KOMISIJOS PRANEŠIMAS

dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus ir Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamentą teisinių nuostatų aiškinimo ir įgyvendinimo

(C/2025/1373)

2018 m. kovo mėn. priimtame Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane (1) Komisija įsipareigojo sukurti aiškią tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistemą (arba ES taksonomiją), kad būtų sukurta visiems finansų sistemos dalyviams bendra kalba. Reglamentu dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (toliau – Taksonomijos reglamentas) (2) sukurta i) suvienodinta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistema ir ii) tam tikroms ne finansų ir finansų įmonėms nustatyti su ta veikla susiję skaidrumo reikalavimai.

2021 m. birželio mėn. Komisija priėmė Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (3), kuriuo nustatomas techninės analizės kriterijų (TAK), pagal kuriuos tam tikra ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų nedarydama reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, sąrašas. Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir galioja nuo 2022 m. sausio 1 d. 2022 m. kovo 9 d. jis buvo pirmą kartą iš dalies pakeistas Papildomu klimato srities deleguotuoju aktu (4).

2023 m. birželio mėn. Komisija priėmė Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus (5), kuriuo nustatomi TAK, skirti nustatyti ekonominei veiklai, galinčiai svariai prisidėti siekiant kitų keturių Taksonomijos reglamente nustatytų aplinkos tikslų (tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos; perėjimo prie žiedinės ekonomikos; taršos prevencijos ir kontrolės bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo) ir nedarančiai reikšmingos žalos jokiems kitiems aplinkos tikslams. Be to, iš dalies keičiant Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamentą (6), į keturis su klimatu nesusijusius aplinkos tikslus atsižvelgta nustatant įmonių teiktiną informaciją. Komisija taip pat iš dalies pakeitė Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (7) – įtraukė daugiau ekonominės veiklos rūšių, prisidedančių siekiant klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos tikslų.

Europos Parlamentui ir Tarybai atlikus patikrinimą, 2023 m. lapkričio 21 d. Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimai. Jie įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.

Šiame pranešime pateikiami techniniai paaiškinimai, kuriais atsakoma į dažnai užduodamus klausimus (DUK) apie TAK, nustatytus Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (įskaitant Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimus) ir Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, taip pat informacijos apie su klimatu nesusijusius aplinkos tikslus atskleidimo prievoles, nustatytas Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą pakeitimais (8).

Šiuo pranešimu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama techniniams klausimams dėl Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus nurodytų kriterijų ir veiklos rūšių bei papildomiems klausimams, susijusiems su Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nurodytomis veiklos rūšimis, papildomi iki šiol paskelbti Komisijos pranešimai dėl ES taksonomijos ir jos deleguotųjų aktų, t. y:

—	Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo, 2022/C 385/01 (9);

—

Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (antrasis Komisijos pranešimas) (10);

—

Komisijos pranešimas dėl tam tikrų deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kuriuo nustatomi ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir nedaroma reikšminga žala kitiems aplinkos tikslams, techninės analizės kriterijai, tam tikrų teisinių nuostatų aiškinimo ir įgyvendinimo (11);

—	Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Taksonomijos reglamento teisinių nuostatų ir sąsajų su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu aiškinimo ir įgyvendinimo, 2023/C 211/01 (12);

—

Šio pranešimo tikslas – palengvinti veiksmingą šių teisės aktų taikymą. Jame nenagrinėjama daug dėl kriterijų pasirinkimo pagrindimo ir įrodymo kylančių klausimų ir pateiktų pasiūlymų. Šiais klausimais Komisija nurodo, kad prie Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pridedamame poveikio vertinime (14), taip pat Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (15), pridėtame prie Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimų, pateikiama daugiau paaiškinimų apie šių aktų rengimą, visų pirma Taksonomijos reglamento reikalavimų, taikomų nustatant TAK, pagrindimą ir subalansavimą.

Prireikus Komisija gali šiuos atsakymus į dažnai užduodamus klausimus atnaujinti.

Šiuo pranešimu siekiama padėti suinteresuotiesiems subjektams ekonomiškai efektyviai laikytis teisės aktų reikalavimų ir užtikrinti, kad pateikiama informacija būtų palyginama ir naudinga didinant tvarų finansavimą.

Vienas iš prioritetų yra užtikrinti, kad taksonomijos sistemą būtų lengviau naudoti tiek finansų, tiek ne finansų įmonėms. Kaip nurodyta komunikate „Praktiškai veikianti tvaraus finansavimo sistema“, įtrauktame į 2023 m. birželio mėn. tvaraus finansavimo dokumentų rinkinį (16), ir kaip rekomenduojama 2024 m. kovo mėn. Euro grupės pareiškime (17), Komisija siekia palengvinti ataskaitų teikimą ir sumažinti įmonių sąnaudas:

—	dėdama daugiau pastangų, kad padėtų taksonomijos naudotojams aiškinti ir laikytis taksonomijos deleguotuosiuose aktuose nustatytų TAK, taip pat ieškotų skaitmeninių sprendimų, kaip teikti ataskaitas;

—	rengdama galimus pakeitimus, kad pagerintų tam tikrų TAK (įskaitant reikšmingos žalos nedarymo kriterijus) tinkamumą naudoti;

—	teikdama kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pritaikytą paramą pagal techninės paramos priemonę (18), be kita ko, dėl taksonomijos TAK įgyvendinimo ir reglamentavimo naštos mažinimo.

Šiame pranešime pateiktuose atsakymuose į DUK paaiškinamos galiojančių teisės aktų nuostatos. Jais nėra siekiama nei išplėsti teisių ir pareigų, kylančių iš tokių teisės aktų, nei atitinkamoms įmonėms ar kompetentingoms institucijoms nustatyti papildomų reikalavimų. DUK tik siekiama padėti finansų ir ne finansų įmonėms įgyvendinti atitinkamas teisines nuostatas. Tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra kompetentingas autoritetingai aiškinti ES teisę. Šiame pranešime išreikštos nuomonės negali nulemti pozicijos, kurios Komisija gali laikytis ES ir nacionaliniuose teismuose.

Turinys

Atitinkami terminai ir taikytinų teisės aktų sąrašas

I SKIRSNIS.

Bendrieji klausimai

II SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su klimato kaitos švelninimo tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas)

Gamybos pramonė

Energetika

Transportas

Statyba ir nekilnojamasis turtas

Informacija ir ryšiai

III SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su prisitaikymo prie klimato kaitos tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas)

Energetika

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymo veikla

Transportas

Nelaimių rizikos valdymas

IV SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su vandens ir jūrų išteklių tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I priedas)

Bendrieji klausimai

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

V SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas)

Gamybos pramonė

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

Statyba ir nekilnojamojo turto veikla

Informacija ir ryšiai

Paslaugos

VI SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su taršos prevencijos ir kontrolės tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus III priedas)

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

VII SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų tikslu (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus IV priedas)

Aplinkos apsaugos ir atkūrimo veikla

Apgyvendinimo veikla

VIII SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su bendraisiais reikšmingos žalos nedarymo kriterijais

Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai

Bendrieji reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijai

Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai

IX SKIRSNIS.

Klausimai, susiję su Deleguotuoju aktu dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą

ATITINKAMI TERMINAI IR TAIKYTINŲ TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

Terminas / priemonė	Paaiškinimas / nuoroda
Apskaitos direktyva	Direktyva 2013/34/ES (19)
TSPP	Tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimas
GPGB	Geriausi prieinami gamybos būdai
GPGBID	Geriausių prieinamų gamybos būdų informacinis dokumentas
B2B	Verslas verslui
Kapitalo išlaidos	Kapitalo išlaidos
Kapitalo išlaidų PVRR	Su kapitalo išlaidomis susijęs pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, nurodytas Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.2 skirsnyje
Komisijos komunikatas C(2024) 1995	Komisijos komunikatas „Būtinojo naudojimo koncepcijos taikymo ES teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, rekomendaciniai kriterijai ir principai“ (20)
Reglamentas (ES) 2023/1464	Komisijos reglamentas (ES) 2023/1464 dėl formaldehido ir jį išskiriančių medžiagų (21)
ESTT	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
CLP reglamentas	Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentas (22)
Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius	Europos cheminių medžiagų agentūros Klasifikavimo ir ženklinimo inventorius (23)
TSP	Tinkamumo skraidyti pažymėjimas
CORSIA	Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema
SPR	Statybos produktų reglamentas (24)
KRPV	Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas
ĮTIPD	Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (25)
ĮITTD	Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (26)
Direktyva 2004/35/EB	Direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (27)
Direktyva 2009/125/EB	Direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (28)
Direktyva 2016/797	Direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (29)
Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (30)
RŽNP	Reikšmingos žalos nedarymo principas
DV	Dedveitas
ELK	Elektros lanko krosnys
ECHA	Europos cheminių medžiagų agentūra
EEDI	Projektinis energijos vartojimo efektyvumo indeksas
EEXI	Laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas
PAV	Poveikio aplinkai vertinimas
PAV direktyva	Direktyva 2011/92/ES (31)
Sąlygas sudaranti veikla	Taksonomijos reglamento 16 straipsnyje nurodyta ekonominė veikla
2018 m. Pastatų energinio naudingumo direktyva	Direktyva (ES) 2018/844 (32)
2024 m. Pastatų energinio naudingumo direktyva	Direktyva (ES) 2024/1275 (33)
ENS	Energinio naudingumo sertifikatas
EPREL	Europos energijos vartojimo efektyvumo etikete ženklinamų gaminių registras
EKS	Elektrifikuotųjų kelių sistemos
EDDC	Europos dirvožemių duomenų centras
ETAS	Europos tvarumo atskaitomybės standartai, nustatyti Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/2772 (34)
ES ATLPS	ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema
ES taksonomija	Suvienodinta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistema, nustatyta Taksonomijos reglamentu ir jo deleguotaisiais aktais (35)
Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai	Bendrieji reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, įtraukti į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų D priedėlį ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I, II ir III priedų D priedėlį
Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai	Bendrieji reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, įtraukti į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo A priedėlį ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I, II, III ir IV priedų A priedėlį
Išmetamas ŠESD kiekis	Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
PPS	Pasaulinis pakeitimo santykis
Buveinių direktyva	Tarybos direktyva 92/43/EEB (36)
ŠVOK	Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas
TATENA	Tarptautinė atominės energijos agentūra
ICAO	Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
PITD	Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (37)
Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo reglamentas	Reglamentas (ES) 2024/1244 (38)
Inovacijų fondas	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856 (39)
IUCN	Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga
Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR)	Pagrindiniai įmonių naudojami veiklos rezultatų rodikliai, nurodyti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą atitinkamame priede
GCV	Gyvavimo ciklo vertinimas
Modernizavimo fondas	Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1001 (40)
NACE klasifikatorius	Statistinis Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (Nomenclature statistique des Activités économiques dans la Communauté Européenne)
NIAD	Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (41)
EBNP	Energijos beveik nevartojantis pastatas
PĮG	Pirminės įrangos gamintojas
Veiklos išlaidos	Veiklos išlaidos
Veiklos išlaidų PVRR	Su veiklos išlaidomis susijęs pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, nurodytas Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.3 skirsnyje
PEP	Pirminės energijos poreikis
POT reglamentas	Patvariųjų organinių teršalų reglamentas (42)
RVK	Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetas
REACH reglamentas	Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (43)
Reglamentas dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“	Reglamentas (ES) 2023/2405 (44)
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva	Direktyva (ES) 2023/2413 (45)
AO	Atvirkštinis osmosas
RoHS direktyva	Direktyva 2011/65/ES (46)
EGADP	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (47)
TAD	Tvarūs aviaciniai degalai
SEAC	Europos cheminių medžiagų agentūros Socialinės ir ekonominės analizės komitetas
TFIAR	Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamentas (48)
Socialinis klimato fondas	Reglamentas (ES) 2023/955 (49)
Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 (50)
Papildomas deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214 (51)
Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus	Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2486 (52)
Kriterijus atitinkanti taksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą 1 straipsnio 2 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Taksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo 1 straipsnio 5 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Netaksonominė ekonominė veikla	Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą 1 straipsnio 6 punkte apibrėžta ekonominė veikla
Taksonomijos reglamentas	Reglamentas (ES) 2020/852 (53)
Techninės analizės kriterijai (TAK)	Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus ir Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus nustatyti techninės analizės kriterijai
Trečiasis Komisijos pranešimas	Trečiasis Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (54)
Apyvartos PVRR	Su apyvarta susijęs pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis, nurodytas Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.1 skirsnyje
Atliekų pagrindų direktyva	Direktyva 2008/98/EB (55)
Vandens pagrindų direktyva	Direktyva 2000/60/EB (56)
EEĮA direktyva	Direktyva 2012/19/ES (57)

I SKIRSNIS. BENDRIEJI KLAUSIMAI

1. Kaip reikėtų aiškinti Taksonomijos reglamento 18 straipsnį (Būtiniausios apsaugos priemonės) atsižvelgiant į 2023 m. birželio mėn. atnaujintas EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms?

Pagal Taksonomijos reglamento 18 straipsnio 1 dalį, įmonės, kurių vykdoma ekonominė veikla laikytina kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla, turi būti įdiegusios procedūras, kad užtikrintų atsakingo verslo standartų, nurodytų EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymąsi.

Jei nenurodyta kitaip, Taksonomijos reglamento 18 straipsnyje pateiktos bendrosios nuorodos į EBPO rekomendacijas ir JT pagrindinius principus yra dinaminės, o tai reiškia, kad kai šie teisės aktai iš dalies keičiami, nuoroda suprantama kaip nuoroda į iš dalies pakeistą šių teisės aktų redakciją. Kalbant apie įmones, kurioms Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva (ĮTIPD) pradėta taikyti nuo jos taikymo pradžios, ir visas kitas įmones, savanoriškai besilaikančias jos nuostatų, visiškas ĮTIPD reikalavimų laikymasis paprastai turėtų reikšti ir atitinkamų standartų, pateiktų EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, arba JT pagrindinių principų reikalavimų laikymąsi.

Daugiau rekomendacijų dėl būtiniausių apsaugos priemonių taikymo pagal ES taksonomijos reglamentą pateikiama Komisijos pranešime dėl tam tikrų Taksonomijos reglamento teisinių nuostatų ir sąsajų su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu (TFIAR) aiškinimo ir įgyvendinimo (58).

2. Koks ryšys tarp ES taksonomijos reikšmingos žalos nedarymo kriterijų ir to, kaip reikšmingos žalos nedarymo principas taikomas viešojo finansavimo, pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (59) ir programą „InvestEU“ (60) , srityje?

Reikšmingos žalos nedarymo principas atlieka skirtingą vaidmenį ES taksonomijos ir kitų viešojo finansavimo priemonių, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ar programos „InvestEU“, atžvilgiu.

ES taksonomija – tai privačiojo finansavimo skaidrumo priemonė, kuria nustatoma aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikacija, siekiant skatinti aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas. Pagal Taksonomijos reglamento 3 straipsnį, kad ekonominė veikla būtų laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu:

—	ja turi būti svariai prisidedama prie vieno iš šešių aplinkos tikslų;

—	ja neturi būti daroma reikšminga žala bet kuriam iš kitų aplinkos tikslų;

—	ji būti vykdoma laikantis Taksonomijos reglamento 18 straipsnyje nurodytų būtiniausių apsaugos priemonių ir

—	ji turi atitikti techninės analizės kriterijus.

Bendrieji reikalavimai, susiję su reikšmingos žalos nedarymu pagal Taksonomijos reglamentą, išdėstyti 17 straipsnyje. Konkretūs reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, taikomi kiekvienai ekonominės veiklos rūšiai, yra nurodyti taksonomijos deleguotuosiuose aktuose.

Tačiau sykiu reikšmingos žalos nedarymo principas taikomas vis didesniam skaičiui viešųjų fondų, skirtų Europos ekonominei erdvei, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Modernizavimo fondą, Inovacijų fondą ir Socialinį klimato fondą. Nors taksonomijos deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikšmingos žalos nedarymo kriterijai yra naudingas reikšmingos žalos nedarymo principo įgyvendinimo orientyras, tai, kaip reikšmingos žalos nedarymo principas įgyvendinamas įvairiose ES viešojo finansavimo priemonėse, reglamentuoja konkretūs šias priemones nustatantys teisės aktai, o ne ES taksonomijos reglamentas. Be to, ES lėšomis finansuojama įvairesnė veikla, kuria siekiama keleto politikos tikslų, neapsiribojant aplinkos tvarumu (pvz., sanglaudos, skaitmenizacijos, modernizavimo ir socialinio teisingumo). Tais atvejais reikšmingos žalos nedarymo principo esmė yra užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų skiriamos veiklai, darančiai reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai arba trukdančiai siekti ES aplinkos tikslų.

Šiame Komisijos pranešime reikšmingos žalos nedarymo principo taikymas viešajam finansavimui neaptariamas. ES fondų ir valstybės pagalbos taisyklėse nustatoma, kokiu mastu taikomas reikšmingos žalos nedarymo principas.

3. Kaip reikėtų aiškinti Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus ir Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, kai TAK daroma nuoroda į konkrečius ES aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet nenurodomos šių reikalavimų išimtys, kurios leidžiamos ES aplinkos teisės aktuose?

Nuorodos į konkrečius ES aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus turėtų būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma atsižvelgiant į tai:

—	ar TAK daroma nuoroda į konkrečią nuostatą, kurioje nustatyta išimtis, ir

—	ar išimtys yra aiškiai leidžiamos, ar draudžiamos.

Kai TAK formuluojami taip, kad išimtis taikyti leidžiama, šios išimtys yra taikomos. Kai formuluotė neleidžia taikyti išimčių, šios išimtys netaikomos.

4. Paslaugų veiklos aprašymuose (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 5 skirsnis) teigiama, kad „Ekonominė veikla yra susijusi su gaminiais, kurie gaminami vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai <...>“. Kaip reikėtų aiškinti šią nuorodą?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 6 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad nuorodos į NACE kodus turėtų būti suprantamos kaip orientacinės ir neturėtų būti viršesnės už konkrečią ekonominės veiklos apibrėžtį, pateiktą jos aprašyme.

Be to, Komisijos pranešimo 2022/C 385/01 atsakyme į 6-ąjį DUK paaiškinta, kad NACE kodai gali padėti nustatyti taksonominę veiklą, tačiau tiksli į aktą įtrauktos veiklos aprėptis nustatoma tik konkrečiame veiklos aprašyme, pateiktame Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus. Veiklos aprašymo pabaigoje nurodyti NACE kodai (formuluotė „Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su ...“) yra orientaciniai.

Paslaugų sektoriaus veiklos atveju (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 5.1–5.6 skirsniai) nuorodos į NACE kodus įtrauktos į konkretų veiklos aprašymą. Šiuo konkrečiu atveju šios paslaugos yra susijusios su produktais, pagamintais vykdant ekonominę veiklą, klasifikuojamą priskiriant konkrečius NACE kodus. Šios nuorodos į NACE kodus nėra tik orientacinės, nes jomis apibrėžiamos konkrečios produktų, su kuriais susijusi paslaugų veikla, kategorijos (61). Šiuo konkrečiu atveju nuorodos į NACE kodus apibrėžia taksonominės veiklos aprėptį.

5. Ar taksonomijos deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikšmingos žalos nedarymo kriterijai yra išsamesni už Europos tvarumo atskaitomybės standartų (ETAS) reikalavimus? Ar pagal ETAS atskleidžiama informacija (pvz., pagal ETAS E3 arba ETAS E4) gali būti naudojama siekiant įrodyti atitiktį reikšmingos žalos nedarymo kriterijams?

Atitiktis reikšmingos žalos nedarymo kriterijams, nustatytiems taksonomijos deleguotuosiuose aktuose, yra ne teminių ataskaitų teikimo reikalavimų, kylančių dėl ATAS, o atskiras klausimas.

Ataskaitų teikimo reikalavimais pagal ETAS teminius standartus siekiama užtikrinti skaidrumą, susijusį su įmonės poveikiu tvarumo klausimams ir su tuo, kaip tvarumo klausimai daro įtaką įmonės plėtrai, veiklos rezultatams ir padėčiai. ETAS nustato ataskaitų teikimo metodikas, tačiau nenustato jokių konkrečių veiklos rezultatų ribų.

Priešingai, ES taksonomija nustato aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos klasifikaciją. Pagal Taksonomijos reglamentą, šia veikla turi būti „svariai prisidedama“ prie vieno iš šešių aplinkos tikslų ir „ja neturi būti daroma reikšminga žala“ bet kuriam iš kitų aplinkos tikslų. Kiekvienos veiklos reikšmingos žalos nedarymo kriterijai nustatyti taksonomijos deleguotuosiuose aktuose, kuriuose nustatytos konkrečios kiekybinės ar kokybinės ribos, kurių įmonės turi laikytis, kad įrodytų, jog ta veikla yra kriterijus atitinkanti taksonominė veikla. Šis metodas grindžiamas siekiu teikti informaciją ir užtikrinti skaidrumą dėl kriterijus atitinkančios ekonominės veiklos aplinkosauginio veiksmingumo.

Todėl vien nuorodos į pagal ETAS atskleidžiamą informaciją nepakanka, kad būtų įrodyta atitiktis reikšmingos žalos nedarymo kriterijams. Tačiau ETAS ataskaitose naudojami duomenys daugeliu atvejų bus naudingi vertinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo kriterijams (taip pat ir svaraus prisidėjimo kriterijams).

6. Kaip veiklos vykdytojai gali atlikti lyginamąjį per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio vertinimą pagal ES taksonomiją?

Pagal Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nustatytus svaraus prisidėjimo kriterijus, taikomus kelioms gamybos ir energetikos veiklos rūšims (62), reikalaujama, kad veiklos vykdytojai atliktų lyginamąjį per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio vertinimą.

Reikėtų apibrėžti (ir pakankamai pagrįsti) sistemos ribas ir atskaitos scenarijų (-us) analizei ir palyginimui atlikti. Atskaitos scenarijus (-ai) turėtų apimti tipišką atvejį (-us), produktą (-us), procesą (-us) ir (arba) vietą (-as), kurioje (-iose) turėtų veikti tiriamoji technologija (ir rinkoje esanti efektyviausia alternatyva). Atskaitos scenarijus (-ai) taip pat gali būti grindžiamas (-i) galimų alternatyvių scenarijų rezultatų vidurkiu. Galimas rezultatų kintamumas, susijęs su tam tikromis pagrindinėmis prielaidomis, turėtų būti ištirtas ir įvertintas atliekant jautrumo analizę.

7. Kaip dažnai turėtų būti atliekamas trečiosios šalies patikrinimas? Ar trečiosios šalies patikrinimas turėtų būti atliekamas kiekvienais metais, ypač tais atvejais, kai pagal techninės analizės kriterijus trečioji šalis turi atlikti per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio patikrinimą?

Reikėtų skirti trečiosios šalies užtikrinimą, kad informacija atskleidžiama pagal taksonomijos reikalavimus (laikantis ĮITTD reikalavimų dėl užtikrinimo), ir tam tikros veiklos atitikties konkretiems reikalavimams, nustatytiems techninės analizės kriterijuose, patikrinimą. Informacijos atskleidimas pagal taksonomijos reikalavimus kasmet užtikrinamas taikant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo taisykles, nustatytas Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvoje.

Dėl trečiosios šalies atliekamo atitikties konkretiems taksonomijos deleguotuosiuose aktuose nustatytiems kriterijams patikrinimo TAK nustatomas konkretus tam tikros veiklos patikrinimo dažnumas.

Pavyzdžiui, miškininkystės veiklos arba „Šlapynių atkūrimo“ (nustatytų Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 1.1–1.4 ir 2.1 skirsniuose) patikrinimas pagal TAK turi būti atliktas per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų. „Duomenų apdorojimo, prieglobos ir susijusios veiklos“ (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 8.1 skirsnis) patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas trejus metus. „Viešbučių, stovyklaviečių, atostogų ir panašių apgyvendinimo vietų“ (Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus IV priedo 2.1 skirsnis) veiklos patikrinimas turi būti atliekamas kas penkerius metus. Su iškastinio dujinio kuro naudojimu susijusią energetikos veiklą, nurodytą Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 4.29, 4.30 ir 4.31 skirsniuose, pagal TAK, nustatytus skirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punkto b papunktyje, reikalaujama tikrinti kasmet.

Jeigu nėra nurodyta, kaip dažnai trečioji šalis turėtų atlikti veiklos patikrinimą, toks patikrinimas turėtų būti atliekamas reguliariai, bet nebūtinai kasmet. Naujas trečiosios šalies patikrinimas bet kuriuo atveju turėtų būti atliekamas, kai tik iš esmės pasikeičia tikrinama informacija. Visų pirma, kiek tai susiję su per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio nustatymu, ataskaitas teikianti įmonė turėtų atnaujinti gyvavimo ciklo vertinimą, kai iš esmės pasikeičia išmetamo ŠESD kiekio apskaita (įskaitant, bet neapsiribojant, produkto ribų, medžiagų ir energijos srautų, duomenų kokybės ir paskirstymo ar perdirbimo metodų pokyčius), ir kartu su tokiu atnaujintu gyvavimo ciklo vertinimu atlikti nepriklausomą trečiosios šalies patikrinimą.

8. Ar akredituota vidaus laboratorija galėtų būti laikoma nepriklausoma trečiąja šalimi, galinčia atlikti trečiosios šalies atliekamą patikrinimą?

Vidaus laboratorija negali būti laikoma nepriklausoma trečiąja šalimi, galinčia atlikti trečiosios šalies atliekamą patikrinimą, nes ji yra įmonės subjekto dalis, todėl nėra nei nepriklausoma, nei trečioji šalis reikalaujamo patikrinimo atžvilgiu. Subjektas, atliekantis patikrinimą kaip trečioji šalis, neturėtų būti tas pats subjektas, kuris ataskaitas teikiančiam subjektui suteikė per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio nustatymo paslaugą.

9. Ar bendrovė ataskaitų teikimo tikslais kiekvienais metais turėtų atlikti atitikties TAK vertinimą? Pavyzdžiui, ar bendrovė gali remtis ankstesnių metų audituotu tos pačios ūkinės veiklos atitikties TAK vertinimu?

Ekonominės veiklos atitikties taksonomijos kriterijams vertinimas ataskaitų teikimo tikslais turi būti atliekamas kasmet.

Kaip nurodyta trečiojo Komisijos pranešimo C/2024/7494 36-ajame DUK, vertindamos, ar jų ekonominė veikla atitinka taksonominius kriterijus, įmonės gali pakartotinai naudoti galiojančius patvirtinamuosius dokumentus (įskaitant ankstesnių ataskaitinių metų).

Todėl, jei vidaus stebėsenos ir atitikties užtikrinimo sistemos rodo, kad ekonominės veiklos poveikis aplinkai iš esmės nepasikeitė (pvz., dėl gamybos proceso, medžiagų ir energijos šaltinių ar geografinės veiklos vietos pokyčių) ir jei nepasikeitė tai veiklai taikomi teisiniai reikalavimai, kurie turėtų įtakos tos veiklos atitikties taksonominiams kriterijams vertinimo rezultatams, ataskaitas teikianti įmonė gali remtis ankstesnių metų tos veiklos atitikties taksonominiams kriterijams vertinimu.

II SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMO TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL KLIMATO SRITIES TIKSLUS I PRIEDAS)

Gamybos pramonė

3.5 skirsnis „Pastatų efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

10. Ar komponentai (pvz., kompresoriai arba šilumokaičiai) patenka į 3.5 skirsnio „Efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba“ taikymo sritį, jei jie yra būtini ir svariai prisideda prie energijos vartojimo efektyvumo įrangos veikimo?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 3.5 skirsnyje nurodytame svaraus prisidėjimo kriterijuje išvardyti produktai ir jų pagrindiniai komponentai, kurie gali svariai prisidėti pagal šią veiklą. „Pagrindiniai komponentai“ turi būti suprantami kaip išvardytų produktų komponentai, kurių savybės yra labai svarbios užtikrinant bendrą šių produktų veikimą, kuriuo prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Konkrečiai yra nurodyti šilumos siurbliai ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumokaičiai. Šiai veiklai taip pat priskiriami kompresoriai, kurie laikomi pagrindiniais komponentais, jei jie atitinka TAK.

3.9 skirsnis „Geležies ir plieno gamyba,“ Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

11. Kokia yra 3.9 skirsnio „Geležies ir plieno gamyba“ taikymo sritis? Pavyzdžiui, ar besiūlių plieno vamzdžių gamyba priskiriama šiai veiklai, nes šiam proceso etapui nenustatyti jokie konkretūs kriterijai? Ar šiai veiklai priskiriama specialiųjų lydinių gamyba?

Svaraus prisidėjimo kriterijų b punkto kriterijus yra susijęs su „plien[u] elektrinio lanko krosnyse (ELK), kuriose gaminamas ELK nelegiruotasis plienas arba ELK gausiai legiruotas plienas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331“. Be to, a punkte nustatytos įvairių proceso etapų skaitinės ribinės vertės pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/447 priede pateiktus produktų santykinius taršos rodiklius. Tame priede nurodyta, kad „Šiame priede nurodytų produktų, procesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimai (sistemos ribos) nustatyti Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 I priede“.

Todėl Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 3.9 skirsnyje nurodyta ekonominė veikla apima Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 I priede nustatytų atitinkamų produktų ir procesų (sistemos ribų) gamybą. Atsižvelgiant į tai, kad besiūlių plieno vamzdžių ar specialiųjų lydinių gamyba nepatenka į Deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 I priedą, ši veikla nepatenka į 3.9 skirsnį.

Vis dėlto, jei i) ataskaitas teikianti įmonė gamina ELK nelegiruotąjį plieną arba ELK gausiai legiruotą plieną (kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331) kaip tarpinius produktus ir ii) jie naudojami galutiniam produktui (pvz., besiūliams plieno vamzdžiams) gaminti, tuomet apie tarpinę veiklą galima būtų pranešti pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.2.3.1 skirsnio b punktą, susijusį su veikla, „vykdoma ne finansų įmonių savo vidaus vartojimui“.

2023 m. spalio 20 d. Komisijos pranešimo 21 ir 29-asis DUK taip pat yra svarbūs atskleidžiant įmonių, gaunančių apyvartą iš produktų, kurie nėra taksonominiai, bet naudoja savo pradinės grandies gamybos procesų produkciją, gautą vykdant ekonominę veiklą, kuri yra taksonominė veikla, informaciją apie taksonomiją.

3.10 skirsnis „Vandenilio gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

12. Ar per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio reikalavimas, į kurį daroma nuoroda 3.10 skirsnio „Vandenilio gamyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose, taikomas tik vandeniliui, kaip kuro vertės grandinei, ar ir kitiems galutinio naudojimo būdams? Jei jis taikomas ir kitiems galutinio naudojimo būdams, tačiau jiems netaikoma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, į kurią šiuo metu daroma nuoroda šios veiklos svaraus prisidėjimo kriterijuose, kaip turėtų būti vertinamas kitų galutinio naudojimo būdų per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis?

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2023/1185 ir būsimo deleguotojo akto dėl mažo anglies dioksido pėdsako degalų nuostatos skirtos vandenilio kaip kuro naudojimui. Tačiau 3.10 skirsnyje nustatyti kriterijai gali būti taikomi ir tada, kai vandenilis naudojamas kaip cheminė žaliava. 3.10 skirsnyje aiškiai nurodoma riba (63), kuri gali būti naudojama kaip atskaitos taškas nepriklausomai nuo galutinio molekulės panaudojimo.

3.10 skirsnyje nurodoma, kad pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodyta metodika ir ISO metodika yra vienodai tinkami variantai. Siekiant užtikrinti ataskaitų teikimo nuoseklumą ir darną, pirmenybė turėtų būti teikiama pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nurodytai metodikai.

3.12 skirsnis „Vandenilio ir plieno gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

13. Kalbant apie 3.12 skirsnį „Natrio karbonato gamyba“, ar natrio karbonato gamintojas, kuris gamina ir natrio bikarbonatą (kuris yra perdirbtas natrio karbonatas), tam tikrą savo apyvartos, kapitalo išlaidų arba veiklos išlaidų dalį turėtų priskirti natrio bikarbonatui ir įtraukti ją į PVRR, kurių ataskaitos teikiamos pagal 3.12 skirsnį?

