30.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1618

2018 m. liepos 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 nuostatos dėl depozitoriumų saugojimo pareigų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (1), ypač į jos 21 straipsnio 17 dalį,

kadangi:

(1)

dėl skirtingų nacionalinių vertybinių popierių ir nemokumo teisės aktų, nesuderintų Sąjungos lygmeniu, skiriasi finansinių priemonių, kurias tretieji asmenys saugo alternatyvaus investavimo fondų (AIF) klientų vardu, apsaugos nuo nemokumo rizikos lygis. Siekiant užtikrinti tvirtą klientų turto apsaugą, kaip numatyta pagal Direktyvą 2011/61/ES, kartu priimant griežtesnius nacionalinės teisės reikalavimus, susijusius su toms nesuderintoms sritims, būtina paaiškinti Direktyvoje 2011/61/ES nustatytas prievoles, susijusias su turto saugojimu;

(2)

šiuo metu kompetentingos institucijos ir sektoriaus atstovai skirtingai taiko Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 231/2013 (2) nustatytus turto atskyrimo reikalavimus. Nors pirmojo saugojimo grandinės lygmens depozitoriumai yra įpareigoti atidaryti atskirą sąskaitą kiekvieno AIF kliento finansinėms priemonėms, būtina paaiškinti, kad, jeigu saugojimo funkcija perduodama trečiajam asmeniui, pastarasis turėtų turėti galimybę saugoti vieno depozitoriumo klientų turtą, įskaitant AIF ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) turtą, bendrojoje sąskaitoje. Į šią bendrąją sąskaitą niekada neturėtų būti įtrauktas depozitoriumo nuosavas turtas ir trečiojo asmens nuosavas turtas, taip pat kitiems trečiojo asmens klientams priklausantis turtas. Tais atvejais, kai saugojimo funkcija dar kartą perduodama, antrinis saugotojas atitinkamai turėtų turėti galimybę saugoti perduodančiojo saugotojo klientų turtą bendrojoje sąskaitoje. Į šią bendrąją sąskaitą niekada neturėtų būti įtrauktas antrinio saugotojo nuosavas turtas ir perduodančiojo saugotojo nuosavas turtas, taip pat kitiems antrinio saugotojo klientams priklausantis turtas. Tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą rinkos veiksmingumo ir investuotojų apsaugos pusiausvyrą;

(3)

siekiant kuo labiau sumažinti trečiųjų asmenų, kuriems perduota vykdyti saugojimo funkcija, bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose saugomo turto praradimo riziką, AIF kliento depozitoriumo ir trečiojo asmens finansinių vertybinių popierių sąskaitų ir duomenų, arba, jeigu saugojimo funkcija perduota kitam saugojimo grandinės saugotojui, trečiųjų asmenų finansinių vertybinių popierių sąskaitų ir duomenų suderinimo dažnumu turėtų būti užtikrinta, kad depozitoriumui būtų laiku perduota susijusi informacija. Be to, to suderinimo dažnumas turėtų priklausyti nuo bet kokių pokyčių toje bendrojoje sąskaitoje, įskaitant sandorius, susijusius su kitiems depozitoriumo klientams priklausančiu turtu, laikomu toje pačioje bendrojoje sąskaitoje kaip ir AIF turtas;

(4)

depozitoriumas turėtų galėti toliau veiksmingai vykdyti savo pareigas, kai jo AIF klientams priklausančio turto saugojimas perduodamas trečiajam asmeniui. Todėl būtina reikalauti, kad depozitoriumas į finansinių priemonių sąskaitą, atidarytą jo AIF kliento vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu, įtrauktų įrašą, iš kurio būtų matyti, kad trečiojo asmens saugomas turtas priklauso tam konkrečiam AIF;

(5)

siekiant sustiprinti depozitoriumų padėtį trečiųjų asmenų, kuriems perduodamas turto saugojimas, atžvilgiu, tokie ryšiai turėtų būti užfiksuoti rašytine perdavimo sutartimi. Ta sutartimi depozitoriumui turėtų būti leista imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad saugomas turtas būtų tinkamai apsaugotas ir kad trečiasis asmuo visuomet laikytųsi perdavimo sutarties ir Direktyvos 2011/61/ES bei Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 reikalavimų. Be to, depozitoriumas ir trečiasis asmuo turėtų formaliai susitarti, ar trečiajai šaliai leidžiama toliau perduoti saugojimo funkcijas. Tuo atveju perduodančiojo trečiojo asmens ir trečiojo asmens, kuriam toliau perduotos saugojimo funkcijos, susitarimo arba sutarties teisės ir prievolės turėtų būti lygiavertės depozitoriumo ir perduodančiojo trečiojo asmens teisėms ir prievolėms;

(6)

siekiant sudaryti sąlygas depozitoriumui vykdyti savo funkcijas, būtina stiprinti depozitoriumų vykdomą trečiųjų asmenų priežiūrą, neatsižvelgiant į tai, ar pastarieji įsikūrę Sąjungoje, ar už jos ribų. Reikėtų reikalauti, kad depozitoriumai patikrintų, ar AIF finansinės priemonės yra teisingai įtrauktos į trečiojo asmens apskaitos knygas, ir kad saugomi duomenys būtų pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti saugomo turto pobūdį, vietą ir nuosavybę. Siekiant padėti depozitoriumams veiksmingai vykdyti pareigas, tretieji asmenys turėtų pateikti jiems pranešimą dėl bet kokio pakeitimo, turinčio įtakos depozitoriumų AIF klientų saugomam turtui;

(7)

kiek tai susiję su depozitoriumų prievolėmis imtis atsargumo ir apdairumo priemonių perduodant saugojimo funkcijas, prieš perduodamas šią funkciją ne Sąjungoje esančiam trečiajam asmeniui, depozitoriumas turėtų gauti nepriklausomą teisinę nuomonę dėl trečiosios šalies, kurioje tas trečiasis asmuo yra įsikūręs, nemokumo teisės vertinimo, įskaitant toje jurisdikcijoje esančių atskirtų finansinių priemonių sąskaitų apsaugos lygio įvertinimą. Tokia nuomonė dėl kiekvienos jurisdikcijos, pateikiama atitinkamo sektoriaus federacijų arba teisininkų kontorų keliems depozitoriumams, turėtų būti priimtina. Be to, depozitoriumas turėtų užtikrinti, kad ne Sąjungoje esantis trečiasis asmuo jam praneštų apie bet kokį aplinkybių ar tos trečiosios šalies nemokumo įstatymo pasikeitimą, kuris gali turėti įtakos depozitoriumo AIF klientų turto būklei;

(8)	siekiant sudaryti sąlygas depozitoriumams prisitaikyti prie naujų šio reglamento reikalavimų, šio reglamento taikymo pradžios datą reikėtų atidėti aštuoniolikai mėnesių po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (3) nuomonę;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupės nuomonę;

(11)	todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013 iš dalies keičiamas taip:

89 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	reikiamu dažnumu būtų atliekamas depozitoriumo ir trečiojo asmens, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, vidaus sąskaitų ir duomenų suderinimas.“;

ii)

pridedama ši antra pastraipa:

„Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c punktu, suderinimų dažnumas nustatomas remiantis šiais veiksniais:

a)	įprasta AIF prekybos veikla;

b)	bet kuriuo sandoriu, nepriskiriamu įprastai prekybos veiklai;

c)	bet kuriuo sandoriu, vykdomu kito kliento, kurio turtą trečiasis asmuo saugo toje pačioje finansinių priemonių sąskaitoje kaip ir AIF turtą, vardu.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei depozitoriumas savo saugojimo funkcijas perdavė trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, jam ir toliau taikomi šio straipsnio 1 dalies a–e punktų reikalavimai. Jis taip pat užtikrina, kad trečiasis asmuo laikytųsi 1 dalies b–g punktų reikalavimų ir 99 straipsnyje nustatytų atskyrimo prievolių.“;

98 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Sutartyje, pagal kurią depozitoriumas paskiria trečiąjį asmenį to depozitoriumo AIF klientų turtui saugoti, turi būti bent šios nuostatos:

depozitoriumo teisės į informaciją, tikrinimą ir prieigą prie atitinkamų turtą saugančio trečiojo asmens duomenų ir sąskaitų garantija, kad depozitoriumas galėtų vykdyti priežiūros ir išsamaus patikrinimo prievoles, visų pirma leisti depozitoriumui:

i)	identifikuoti visus saugojimo grandinės subjektus;

ii)

patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekis atitiktų trečiojo asmens to AIF vardu saugomų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į trečiojo asmens apskaitos knygose atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

iii)

patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, užregistruotų ir laikomų finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje emitento centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD) arba jo agento savo klientų vardu veikiančio trečiojo asmens vardu, kiekis atitiktų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose kiekvieno jo AIF kliento vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

b)	išsami informacija apie vieno trečiojo asmens ir kito trečiojo asmens tarpusavyje sutartas lygiavertes teises ir prievoles saugojimo funkcijų tolesnio perdavimo atveju.“;

