gali apimti draudimą tam tikrų rūšių subjektams dalyvauti turto pardavime, reikalavimą, kad pirkėjas pateiktų dokumentus arba bet kokių pirkėjo ryšių su nuteistu asmeniu įvertinimą. Valstybės narės gali taikyti tokias priemones ir įšaldyto turto pardavimui;

(41)

siekiant užtikrinti, kad turtas, kuris yra arba galėtų tapti nutarimo įšaldyti arba konfiskuoti turtą objektu, išlaikytų savo ekonominę vertę, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas valdymo priemones. Tos priemonės apima veiksmingą subjektų, pavyzdžiui, įmonių, kurių veiklos tęstinumas turėtų būti išsaugotas, valdymą, kartu imantis būtinų priemonių užtikrinti, kad įtariamasis arba kaltinamasis tiesiogiai ar netiesiogiai negautų naudos iš tokio subjekto vykdomos veiklos, arba, kai tinkama, tokio subjekto kontrolės priežiūros priemones;

(42)

kai tai pateisinama atsižvelgiant į turto pobūdį, įskaitant jo vertę arba tai, kad būtinos specifinės valdymo sąlygos, vertinimas, kaip kuo labiau sumažinti valdymo išlaidas ir išsaugoti turto vertę, turėtų būti atliekamas nutarimo įšaldyti turtą rengimo metu arba, vėliausiai, nepagrįstai nedelsiant po jo įvykdymo. Vertinimo tikslas – kompetentingoms institucijoms pateikti atitinkamus argumentus, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš nutarimo įšaldyti turtą priėmimą ar vykdymą, jo priėmimo ar vykdymo metu arba po jų. Valstybės narės gali numatyti gaires, kaip tokį vertinimą atlikti, atsižvelgiant į su įšaldytinu turtu susijusias aplinkybes ir užtikrinant, kad vertinimas netrukdytų laiku įvykdyti nutarimą įšaldyti turtą;

(43)

tais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad įšaldytas turtas yra greitai gendantis ar greitai nusidėvintis, kad jo išlaikymo išlaidos yra neproporcingos jo numatomai vertei konfiskavimo metu, kad jį yra per sunku administruoti arba kad jį galima lengvai pakeisti, valstybės narės turėtų numatyti galimybę parduoti tokį turtą prieš priimant galutinį nutarimą konfiskuoti. Pagal nacionalinę teisę galėtų būti reikalaujama, kad sprendimą parduoti specifinio pobūdžio turtą prieš tai patvirtintų nacionalinė kompetentinga institucija. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, prieš priimant tokį sprendimą, asmeniui, kuriam taikoma priemonė, išskyrus atvejus, kai toks asmuo slapstosi arba negali būti nustatyta jo buvimo vieta, būtų apie tai pranešta ir, išskyrus skubos atvejus, būtų suteikta galimybė būti išklausytam prieš turto pardavimą. Valstybės narės turėtų numatyti galimybę apskųsti nutarimą dėl išankstinio pardavimo. Valstybės narės turėtų numatyti, kad teismas gali sustabdyti tokio nutarimo vykdymą, pavyzdžiui, kai tai būtina siekiant apsaugoti teisėtus asmens, kuriam taikoma priemonė, interesus, visų pirma tais atvejais, kai kyla pavojus, kad bus padaryta nepataisoma žala. Valstybės narės taip pat gali numatyti galimybę tokiam skundui turėti stabdomąjį poveikį pagal įstatymą. Valstybės narės turėtų galėti pareikalauti, kad turto savininkas arba tikrasis savininkas padengtų įšaldyto turto valdymo išlaidas, pavyzdžiui, kaip alternatyvą nutarimui dėl išankstinio pardavimo, ir priėmus galutinį apkaltinamąjį nuosprendį;