3.12 skirsnis apima natrio karbonato (kalcinuotosios sodos, anglies rūgšties natrio druskos) gamybą. Natrio bikarbonato gamyba nėra įtraukta į veiklos aprašymą, todėl ji turėtų būti laikoma netaksonomine veikla. Vis dėlto, apie natrio karbonato gamybą būtų galima pranešti pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.2.3.1 skirsnio b punktą, susijusį su veikla, „vykdoma ne finansų įmonių savo vidaus vartojimui“. 2023 m. spalio 20 d. Komisijos pranešimo 21 ir 29-asis DUK taip pat yra svarbūs atskleidžiant įmonių, gaunančių apyvartą iš produktų, kurie nėra taksonominiai, bet naudoja savo pradinės grandies gamybos procesų produkciją, gautą vykdant ekonominę veiklą, kuri yra taksonominė veikla, informaciją apie taksonomiją.

14. Kalbant apie 3.12 skirsnį „Natrio karbonato gamyba“, kai toje pačioje gamykloje gaminamas natrio karbonatas ir kiti produktai (pvz., natrio bikarbonatas ir kalcio chloridas), kaip veiklos vykdytojas turėtų priskirti kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas kiekvienam iš šių produktų?

Ataskaitas teikiančios įmonės turėtų įdiegti sistemą, kuri leistų objektyviai priskirti kiekvienos atskiros prekės gamybai skirtas išlaidas. Ataskaitas teikiančios įmonės turėtų naudoti nefinansinius rodiklius, pagal kuriuos kapitalo išlaidas būtų galima tiksliai priskirti kriterijus atitinkančiai taksonominei veiklai (žr. atsakymą į Komisijos pranešimo C/2023/305 30-ąjį DUK). Jei viena mašina / turtas naudojamas dviejų ar daugiau taksonominių produktų gamybai, įmonė negali skaičiuoti su ta mašina / turtu susijusių išlaidų daugiau nei vieną kartą.

15. Ar kapitalo išlaidos projektams, kuriais didinamas natrio karbonato gamybos proceso energijos vartojimo efektyvumas, turėtų būti priskirtos 3.12 skirsniui „Natrio karbonato gamyba“, ar jas reikėtų atskirti ir priskirti 7.3 skirsniui „Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“?

Kapitalo išlaidos, skirtos paties gamybos proceso energijos vartojimo efektyvumui didinti (t. y. kai siekiama, kad gamybos procesas, pavyzdžiui, natrio karbonato procesas, atitiktų TAK), turėtų būti nurodomos prie atitinkamos gamybos veiklos: 3.12 skirsnyje „Natrio karbonato gamyba“. Tačiau kapitalo išlaidas, skirtas pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, reikėtų nurodyti 7.3 skirsnyje „Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas.

3.17 skirsnis „Pirminių plastikų gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

16. Pagal 3.17 skirsnio „Pirminių plastikų gamyba“ a punkto svaraus prisidėjimo kriterijus, „pirminis plastikas gaminamas vien tik mechaniškai perdirbant plastiko atliekas“. Ką čia reiškia, kad plastikas „gaminamas vien tik“?

Sąvoka „gaminamas vien tik“ reiškia, kad plastikas gaminamas tik iš mechaniškai perdirbtų plastiko atliekų.

3.18 skirsnis „Automobilinių ir judumo komponentų gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

17. Norint, kad automobilinis komponentas būtų laikomas taksonominiu pagal 3.18 skirsnį „Automobilinių ir judumo komponentų gamyba“, jis turi būti viena esminių dalių, užtikrinančių ir gerinančių visai netaršios transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą, ar jis tiesiog turi būti visai netaršios transporto priemonės dalis, bet neturi atlikti esminio vaidmens gerinant aplinkosauginį veiksmingumą?

Į 3.18 skirsnį automatiškai įtraukiami ne visi visai netaršios transporto priemonės komponentai, o tik tie, kurie yra esminės dalys, būtinos visai netaršios transporto priemonės aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti.

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimų 9 konstatuojamojoje dalyje pateikiama daugiau su šiuo klausimu susijusių rekomendacijų. Joje orientaciniais tikslais išvardyti komponentai, kurie gali būti laikomi sąlygas sudarančiais komponentais.

9 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „Turėtų būti įtraukti komponentams, kurie lemia aplinkosauginį veiksmingumą, taikytini techninės analizės kriterijai. Transporto priemonių atveju tai visų pirma yra valdikliai, transformatoriai, elektros varikliai, įkrovimo lizdai ir įkrovikliai, nuolatinės srovės (DC/DC) keitikliai, galios keitikliai, kintamosios srovės generatoriai, valdymo blokai, regeneracinio stabdymo sistemos, stabdžiai, kuriuose įdiegtos trinties mažinimo technologijos, šiluminio valdymo sistemos, perdavimo sistema, vandenilio kaupimo ir degalų pylimo sistemos, elektronika, kai tai būtina pavaros sistemų veikimui, varos sistemos, aukščiausio lygio pakabos sistemos, didinančios energijos vartojimo efektyvumą, bet kokie pagalbiniai įtaisai, kai jie būtini mažą anglies dioksido kiekį išskiriančioms transporto priemonėms ir kai jie yra gerokai efektyvesni energijos vartojimo atžvilgiu nei alternatyvios priemonės, aktyvios oro pasipriešinimą mažinančios aerodinaminės priemonės mažą anglies dioksido kiekį išskiriančiose transporto priemonėse ir priekabos, kuriose įdiegtos energijos taupymo technologijos, pavyzdžiui, regeneracinio stabdymo sistemų arba aerodinaminių patobulinimų derinys. Geležinkelių atveju tai visų pirma yra geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797(5) I priede“.

3.20 skirsnis „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

18. Kaip veiklos vykdytojai gali įrodyti atitiktį 3.20 skirsnio „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ svaraus prisidėjimo kriterijų 2 punkto a papunkčiui, kuriame nurodyta „infrastruktūra, skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh“?

Šis kriterijus atitinka Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 4.9 skirsnyje „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“ nustatytą kriterijų. 3.20 skirsnyje nurodytos veiklos rezultatą (produktus ir paslaugas) perka įmonės, kurios užsiima elektros tinklų statyba ir eksploatavimu (t. y. 4.9 skirsnyje nurodyta veikla), ir jis įtraukiamas į šių įmonių išlaidų (kapitalo arba veiklos išlaidų) taksonominį vertinimą. Veikla, nurodyta 3.20 skirsnyje, sudaro sąlygas vykdyti veiklą, nurodytą 4.9 skirsnyje „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“, todėl ji negali apimti veiklos, kuri pagal TAK aiškiai neįtraukta į 4.9 skirsnyje nurodytą veiklą.

Ataskaitas teikianti ir 3.20 skirsnyje nurodytą veiklą vykdanti įmonė turėtų atlikti tų klientų, kurie vykdo 4.9 skirsnyje nurodytą veiklą, išsamaus patikrinimo vertinimą, kad įsitikintų, ar jos klientai nenaudoja 3.20 skirsnyje nurodytos veiklos rezultato, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh.

19. 3.20 skirsnio „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ svaraus prisidėjimo kriterijų b punkte nurodyti „sroviniai perdavimo ir skirstymo instaliacijos įtaisai ir nesroviniai elektros grandinių ir transformatorių instaliacijos įtaisai“. Ar jiems priskiriami žemosios įtampos instaliacijos įtaisai, šynos, perjungikliai ir lizdai?

Žemosios įtampos elektros gaminiams (įskaitant šynas, perjungiklius ir lizdus) taikomas ne svaraus prisidėjimo kriterijų b punktas, o c punktas.

20. 3.20 skirsnio „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ svaraus prisidėjimo kriterijuose daroma nuoroda į „jungiamuosius“ įrenginius? Ar tai apima įrenginius, kuriuos galima prijungti, kad informacija būtų nukreipta į aukštesnę kontrolės / stebėsenos / valdymo sistemą?

Sąvoka „jungiamieji“ turi būti suprantama kaip apimanti prietaisus, kuriuos galima valdyti nuotoliniu būdu ir (arba) kurie gali perduoti informaciją į valdymo sistemą.

21. 3.20 skirsnio „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ svaraus prisidėjimo kriterijų 1 punkto c papunkčio i dalyje nurodyti grandinės išjungikliai, bet aiškiai nenurodyti kiti žemosios įtampos apsauginiai įtaisai (pvz., saugikliai, kurių funkcija panaši į grandinės išjungiklių funkciją). Ar šie produktai taip pat nagrinėjami 3.20 skirsnyje?

Saugikliai nėra nurodyti, todėl ši veikla jų neapima.

22. Ką reiškia 3.20 skirsnio „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ svaraus prisidėjimo kriterijų 1 punkto c papunkčio i dalyje nurodyti „valdymo centrai“? Ar jie reiškia tik elektros apkrovos valdymui skitus automatinius valdymo centrus ir jų pagrindinius komponentus?

Tai reiškia valdymo centrus, kurie didina elektros energijos sistemos valdymo galimybes ir prisideda prie atsinaujinančiosios energijos dalies didinimo arba energijos vartojimo efektyvumo didinimo.

Energetika

4.1 skirsnis „Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

23. Ar ekonominė veikla, susijusi tik su ankstyvaisiais atsinaujinančiosios energijos projektų etapais iki faktinės statybos, yra taksonominė veikla pagal 4.1 skirsnį „Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją“?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 4.1 skirsnis apima „Elektros energijos gamybos įrenginių, gaminančių elektrą naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją, statybą arba eksploatavimą“. Todėl taksonomine veikla turėtų būti laikoma tik elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių fotovoltinę technologiją, statybos ar eksploatavimo veikla. Įmonės, kurioms tenka iš esmės visa ekonominė rizika ir nauda, susijusi su elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių fotovoltinę technologiją, statyba, nuosavybe ar eksploatavimu, turėtų būti laikomos užsiimančiomis 4.1 skirsnio veikla. Ši veikla neapima rinkos tyrimų ar konsultacinių paslaugų (pvz., vietos nustatymo ir analizės iki faktinės statybos etapo) arba projekto valdymo paslaugų už atlygį. Tačiau tam tikrai ankstyvaisiais projekto etapais vykdomai veiklai gali būti taikomi kiti skirsniai (pavyzdžiui, 9.1 skirsnis „Rinkos etapui artimi moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos“).

4.5 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

24. 4.5 skirsnio „Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos“ svaraus prisidėjimo kriterijuose nurodyta, kad „Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų: <...> b) elektros energijos gamybos įrenginio galios tankis yra didesnis nei 5 W/m2.“ Kas laikoma dirbtiniu rezervuaru atliekant skaičiavimus? Ar skaičiuojant turėtų būti naudojamas tik vandens plotas, esantis prie dirbtinio vandens rezervuaro, kur yra hidroelektrinė, užtvankos, ir remiamos elektrinės įrengtoji galia? O gal reikėtų sudėti visų dirbtinių vandens rezervuarų, esančių virš konkrečios elektrinės, vandens plotus visoje upės vagoje ir visų hidroelektrinių, esančių žemiau dirbtinių vandens rezervuarų vandens plotų visoje upės vagoje, įrengtąją galią?

Galios tankis apskaičiuojamas kaip įrengtosios galios (kuri yra projektinis parametras) ir rezervuaro, iš kurio tiekiamas vanduo hidroelektrinei, ploto santykis. Rezervuaro plotas yra kintamas (priklauso nuo vandens lygio), todėl galios tankiui apskaičiuoti reikia naudoti plotą, kuris atitinka įrengtąją galią (koeficiento skaitiklis). Paprastai tai yra plotas, kai rezervuaras yra pripildytas iki projektinio darbinio taško (vertė, kuriai esant rezervuaras generuoja galią, lygią įrengtajai galiai).

Skaičiavimams naudojami rezervuarai (t. y. tokių rezervuarų plotas) turi būti tik tie rezervuarai, kurie iš tikrųjų prisideda (t. y. iš kurių tiekiamas vanduo) prie hidroelektrinės, su kuria susijusi įrengtoji galia, darbo. Tai reiškia, kad į skaičiavimus neturėtų būti įtraukiami visi prieš srovę esantys rezervuarai, nebent jie visi prisideda prie tos hidroelektrinės darbo. Pavyzdžiui, jei hidroelektrinei naudojama daugiau rezervuarų, turėtų būti naudojami visi prie jos darbo prisidedantys rezervuarai, net jei jie yra toli nuo elektrinės (ne visos hidroelektrinės statomos pasroviui prie pat užtvankos). Kiekviename projekte turi būti apibrėžta, kurie rezervuarai prisideda prie hidroelektrinės darbo. Paprastai vandenį hidroelektrinei tiekia tik vienas rezervuaras, tačiau kai kuriuose sudėtingesniuose projektuose naudojama daugiau nei vienas rezervuaras.

Dar vienas sudėtingas atvejis – kaskadiniai rezervuarai / hidroelektrinės. Šiuo atveju, jei kiekvienas rezervuaras turi savo hidroelektrinę, esančią iškart pasroviui, dėl kiekvienos hidroelektrinės reikėtų atsižvelgti tik į rezervuarą, esantį iškart prieš srovę, o ne į visus rezervuarus. Jei hidroelektrinę turi tik toliausiai pasroviui esantis rezervuaras, o visi prieš srovę esantys rezervuarai naudojami vandeniui surinkti, kad jį būtų galima tiekti tai hidroelektrinei, tada skaičiuojami visi rezervuarai. Tai priklauso nuo konkretaus objekto.

Dar vienas atvejis – rezervuaras, kuris naudojamas daugiau nei vienai hidroelektrinei. Tokiu atveju, apskaičiuojant konkrečios hidroelektrinės galios tankį, reikėtų naudoti tik tai hidroelektrinei priskirtą rezervuaro plotą. Kita vertus, galima apskaičiuoti bendrą galios tankio rodiklį, atsižvelgiant į visą rezervuaro plotą ir visas susijusias hidroelektrines, priklausomai nuo konkretaus išdėstymo.

4.9 skirsnis „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

25. Ar kabelių klojimo laivai patenka į 4.9 skirsnio „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“ taikymo sritį, t. y. ar jų priskyrimo žaliesiems kriterijai priklausytų ne nuo to, kiek jie yra žalieji, o nuo to, kiek žalioji yra elektros energijos sistema, kurią jie kuria?

Tokie laivai paprastai naudojami kabeliams kloti po vandeniu. Jei tai yra balkeriai ir jie naudojami teikiant paslaugas trečiosioms šalims (t. y. jie nėra bendrovės laivai), jie gali patekti į 6.10 skirsnio „Krovininis jūrų ir pakrančių vandens transportas, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai skirti laivai“ taikymo sritį.

4.13 skirsnis „Naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

26. Ar investicijos į tvarių žaliavų tiekimo grandinę yra taksonominė veikla pagal 4.13 skirsnį „Naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamyba“?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 4.13 skirsnio veikla apima naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamybą. Ši ekonominė veikla neapima žaliavų (pvz., žemės ūkio ar miško biomasės), naudojamų transporte naudoti skirtoms biodujoms ir biodegalams gaminti.

4.14 skirsnis „Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

27. Ar 4.14 skirsnis „Atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų perdavimo ir skirstymo tinklai“ apima vandeniliui skirtą infrastruktūrą, net jei faktinis vandenilio ir iškastinių dujų mišinio transportavimas dar nevyks keletą metų (t. y. šiuo metu nėra nustatyta vandenilio dalies (procentais) vandenilio ir gamtinių dujų mišinyje riba)?

Sąvoka „vandeniliui skirta“ infrastruktūra nėra vartojama nei ES taksonomijos teisinėje sistemoje, nei transeuropinių energetikos tinklų politikoje.

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 4.14 skirsnio dalies „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punkte nurodytuose TAK nustatyta trijų kategorijų veikla:

„a)	vandenilio ar kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų transportavimui skirtų perdavimo ir skirstymo tinklų statyba arba eksploatavimas;

b)	esamų gamtinių dujų tinklų ir (arba) jų paskirties keitimas į 100 proc. vandenilio tinklus;

dujų perdavimo ir skirstymo tinklų modifikavimas, kai pagrindinis tikslas yra integruoti vandenilį ir kitas mažo anglies dioksido pėdsako dujas, įskaitant bet kokią dujų perdavimo ar skirstymo tinklo veiklą, kuri suteikia galimybę tinklui padidinti vandenilio arba kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų derinį dujų sistemoje“. Vandenilio ir iškastinių dujų derinimui a ir b punktai netaikomi. Tik c punktas apima iškastinių dujų infrastruktūros modifikavimo veiklą, kad būtų galima integruoti vandenilį ir kitas mažo anglies dioksido pėdsako dujas arba padidinti vandenilio arba kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų derinį dujų sistemoje. C punktas neapima vandenilio ir iškastinių dujų mišinio perdavimo ir (arba) skirstymo tinklo eksploatavimo veiklos. Todėl įmonės, užsiimančios iškastinių dujų perdavimu ir (arba) skirstymu, įskaitant saugojimą, gali į ataskaitas kaip kapitalo išlaidas įtraukti tik savo investicijas (nurodytas c punkte), skirtas esamai infrastruktūrai modifikuoti, kad būtų galima perduoti ir (arba) skirstyti vandenilio ir iškastinių dujų derinį. Įmonės turėtų turėti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kad jų investicijos į modifikavimą padeda integruoti vandenilį ir kitas mažo anglies dioksido pėdsako dujas arba padidinti vandenilio arba kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų derinį dujų sistemoje.

4.28 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

28. 4.28 skirsnio „Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose“ svaraus prisidėjimo kriterijuose nurodyta sąvoka „projektas“ (angl. project). Kaip ji yra apibrėžiama? Branduolinės saugos reikalavimuose vartojama tik TATENA dokumentuose (pvz., TATENA konkrečiame saugos reikalavime Nr. SSR-2/1) apibrėžta ir vartojama sąvoka „projektas“ (angl. design)?

4.28 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš branduolinės energijos esamuose įrenginiuose“ apima esamų branduolinių įrenginių, kuriuose elektros energija arba šiluma gaminama iš branduolinės energijos (toliau – branduolinės elektrinės) ir kuriems leidimą valstybių narių kompetentingos institucijos pagal taikytiną nacionalinę teisę išdavė iki 2040 m., modifikaciją siekiant pratęsti jų saugaus eksploatavimo laiką, t. y. esamos branduolinės elektrinės ilgalaikį eksploatavimą.

Ši tema nagrinėjama dokumente „ SSR-2/2 (Rev. 1) Safety of Nuclear Power Plants: Commissioning and Operation “ ir visų pirma jo dalyje „Requirement 16: Programme for long term operation“. Taip pat branduolinių elektrinių ilgalaikio eksploatavimo klausimu gali būti naudingos saugos ataskaitos Nr. 106 „ Ageing Management and Long Term Operation of Nuclear Power Plants: Data Management, Scope Setting, Plant Programmes and Documentation (2022) “ ir Nr. 82 (2 red.) „ Ageing Management for Nuclear Power Plants: International Generic Ageing Lessons Learned “ (IGALL) (2024). Nurodytuose šaltiniuose, be termino „projektas“ (angl. design), vartojami keli terminai, visų pirma „įrenginys“ ir „programa“.

Atsižvelgiant į tai, techninės analizės kriterijuose vartojama sąvoka „projektas“ gali būti suprantama kaip tam tikro esamo branduolinio įrenginio ilgalaikio eksploatavimo programos vykdymas.

Transportas

Bendrieji Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo laivybos kriterijai

29. Laivybos veikla nėra įtraukta į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus. Ar laivybos veikla vis tiek gali būti laikoma kriterijus atitinkančia taksonomine veikla, jei veiklos vykdytojai laikosi Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus nustatytų laivybos veiklos TAK ?

Jūrinė veikla, atitinkanti Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedo 6.7–6.12 skirsniuose nustatytus svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, gali būti laikoma kriterijus atitinkančia taksonomine veikla.

30. Koks dydis yra 20 procentinių punktų mažesnis už projektinio energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEDI) 3 etapą, kaip nurodyta 6.10 skirsnio „Krovininis jūrų ir pakrančių vandens transportas, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai skirti laivai“ ir 6.11 skirsnio „Keleivinis jūrų ir pakrančių vandens transportas“ EEDI techninės analizės kriterijuose? Kaip jis turėtų būti apskaičiuojamas laivui, kuriam taikomas EEDI 3 etapas?

20 procentinių punktų turėtų būti pridedami prie EEDI procentinių sumažinimo koeficientų, kurie taikomi nuo 2022 m. balandžio 1 d., kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje (64). Taikytinas EEDI procentinis sumažinimo koeficientas pasirenkamas atsižvelgiant į laivo tipą, dydį ir laivo statybos sutarties datą (arba, jei statybos sutarties nėra, kylio padėjimo datą (65)).

Jei laivui taikomas EEDI 3 etapas, reikėtų atsižvelgti į šias aplinkybes:

—

iki 2025 m. gruodžio 31 d. pasiekta laivo EEDI vertė turi būti bent 10 procentinių punktų mažesnė už taikomą EEDI 3 etapo sumažinimo koeficientą.

Pavyzdžiui, 25 000 dedveito balkerio pasiekta EEDI vertė turėtų būti bent 40 procentinių punktų mažesnė už EEDI atskaitos vertę, o 40 000 ir didesnio, bet mažesnio nei 80 000 dedveito konteinervežio pasiekta EEDI vertė turėtų būti bent 45 procentiniais punktais mažesnė už EEDI atskaitos vertę;

—

nuo 2026 m. sausio 1 d. laivo pasiekta EEDI vertė turi būti bent 20 procentinių punktų mažesnė už taikomą EEDI 3 etapo sumažinimo koeficientą.

Pavyzdžiui, 25 000 dedveito balkerio pasiekta EEDI vertė turėtų būti bent 50 procentinių punktų mažesnė už EEDI atskaitos vertę, o 40 000 ir didesnio, bet mažesnio nei 80 000 dedveito konteinervežio pasiekta EEDI vertė turėtų būti bent 55 procentiniais punktais mažesnė už EEDI atskaitos vertę.

31. Kalbant apie taksonominės jūrų transporto veiklos atitikimą 6.10 skirsnio „Krovininis jūrų ir pakrančių vandens transportas, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai skirti laivai“ ir 6.11 skirsnio „Keleivinis jūrų ir pakrančių vandens transportas“ TAK, kurį įvykį nurodo data 2026 m. sausio 1 d.? Ar ji nurodo a) statybos sutarties pasirašymą; b) laivo kylio padėjimą; c) laivo pristatymą ar d) sprendimo dėl finansavimo datą?

Taikydamas 6.10 skirsnio f punkte ir 6.11 skirsnio e punkte nustatytus TAK, kurie susiję su eksploatuojamų laivų ŠESD rodikliais, taikomais nuo 2026 m. sausio 1 d., laivo operatorius turėtų įvertinti, ar laivas neviršija laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinio metinio intensyvumo ataskaitiniu laikotarpiu ribos (taikomos atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu). Pavyzdžiui, vertindamas atitiktį taksonominiams kriterijams ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., veiklos vykdytojas turėtų įvertinti, ar laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu neviršija 76,4 g CO2e/MJ, ir paprašyti, kad šį rodiklį patikrintų nepriklausoma trečioji šalis. Analogiškai, vertindamas atitiktį taksonominiams kriterijams ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., veiklos vykdytojas turėtų įvertinti, ar patikrintas laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu neviršija 61,1 g CO2e/MJ.

Taikant 6.10 skirsnio e punkte ir 6.11 skirsnio d punkte nustatytus TAK, kurie susiję su laivų konstrukcijos ŠESD rodikliais, siekiant įvertinti paskolų ir (arba) obligacijų, išleistų siekiant surinkti pinigų, kad būtų atsiskaityta už naują laivą arba būtų sumokėta pradinė įmoka, arba laivų statyklos paimtų paskolų, skirtų laivų statybai ir modernizavimui finansuoti, atitiktį taksonominiams kriterijams, kriterijų taikymas nustatomas pasirašant statybos sutartį. Kaip nustatyta Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą 7 straipsnio 5 dalyje, šie kriterijai taikomi penkerius metus nuo deleguotųjų aktų, kuriais iš dalies keičiami tie techninės analizės kriterijai, taikymo pradžios, su sąlyga, kad pradėjus eksploatuoti laivą bus pasiekti iš pradžių numatyti rodikliai.

32. 6.10 skirsnyje „Krovininis jūrų ir pakrančių vandens transportas, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai skirti laivai“ ir 6.11 skirsnyje „Keleivinis jūrų ir pakrančių vandens transportas“ nustatytas griežtesnis projektinio energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEDI) / laivo energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEXI) efektyvumo kriterijų ir degalų kriterijų derinys neapima įvairių (mažesnių) laivų tipų, kuriems EEDI arba EEXI netaikomas. Kaip šie laivai gali atitikti taksonominius kriterijus, jei šiuo metu nei technologiškai, nei ekonomiškai neįmanoma įgyvendinti sprendimų, kad iš variklio nebūtų išmetami teršalai (pvz., jūriniuose aprūpinimo laivuose, skirtuose plaukioti dideliais atstumais)?

Šio klausimu ir atsakymu panaikinamas ir pakeičiamas Komisijos pranešimo C/2023/267 97-asis DUK.

TAK suteikia keletą galimybių laivams atitikti taksonominius kriterijus. Nors EEDI (naujiems laivams) ir EEXI (esamiems laivams) indeksai iš esmės nebuvo skirti taikyti visų kategorijų laivams (tipas ir dydis), abi energijos vartojimo efektyvumo sertifikavimo metodikos yra vienintelės tarptautiniu mastu patvirtintos laivų indeksų metodikos.

Laivas gali būti laikomas nepatenkančiu į EEDI taikymo sritį, jeigu:

—	jis neatitinka Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) VI priedo 4 skyriaus 19 ir 22 taisyklių nuostatų dėl laivo tipo ir dydžio;

—	jis neatitinka MARPOL konvencijos VI priedo 4 skyriaus 24 taisyklėje nustatytų atitinkamų dydžio ribų (DWT arba GT).

Laivas gali būti laikomas nepatenkančiu į EEXI taikymo sritį, jeigu:

—	jis neatitinka MARPOL VI priedo 4 skyriaus 19 ir 23 taisyklių nuostatų dėl laivo tipo ir dydžio;

—	jis neatitinka MARPOL konvencijos VI priedo 4 skyriaus 25 taisyklėje nustatytų atitinkamų dydžio ribų (DWT arba GT).

Laivai, kuriems taikomos pirmiau minėtos reglamentavimo nuostatos, t. y. kuriems netaikomas EEDI arba EEXI, vis tiek gali savanoriškai nustatyti savo pasiektas EEDI arba EEXI vertes (taikomas atitinkamai naujiems ir esamiems laivams), taikydami tą pačią metodiką ir jos rezultatus pavesdami ją patikrinti nepriklausomai pripažintai organizacijai pagal MARPOL konvencijos VI priedo 4 skyrių ir atitinkamas gaires. Tačiau reikėtų pažymėti, kad laivai, nepriklausomai nuo jų dydžio, turintys netradicinius variklius (kaip apibrėžta MARPOL konvencijos VI priedo 2 taisyklėje) ir kurie nėra kruiziniai keleiviniai laivai bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivai, negali nustatyti savo pasiektų EEDI arba EEXI verčių, jei nėra sutartos skaičiavimo metodikos; tokiais atvejais taikomi tik I priedo 6.10 ir 6.11 skirsnių 1.a ir 1.b punktuose nurodyti taikytini kriterijai.

Galiausiai, ypač mažesnio dydžio ir dedveito laivuose, labiau tikėtina, bus taikomi visiškai elektriniai sprendimai arba vandenilio kuro elementų sistemos. Todėl tokiems laivams taikytini kriterijai įtraukti į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 6.10 ir 6.11 skirsnių 1.a ir 1.b punktus.

6.15 skirsnis „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

33. Ar 6.15 skirsnio „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“ veikla apima automagistralių tiesimą, modernizavimą, techninę priežiūrą ar eksploatavimą?

Veiklos aprašymas apima trijų skirtingų kategorijų infrastruktūrą: i) infrastruktūrą, reikalingą kelių transporto priemonėms, kurių išmetamo CO2 kiekis lygus nuliui, eksploatuoti, ii) perkrovimui skirtą infrastruktūrą ir iii) miesto transporto priemonėms eksploatuoti reikalingą infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į veiklos pavadinimą, jos aprašymą ir TAK pobūdį, automagistralių tiesimas, modernizavimas, techninė priežiūra ar eksploatavimas nepriskiriamas Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 6.15 skirsnio veiklai. Kalbant apie pirmos kategorijos infrastruktūrą, tik ta veikla, kuri padeda eksploatuoti transporto priemones, kurių išmetamo CO2 kiekis lygus nuliui, t. y. elektros įkrovimo prieigos, modernizuotos elektros tinklo jungtys, vandenilio papildymo stotys arba elektrifikuotųjų kelių sistemos (ERS), turėtų būti laikoma taksonomine veikla pagal klimato kaitos švelninimo (KKŠ) tikslą. Todėl apyvarta iš pačios automagistralės (ir (arba) su ja susijusios išlaidos) neturėtų būti laikoma taksonomine vykdant 6.15 skirsnyje nurodytą veiklą, susijusią su KKŠ tikslu.

Kitaip yra vykdant Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo 6.15 skirsnyje „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas kelių transportui ir viešajam transportui“ nurodytą veiklą, kurios pavadinimas ir aprašymas skiriasi nuo Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 6.15 skirsnio „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“ veiklos pavadinimo ir aprašymo. Visų pirma II priedo 6.15 skirsnyje pateiktas veiklos aprašymas, be kita ko, apima „Automagistralių <...> tiesimą, modernizavimą, techninę priežiūrą ir eksploataciją“. Todėl išlaidos, skirtos automagistralėms pritaikyti prie klimato kaitos, yra taksonominės veiklos išlaidos pagal prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą.

34. Pagal 6.15 skirsnio „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos „ne mažiau kaip 70 proc. (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų <...> paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti ...“. Kaip įmonė, tiekianti infrastruktūroje naudojamos įrangos dalis, turėtų laikytis šios nuostatos, jei ji nekontroliuoja statybvietės?

6.15 skirsnio veiklos aprašyme nurodyta, kad tai veiklai priskiriamas „Infrastruktūros, reikalingos iš variklio CO2 neišmetančioms kelių transporto priemonėms eksploatuoti, taip pat perkrovimui skirtos infrastruktūros bei miesto transporto priemonėms eksploatuoti reikalingos infrastruktūros statyba, modernizavimas, techninė priežiūra ir eksploatavimas“.

Todėl įmonei, tiekiančiai infrastruktūroje naudojamos įrangos dalis, šis skirsnis gali būti netaikomas, nebent jos veikla būtų infrastruktūros, atitinkančios šiai veiklai nustatytus kriterijus, statyba, modernizavimas, techninė priežiūra ir eksploatavimas.

Infrastruktūroje naudojamos įrangos gamyba turėtų būti vertinama pagal tai gamybos veiklai taikomus kriterijus. Pavyzdžiui, elektros įkrovimo prieigų ar modernizuotų elektros tinklo jungčių įrangos gamybą apima 3.20 skirsnyje „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ nurodyta veikla.

Atitiktį pirmiau nurodytam reikšmingos žalos nedarymo kriterijui turi įrodyti infrastruktūrą valdanti ir (arba) eksploatuojanti įmonė (vertindama savo kapitalo išlaidas) ir (arba) įrengimo darbus atliekanti įmonė (vertindama savo apyvartą).