99 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kai saugojimo funkcijos visiškai arba iš dalies perduodamos trečiajam asmeniui, depozitoriumas užtikrina, kad trečiasis asmuo, kuriam saugojimo funkcijos perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, laikytųsi atskyrimo prievolės, nustatytos tos direktyvos 21 straipsnio 11 dalies d punkto iii papunktyje, užtikrindamas ir tikrindamas, ar trečiasis asmuo:

teisingai registruoja visas nustatytas finansines priemones finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje trečiojo asmens apskaitos knygose, kad galėtų saugoti depozitoriumo klientų finansines priemones, į kurią neįtraukiamos depozitoriumo ir trečiojo asmens bei kitų trečiojo asmens klientų nuosavos finansinės priemonės, kad depozitoriumas galėtų suderinti nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose atidarytas sąskaitas kiekvieno savo AIF kliento vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu, kiekį;

b)	saugo visus įrašus ir turi finansinių priemonių sąskaitas, kurie yra būtini, kad depozitoriumas bet kuriuo metu nedelsdamas galėtų atskirti depozitoriumo klientų turtą nuo trečiojo asmens nuosavo turto, kitų trečiojo asmens klientų turto ir depozitoriumo savo sąskaita saugomo turto;

c)	įrašus ir finansinių priemonių sąskaitas tvarko taip, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir visų pirma jų atitiktis saugomam depozitoriumo AIF klientų turtui ir kad jais remdamasis depozitoriumas bet kada galėtų nustatyti tikslų to turto pobūdį, buvimo vietą ir nuosavybės statusą;

d)	reguliariai arba bet kuriuo atveju, kai pasikeičia aplinkybės, teikia depozitoriumui pranešimą apie depozitoriumo AIF klientų turto duomenis;

e)	reikiamu dažnumu atlieka savo ir trečiojo asmens, kuriam perdavė saugojimo funkcijas pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, finansinių priemonių sąskaitų ir vidaus duomenų suderinimą. Suderinimo dažnumas nustatomas pagal 89 straipsnio 1 dalį;

imasi tinkamų organizacinių priemonių, kad kuo labiau sumažintų finansinių priemonių ar su tomis finansinėmis priemonėmis susijusių teisių praradimo arba vertės sumažėjimo riziką dėl netinkamo finansinių priemonių panaudojimo, sukčiavimo, blogo administravimo, netinkamo duomenų saugojimo arba aplaidumo;

kai trečiasis asmuo yra Direktyvos 2006/73/EB 18 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytas subjektas, kuriam taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, kurie turi tokį pat poveikį kaip Sąjungos teisė, o jų vykdymas veiksmingai užtikrinamas, depozitoriumas imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad AIF pinigai būtų laikomi sąskaitoje ar sąskaitose pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7 dalį.“;

įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Kai depozitoriumas perduoda savo saugojimo funkcijas trečiojoje šalyje esančiam trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, be šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, depozitoriumas užtikrina, kad:

depozitoriumas iš nepriklausomo fizinio ar juridinio asmens gautų teisinę konsultaciją, kuria patvirtinama, kad taikomoje nemokumo teisėje pripažįstama:

i)	depozitoriumo klientų turto atskyrimas nuo trečiojo asmens nuosavo turto, nuo kitų trečiojo asmens klientų turto ir nuo trečiojo asmens depozitoriumo savo sąskaita saugomo turto;

ii)	nemokumo atveju depozitoriumo AIF klientų turtas nėra trečiojo asmens turto dalis;

iii)	depozitoriumo AIF klientų turto negalima paskirstyti trečiojo asmens, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, kreditoriams, taip pat jo realizuoti pastarųjų naudai;

trečiasis asmuo imasi šių veiksmų:

i)	užtikrina, kad būtų laikomasi a punkte nustatytų sąlygų sudarant funkcijų perdavimo susitarimą su depozitoriumu ir nuolatos visą perdavimo laikotarpį;

ii)	nedelsdamas informuoja depozitoriumą, kai nebevykdoma kuri nors iš i papunktyje nurodytų sąlygų;

iii)	informuoja depozitoriumą apie taikomos nemokumo teisės ir jos faktinio taikymo pasikeitimus.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kai trečiasis asmuo, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, nusprendžia perduoti visas savo saugojimo funkcijas ar jų dalį kitam trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalies trečią pastraipą, 1, 2 ir 2a dalys taikomos mutatis mutandis.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(2) 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL L 83, 2013 3 22, p. 1).

(3) ESMA nuomonė, 2017 7 20, 34 45 277.

30.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1619

2018 m. liepos 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/438 nuostatos dėl depozitoriumų saugojimo pareigų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (1), ypač į jos 26b straipsnį,

kadangi:

(1)

dėl skirtingų nacionalinių vertybinių popierių ir nemokumo teisės aktų, nesuderintų Sąjungos lygmeniu, skiriasi finansinių priemonių, kurios saugomos kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) klientų vardu, apsaugos nuo nemokumo rizikos lygis. Siekiant užtikrinti tvirtą klientų turto apsaugą, kaip numatyta pagal Direktyvą 2009/65/EB, kartu priimant griežtesnius nacionalinės teisės reikalavimus, susijusius su toms nesuderintoms sritims, būtina paaiškinti Direktyvoje 2009/65/EB nustatytas prievoles, susijusias su turto saugojimu;

(2)

šiuo metu kompetentingos institucijos ir sektoriaus atstovai skirtingai taiko Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438 (2) nustatytus turto atskyrimo reikalavimus. Nors pirmojo saugojimo grandinės lygmens depozitoriumai yra įpareigoti atidaryti atskirą sąskaitą kiekvieno KIPVPS kliento finansinėms priemonėms, būtina paaiškinti, kad, jeigu saugojimo funkcija perduodama trečiajai šaliai, pastaroji turėtų turėti galimybę saugoti vieno depozitoriumo klientų turtą, įskaitant KIPVPS ir alternatyvaus investavimo fondų (AIF) turtą, bendrojoje sąskaitoje. Į šią bendrąją sąskaitą niekada neturėtų būti įtrauktas depozitoriumo nuosavas turtas ir trečiosios šalies nuosavas turtas, taip pat kitiems trečiosios šalies klientams priklausantis turtas. Tais atvejais, kai saugojimo funkcija dar kartą perduodama, antrinis saugotojas atitinkamai turėtų turėti galimybę saugoti perduodančiojo saugotojo klientų turtą bendrojoje sąskaitoje. Į šią bendrąją sąskaitą niekada neturėtų būti įtrauktas antrinio saugotojo nuosavas turtas ir perduodančiojo saugotojo nuosavas turtas, taip pat kitiems antrinio saugotojo klientams priklausantis turtas. Tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą rinkos veiksmingumo ir investuotojų apsaugos pusiausvyrą;

(3)

siekiant kuo labiau sumažinti trečiųjų šalių, kurioms perduota saugojimo funkcija, bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose saugomo turto praradimo riziką, KIPVPS kliento depozitoriumo ir trečiosios šalies finansinių vertybinių popierių sąskaitų ir duomenų, arba, jeigu saugojimo funkcija perduota kitam saugojimo grandinės saugotojui, trečiųjų šalių finansinių vertybinių popierių sąskaitų ir duomenų suderinimo dažnumu turėtų būti užtikrinta, kad depozitoriumui būtų laiku perduota susijusi informacija. Be to, to suderinimo dažnumas turėtų priklausyti nuo bet kokių pokyčių toje bendrojoje sąskaitoje, įskaitant sandorius, susijusius su kitiems depozitoriumo klientams priklausančiu turtu, laikomu toje pačioje bendrojoje sąskaitoje kaip ir KIPVPS turtas;

(4)

depozitoriumas turėtų galėti toliau veiksmingai vykdyti savo pareigas, kai jo KIPVPS klientams priklausančio turto saugojimas perduodamas trečiajai šaliai. Todėl būtina reikalauti, kad depozitoriumas į finansinių priemonių sąskaitą, atidarytą KIPVPS vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, įtrauktų įrašą, iš kurio būtų matyti, kad trečiosios šalies saugomas turtas priklauso tam konkrečiam KIPVPS;

(5)

siekiant sustiprinti depozitoriumų padėtį trečiųjų šalių, kurioms perduodamas turto saugojimas, atžvilgiu, tokie ryšiai turėtų būti užfiksuoti rašytine perdavimo sutartimi. Ta sutartimi depozitoriumui turėtų būti leista imtis visų būtinų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad saugomas turtas būtų tinkamai apsaugotas ir kad trečioji šalis visuomet laikytųsi perdavimo sutarties ir Direktyvos 2009/65/EB bei Deleguotojo reglamento (ES) 2016/438 reikalavimų. Be to, depozitoriumas ir trečioji šalis turėtų formaliai susitarti, ar trečiajai šaliai leidžiama toliau perduoti saugojimo funkcijas. Tuo atveju perduodančiosios trečiosios šalies ir trečiosios šalies, kuriai toliau perduotos saugojimo funkcijos, sutarties teisės ir prievolės turėtų būti lygiavertės depozitoriumo ir perduodančiosios trečiosios šalies teisėms ir prievolėms;

(6)

siekiant sudaryti sąlygas depozitoriumui vykdyti savo funkcijas, būtina stiprinti depozitoriumų vykdomą trečiųjų šalių priežiūrą, neatsižvelgiant į tai, ar pastarosios įsikūrusios Sąjungoje, ar už jos ribų. Reikėtų reikalauti, kad depozitoriumai patikrintų, ar KIPVPS finansinės priemonės yra teisingai įtrauktos į tų trečiųjų šalių apskaitos knygas. Trečiųjų šalių saugomi duomenys turėtų būti pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti turto pobūdį, vietą ir nuosavybę. Siekiant padėti depozitoriumams veiksmingai vykdyti pareigas, trečiosios šalys turėtų pateikti jiems pranešimą dėl bet kokio pakeitimo, turinčio įtakos depozitoriumų KIPVPS klientų saugomam turtui;

(7)	siekiant padidinti Deleguotojo reglamento (ES) 2016/438 aiškumą ir teisinį tikrumą, būtina iš dalies pakeisti tam tikras neteisingas vidines nuorodas. Todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/438 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	siekiant sudaryti sąlygas depozitoriumams prisitaikyti prie šių naujų reikalavimų, šio reglamento taikymo pradžios datą reikėtų atidėti aštuoniolikai mėnesių po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (3) nuomonę;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto ekspertų grupės nuomonę;

(11)	todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/438 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/438 iš dalies keičiamas taip:

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	reikiamu dažnumu būtų atliekamas depozitoriumo ir trečiosios šalies, kuriai perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2009/65/EB 22a straipsnį, vidaus sąskaitų ir duomenų suderinimas.“;

ii)

pridedama ši antra pastraipa:

„Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c punktu, suderinimų dažnumas nustatomas remiantis šiais veiksniais:

a)	įprasta KIPVPS prekybos veikla;

b)	bet kuriuo sandoriu, nepriskiriamu įprastai prekybos veiklai;

c)	bet kuriuo sandoriu, vykdomu kito kliento, kurio turtą trečioji šalis saugo toje pačioje finansinių priemonių sąskaitoje kaip ir KIPVPS turtą, vardu.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei depozitoriumas savo saugojimo funkcijas, susijusias su saugomu turtu, perdavė trečiajai šaliai pagal Direktyvos 2009/65/EB 22a straipsnį, jam ir toliau taikomi 1 dalies a–e punktų reikalavimai. Depozitoriumas taip pat užtikrina, kad trečioji šalis laikytųsi 1 dalies b–g punktų reikalavimų;“;