(44)

valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, kurios veiktų kaip turto valdymo tarnybos – specializuotos valdžios institucijos, kurioms būtų pavesta valdyti įšaldytą ir konfiskuotą turtą, siekiant veiksmingai valdyti prieš konfiskavimą įšaldytą turtą ir išsaugoti jo vertę, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl konfiskavimo ir turtas bus realizuotas remiantis tokiu sprendimu. Nedarant poveikio valstybių narių vidaus administracinėms struktūroms, turto valdymo tarnybos turėtų būti vienintelė institucija, valdanti įšaldytą ir konfiskuotą turtą, arba turėtų teikti paramą decentralizuotiems subjektams pagal nacionalines valdymo struktūras ir padėti atitinkamoms valdžios institucijoms planuoti vykdomus veiksmus. Šia direktyva nenustatomas turto valdymo tarnybų teisinis ar institucinis pobūdis ir nedaromas poveikis valstybių narių institucinėms sistemoms;

(45)

šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK) pripažintų principų, kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Šią direktyvą reikėtų įgyvendinti remiantis tomis teisėmis ir principais;

(46)

nutarimai įšaldyti ir konfiskuoti turtą daro didelį poveikį įtariamųjų ir kaltinamųjų teisėms, o tam tikrais atvejais – trečiųjų arba kitų asmenų, kurių atžvilgiu nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, teisėms. Šioje direktyvoje turėtų būti numatytos konkrečios apsaugos priemonės ir teisminės teisių gynimo priemonės, siekiant užtikrinti tokių asmenų pagrindinių teisių apsaugą įgyvendinant šią direktyvą, laikantis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintų Chartijos 47 ir 48 straipsniuose;

(47)

apie įšaldymo, konfiskavimo ir išankstinio pardavimo nutarimus turėtų būti nepagrįstai nedelsiant pranešta asmeniui, kuriam šie nutarimai daro poveikį. Vis dėlto valstybės narės turėtų galėti numatyti, kad kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į tyrimo poreikius, turi teisę atidėti pranešimą asmeniui, kuriam taikoma priemonė, apie nutarimus įšaldyti turtą. Pranešimo apie tokius nutarimus tikslas, be kita ko, yra sudaryti sąlygas asmeniui, kuriam taikoma priemonė, juos apskųsti. Todėl tokiame pranešime paprastai turėtų būti nurodyta atitinkamo nutarimo priežastis ar priežastys. Tais atvejais, kai asmens, kuriam taikoma priemonė, tapatybė ar buvimo vieta nežinomi arba jei pranešant kiekvienam iš asmenų, kuriam taikoma priemonė, būtų užkrauta neproporcinga našta kompetentingai institucijai, turėtų būti galima pranešti viešu pranešimu;

(48)

asmuo, kuriam taikoma priemonė, turėtų turėti veiksmingą galimybę ginčyti įšaldymo, konfiskavimo ir išankstinio pardavimo nutarimus. Nutarimų konfiskuoti turtą atveju, kai yra visi nusikalstamos veikos požymiai, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, kaltinamasis turėtų turėti galimybę, kai įmanoma, būti išklausytas prieš priimant nutarimą. Nutarimų konfiskuoti turtą pagal nuostatas dėl išplėstinio konfiskavimo ir nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo atveju aplinkybės, kurias asmuo, kuriam taikoma priemonė, galėtų ginčyti, teisme ginčydamas nutarimą konfiskuoti, taip pat turėtų apimti konkrečius faktus ir turimus įrodymus, kuriais remiantis atitinkamas turtas laikomas turtu, gautu dėl nusikalstamo elgesio;

(49)

įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės gali numatyti, kad išimtinėmis aplinkybėmis konfiskavimas neturėtų būti skiriamas arba vykdomas, jei tai pagal nacionalinę teisę atitinkamam asmeniui sukeltų nepagrįstai didelių sunkumų, remiantis atitinkamo konkretaus atvejo aplinkybėmis;

(50)

nors valstybės narės privalo užtikrinti, kad asmenys, kurių turtui daro poveikį šioje direktyvoje numatytos priemonės, turėtų teisę turėti advokatą viso įšaldymo ir konfiskavimo proceso metu, ši direktyva nedaro poveikio taisyklėms, taikomoms nemokamos teisinės pagalbos teikimui;

(51)

ši direktyva turėtų būti įgyvendinama nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms 2010/64/ES (15), 2012/13/ES (16), 2012/29/ES (17), 2013/48/ES (18), 2014/60/ES (19), (ES) 2016/343 (20), (ES) 2016/800 (21) ir (ES) 2016/1919 (22);