35. Taksonomijoje elektrinių transporto priemonių įkrovimas nurodytas prie kelių ekonominės veiklos rūšių, įskaitant 3.20 skirsnyje „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“, 6.15 skirsnyje „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas nedidelį anglies dioksido kiekį išskiriančiam kelių transportui ir viešajam transportui“, 7.4 skirsnyje „Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas“ ir 4.9 skirsnyje „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja skirtingi elektrinių transporto priemonių įkrovimo verslo modeliai (įkrovimas namuose, gatvėse, paskirties vietose, automobilių parko sprendimai ir greitojo įkrovimo aikštelės), pagal kuriuos skirsnius įmonės turėtų vertinti, ar jų veikla atitinka taksonominius kriterijus?

3.20 skirsnyje nurodyta veikla apima elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros infrastruktūros, įrengiamos visų pirma tam, kad būtų galima įkrauti elektrines transporto priemones, gamybą, įrengimą, techninę priežiūrą ar remontą. Į šią veiklą neįtraukiama jokia į 7.4 skirsnį įtraukta veikla.

Elektros įkrovimo prieigų įrengimą pastatuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse, kuris apims daugumą privačių elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų, apima 7.4 skirsnis. Tokio pobūdžio įrengimui yra tinkami tame skirsnyje nustatyti kriterijai.

Kitų įkrovimo prieigų (pvz., viešai prieinamų, įrengiamų prie kelio) įrengimą apima 6.15 skirsnis. Tame skirsnyje pateikti kriterijai skirti tiek mažesniems, tiek didesniems įrenginiams, o kelis kartus yra nurodyta „atitinkamais atvejais“. Bus atvejų, ypač įrengiant mažesnius įrenginius, pvz., vieną įkrovimo prieigą jau užstatytoje teritorijoje, kai šie kriterijai nebus tinkami.

Įkrovimo prieigos taip pat gali būti energetikos veiklos dalis pagal 4.9 skirsnį. Tame skirsnyje nustatytas aiškus atitikties 6.15 skirsnio TAK reikalavimas („jei veikla atitinka šio priedo skirsnyje „Transportas“ nustatytus techninės analizės kriterijus“), siekiant užtikrinti, kad tokio pobūdžio investicijos būtų nuosekliai laikomos transporto ar energetikos projekto dalimi.

Bendrieji klausimai dėl Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo aviacijos kriterijų

36. Koks yra duomenų šaltinis ir metodika, pagal kuriuos apskaičiuojamas pasaulinis pakeitimo santykis (PPS), taikytinas pagal 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijų b ir c punktus, 6.18 skirsnio „Orlaivių išperkamoji nuoma“ b ir c punktus bei 6.19 skirsnio „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ b, c ir d punktus?

Pasaulinis pakeitimo santykis apskaičiuojamas remiantis orlaivių, kurių naudojimas nutraukiamas visam laikui, ir pasauliniu lygmeniu pagamintų naujų orlaivių proporcijos vidurkiu per 10 praėjusių metų, apskaičiuotu pagal patikrintus nepriklausomų duomenų teikėjų duomenis. Šis santykis perskaičiuojamas kiekvienais ataskaitiniais metais, nes PPS yra dinamiškas ir pagrindiniai duomenys kasmet keičiasi.

PPS nustato orlaivių, kuriuos galima pakeisti per tam tikrus metus, skaičiaus ribą. Dešimties metų vidurkis bus apskaičiuojamas bendrą per 10 metų laikotarpį nurašytų orlaivių skaičių padalijus iš bendro pristatytų orlaivių skaičiaus pasauliniu lygmeniu. PPS turi būti grindžiamas orlaiviais, kuriuos pirminės įrangos gamintojas pristatė pirminiam naudotojui, ir orlaiviais, kurių naudojimas nutraukiamas visam laikui (nurašyti orlaiviai).

PPS apskaičiuojamas remiantis įprastais orlaiviais, skirtais komerciniam naudojimui. Tai atitinka orlaivių tipus, nurodytus Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 3.21, 6.18 ir 6.19 skirsniuose.

Orlaiviai, kurie iš pradžių buvo pristatyti komerciniams naudotojams ir vėliau iš komercinio orlaivių parko perduoti nekomerciniams naudotojams, laikomi nurašytais tik tada, kai tokių orlaivių naudojimas nutraukiamas visam laikui, o ne tada, kai jie tik perduodami nekomercinei veiklai. Taip yra todėl, kad PPS turi atspindėti orlaivių, kurių eksploatavimas iš tikrųjų nutrauktas, dalį.

Siekdama skatinti nuoseklumą ir palyginamumą, Komisija, padedama EASA, siekia skelbti pasaulinį pakeitimo santykį (PPS), kaip numatyta Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 11 konstatuojamojoje dalyje.

Ataskaitinių metų, kurie baigiasi 2024 m., PPS yra 48 proc. (66) Jis apskaičiuotas remiantis per 10 metų laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio mėn. pristatytų ir nurašytų orlaivių skaičiumi.

Apskaičiuodamos pirmiau nurodytą PPS, Komisija ir EASA rėmėsi duomenų baze „Cirium“, kuri yra nepriklausomas aviacijos specialistas ir priklauso įmonei RELX, vienai iš FTSE100 įmonių. Jos produktas „Fleets Analyzer“ yra plačiai pripažintas ir naudojamas pramonėje siekiant gauti tikslius ir nepriklausomus orlaivių parko ir orlaivių įvykių duomenis.

37. Kaip pasaulinis pakeitimo santykis (PPS) turėtų būti taikomas pagal 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ svaraus prisidėjimo kriterijų b ir c punktus, 6.18 skirsnio „Orlaivių išperkamoji nuoma“ b ir c punktus bei 6.19 skirsnio „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ b, c ir d punktus?

PPS taikymas pagal reikalavimus atitinkančią veiklą

Tam, kad veikla atitiktų ES taksonominius kriterijus, orlaivių gamintojas, nuomotojas ir naudotojas turi atitikti atitinkamus svaraus prisidėjimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, taikomus atitinkamai jų veiklai, kuri yra taksonominė veikla. Todėl, kai orlaivis, kurio nuomotojas teigia, kad jis atitinka ES taksonomijos reikalavimus pagal 6.18 skirsnį „Orlaivių išperkamoji nuoma“, vėliau išnuomojamas oro transporto bendrovei, ta oro transporto bendrovė negali automatiškai teigti, kad jis atitinka ES taksonomijos reikalavimus. Oro transporto bendrovė turės įrodyti, kad ji atitinka 6.19 skirsnyje „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ nurodytus techninės analizės kriterijus.

PPS taikymas pagal reikalavimus atitinkančius orlaivius

Kasmet apskaičiuojamas PPS bus taikomas, kai tinkama, orlaiviams, kurie atitinka visas atitinkamas techninės analizės kriterijuose nustatytas sąlygas, įskaitant 3.21 skirsnio svaraus prisidėjimo kriterijų b punkte išvardytas ribas, ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

PPS taikymas 6.18 skirsnio c punkte ir 6.19 skirsnio c ir d punktuose nurodytiems orlaivių pristatymams (67)

Viena iš sąlygų, kad orlaivis atitiktų ES taksonomijos reikalavimus pagal 6.18 skirsnio c punktą ir 6.19 skirsnio c ir d punktus, yra ta, kad reikalavimų neatitinkančio orlaivio naudojimas turi būti visam laikui nutraukiamas (orlaivis nurašomas) arba pašalinamas iš orlaivių parko. Orlaivio pašalinimas iš orlaivių parko apima orlaivio pardavimą arba orlaivio perdavimą iš oro transporto bendrovės nuomotojui pagal veiklos nuomos sutartį.

Kai orlaivio naudotojas jį parduoda išperkamosios nuomos bendrovei, tai gali būti laikoma orlaivio pašalinimu iš orlaivių parko visam laikui, jeigu pardavėjas po pardavimo orlaivio neeksploatuoja. Jei orlaivį vėl įsigytų pradinis pardavėjas, naudotojas, norėdamas teigti, kad jis atitinka taksonomijos reikalavimus, turės įrodyti, kad orlaivis pristatymo metu atitinka taksonominius kriterijus.

Naudojimas turi būti visam laikui nutraukiamas (orlaivis nurašomas) arba pašalinamas iš orlaivių parko per 6 mėnesius nuo reikalavimus atitinkančio orlaivio pristatymo.

Jei įsipareigojama visam laikui nutraukti vieno orlaivio naudojimą, kitas orlaivis gali būti laikomas atitinkančiu ES taksonomijos reikalavimus, jei laikomasi visų kitų sąlygų. Jei įsipareigojama vieną orlaivį visam laikui pašalinti iš orlaivių parko, galima laikyti, kad ES taksonomijos reikalavimus atitinka (jei laikomasi visų kitų sąlygų) tik tokia kito orlaivio dalis, kuri yra lygi PPS.

PPS taikymas orlaiviams, pristatytiems prieš pradedant taikyti 6.18 skirsnio b punkte ir 6.19 skirsnio b ir d punktuose nurodytą deleguotąjį reglamentą

Kad būtų galima teigti, jog orlaiviai atitinka taksonomijos reikalavimus pagal 6.18 skirsnio b punktą ir 6.19 skirsnio b punktą, nuomotojai arba orlaivių naudotojai, kurie gavo reikalavimus atitinkančius orlaivius iki 2023 m. gruodžio 11 d. (t. y. Deleguotojo reglamento taikymo pradžios dienos), privalės taikyti PPS tam atitinkamam jų orlaivių parko reikalavimus atitinkančiam orlaiviui (o reikalavimų neatitinkančiam orlaiviui PPS netaikomas).

PPS taikymas orlaivių dalims ir įrangai bei susijusių paslaugų teikimui

Reikalavimus atitinkančių orlaivio dalių ir įrangos, taip pat susijusių teikiamų paslaugų atitiktis taksonomijos reikalavimams yra apribota pakeitimo koeficientu.

38. Ką reiškia „orlaivio naudojimo nutraukimas“ pagal 6.18 skirsnio „Orlaivių išperkamoji nuoma“ c punktą ir 6.19 skirsnio „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ c punktą?

Gali būti laikoma, kad orlaivio naudojimas nutrauktas, kai jis buvo pašalintas iš aktyvaus naudojimo įsipareigojant jį galutinai atiduoti į metalo laužą po pašalinimo, o pirminis ar kitas naudotojas nesiima jokių tolesnių veiksmų.

Pašalinimas turėtų būti patvirtintas priėmimo-perdavimo aktu arba sutartimi su atitinkama specializuota išardymo įmone, kuriais patvirtinamas orlaivio naudotojo įsipareigojimas dėl orlaivio nurašymo. Naudojimo nutraukimo data turėtų būti orlaivio priėmimo-perdavimo akto arba sutarties su išardymo įmone data.

Orlaivis, kuris laikomas nebenaudojamu (nurašytu), turėtų būti išbrauktas iš atitinkamo Civilinės aviacijos administracijos (CAA) orlaivių registro ir vėliau neturėtų būti įtrauktas į jokį kitą registrą. Išregistruojant orlaivį, orlaivio savininkas nurodo orlaivio išregistravimo priežastį, kuri įrašoma į CAA orlaivių registrą ir gali būti naudojama kaip įrodymas patikrinimo tikslais. Siekiant įrodyti atitiktį TAK orlaivio naudotojui arba orlaivio nuomotojui tenka atsakomybė užtikrinti, kad orlaivis būtų išregistruotas. Šis įrodymas gali būti naudojamas kartu su išardymo įmonės išduotu priėmimo-perdavimo aktu.

Kai kurie orlaiviai, prieš galutinai juos nurašant, perduodami naudoti nekomerciniais tikslais. Taip dažnai nutinka, kai orlaiviai nustoja būti naudojami komerciniais tikslais ir yra atnaujinami, kad galėtų būti naudojami nekomerciniais tikslais, pavyzdžiui, gaisrų gesinimui iš oro arba humanitarinėms misijoms. Tokiu atveju iš komercinių orlaivių parko pašalintas orlaivis neturėtų būti laikomas nebenaudojamu.

39. Ką reiškia „orlaivio pašalinimas iš orlaivių parko“ pagal 6.18 skirsnio „Orlaivių išperkamoji nuoma“ c punktą ir 6.19 skirsnio „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ c punktą?

Orlaivis pašalinamas iš orlaivių parko, kai orlaivis visam laikui pašalinamas iš naudotojo arba nuomotojo eksploatuojamo orlaivių parko ir negrąžinamas aktyviam naudojimui tame esančiame orlaivių parke. Tai nereiškia, kad orlaivis negali būti grąžintas aktyviam naudojimui panašiais ar kitokiais komerciniais tikslais, su sąlyga, kad jis nebepriklauso ir nebėra naudojamas to paties orlaivio naudotojo ar nuomotojo, kuris, pašalindamas šį konkretų orlaivį iš orlaivių parko, teigia, kad jis atitinka ES taksonomijos kriterijus.

Jei tas pats naudotojas orlaivį pertvarko nekomercinei paskirčiai, laikoma, kad jis vis tiek lieka jo orlaivių parke. Laikoma, kad orlaivis pašalinamas iš orlaivių parko tik tada, kai visam laikui pasikeičia jo naudotojas ir savininkas.

Jei veiklos vykdytojas pašalina orlaivį iš savo orlaivių parko subnuomodamas jį kitam veiklos vykdytojui, tačiau orlaivis lieka jo finansinėse ataskaitose (balansuose), toks orlaivis neturėtų būti laikomas pašalintu iš orlaivių parko.

Jeigu orlaivis būtų parduotas kitai oro transporto bendrovei, priklausančiai tai pačiai oro transporto bendrovių grupei (68), toks orlaivis neturėtų būti laikomas pašalintu iš orlaivių parko.

40. Ką reiškia „orlaivio tinkamumas skraidyti“ pagal 6.18 skirsnio „Orlaivių išperkamoji nuoma“ c punktą ir 6.19 skirsnio „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ c punktą?

6.18 skirsnio c punkte ir 6.19 skirsnio c punkte nustatyta, kad reikalavimų neatitinkantis orlaivis, kuris pašalinamas iš orlaivių parko arba kurio naudojimas nutraukiamas, turėtų tinkamumo skraidyti įrodymą, išduotą ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo. Siekdamas įrodyti pašalinto orlaivio tinkamumą skraidyti, nuomotojas arba orlaivio naudotojas turėtų pateikti galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą (TSP), išduotą EASA arba lygiavertės reguliavimo institucijos, ir galiojantį tinkamumo skraidyti patikros pažymėjimą (TSPP) ar lygiavertį dokumentą. Kad TSP galiotų, orlaivis turi turėti galiojantį TSPP, kuris turi būti peržiūrimas arba pratęsiamas kas 12 mėnesių. Jei galiojančio TSPP galiojimo laikas pasibaigia, TSP nustoja galioti.

TSP turėtų galioti ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki reikalavimus atitinkančio orlaivio pristatymo. Šis reikalavimas nustatomas siekiant, kad nebūtų įtraukti orlaiviai, kurių aktyvus naudojimas jau buvo nutrauktas, bet kurių pašalinimo nelėmė ES taksonomijos kriterijų laikymasis.

Pavyzdžiui, jei kriterijus atitinkantis orlaivis buvo pristatytas 2024 m. gegužės 31 d., o kriterijų neatitinkančio orlaivio naudojimas buvo nutrauktas 2024 m. birželio 30 d., kriterijų neatitinkančio orlaivio TSPP turi galioti bent iki 2023 m. gruodžio 1 d. (t. y. mažiau nei 6 mėnesius iki 2024 m. gegužės 31 d.). Praktikoje tai reiškia, kad bet kuris kriterijų neatitinkantis orlaivis, kurio TSPP galioja iki 2023 m. gruodžio 1 d., neatitiktų reikalavimų.

Pirmiau aprašyto proceso laikymasis patvirtina, kad kriterijų neatitinkantis orlaivis atitinka sertifikavimo įstaigos nustatytus tinkamumo skraidyti reikalavimus, ir įrodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo atlikta išsami orlaivio tinkamumo skraidyti patikra ir jis atitinka visus taikomus saugos standartus ir taisykles.

41. Kokios sąlygos taikomos gamintojams išduodant savideklaraciją dėl orlaivio atitikties 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ b punkte nurodytoms naujų tipų orlaiviams ICAO nustatytoms išmetamo CO2 kiekio standarto riboms?

Orlaivių gamintojai turėtų įrodyti, kad kriterijus atitinkančių orlaivių išmetamo CO2 kiekio vertės metriniais vienetais atitinka privalomas naujų tipų orlaiviams nustatytas ICAO standarto ribas, nurodytas 3.21 skirsnio b punkte, remdamiesi orlaivio išmetamo CO2 kiekio sertifikavimo rezultatais. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2026 m. gruodžio 11 d., orlaivių gamintojai, jei neturi išmetamo CO2 kiekio vertės metriniais vienetais sertifikato, patvirtinančio atitikimą privalomai naujų tipų orlaivių ICAO standarto ribai, atitiktį kriterijams gali įrodyti parengdami savideklaraciją. Tokia savideklaracija turėtų būti pagrįsta orlaivio gamintojo pagrįstais lūkesčiais dėl orlaivio išmetamo CO2 kiekio, kurie galėtų būti grindžiami jo bandymais ir procedūromis, atliktais projektuojant ir kuriant orlaivį. Pirminės įrangos gamintojo savideklaracijos galiojimas priklauso nuo to, ar orlaivis bus sertifikuotas iki 2026 m. gruodžio 11 d.

Todėl pirminės įrangos gamintojams rekomenduojama be nepagrįsto delsimo pradėti CO2 sertifikavimo procesą kaip savideklaracijos dalį arba, jei jų orlaivių atžvilgiu EASA nėra atsakinga sertifikavimo institucija, EASA patvirtinimo procesą. Rekomenduojama planuoti, kad CO2 sertifikavimo veikla būtų baigta per Deleguotajame akte dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus numatytą laikotarpį. Orlaivių gamintojai, pradėdami CO2 sertifikavimo procesą, gali prašyti EASA pagalbos.

42. Kaip yra susiję informacijos apie tvarius aviacinius degalus (TAD) teikimas pagal taksonomijos reikalavimus, kuris privalomas pagal 6.18 skirsnį „Orlaivių nuoma“ ir 6.19 skirsnį „Keleivinis ir krovininis oro transportas“ ir esami informacijos teikimo ir tikrinimo mechanizmai, visų pirma pagal CORSIA, ES ATLPS ir Reglamentą dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“?

6.18 skirsnio b ir c punktuose ir 6.19 skirsnio d ir e punktuose nustatytas reikalavimas, kad nuo tam tikros dienos orlaiviai turi būti eksploatuojami naudojant tam tikrą kiekį tvarių aviacinių degalų (TAD), kad jie atitiktų taksonomijos reikalavimus.

TAD yra apibrėžti Reglamento dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ (ES) 2024/2405 3 straipsnio 7 dalyje.

6.18 skirsnio b ir c punktuose ir 6.19 skirsnio d ir e punktuose nustatyta TAD naudojimo reikalavimo apskaičiavimo formulė, pagal kurią orlaivių parko lygmeniu įsigytas tvarių aviacinių degalų kiekis (tonomis) padalijamas iš bendro reikalavimus atitinkančio orlaivio naudojamų aviacinių degalų kiekio ir padauginamas iš 100.

Apskaičiavimo formulėje pirkimas nurodomas kaip naudojimo pakaitalas, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų ir veiklos vykdytojai galėtų įrodyti atitiktį, pateikdami patvirtinamąsias sąskaitas faktūras. Turėtų būti skaičiuojami tik tie TAD, kurie buvo įsigyti naudoti veiklos vykdytojo nuosavame orlaivių parke. TAD, kurie buvo perparduoti kitam veiklos vykdytojui, neturėtų būti įtraukti į skaičiavimus, nes jie nebūtų naudojami veiklos vykdytojo, kuris teigia, kad jo orlaiviai atitinka reikalavimus, parko veiklai. Be to, oro transporto bendrovių grupės atveju kiekvienam veiklos vykdytojui priklausančio orlaivių parko TAD kiekis apskaičiuojamas atskirai (pvz., patronuojamosios įmonės, o ne grupės lygmeniu).

Teikiant informaciją apie kriterijus atitinkančios veiklos apyvartos PVRR, veiklos vykdytojai neturėtų dvigubai skaičiuoti orlaivių parko lygmeniu naudojamų TAD. Jei reikalavimus atitinkančių orlaivių pogrupis atitinka TAD naudojimo kriterijus, tik apyvarta, gauta eksploatuojant tą reikalavimus atitinkančių orlaivių pogrupį, turėtų būti laikoma atitinkančia taksonominius kriterijus.

Įrodinėdami, kad reikalavimus atitinkantiems orlaiviams priskirta minimali TAD dalis, orlaivių nuomotojai ir naudotojai gali remtis įsigytų ir panaudotų taksonominių TAD kiekiu, nurodytu stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (SATT) sistemose, sukurtose pagal ES ATLPS ir Reglamentą dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“.

Šiuo metu Komisija taip pat vertina galimybę išplėsti Sąjungos biodegalų duomenų bazę (69), kad ji apimtų orlaivių naudotojų sunaudojamus TAD, nes tai galėtų palengvinti TAD atsekamumą, įsigijimą, tiekimą ir vartojimą.

43. Kaip ilgainiui keisis naujų tipų orlaiviams nustatytos ICAO išmetamo CO2 kiekio standarto ribos, nurodytos 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose, jei keisis ICAO standartas?

Techninės analizės kriterijuose taikomos ribos atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) aplinkos apsaugos standarto, pateikto Čikagos konvencijos pirmojo leidimo 16 priede, 3 tome (išmetamas CO2 kiekis) nustatytą naujiems tipams taikomą ribą. Tai reiškia, kad ši nuoroda yra statiška ir bet kokie būsimi ICAO standartų pakeitimai turi atsispindėti deleguotojo akto pakeitimuose.

Atsižvelgiant į pereinamąjį veiklos pobūdį ir siekiant atsižvelgti į orlaivių technologijų raidą rinkoje, orlaivių gamybos TAK turėtų būti taikomi iki 2032 m., o gerokai prieš tą datą tie TAK turėtų būti peržiūrėti, kad, atsižvelgiant į technologijų raidą, būtų užtikrinta atitiktis Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 2 daliai. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į tarptautinio reglamentavimo raidą (pvz., ICAO nustatytus orlaiviams taikomus aplinkosaugos standartus).

44. 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ b ir c punktų svaraus prisidėjimo kriterijuose, išskyrus kriterijų dėl orlaivių, tiesiogiai neišmetančių CO2, nurodyta 2032 m. pabaiga. Neaišku, kurie kriterijai bus taikomi po šios datos. Ar galėtumėte patikslinti terminus po 2032 m.? Ar bus atliekama kokia nors peržiūra, ar automatiškai bus taikomas iš variklio visiškai neišmetamų teršalų kriterijus?

Atsižvelgiant į pereinamąjį veiklos pobūdį ir siekiant atsižvelgti į orlaivių technologijų raidą rinkoje, 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ TAK turėtų būti taikomi iki 2032 m. Iki tos datos šie TAK turėtų būti peržiūrėti, kad, atsižvelgiant į technologijų raidą, būtų užtikrinta atitiktis Taksonomijos reglamento 10 straipsnio 2 daliai. Be to, TAK nustatytas TAD naudojimo arba maišymo lygis turėtų būti reguliariai peržiūrimas, kad būtų atsižvelgta į naujas TAD technologijas ir esamą bei numatomą būsimą TAD prieinamumą rinkoje.

45. Pagal 3.21 skirsnio „Orlaivių gamyba“ svaraus prisidėjimo kriterijus reikalaujama, kad nuo 2028 m. iki 2032 m. pabaigos orlaiviai būtų sertifikuoti naudoti 100 proc. tvarių aviacinių degalų (TAD) mišinį. Kaip šis kriterijus bus taikomas tuo atveju, jei dar nėra oficialaus 100 proc. TAD sertifikato (šiuo metu yra tik mišiniams iki 50 proc.)?

Nuo 2024 m. nėra reaktyvinių degalų kokybės standarto, pagal kurį būtų galima naudoti 100 proc. TAD. Todėl šiuo metu saugumo sumetimais komerciniams skrydžiams neleidžiama naudoti 100 proc. TAD. Pagal reaktyvinių degalų kokybės standartus (ASTM D7566) (70), dauguma atvejų tvarių degalų komponentas gali būti maišomas su įprastais reaktyviniais degalais neviršijant 50 proc. ribos.

Atsižvelgiant į didėjančią TAD svarbą ir poreikį ateityje TAD naudoti didesniu nei 50 proc. maišymo santykiu, tarptautinė pramonė 2021 m. balandžio mėn. pradėjo rengti „ASTM International“ 100 proc. TAD standartinę specifikaciją. Pagal degalų standarto apibrėžtį reikalaujama, kad lėktuvų korpusų ir variklių pirminės įrangos gamintojai užtikrintų, jog degalai gali būti saugiai naudojami ir eksploatuojami visame pasaulyje.

Nėra susitarta nei dėl šio darbo užbaigimo terminų, nei dėl to, kuris TAD kūrimo scenarijus bus pasirinktas. Keletas pirminės įrangos gamintojų įsipareigojo iki 2030 m. užtikrinti, kad jų orlaiviai būtų 100 proc. suderinami su TAD. Siekiant skatinti pažangą šioje srityje, į ES taksonomiją įtrauktuose aviacijos TAK pramonės atskaitos tikslas buvo perkeltas iš 2030 m. į 2028 m. Šiuo metu pirminės įrangos gamintojai atlieka būtinus mokslinius tyrimus ir bandymus, kad įvertintų 100 proc. TAD poveikį orlaivių eksploatavimui ir išmetamų teršalų kiekiui. Aviacijos sektoriuje labai svarbu užtikrinti bet kokios technologinės pažangos saugą. Todėl pirminės įrangos gamintojai turi užtikrinti, kad lėktuvų korpusai ir reaktyviniai varikliai būtų visiškai suderinami su būsimomis 100 proc. TAD techninėmis degalų specifikacijomis, kad 100 proc. TAD skrydžiai būtų saugūs visame pasaulyje. Šis darbas priklauso nuo pažangos, pasiektos „ASTM International“ toliau rengiant 100 proc. TAD techninę specifikaciją. Šiuo tikslu veikia dvi ASTM darbo grupės: pirmoji siekia išplėsti esamą reaktyvinių degalų kokybės standartą ASTM D7566 „Aviacinių degalų, kurių sudėtyje yra sintetinių angliavandenilių, standartinė specifikacija“, kad būtų galima naudoti 100 proc. įmaišomuosius TAD, o antroji tiria galimybę nustatyti visiškai naują reaktyvinių degalų standartą, pagal kurį būtų galima naudoti 100 proc. neįmaišomuosius TAD, kurių sudėtyje nėra arba yra mažai aromatinių junginių. Pramonė dar turi nuspręsti, kurį kelią pasirinks.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, TAK nustatytas TAD naudojimo arba maišymo lygis turėtų būti reguliariai peržiūrimas, kad būtų atsižvelgta į naujas TAD technologijas ir esamą bei numatomą būsimą TAD prieinamumą rinkoje.

Statyba ir nekilnojamasis turtas

7.1 skirsnis „Naujų pastatų statyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

46. Techninės atrankos kriterijus (TAK) taikant 7.1 skirsnyje „Naujų pastatų statyba“ ir 7.2 skirsnyje „Esamų pastatų renovacija“ nurodytai veiklai kyla klausimas, kaip taikyti TAK kelerius metus trunkančiai veiklai, jei jie per tą laiką atnaujinami. Komisijos pranešimo C/2023/267 (71) atsakyme į 106-ąjį DUK paaiškinama, kad paraiška dėl pastato lemia tam tikru metu taikomą TAK. Ar šis principas taikomas ir teikiant informaciją apie apyvartą?

Paraiškos dėl pastato pateikimas yra 7.1 ir 7.2 skirsniuose nustatytų TAK taikymo pradžia. Tačiau, jei TAK iš dalies pakeičiami statybos ar renovacijos metu, iš dalies pakeisti TAK tokiems pastatams ir renovacijai turėtų būti taikomi nuo tada, kai iš dalies pakeisti TAK tampa taikytini. Teikdamos informaciją apie apyvartos PVRR, ataskaitas teikiančios įmonės turėtų vertinti veiklą remdamosi TAK, kurie buvo taikomi veiklai apyvartos susidarymo metu (žr. atsakymus į Komisijos pranešimo C/2023/267 106-ąjį ir 152-ąjį DUK).

47. Kalbant apie 7.1 skirsnį „Naujų pastatų statyba“, kaip turėtų būti aiškinamas svaraus prisidėjimo kriterijus, susijęs su pirminės energijos poreikiu (PEP)? Ar PEP turėtų būti bent 10 proc. mažesnis už nustatytą lyginamąjį rodiklį? Pavyzdžiui, jeigu energijos beveik nevartojančio pastato riba yra 100 kWh/m2, ar atitiktis techninės analizės kriterijams reikštų, kad pastato pirminės energijos sąnaudos turėtų svyruoti nuo 0 iki 90 kWh/m2?

Jeigu energijos beveik nevartojančio pastato riba yra 100 kWh/m2, atitiktis techninės analizės kriterijams reikštų, kad pastato pirminės energijos poreikis turėtų būti mažesnis nei 90 kWh/m2.

48. 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijų 2 punkte nurodyta: „didesnių kaip 5 000 m2 pastatų atveju pabaigus statybą atliekamas pastato sandarumo ir šiluminio vientisumo patikrinimo bandymas, o bet koks projektuojant nustatytų eksploatacinių savybių lygių nuokrypis ar pastato apvalkalo defektai atskleidžiami investuotojams ir klientams“. Kokį paviršiaus plotą turėtų nurodyti veiklos vykdytojas pagal šį kriterijų (naudingasis plotas, šildomas / vėsinamas plotas (kontroliuojamos temperatūros paviršiaus plotas) ar kitą)?

Naujų pastatų statybos svaraus prisidėjimo kriterijuje nustatyta 5 000 m2 riba taikoma Pastatų energinio naudingumo direktyvoje nustatytam naudingajam plotui. Kadangi šis dokumentas yra direktyva, už jos perkėlimą į nacionalinę teisę atsako valstybės narės, kurių nacionalinės teisės aktai gali skirtis.

Naudingojo ploto apibrėžtis nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Pastatų energinio naudingumo direktyva, yra svarbi konkrečiam veiklos vykdytojui. Energinio naudingumo sertifikate, kuris yra privalomas visiems naujiems pastatams, taip pat nurodoma nacionalinė naudingojo ploto apibrėžtis.

49. Pagal 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijus reikalaujama atlikti naujo pastato sandarumo ir šiluminio vientisumo patikrinimą. Koks yra sandarumo ir šiluminio vientisumo patikrinimo mastas? Ar reikia patikrinti viso pastato sandarumą? Ar reikia atlikti viso pastato pučiančių durų bandymą, ar pakanka patikrinti tik ypatingos svarbos pastato apvalkalo vietas?

Šio kriterijaus tikslas – užtikrinti viso pastato kokybę. Atlikus sandarumo bandymą patvirtinama, kad baigus darbus visas pastatas atitinka kriterijus. Jei reikia, šis bandymas gali būti atliekamas dalimis, tačiau šios dalys turi apimti visą pastatą.

Kita vertus, pagal šį kriterijų taip pat galima taikyti kokybės kontrolės procesus statybos metu. Konkrečių patalpų sandarumo bandymai galėtų būti bendro pastato sandarumo užtikrinimo priemonių rinkinio dalis. Tačiau kokybės kontrolė turėtų apimti visą pastatą. Pavyzdžiui, sandarumo bandymas galėtų būti naudojamas tam tikroms pastato zonoms ar dalims (pvz., vėdinimo sistemai) sertifikuoti, o kiti aspektai (pvz., langai ir durys) galėtų būti tikrinami taikant kokybės kontrolės procesus. Visam pastatui būtų reikalingas bendras kokybės sertifikatas.