15 straipsnyje įterpiama ši 2a dalis:

„2a. Sutartyje, pagal kurią depozitoriumas paskiria trečiąją šalį to depozitoriumo KIPVPS klientų turtui saugoti, turi būti bent šios nuostatos:

depozitoriumo teisės į informaciją, tikrinimą ir prieigą prie atitinkamų turtą saugančios trečiosios šalies duomenų ir finansinių priemonių sąskaitų garantija, kad depozitoriumas galėtų vykdyti priežiūros ir išsamaus patikrinimo prievoles, visų pirma leisti depozitoriumui:

i)	identifikuoti visus saugojimo grandinės subjektus;

ii)

patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose KIPVPS vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekis atitiktų trečiosios šalies to KIPVPS vardu saugomų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į trečiosios šalies apskaitos knygose atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

iii)

patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, užregistruotų ir laikomų finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje emitento centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD) arba jo agento savo klientų vardu veikiančios trečiosios šalies vardu, kiekis atitiktų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose kiekvieno jo KIPVPS kliento vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

b)	išsami informacija apie vienos trečiosios šalies ir kitos trečiosios šalies tarpusavyje sutartas lygiavertes teises ir prievoles saugojimo funkcijų tolesnio perdavimo atveju.“;

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kai saugojimo funkcijos visiškai arba iš dalies perduodamos trečiajai šaliai, depozitoriumas užtikrina, kad trečioji šalis, kuriai saugojimo funkcijos perduotos pagal Direktyvos 2009/65/EB 22a straipsnį, laikytųsi atskyrimo prievolės, nustatytos tos direktyvos 22a straipsnio 3 dalies c punkte, užtikrindamas ir tikrindamas, ar trečioji šalis:

teisingai registruoja visas nustatytas finansines priemones finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje trečiosios šalies apskaitos knygose, kad galėtų saugoti depozitoriumo klientų finansines priemones, į kurią neįtraukiamos depozitoriumo ir trečiosios šalies bei kitų trečiosios šalies klientų nuosavos finansinės priemonės, kad depozitoriumas galėtų suderinti nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose atidarytas sąskaitas kiekvieno savo KIPVPS kliento vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, kiekį;

b)	saugo visus įrašus ir turi finansinių priemonių sąskaitas, kurie yra būtini, kad depozitoriumas bet kuriuo metu nedelsdamas galėtų atskirti depozitoriumo klientų turtą nuo trečiosios šalies nuosavo turto, kitų trečiosios šalies klientų turto ir depozitoriumo savo sąskaita saugomo turto;

c)	įrašus ir finansinių vertybinių popierių sąskaitas tvarko taip, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir visų pirma jų atitiktis saugomam depozitoriumo KIPVPS klientų turtui ir kad jais remdamasis depozitoriumas bet kada galėtų nustatyti tikslų to turto pobūdį, buvimo vietą ir nuosavybės statusą;

d)	reguliariai ir kai pasikeičia aplinkybės, teikia depozitoriumui pranešimą apie depozitoriumo KIPVPS klientų turto duomenis;

e)	reikiamu dažnumu atlieka savo ir trečiosios šalies, kuriai perdavė saugojimo funkcijas pagal Direktyvos 2009/65/EB 22a straipsnio 3 dalies c punktą, finansinių priemonių sąskaitų ir vidaus duomenų suderinimą. Suderinimo dažnumas nustatomas pagal 13 straipsnio 1 dalį;

laiko KIPVPS pinigus sąskaitoje arba sąskaitose trečiosios valstybės centriniame banke arba trečiojoje valstybėje veiklos leidimą gavusioje kredito įstaigoje, jeigu KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos mano, jog kredito įstaigoms toje trečiojoje valstybėje taikomi prudenciniai priežiūros ir reguliavimo reikalavimai yra bent lygiaverčiai tiems, kurie taikomi Sąjungoje, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 22 straipsnio 4 dalies c punkte.“;

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„gautų nepriklausomo fizinio ar juridinio asmens teisines rekomendacijas, patvirtinančias, kad pagal taikomą nemokumo teisę pripažįstamas depozitoriumo klientų turto atskyrimas nuo trečiosios šalies nuosavo turto, nuo kitų trečiosios šalies klientų turto ir nuo depozitoriumo sąskaita trečiosios šalies laikomo turto, ir kad depozitoriumo KIPVPS klientų turtas nesudaro trečiosios šalies turto dalies jos nemokumo atveju ir kad jo negalima paskirstyti arba realizuoti trečiosios šalies, kuriai perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2009/65/EB 22a straipsnį, kreditorių naudai.“

b)	2 dalies d ir e punktai išbraukiami;

c)	3 dalis išbraukiama;

22 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai įrodo, kad ji yra patenkinta depozitoriumo skyrimu ir kad jį skiriant paisoma tik KIPVPS ir KIPVPS investuotojų interesų. Valdymo įmonė arba investicinė bendrovė pateikia KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(2) 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL L 78, 2016 3 24, p. 11).

(3) ESMA nuomonė, 2017 7 20, 34 45 277.

30.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/10

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1620

2018 m. liepos 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 460 straipsnį,

kadangi:

(1)	siekiant Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 (2) labiau suderinti su tarptautiniais standartais ir padėti kredito įstaigoms kuo veiksmingiau valdyti likvidumą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;

(2)

pirma, siekiant tinkamai atsižvelgti į už Sąjungos ribų veikiančių kredito įstaigų veiklą, derėtų atsisakyti visų mažiausio emisijos dydžio reikalavimų taikymo likvidžiajam turtui, kurį laiko patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, kad būtų galima konsolidavimo tikslais tokį turtą pripažinti. Priešingu atveju galėtų atsirasti patronuojančiosios įstaigos likvidžiojo turto trūkumas konsoliduotu lygmeniu, nes dėl patronuojamosios įmonės trečiojoje valstybėje atsirandantis likvidumo reikalavimas į konsoliduotą likvidumo reikalavimą būtų įtrauktas, o šios patronuojamosios įmonės laikomas turtas, kuriuo įvykdomas likvidumo reikalavimas šioje trečiojoje valstybėje, į konsoliduotą likvidumo reikalavimą įtrauktas nebūtų. Tačiau turtas, kurį laiko patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, turėtų būti pripažintas tik tokiu mastu, kiek nepalankiausiomis sąlygomis dėl tos konkrečios patronuojamosios įmonės susidaro grynųjų netenkamų pinigų srautų ta pačia valiuta, kuria denominuotas turtas. Be to, kalbant apie visą kitą turtą trečiojoje valstybėje, turtas turėtų būti pripažįstamas tik tuo atveju, jei atitinka likvidžiojo turto reikalavimus pagal tos konkrečios trečiosios valstybės nacionalinę teisę;

(3)

pripažįstama, kad centriniai bankai gali užtikrinti likvidumą savo valiuta ir jų kredito reitingas nėra tiek svarbus likvidumui, kiek mokumui. Dėl šios priežasties ir siekiant labiau suderinti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 taisykles su tarptautiniu standartu ir tarptautiniu mastu veikiančioms kredito įstaigoms nustatyti vienodas sąlygas, rezervai, kuriuos Sąjungos kredito įstaigos trečiosios valstybės patronuojamoji įmonė arba filialas laiko trečiosios valstybės centriniame banke, kuriam pripažinta išorinė kredito rizikos vertinimo institucija nėra suteikusi kredito rizikos vertinimo, lygaus 1 kredito kokybės žingsniui, turėtų būti laikomi 1 lygio likvidžiuoju turtu, kai tenkinamos tam tikros sąlygos. Konkrečiai tie rezervai turėtų atitikti reikalavimus, kai kredito įstaigai leidžiama juos atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos trečiosios valstybės priežiūros institucijos ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse. Tačiau tuos rezervus turėtų būti galima pripažinti 1 lygio turtu tik tiek, kiek jie naudojami gryniesiems netenkamų pinigų srautams, kurie denominuoti ta pačia valiuta kaip ir rezervai, padengti nepalankiausiomis sąlygomis;

(4)

derėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 (3). Tame reglamente nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti laikomas paprastu, skaidriu ir standartizuotu (PSS) pakeitimu vertybiniais popieriais. Kadangi tais kriterijais užtikrinama, kad PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos būtų aukštos kokybės, jais taip pat reikėtų remtis nustatant, kurias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas laikyti aukštos kokybės likvidžiuoju turtu apskaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimą. Taigi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos turėtų būti laikomos 2B lygio turtu Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 taikymo tikslais, jei, be kitų Deleguotajame reglamente (ES) 2015/61 jau nurodytų kriterijų, susijusių su jų likvidumo savybėmis, atitinka visus Reglamente (ES) 2017/2402 nustatytus reikalavimus;

(5)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 įgyvendinimas neturėtų kliudyti veiksmingam pinigų politikos poveikiui ekonomikai. Susiklosčius pačioms nepalankiausioms sąlygoms galima tikėtis sandorių su ECB arba valstybės narės centriniu banku pratęsimo. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti leisti apskaičiuojant likvidumo atsargą netaikyti neįskaičiavimo tvarkos užtikrintiesiems sandoriams su ECB arba valstybės narės centriniu banku, kurių bent viena sudėtinė dalis yra susijusi su aukštos kokybės likvidžiuoju turtu ir kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų. Tačiau prieš duodamos leidimą tos tvarkos netaikyti kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos pasikonsultuoti su centriniu banku, kuris yra atitinkamo sandorio šalis, ir ECB, kai tas centrinis bankas yra Eurosistemos centrinis bankas. Be to, leidžiant šios tvarkos netaikyti reikėtų imtis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta galimo reguliacinio arbitražo tikimybės arba neigiamų paskatų kredito įstaigoms. Galiausiai siekiant labiau suderinti Sąjungos taisykles su Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) nustatytu tarptautiniu standartu, neįskaičiavimo tvarka nebeturėtų būti taikoma užtikrinimo priemonėms, gautoms pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;