(52)

itin svarbu, kad, tvarkant duomenis pagal šią direktyvą, pagal Sąjungos teisę būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga. Todėl šios direktyvos nuostatos turėtų būti suderintos su Direktyva (ES) 2016/680. Visų pirma, turėtų būti nurodyta, kad bet kurie asmens duomenys, kuriais keičiasi turto susigrąžinimo tarnybos, turi ir toliau priklausyti tik Reglamento (ES) 2016/794 II priedo B skirsnio 2 punkte išvardytoms duomenų kategorijoms. Asmens duomenų tvarkymui, kurį šios direktyvos tikslais atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos, visų pirma turto susigrąžinimo tarnybos, taikoma Direktyva (ES) 2016/680;

(53)

itin svarbu, kad visais keitimosi informacija pagal šią direktyvą atvejais pagal Sąjungos teisę būtų užtikrinta asmens duomenų apsauga. Tuo tikslu, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, priemonėms, kurių imamasi pagal šią direktyvą, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytos duomenų apsaugos taisyklės. Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais,– laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, visų pirma teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo apribojimų, vientisumo, konfidencialumo ir atskaitomybės principų. Kai aktualu, ypač atsižvelgiant į turto valdymo tarnybų atliekamą asmens duomenų tvarkymą siekiant valdyti turtą, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (23) nustatytos duomenų apsaugos taisyklės;

(54)

kad turto susigrąžinimo sistema būtų veiksminga, reikia suderintų įvairių institucijų, įskaitant nuo teisėsaugos institucijų, įskaitant muitines, mokesčių administratorius ir mokesčių išieškojimo institucijas, tiek, kiek jos yra kompetentingos turto susigrąžinimo srityje, iki turto susigrąžinimo tarnybų, teisminių institucijų ir turto valdymo institucijų, įskaitant turto valdymo tarnybas – pastangų. Siekiant užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos imtųsi koordinuotų veiksmų, būtina nustatyti strategiškesnį požiūrį į turto susigrąžinimą ir skatinti glaudesnį atitinkamų institucijų bendradarbiavimą, taip pat susikurti aiškią turto susigrąžinimo rezultatų apžvalgą. Taip pat būtina užtikrinti glaudesnį ir veiksmingesnį turto susigrąžinimo tarnybų ir turto valdymo tarnybų bei atitinkamų tarnybų kitose valstybėse narėse bendradarbiavimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų priimti ir reguliariai peržiūrėti nacionalinę turto susigrąžinimo strategiją, kuria būtų vadovaujamasi imantis veiksmų, susijusių su finansų tyrimais, atitinkamų nusikaltimo priemonių, pajamų ar turto įšaldymu ir konfiskavimu, valdymu ir galutiniu jų realizavimu. Valstybės narės gali nuspręsti dėl tinkamos tokios strategijos formos ir atsižvelgti į jų konstitucinę sistemą. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti elementai, kurie turi būti įtraukti į tą strategiją, pavyzdžiui, visų su turto susigrąžinimu susijusių kompetentingų institucijų funkcijų ir atsakomybės aprašymas ir jų veiklos koordinavimo bei bendradarbiavimo tvarka, nenustatant konkrečios informacijos, kuri turi būti įtraukta į tą strategiją, rūšies. Be to, valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų suteikti būtinų išteklių, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis. Kompetentingos institucijos turėtų būti suprantamos kaip valdžios institucijos, kurioms pavesta pagal nacionalines sistemas vykdyti šioje direktyvoje nurodytas užduotis;

(55)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad turto valdymo tarnybos ir, kai tinkama, turto susigrąžinimo tarnybos bei kitos kompetentingos institucijos, atliekančios užduotis pagal šią direktyvą, galėtų greitai gauti informaciją, būtiną veiksmingam įšaldyto ir konfiskuoto turto valdymui užtikrinti. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įdiegti vieną ar daugiau veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, sukurti pagal šią direktyvą įšaldyto ir konfiskuoto turto registrus;

(56)

siekiant įvertinti turto susigrąžinimo, turto valdymo ir konfiskavimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, būtina rinkti ir skelbti palyginamus būtiniausius atitinkamus statistinius duomenis apie turto įšaldymą, valdymą ir konfiskavimą;