50. Ar pagal 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, susijusius su vandens ir jūrų išteklių apsauga ir tvariu naudojimu, pakanka statybos leidimo, kad būtų patvirtinta atitiktis B priedėlio reikalavimams, jei atitinkama valstybė yra įgyvendinusi Direktyvą 2000/60/EB?

B priedėlyje pateiktais kriterijais siekiama užtikrinti, kad upės baseino rajonui, kuriame vykdoma statybos veikla, būtų taikomas upės baseino valdymo planas, kuriame nustatytas spaudimas ir poveikis vandens telkiniams ir nustatytos visos priemonės, būtinos tam, kad būtų išvengta vandens būklės pablogėjimo ir užtikrinta, kad pagal Direktyvą 2000/60/EB būtų pasiekta gera vandens būklė arba potencialas.

Kalbant konkrečiai, teiginys, kad statybvietė atitinka reikšmingos žalos vandens ir jūrų išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui nedarymo kriterijų, reiškia, kad buvo tinkamai įvertinti visi galimai paveikti vandens telkiniai ir kad buvo užtikrinta, jog statybvietė nesukels jokio reikšmingo šių vandens telkinių būklės pablogėjimo ir netrukdys pasiekti gerą vandens telkinių būklę / potencialą. Jei statybos leidime įrodoma, kad reikšmingo pablogėjimo rizika buvo įvertinta ir į ją atsižvelgta, to turėtų pakakti, kad būtų įrodyta, jog laikomasi reikšmingos žalos vandens ir jūrų išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui nedarymo kriterijaus.

51. 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijuose, susijusiuose su taršos prevencija ir kontrolė, nurodyta, kad „Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus“. Kaip apibrėžiami „statybos elementai ir medžiagos“? Ar kriterijai taikomi statybos elementams ir medžiagoms (pvz., stogo dangai) montuoti naudojamoms mašinoms? Ar reikėtų atsižvelgti į baldų apmušalus, baldus ar buitinę techniką? O gal tai taikoma tik pastato apvalkalui ir pagrindui?

Sąvoka „statybos elementai ir medžiagos“ turėtų būti suprantama kaip „statybos produktai“, kaip apibrėžta Statybos produktų reglamento 3 straipsnyje: „Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys: (1) statybos produktas – bet koks formą turintis ar beformis fizinis gaminys, įskaitant 3D spausdintuvu atspausdintus produktus, arba komplektas, kuris pateikiamas rinkai, be kita ko, tiekiant statybvietei, kad būtų ilgam laikui įmontuotas į statinį arba jo dalis, išskyrus gaminius, kuriuos reikia pirma integruoti į komplektą ar kitą statybos produktą prieš juos ilgam laikui įmontuojant į statinius“.

Svarbiausias šios apibrėžties elementas yra „ilgam laikui“, o tai reiškia, kad jis yra „<...> skirtas likti statinyje arba jo dalyse užbaigus statybos ar renovacijos procesą“. Baldai, apmušalai ir buitinė technika (t. y. tokie prietaisai, kaip šaldytuvai ir skalbyklės) neįtraukiami. Pastato apvalkalas ir pagrindas neskiriami, nes statybos produktai gali būti (ilgam laikui) sumontuoti atliekant tiek apvalkalo, tiek pagrindo darbus. Statybos produktams montuoti naudojamos mašinos neįtraukiamos.

52. Kalbant apie 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, susijusius su taršos prevencija ir kontrole, ką reiškia „su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis“? Į kokius pastato komponentus ir elementus reikėtų atsižvelgti?

Šioje išnašoje nurodyti dažai ir lakai, lubų plytelės, grindų dangos (įskaitant susijusius klijus ir sandariklius), vidaus izoliacija ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtos medžiagos. Praktikoje tai reiškia bet kokią medžiagą, kuri liečiasi su patalpų oru ir gali išskirti bet kurią iš minėtų medžiagų.

53. Į 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, susijusius su taršos prevencija ir kontrole, įtrauktas toks reikalavimas: „Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis“.

Ar Reglamentas (ES) 2023/1464, kuriuo iš dalies keičiamas REACH reglamento XVII priedas ir nustatomas reikalavimų, susijusių su formaldehidu, atidėjimas, turi įtakos taksonomijos reikalavimui dėl medžiagų, išskiriančių mažiau nei 0,06 mg formaldehido vienam medžiagos ar komponento m3? Ar šis reikalavimas vis dar reikalingas siekiant įrodyti atitiktį kriterijams, ar taikomas Reglamente (ES) 2023/1464 numatytas atidėjimas?

Taksonomijos reikalavimas, kuriuo nustatomi statybos elementų ir medžiagų išskiriamo formaldehido lygiai, yra nustatytas kaip nepriklausomas kriterijus, kuris nesusietas su REACH reglamente nustatytų formaldehidą išskiriančių medžiagų naudojimo apribojimų taikymo pradžios data. Vienintelis reikalavimas – bandymai turi būti atliekami pagal REACH reglamento XVII priede nurodytą metodiką.

Reglamente (ES) 2023/1464 nustatytas atidėjimas susijęs tik su REACH reglamente nurodytų apribojimų taikymu. Šis atidėjimas neturi įtakos konkretiems nepriklausomiems taksonomijos reikalavimams ir netrukdo taikyti REACH reglamento XVII priedo 14 priedėlyje nurodyto bandymų kameros oro matavimo.

54. Ar 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, susiję su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu, taikomi ir laikinam statiniui ar priekabai, kuriuos statybos bendrovės pasistato naujo pastato statybai, ar jie laikomi nesvarbiais arba nereikšmingais, nes paprastai užima apie 5 proc. viso žemės ploto?

Reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijų a, b ir c kriterijai yra susiję tik su nauja statyba. Jie netaikomi laikiniems statiniams ar priekaboms. Tačiau atitiktis D priedėlio reikšmingos žalos nedarymo kriterijams apima ir statybvietes, ir darbus (t. y. taip pat ir laikinus statinius, ir statybą). Tai reiškia, kad veiklos vykdytojas, norintis pastatyti laikiną statinį / priekabą šalia biologinei įvairovei jautrios teritorijos arba ant jos, pagal D priedėlį taip pat turi įvertinti, kokį poveikį aplinkai tai gali turėti, ir imtis atitinkamų poveikio mažinimo priemonių.

55. 7.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijuose, susijusiuose su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu, nustatyta, kad „Nauja statyba nėra vykdoma kurioje nors iš šių vietų: pripažintos didelės biologinės įvairovės vertės plyno lauko žemėje ir žemėje, kuri yra nykstančių rūšių (floros ir faunos), įtrauktų į Europos raudonąją knygą arba IUCN raudonąją knygą, buveinė“. Kaip reikėtų aiškinti sąvoką „plynas laukas“?

„Pripažintos didelės biologinės įvairovės vertės plyno lauko žemė“ turėtų būti suprantama kaip visa plyno lauko žemė (žemė, kurioje anksčiau nebuvo vykdoma urbanistinė plėtra), turinti didelę ekosistemų, buveinių ir rūšių vertę. Tai ne tik žemė, skirta retų, galinčių išnykti ar nykstančių rūšių apsaugai, bet ir, pavyzdžiui, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu saugomos teritorijos ir kitos didelės biologinės įvairovės teritorijos (pvz., UNESCO pasaulio paveldo objektai ir pagrindinės biologinės įvairovės teritorijos). Todėl 7.1 skirsnyje išvardyti reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijuose atskirai nurodyta „pripažintos didelės biologinės įvairovės vertės plyno lauko žemė“ ir Europos raudonoji knyga ar IUCN raudonoji knyga.

7.2 skirsnis „Esamų pastatų renovacija“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

56. Ar 7.2 skirsnis „Esamų pastatų renovacija“ gali apimti pastato renovaciją savo reikmėms?

ES taksonomijoje neskiriamos skirtingos renovuotino pastato naudojimo paskirtys (savo reikmėms ar kitais tikslais). Todėl pastato renovacijos savo reikmėms veikla turėtų būti įtraukta į 7.2 skirsnį „Esamų pastatų renovacija“ (taip pat žr. atsakymą į Komisijos pranešimo C/2023/267 147-ąjį DUK).

57. Ar esamo pastato išplėtimas priskirtinas 7.1 skirsniui „Naujų pastatų statyba“, ar 7.2 skirsniui „Esamų pastatų renovacija“? Ar yra tam tikrų sąlygų, kurios daro lemia veiklos apimtį / apibrėžtį (nauja statyba ar renovacija)?

Esamo pastato išplėtimo klasifikavimui įtakos turės išplėtimo dydis (pvz., m2 naudingojo ploto). Jei išplėtimui reikalingas statybos leidimas, reikėtų vadovautis nacionaliniais statybos reikalavimais, kad išplėtimas būtų klasifikuojamas kaip veikla pagal 7.1 arba 7.2 skirsnį.

58. 7.2 skirsnio „Esamų pastatų renovacija“ svaraus prisidėjimo kriterijų išnašoje nustatyta, kad „<...> 30 proc. pagerėjimą lemia faktinis pirminės energijos paklausos sumažėjimas (kai neatsižvelgiama į grynosios pirminės energijos poreikio sumažėjimą naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius) ir jį galima pasiekti ne vėliau kaip per trejus metus taikant kelias priemones“. Ką reikėtų laikyti šio laikotarpio pradžia – pirmąjį renovacijos veiksmą, renovacijos veiksmo finansavimo pradžios datą ar kitą datą?

Kriterijų galima pritaikyti skirtingoms situacijoms, tačiau jis turėtų būti taikomas nuosekliai. Pavyzdžiui, reikėtų lyginti i) pirmojo etapo pabaigą ir ii) antrąjį (arba paskutinįjį) renovacijos etapą, dėl kurio sutaupoma 30 proc. energijos. Neturėtų būti lyginama i) pirmojo etapo pabaiga ir ii) antrojo etapo pradiniai etapai.

59. Kalbant apie 7.2 skirsnį „Esamų pastatų renovacija“, jei renovacijos metu pasikeičia pastato kategorija (pvz., viešbutis pertvarkomas į biurą), kaip galima vertinti projektą energijos sąnaudų sumažinimo požiūriu taikant nurodytą metodą, t. y. lyginant energinio naudingumo sertifikato pirminės energijos poreikio vertę prieš renovaciją ir po jos?

Šiuo atveju palyginimo tikslais galima naudoti fiktyvų ankstesnį energinio naudingumo sertifikatą. Šiame fiktyviame ankstesniame energinio naudingumo sertifikate pastatas būtų įvertintas taip, tarsi iki renovacijos tai būtų buvęs biuras.

Pateiktame pavyzdyje viešbutis pertvarkomas į biurą. Atlikus renovaciją, parengiamas vėlesnis energinio naudingumo sertifikatas. Ekspertas galėtų sukurti fiktyvų ankstesnį energinio naudingumo sertifikatą, remdamasis techniniais pastato, kai jis buvo viešbutis, elementais, tačiau pritaikydamas jo paskirtį. Pavyzdžiui, tam gali prireikti pritaikyti tam tikrus parametrus (pvz., užimtumą, buitinio karšto vandens naudojimą ir darbo laiką).

7.6 skirsnis „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

60. Komisijos pranešimo C/2023/267 139-ajame DUK nurodyta, kad 7.6 skirsnis „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ apima vėjo jėgainių įrengimo, techninės priežiūros ir remonto veiklą, jei jos įrengtos vietoje kaip techninės pastato sistemos, tačiau taip pat nurodyta, kad 4.3 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos“ taikomas elektros energijos gamybos įrenginių, kuriuose elektros energija gaminama iš vėjo energijos, statybai arba eksploatavimui visais kitais atvejais. Ar „statyba“ yra lygiavertė „įrengimui“, o „eksploatavimas“ – „techninei priežiūrai“ ir „remontui“?

7.6 ir 4.3 skirsniuose vartojamų terminų skirtumas atsiranda dėl skirtingo projektų, kuriems taikomi šie du skirsniai, masto. Sąvoka „įrengimas“ yra tinkamas terminas mažesniems atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams, tvirtinamiems prie pastato ir skirtiems tiekti elektros energiją, kuri daugiausia naudojama tame pastate (kaip yra 7.6 skirsnyje „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“). 7.6 skirsnyje nurodyta veikla neapima atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ar eksploatavimo.

Sąvoka „statyba“ apima didelio masto, komercinius, savarankiškus atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) įrenginius, kaip yra 4.3 skirsnyje „Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos“, kai elektros energija skirta naudoti komerciniais tikslais arba parduoti.

Analogiškai sąvoka „eksploatavimas“ vartojama kalbant apie didesnius AEI įrenginius, kurių valdymas gali būti labiau komercinė veikla nei atskiro pastato atveju. Sąvoka „eksploatavimas“ apima „techninę priežiūrą ir remontą“, tačiau gali apimti ir kitą veiklą, susijusią su vėjo jėgainės (-ių) valdymu.

61. Ar veikla apima konkrečios priemonės įsigijimą, nurodytą nuo 7.3 skirsnio „Efektyvaus energijos vartojimo įrangos įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“ iki 7.6 skirsnio „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“?

Veiklos vykdytojai turėtų vadovautis apskaitos taisyklėmis, kad nustatytų, ar 7.3–7.6 skirsniuose nurodytų įrengimo, techninės priežiūros ir remonto paslaugų išlaidas nurodyti kaip kapitalo išlaidas, ar veiklos išlaidas.

Išlaidos atitinkamiems produktams ir įrangai, su kuriais susijusi 7.3–7.6 skirsniuose nurodyta įrengimo, techninės priežiūros ir remonto paslaugų veikla, įsigyti turėtų būti vertinamos pagal atitinkamus tų produktų ir įrangos gamybos kriterijus:

—

išlaidos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo pastatų įrangos arba pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir valdymo prietaisų ir įtaisų įsigijimu, turėtų būti vertinamos pagal atitinkamus 3.5 skirsnyje „Pastatų efektyvaus energijos vartojimo įrangos gamyba“ nurodytus kriterijus,

—	išlaidos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms turėtų būti vertinamos pagal atitinkamus 3.1 skirsnyje „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamyba“ nurodytus kriterijus,

—

išlaidos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelėms pastatuose (ir automobilių stovėjimo vietoms prie pastatų) įsigyti turėtų būti vertinamos pagal atitinkamus 3.20 skirsnyje „Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra“ nurodytus kriterijus.

7.7 skirsnis. „Pastatų įsigijimas ir nuosavybė“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

62. Kaip reikėtų apibrėžti „funkcinį pirminės energijos poreikį“, į kurį daroma nuoroda 7.7 skirsnio „Pastatų įsigijimas ir nuosavybė“ svaraus prisidėjimo kriterijuose? Komisijos pranešimo C/2023/267 atsakyme į 153-ąjį DUK pateikta apibrėžtis yra paini, nes joje cituojama teisinė pirminės energijos poreikio apibrėžtis nepaaiškinant, ką tokiu atveju reiškia „funkcinis“.

„Funkcinis“ reiškia, kad jis susijęs su pastato naudojimo etapu (t. y. kad į pastato statybos etapą ir susidariusią įkūnytąją energiją neatsižvelgiama).

2018 m. Pastatų energinio naudingumo direktyvoje buvo reikalaujama nurodyti pirminės energijos suvartojimo rodiklį, tačiau jis gali būti aiškinamas kaip energija iš atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų šaltinių. Todėl kol kas tai galėtų būti bet kuris rodiklis, kurį valstybė narė naudoja savo nacionalinėje energinio naudingumo sertifikatų ir minimalių energinio naudingumo reikalavimų skaičiavimo metodikoje. 2024 m. Pastatų energinio naudingumo direktyvoje aiškiai nurodoma, kad tai yra bendras pirminės energijos suvartojimas (gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose). Šis rodiklis bus privalomas nuo 2024 m. Pastatų energinio naudingumo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos (dėl energinio naudingumo sertifikatų ir minimalių energinio naudingumo reikalavimų).

63. 7.7 skirsnio „Pastatų įsigijimas ir nuosavybė“ svaraus prisidėjimo kriterijaus 3 punkte nustatyta, kad „Kai pastatas yra didelis negyvenamasis pastatas (kurio šildymo sistemų, bendro patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų, oro kondicionavimo sistemų arba bendro oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė išėjimo galia yra didesnė kaip 290 kW), jis efektyviai eksploatuojamas vykdant energinio naudingumo stebėseną ir vertinimą“.

—	Kuri galia čia turima omenyje: šildymo / vėsinimo galia ar prietaisų elektrinė galia?

—

Kalbant apie šildymo / vėsinimo galią, kai kurie oro kondicionavimo įrenginiai (pvz., šilumos siurbliai) turi ir šildymo, ir vėsinimo galią, priklausomai nuo jų veikimo režimo. Tikrinant, ar galia viršija 290 kW, reikėtų atsižvelgti: i) tik šildymo galią; ii) tik vėsinimo galią ar iii) į šildymo ir vėsinimo galios sumą?

Vardinė išėjimo galia – tai šildymo sistemos šilumos generatoriaus (pvz., katilo arba šilumos siurblio) galia. Jei vėdinimo sistema turi atskirą šilumos generatorių, jo galia pridedama prie šildymo sistemos galios. Jei bendra suma viršys 290 kW, tada šis kriterijus bus taikomas.

Tas pats taikoma ir vėsinimo sistemoms, kai vietoje to atsižvelgiama į vėsinimo generatoriaus (pvz., aušintuvo arba šilumos siurblio) galią. Jei prie vėdinimo sistemos prijungtas atskiras vėsinimo generatorius, į jį taip pat reikia atsižvelgti. Jei bendra suma viršys 290 kW, tada šis kriterijus bus taikomas.

Šildymas ir vėsinimas vertinami atskirai. Jei yra šilumos siurblys, jo šildymo galia įskaičiuojama į šildymo ribą, o vėsinimo galia įskaičiuojama į vėsinimo 290 kW ribą.

Visais atvejais visada atsižvelgiama į šilumos arba vėsinimo galią. Pavyzdžiui, šilumos siurblio arba aušintuvo atžvilgiu reikia atsižvelgti į šiluminę galią (t. y. ne į elektrinę įėjimo galią).

Informacija ir ryšiai

8.1 skirsnis „Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

64. Ar 8.1 skirsnis „Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla“ apima tik vidaus duomenų centrus, ar yra taikomas ir trečiosiose šalyse (įskaitant stambiose) vykdomai kolokacijos veiklai?

Jis apima visų tipų duomenų centrus, įskaitant kolokacijos duomenų centrus.

65. Kokia atitinkama praktika arba numatoma praktika, nurodyta Duomenų centro energijos vartojimo efektyvumo ES elgesio kodekse arba CEN-CENELEC dokumente Nr. CLC TR50600-99-1, turėtų būti įgyvendinta, kad veikla atitiktų 8.1 skirsnio „Duomenų apdorojimas, priegloba ir susijusi veikla“ svaraus prisidėjimo kriterijus?

Atitinkama praktika, kurią reikia įgyvendinti taikant Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 8.1. skirsnio nuostatas, pateikiama dokumente dėl duomenų centrų vertinimo sistemos Assessment Framework for Data Centres in the Context of Activity 8.1 in the Taxonomy Climate Delegated Act | E3P (europa.eu).

8.2 skirsnis „Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedas

66. Ar skaitmeniniai sprendimai, kuriems naudojami kosmoso duomenys ir (arba) kosmoso paslaugos, yra įtraukti į 8.2 skirsnį „Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai“?

Ši veikla apima skaitmeninius ir IRT sprendimus, kuriems naudojami kosmoso duomenys ir paslaugos.

67. 8.2 skirsnio „Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai“ svaraus prisidėjimo kriterijuose nustatyta, kad „kai rinkai jau yra pateiktas alternatyvus sprendimas arba technologija, taikant IRT sprendimą per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja gerokai daugiau, palyginti su rinkoje esančiu geriausiu alternatyviu sprendimu arba technologija“. Kaip kiekybiškai įvertinti didelę dalį ir kaip ją palyginti su geriausiai rinkoje veikiančia alternatyva?

Kaip nurodyta Komisijos pranešimo C/2023/267 42-ajame DUK atsakant į panašų klausimą dėl 3.6 skirsnio, šio reikalavimo taikymas turi tam tikro lankstumo. Taikant kriterijų „per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja gerokai daugiau, palyginti su rinkoje esančiu geriausiu alternatyviu sprendimu arba technologija“, bendras rezultatų lygis nėra numatytas.

Veiklos vykdytojai turėtų pagrįsti, ar ir kaip jų naudojama technologija sudaromos sąlygos gerokai daugiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su kitomis konkuruojančiomis technologijomis. Tai darydami jie turėtų užtikrinti, kad jų vertinimas atitiktų visus esamus patikimus išorės informacijos šaltinius, susijusius su technologijos potencialu padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Įmonės taip pat turėtų įtraukti šį elementą atlikdamos trečiosios šalies patikrinimą, kurio reikalaujama pagal techninės analizės kriterijus, ir (visų pirma įmonės, kurioms taikomas Taksonomijos reglamento 8 straipsnis) turėtų atskleisti visą susijusią informaciją savo nefinansinėje ataskaitoje. Veiklos vykdytojai gali įvertinti skaitmeninio sprendimo našumo lygį pasinaudodami Grynojo anglies dioksido poveikio vertinimo metodiką.

68. Kurios bendrovės turi teikti ataskaitas pagal 8.2 skirsnį „Duomenimis grindžiami išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sprendimai“?

Visos finansų ar ne finansų įmonės, investuojančios į skaitmenizaciją, pagal 8.2 skirsnį turėtų nurodyti, kada IRT sprendimai, į kuriuos jos investavo ir kuriuos įdiegė, sudaro sąlygas mažinti išmetamą ŠESD kiekį.

8.2. skirsnis skirtas konkretiems skaitmeniniams sprendimams, kurie sukurti ar įgyvendinti siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Tokie sprendimai gali būti novatoriškas skaitmeninių tinklų ir technologijų bei taikomųjų programų, tokių kaip 5G, daiktų internetas, dirbtinis intelektas (DI) ir blokų grandinė, derinys.

Informaciją apie šią veiklą daugiausia teikia šių dalinių ar visuminių sprendimų kūrėjai (pvz., operatoriai ir IRT sprendimų teikėjai), tačiau ir naudotojai turėtų teikti informaciją apie žaliąsias investicijas. Pavyzdžiui, kaip minėjo energetikos sektoriaus atstovai, skaitmenizacija yra raktas į energijos vartojimo efektyvumo integravimą energetikos sektoriuje. Tai reiškia, kad apie bet kokį skaitmenizacijos sprendimą, kuris įgyvendinamas siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir yra pagrįstas viena iš 8.2 skirsnyje nurodytų technologijų ar jų deriniu ir kitomis konkrečiai neišvardytomis technologijomis, turėtų būti pranešta pagal 8.2 skirsnį. Tas pats pasakytina ir apie bet kurį sektorių, kuriame skaitmenizacija padeda didinti aplinkosauginį veiksmingumą.

III SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL KLIMATO SRITIES TIKSLUS I PRIEDAS)

Energetika

4.9 skirsnis „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedas

69. Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedo 4.9 skirsnio „Elektros energijos perdavimas ir skirstymas“ reikšmingos žalos nedarymo kriterijuose, susijusiuose su klimato kaitos švelninimu, nustatyta, kad „Infrastruktūra nėra skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis su elektrine, kurioje tiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra didesnis nei 270 g CO2e/kWh“. Tačiau Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo tos pačios veiklos svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijuose nurodyta „Infrastruktūra, skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh, reikalavimų neatitinka“. Kodėl į reikšmingos žalos nedarymo kriterijus nebuvo įtraukta nuoroda į „tiesioginę jungtį tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės“?

Nuoroda į „tiesioginę jungtį tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės“ buvo įtraukta į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus. Priešingai, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo tos pačios veiklos reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijuose jungtis su pastote neminima.

Nustatydama reikšmingos žalos nedarymo kriterijus, Komisija atsižvelgė į vykstantį perdavimo ir skirstymo sistemų, kurios skaičiuojamos su netiesioginėmis jungtimis prie elektrinių, kuriose tiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija ribą, pertvarkymą. Reikšmingos žalos nedarymo kriterijų galima laikytis ir nedraudžiant jungčių prie tam tikrų jėgainių, nes daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendram sistemos išmetamam teršalų kiekiui. Reikšmingo prisidėjimo užmojis yra didesnis nei nustatytas reikšmingos žalos nedarymo kriterijuose.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai, taikomi eksploatuojant esamą energetikos infrastruktūrą, nėra tokie griežti kaip naujų įrenginių eksploatavimo kriterijai, nes sistemos operatoriai naudojasi esama infrastruktūra ir negalima tikėtis, kad jie atjungs esamą turtą. Vertinant skirstymo ir perdavimo tinklo atitiktį būtina atsižvelgti į bendrą energijos rūšių derinį.

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymo veikla

5.13 skirsnis „Gėlinimas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedas

70. Kaip turėtų būti apskaičiuojama gėlinimo įrenginių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė, tenkanti vienam pagaminto gėlo vandens m3, kad būtų laikomasi 5.13 skirsnio „Gėlinimas“ reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijų? Ar reikėtų atsižvelgti į viso gėlinimo proceso energijos suvartojimo intensyvumą ir į tiesioginį ŠESD kiekį, išmetamą dėl maitinimo energijos komponento? Ar pagamintos elektros energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) intensyvumas apima pagamintą ar patiektą energiją?

Gėlinimo įrenginių išmetamas ŠESD kiekis, tenkantis vienam m3 pagaminto gėlo vandens, apskaičiuojamas kaip santykis:

—	kurio skaitiklis yra bendras sunaudotos energijos tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, neatsižvelgiant į tai, ar jis pagamintas, ar patiektas. tenkantis visam gėlinimo procesui per ataskaitinį laikotarpį (kaip nurodyta veiklos aprašyme), ir

—	vardiklis yra bendras per ataskaitinį laikotarpį pagaminto gėlo vandens kiekis m3.

Skaitiklis turėtų būti apskaičiuojamas visam gėlinimo procesui sunaudotos energijos kiekį padauginus iš atitinkamo sunaudotos energijos tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio. Jei gėlinimo procesams naudojama energija gaunama iš šaltinių, iš kurių tiesiogiai išmetamas skirtingas ŠESD kiekis, skaičiavimas turėtų būti atliekamas kiekvienam energijos šaltiniui (t. y. atitinkamas iš kiekvieno energijos šaltinio sunaudotos energijos kiekis turėtų būti dauginamas iš atitinkamo to šaltinio tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio).

71. Ar 5.13 skirsnyje „Gėlinimas“ elektros energijos ŠESD intensyvumas apima tik elektros energiją, naudojamą energijos tinkle, ar ir namų ūkių naudojamą elektros energiją?

Taršos ŠESD intensyvumo vertė įrenginio lygmeniu apskaičiuojama atsižvelgiant į viso gėlinimo proceso energijos sąnaudas, įskaitant šalutinį apdorojimą, pumpavimą ir druskingo vandens šalinimą. Tačiau ji neapima nei energijos, sunaudotos pagamintam gėlam vandeniui paskirstyti, nei galutinių vartotojų (įskaitant namų ūkius) sunaudotos energijos.

Transportas

6.15 skirsnis „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas kelių transportui ir viešajam transportui“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedas

72. 6.15 skirsnio „Infrastruktūra, sudaranti sąlygas kelių transportui ir viešajam transportui“ reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo kriterijuje nurodyta, kad „Infrastruktūra nėra skirta iškastiniam kurui gabenti ar kaupti“. Kaip įrangos teikėjai gali atitikti šį kriterijų, jei jie nekontroliuoja, kokios rūšies transportui ir (arba) kaupimui bus naudojama infrastruktūra?

6.15 skirsnyje nurodyta veikla apima įvairių rūšių infrastruktūros, kuri sudaro sąlygas kelių transportui ir viešajam transportui, statybą, modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Tai reiškia, kad šiai veiklai naudojamos įrangos gamintojams šios veiklos kriterijai netaikomi.

Nelaimių rizikos valdymas

14.1 skirsnis „Skubiosios pagalbos paslaugos“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus II priedas

73. Pasirengimas naftos išsiliejimui ir padarinių likvidavimas atitinka 14.1 skirsnio „Skubiosios pagalbos paslaugos“ reikalavimus (veiklos aprašymo e punktas). Ar avariniam išsiliejimui ir jo prevencijai naudojamos įrangos pardavimas atitinka 14.1. skirsnio reikalavimus?

Kaip nurodyta aprašymo 2 punkto d papunktyje, ekonominė veikla, nurodyta 14.1 skirsnyje „Skubiosios pagalbos paslaugos“ apima „materialių priemonių <...> tiesioginiams nelaimės padariniams sušvelninti įsigijimą, saugojimą, modernizavimą ir techninę priežiūrą“.

Tai reiškia, kad nors įmonės, kuri naudoja įrangą ekstremalaus išsiliejimo likvidavimui ir (arba) prevencijai, apyvartai, kapitalo išlaidoms arba veiklos išlaidoms taikomas 14.1 skirsnis, įmonė, kuri gamina ir parduoda įrangą bei gauna iš jos pajamas, nėra įtraukta į šią veiklą.

IV SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIŲ TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL APLINKOS TIKSLUS I PRIEDAS)

Bendrieji klausimai

74. Kokiu mastu atliekų tvarkymo veikla taip pat susijusi su vidaus veikla (pvz., pavojingų ir nepavojingų atliekų atskyrimas vietoje, kai atliekos perduodamos)?

Atliekų tvarkymo veikla apima vidaus veiklą, įskaitant pavojingų ir nepavojingų atliekų atskyrimą vietoje. Ji neapima atliekų šalinimo.

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

2.1 skirsnis „Vandentieka“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I priedas

75. Kuo skiriasi Deleguotojo akto dėl taksonomijos pagal aplinkos tikslus I priedo 2.1 skirsnis „Vandentieka“ ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų 5.1 skirsnis „Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, išplėtimas ir eksploatavimas“ ir 5.2 skirsnis „Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų atnaujinimas“?

Nors veiklos aprašymas sutampa, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I priedo 2.1 skirsnyje nurodyta veikla, kuria svariai prisidedama prie tvaraus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, o Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų 5.1 ir 5.2 skirsniuose nurodyta veikla, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos. Todėl visų pirma skiriasi svaraus prisidėjimo TAK.

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I priedo 2.1 skirsnyje nurodyta „Žmonėms vartoti skirto vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų statyba, plėtra, eksploatavimas ir atnaujinimas, grindžiamas gamtinių vandens išteklių gavyba iš paviršinio ar požeminio vandens šaltinių“. Tai atitinka dvi atskiras su geriamojo vandens tiekimo sistemomis susijusias. Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus veiklos rūšis: 5.1 skirsnis susijęs su sistemų statyba, eksploatavimu ir išplėtimu, o 5.2 skirsnis – su esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų atnaujinimu.

76. Ar tais atvejais, kai tiekiama tik vandens tiekimo įranga ir bendrovė nedalyvauja eksploatuojant įrenginius, tik įrangos pardavimas be eksploatavimo gali būti laikomas atitinkančiu 2.1 skirsnio „Vandentieka“ reikalavimus?

Veikla pagal Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus 2.1 skirsnį „Vandentieka“ apima vandens surinkimo, valymo ir tiekimo sistemų, įskaitant vandens gavybą, valymą ir skirstymą, statybą, plėtrą, eksploatavimą ir atnaujinimą. Ji neapima vandens tiekimo įrangos gamybos. Tam tikros įrangos rūšys įtrauktos į 1.1 skirsnį „Nuotėkio kontrolės technologijų, naudojamų nuotėkiui sumažinti ir užkirsti jam kelią vandens tiekimo sistemose, gamyba, diegimas ir susijusios paslaugos“.

V SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU PERĖJIMO PRIE ŽIEDINĖS EKONOMIKOS TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL APLINKOS TIKSLUS II PRIEDAS)

Gamybos pramonė

1.1 skirsnis „Plastikinių pakuočių gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

77. Ar plastikinės pakuotės, pagamintos iš mišrių medžiagų (pvz., plastiko ir kartono, kaip antai „Tetra Pak“), atitinka reikalavimus pagal 1.1 skirsnį „Plastikinių pakuočių gamyba“?

Šio skirsnio reikalavimai taikomi NACE C22.22 veiklos rūšims, taigi ir plastikiniams gaminiams. Šiai veiklai gali būti naudojamos toliau nurodytų formatų pavyzdinės plastikinės pakuotės: plastikiniai maišeliai, maišeliai, konteineriai, dėžės, dėžutės, didbuteliai ir buteliai. Pakuotėms iš kelių medžiagų taikomas vyraujančios medžiagos metodas, t. y. 1.1 skirsnis apima plastikines pakuotes iš mišrių medžiagų, kurių didžiąją dalį (pagal svorį) sudaro plastikas, tačiau neapima pakuočių, kurių didžiąją dalį sudaro ne plastikas (pvz., įskaitant popierines gėrimų dėžutes ar puodelius).

78. Ar 1.1 skirsnis „Plastikinių pakuočių gamyba“ apima tik galutinius produktus, ar ir plastikinius pakuočių komponentus?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 1.1 skirsnyje nustatyti reikalavimai taikomi gamybos veiklai, kurios NACE kodas yra C22.22. Šis kodas apima galutinius produktus arba pusgaminius, priklausomai nuo įmonių atliekamų veiksmų. Pavyzdžiui, NACE subkategorija C22.22.9 taikoma subrangos veiksmams, kurie yra plastikinių pakuočių gamybos dalis. Šiuo atveju 1.1 skirsnio reikalavimai taikomi pusgaminiams.

Plastikiniai komponentai galėtų atitikti Deleguotojo akto dėl taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų 3.17 skirsnio „Pirminių plastikų gamyba“ reikalavimus.

1.2 skirsnis „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

79. Kurios elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) rūšys laikomos atitinkančiomis reikalavimus pagal 1.2 skirsnį „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“? Ar į jo taikymo sritį patenka visų rūšių elektros įranga? Ar įrangos komponentai (pvz., kabeliai) gali būti laikomi įranga?

Visa EEĮ patenka į Deleguotojo akto dėl taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ taikymo sritį. Jis apima ir tokius komponentus, kaip kabeliai ar atsarginės dalys. Direktyvoje 2011/65/ES dėl pavojingų medžiagų naudojimo EEĮ ribojimo nustatyta, kad elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, skirta naudoti esant ne didesnei kaip 1 000 voltų kintamosios srovės įtampai ir ne didesnei kaip 1 500 voltų nuolatinės srovės įtampai. Direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA direktyva) taip pat apima komponentus, kuriuos surinkus EEĮ tinkamai veikia. Kaip nurodyta veiklos aprašyme, ji apima tik įkraunamų ir neįkraunamų nešiojamųjų baterijų, bet ne kitų kategorijų baterijų, gamybą.

80. Kaip veiklos vykdytojai turėtų teikti informaciją apie taksonominius kriterijus atitinkančią apyvartą pagal 1.2 skirsnį „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“, jei elektros ir elektroninė įranga (EEĮ) nėra vertinama atskirai ar parduodama atskirai, bet parduodama kaip bendros paslaugos dalis (įskaitant programinę įrangą, įrengimo ir kitas paslaugas)? Ar viso projekto pajamos gali būti nurodomos kaip atitinkančios taksonominius kriterijus?

Kai EEĮ parduodama kaip didesnio projekto dalis, veiklos vykdytojas turi įvertinti, kurie projekto elementai / komponentai atitinka TAK. Tik pajamos, gautos iš šiuos kriterijus atitinkančių elementų, gali būti nurodomos kaip atitinkančios taksonominius kriterijus.

81. 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.4.1 punkte nurodytame svaraus prisidėjimo kriterijuje nustatyta, kad informacija apie gaminio valdymą pasibaigus gyvavimo ciklui turi būti viešai prieinama visą gaminio naudojimo laikotarpį. Kokia tai konkrečiai informacija? Ar šis reikalavimas taikomas ir gaminiams, kurie nėra vartojimo gaminiai?

Tai apima informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvą 2012/19/ES ir kuri apima informaciją apie tai, kaip šalinti gaminį, kaip parengti gaminį pakartotiniam naudojimui ir kaip tvarkyti gaminio atliekas (įskaitant perdirbimą). Informacijos reikalavimas taikomas visiems gaminiams (įskaitant ne vartojimo gaminius).

82. 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.6 punkte nurodytas svaraus prisidėjimo kriterijus apima reikalavimą dėl proaktyvaus pavojingųjų medžiagų pakeitimo. Kokius įrodymus reikia pateikti, norint įrodyti proaktyvų pavojingųjų medžiagų pakeitimą?

Konkretūs įrodymai, kuriais siekiama įrodyti proaktyvų pavojingųjų medžiagų pakeitimą, priklauso nuo konkretaus atvejo. Tai reiškia, kad negalima pateikti išsamaus sąrašo. Apskritai įrodymus galima pateikti techniniuose dokumentuose pagal atitinkamus standartus. Be kita ko, bandymų ataskaitos yra reikšmingas įrodymas, kad elektros ir elektroninėje įrangoje sėkmingai pakeistos pavojingosios medžiagos. Įrodymai turėtų apimti:

—

informaciją apie pakeistas medžiagas ir jų konkrečius naudojimo būdus. Jei medžiaga yra ribojama, bet laikinai leidžiama pagal Direktyvą 2011/65/ES (RoHS direktyva), pateikiant informaciją turėtų būti nurodyti 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti kriterijai ir aprašyta, kodėl pakeitimas yra pagrįstas;

—	parengtą pakeitimo planą, į kurį įtraukti siūlomi veiksmai, kuriais siekiama sukurti, prašoma sukurti ir (arba) taikyti galimas alternatyvas, taip pat tokių veiksmų tvarkaraštis;

—

alternatyvios medžiagos arba komponento analizę, pagrįstą naudojimo laikotarpio vertinimu, į kurią įtraukiama informacija apie galimą parengimą pakartotinai naudoti ar perdirbti medžiagas iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir apie atitinkamas nuostatas, susijusias su tinkamu atliekų apdorojimu. Be to, atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į alternatyvų saugą, prieinamumą ir patikimumą ir, jei reikia, į bet kokį reikšmingą pakeitimo socioekonominį poveikį.

83. 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.6.6 punkte nurodytame svaraus prisidėjimo kriterijuje pateikiama sąvoka „fluoro dujos“. Ar tai atitinka cheminį elementą F, ar molekulę F2?

Fluoras, kaip dujos, yra stabilus tik kaip F2 molekulė. Todėl, kai deleguotajame akte daroma nuoroda į fluoro dujas, tai reiškia F2 molekules, o ne atskirą elementą F.

84. Pagal Baterijų reglamento 57 straipsnį, gamintojai gali paskirti gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją, kuri jų vardu vykdytų didesnės gamintojo atsakomybės įsipareigojimus. Ar šis procesas atitinka 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.7.2 punkte nurodytus svaraus prisidėjimo kriterijus?

Nešiojamųjų baterijų atveju gamintojas visose valstybėse narėse, kurių rinkai gaminys pateikiamas, sukuria nešiojamųjų baterijų atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kurios apima surinkimo punktus. Pagal Baterijų reglamento 57 straipsnį, šią pareigą taip pat galima įvykdyti paskiriant gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją.

85. 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.2.1 punkto svaraus prisidėjimo kriterijuje nurodyta „aukščiausia netuščia taisomumo klasė“. Ką atitinka šios klasės: tik A lygį, A–B–C lygį ar 8–10 iš 10?

Šiuo reikalavimu siekiama paskatinti veiklos vykdytojus orientuotis į dvi aukščiausias energijos klases, išskyrus atvejus, kai jos nėra labai netuščios.

Šis reikalavimas taikomas tik tuo atveju, jei pagal ES teisę yra nustatyta konkrečių gaminių taisymo balų sistema, pavyzdžiui, pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1669 (72). išmaniesiems telefonams ir kišeniniams kompiuteriams taikoma sistema.

86. Pagal Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvą (EEĮA direktyva), informaciją apie tvarkymą pasibaigus gyvavimo ciklui viešai skelbti reikalaujama tik apie vartojimo gaminius, o ne apie verslo verslui (B2B) skirtus gaminius. Ar 1.2 skirsnio „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“ 2.4.1 punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus reikalavimas dėl viešo prieinamumo taikomas ir B2B gaminiams?

EEĮA direktyvoje nustatytas reikalavimas, kad elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekoms iš privačių namų ūkių (vartojimo gaminių atliekoms) turi būti įrengti viešai prieinami surinkimo įrenginiai, kad vartotojai galėtų tokias atliekas atiduoti bent jau nemokamai. Valstybės narės, visų pirma atsižvelgdamos į gyventojų tankumą, turi užtikrinti, kad būtų įrengti ir gyventojams prieinami reikalingi surinkimo įrenginiai.

EEĮ, kurią, kaip tikėtina, naudos tiek namų ūkiai, tiek vartotojai, kurie nėra privatūs namų ūkiai, atliekos bet kuriuo atveju turi būti laikomos EEĮ atliekomis iš privačių namų ūkių. Todėl taikomas reikalavimas įrengti viešai prieinamus surinkimo įrenginius.

Tačiau EEĮ atliekoms, kurios nėra privačių namų ūkių EEĮA (B2B gaminiai), reikalavimas įrengti viešai prieinamus surinkimo įrenginius netaikomas. B2B gaminių gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys turi užtikrinti jų atliekų surinkimą.

87. Pagal REACH reglamentą bendrovės gali toliau naudoti XIV priede nurodytas chemines medžiagas, jei Komisija priima sprendimą suteikti autorizaciją. Ar autorizuotų cheminių medžiagų taip pat neleidžiama naudoti gaminiuose pagal 1.2 skirsnį „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“?

REACH reglamento nuostatos dėl autorizacijos (VIII antraštinė dalis) yra susijusios su gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo atliekamu cheminės medžiagos tiekimu rinkai arba jos naudojimu. Šios nuostatos taikomos cheminių medžiagų įtraukimui į gaminius (produktus), o cheminės medžiagos buvimas gaminiuose nepatenka į jų taikymo sritį. Todėl gaminio, kuriame yra į XIV priedą įtraukta cheminė medžiaga, tiekimui rinkai arba naudojimui netaikomas autorizacijos reikalavimas. Vertinant ekonominės veiklos atitikimą taksonominiams kriterijams pagal 1.2 skirsnį „Elektros ir elektroninės įrangos gamyba“, vykdant C priedėlyje nurodytą ekonominę veiklą neleidžiama tiekti rinkai ar naudoti gaminio, kurio sudėtyje yra į XIV priedą įtraukta cheminė medžiaga, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais pagrindžia, kad rinkoje nėra kitų tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

2.3 skirsnis „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

88. Kalbant apie 2.3 skirsnį „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“, argi plastikas, metalas ir pakuočių atliekos nepriskiriamos medžiagoms, kurios turi būti surenkamos atskirai?

Svaraus prisidėjimo kriterijų 2 punkto pirmoje įtraukoje nurodytos atliekos, kurios turi būti surenkamos atskirai.

Plastikų, metalų ir pakuočių atliekos yra tarp kitų atliekų frakcijų, nurodytų 2 punkto antroje įtraukoje. Pagal 2 punkto antrą įtrauką, pirmoje įtraukoje konkrečiai nenurodytų rūšių atliekos gali būti renkamos sumaišytos, jei tai leidžiama pagal Atliekų pagrindų direktyvą.

Pagal Atliekų pagrindų direktyvą, esant tam tikroms sąlygoms, valstybės narės gali nukrypti nuo pareigos atskirai rinkti tam tikras medžiagas. Kai kuriose valstybėse narėse pasinaudojant šia nukrypti leidžiančia nuostata plastikai ir metalai surenkami kartu. Toks plastiko ir metalų sujungimas į bendrą grupę yra įtrauktas į 2.3 skirsnyje „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“ nurodytą veiklą.

89. Ar 2.3 skirsnio „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“ svaraus prisidėjimo kriterijai yra kumuliaciniai ar alternatyvūs?

Svaraus prisidėjimo kriterijai yra kumuliaciniai, nes jie nėra aiškiai nurodyti kaip alternatyvūs. Kiekviename punkte apibūdinamas konkretus atliekų surinkimo sistemos aspektas. Komunalinių atliekų srautai taip pat turi atitikti svaraus prisidėjimo kriterijų 3 punktą.

90. Ar pagal 2.3 skirsnio „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“ svaraus prisidėjimo kriterijų 2 punkto i papunktyje nurodytą kriterijų popierių / kartoną surinkti atskirai ir nemaišyti su kitų atliekų srautais, galima surinkimo sistemų, kuriose popierius surenkamas kartu su metalu ar plastiku, veikla?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 2.3 skirsnyje nustatyti TAK, kurie yra griežtesni nei Atliekų pagrindų direktyvos 10 straipsnis. Svaraus prisidėjimo kriterijų 2 punkto pirmoje įtraukoje nurodyta, kad popierius ir kartonas turi būti surenkami atskirai. Todėl atliekų surinkimo sistemų, kuriose popierius maišomas su kitų rūšių atliekomis, veikla negalima.

91. Jei surinkimo etape medžiagos nėra atskiriamos (atliekos surenkamos bendrai), ar atliekų atskyrimo tik pristatymo vietoje modelis yra pakankamas, kad atitiktų 2.3 skirsnio „Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimas ir vežimas“ svaraus prisidėjimo kriterijus?

2.3. skirsnio svaraus prisidėjimo kriterijuose nurodyta, kad šią veiklą sudaro:

„1.	Visos atskirai surinktos ir vežamos atliekos, atskirtos jų susidarymo vietoje, siunčiamos parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbti.

Atskirai (t. y. atskiromis frakcijomis) surenkamos ir su kitais atliekų srautais nemaišomos susidarymo vietoje atskirtos atliekos, kurias sudaro i) popierius ir kartonas, ii) tekstilė, iii) biologinės atliekos, iv) mediena, v) stiklas, vi) elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) arba vii) bet kokios rūšies pavojingos atliekos.“

Tačiau pagal 2 punkto antrą įtrauką, susidarymo vietoje atskirtų nepavojingų atliekų, išskyrus antro punkto pirmoje įtraukoje nurodytas frakcijas, sumaišytas surinkimas vis tiek galėtų atitikti 2.3 skirsnio svaraus prisidėjimo kriterijus, jei yra vykdomos bet kurios iš Atliekų pagrindų direktyvos 10 straipsnio 3 dalies tolesnėse įtraukose nustatytų sąlygų. Šios sąlygos yra:

a)	tam tikrų tipų atliekų bendras surinkimas nemažina galimybių jas parengti pakartotiniam naudojimui, perdirbti ar kitaip panaudoti pagal 4 straipsnį ir užtikrina tokį visų tų operacijų rezultatą, kuris yra panašios kokybės palyginti su rezultatu, gaunamu tas atliekas surenkant atskirai;

b)	atskiras surinkimas neduoda geriausio aplinkosaugos požiūriu bendro rezultato, atsižvelgiant į bendrą atitinkamų atliekų srautų tvarkymo poveikį aplinkai;

c)	atskiras surinkimas techniškai neįmanomas, atsižvelgiant į gerosios atliekų surinkimo praktikos pavyzdžius.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tam tikromis sąlygomis galima nukrypti nuo privalomo atskiro įvairių atliekų srautų (išskyrus pavojingas atliekas ir 2 punkto pirmoje įtraukoje konkrečiai nurodytas atliekas) surinkimo jų susidarymo vietoje ir atitikti 2.3 skirsnio svaraus prisidėjimo kriterijus. 1 punkto reikalavimų vis tiek turėtų būti laikomasi (t. y. atliekos turėtų būti skirtos parengti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimo įrenginiui).

2.6 skirsnis „Teršalų šalinimas iš pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir tų gaminių išmontavimas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

92. Į 2.6 skirsnio „Teršalų šalinimas iš pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir tų gaminių išmontavimas“ aprašymą įtraukta „Sudėtinių pasibaigusio galiojimo ciklo gaminių, kilnojamojo turto bei jų sudedamųjų dalių išmontavimo ir juose esančių teršalų šalinimo siekiant panaudoti juos medžiagoms gauti arba jų sudedamąsias dalis parengti pakartotiniam naudojimui, įrenginių statyba, eksploatacija ir modernizavimas“. Ar tai reiškia, kad šios veiklos reikalavimus atitiktų tik laivų statyklos statytojai arba savininkai? Ar kitas veiklos vykdytojas, dalyvaujantis išmontuojant laivą, taip pat galėtų būti laikomas atitinkančiu šios veiklos reikalavimus? Kita vertus, jei laivų statykloje dirbtų jo komanda, kuri sudarytų sąlygas išmontuoti laivą, ar tai atitiktų šios veiklos reikalavimus, ar tai susiję su įrenginio nuosavybe?

Kalbant apie pasibaigusio gyvavimo ciklo laivų išmontavimo ir teršalų šalinimo įrenginius, veikla apima pasibaigusio gyvavimo ciklo laivų išmontavimo ir teršalų šalinimo įrenginių statybą, eksploatavimą ir modernizavimą.

Svaraus prisidėjimo kriterijaus 3 punkte nustatytas reikalavimas, kad įrenginys būtų įtrauktas į Europos sąrašą, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/2323, į kurį įtraukiami tik laivų perdirbimo įrenginiai (kompleksai). Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013, laivų perdirbimo kompleksas – valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje esanti nustatyta teritorija, statykla ar įrenginys, skirti laivams perdirbti. Todėl ši veikla apima laivų statyklų ar įrenginių, skirtų pasibaigusio gyvavimo ciklo laivų išmontavimui ir teršalų šalinimui, statybą, eksploatavimą ir modernizavimą, tačiau neapima rangovų, kurie jiems teiktų paslaugas, įrangą ar atliktų darbus, veiklos.

93. Kaip reikėtų pateikti informaciją apie išmontuojamo ir perdirbamo laivo eksploatacijos nutraukimą pagal 2.6 skirsnį „Teršalų šalinimas iš pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir tų gaminių išmontavimas“?

Daugeliu atvejų laivo savininkas nepatirs jokių išlaidų dėl laivo eksploatacijos nutraukimo ir gaus pelno. Tačiau tuo atveju, kai už pasibaigusio gyvavimo ciklo laivų išmontavimą ir teršalų šalinimą laivų savininkams / valdytojams tenka mokėti, vertindami savo kapitalo išlaidų ar veiklos išlaidų atitiktį taksonominiams kriterijams jie pasibaigusio gyvavimo ciklo laivų išmontavimo ir teršalų šalinimo išlaidas turėtų priskirti atitinkamai kapitalo išlaidoms arba veiklos išlaidoms. Laivų savininkai / valdytojai turėtų vadovautis atitinkamomis apskaitos taisyklėmis, kad į apskaitą įtrauktų savo įsipareigojimus išmontuoti ir perdirbti savo laivus.

Pavyzdžiui, subjektai, taikantys TFAS, statydami laivą apskaičiuotas eksploatacijos nutraukimo išlaidas pagal 16-ąjį TAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ turėtų įtraukti į turto savikainą. Todėl jos pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.2 skirsnį turėtų būti įtrauktos į taksonominės veiklos kapitalo išlaidų PVRR , o pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ turėtų būti pripažintas tokio paties dydžio eksploatacijos nutraukimo atidėjinys (t. y. įsipareigojimas). Eksploatacijos nutraukimo atidėjinio (įsipareigojimo) pripažinimas / pripažinimo nutraukimas (arba bet kokie jo pokyčiai) arba numatomų eksploatacijos nutraukimo išlaidų nuvertėjimas neįtraukiami į taksonomijos PVRR. Laivo eksploatacijos nutraukimo metu faktinės eksploatacijos nutraukimo išlaidos turėtų būti priskiriamos eksploatacijos nutraukimo atidėjiniui (įsipareigojimui). Jei šios išlaidos viršija to laivo eksploatacijos nutraukimo atidėjinio sumą, viršijančios išlaidos gali būti laikomos veiklos išlaidomis. Reikėtų vengti dvigubo skaičiavimo.

2.7 skirsnis „Nepavojingų atliekų rūšiavimas ir naudojimas medžiagoms gauti“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

94. Ar 2.7 skirsnio „Nepavojingų atliekų rūšiavimas ir naudojimas medžiagoms gauti“ reikalavimus atitinka atliekų tvarkymo įrenginiai (pvz., įvairių atliekų naudojimo medžiagoms gauti įrenginys), kurie naudojami tik rengiantis naudoti atliekas (rūšiavimo elementas), bet ne pačiam atliekų naudojimui (kuris atliekamas užsienyje esančiuose atliekų tvarkymo įrenginiuose)?

Įrenginiai, kuriuose atliekos tik rūšiuojamos, bet faktiškai nenaudojamos, taip pat atitinka 2.7 skirsnio reikalavimus.

Statyba ir nekilnojamojo turto veikla

3.1 skirsnis „Naujų pastatų statyba“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

95. 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijų 4 punkte nustatytos antrinių žaliavų naudojimo ribinės vertės. Ką nurodant ribines vertes reiškia „bendram betono, natūralaus ar aglomeruoto akmens kiekiui“?

Svaraus prisidėjimo kriterijų 4 punktu ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama lankstumo, nes antrinių žaliavų naudojimo ribinės vertės pagal medžiagų kategorijas nustatomos kaip didžiausia pirminių žaliavų naudojimo kiekvienos kategorijos medžiagoms procentinė dalis. Taip kelios medžiagos sujungiamos į vieną medžiagų kategoriją (pvz., betonas, natūralus arba aglomeruotas akmuo), kiekvienai medžiagai atskirai nenustatant šių ribinių verčių.

Žodžių junginys „bendram kiekiui“ reiškia antrines žaliavas, kurios sudaro šią medžiagų kategoriją, taip pat visus pakartotinai panaudotus statybos produktus. Pavyzdžiui, jei statybos projekte pakartotinai naudojamos natūralaus akmens grindinio plokštės, jos įskaičiuojamos į šią medžiagų ribinę vertę kartu su antrinėmis žaliavomis, naudojamomis naujuose betono ir aglomeruoto akmens produktuose.

Ribinės vertės apskaičiuojamos atimant antrinę žaliavą iš viso darbams naudojamų kiekvienos kategorijos medžiagų kiekio, matuojamo mase kilogramais. Pavyzdžiui, „betono, natūralaus arba aglomeruoto akmens“ kategorijoje ne mažiau kaip 30 proc. bendros darbams naudojamo betono, natūralaus arba aglomeruoto akmens masės turėtų sudaryti tos medžiagų kategorijos antrinės žaliavos (įskaitant pakartotinai panaudotus produktus).

96. Kokie yra pakartotinio statybos produktų naudojimo, nurodyto 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose, pavyzdžiai?

Apskritai pakartotinis statybos produktų (įskaitant statybvietėje perdirbtas atliekomis nelaikomas medžiagas) naudojimas galėtų apimti, pavyzdžiui, pakartotinį stogo elementų, langų, durų, plytų, akmenų ar betono elementų naudojimą, jei jie atitinka atitinkamas Statybos produktų reglamento 3 straipsnio 20 ir 25 punktuose pateiktas naudotų ar perdirbtų statybos produktų apibrėžtis.

97. Kad būtų laikomasi 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijų 1 punkto reikalavimų, ar pakanka, kad atliekos būtų rūšiuojamos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitokiam naudojimui medžiagoms gauti statybvietėje? Ar turi būti dokumentais patvirtinta, kad atliekos buvo surinktos ir išsiųstos, pvz., pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui (nurodant, pvz., gavėją ir numatomą apdorojimo būdą)?

Kad būtų laikomasi 3.1 skirsnio svaraus prisidėjimo kriterijų 1 punkto reikalavimų, nepavojingas statybos ir griovimo atliekas rūšiuoti statybvietėje nepakanka. Reikia turėti dokumentus, įrodančius, kad bent dalis su konkrečia veikla susijusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų buvo parengta naudoti pakartotinai arba perdirbta pagal Atliekų pagrindų direktyvoje pateiktą apibrėžtį. Kitaip tariant, reikia užtikrinti, kad statybvietėje susidariusios nepavojingos statybos ir griovimo atliekos būtų parengtos pakartotiniam naudojimui arba perdirbtos.

Atliekų pagrindų direktyvos 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija tikrinant, valant ar taisant, kurios metu atliekomis tapę produktai ar produktų sudėtinės dalys parengiami taip, kad būtų vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo. Pastato elementų parengimas pakartotiniam naudojimui paprastai yra atrankinis pastatų ar kitų statinių išmontavimas.

Atliekų pagrindų direktyvos 3 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad perdirbimas – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms.

Veiklos vykdytojas įrodo, kad laikosi 90 proc. ribos, įtrauktos į svaraus prisidėjimo kriterijaus 1 punktą, pateikdamas sistemos „Level(s)“ 2.2 rodiklio ataskaitą (73) ir naudodamas 2 lygio ataskaitos formą skirtingiems atliekų srautams. Atitiktį šiam svaraus prisidėjimo kriterijui įrodantys atitinkami dokumentai yra į atliekų perdirbimo įrenginį atvežtų atliekų svorio kvitai (kg), į įvairius atliekų įrenginius (t. y. perdirbimo, užpildimo, šalinimo sąvartyne ir pan.) atvežtų visų atliekų kvitai (kg) arba visų susidariusių atliekų įverčiai, pagrįsti auditu prieš nugriovimą arba auditu prieš renovaciją.

98. Ar produkto eksploatacinių savybių duomenų prieinamumą, kaip reikalaujama pagal 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijus, bus įmanoma pagrįsti deleguotaisiais aktais pagal peržiūrėtą Statybos produktų reglamentą (SPR)?

Būtina informacija apie produktus bus pateikta pagal SPR privalomoje eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijoje. Deleguotųjų aktų nereikia.

99. Pagal 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijus veiklos vykdytojai turi naudotis nacionalinėmis informacijos valdymo sistemomis, pavyzdžiui, kadastrais ar viešaisiais registrais, kad būtų galima ilgai saugoti informaciją apie pastatą. Kai kuriose valstybėse narėse yra tik privatūs registrai, o viešųjų registrų nėra. Ar jais vis tiek būtų galima naudotis?

Atitinkamu 3.1 skirsnio kriterijumi siekiama užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami visuomenei, o ne pakeisti duomenų nuosavybę ar nustatyti, kad duomenys priklausytų visuomenei. Svaraus prisidėjimo kriterijų 5 punkte vartojamas žodžių junginys „viešasis registras“ pateikiamas tik kaip pavyzdys. Nacionaliniai registrai arba lygiavertės informacijos valdymo sistemos gali turėti tam tikrų prieigos apribojimų (pvz., prieiga su naudotojo vardu ir slaptažodžiu) arba gali būti reikalaujama mokėti mokestį. Tokiais atvejais jais vis tiek gali būti naudojamasi vykdant pareigą užtikrinti ilgalaikį informacijos apie pastatus išsaugojimą.

100. Ar yra kokių nors išsamių atrankinio išmontavimo gairių, kaip nurodyta 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose?

ES Statybos ir griovimo atliekų protokole ir gairėse (74) pateikiamos rekomendacijos dėl statybos darbų audito prieš nugriovimą ir renovaciją, kuriomis remiamas atrankinis išmontavimas ir siekiama didinti pakartotinį statybos griovimo atliekų naudojimą, parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą.

101. Ką reiškia sąvoka „užpildymas“, kaip nurodyta 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose?

Sąvoka „užpildymas“ apibrėžta Atliekų pagrindų direktyvos 3 straipsnio 17a dalyje ir reiškia bet kurią naudojimo operaciją, kai tam tinkamos nepavojingos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti. Užpildymo reikmėms naudojamomis atliekomis turi būti pakeičiamos atliekomis nelaikomos medžiagos, tos atliekos turi būti tinkamos naudoti minėtais tikslais ir jų turi būti naudojama tik tiek, kiek tikrai būtina tiems tikslams pasiekti.

Neprivaloma informacija apie užpildymą pateikiama parengiamajame tyrime, skirtame Komisijos gairėms dėl užpildymo apibrėžties parengti (75).

102. Ar techninė įranga turi būti įtraukta į 1 priede pateiktus gyvavimo ciklo vertinimo (GCV) skaičiavimus, jei informaciją atskleisti pasirenkama pagal „nacionalinę priemonę“, kaip nurodyta 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijuose? Ar galima teikti GCV duomenis (gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo poveikį) naudojant nacionalinę priemonę, net jei ji nėra visiškai suderinta su sistema „Level(s)“?

Norėdami, kad veikla atitiktų Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 3.1 skirsnio „Naujų pastatų statyba“ svaraus prisidėjimo kriterijus, veiklos vykdytojai turi apskaičiuoti pastatų gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą kiekviename gyvavimo ciklo etape ir pareikalavus jį nurodyti investuotojams ir klientams. Šio kriterijaus išnašoje nurodyti trys skirtingi atitikties šiam kriterijui būdai: skaičiavimai pagal bendrą ES sistemą „Level(s)“, nacionalinės skaičiavimo priemonės naudojimas, kitų skaičiavimo priemonių naudojimas.

Nurodyta, kad ne nacionalinės, o kitos skaičiavimo priemonės gali būti naudojamos, tik jei jos atitinka būtiniausius kriterijus, nustatytus bendroje ES sistemoje „Level(s)“ (žr. 1.2 rodiklio „Level(s)“ naudotojo vadovą (76)). Tačiau nėra jokių nurodymų dėl nacionalinių priemonių naudojimo. Todėl oficialią nacionalinę ar regioninę priemonę galima naudoti net ir tuo atveju, jei ji skiriasi nuo bendros ES sistemos „Level(s)“. Be to, į skaičiavimus įtrauktų elementų apimtis turėtų atitikti oficialios nacionalinės ar regioninės priemonės reikalavimus.

Galiausiai, peržiūrėtoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta, kad nuo 2028 m. naujiems pastatams bus privaloma apskaičiuoti gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą. Nors skaičiavimo metodika šiuo metu aprašyta III priede, kuriame cituojamas standartas EN15978 ir bendra ES sistema „Level(s)“, direktyva Komisija taip pat buvo įgaliota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies keičiamas III priedas ir nustatoma nacionalinių skaičiavimų Sąjungos sistema.

3.2 skirsnis „Esamų pastatų renovacija“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

103. 3.2 skirsnio „Esamų pastatų renovacija“ svaraus prisidėjimo kriterijaus 4 punkte nurodyta, kad„Išsaugoma ne mažiau kaip 50 proc. pirminio pastato“. Kaip reikėtų apibrėžti 50 proc. pirminio pastato?

Apskaičiuojama remiantis bendru išsaugotu pirminio pastato išorės grindų plotu pagal taikytiną nacionalinę arba regioninę matavimo metodiką arba taikant „IPMS 1“ apibrėžtį, pateiktą tarptautiniuose nekilnojamojo turto matavimo standartuose (77). Nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu gali būti parengtos konkrečios rekomendacijos. Jei taikoma „IPMS 1“, tame dokumente pateikiami išsamūs paaiškinimai. Renovuotos pastato dalies bendras plotas neturi viršyti 50 proc. pirminio pastato bendro ploto.

104. Pagal 3.2 skirsnio „Esamų pastatų renovacija“ svaraus prisidėjimo kriterijus reikia apskaičiuoti viso gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą. Atlikdami šiuos skaičiavimus veiklos vykdytojai turi vadovautis standartu EN15978. Kurių standarto dalių reikia laikytis?