(6)

be to, netenkamų ir gaunamų pinigų srautų, susijusių su atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo ir užtikrinimo priemone padengtais apsikeitimo sandoriais, koeficientams taikoma tvarka turėtų būti visiškai suderinta su BBPK nustatytame tarptautiniame padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio standarte taikomu požiūriu. Konkrečiai netenkamų pinigų srautų apskaičiavimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su sandorio pratęsimo koeficientu (derinant su pateiktos užtikrinimo priemonės vertės sumažinimu, taikomu piniginiam įsipareigojimui, kaip BBPK standarte), o ne su pagrindinės užtikrinimo priemonės likvidumo verte;

(7)

dėl atsiradusių skirtingų interpretacijų svarbu paaiškinti įvairias Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 nuostatas, visų pirma susijusias su padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo laikymusi; į centrinio banko valdomą grupę įtraukto turto, kurį galima panaudoti finansavimui gauti pagal nepaskirtas kredito linijas, kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) ir indėlių ir kitų lėšų bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose atitiktimi reikalavimams, kad būtų įtraukti į atsargą; papildomų su kitais produktais ir paslaugomis susijusių netenkamų pinigų srautų apskaičiavimu; leidimu taikyti lengvatinę tvarką grupės vidaus kredito ir likvidumo priemonėms; trumposioms pozicijoms taikoma tvarka ir sumų, gautinų iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, pripažinimu;

(8)	todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

turtas trečiojoje valstybėje, kurį turi patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, gali būti konsolidavimo tikslais pripažįstamas likvidžiuoju turtu, jeigu jis laikomas likvidžiuoju turtu pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę, kuria nustatomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas, ir atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)	turtas atitinka visus šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus;

ii)	turtas neatitinka šio reglamento II antraštinėje dalyje nustatyto konkretaus reikalavimo dėl jo emisijos dydžio, tačiau atitinka visus kitus toje antraštinėje dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal ii papunktį pripažintinas turtas gali būti pripažintas tik iki sumos, kurią atitinka nepalankiausiomis sąlygomis dėl tos pačios patronuojamosios įmonės susidarę grynieji netenkamų pinigų srautai konkrečia valiuta, kuria denominuotas turtas;“;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	8 ir 9 punktai išbraukiami;

11 punktas pakeičiamas taip:

„11. nepalankiausios sąlygos– padėtis, susidaranti kredito įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staigiai arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių kyla didelė rizika, kad kredito įstaiga artimiausiu 30 kalendorinių dienų laikotarpiu nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui;“;

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kredito įstaigos apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį visų straipsnių teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta, nepriklausomai nuo tų straipsnių faktinės valiutos.

Be to, kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį dėl tam tikrų straipsnių taip:

a)	straipsnių, dėl kurių reikia teikti atskiras ataskaitas kita nei teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį ta kita valiuta;

straipsnių, denominuotų teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta, kai kitomis valiutomis nei teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta denominuotų įsipareigojimų bendra suma sudaro arba viršija 5 % bendros kredito įstaigos įsipareigojimų sumos, atėmus reguliuojamąjį kapitalą ir nebalansinius straipsnius, atžvilgiu kredito įstaigos atskirai apskaičiuoja ir stebi savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį teikiamoje informacijoje nurodoma valiuta.

Kredito įstaigos savo kompetentingoms institucijoms teikia informaciją apie padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014.“;

b)	straipsnis papildomas 6 dalimi: „6. Kredito įstaigos negali dvigubai įskaityti likvidžiojo turto, netenkamų pinigų srautų ir gaunamų pinigų srautų.“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Turtas yra niekaip nesuvaržyta kredito įstaigos turima arba į a punkte nurodytą grupę įtraukta nuosavybė, teisė arba turima dalis. Tais tikslais nesuvaržytu turtas laikomas tada, kai jam netaikomi jokie teisiniai, sutartiniai, reguliavimo arba kiti apribojimai, dėl kurių kredito įstaiga negali jo likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai turto realizuoti atliekant vienakryptį pardavimą arba sudarant atpirkimo sandorį per ateinančias 30 kalendorinių dienų. Nesuvaržytu laikomas šis turtas:

į grupę įtrauktas turtas, kurį galima nedelsiant panaudoti kaip užtikrinimo priemonę papildomam finansavimui gauti pagal paskirtas, bet dar nefinansuotas kredito linijas, kuriomis kredito įstaiga gali naudotis, arba, jei grupę valdo centrinis bankas, pagal nepaskirtas ir dar nefinansuotas kredito linijas, kuriomis kredito įstaiga gali naudotis. Šis punktas apima turtą, kurį kredito įstaiga laiko centrinėje bendradarbiavimo tinklo arba institucinės užtikrinimo sistemos įstaigoje. Kredito įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka pagal 2 skyriuje nustatytą likvidumo klasifikaciją, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga;

b)	turtas, kurį kredito įstaiga gavo kaip užtikrinimo priemonę kredito rizikos mažinimo tikslais per atvirkštinio atpirkimo arba vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir kurį kredito įstaiga gali realizuoti.“;

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

kita kredito įstaiga, išskyrus atvejus, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

i)	emitentas yra viešojo sektoriaus subjektas, nurodytas 10 straipsnio 1 dalies c punkte arba 11 straipsnio 1 dalies a ar b punkte;

ii)	turtas yra padengtoji obligacija, nurodyta 10 straipsnio 1 dalies f punkte, 11 straipsnio 1 dalies c ar d punkte arba 12 straipsnio 1 dalies e punkte;

iii)	turtas priskiriamas prie kategorijos, aprašytos 10 straipsnio 1 dalies e punkte;“;

ii)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)	bet kuris kitas subjektas, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, išvardytos Direktyvos 2013/36/ES I priede. Šiame straipsnyje SPPVPS laikomas neįtrauktu į šiame punkte paminėtus subjektus.“;

7 dalyje įterpiamas aa punktas:

„aa)	10 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms centrinės valdžios institucijų pozicijoms;“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antros pastraipos a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)	10 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nurodytoms centrinių bankų pozicijoms;“;

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

įdiegiant vidaus sistemas ir kontrolės priemones, kad likvidumo valdymo funkciją atliekantys asmenys galėtų vykdyti veiksmingą veiklos kontrolę ir likvidųjį turtą bet kuriuo metu per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų paversti pinigais, taip pat kad jie galėtų pasinaudoti neapibrėžtosiomis lėšomis tiesiogiai nepažeisdami nustatytos verslo arba rizikos valdymo strategijos. Visų pirma, turtas negali būti įtrauktas į likvidumo atsargą, jeigu pavertus turtą pinigais jo nepakeičiant per 30 kalendorinių nepalankiausių sąlygų laikotarpio dienų nebeliktų apsidraudimo ir dėl to atsirastų atvira rizikos pozicija, viršijanti kredito įstaigos vidaus ribas;“;

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

rezervai, kuriuos kredito įstaiga laiko i arba ii papunktyje nurodytame centriniame banke, jeigu kredito įstaigai leidžiama tokius rezervus atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir jeigu tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos kredito įstaigos kompetentingos institucijos ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse.

Taikant šį papunktį, laikomasi šių reikalavimų:

—

kai rezervus laiko patronuojamoji kredito įstaiga, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos patronuojamosios kredito įstaigos kompetentingos institucijos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse, atsižvelgiant į situaciją;

—	kai rezervus laiko filialas, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos kompetentingos institucijos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje įsikūręs filialas, ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse, atsižvelgiant į situaciją;“;

1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

šis turtas:

i)	turtas, kurį sudaro reikalavimai trečiosios valstybės centrinei valdžiai arba centriniam bankui, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 114 straipsnio 2 dalį neturintiems pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo, lygaus 1 kredito kokybės žingsniui, arba kuriam suteiktos jų garantijos;

ii)

rezervai, kuriuos kredito įstaiga laiko i papunktyje nurodytame centriniame banke, jeigu kredito įstaigai leidžiama tuos rezervus atsiimti bet kuriuo metu nepalankiausių sąlygų laikotarpiais ir jeigu tokio atsiėmimo sąlygos yra nustatytos arba tos trečiosios valstybės kompetentingų institucijų ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime, arba taikytinose tos trečiosios valstybės taisyklėse.

Taikant ii papunktį, laikomasi šių reikalavimų:

—	kai rezervus laiko patronuojamoji kredito įstaiga, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos patronuojamosios kredito įstaigos kompetentingos institucijos trečiojoje valstybėje ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse;

—	kai rezervus laiko filialas, atsiėmimo sąlygos yra nustatytos arba kompetentingos institucijos trečiojoje valstybėje, kurioje įsikūręs filialas, ir centrinio banko, kuriame rezervai laikomi, susitarime, arba taikytinose trečiosios valstybės taisyklėse.

Bendra turto, priskiriamo pirmos pastraipos i ir ii papunkčiams ir denominuoto konkrečia valiuta, suma, kurią kredito įstaiga gali pripažinti 1 lygio turtu, neviršija sumos, lygios nepalankiausiomis sąlygomis susidarantiems kredito įstaigos gryniesiems netenkamų pinigų srautams ta pačia valiuta.

Be to, kai visas arba dalis turto, priskiriamo pirmos pastraipos i ir ii papunkčiams, yra denominuota valiuta, kuri nėra konkrečios trečiosios valstybės nacionalinė valiuta, kredito įstaiga 1 lygio turtu gali pripažinti tik tokią to turto sumą, kuri lygi nepalankiausiomis sąlygomis susidarantiems kredito įstaigos gryniesiems netenkamų pinigų srautams ta užsienio valiuta, susijusiems su jos operacijomis tos jurisdikcijos teritorijoje, kurioje prisiimama likvidumo rizika;“;

1 dalies f punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas arba, jei kompetentinga institucija yra leidusi iš dalies netaikyti tvarkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, toje pastraipoje nurodytas sąlygas;“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Itin aukštos kokybės padengtųjų obligacijų, nurodytų 1 dalies f punkte, rinkos vertė sumažinama bent 7 %. Išskyrus tai, kas 15 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatyta KIS akcijoms ir investiciniams vienetams, likusio 1 lygio turto vertės sumažinti nereikalaujama.“;

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies c punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

įstaigų pozicijos, įtrauktos į užtikrinamojo turto grupę, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas arba, jei kompetentinga institucija yra leidusi iš dalies netaikyti tvarkos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies paskutinėje pastraipoje, toje pastraipoje nurodytas sąlygas;“;

1 dalies d punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos turtu užtikrintų vertybinių popierių pozicijos laikomos 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402 (*1) yra leidžiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas žymėti ir jos yra žymimos nuoroda „PSS“ ar „paprastas, skaidrus ir standartizuotas“, arba nuoroda, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai nurodo tas sąlygas;

b)	tenkinami šio straipsnio 2 ir 10–13 dalyse nustatyti kriterijai.