(57)

siekiant padėti Komisijai, kiek tai susiję su šios direktyvos įgyvendinimu, ir sudaryti palankesnes sąlygas turto susigrąžinimo tarnybų ir turto valdymo tarnybų bendradarbiavimui, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, turėtų būti sukurtas bendradarbiavimo dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo tinklas. Tą tinklą turėtų sudaryti turto susigrąžinimo tarnybų ir turto valdymo tarnybų atstovai, o jai pirmininkauti turėtų Komisija ir, kai tinkama, Europolas. Komisija galėtų pakviesti Eurojusto, Europos prokuratūros ir, kai tikslinga, Kovos su pinigų plovimu institucijos atstovus dalyvauti to tinklo posėdžiuose;

(58)

organizuotos nusikalstamos grupės veikia nepaisydamos sienų ir vis dažniau įgyja turto ne tose valstybėse narėse, kuriose yra įsikūrusios, taip pat trečiosiose šalyse. Atsižvelgiant į tarptautinį organizuoto nusikalstamumo aspektą, tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant susigrąžinti pelną ir konfiskuoti finansinį turtą, kuris leidžia nusikaltėliams veikti. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiek turto susigrąžinimo, tiek turto valdymo tarnybos kuo didesniu mastu bendradarbiautų su savo partneriais trečiosiose šalyse, siekdamos atsekti, nustatyti ir valdyti priemones, pajamas arba turtą, kurie, vykstant procesui baudžiamosiose bylose, yra arba galėtų tapti nutarimo įšaldyti ar konfiskuoti turtą objektu. Svarbu, kad valstybės narės naudotųsi esamomis bendradarbiavimo sistemomis ir yra skatinamos plėtoti ar koreguoti esamus dvišalius susitarimus, prisijungti prie esamų daugiašalių konvencijų arba, kai nėra jokių kitų priemonių, sudaryti naujus dvišalius susitarimus. Priemonėms, kurių imamasi tuo atžvilgiu, taikomos Direktyvoje (ES) 2016/680 ir, kai aktualu, Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos duomenų apsaugos taisyklės;

(59)

turto susigrąžinimo tarnybos ir turto valdymo tarnybos taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos įstaigomis ir agentūromis, įskaitant Europolą, Eurojustą ir Europos prokuratūrą, pagal jų atitinkamus įgaliojimus ir pagal taikytiną teisinę sistemą, jei tai būtina siekiant atsekti ir nustatyti turtą atliekant Europolo ir Eurojusto remiamus tarpvalstybinius tyrimus arba Europos prokuratūros atliekamus tyrimus. Valstybės narės, laikydamosi savo atitinkamų pareigų pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (24), turėtų užtikrinti, kad jų turto susigrąžinimo tarnybos vykdytų atitinkamas Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytas pareigas;

(60)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro supratimo ir minimalių standartų, susijusių su turto atsekimu ir nustatymu, įšaldymu, konfiskavimu ir valdymu, šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos būtiniausios atitinkamų priemonių ir susijusių apsaugos priemonių taisyklės. Būtiniausių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms suteikti platesnius įgaliojimus turto susigrąžinimo tarnyboms ar turto valdymo tarnyboms, numatyti išsamesnes turto įšaldymo ir konfiskavimo taisykles arba nustatyti papildomas apsaugos priemones pagal nacionalinę teisę, jei tokios nacionalinės priemonės ir nuostatos netrukdo siekti šios direktyvos tikslo;

(61)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. palengvinti turto konfiskavimą procesuose baudžiamosiose bylose, valstybės narės negali deramai pasiekti, o jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(62)

šioje direktyvoje numatytas išsamus taisyklių rinkinys, kuris iš dalies sutaptų su jau galiojančiais teisės aktais, todėl ji turėtų pakeisti Tarybos bendruosius veiksmus 98/699/TVR (25), Tarybos pamatinį sprendimą 2001/500/TVR (26), Pamatinį sprendimą 2005/212/TVR, Sprendimą 2007/845/TVR ir Direktyvą 2014/42/ES valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu;

(63)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma;

(64)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį bei nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(65)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (27) 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis 2022 m. liepos 19 d. pateikė nuomonę (28),