Apskritai pastato elementų ir techninės įrangos aprėptis yra tokia, kaip apibrėžta bendroje ES sistemoje „Level(s)“. Kitų standarto naudojimo reikalavimų šiuo kriterijumi nenustatyta. Kai kuriose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse gali būti taikoma nacionalinė skaičiavimo priemonė, skirta informacijai atskleisti arba statybos leidimams gauti, tačiau gali būti naudojamos ir kitos skaičiavimo priemonės, jei jos atitinka bendroje ES sistemoje „Level(s)“ nustatytus būtiniausius kriterijus. Standartą EN15978 galima aiškinti lanksčiai.

3.5 skirsnis „Betono naudojimas civilinėje inžinerijoje“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

105. Kaip turėtų būti apibrėžta 3.5 skirsnio „Betono naudojimas civilinėje inžinerijoje“ taikymo sritis? Ar reikėtų nurodyti tik betono medžiagų kainas, ar ir statybos įmonės tiekimo ir paslaugų, pavyzdžiui, transporto, kainas?

3.5 skirsnyje nurodyta veikla apima betono naudojimą statant naujus arba rekonstruojant ar prižiūrint civilinės inžinerijos objektus. Todėl ši veikla apima visus inžinerinius statinius, jei jie atitinka techninės analizės kriterijus.

Ši veikla neapima veiklos vykdytojų, teikiančių cemento vežimo paslaugas, tačiau jie galėtų teikti informaciją apie krovinių vežimo veiklos, įtrauktos į Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedus, atitiktį taksonominiams kriterijams.

Informacija ir ryšiai

4.1 skirsnis „Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

106. 4.1 skirsnyje „Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas“ reikalaujama, kad būtų laikomasi Elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) direktyvos reikalavimų dėl IT, tačiau EEĮA reikalavimai gali būti taikomi tik fiziniams gaminiams. Kaip patartina elgtis, kad būtų laikomasi šio konkretaus reikalavimo?

Pagal 4.1 skirsnio „Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas“ svaraus prisidėjimo kriterijų 8 punkto c papunktį reikalaujama, kad visi informacinių technologijų (IT) arba operacinių technologijų (OT) duomenimis pagrįsti sprendimai atitiktų šiuos kriterijus: „c) parengimas pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimo ar perdirbimo operacijos arba tinkamas apdorojimas, įskaitant visų skysčių pašalinimą ir atrankinį apdorojimą, atliekami pagal Direktyvos 2012/19/ES VII priedą“.

Direktyva 2012/19/ES (EEĮA direktyva) nustatyti tik reikalavimai, taikomi gyvavimo ciklo pabaigoje tvarkant elektros ir elektroninę įrangą arba EEĮ, t. y. įrangą, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, skirta naudoti esant ne didesnei kaip 1 000 voltų kintamosios srovės įtampai ir ne didesnei kaip 1 500 voltų nuolatinės srovės įtampai. Programinė įranga šios EEĮ apibrėžties neatitinka.

Šis kriterijus buvo įtrauktas siekiant apimti ne programinės įrangos, o pasibaigusio gyvavimo ciklo aparatinės įrangos, kuri naudojama IT arba OT duomenimis pagrįstam sprendimui eksploatuoti, tvarkymą.

107. Ar 4.1 skirsnio „Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas“ veikla apima programinę įrangą (pvz., SAP), nes programinė įranga gali būti naudojama tiekėjams valdyti?

Kaip nurodyta veiklos aprašyme, veikla apima skirtingų programinės įrangos ir informacinių technologijų arba operacinių technologijų (OT) sistemų, sukurtų nuotolinės stebėsenos ir prognozuojamosios priežiūros tikslais, gamybą, kūrimą, įrengimą, diegimą, priežiūrą, taisymą ar profesionalių paslaugų, įskaitant technines konsultacijas dėl projektavimo ar stebėsenos, teikimą.

108. Pagal 4.1 skirsnio „Informacinių arba operacinių technologijų duomenimis pagrįstų sprendimų teikimas“ reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijus reikalaujama, kad „programinei įrangai eksploatuoti naudojama įranga atitiktų serveriams ir duomenų saugojimo produktams taikomus Direktyvos 2009/125/EB reikalavimus“. Kaip įmonės, kurios yra tik programinės įrangos tiekėjos, gali laikytis šios nuostatos, jei jos neturi prieigos prie tokio pobūdžio informacijos apie aparatinę įrangą?

4.1 skirsnyje nurodyta veikla apima ir informacinių technologijų, ir operacinių technologijų sprendimus, t. y. ir programinės, ir aparatinės įrangos elementus. Techninės analizės kriterijai, kuriais nustatomi reikalavimai, susiję su aparatinei įrangai, naudojamai programinei įrangai valdyti, įskaitant serverius ir duomenų saugojimo produktus, taikomi tik aparatinei įrangai, bet ne programinei įrangai. Tai reiškia, kad programinės įrangos tiekėjai, kurie nekontroliuoja aparatinės įrangos, neprivalo atitikti šio kriterijaus.

Paslaugos

5.1 skirsnis „Remontas, atnaujinimas ir perdarymas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

109. Koks praktikoje turėtų būti atliekų tvarkymo planas, nurodytas 5.1 skirsnio „Remontas, atnaujinimas ir perdarymas“ svaraus prisidėjimo kriterijuose?

Atliekų tvarkymo planai, kokie yra nurodyti 5.1 skirsnyje „Remontas, atnaujinimas ir perdarymas“, turėtų atitikti iš dalies pakeistos Atliekų pagrindų direktyvos 28 straipsnyje nustatytus atliekų tvarkymo planų principus. Tai apima atitinkamo subjekto dabartinės atliekų tvarkymo padėties analizę, taip pat priemones, kurių reikia imtis siekiant pagerinti aplinką tausojantį atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, panaudojimui ir šalinimui, taip pat įvertinimą, kaip planas padės įgyvendinti tikslus.

Plane turėtų būti atsižvelgiama bent į: i) įmonėje susidarančių atliekų rūšį, kiekį ir šaltinius, taip pat būsimų atliekų srautų raidos vertinimą, ir ii) esamus atliekų šalinimo ir naudojimo įrenginius, įskaitant bet kokią specialią tvarką, taikomą alyvų atliekoms, pavojingoms atliekoms, atliekoms, kuriose yra daug svarbiausių žaliavų. Į planą turėtų būti įtraukta atliekų tvarkymo politika, įskaitant kovos su visų rūšių šiukšlinimu ir jo prevencijos bei visų rūšių šiukšlių valymo priemones, taip pat atitinkami kokybiniai ar kiekybiniai rodikliai ir tikslai.

5.2 skirsnis „Atsarginių dalių pardavimas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

110. Pagal 5.2 skirsnį „Atsarginių dalių pardavimas“, ką reikėtų laikyti eksploatacine medžiaga, o ko nereikėtų laikyti atsargine dalimi? Kokias gaminio funkcijas turi atlikti atsarginė dalis? Ar tai taikoma tik pirminėms funkcijoms? Ar apimamos visos nupirktų gaminių funkcijos, įskaitant visus priedus, pridedamus pardavimo metu (pvz., miesto dviračio priekinį krepšį)?

5.2 skirsnio 151 išnašoje „eksploatacinės medžiagos“ apibrėžtos kaip „neilgalaikio naudojimo prekės, kurias ketinama naudoti, išeikvoti arba pakeisti. Jų gali reikėti vartojimo prekės veikimui užtikrinti arba jos gali būti naudojamos gamyboje, bet nebūti įtrauktos į galutinio gaminio sudėtį“. Jos skiriasi nuo „atsarginių dalių“, kurios 164 išnašoje apibrėžtos kaip „atskira gaminio dalis, kuria galima pakeisti tą pačią arba panašią funkciją atliekančią gaminio dalį. Be šios dalies gaminys negali būti naudojamas kaip numatyta. Gaminio funkcionalumas atkuriamas arba atnaujinamas, kai dalis pakeičiama atsargine dalimi pagal Direktyvą 2011/65/ES Atsarginės dalys gali būti naudotos dalys“.

Be to, atsarginių dalių pardavimo veiklos aprašyme pateikiami eksploatacinių medžiagų, kurių neapima ta veikla, pavyzdžiai (pvz., spausdintuvų rašalas, dažomųjų miltelių kasetės, judamųjų dalių tepalai ar baterijos).

Oficialaus gaminių, priskiriamų atsarginėms dalims, sąrašo nėra. Veiklos vykdytojai turi įvertinti individualų produktą pagal pirmiau pateiktas apibrėžtis.

5.3 skirsnis „Pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir gaminių sudedamųjų dalių parengimas pakartotiniam naudojimui“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

111. Kaip apibrėžiate sąvokas „pakartotinis naudojimas“ ir „pasibaigęs gyvavimo ciklas“, kurios nurodytos 5.3 skirsnio „Pasibaigusio gyvavimo ciklo gaminių ir gaminių sudedamųjų dalių parengimas pakartotiniam naudojimui“ svaraus prisidėjimo kriterijuose?

Pagal Atliekų pagrindų direktyvą. pakartotinis naudojimas – bet kokia vėlesnio produktų ar sudedamųjų dalių, kurie nėra atliekos, naudojimo tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti, operacija. Parengimas pakartotiniam naudojimui – atgaunamieji tikrinimo, valymo ar taisymo veiksmai, kuriais atliekomis tapę gaminiai ar jų sudedamosios dalys parengiami taip, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti be jokio kito parengiamojo apdirbimo.

Verta priminti, kad atliekos – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Jau ketinimas atsikratyti daikto paverčia jį atliekomis. Tai svarbu, kai reikia atskirti pakartotinį naudojimą ir parengimą pakartotiniam naudojimui, nes pakartotinis naudojimas susijęs su daiktu, kuris netapo atliekomis, o parengimas pakartotiniam naudojimui susijęs su daiktu, kuris tapo atliekomis.

Daiktas gali būti pakartotinai naudojamas tik tada, kai daikto paskirtis nepasikeičia. Jei paskirtis nesikeičia, tai yra pakartotinis naudojimas.

Kai daikto gyvavimo ciklas baigiasi, jis yra atliekos. Tačiau yra įvairių būdų, kaip daikto atliekų statusas gali būti panaikintas, pavyzdžiui, jis gali rengiamas pakartotiniam naudojimui, jei daiktui yra taikomi nebelaikymo atliekomis kriterijai ir daiktas juos atitinka.

5.5 skirsnis „Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedas

112. Kaip turėtų būti taikomi 5.5 skirsnio „Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai“ reikalavimai, kai nuomos įmonė teikia elektros generatorius statybvietei. Ar kriterijus turi atitikti kiekvienas nuomojamas turtas atskirai, ar galima laikyti, kad statybvietėje esanti turto grupė atitinka kriterijus, jei ji kartu atitinka sąlygą? Ar veiklos kriterijai yra susiję su visa paslauga, pavyzdžiui, energijos suvartojimu paslaugą teikiančios nuomos bendrovės teritorijoje?

5.5 skirsnio veikla „Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai“ apima skirtingus paslaugų modelius (pvz., nuomos ar išperkamosios nuomos), pagal kuriuos veiklos vykdytojas suteikia klientams galimybę naudotis skirtingais produktais. Į šios veiklos sritį patenka ir elektros generatoriai. Jei nenurodyta kitaip, šios veiklos techninės analizės kriterijai taikomi visai veiklos vykdytojo veiklai, o ne konkretiems jo teikiamiems produktams. Reikšmingos žalos klimato kaitos švelninimui nedarymo reikalavimai, susiję su vykdant veiklą tiesiogiai išmetamu teršalų kiekiu, taikomi konkrečiai tais atvejais, kai veikla susijusi su šilumos ir (arba) vėsumos gamyba vietoje arba kogeneracine gamyba.

113. Ar 5.5 skirsnis „Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai“ gali apimti naftos išsiliejimo padarinių likvidavimo įrangos išperkamąją nuomą?

Reikalavimus atitinkanti ekonominė veikla pagal 5.5 skirsnį „Produkto kaip paslaugos ir kiti žiediniai į naudojimą ir rezultatus orientuoti paslaugų modeliai“ apima klientams suteikiamą galimybę naudotis produktais taikant paslaugų modelius, pavyzdžiui, išperkamąją nuomą. Taigi ši veikla apima naftos išsiliejimo padarinių likvidavimo įrangos išperkamąją nuomą klientams. Nuomotojas, priklausomai nuo nuomos apskaitos būdo, nuomos išlaidas turėtų įtraukti į apskaitą kaip kapitalo išlaidas arba veiklos išlaidas. Tačiau ši veikla neapima bendrovės, kuri naftos išsiliejimo padarinių likvidavimo įrangą nuomojasi iš kito teikėjo, t. y. nuomininko.

VI SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU TARŠOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL APLINKOS TIKSLUS III PRIEDAS)

Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas, valymo veikla

2.4 skirsnis „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus III priedas

114. 2.4 skirsnio „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“ veiklos aprašymo d punkto vii papunktyje nurodyta sąvoka „dirvožemis“. Ar dirvožemio oras yra įtrauktas į sąvoką „dirvožemis“?

Direktyvos 2010/75/ES (Pramoninių išmetamų teršalų direktyva) 3 straipsnio 21 punkte sąvoka „dirvožemis“ apibrėžiama kaip „viršutinis Žemės plutos sluoksnis, esantis tarp pamatinės uolienos ir paviršiaus. Dirvožemį sudaro mineralinės dalelės, organinė medžiaga, vanduo, oras ir gyvi organizmai“. Todėl sąvoka „dirvožemis“ apima ir dirvožemio orą.

115. Kaip apibrėžiamos „užterštos teritorijos“ ir „teršalai“, nurodyti 2.4 skirsnio „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“ veiklos aprašyme?

Remiantis Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje pateikta „taršos“ apibrėžtimi, teršalai yra medžiagos, virpesiai, šiluma, triukšmas ar kvapai, dėl žmonių veiklos tiesiogiai arba netiesiogiai sklindantys ore, vandenyje ar žemėje, galintys pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantys žalą materialiajam turtui, mažinantys galimybę arba trukdantys naudotis aplinkos teikiama nauda ar kitaip teisėtai ja naudotis. Užteršta teritorija – tai teritorija, kurią paveikė tarša.

116. 2.4 skirsnio „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“ veiklos aprašymo b punktas apima „teršalų iš užterštų pramonės įrenginių ar teritorijų pašalinimą arba tokių įrenginių ar teritorijų valymą“. Ką reiškia „pramonės įrenginiai ar teritorijos“? Ar tai apima ir kitas teritorijas, pavyzdžiui, gamyklas, karinius objektus, sąvartynus (apsauga / vėlesnė priežiūra), kurių eksploatacija nutraukta? Ar apimama „urbanistinė dykra“?

Teritorija – tai konkreti geografinė vieta, kurioje buvo vykdoma pramoninė veikla (žr. Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo reglamento (78) 3 straipsnio 3 dalies apibrėžtį) ir dėl to galėjo atsirasti tarša. Tai gali būti pavojingomis medžiagomis užteršta žemė ar dirvožemis, požeminio ar paviršinio vandens tarša, teritorijos aplink pramonės objektus, į kurias migravo tarša, arba apleisti ar neveikiantys pramonės objektai. Kita vertus, pramonės įrenginiai – tai fiziniai statiniai ir įranga, naudojami pramoniniams procesams, pavyzdžiui, gamybos įmonėse, naftos perdirbimo gamyklose ar elektrinėse. Pastangos išvalyti teritoriją arba iš jos pašalinti teršalus yra susijusios su aplinkine aplinka, o pastangos išvalyti pramonės įrenginius arba iš jų pašalinti teršalus susijusios su fizinėmis struktūromis ir įranga.

Teršalų iš pramonės įrenginių ar teritorijų pašalinimas arba jų valymas neapima teisės aktų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų ar neteisėtų atliekų šalinimo vietų, nesusijusių su valoma teritorija, valymo, nes jį apima speciali veikla, nurodyta 2.3 skirsnyje. Nors pagal veiklos aprašymo b punktą kariniai objektai nelaikomi pramonės įrenginių teritorijomis, karinių objektų valymą galėtų apimti kiti punktai.

117. 2.4 skirsnio „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“ veiklos aprašymo e punkte nurodytas „pavojingų medžiagų, mišinių ar produktų, pavyzdžiui, dažų, kuriuose yra asbesto ar švino, šalinimas“. Kokia yra „pavojingų medžiagų“ apibrėžtis?

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 3 straipsnį, pavojingos medžiagos – cheminės medžiagos, atitinkančios to reglamento I priedo 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, susijusius su fiziniais pavojais, pavojingumu sveikatai ar aplinkai.

118. 2.4 skirsnio „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“ svaraus prisidėjimo kriterijų 1 punkte nustatyta, kad „Valymo veiklos nevykdo taršą sukėlęs subjektas arba asmuo, veikiantis to subjekto vardu, kad būtų laikomasi Direktyvos 2004/35/EB reikalavimų arba, jei veikla vykdoma trečiosiose šalyse – atsakomybės už aplinkos apsaugą nuostatų, grindžiamų principu „teršėjas moka“, pagal nacionalinės teisės aktus“. Kaip reikėtų aiškinti šį kriterijų? Ar sąvoka „subjektas“ reiškia valymo veiklą vykdančią įmonę?

Šiuo kriterijumi siekiama užtikrinti, kad valymo veikla būtų vykdoma nešališkai ir skaidriai, siekiant pagrindinio tikslo apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą. 1 punkte nurodytas kriterijus susijęs su taršą sukėlusiu subjektu. Sąvoka „subjektas“ pagal Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 6 dalį apibrėžiama kaip bet kuris fizinis arba juridinis, privatus arba viešasis asmuo, kuris vykdo arba kontroliuoja profesinę veiklą, arba, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, asmuo, kuriam deleguota tokios veiklos techninio vykdymo sprendžiamoji ekonominė galia, įskaitant ir tokios veiklos leidimo arba įgaliojimo turėtoją arba asmenį, registruojantį tokią veiklą arba pranešantį (teikiantį žinias) apie ją.

Pagal 1 punkte nurodytą kriterijų, taršą sukėlusio subjekto arba asmens, veikiančio to subjekto vardu, kad būtų laikomasi įsipareigojimų pagal Direktyvą 2004/35/EB, vykdoma valymo veikla negali būti laikoma svariai prisidedančia veikla.

119. Ar nepriklausoma įmonė, su kuria taršą sukėlęs subjektas sudarė sutartį dėl valymo veiklos vykdymo, laikoma veikiančia teršėjo vardu pagal 2.4 skirsnį „Užterštų vietų ir teritorijų valymas“?

Nepriklausoma įmonė, su kuria taršą sukėlęs subjektas pasirašė sutartį dėl valymo veiklos vykdymo, nelaikoma asmeniu, veikiančiu to subjekto vardu, išskyrus atvejus, kai ta įmonė atstovauja subjektui arba turi konkrečius jo suteiktus įgaliojimus (pavyzdžiui, jei įmonė yra to subjekto patronuojamoji įmonė). Tai reiškia, kad nepriklausomos įmonės pajamos, gautos už valymo veiklos vykdymą, atitinka taksonominius kriterijus, taršą sukėlusio subjekto veiklos išlaidos arba kapitalo išlaidos, patirtos tai paslaugai gauti, neatitinka reikalavimų.

VII SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IR EKOSISTEMŲ TIKSLU (DELEGUOTOJO AKTO DĖL ES TAKSONOMIJOS PAGAL APLINKOS TIKSLUS IV PRIEDAS)

Aplinkos apsaugos ir atkūrimo veikla

1.1 skirsnis „Buveinių, ekosistemų ir rūšių išsaugojimas, įskaitant jų atkūrimą“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus IV priedas

120. Ar 1.1 skirsnio „Buveinių, ekosistemų ir rūšių išsaugojimas, įskaitant jų atkūrimą“ veikla gali būti vykdoma miestų teritorijose, kuriose gamtinių erdvių yra nedaug? Kaip miestų teritorijose vykdoma veikla gali atitikti svaraus prisidėjimo kriterijų reikalavimus?

Išsaugojimo veikla gali būti vykdoma visose teritorijose, įskaitant miestų teritorijas. Šią veiklą taip pat gali vykdyti bet kokio tipo veiklos vykdytojas, nepriklausomai nuo jo pagrindinės veiklos srities.

Veikla turi atitikti visus svaraus prisidėjimo kriterijus. Tai apima ir svaraus prisidėjimo kriterijų 1.1 punkto reikalavimą:

„1.1.

Veikla prisidedama bent prie vieno iš šių dalykų:

geros ekosistemų, rūšių, buveinių ar rūšių buveinių būklės palaikymo;

ekosistemų, buveinių ar rūšių buveinių geros būklės atkūrimo ar grąžinimo, įskaitant jų ploto ar paplitimo arealo didinimą“.

Analogiškai pagal svaraus prisidėjimo kriterijų 3.1 punktą reikalaujama, kad teritorijai būtų taikomas valdymo planas arba lygiavertė priemonė.

Atsižvelgiant į tai, gali būti naudinga kreiptis į kompetentingas gamtos apsaugos institucijas, kurios gali būti patvirtinusios žaliosios infrastruktūros planą, kuris, jei jis atitinka atitinkamą TAK, galėtų būti laikomas valdymo planu, būtinu išsaugojimo veiklai.

Taip pat gali būti naudinga susisiekti su atitinkamomis savivaldybių institucijomis ir patikrinti, ar yra parengtas miesto žalinimo planas (79) arba ar miestas yra pasirašęs „Žaliųjų miestų susitarimą“ (80). Jei šie dokumentai atitinka TAK reikalavimus, jie galėtų būti laikomi valdymo planu / lygiaverte priemone, kurie būtini išsaugojimo veiklai.

121. Pagal 1.1 skirsnio „Buveinių, ekosistemų ir rūšių išsaugojimas, įskaitant jų atkūrimą“ svaraus prisidėjimo kriterijų 3.1 punktą reikalaujama, kad būtų parengtas teritorijos valdymo planas arba lygiavertė priemonė. Ar tai reiškia, kad privatiems subjektams priklausančios ir jų valdomos žaliosios zonos negali atitikti šio kriterijaus, nes viešieji subjektai (t. y. gamtos apsaugos institucijos) nerengia tokių privatiems subjektams priklausančių ir jų valdomų zonoms valdymo planų ar lygiaverčių priemonių?

Valdymo planas arba lygiavertė priemonė turi būti parengti prieš veiklos vykdytojui pateikiant informaciją, kad veikla atitinka taksonominius kriterijus. Tačiau nenurodyta, kad valdymo planą ar lygiavertę priemonę turi parengti valdžios institucijos. Jei kompetentingos institucijos tokios priemonės nėra parengusios, tokį planą iš esmės gali parengti ir išsaugojimo veiklos vykdytojas. Tačiau plane turi būti pateikta visa konkreti informacija, kurią reikalaujama įtraukti į valdymo planą ir lygiavertę priemonę, kaip nurodyta svaraus prisidėjimo kriterijų 3.1 punkte.

Pažymėtina, kad pagal svaraus prisidėjimo kriterijų 4.1 ir 4.2 punktus valdymo planą arba lygiavertę priemonę turi patikrinti nacionalinės valdžios institucijos arba nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga, kai pradedama vykdyti išsaugojimo veikla, pasibaigus valdymo planui arba ne rečiau kaip kas dešimt metų.

122. Pagal 1.1 skirsnio „Buveinių, ekosistemų ir rūšių išsaugojimas, įskaitant jų atkūrimą“ svaraus prisidėjimo kriterijus veikla aiškiai nėra skirta kitos ekonominės veiklos poveikiui „kompensuoti“ ir apima tik „grynąją naudą biologinei įvairovei“. Ką šiuo atveju reiškia žodis „grynoji“? Ar tai reiškia, kad galėjo būti ir biologinės įvairovės nykimas, kuris turi būti kompensuojamas, kad veikla būtų laikoma svariai prisidedanti?

„Grynoji nauda biologinei įvairovei“ reiškia išmatuojamai teigiamą poveikį (grynąją naudą) biologinei įvairovei, palyginti su tuo, kas buvo toje teritorijoje iki išsaugojimo / atkūrimo veiklos. To galima pasiekti pagerinus buveinės ar rūšies būklę, prieš tai kita veikla nesukėlus biologinės įvairovės nykimo. Be to, grynąją naudą biologinei įvairovei gali lemti ne tik kompensavimas, bet ir papildomos išsaugojimo / atkūrimo priemonės, kaip paaiškinta 1.1 skirsnio veiklos 11 išnašoje. Šiuo atveju grynoji nauda yra papildomos biologinės įvairovės sukūrimas po to, kai kitos ekonominės veiklos sukeltas biologinės įvairovės nykimas buvo visiškai kompensuotas.

Apgyvendinimo veikla

2.1 skirsnis „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus IV priedas

123. 2.1 skirsnio „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“ svaraus prisidėjimo kriterijų 1.2 punkte nurodyta „už teritorijos išsaugojimą ar atkūrimą atsakinga organizacija“. Ar ši organizacija turi būti tik viešojo administravimo institucija, ar šią funkciją gali atlikti ir, pavyzdžiui, NVO?

Organizacija gali būti bet kuri „už teritorijos išsaugojimą ar atkūrimą atsakinga organizacija“, įskaitant viešojo administravimo institucijas, NVO, privačias bendroves ar kitus subjektus.

124. 2.1 skirsnio „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“ veiklos aprašymo c punkte nurodyti „lankytojams nuomojami butai, vienaaukščiai nameliai, vasarnamiai ir kalnų nameliai“. Ką reiškia „lankytojams nuomojami butai“? Ar tai apima trumpalaikės nuomos patalpas? Kuo jie skiriasi nuo „apartamentų nuolatiniam naudojimui“?

„Lankytojams nuomojami butai“ apima trumpalaikės turizmo nuomos patalpas, o „apartamentai nuolatiniam naudojimui“ nėra skirti trumpalaikiam turizmui, todėl jie neįtraukiami.

125. Kodėl 2.1 skirsnio „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“ svaraus prisidėjimo kriterijų 3.2. punktas taikomas tik apgyvendinimo įstaigoms, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, o reikalavimas pateikti su taksonomija susijusią informaciją paprastai taikomas bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų?

Reikalavimas pateikti su taksonomija susijusią informaciją taikomas įmonėms, kurios privalo teikti tvarumo ataskaitas pagal Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą, kuri visų pirma taikoma didelėms arba biržinėms bendrovėms. 3.2 punkte nurodyti 50 darbuotojų nedaro įtakos šios informacijos atskleidimo aprėpčiai. 3.2 punkte nurodyti kriterijai taikomi tik įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, siekiant sudaryti sąlygas mažesnėms įmonėms atitikti svaraus prisidėjimo kriterijus.

126. Ar 2.1 skirsnio „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“ kriterijai apima ir viešbučio lankytojų išmetamą ŠESD kiekį (pvz., kai jie keliauja lėktuvu)?

2.1 skirsnio „Viešbučiai, stovyklavietės, atostogų ir panašios apgyvendinimo vietos“ svaraus prisidėjimo kriterijai neapima į šią veiklą įtrauktų apgyvendinimo vietų lankytojų išmetamo ŠESD kiekio.

VIII SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU BENDRAISIAIS REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO KRITERIJAIS

Bendrieji reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijai

127. Kaip apibrėžiama „su klimatu susijusi rizika“? Kuriame projekto etape ji taikoma?

Siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, svarbiausia su klimatu susijusi rizika yra:

—	fizinė su klimato kaita susijusi rizika, dėl kurios galima materialinė žala ar poveikis, pvz., fizinė žala turtui, įrangai ar inventoriui, dėl kurios gali sutrikti verslo veikla arba atsirasti didelių remonto išlaidų;

—	kitų rūšių poveikis (pavyzdžiui, poveikis darbo jėgai, svarbiausiems pradinės ir galutinės grandies vertės grandinės elementams, rinkos parametrams ir pan.), dėl kurio gali sutrikti veikla ir (arba) atsirasti materialinių finansinių nuostolių.

Ji gali būti nulemta įvykių (ūmi) arba atsirasti dėl ilgalaikių klimato kaitos pokyčių (nuolatinė). Įvykių nulemta rizika yra susijusi su ekstremaliais orais (pvz., potvyniais, karščio bangomis ar audromis), o nuolatinė rizika yra ilgalaikė (pvz., jūros lygio kilimas ar pakrančių erozija). Atitinkamose nuostatose (81) pateikiamas nebaigtinis su klimatu susijusių pavojų, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, sąrašas. Kiti pavojai gali tapti reikšmingi ateityje.

Fizinė su klimatu susijusi rizika turėtų būti vertinama visais projekto etapais. Pavyzdžiui, statybos pramonėje į fizinę riziką reikia atsižvelgti planavimo ir projektavimo etapuose, taip pat projekto gyvavimo ciklo metu, t. y. tiek naudojant pastatą, tiek jį griaunant.

128. Ar su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą reikia atlikti dėl visų teritorijų (pvz., visų statybos projektų)? Ar pakanka bendros analizės, kurią galima perkelti kitoms teritorijoms?

Patikimo su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo tikslas – nustatyti esminę fizinę su klimatu susijusią riziką, kuri turi įtakos ekonominės veiklos rezultatams ir turtui, nuo kurio priklauso ekonominės veiklos rezultatai ir tęstinumas. Vėliau vertinimas naudojamas tinkamiems prisitaikymo sprendimams, kurie pateikiami kaip prisitaikymo plano dalis, nustatyti.

Pagal bendruosius reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijus (82), atliekant su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą turėtų būti vadovaujamasi pažangiausia metodika ir atsižvelgiama į naujausius turimus didelės skiriamosios gebos duomenis. Vertinimo apimtis, metodai ir duomenys, naudojami šiam tikslui pasiekti, gali skirtis.

Siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamumo vertinimas tinkamai atspindėtų riziką, reikėtų tinkamai atsižvelgti į vietos aplinkybes. Taip yra todėl, kad fizinė rizika ir prisitaikymas yra susiję su konkrečia teritorija ir labai priklauso nuo vietovės ir esamo pažeidžiamumo. Tai reiškia, kad statybos projektus vykdant skirtingose teritorijose, su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą galima atlikti visoms teritorijoms, jeigu jame atsižvelgiama į kiekvienai teritorijai būdingą riziką ir pažeidžiamumą. Atliekant su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą reikėtų atsižvelgti į tai, ar visas teritorijoje esantis turtas yra panašiu mastu veikiamas tos pačios rizikos. Tuomet jame galima pasiūlyti kiekvienam teritorijoje esamam turtui skirtus atskirus geriausius prisitaikymo sprendimus.

129. Bendruosiuose reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijuose teigiama, kad ekonominės veiklos vykdytojas esamos veiklos ir naujos veiklos, kurią vykdant naudojamas esamas fizinis turtas, atžvilgiu per laikotarpį, trunkantį iki penkerių metų, turėtų įdiegti fizinius ir nefizinius sprendimus (prisitaikymo sprendimus). Ar penkerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai baigiamas vertinimas, ar kai nustatomas prisitaikymo sprendimas?

Prisitaikymo sprendimai – tai atitinkamos ekonominės veiklos procesų, praktikos ir struktūros pokyčiai, kuriais siekiama sumažinti galimą su klimato kaita susijusią žalą Prisitaikymo sprendimai gali būti fiziniai (pvz., statomos apsaugos nuo potvynių priemonės) arba nefiziniai (pvz., pereinama prie sausrai atsparių kultūrų arba pertvarkomos ryšių sistemos). Prisitaikymo sprendimų vertinimas yra vienas iš su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo etapų. Penkerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai veiklos vykdytojas baigia veiklos klimato rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą ir nustato veiklai skirtą prisitaikymo sprendimą.

130. Kaip apibrėžiama „numatoma trukmė“? Ar ji turėtų būti suprantama kaip numatoma pagrindinės ekonominės veiklos ar veiklos finansavimo trukmė?