(*1) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).“;"

2 dalis iš dalies keičiama taip:

a ir b punktai pakeičiami taip:

a)	„pozicija turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygus 1 kredito kokybės žingsniui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 264 straipsnį arba lygiaverčiam kredito kokybės žingsniui tuo atveju, kai kredito rizikos vertinimas yra trumpalaikis;“

„pozicija yra didžiausio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmente arba segmentuose ir per visą sandorio vykdymo laikotarpį visuomet turi aukščiausio lygio prioritetą. Šiais tikslais segmentas laikomas didžiausio prioriteto tada, kai įteikus vykdymo nurodymą ir, kai taikoma, paspartinimo nurodymą, pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų gavimo atžvilgiu segmentas nėra mažesnio prioriteto negu kiti to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio ar schemos segmentai, neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius arba kitus panašius mokėjimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 242 straipsnio 6 dalį;“;

ii)	c–f ir h–k punktai išbraukiami;

iii)

g punktas iš dalies keičiamas taip:

a)	įvadinė dalis pakeičiama taip: „pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją palaiko pagrindinių pozicijų grupė ir tos pagrindinės pozicijos arba visos priklauso tik vienai iš toliau nurodytų pakategorių, arba jas sudaro i ir ii papunkčiuose nurodytos būsto paskolos:“;

iv papunktis pakeičiamas taip:

„iv)

valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems skolininkams suteiktos automobilių įsigijimo paskolos arba išperkamoji nuoma valstybėje narėje įsisteigusiems arba jos rezidentais esantiems nuomininkams. Šiais tikslais automobilių įsigijimo paskolos ir išperkamoji nuoma yra paskolos arba išperkamoji nuoma, skirtos finansuoti motorinėms transporto priemonėms arba priekaboms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (*2) 3 straipsnio 11 ir 12 punktuose, žemės ūkio arba miškų ūkio traktoriams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 (*3), dviračiams motociklams arba motoriniams triračiams, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 (*4), arba vikšrinėms transporto priemonėms, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB 2 straipsnio 2 dalies c punkte. Tokios paskolos arba išperkamoji nuoma gali apimti papildomus draudimo ir paslaugų produktus arba papildomas transporto priemonės dalis, o išperkamosios nuomos atveju – likutinę transporto priemonių, kurioms taikoma išperkamoji nuoma, vertę. Visos grupei priklausančios paskolos ir išperkamoji nuoma yra užtikrintos transporto priemonei taikomu pirmenybiniu užstatu ar užtikrinimo priemone arba tinkama garantija, suteikta SPPVPS naudai, pavyzdžiui, nuosavybės teisės išlaikymo nuostata;

(*2) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1)."

(*3) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1)."

(*4) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).“;"

c)	3–9 dalys išbraukiamos;

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

kai kredito įstaiga nežino pagrindinių KIS pozicijų, siekdama nustatyti pagrindinio turto likvidumo lygį ir tam turtui priskirti tinkamą vertės sumažinimą, ji daro prielaidą, kad KIS į likvidųjį turtą investuoja iki maksimalios sumos, kuri leidžiama pagal jo įgaliojimą, ta pačia tvarka iš apačios į viršų, kuria tas turtas yra klasifikuojamas taikant 2 dalį, pradėdamas nuo 2 dalies h punkte nurodyto turto ir kildamas į viršų tol, kol pasiekia maksimalią bendrą investicijų ribą.“;

b)	4 dalis papildoma šia pastraipa: „Depozitoriumo arba KIS valdymo įmonės atliktų skaičiavimų nustatant KIS akcijų ar investicinių vienetų rinkos vertę ir vertės sumažinimą teisingumą bent kas metus tvirtina išorės auditorius.“;

10)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Indėliai ir kitos lėšos bendradarbiavimo tinkluose ir institucinėse užtikrinimo sistemose

1. Kai kredito įstaiga priklauso Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinei užtikrinimo sistemai, tinklui, kuriam būtų galima netaikyti reikalavimų, kaip nustatyta to reglamento 10 straipsnyje, arba valstybėje narėje esančiam bendradarbiavimo tinklui, kredito įstaigos indėliai iki pareikalavimo, laikomi centrinėje įstaigoje, gali būti vertinami kaip likvidusis turtas, išskyrus atvejus, jei priimanti indėlius centrinė įstaiga jų nelaiko veiklos indėliais. Kai indėliai vertinami kaip likvidusis turtas, tai daroma pagal vieną iš šių nuostatų:

kai pagal nacionalinę teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojama sistema arba tinklas, centrinė įstaiga privalo laikyti indėlius arba juos investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip to paties lygio arba kategorijos likvidusis turtas;

b)	kai centrinė įstaiga neprivalo laikyti indėlių arba jų investuoti į nustatyto lygio arba kategorijos likvidųjį turtą, pagal šį reglamentą indėliai vertinami kaip 2B lygio turtas, o jų neapmokėtai sumai taikomas mažiausias 25 % vertės sumažinimas.

2. Kai pagal valstybės narės teisę arba teisiškai privalomus dokumentus, kuriais reglamentuojamas vienas iš 1 dalyje apibūdintų tinklų arba sistemų, kredito įstaiga per 30 kalendorinių dienų gali gauti nepanaudotų lėšų likvidumui užtikrinti iš centrinės įstaigos arba kitos to pat tinklo arba sistemos įstaigos, tokios lėšos laikomos 2B lygio turtu, tačiau tik tokia jų dalis, kuri neužtikrinta likvidžiuoju turtu ir kuri nėra naudojama pagal 34 straipsnio nuostatas. Nepanaudotai paskirtai pagrindinei sumai likvidumui užtikrinti yra taikomas mažiausias 25 % vertės sumažinimas.“;

11)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalyje nustatyti reikalavimai yra taikomi pakoregavus pagal užtikrintųjų finansavimo, užtikrintųjų skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių bent vienoje sudėtinėje dalyje naudojamas likvidusis turtas, kai tų sandorių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, poveikį likvidžiajam turtui, atėmus bet kokį taikytiną vertės sumažinimą ir jeigu kredito įstaiga laikosi 8 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.“;

straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4. Kiekvienu konkrečiu atveju kompetentinga institucija gali leisti visa apimtimi arba iš dalies netaikyti 2 ir 3 dalių vienam ar daugiau užtikrintųjų finansavimo, užtikrintųjų skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių, kurių bent vienoje sudėtinėje dalyje naudojamas likvidusis turtas ir kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	sandorio ar sandorių šalis yra ECB arba valstybės narės centrinis bankas;

b)	yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, keliančios vienos ar daugiau valstybių narių bankų sektoriui sisteminę riziką;

c)	prieš duodamos leidimą tų dalių netaikyti kompetentingos institucijos pasikonsultavo su centriniu banku, kuris yra sandorio ar sandorių šalis, ir ECB, kai tas centrinis bankas yra Eurosistemos centrinis bankas.“;

straipsnis papildomas 5 dalimi:

„5. Iki 2020 m. lapkričio 19 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl neįskaičiavimo tvarkos, nustatytos 2–4 dalyse, techninio tinkamumo ir to, ar ši tvarka galėtų turėti neigiamą poveikį Sąjungoje įsisteigusių kredito įstaigų veiklai ir rizikos pobūdžiui, finansų rinkų stabilumui ir tvarkingam veikimui, ekonomikai arba pinigų politikos poveikiui ekonomikai. Šioje ataskaitoje EBI įvertina galimybę pakeisti 2–4 dalyse nustatytą neįskaičiavimo tvarką ir, jeigu nustatytų, kad dabartinė neįskaičiavimo tvarka yra techniškai netinkama arba daro neigiamą poveikį, turėtų pateikti alternatyvių sprendimų bei įvertinti jų poveikį.

Rengdama papildomus deleguotuosius aktus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnyje nurodytą įgaliojimą, Komisija atsižvelgia į ankstesnėje pastraipoje nurodytą EBI ataskaitą.“;

12)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Išvestinių finansinių priemonių sandorių užskaita

1. Kredito įstaigos netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones, apskaičiuoja pagal grynąją vertę ir kiekvieną sandorio šalį, jeigu yra to reglamento 295 straipsnio sąlygas atitinkantys dvišaliai užskaitos susitarimai.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kredito įstaigos apskaičiuoja netenkamų ir gaunamų pinigų srautus, susidarančius dėl užsienio valiutos išvestinių finansinių priemonių sandorių, susijusių su visišku apsikeitimu pagrindinėmis sumomis vienu metu (arba tą pačią dieną), grynąja verte, net jei tiems sandoriams netaikomas dvišalis užskaitos susitarimas.

3. Taikant šį straipsnį, grynoji vertė yra suma atskaičius per ateinančias 30 kalendorinių dienų pateiktiną ar gautiną užtikrinimo priemonę. Vis dėlto per ateinančias 30 kalendorinių dienų gautinos užtikrinimo priemonės atveju grynoji vertė yra suma atskaičius tą užtikrinimo priemonę tik tais atvejais, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	gauta užtikrinimo priemonė bus laikoma likvidžiuoju turtu pagal šio reglamento II antraštinę dalį;

b)	kredito įstaiga turės teisę ir veiklos požiūriu galės gautą užtikrinimo priemonę pakartotinai panaudoti.“;

13)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)	esama neapmokėta suma, susijusi su stabiliais mažmeniniais indėliais ir kitais mažmeniniais indėliais, nustatytais pagal 24 ir 25 straipsnius;

esamos neapmokėtos sumos, susijusios su kitais įsipareigojimais, kurių terminas suėjo, pagal kuriuos emitentas arba finansavimo teikėjas gali pareikalauti išmokėjimo arba dėl kurių finansavimo teikėjas gali tikėtis, kad kredito įstaiga įvykdys įsipareigojimą per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kaip nustatyta 27, 28 ir 31a straipsniuose;“;

b)	straipsnis papildomas 3 dalimi: „3. Apskaičiuojant netenkamų pinigų srautus pagal 1 dalį taikoma bet kokių susijusių gaunamų pinigų srautų užskaita, patvirtinta pagal 26 straipsnį.“;

14)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kredito įstaigos reguliariai vertina netenkamų pinigų srautų tikimybę ir galimą dydį per ateinančias 30 kalendorinių dienų, kai jie susiję su 27–31a straipsniuose nenurodytais produktais arba paslaugomis, kuriuos jos siūlo arba remia arba kuriuos galimi pirkėjai sietų su jomis. Šie produktai arba paslaugos, be kita ko, apima:

a)	kitas nebalansines ir neapibrėžtąsias finansavimo prievoles, įskaitant nepaskirtas finansavimo priemones;

b)	nepanaudotas paskolas ir išankstinius mokėjimus didmeninėms sandorio šalims;

c)	hipotekos paskolas, dėl kurių buvo susitarta, bet kurios dar nepanaudotos;

d)	kredito korteles;

e)	kredito perviršį;

f)	numatytus netenkamų pinigų srautus, susijusius su esamų mažmeninių arba didmeninių paskolų atnaujinimu arba naujų mažmeninių arba didmeninių paskolų pratęsimu;

g)	mokėtinas sumas pagal išvestines finansines priemones, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones;

h)	su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusius produktus.“;

15)

25 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	indėlis yra tik internetu pasiekiamoje sąskaitoje;“;

16)	26 straipsnio pabaigoje pridedama ši dalis: „Kompetentingos institucijos EBI praneša, kurios įstaigos naudojasi netenkamų pinigų srautų ir susijusių gaunamų pinigų srautų užskaita pagal šį straipsnį. EBI gali prašyti pateikti patvirtinamuosius dokumentus.“;

17)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kredito įstaigos įsipareigojimus, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų ir kurie atsiranda dėl atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 punktuose apibrėžtų užtikrintųjų skolinimo sandorių arba kapitalo rinkos veikiamų sandorių, daugina iš:

0 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas bet kurios 10 straipsnyje nurodytos 1 lygio turto kategorijos, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, likvidžiuoju turtu;

b)	7 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos kategorijos likvidžiuoju turtu;

c)	15 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 11 straipsnius būtų laikomas bet kurios 11 straipsnyje nurodytos 2A lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

d)	25 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ar iv papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

e)	30 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

f)	35 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ar v papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

g)	50 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris, jei nebūtų naudojamas kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas bet kurios 12 straipsnio 1 dalies b, c arba f punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

procentais išreikšto mažiausio vertės sumažinimo, nustatyto pagal šio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai jie yra užtikrinti KIS akcijomis ar investiciniais vienetais, kurie, jei nebūtų naudojami kaip tų sandorių užtikrinimo priemonė, pagal 7 ir 15 straipsnius būtų laikomi to paties lygio kaip pagrindinis likvidusis turtas likvidžiuoju turtu;

i)	100 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris šios pastraipos a–h punktuose nenurodytas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai užtikrintojo skolinimo sandorio ar kapitalo rinkos veikiamo sandorio šalis yra kredito įstaigos šalies centrinis bankas, netenkamų pinigų srauto koeficientas lygus 0 %. Tais atvejais, kai sandoris sudaromas per filialą su valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje įsikūręs filialas, centriniu banku, 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas tik tuo atveju, jei filialas turi tokią pačią galimybę naudotis centrinio banko likvidumu, taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis, kaip toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje įsisteigusios kredito įstaigos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, užtikrintiesiems skolinimo sandoriams ar kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams, kuriems pagal tą pirmą pastraipą reikėtų taikyti didesnį nei 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientą, netenkamų pinigų srauto koeficientas yra lygus 25 %, jeigu sandorio šalis yra tinkama sandorio šalis.

4. Dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ir kitų panašios formos sandorių, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, susidaro netenkamų pinigų srautas, kai pasiskolintam turtui pagal 2 skyrių taikomas mažesnis vertės sumažinimas nei paskolintam turtui. Netenkamų pinigų srautas apskaičiuojamas padauginant pasiskolinto turto rinkos vertę iš paskolintam turtui taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento ir pasiskolintam turtui taikytino netenkamų pinigų srauto koeficiento, apskaičiuotų pagal 3 dalyje nurodytus koeficientus, skirtumo. Atliekant šį skaičiavimą, turtui, neatitinkančiam likvidžiojo turto reikalavimų, taikomas 100 % vertės sumažinimas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai užtikrinimo priemone padengto apsikeitimo sandorio ar kito panašios formos sandorio šalis yra kredito įstaigos šalies centrinis bankas, pasiskolinto turto rinkos vertei taikomas 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas. Tais atvejais, kai sandoris sudaromas per filialą su valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje įsikūręs filialas, centriniu banku, 0 % netenkamų pinigų srauto koeficientas taikomas tik tuo atveju, jei filialas turi tokią pačią galimybę naudotis centrinio banko likvidumu, taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis, kaip toje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje įsisteigusios kredito įstaigos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ar kitų panašios formos sandorių, kuriems pagal tą pirmą pastraipą reikėtų taikyti didesnį nei 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientą, pasiskolinto turto rinkos vertei taikomas 25 % netenkamų pinigų srauto koeficientas, jeigu sandorio šalis yra tinkama sandorio šalis.“;

straipsnis papildomas šiomis 7, 8 ir 9 dalimis:

„7. Be užtikrinimo pasiskolintas turtas, kurio terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų, yra laikomas visiškai likviduojamu ir jam taikomas likvidžiojo turto 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas, išskyrus atvejus, kai pasiskolintas turtas nuosavybės teise priklauso kredito įstaigai ir nesudaro kredito įstaigos likvidumo atsargos.

8. Taikant šį straipsnį, šalies centrinis bankas yra:

a)	bet kuris Eurosistemos centrinis bankas, kai kredito įstaigos buveinės valstybė narė yra įsivedusi eurą kaip savo valiutą;

b)	kredito įstaigos buveinės valstybės narės nacionalinis centrinis bankas, kai ta valstybė narė nėra įsivedusi euro kaip savo valiutos;

c)	trečiosios valstybės, kurioje yra įsisteigusi kredito įstaiga, centrinis bankas.

9. Taikant šį straipsnį, tinkama sandorio šalis yra:

a)	kredito įstaigos buveinės valstybės narės centrinė valdžia, viešojo sektoriaus subjektas, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, arba

b)	kredito įstaigos vykdomų sandorių atžvilgiu – valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurioje ta kredito įstaiga įsisteigusi, centrinė valdžia, viešojo sektoriaus subjektas, regioninė valdžia arba vietos valdžios institucija, arba

c)	daugiašalis plėtros bankas.

Tačiau viešojo sektoriaus subjektai, regioninė valdžia ir vietos valdžios institucijos laikomi tinkamomis sandorio šalimis tik tuo atveju, jei jiems priskirtas 20 % ar mažesnis rizikos koeficientas pagal atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 arba 116 straipsnį.“;

18)

29 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė pritaikius pagal 1 dalį siūlomą mažesnį netenkamų pinigų srauto koeficientą ir tos dalies c punkte nurodytą gaunamų pinigų srauto koeficientą;“;

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgiama į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.“;

19)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2–5 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kredito įstaiga apskaičiuoja papildomą netenkamų pinigų srautą, susijusį su visomis sudarytomis sutartimis, dėl kurių sutartinių sąlygų, iš esmės pablogėjus kredito įstaigos kredito kokybei, per 30 kalendorinių dienų atsiranda papildomi netenkamų pinigų srautai arba prireikia papildomų užtikrinimo priemonių, ir apie jį praneša kompetentingai institucijai. Kredito įstaiga kompetentingai institucijai praneša apie tą netenkamų pinigų srautą ne vėliau negu tada, kai teikia informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnį. Kai kompetentinga institucija mano, kad tas netenkamų pinigų srautas yra reikšmingas galimų kredito įstaigos netenkamų pinigų srautų požiūriu, ji reikalauja, kad kredito įstaiga tokioms sutartims pridėtų papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį papildomų užtikrinimo priemonių poreikį arba netenkamų pinigų srautus, atsirandančius dėl kredito įstaigos kredito kokybės esminio pablogėjimo, t. y. kai įstaigos išorės kredito rizikos vertinimas sumažinamas bent trimis laipsniais. Kredito įstaiga toms papildomoms užtikrinimo priemonėms arba netenkamų pinigų srautams taiko 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientą. Kredito įstaiga reguliariai peržiūri tokio esminio pablogėjimo mastą atsižvelgdama į tai, kas yra svarbu pagal jos sudarytas sutartis, ir savo atliktos peržiūros rezultatus praneša kompetentingai institucijai.

3. Kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį užtikrinimo priemonių poreikį, kuris atsirastų dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio kredito įstaigos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, jeigu jie reikšmingi. Šis skaičiavimas atliekamas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/208 (*5).

4. Į netenkamų pinigų srautus ir gaunamų pinigų srautus, kurių tikimasi per 30 kalendorinių dienų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones, atsižvelgiama grynąja verte, kaip nustatyta šio reglamento 21 straipsnyje. Rezultatą, susijusį su grynuoju netenkamų pinigų srautu, kredito įstaiga daugina iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento. Kredito įstaigos atlikdamos tokį skaičiavimą neįtraukia tų likvidumo reikalavimų, kurie atsiranda taikant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

5. Kai kredito įstaiga turi trumpąją poziciją, padengtą neužtikrintu vertybinių popierių skolinimusi, kredito įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį 100 % parduotų skolintų vertybinių popierių arba kito turto rinkos vertės, išskyrus atvejus, kai kredito įstaiga yra juos pasiskolinusi su sąlyga, kad privalo grąžinti tik po 30 kalendorinių dienų. Kai trumpoji pozicija yra padengta užtikrintu vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriu, kredito įstaiga daro prielaidą, kad trumpoji pozicija bus išlaikyta visą 30 kalendorinių dienų laikotarpį ir jai bus taikomas 0 % netenkamų pinigų srautas.