Bendruosiuose reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijuose teigiama, kad fizinė su klimatu susijusi rizika, kuri yra reikšminga veiklai, turi būti nustatyta atliekant su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą. Atliekant šį vertinimą reikia nustatyti, kokia fizinė su klimatu susijusi rizika gali turėti įtakos ekonominės veiklos rezultatams per numatomą jos trukmę. Fizinė rizika yra susijusi su veiklos vieta ir rūšimi, todėl jos numatoma trukmė suprantama kaip visas laikotarpis, per kurį vykdoma ši ekonominė veikla. Pavyzdžiui, statybos pramonėje trukmė apima pastato planavimą, projektavimą, naudojimą ir nugriovimą. Vykdant ilgalaikę arba nenustatytos trukmės veiklą gali būti tikslinga atsižvelgti į bent 30 metų būsimą trukmę.

131. Į A priedėlį įtrauktuose reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijuose nurodyti „<...> fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai“. Kaip reikėtų suprasti sąvoką „sumažinti“? Ar yra priimtina viskas, kas gali sumažinti fizinę su klimatu susijusią riziką? Ar galima svarstyti tik tokius sprendimus, kurie poveikį sumažina tiek, kad dėl to su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimo (KRPV) rizikos vertinimas (angl. risk bucket) tampa kitoks?

Bendruosiuose reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijuose patikimo KRPV atlikimo etapų sąraše nurodyti „prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką“. Sąvoka „sumažinti“ šiuo atveju reiškia, kad ekonominei veiklai reikšminga fizinė su klimatu susijusi rizika sumažinama iki tokio lygio, kad veiklą būtų galima tęsti be didelių su klimatu susijusių sutrikimų, kurių galima išvengti (83), šiuo metu ir per visą veiklos vykdymo trukmę.

132. A priedėlio reikšmingos žalos prisitaikymui prie klimato kaitos nedarymo kriterijuose nurodyta, kad „ekonominės veiklos vykdytojas įdiegia fizinius ir nefizinius sprendimus“. Ar visada turi būti įvykdytos abi sąlygos, kad prisitaikymo sprendimas atitiktų reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad vartojamas žodis „ir“)?

Pagal A priedėlį ekonominės veiklos vykdytojai turi nustatyti prisitaikymo sprendimus, kurie padeda sumažinti nustatytą svarbiausią su klimatu susijusią fizinę riziką, kuri yra reikšminga tai veiklai. Šie prisitaikymo sprendimai gali būti fiziniai arba nefiziniai, priklausomai nuo fizinės su klimatu susijusios rizikos, su kuria susiduria veiklos vykdytojas.

Fizinio prisitaikymo sprendimo pavyzdys (84): veiklos vykdytojas, įsikūręs regione, kuriame kyla karščio bangos, gali nuspręsti ant savo pastatų įrengti žaliuosius stogus arba žaliuosius fasadus, kad karštaisiais laikotarpiais patalpų temperatūra būtų žema, o aplink pastatus būtų geriau sulaikomas vanduo sumažinant lietaus vandens nutekėjimą.

Priešingai, sąvartynų dujų surinkimo ir naudojimo įmonė, įsikūrusi zonoje, kurioje kyla gaisrų rizika, kaip nefizinį sprendimą gali įgyvendinti informuotumo didinimo kampanijas, kad sumažintų gaisrus sukeliantį elgesį (85).

Bendrieji reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijai

133. C priedėlis iš dalies pakeistas 2023 m. birželio 27 d. Ką reiškia šie pakeitimai?

C priedėlyje nustatyti bendrieji reikšmingos žalos taršos prevencijos ir kontrolės tikslui nedarymo kriterijai, susiję su cheminių medžiagų naudojimu ir buvimu. Tiksliau jame aptariama labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SVHC) ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, nurodytų atitinkamuose ES teisės aktuose, gamyba, naudojimas ir buvimas.

2023 m. birželio 27 d. C priedėlis buvo iš dalies pakeistas siekiant, be kitų dalykų, patikslinti to priedėlio f ir g punktuose nustatytas nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygas.

Ankstesnė nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią buvo leidžiama naudoti tam tikras pavojingas medžiagas ir kuri buvo grindžiama „visuomenei būtino naudojimo“ sąvoka, buvo peržiūrėta. Pagal peržiūrėtą nukrypti leidžiančią nuostatą veiklos vykdytojai turi įvertinti ir dokumentais pagrįsti, kad rinkoje nėra kitų tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų, o jei tokių alternatyvų nėra, įvertinti ir dokumentais pagrįsti, kad pavojingos medžiagos naudojamos tik kontroliuojamomis sąlygomis (86).

Ši leidžianti nukrypti nuostata taikoma tiek cheminėms medžiagoms, kurios pagal REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalį buvo pripažintos labai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis (patikslintas C priedėlio f punktas), tiek cheminėms medžiagoms, kurios atitinka REACH reglamento 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių ar pavojingumo kategorijų kriterijus (po C priedėlio f punkto pridėta nauja pastraipa). Pakeitimu taip pat nustatyta 0,1 proc. (masės dalies) koncentracijos riba, susijusi su cheminių medžiagų naudojimu mišiniuose ir gaminiuose.

Nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos turėtų būti vertinamos ir pagrindžiamos dokumentais atsižvelgiant į atitinkamos (-ų) cheminės (-ių) medžiagos (-ų) naudojimą.

C priedėlio g punktas buvo išbrauktas ir pakeistas nauja pastraipa, įtraukta po f punkto. Tai atskira pastraipa, nes jos taikymo sritis skiriasi nuo a–f punktų taikymo srities. Skirtingai nei naujoje pastraipoje, a–f punktuose yra numatytas „cheminių medžiagų naudojimas“; jie netaikomi tik jų „gamybos“ ar „pateikimo rinkai“ atvejais. Naujoje pastraipoje paaiškinama, kad dėl ekonominės veiklos vykdymo neturi būti nepradedama gaminti medžiagų, kurios atitinka priskyrimo vienai iš REACH reglamento 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais pagrindžia, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad naujojoje pastraipoje nenurodytas „cheminių medžiagų naudojimas“, jeigu dėl naujojoje pastraipoje nurodytos cheminės medžiagos naudojimo jos nėra galutiniame produkte ar rezultate arba ji nepateikiama rinkai, šioje naujojoje pastraipoje nustatytas draudimas tokiam naudojimui netaikomas.

134. Kokioms cheminėms medžiagoms taikomas 2023 m. birželio 27 d. iš dalies pakeisto C priedėlio f punktas?

Šis punktas susijęs su cheminėmis medžiagomis, kurios REACH reglamento 59 straipsnio 2–10 dalyse nustatyta tvarka priskiriamos labai didelį susirūpinimą keliančioms cheminėms medžiagoms (SVHC) pagal REACH reglamento 57 straipsnį. Šias chemines medžiagas galima rasti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) tvarkomame SVHC kandidatiniame sąraše.

135. Kokioms cheminėms medžiagoms taikoma C priedėlio paskutinė pastraipa, pridėta po 2023 m. birželio 27 d. iš dalies pakeisto f punkto?

Po f punkto pridėta papildoma nauja pastraipa yra susijusi su cheminėmis medžiagomis, kurios atitinka Cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamento (CLP reglamentas) kriterijus, nustatytus vienai iš REACH reglamento 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų. Klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje pateikiama informacija apie cheminių medžiagų pavojingumo klasifikaciją pagal CLP reglamentą, nurodant suderintą klasifikaciją (medžiagas įvertino institucijos ir patvirtino Komisija), taip pat saviklasifikaciją (medžiagas įvertino ir patvirtino įmonės). Todėl cheminių medžiagų, kurioms taikoma po f punkto pridėta nauja pastraipa, pavojingumo klasifikacija yra skelbiama viešai. Pagal CLP reglamentą pavojingų cheminių medžiagų gamintojai ir importuotojai privalo savarankiškai įvertinti savo chemines medžiagas ir apie šią klasifikaciją pranešti ECHA, kuri ją paskelbia klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje. Komisija pripažįsta, kad suderintos klasifikacijos neturinčių cheminių medžiagų saviklasifikacija, pateikta skirtingų įmonių, gali skirtis. Be to, šiuo metu įrašai nėra tikrinami ar kontroliuojama jų kokybė.

136. C priedėlio f punkte ir naujojoje pastraipoje po f punkto numatyta išimtis, pagal kurią atitinkamas chemines medžiagas naudojantys veiklos vykdytojai turi įvertinti ir dokumentais pagrįsti, kad rinkoje „nėra tinkamų alternatyvių“ cheminių medžiagų ar technologijų ir kad jos „naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis“. Kaip turi būti aiškinamas „tinkamų alternatyvų nebuvimas“ ir „naudojimas kontroliuojamomis sąlygomis“ ir kaip tai turi atitikti veiklos vykdytojai, kad atitiktų šią išimtį?

Tinkamų alternatyvų nebuvimas

Pagal C priedėlį cheminės medžiagos alternatyva laikoma „tinkama“, jei ji atitinka visus keturis toliau nurodytus kriterijus:

—	ji yra saugesnė (t. y. jos naudojimas kelia mažesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginti su cheminės medžiagos naudojimo rizika),

—	ji yra techniškai įmanoma (t. y. užtikrina reikiamą funkcionalumą ir techninę kokybę, būtiną naudojimo būdui),

—	ji yra ekonomiškai įmanoma veiklos vykdytojui (t. y. naudojimas nesukelia tokio masto neigiamo ekonominio poveikio, kuris keltų pavojų su naudojimu, kuriam siekiama išimties, susijusios veiklos ekonominiam gyvybingumui), ir

—	ji yra prieinama, t. y. alternatyvų analizė turi būti atliekama atsižvelgiant į alternatyvių cheminių medžiagų gamybos pajėgumus ir alternatyvių technologijų įgyvendinamumą, taip pat atsižvelgiant į jų išleidimui į apyvartą keliamus teisinius ir faktinius reikalavimus.

Tinkamų alternatyvų nebuvimą galima įrodyti taip:

—

REACH reglamento XIV priede išvardytų cheminių medžiagų (t. y. kai kurių C priedėlio f punkte nurodytų cheminių medžiagų) atveju, jei veiklos vykdytojas yra gavęs leidimą naudoti cheminę medžiagą, šis leidimas yra tinkamų alternatyvų nebuvimo įrodymas. Tai reiškia, kad veiklos vykdytojui, kuriam suteikta autorizacija, nereikia atlikti jokio papildomo vertinimo dėl atitikties „tinkamų alternatyvų nebuvimo“ kriterijui. Dokumentuose, kuriuos reikia pateikti, turėtų būti nurodytas bent jau autorizacijos numeris, sprendimas dėl autorizacijos ir visi dokumentai, įrodantys atitiktį, kurios reikalaujama sprendime dėl autorizacijos.

Jei paraiška autorizacijai gauti pateikta iki paskutinės cheminės medžiagos paraiškos pateikimo datos, kaip nurodyta XIV priede, veiklos vykdytojui nereikia atlikti jokio papildomo vertinimo laukiant sprendimo dėl autorizacijos. Kol nepriimtas sprendimas dėl paraiškos autorizacijai gauti, veiklos vykdytojas gali pateikti alternatyvų analizę, pateiktą kartu su paraiška. Jei jau pateikta Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomonė, patvirtinanti alternatyvų nebuvimą, ją taip pat galima pateikti.

—

Dėl i) REACH reglamento XIV priede išvardytų cheminių medžiagų naudojimo būdų, kuriems nereikia autorizacijos, arba ii) cheminės medžiagos, nustatytos pagal REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalį (Kandidatinis labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašas), arba iii) cheminės medžiagos, atitinkančios REACH reglamento 57 straipsnyje nustatytus kriterijus (įregistruotos ECHA klasifikavimo ir ženklinimo inventoriuje), turi būti įvertintos galimos alternatyvos, o vertinimas ir jo rezultatai turi būti pagrįsti dokumentais. Veiklos vykdytojas:

—

turėtų pateikti alternatyvių cheminių medžiagų ir technologijų, kurias jie naudoja naudodami cheminę medžiagą, santrauką, įskaitant pagrindimą, kodėl jos nėra tinkamos pagal bent vieną iš keturių kumuliacinių kriterijų (t. y. nėra saugesnės ir (arba) nėra techniškai įmanomos ir (arba) nėra ekonomiškai įmanomos veiklos vykdytojui ir (arba) nėra prieinamos ES rinkoje);

—

gali pasirinkti vadovautis atitinkamomis ECHA rekomendacijų dėl alternatyvų analizės (87) teikiant paraiškas autorizacijai gauti dalimis, kurios jam padės atlikti alternatyvų vertinimą. Kai kuriais atvejais šios rekomendacijos yra labai susijusios su REACH autorizacijos reikalavimais, tačiau atitinkamos dalys, su kuriomis reikia susipažinti, yra šios:

—	3.6 „Kaip nustatyti techninį alternatyvų įgyvendinamumą“;

—	3.7.1 „Bendrieji rizikos vertinimo ir palyginimo aspektai“;

—	3.8 „Kaip nustatyti alternatyvų ekonominį pagrįstumą“;

—	3.10 „Išvados dėl alternatyvų tinkamumo ir prieinamumo“.

Naudojimas kontroliuojamomis sąlygomis

Cheminė medžiaga naudojama kontroliuojamomis sąlygomis, kai rizika, kylanti dėl veiklos vykdytojo subjektyvaus naudojimo ir naudojimo sąlygų (poveikio scenarijų), yra įvertinta ir valdoma taip, kad būtų taikomos rizikos valdymo priemonės ir naudojimo sąlygos, kurios sumažina veiklos vykdytojo poveikį ir išsiskyrimą. Tuo remdamasis veiklos vykdytojas visų pirma turi taikyti tokias rizikos valdymo priemones, kad naudojimo etape būtų kuo labiau sumažintas sąlytis su chemine medžiaga ir jos išsiskyrimas, dėl kurių kyla didelė rizika tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Jeigu veiklos vykdytojo cheminės medžiagos naudojimo rizika yra bendra daugeliui veiklos vykdytojų ir dėl to šią riziką jau anksčiau įvertino kita įstaiga (tiekėjas, institucija, konkurentas...) ir atitinkamai buvo nustatytos rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos, tuomet taksonomijos tikslais jų laikymosi gali pakakti. Jei naudojimo būdas nėra įtrauktas į jau atliktą rizikos vertinimą, veiklos vykdytojas pirmiausia turi atlikti ir dokumentais pagrįsti savo rizikos vertinimą.

Apskritai galiojančiais ES ir nacionaliniais cheminių medžiagų, gaminių ir atliekų teisės aktų reikalavimais siekiama apriboti cheminių medžiagų poveikį žmonėms ir jų išsiskyrimą į aplinką, taip pat bet kokią riziką, kylančią dėl tokio poveikio ir išsiskyrimo. Jei veiklos vykdytojas jau yra atlikęs tokį rizikos vertinimą ir valdymą ir dėl to sumažino išsiskyrimą ir poveikį, atsirandantį dėl konkretaus naudojimo būdo, laikydamasis taikomų ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų dėl darbuotojų, vartotojų, plačiosios visuomenės ir aplinkos apsaugos, turėtų būti laikoma, kad tas veiklos vykdytojas laikosi C priedėlio reikalavimo dėl „kontroliuojamų sąlygų“.

Siekdami įrodyti, kad laikomasi „kontroliuojamų sąlygų“ išimties, veiklos vykdytojai turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jie yra įdiegę rizikos vertinimo ir valdymo procesus, kuriais kuo labiau sumažinamas išsiskiriančių cheminių medžiagų kiekis ir jų poveikis, taip pat rizika, kylanti dėl šio išsiskyrimo ir poveikio, laikantis atitinkamų galiojančių teisinių reikalavimų. Jei remdamasis konkrečiais teisiniais reikalavimais (88) veiklos vykdytojas atliko rizikos vertinimą arba tinkamai juo pasinaudojo, laikėsi atitinkamo rizikos valdymo proceso ir jį pagrindė dokumentais, šie dokumentai turėtų būti laikomi atitikties įrodymu.

Priklausomai nuo konkretaus cheminės medžiagos naudojimo būdo ir pavojingų savybių, veiklos vykdytojas galėtų įdiegti toliau pateiktą (nebaigtinį) priemonių, įrodančių atitiktį „kontroliuojamoms sąlygoms“, sąrašą:

—	cheminės saugos ataskaitų rengimas ir atitinkamų rizikos valdymo priemonių taikymas pagal REACH reglamento 14 straipsnį;

—	Direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų, mutagenų arba toksiškų reprodukcijai medžiagų poveikiu darbe, 5 straipsnio 5 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje išvardytos priemonės;

—

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio nuostatos dėl išmetamų teršalų ribinių verčių ir lygiaverčių parametrų bei techninių priemonių, grindžiamų geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB). Veiklos vykdytojai gali taikyti tokias priemones, jei cheminės medžiagos naudojimas yra įtrauktas į GPGB išvadą arba geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (BREF).

Iš esmės laikoma, kad „kontroliuojamų sąlygų“ išimties reikalavimų laikomasi, jei veiklos vykdytojas taiko REACH reglamento 18 straipsnio 4 dalyje išvardytas priemones, susijusias su „griežtai kontroliuojamomis sąlygomis“, ir tai pagrindžia dokumentais.

REACH reglamento XIV priede išvardytų cheminių medžiagų, kurioms suteikta autorizacija, atveju laikoma, kad autorizacijos sąlygų, susijusių su rizikos valdymo priemonėmis, laikymasis ir REACH reglamento 60 straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymas yra pakankamas, kad būtų įvykdytas šių autorizuotų naudojimo būdų naudojimo kontroliuojamomis sąlygomis kriterijus.

Tai reiškia, kad veiklos vykdytojui, kuriam suteikta tokio pobūdžio autorizacija, nereikia atlikti jokio papildomo atitikties naudojimo kontroliuojamomis sąlygomis kriterijui vertinimo. Dokumentuose, kurie turi būti pateikti, turėtų būti bent jau nurodytas autorizacijos numeris, sprendimas dėl autorizacijos, cheminės saugos ataskaita dėl naudojimo pagal sprendimą dėl autorizacijos ir dokumentai, įrodantys atitiktį, kurios reikalaujama sprendime dėl autorizacijos ir REACH reglamento 60 straipsnio 10 dalyje.

Jeigu paraiška autorizacijai gauti buvo pateikta iki XIV priede nurodytos cheminės medžiagos paraiškos pateikimo datos, veiklos vykdytojas, laukdamas sprendimo dėl autorizacijos, gali remtis kartu su paraiška autorizacijai gauti pateikta cheminės saugos ataskaita, įskaitant tinkamų rizikos valdymo priemonių taikymo pagrindimą, jeigu jis pagrindžia, kad išsiskyrimas ir poveikis yra kuo labiau sumažinti pagal REACH reglamento reikalavimus.

Galima pateikti pagrindimą, kad išsiskyrimas / poveikis yra sumažinti. Pavyzdžiui, jei yra Rizikos vertinimo komiteto (RAC) nuomonė, kurioje daroma išvada, kad poveikis / išsiskyrimas yra sumažinti, taip pat galima pateikti nuorodą į šią nuomonę.

137. Deleguotuosiuose aktuose dėl ES taksonomijos pagal klimato srities ir aplinkos tikslus nurodyta, kad „Komisija peržiūrės f punkte nurodytų medžiagų gamybos, pateikimo rinkai ar naudojimo draudimo išimtis, kai paskelbs cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms horizontaliuosius principus“. Kadangi 2024 m. balandžio 22 d. Komisija paskelbė Komunikatą dėl cheminių medžiagų būtino naudojimo (89) , kaip tai paveiks C priedėlio f punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą?

Visuomenei būtino naudojimo sąvoka aprašyta Komisijos komunikate C(2024) 1995. Tačiau ši sąvoka dar neįtraukta nei į vieną cheminių medžiagų teisės aktą, į kurį daroma nuoroda C priedėlyje, nei į patį Taksonomijos reglamentą. Todėl šiuo metu nukrypti leidžiančios nuostatos sąlygos, kurias reikia įvykdyti, yra „tinkamos alternatyvos nebuvimas“ ir „naudojimas kontroliuojamomis sąlygomis“, kaip aprašyta šio Komisijos pranešimo 136-ajame DUK.

138. 2023 m. birželio 27 d. pakeitimais cheminėms medžiagoms, kurioms taikomas C priedėlio f punktas, nustatyta 0,1 % masės dalies (w/w) koncentracijos riba. Kaip turėtų būti taikoma 0,1 % masės dalies riba? Ar yra skirtumas tarp importuotų ir ES pagamintų gaminių?

0,1 proc. riba taikoma cheminių medžiagų koncentracijai mišiniuose ir gaminiuose. Šiuo atžvilgiu nėra jokio skirtumo tarp importuotų gaminių ir ES pagamintų gaminių.

Jeigu gaminys sudarytas iš kelių gaminių (jų rinkinio) arba iš gaminių ir mišinių derinio, 0,1 proc. koncentracija turėtų būti nustatoma atskirai kiekvienam gaminiui ir mišiniui. Atkreipkite dėmesį, kad į produktą sujungti gaminiai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų.

Bendrieji reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijai

139. Kokiomis kartografavimo priemonėmis ar duomenų bazių šaltiniais reikėtų naudotis tikrinant teritorijų artumą biologinei įvairovei jautrioms teritorijoms, pavyzdžiui, saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“?

„Natura 2000“ žiūryklėje rodomos visų „Natura 2000“ teritorijų ribos. Paspaudus ant konkrečios teritorijos, atveriama „standartinė duomenų forma“, kurioje yra aprašytos toje teritorijoje saugomos buveinės ir rūšys.

Žr.

—	„Natura 2000“ žiūryklė

—	Apie „Natura 2000“ žiūryklą

—	„Natura 2000“ teritorijų sąrašas, kuriame išvardytos visose valstybėse narėse esančios „Natura 2000“ teritorijos, pateikiamos nuorodos į žemėlapių peržiūros programą, standartines duomenų formas ir valdymo planus.

140. Kokius atstumo iki biologinei įvairovei jautrių teritorijų kriterijus reikėtų taikyti?

„Natura 2000“ teritorijoms nėra taikomas atstumas, kuriuo poveikis galėtų būti laikomas nereikšmingu. Pavyzdžiui, upės užtvanka gali turėti žalingą poveikį toliau pasroviui esančioms „Natura 2000“ teritorijoms arba kasybos projektas gali paveikti už kelių kilometrų esančias pelkes. Galimas neigiamas poveikis turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. ES Teisingumo Teismas (ESTT) keliuose sprendimuose patvirtino, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis taikoma planams ir projektams, įgyvendinamiems už „Natura 2000“ teritorijų ribų, nepriklausomai nuo jų atstumo iki atitinkamos teritorijos (90).

141. Ką reiškia sąvoka „reikiamos“ sakinyje „[j]ei buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės“? Ar tai reiškia visas PAV ir atitinkamame vertinime rekomenduotas priemones, ar priemones, kurias laikė reikalingomis valdžios institucijos? Kai kurios iš šių poveikio švelninimo ir kompensuojamųjų priemonių galėjo būti įtrauktos į Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (PITD) leidimą. Ar tai vienintelės priemonės, kurios turi būti įgyvendintos?

Sąvoka „reikiamos“ vadinamos priemonės, kurias leidimą projektui išduodanti institucija nustatė atlikusi poveikio aplinkai vertinimą ir neapima jokių rekomenduojamų priemonių.

Kalbant apie atitinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvą, pagal reikšmingos žalos nedarymo kriterijus leidžiama taikyti tik poveikio švelninimo priemones, bet ne kompensuojamąsias priemones. Kalbant apie žalos vengimą, atitinkamose taksonomijos deleguotųjų aktų nuostatose (91) teigiama: „Pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijose arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais buvo atliktas atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės“.

Poveikio švelninimo priemonėmis siekiama sumažinti poveikį arba užkirsti jam kelią. Poveikio švelninimo priemonės gali būti siūlomos plano ar projekto rengėjo ir (arba) jų gali reikalauti kompetentingos nacionalinės institucijos, kad būtų išvengta atitinkamo vertinimo metu nustatyto galimo poveikio arba jis būtų sumažintas taip, kad nebeturėtų neigiamo poveikio teritorijos vientisumui. Atliekant tinkamą vertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį turi būti atsižvelgiama į teritorijos apsaugos tikslus. Poveikio mažinimo priemonių nustatymas ir aprašymas, kaip ir pats tinkamas vertinimas, turi būti pagrįstas geru atitinkamų rūšių ir buveinių pažinimu, kaip numatyta Buveinių direktyvoje. To nereikalaujama siekiant gauti PITD leidimą.

Poveikio švelninimo priemones paprastai pasiūlo užsakovas, o kompetentingos institucijos jas išanalizuoja. Jei institucijos mano, kad priemonių nepakanka teritorijos vientisumui apsaugoti, jos reikalauja papildomų priemonių.

142. Atliekant tinkamą vertinimą, kaip apibrėžta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje, reikia atsižvelgti į bendrą poveikį teritorijose saugomoms buveinėms ir rūšims. Ar reikėtų peržiūrėti gamyklos leidimą, kuris buvo patvirtintas prieš įsigaliojant direktyvai? Kaip turėtų būti vertinamas bendras išmetamų teršalų kiekis, įskaitant teršalų kiekį iš gamyklų, kurioms leidimas išduotas ir kurios buvo pastatytos prieš įsigaliojant direktyvai? Jei senos gamyklos leidimas peržiūrimas, ar jis turėtų būti vertinamas kaip naujas projektas pagal Buveinių direktyvą?

Gamyklos, pastatytos iki „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal Buveinių direktyvą, neprivalėjo vertinti poveikio buveinių tipams ir rūšims pagal tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalį. Dabartinė šių gamyklų veikla turėtų atitikti tos direktyvos 6 straipsnio 2 dalį nuo atitinkamų teritorijų įtraukimo į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą dienos. Pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijose valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių, rūšių buveinių būklės blogėjimo ir didelio rūšių, dėl kurių teritorijos buvo nustatytos, trikdymo, kuris gali būti susijęs su šių gamyklų veikla (92).

Tačiau ESTT patvirtino, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos turi būti aiškinamos kaip nuosekli visuma (93) ir yra skirtos užtikrinti vienodą natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsaugos lygį (94).

Todėl, kai dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies atsiranda prievolė vėliau atlikti projekto poveikio atitinkamai teritorijai peržiūrą, ši peržiūra turi atitikti 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šiuo atveju peržiūra būtų laikoma tinkamu naujo projekto vertinimu 6 straipsnio 3 dalies prasme ir turėtų būti vertinama kartu su kitais planais ir projektais (įgyvendintais, patvirtintais, bet nebaigtais ar siūlomais). Projektas gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jei įsitikinama, kad jis neturės reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijų vientisumui.

Tai reiškia, kad, jei valstybė narė įvertina senos gamyklos veiklą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį ir vertinimo išvadose nurodoma, kad veikla daro reikšmingą poveikį atitinkamos teritorijos vientisumui, atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus, ta valstybė narė privalo imtis atitinkamų veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam poveikiui natūralioms buveinėms, rūšių buveinėms ir rūšims, dėl kurių teritorijos buvo nustatytos, arba jį sumažintų (pvz., taikydama poveikio švelninimo priemones).

143. Ar poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tik dėl veiklos, kuriai taikoma PAV direktyva, ar dėl visos į ES taksonomiją įtrauktos veiklos?

PAV direktyva taikoma jos I ir II prieduose išvardytoms veiklos rūšims. ES taksonomijos tikslais direktyva taip pat taikoma šiuose prieduose neišvardytoms veiklos rūšims, kurių poveikį aplinkai įvertinti reikalaujama deleguotųjų aktų dėl ES taksonomijos pagal klimato srities ir aplinkos tikslus D priedėlyje nurodytuose bendruosiuose reikšmingos žalos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui nedarymo kriterijuose.

IX SKIRSNIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU DELEGUOTUOJU AKTU DĖL INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO PAGAL TAKSONOMIJOS REGLAMENTĄ

144. Iki kada turi būti pateiktos ataskaitos dėl taksonominės veiklos, įtrauktos į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimus, ir ataskaitos dėl veiklos atitikimo taksonominiams kriterijams?

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą 10 straipsnio 6 ir 7 dalis:

—

nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ne finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją tik apie savo bendros apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalį, susijusią su taksonomine ekonomine veikla ir netaksonomine ekonomine veikla, įtraukta į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, ir ekonomine veikla, kuri į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus įtraukta iš dalies keičiančiu reglamentu (95);

—

nuo 2025 m. sausio 1 d. ne finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją tik apie savo bendros apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalį, susijusią su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla, kuriai taikomas Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, ir ekonomine veikla, kuri į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus įtraukta iš dalies keičiančiu reglamentu;

—

nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją tik apie savo bendro padengtojo turto dalį, susijusią su taksonomine ekonomine veikla ir netaksonomine ekonomine veikla, įtraukta į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, ir ekonomine veikla, kuri į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus įtraukta iš dalies keičiančiu reglamentu. Be to, finansų įmonės turėtų atskleisti XI priede nurodytą su šia ekonomine veikla susijusią kokybinę informaciją.

—

Nuo 2026 m. sausio 1 d. finansų įmonės turėtų atskleisti informaciją apie taksonominius kriterijus atitinkančios ekonominės veiklos, kuriai taikomas Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus, ir ekonominės veiklos, kuri į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus įtraukta iš dalies keičiančiu reglamentu, PVRR (96).

Toliau pateiktoje lentelėje nurodomas ne finansų ir finansų įmonėms taikomų ataskaitų teikimo reikalavimų grafikas. Joje nurodomi finansinių metų N, už kuriuos įmonė teikia ataskaitas, ataskaitos metai (t. y. metai, kuriais skelbiamos ataskaitos). Pavyzdžiui, ataskaitos, kuriose nurodyti su 2023 finansiniais metais susiję PVRR, praktiškai skelbiamos 2024 m.

Laikotarpis	Ne finansų įmonės, kurioms taikoma Apskaitos direktyva (97)			Finansų įmonės, kurioms taikoma Apskaitos direktyva
Ataskaitų teikimo / paskelbimo metai (teikiant finansinių metų N ataskaitas)	Veiklos rūšys, įtrauktos į:			Veiklos rūšys, įtrauktos į:
	Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (įsk. Papildomą deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus)	2023 m. Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimus	Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus	Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus (įsk. Papildomą deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus)	2023 m. Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus pakeitimus	Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus
Nuo 2022 01 01 iki 2022 12 01	Taksonominė veikla (neįskaitant veiklos rūšių, kurioms taikomas Papildomas deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus)	–	–	Taksonominė veikla (neįskaitant veiklos rūšių, kurioms taikomas Papildomas deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus)
Nuo 2023 01 01 iki 2023 12 31	Kriterijų atitikimo PVRR			Taksonominė veikla
Nuo 2024 01 01 iki 2024 12 31	Kriterijų atitikimo PVRR	Taksonominė veikla	Taksonominė veikla	Kriterijų atitikimo PVRR	Taksonominė veikla	Taksonominė veikla
Nuo 2025 01 01 iki 2025 12 31	Kriterijų atitikimo PVRR	Kriterijų atitikimo PVRR	Kriterijų atitikimo PVRR	Kriterijų atitikimo PVRR	Taksonominė veikla	Taksonominė veikla
Nuo 2026 1 1	Kriterijų atitikimo PVRR ir kitoms didelėms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva			Kriterijų atitikimo PVRR (98)	Kriterijų atitikimo PVRR	Kriterijų atitikimo PVRR
Nuo 2027 1 1	Kriterijų atitikimo PVRR ir kitoms biržinėms MVĮ, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (99)

145. Jei biržinė MVĮ pagal Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 7 dalį atsisako teikti tvarumo ataskaitas iki 2028 m., ar ji į savo vadovybės pranešimą vis tiek turi įtraukti informaciją, atskleistiną pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį?

Ne. Taksonomijos reglamento 8 straipsnis taikomas visoms įmonėms, kurios privalo parengti ir paskelbti tvarumo ataskaitą pagal Apskaitos direktyvos 19a ir 29a straipsnius. Tačiau, jeigu MVĮ (išskyrus labai mažas įmones), kurios perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamose rinkose, nusprendžia į savo vadovybės pranešimą neįtraukti tvarumo ataskaitos pagal Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 7 dalį, kurioje reikėtų pateikti pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį atskleidžiamą informaciją, ji neprivalo atskleisti informacijos pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį.