(*5) 2016 m. spalio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/208, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su papildomu netenkamų pinigų srautu, atitinkančiu užtikrinimo poreikius, atsirandančius dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio įstaigos išvestinių finansinių priemonių sandoriams (OL L 33, 2017 2 8, p. 14).“;"

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Indėliai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, taikant 24, 25, 27, 28 arba 31a straipsnį nelaikomi įsipareigojimais, tačiau atitinkamais atvejais jiems taikomos šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos. Gautų grynųjų pinigų suma, viršijanti grynųjų pinigų, gautų kaip užtikrinimo priemonė, sumą, laikoma indėliais pagal 24, 25, 27, 28 arba 31a straipsnį.“;

c)	11 dalis išbraukiama;

12 dalis pakeičiama taip:

„12. Kalbant apie pagrindinio finansų tarpininko paslaugų teikimą, kai kredito įstaiga yra finansavusi kliento pasiskolinto turto pardavimą, viduje suderindama pasiskolinto turto pardavimą su kito kliento turtu, ir tas turtas nelaikomas likvidžiuoju turtu, tiems sandoriams taikomas 50 % netenkamų pinigų srauto, susijusio su neapibrėžtuoju įsipareigojimu, koeficientas.“;

20)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nepanaudota paskirta likvidumo priemonės, suteiktos SPPVPS siekiant, kad tas SPPVPS galėtų iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai, įsigyti turtą, kuris nėra vertybiniai popieriai, suma dauginama iš 10 %, jeigu ji viršija dabar iš klientų įsigyto turto sumą ir kai didžiausia suma, kurią galima panaudoti, yra pagal sutartį apribota dabar įsigyto turto suma.“;

9 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo 32 straipsnio 3 dalies g punkto, jeigu tokios skatinamosios paskolos kaip perleidžiamosios paskolos suteikiamos per kitą kredito įstaigą kaip tarpininkę, kredito įstaiga, veikianti kaip tarpininkė, gali taikyti simetrinį gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto dydį. Tas gaunamų pinigų srautas ir netenkamų pinigų srautas apskaičiuojami gautai ir suteiktai nepanaudotai paskirtai kredito arba likvidumo priemonei pritaikius koeficientą, jai taikytiną pagal šios dalies pirmą pastraipą, ir atsižvelgiant į sąlygas ir reikalavimus, kurie kitu atveju jai taikomi pagal šią dalį.“;

c)	10 dalis išbraukiama;

21)

įterpiamas šis 31a straipsnis:

„31a straipsnis

Dėl įsipareigojimų susidarantys netenkamų pinigų srautai, nepatenkantys į kitų šio skyriaus nuostatų taikymo sritį

1. Kredito įstaigos iš 100 % netenkamų pinigų srauto koeficiento daugina bet kokius įsipareigojimus, vykdytinus per 30 kalendorinių dienų, išskyrus 24–31 straipsniuose nurodytus įsipareigojimus.

2. Kai visų sutartinių įsipareigojimų suteikti finansavimą nefinansiniams klientams per ateinančias 30 kalendorinių dienų, išskyrus 24–31 straipsniuose nurodytus įsipareigojimus, bendra suma viršija iš tų nefinansinių klientų gaunamų pinigų srautų sumą, apskaičiuotą pagal 32 straipsnio 3 dalies a punktą, tam perviršiui taikomas 100 % netenkamų pinigų srauto koeficientas. Taikant šią dalį, nefinansiniai klientai, be kita ko, yra fiziniai asmenys, MVĮ, įmonės, valstybės, daugiašaliai plėtros bankai ir viešojo sektoriaus subjektai, bet nėra finansiniai klientai ir centriniai bankai.“;

22)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Kredito įstaigos taiko 100 % gaunamų pinigų srauto koeficientą 1 dalyje nurodytiems gaunamų pinigų srautams, visų pirma įskaitant šiuos gaunamų pinigų srautus:

a)	iš centrinių bankų ir finansinių klientų gautinas pinigų sumas, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų;

b)	iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 162 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte paminėtų prekybos finansavimo sandorių, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, gautinas pinigų sumas;

c)	iš vertybinių popierių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, gautinas sumas;

iš akcijų, kurių pagrindu nustatomi pagrindiniai akcijų indeksai, gautinas sumas, jeigu nėra dvigubo skaičiavimo su likvidžiuoju turtu. Tos sumos apima lėšas, kurios pagal sutartis yra gautinos per 30 kalendorinių dienų, pavyzdžiui, dividendai pinigais iš akcijų, susijusių su tais pagrindiniais indeksais, arba pinigai, gautini iš tų nuosavybės priemonių, kurios parduotos, bet už jas dar neatsiskaityta, jeigu tai pagal II antraštinę dalį nepripažįstama likvidžiuoju turtu.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, šioje dalyje nustatytiems gaunamų pinigų srautams taikomi šie reikalavimai:

iš nefinansinių klientų gautinos sumos, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus iš tų klientų gautinas sumas pagal prekybos finansavimo sandorius arba vertybinius popierius, kurių terminas baigiasi, pagrindinio mokėjimo tikslais yra sumažinamos 50 % jų vertės. Taikant šį punktą, terminas „nefinansiniai klientai“ reiškia tą patį kaip ir 31a straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto kredito įstaigos, veikiančios kaip tarpininkės ir, kaip nurodyta 31 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, iš kredito įstaigos, kurią įsteigė ir remia bent vienos valstybės narės centrinė arba regioninė valdžia, gavusios įsipareigojimą išmokėti galutiniam gavėjui skatinamąją paskolą arba gavusios panašų įsipareigojimą iš daugiašalio plėtros banko arba viešojo sektoriaus subjekto, gali atsižvelgti į gaunamų pinigų srautą neviršydamos netenkamų pinigų srauto sumos dydžio, kurį jos taiko atitinkamam įsipareigojimui suteikti tas skatinamąsias paskolas;

iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 192 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtų atitinkamai užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių, kurių likutinis terminas yra ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, gautinos sumos dauginamos iš:

0 %, kai tie sandoriai yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas bet kurios 10 straipsnyje nurodytos 1 lygio turto kategorijos, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, likvidžiuoju turtu;

ii)	7 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 10 straipsnius būtų laikomas 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos kategorijos likvidžiuoju turtu;

iii)	15 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 11 straipsnius būtų laikomas bet kurios 11 straipsnyje nurodytos 2A lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

iv)	25 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto i, ii ar iv papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

v)	30 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas 12 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

vi)	35 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 13 straipsnius būtų laikomas bet kurios 13 straipsnio 2 dalies g punkto iii ar v papunktyje nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

vii)	50 %, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal šio reglamento 7 ir 12 straipsnius būtų laikomas bet kurios 12 straipsnio 1 dalies b, c ar f punkte nurodytos 2B lygio turto kategorijos likvidžiuoju turtu;

viii)

procentais išreikšto mažiausio vertės sumažinimo, nustatyto pagal šio reglamento 15 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu jie yra užtikrinti turtu, kuris nepriklausomai nuo to, ar yra pakartotinai naudojamas kitam sandoriui, pagal 7 ir 15 straipsnius būtų laikomas to paties lygio kaip pagrindinis likvidusis turtas KIS akcijomis ar investiciniais vienetais;

ix)	100 %, kai jie yra užtikrinti turtu, kuris šio punkto i–viii papunkčiuose nenurodytas.

Tačiau gaunamų pinigų srautai nepripažįstami, kai užtikrinimo priemonę kredito įstaiga naudoja trumpajai pozicijai padengti pagal 30 straipsnio 5 dalies antrą sakinį;

iš sutartinių garantinės įmokos paskolų, kurių terminas sueina per ateinančias 30 kalendorinių dienų ir kurios užtikrintos nelikvidžiuoju turtu, gautinoms sumoms gali būti taikomas 50 % gaunamų pinigų srauto koeficientas. Į tuos gaunamų pinigų srautus gali būti atsižvelgiama tik tuomet, kai kredito įstaiga nenaudoja užtikrinimo priemonės, kurią iš pat pradžių gavo teikdama paskolas, bet kokioms trumposioms pozicijoms padengti;

gautinos sumos, kurioms jas skolinga kredito įstaiga taiko 27 straipsnį, išskyrus 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus indėlius centrinėje įstaigoje, dauginamos iš atitinkamo simetrinio gaunamų pinigų srauto koeficiento. Kai atitinkamo koeficiento nustatyti negalima, taikomas 5 % gaunamų pinigų srauto koeficientas;

dėl užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių ir kitų panašios formos sandorių, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, susidaro gaunamų pinigų srautas, kai paskolintam turtui pagal 2 skyrių taikomas mažesnis vertės sumažinimas nei pasiskolintam turtui. Gaunamų pinigų srautas apskaičiuojamas padauginant paskolinto turto rinkos vertę iš pasiskolintam turtui taikytino gaunamų pinigų srauto koeficiento ir paskolintam turtui taikytino gaunamų pinigų srauto koeficiento, nustatytų pagal b punkte nurodytus koeficientus, skirtumo. Atliekant šį skaičiavimą, turtui, neatitinkančiam likvidžiojo turto reikalavimų, taikomas 100 % vertės sumažinimas;

jeigu užtikrinimo priemonė, gauta per atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimosi, užtikrinimo priemone padengtus apsikeitimo sandorius ar kitus panašios formos sandorius, kurių terminas sueina per 30 kalendorinių dienų, yra naudojama trumposioms pozicijoms, kurias galima pratęsti viršijant 30 kalendorinių dienų laikotarpį, padengti, kredito įstaiga laiko, kad tokie atvirkštinio atpirkimo, vertybinių popierių skolinimosi, užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai ar kiti panašios formos sandoriai bus pratęsti ir nesusidarys jokie gaunamų pinigų srautai, taigi ji turi toliau dengti trumpąją poziciją arba atpirkti atitinkamus vertybinius popierius. Trumposios pozicijos apima tiek atvejus, kai turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje (angl. matched book) kredito įstaiga pardavė pasiskolintą vertybinį popierių per vienakryptį sandorį, sudarantį dalį prekybos arba apsidraudimo strategijos, tiek atvejus, kai kredito įstaiga turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje pasiskolino vertybinį popierių tam tikram laikotarpiui ir tą vertybinį popierių paskolino ilgesniam laikotarpiui;

g)	į gautas nepanaudotas kredito ar likvidumo priemones, įskaitant iš centrinių bankų gaunamas nepanaudotas paskirtas likvidumo priemones, ir kitus įsipareigojimus, išskyrus nurodytuosius 31 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje ir 34 straipsnyje, kaip į gaunamų pinigų srautą neatsižvelgiama;

h)	į iš pačios kredito įstaigos arba su ja glaudžiais ryšiais susijusio SPPVPS išleistų vertybinių popierių gautinas sumas atsižvelgiama pagal jų grynąją vertę, o gaunamų pinigų srauto koeficientas yra taikomas toks, koks pagal šį straipsnį taikomas pagrindiniam turtui;

i)	į paskolas su sutartyje nenurodytu galutiniu terminu atsižvelgiama taikant 20 % gaunamų pinigų srauto koeficientą, jeigu sutartyje leidžiama kredito įstaigai pasitraukti arba pareikalauti sumokėti sumą per 30 kalendorinių dienų.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Per 30 kalendorinių dienų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 II priede išvardytus sandorius ir kredito išvestines finansines priemones tikėtini netenkamų ir gaunamų pinigų srautai yra apskaičiuojami pagal jų grynąsias vertes pagal 21 straipsnį ir, jeigu gaunama grynoji gaunamų pinigų srauto suma, ji dauginama iš 100 % gaunamų pinigų srauto koeficiento.“;

23)

34 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	likvidumo teikėjo ir gavėjo likvidumo rizika yra nedidelė pritaikius pagal 1 dalį siūlomą didesnį gaunamų pinigų srauto koeficientą ir tos dalies c punkte nurodytą netenkamų pinigų srauto koeficientą;“;

c punktas pakeičiamas taip:

„c)	valdant likvidumo teikėjo likvidumo riziką tinkamai atsižvelgiama į likvidumo gavėjo likvidumo rizikos pobūdį.“;

24)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Perteklinę likvidžiojo turto sumą sudaro toliau apibrėžtos sudedamosios dalys:

pakoreguota nepadengtųjų obligacijų, priskiriamų 1 lygio turtui, suma, kuri yra lygi viso 1 lygio likvidžiojo turto, išskyrus 1 lygio padengtąsias obligacijas, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

pakoreguota 1 lygio padengtųjų obligacijų suma, kuri yra lygi visų 1 lygio padengtųjų obligacijų, kurias kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

pakoreguota 2A lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2A lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo;

pakoreguota 2B lygio turto suma, kuri yra lygi viso 2B lygio turto, kurį kredito įstaiga turėtų likviduodama bet kurį užtikrintąjį finansavimo, užtikrintąjį skolinimo arba užtikrinimo priemone padengtą apsikeitimo sandorį, kurio terminas sueina per 30 kalendorinių dienų nuo skaičiavimo dienos, kai kredito įstaiga ir sandorio šalis likvidžiuoju turtu apsikeičia bent per vieną sudėtinę sandorio dalį, vertei po vertės sumažinimo.“;

b)	5 dalis išbraukiama.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. balandžio 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1).

(3) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

30.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/26

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2018/1622

2018 m. spalio 29 d.

dėl tam tikrų biocidinių produktų veikliųjų medžiagų nepatvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (1), ypač į jo 89 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	Komisijos deleguotuoju reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (2) su pakeitimais, padarytais Deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/698 (3), II priede pateiktas veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių, 2017 m. vasario 3 d. įtrauktų į biocidinių produktų esamų veikliųjų medžiagų peržiūros programą, sąrašas;

(2)	visi dalyviai laiku atsisakė rūpintis keleto į tą sąrašą įtrauktų veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių patvirtinimu;

(3)

kai kurių in situ gaminamų veikliųjų medžiagų atveju tų veikliųjų medžiagų ir jų pirmtakų, kurių patvirtinimu yra rūpinamasi pagal peržiūros programą, pavadinimai buvo aiškiau patikslinti. Dėl to tam tikrais atvejais buvo nustatytas naujas veikliosios medžiagos tapatumas pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 13 straipsnį;

(4)

buvo paskelbtas pranešimas, kuriame kviečiami dalyvauti asmenys, norintys rūpintis veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių, kurių tapatumas buvo iš naujo nustatytas ir kurių patvirtinimu šiuo metu nesirūpinama, patvirtinimu, įskaitant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 II priede produktų tipų atžvilgiu išvardytų veikliųjų medžiagų in situ gamybą, kad būtų galima perimti dalyvio funkciją;

(5)	dėl kai kurių veikliųjų medžiagų ir produktų tipų derinių nebuvo pateikta jokio pranešimo arba pranešimas buvo pateiktas ir atmestas pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 17 straipsnio 4 arba 5 dalį;

(6)	pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 20 straipsnį šių veikliųjų medžiagų ir produktų tipų deriniai neturėtų būti patvirtinami naudoti biocidiniuose produktuose;

(7)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Priede išvardytos veikliosios medžiagos nepatvirtinamos tame priede nurodytų produktų tipų atžvilgiu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2018 m. spalio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.

(2) 2014 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1062/2014 dėl visų esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 nurodytuose biocidiniuose produktuose, sistemingo tyrimo darbo programos (OL L 294, 2014 10 10, p. 1).

(3) 2017 m. vasario 3 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/698, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1062/2014 dėl visų esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nurodytuose biocidiniuose produktuose, sistemingo tyrimo darbo programos (OL L 103, 2017 4 19, p. 1)

PRIEDAS

Nepatvirtinti veikliųjų medžiagų ir produktų tipų deriniai, įskaitant visas nanomedžiagų formas:

—

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 II priede produktų tipų atžvilgiu išvardytų veikliųjų medžiagų in situ gamyba, išskyrus atvejus, kai veiklioji medžiaga gaminama iš pirmtako (-ų), nurodyto (-ų) to priedo lentelės įraše, skirtame atitinkamiems veikliosios medžiagos ir produktų tipų deriniams;

—

toliau lentelėje nurodyti veikliųjų medžiagų ir produktų tipų deriniai, įskaitant bet kokią šių veikliųjų medžiagų in situ gamybą naudojant bet kokį (-ius) pirmtaką (-us), kuris (-ie) nenurodyti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 II priede:

Įrašo numeris Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 II priede	Cheminės medžiagos pavadinimas	Ataskaitą rengianti valstybė narė	EB numeris	CAS numeris	Produktų tipas (-ai)
60	Citrinų rūgštis	BE	201-069-1	77-92-9	1
172	Cetilpiridinio chloridas	UK	204-593-9	123-03-5	2
195	Natrio 2-bifeniliatas	ES	205-055-6	132-27-4	1, 2, 3
288	N-dichlorfluormetiltio-N′,N′-dimetil-N-fenilsulfamidas (dichlofluanidas)	UK	214-118-7	1085-98-9	7
365	Piridin-2-tiolio 1-oksidas, natrio druska (natrio piritionas)	SE	223-296-5	3811-73-2	3
401	Sidabras	SE	231-131-3	7440-22-4	9
405	Sieros dioksidas	DE	231-195-2	7446-09-5	4
424	Natrio bromidas	NL	231-599-9	7647-15-6	2, 11, 12
458	Amonio sulfatas	UK	231-984-1	7783-20-2	11,12
1016	Sidabro chloridas	SE	232-033-3	7783-90-6	10, 11
515	Amonio bromidas	SE	235-183-8	12124-97-9	11, 12
526	Kalio 2-bifenilatas	ES	237-243-9	13707-65-8	6, 9, 10, 13
529	Bromo chloridas	NL	237-601-4	13863-41-7	11
541	Natrio p-chlor-m-krezoliatas	FR	239-825-8	15733-22-9	1, 2, 3, 6, 9, 13
609	cis- ir trans-p-mentan-3,8 diolių mišinys (citriodiolis)	UK	Nėra	Nėra	19
620	Tetrakis(hidroksimetil)fosfonio sulfatas (2:1) (THPS)	MT	259-709-0	55566-30-8	2
673	Didecildimetilamonio chloridas (DDAC (C8–10))	IT	270-331-5	68424-95-3	5
785	6-(ftalimido)peroksiheksano rūgštis (PAP)	IT	410-850-8	128275-31-0	3, 4
792	Tetrachlordekaoksidų kompleksas (TCDO)	DE	420-970-2	92047-76-2	1
952	Bacillus sphaericus, išskyrus Bacillus sphaericus 2362, mikrobinę padermę ABTS-1743	IT	Mikroorganizmas	143447-72-7	18
955	Bacillus thuringiensis subsp. israelensis serologinis tipas H14, išskyrus mikrobinę padermę AM65–52 ir mikrobinę padermę SA3A	IT	Mikroorganizmas	Nėra	18
957	Bacillus subtilis	DE	Mikroorganizmas	Nėra	3
939	Aktyvusis chloras: gaunamas hipochlorito rūgšties ir natrio hipochlorito reakcijos būdu, gaminamas in situ	SK	Mišinys	Nėra	2, 3, 4, 5, 11, 12
824	Sidabro cinko ceolitas	SE	Nėra	130328-20-0	5
1013	Sidabro vario ceolitas	SE	Nėra	130328-19-7	5
835	Esfenvaleratas/(S)-α-cian-3-fenoksibenzil-(S)-2-(4-chlorfenil)-3-metilbutiratas (esfenvaleratas)	PT	Augalų apsaugos produktas	66230-04-4	18

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 271

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	61 metai 2018m. spalio 30d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2018 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1618, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 nuostatos dėl depozitoriumų saugojimo pareigų ( 1 )	1
	*	2018 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1619, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/438 nuostatos dėl depozitoriumų saugojimo pareigų ( 1 )	6
	*	2018 m. liepos 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1620, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ( 1 )	10
	*	2018 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1621, kuriuo dėl konkurso tvarka parduodamų nugriebtų pieno miltelių atvežimo į sandėlį datos iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2080	25
		SPRENDIMAI
	*	2018 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1622 dėl tam tikrų biocidinių produktų veikliųjų medžiagų nepatvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 ( 1 )	26
	*	2018 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1623, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 3 straipsnio 3 dalį dėl ligos nešiotojų kontrolės tikslais volbachijomis užkrėstų uodų ( 1 )	30


	(1) Tekstas svarbus EEE.