146. Ar įmonės, kurios pagal taksonomijos reikalavimus turi pirmą kartą atskleisti tam tikrų ataskaitinių metų (N) informaciją, taip pat turėtų įtraukti praėjusių finansinių metų (N-1) lyginamąją informaciją?

Ne. Įmonės, kurios pagal taksonomijos reikalavimus turi pirmą kartą atskleisti tam tikrų finansinių metų informaciją, turėtų pateikti tokią informaciją tik už tuos finansinius metus (N). Įmonės turėtų pateikti tik lyginamąją informaciją apie finansinius metus (N-1) nuo antrųjų metų, kai jos pradėjo atskleisti informaciją pagal taksonomijos reikalavimus. Pavyzdžiui, ir kaip paaiškinta Komisijos pranešimo C/2023/305 3-ajame DUK, didelėms nebiržinėms įmonėms bus taikoma prievolė pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį ir Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą teikti informaciją apie finansinius metus, prasidedančius 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau (pirmą kartą paskelbus 2026 m.). Todėl tos įmonės 2026 m. turėtų skelbti pagal taksonomijos reikalavimus atskleidžiamą informaciją, susijusią tik su 2025 finansiniais metais; tik vėlesniais ataskaitiniais metais (t. y. nuo 2027 m.) jos taip pat turėtų įtraukti lyginamąją informaciją. Tai reiškia, kad 2027 m. tos įmonės turėtų teikti su 2026 finansiniais metais (N) susijusią pagal taksonomijos reikalavimus atskleidžiamą informaciją ir įtraukti 2025 finansinių metų (N-1) lyginamąją informaciją.

147. Nuo kada įmonės turėtų naudoti pakeistus ataskaitų šablonus, įtrauktus į Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus?

Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus V priede nustatyti pakeisti ataskaitų šablonai įtraukti į Deleguotąjį aktą dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą. Taip siekiama palengvinti informacijos atskleidimą pagal taksonomijos reikalavimus, susijusį su visais aplinkos tikslais. Šie pakeisti ataskaitų teikimo šablonai pakeičia ankstesnius šablonus ir įmonės turėtų naudoti juos teikdamos atitikties taksonominiams kriterijams ataskaitiniais / paskelbimo metais nuo 2024 m. sausio 1 d. (100) Ne finansų įmonės, kurios nevykdo ekonominės veiklos, atitinkančios reikalavimus pagal daugiau nei vieną aplinkos tikslą, neprivalo pildyti Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą II priedo papildomos lentelės.

148. Kokią informaciją įmonės turi teikti ataskaitose apie veiklą, įtrauktą į deleguotuosius aktus dėl ES taksonomijos pagal aplinkos ir klimato srities tikslus, jei ji nėra reikšminga jų verslui?

Pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnio 2 dalį, įmonės, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD), privalo pateikti informaciją apie tai, kokia jų apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalis yra susijusi su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine veikla. Deleguotajame akte dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą išsamiau aprašomas atitinkamos teiktinos informacijos turinys ir pateikimo būdas. Atleisti nuo prievolės teikti ataskaitas neleidžiama.

Jei dėl duomenų ar įrodymų trūkumo atitinkamos įmonės negali įsitikinti, ar taksonominė veikla, kuri nėra reikšminga jų verslui, atitinka techninės analizės kriterijus, jos turėtų teikti ataskaitas apie šią veiklą kaip apie kriterijų neatitinkančią taksonominę veiklą be jokio papildomo vertinimo. Išsamesnė informacija įmonėms pateikiama Komisijos pranešimo C/2023/305 13-ajame DUK (101).

149. Jei kriterijus atitinkanti taksonominė veikla gali prisidėti prie daugiau nei vieno tikslo, ar įmonė turėtų įvertinti, ar veikla prisideda prie visų kitų tikslų?

Jei kriterijus atitinkanti taksonominė veikla gali prisidėti prie daugiau nei vieno tikslo, nefinansinė įmonė turi pateikti informaciją Y (taip) arba N (ne) apie tuos kitus tinkamus tikslus atitinkamuose Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą II priede pateiktuose ataskaitų šablonuose. Tai paaiškinta tų šablonų b išnašoje. Kitaip tariant, ne finansų įmonė turėtų įvertinti, ar veikla atitinka kiekvieną tinkamą tikslą, ar ne, ir atitinkamai nurodyti rezultatą atitinkamame atskaitomybės šablone. Trečiojo Komisijos pranešimo (projekto) 31-ajame DUK paaiškinta finansų įmonėms taikoma metodika, kaip apskaičiuoti aplinkos tikslo PVRR.

150. Ar Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.2.2 ir 1.1.3.2 skirsnių c punktuose nurodytos kapitalo išlaidos ir veiklos išlaidos (c punkto kapitalo išlaidos ir c punkto veiklos išlaidos) yra susijusios su veikla, kuria prisidedama prie kurio nors aplinkos tikslo? Ar tose nuostatose nurodytos atskiros priemonės, „sudarančios sąlygas tikslinę veiklą vykdyti išmetant mažai anglies dioksido arba kad ją vykdant būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“, yra susijusios tik su kapitalo išlaidomis, skirtomis klimato kaitos švelninimo (KKŠ) aplinkos tikslui?

Kalbant apie pirmąją klausimo dalį, priklausomai nuo atitinkamų išlaidų apskaitos būdo, įmonės turėtų nurodyti savo produkcijos, pagamintos vykdant kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą, pirkimus kaip c punkto kapitalo išlaidas arba c punkto veiklos išlaidas, neatsižvelgdamos į aplinkos tikslą (-us), prie kurio (-ių) ta veikla svariai prisideda.

Kalbant apie antrąją klausimo dalį, Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.1.2.2 ir 1.1.3.2 skirsnių c punktuose nurodytos išlaidos atskiroms priemonėms yra susijusios su Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo 7.3–7.6 skirsniuose išvardytomis atskiromis priemonėmis. Tokios atskiros priemonės yra veiklai, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo tikslo, skirtų c punkto kapitalo išlaidų arba c punkto veiklos išlaidų pavyzdys. Todėl tikimasi, kad išlaidos tokioms atskiroms priemonėms sudarys sąlygas tikslinę veiklą vykdyti išmetant mažai anglies dioksido (pvz., išlaidos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimui, techninei priežiūrai ir remontui) arba kad ją vykdant būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (pvz., išlaidos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įrangai).

151. Kaip įmonės turėtų teikti informaciją apie sąlygas sudarančią veiklą, kuri gali būti naudojama įvairiems tikslams, o ne tik tam, kad būtų sudarytos sąlygos tiksline veikla svariai prisidėti prie aplinkos tikslo?

Taksonomijos reglamento 16 straipsnyje nustatyta, kad ekonominė veikla turėtų būti laikoma svariai prisidedančia prie vieno ar daugiau aplinkos tikslų, jeigu ja kitai veiklai tiesiogiai sudaromos sąlygos svariai prisidėti prie vieno ar daugiau tų tikslų. Siekdamos pateikti tikslią informaciją, įmonės į savo taksonominius PVRR turėtų įtraukti tik tą dalį savo sąlygas sudarančių produktų ar paslaugų, kuri faktiškai naudojama tam, kad tiesiogiai sudarytų sąlygas kitai tikslinei ekonominei veiklai svariai prisidėti prie vieno iš aplinkos tikslų.

Visų pirma, kalbant apie apyvartos PVRR, įmonės turėtų nurodyti tik sąlygas sudarančios veiklos produkcijos pardavimų dalį kaip taksonomiją atitinkančią apyvartą. Tai susiję su tokia sąlygas sudarančia veikla, kuri tiesiogiai leidžia tikslinei veiklai svariai prisidėti prie aplinkos tikslo, kaip apibrėžta sąlygas sudarančios veiklos TAK. Analogiškai įmonės į savo taksonomiją atitinkančių kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų PVRR turėtų įtraukti tą sąlygas sudarančios veiklos kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų dalį, kuri tiesiogiai sudaro sąlygas tikslinei veiklai svariai prisidėti prie atitinkamo aplinkos tikslo, kaip apibrėžta sąlygas sudarančios veiklos TAK.

Pagal Komisijos pranešimo C/2023/305 30-ajame DUK nurodytą metodą, ataskaitas teikiantys subjektai turėtų naudoti nefinansinius rodiklius, pagal kuriuos kapitalo išlaidas būtų galima tiksliai priskirti sąlygas sudarančiai veiklai. Pavyzdžiui, jei kapitalo išlaidomis finansuojamos sąlygas sudarančios veiklos turtas naudojamas pagaminti i) 100 produkcijos vienetų, kurie leidžia tikslinei veiklai svariai prisidėti, ir ii) 100 produkcijos vienetų, kurie nesudaro sąlygų kitai veiklai svariai prisidėti, tada ataskaitas teikianti įmonė 50 proc. šių kapitalo išlaidų galėtų nurodyti kaip taksonomiją atitinkančias kapitalo išlaidas. Metodika, taikoma kapitalo išlaidas priskiriant sąlygas sudarančiai veiklai, turi būti pagrįsta patikrinamais įrodymais. Ataskaitas teikianti įmonė taip pat turėtų pateikti kontekstinę informaciją pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.2.3 skirsnį apie:

—	kapitalo išlaidų, susijusių su veikla, kuria sudaromos sąlygos vykdyti kelis projektus ar veiklos rūšis, paskirstymą ir

—	metodiką, taikomą paskirstant kapitalo išlaidas kriterijus atitinkančiai taksonominei veiklai, kuria sudaromos sąlygos.

152. Kokias pasekmes N ir N+1 laikotarpio informacijos atskleidimui pagal taksonomijos reikalavimus turi verslo jungimai, vykstantys artėjant metų pabaigai, kai praktiškai neįmanoma įvertinti, ar metų pabaigoje įsigyta veikla atitinka taksonominius kriterijus?

Ataskaitas teikiančios įmonės, vertindamos savo veiklos, įskaitant įsigytą verslo jungimo būdu, atitiktį taksonominiams kriterijams, turėtų naudoti visą turimą informaciją, kad galėtų tiksliai atskleisti informaciją pagal taksonomijos reikalavimus. Per ataskaitinį laikotarpį verslo jungimo būdu įsigijusios veiklą įmonės, kurios jau privalo skelbti pagal taksonomijos reikalavimus atskleistiną informaciją, turėtų įtraukti šią veiklą į to ataskaitinio laikotarpio pagal taksonomijos reikalavimus atskleidžiamą informaciją remdamosi: i) tos įsigytos veiklos taksonominiu vertinimu po įsigijimo ir ii) informacija, gauta prieš įsigijimą atliekant išsamų patikrinimą. Pavyzdžiui, jei įsigytą veiklą anksčiau vykdė kita NIAD / ĮITTD įmonė, tada ankstesnių laikotarpių informacija apie įsigytos veiklos atitikimą taksonominiams kriterijams, gauta iš tos įmonės jai anksčiau pagal taksonomijos reikalavimus atskleidus informaciją, gali būti naudojama kaip išteklius vertinant įsigytos veiklos atitikimą taksonominiams kriterijams einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu.

Jei veikla įsigyta verslo jungimo būdu ir ataskaitas teikianti įmonė ją yra įvertinusi kaip taksonominę veiklą, ne visada gali būti praktiškai įmanoma surinkti pakankamai informacijos apie šios veiklos atitikimą taksonominiams kriterijams per ataskaitinį laikotarpį N (per kurį vyksta verslo sujungimas). Tokiais atvejais ataskaitas teikianti įmonė turėtų: i) įtraukti atitinkamą finansinę informaciją, susijusią su įsigyta veikla (pvz., įsigytos nefinansinės veiklos apyvartą, kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas), į savo taksonomijos PVRR vardiklį ir ii) į savo taksonomijos PVRR skaitiklį įtraukti jas kaip kriterijų neatitinkančios taksonominės veiklos rodiklius. Ataskaitas teikianti įmonė turėtų skaidriai atskleisti tokį vertinimą kontekstinėje informacijoje, taip pat aplinkybę, kad metų pabaigoje ji negalėjo patikrinti įsigyto turto / veiklos atitikimo kriterijams. Ataskaitiniu laikotarpiu N+1 ataskaitas teikianti įmonė turėtų: i) atskirti šio vertinimo poveikį (102), paaiškindama bet kokių PVRR pokyčių tarp ataskaitinių laikotarpių N ir N+1 priežastis (jei ataskaitas teikianti įmonė neperskaičiuoja laikotarpio N PVRR) arba ii) perskaičiuoti laikotarpio N PVRR.

153. Banko paskola finansuojamas namo vėjo jėgainės / saulės baterijų plokštės įsigijimas ir įrengimas. Ar bankas turėtų pranešti apie vėjo jėgainės / saulės baterijų plokštės pirkimo finansavimą pagal 7.6 skirsnį „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų įrengimas, techninė priežiūra ir remontas“, ar 3.1 skirsnį „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų gamyba“? Ar 7.6 skirsnis apima tik paslaugą, ar ir produktą?

Bankas turėtų įvertinti tokią poziciją pagal atitinkamos finansuojamos veiklos TAK. Finansuodamas įrengimo paslaugą, bankas turėtų įvertinti atitiktį kriterijams pagal 7.6 skirsnyje nurodytus techninius analizės kriterijus, taikomus įrengimo veiklai. Finansuodamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos produkto įsigijimą, bankas turėtų įvertinti atitiktį pagal 3.1 skirsnyje nurodytus atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos gamybos kriterijus. Visą poziciją bankas turėtų nurodyti atitinkamose eilutėse, skirtose mažmeninėms su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms.

154. Ar Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą XII priedo 1 šablono 6 eilutėje nurodyta veikla apima iškastinių dujų katilų (pvz., karšto vandens gamybai) eksploatavimą pastatuose?

Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą XII priedo 1 šablono veiklos aprašymai apima tik pramoninę veiklą, atitinkančią analogišką pramoninę veiklą, nurodytą Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II prieduose. Todėl ji neapima iškastinių dujinių katilų eksploatavimo pastatuose.

155. Kaip finansų ir ne finansų įmonės turėtų aiškinti sąvokas „finansuoja“ ir „turi pozicijų“ iškastinių dujų ir branduolinės energetikos informacijos atskleidimo šablonuose?

Pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą XII priedą atskleidžiama informacija apie su iškastinėmis dujomis ir branduoline energetika susijusią veiklą, yra susijusi su ne finansų ir finansų įmonių PVRR. Tačiau sąvokos „finansuoja“ ir „turi pozicijų“ yra susijusios su finansų įmonių pagal taksonomijos reikalavimus atskleidžiama informacija. Ne finansų įmonės turėtų nurodyti ir teikti informaciją tik apie tą veiklą, kurią jos „vykdo“ (103). Taip yra todėl, kad, kitaip nei finansų įmonių taksonominės veiklos PVRR, ne finansų įmonių „taikytini“ taksonominės veiklos PVRR (apyvarta, kapitalo išlaidos, veiklos išlaidos, kaip nurodyta šablonuose) neapima kito subjekto finansavimo ir su juo susijusių pozicijų, pavyzdžiui, investicijų į trumpalaikei prekybai laikomas finansines priemones.

(1) 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, COM(2018) 97 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52018DC0097.

(2) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(3) 2021 m. birželio 4 d. Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(4) 2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, (OL L 188, 2022 7 15, p. 1).

(5) 2023 m. birželio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2486, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, ir kuriuo dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, (OL L 2023/2486, 2023 11 21).

(6) 2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(7) 2023 m. birželio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2485, kuriuo dėl papildomų techninės analizės kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, (OL L 2023/2485, 2023 11 21, p. 1).

(8) Daugiau praktinių rekomendacijų su praktiniais pavyzdžiais, kaip pildyti ataskaitų šablonus, atėjus laikui gali būti pateikta adresu https://ec.europa.eu/sustainable-finance-taxonomy/.

(9) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo, 2022/C 385/01, C/2022/6937 (OL C 385, 2022 10 6, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52022XC1006(01).

(10) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (antrasis Komisijos pranešimas), C/2023/6747 (OL C 2023/305, 2023 10 20), https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2023/305/oj.

(11) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kuriuo nustatomi ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir nedaroma reikšminga žala kitiems aplinkos tikslams, techninės analizės kriterijai, tam tikrų teisinių nuostatų aiškinimo ir įgyvendinimo, C/2023/6756 (OL C /2023/267, 2023 10 20), https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2023/267/oj.

(12) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Taksonomijos reglamento teisinių nuostatų ir sąsajų su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu aiškinimo ir įgyvendinimo, 2023/C 211/01, C/2023/3719 (OL C 211, 2023 6 16, p. 1), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ%3AJOC_2023_211_R_0001.

(13) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (trečiasis Komisijos pranešimas), C/2024/7494 (OL C, C/2024/6691, 2024 11 8), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:C_202406691.

(14) 2021 m. birželio 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimo ataskaita, pridedama prie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) .../..., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams“, (SWD(2021) 152 final) (tik anglų k.), https://ec.europa.eu/finance/docs/level-2-measures/taxonomy-regulation-delegated-act-2021-2800-impact-assessment_en.pdf.

(15) 2023 m. birželio 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO (ES) …/..., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, ir kuriuo dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 ir KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO (ES) .../..., kuriuo dėl papildomų techninės analizės kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, SWD (2023) 0239 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52023SC0239 (tik anglų k.).

(16) 2023 m. birželio 13 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Praktiškai veikianti tvaraus finansavimo sistema“ (COM(2023) 317 final), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52023DC0317.

(17) Įtraukios sudėties Euro grupės pareiškimas dėl kapitalo rinkų sąjungos ateities, 2024 m. kovo 11 d., https://www.consilium.europa.eu/lt/meetings/eurogroup/2024/03/11/.

(18) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė.

(19) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(20) Komisijos komunikatas „Būtinojo naudojimo koncepcijos taikymo ES teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, rekomendaciniai kriterijai ir principai“, C(2024) 1995 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202402894&qid=1721229242958.

(21) 2023 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/1464, kuriuo dėl formaldehido ir jį išskiriančių medžiagų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas, (OL L 180, 2023 7 17, p. 12).

(22) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(23) https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/cl-inventory-database.

(24) 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2024/3110, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 305/2011, (OL L, 2024/3110, 2024 12 18, p. 1).

(25) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1760 dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir Reglamentas (ES) 2023/2859, (OL L 2024/1760, 2024 7 5).

(26) 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo, (OL L 322, 2022 12 16, p. 15).

(27) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

(28) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

(29) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

(30) 2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, (OL L 443, 2021 3 4, p. 9).

(31) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(32) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

(33) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (OL L 2024/1275, 2024 5 8).

(34) 2023 m. liepos 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2772, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES papildoma tvarumo atskaitomybės standartais, (OL L 2023/2772, 2023 12 22)

(35) Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 su pakeitimais, padarytais deleguotaisiais reglamentais (ES) 2022/1214 ir (ES) 2023/2485 (Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus); 2023 m. birželio 27 d. Deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2486 (Deleguotasis aktas dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus); 2021 m. liepos 6 d. Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 su pakeitimais (Deleguotasis aktas dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą).

(36) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(37) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(38) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1244 dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006, OL L, 2024/1244, 2024 5 2, p. 1.

(39) 2019 m. vasario 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos, (OL L 140, 2019 5 28, p. 6).

(40) 2020 m. liepos 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1001, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatų, susijusių su Modernizavimo fondo, skirto investicijoms į energetikos sistemų modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą tam tikrose valstybėse narėse remti, veikla, taikymo taisyklės, (OL L 221, 2020 7 10, p. 107).

(41) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(42) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (OL L 169, 2019 6 25, p. 45).

(43) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB.

(44) 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2405 dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo (iniciatyva „ReFuelEU aviation“) (OL L 2023/2405, 2023 10 31).

(45) 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413, kuria iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2018/2001, Reglamentas (ES) 2018/1999 ir Direktyva 98/70/EB, kiek tai susiję su skatinimu naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652, (OL L 2023/2413, 2023 10 31).

(46) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

(47) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(48) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(49) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/955, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060, (OL L 130, 2023 5 16, p. 1).

(50) 2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę, (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).

(51) 2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, (OL L 188, 2022 7 15, p. 1).

(52) 2023 m. birželio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2486, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kontrolės arba biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, ir kuriuo dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, (OL L 2023/2486, 2023 11 21).

(53) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(54) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (trečiasis Komisijos pranešimas), OL C, 2024/6691, 2024 11 8.

(55) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(56) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(57) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(58) OL C 211, 2023 6 16, p. 1.

(59) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(60) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017, OL L 107, 2021 3 26, p. 30.

(61) Pavyzdžiui, Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus II priedo 5.2 skirsnyje veiklos aprašyme, susijusiame su produktais, gaminamais vykdant veiklą, nurodyta, kad „Ekonominė veikla susijusi su atsarginėmis dalimis, kurios naudojamos gaminiuose, pagamintuose vykdant ekonominę veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai C26 „Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“, C27 „Elektros įrangos gamyba“, C28.22 „Kėlimo ir krovimo įrangos gamyba“, C28.23 „Įstaigos mašinų ir įrangos (išskyrus kompiuterius ir išorinę įrangą) gamyba“, C28.24 „Variklinių rankinių įrankių gamyba“ ir C31 „Baldų gamyba“.“ Šie NACE kodai nurodo ne pačią veiklą, o su ja susijusius produktus. Priešingai, to paties veiklos aprašymo paskutiniame sakinyje nurodoma, kad „Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais G46 ir G47“. Šie NACE kodai susiję su ekonomine veikla (šiuo atveju – pardavimu).

(62) Pavyzdžiui, 3.6 skirsnis „Kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba“, 3.13 skirsnis „Chloro gamyba“, 3.14 skirsnis „Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba“, 4.5 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš hidroenergijos“, 4.6 skirsnis „Elektros energijos gamyba iš geoterminės energijos“ arba 4.7 skirsnis „Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinantįjį neiškastinį dujinį ir skystąjį kurą“.

(63) Per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas vandenilio atveju būtų 73,4 proc. [per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekis būtų mažesnis kaip 3 tCO2e/tH2], o vandenilinių sintetinių degalų atveju – 70 proc., palyginti su lyginamąja 94g CO2e/MJ iškastinio kuro verte, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nurodytu metodu.

(64) Žr. rezoliuciją MEPC 324 75 (imo.org).

(65) Žr. rezoliuciją MEPC 332 76 (imo.org).

(66) Išsami informacija apie PPS apskaičiavimą skelbiama EASA svetainėje adresu [bus papildyta].

(67) Pagal 6.18 punktą, nuomotojas užtikrina, kad b arba c punkte nurodyti orlaiviai būtų eksploatuojami naudojant tvarius aviacinius degalus, laikantis šio priedo 6.19 skirsnio d punkte ir 2 skiltyje nurodytų kriterijų.

(68) Oro transporto bendrovių grupė yra dvi ar daugiau įmonių, kurios priklauso vienam ekonominės veiklos vykdytojui.

(69) Sąjungos biodegalų duomenų bazė (viešas vikis), informacinė Sąjungos biodegalų duomenų bazės svetainė (EK viešas vikis).

(70) Informacija apie leidžiamą TAD kiekį mišinyje pagal kiekvieną TAD gamybos scenarijų pateikiama ICAO svetainėje adresu Conversion processes (icao.int).

(71) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kuriuo nustatomi ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir nedaroma reikšminga žala kitiems aplinkos tikslams, techninės analizės kriterijai,

tam tikrų teisinių nuostatų aiškinimo ir įgyvendinimo (OL C 267, 2023 10 20, p. 1).

(72) 2023 m. birželio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1669, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369 papildomas nuostatomis dėl išmaniųjų telefonų ir kišeninių kompiuterių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo.

(73) Žr. Level(s) indicator 2.2: Construction and demolition waste and materials, user manual: introductory briefing, instructions and guidance (Publication version 1.1). Prieiga per internetą: https://susproc.jrc.ec.europa.eu/product-bureau//sites/default/files/2021-01/ UM3_Indicator_2.2_v1.1_40pp.pdf. Teikiant ataskaitas turi būti naudojama Komisijos interneto svetainėje pateikta „Excel“ skaičiuoklė Construction and Demolition Waste (CDW) and materials Excel template: for estimating (Level 2) and recording (Level 3) amounts and types of CDW and their final destinations (version 1.1). Prieiga per internetą: https://susproc.jrc.ec.europa.eu/product-bureau/product-groups/412/documents.

(74) Directorate-General for Internal Market, Industry, Entrepreneurship and SMEs, Oberender, A., Fruergaard Astrup, T., Frydkjær Witte, S., Camboni, M. et al., EU Construction & Demolition Waste Management Protocol including guidelines for pre-demolition and pre-renovation audits of construction works – Updated edition 2024, Publications Office of the European Union, 2024, https://data.europa.eu/doi/10.2873/77980.

(75) European Commission: Directorate-General for Environment, Study to support the preparation of Commission guidelines on the definition of backfilling – Final report, Publications Office, 2020, https://data.europa.eu/doi/10.2779/382166.

(76) Dodd N., Donatello S. & Cordella M., 2021. Level(s) indicator 1.2: Life cycle Global

Warming Potential (GWP) user manual: introductory briefing, instructions and guidance (Publication

version 1.1): https://susproc.jrc.ec.europa.eu/product-bureau/sites/default/files/2021-01/UM3_Indicator_1.2_v1.1_37pp.pdf.

(77) Žr. svetainę https://ipmsc.org/.

(78) 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1244 dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006, OL L, 2024/1244, 2024 5 2, p. 1.

(79) Siekdama, kad gamta būtų grąžinama į miestus, o bendruomenių veiksmai sulauktų pripažinimo, Komisija savo ES biologinės įvairovės strategijoje ragina ne mažiau kaip 20 000 gyventojų turinčius Europos miestus iki 2021 m. pabaigos parengti plataus užmojo miestų žalinimo planus. Taip pat žr. https://environment.ec.europa.eu/topics/urban-environment/urban-nature-platform_en?prefLang=lt.

(80) Siekdama palengvinti miesto ir priemiesčių teritorijų žalinimą pagal ES biologinės įvairovės strategiją, Europos Komisija pagal naują „Žaliųjų miestų susitarimą“ su miestais ir merais sukūrė ES miestų žalinimo platformą. Taip pat žr. https://environment.ec.europa.eu/topics/urban-environment/green-city-accord_en?prefLang=lt.

(81) Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo A priedėlio II punktas ir II priedo A priedėlis ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I ir II priedų A priedėlių II punktas.

(82) Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I priedo A priedėlis ir II priedo A priedėlis ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I, II, III ir IV priedų A priedėlis.

(83) Sąvoka „galima išvengti“ šiuo atveju reiškia, kad i) yra sprendimų / technologijų, kuriais konkrečią nustatytą su klimato kaita susijusią riziką galima pašalinti arba sumažinti iki reikiamo lygio, kad būtų išvengta trikdžių, ir ii) rizikos pašalinimo arba sumažinimo iki reikiamo lygio, kad būtų išvengta trikdžių, kaina neviršija naudos (pvz., išvengtos žalos ir nuostolių vertės, atsižvelgiant į jų sunkumą ir tikimybę bei taikant atsargumo principą). Tais atvejais, kai remiantis šiais veiksniais rizika laikoma „neišvengiama“, reikėtų stengtis i) kuo labiau sumažinti riziką ir poveikį veiklos vykdymui ir ii) sutrumpinti atkūrimo laiką, ir turėtų būti atsižvelgta į likutinę riziką.

(84) Pagrindinės fizinių sprendimų kategorijos – fizinė infrastruktūra ir technologiniai sprendimai, taip pat gamtos procesais pagrįsti ir ekosisteminiai metodai.

(85) Pagrindinės nefizinių sprendimų kategorijos yra valdymo ir instituciniai sprendimai (įskaitant praktikos, procesų ir procesų valdymo, planavimo, stebėsenos ir bendradarbiavimo sistemų inicijavimą ar keitimą ir pan.), ekonominiai ir finansiniai sprendimai (įskaitant draudimą), taip pat su žiniomis ir elgesio pokyčiais susiję metodai.

(86) Žr. šio Komisijos pranešimo 136-ąjį DUK.

(87) ECHA (2021), Guidance on the preparation of an application for authorisation, https://echa.europa.eu/documents/10162/17235/authorisation_application_en.pdf/8f8fdb30-707b-4b2f-946f-f4405c64cdc7?t=1610451346310.

(88) Taikomų ES cheminių medžiagų teisės aktų apžvalgą ECHA pateikia EUCLEF (ES cheminių medžiagų teisės aktų paieškos priemonėje). Šioje duomenų bazėje, kurioje galima atlikti paiešką, apžvelgiamos galiojančios prievolės, taikomos dėl kiekvienos cheminės medžiagos.

(89) 2024 m. balandžio 22 d. Komisijos komunikatas „Būtinojo naudojimo koncepcijos taikymo ES teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, rekomendaciniai kriterijai ir principai“, C(2024) 1995 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=OJ:C_202402894&qid=1721229242958.

(90) Sprendimas Komisija / Vokietija, C-98/03, (2006, I-00053) 51 punktas; Sprendimas Komisija / Airija, C-418/04, (2007, I-10947), 232 ir 233 punktai; Sprendimas Komisija / Vokietija, C-142/16,(paskelbta Skaitmeniniame rinkinyje), 29 punktas.

(91) Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus I ir II priedų D priedėlio 3 punktas ir Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus I, II ir III priedai.

(92) Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taip pat taikomos specialioms apsaugos teritorijoms, nustatytoms pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB.

(93) Sprendimas Sweetman ir kt., C-258/11, (paskelbta Skaitmeniniame rinkinyje), 32 punktas; Sprendimas Briels ir kt., C-521/12, (paskelbta Skaitmeniniame rinkinyje), 19 punktas.

(94) Sprendimas Grüne Liga Sachsen ir kt., C-399/14, (paskelbta Skaitmeniniame rinkinyje), 54 punktas.

(95) Įtraukta ekonominė veikla susijusi su I priedo 3.18, 3.19, 3.20, 3.21, 6.18, 6.19 ir 6.20 skirsniais ir II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 ir 14.2 skirsniais.

(96) Įtraukta ekonominė veikla susijusi su I priedo 3.18, 3.19, 3.20, 3.21, 6.18, 6.19 ir 6.20 skirsniais ir II priedo 5.13, 7.8, 8.4, 9.3, 14.1 ir 14.2 skirsniais.

(97) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB, (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(98) Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamento V priedo 1.2.3 ir 1.2.4 skirsniuose nurodytus PVRR (mokesčių ir komisinių PVRR ir prekybos portfelio ŽTR) kredito įstaigos pirmą kartą turėtų atskleisti nuo 2026 m. sausio 1 d.

(99) Biržinėms MVĮ, kurios nėra atsisakiusios prievolės skelbti tvarumo ataskaitas iki 2028 m. pagal Apskaitos direktyvos 19a straipsnio 7 dalį. Biržinėms MVĮ, kurios atsisako šios prievolės, taip pat nereikia atskleisti informacijos pagal Taksonomijos reglamento 8 straipsnį. Žr. šio pranešimo 145-ąjį DUK.

(100) Deleguotojo akto dėl ES taksonomijos pagal aplinkos tikslus taikymo pradžios data.

(101) Komisijos pranešimas dėl tam tikrų Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal ES taksonomijos reglamento 8 straipsnį teisinių nuostatų, susijusių su informacijos apie taksonominę ekonominę veiklą ir turtą ir kriterijus atitinkančią taksonominę ekonominę veiklą ir turtą teikimu, aiškinimo ir įgyvendinimo (antrasis Komisijos pranešimas), (C/2023/305), (OL C305, 2023 10 20, p. 1).

(102) Palyginti su priešingos padėties scenarijumi, kai įsigyta veikla ataskaitiniu laikotarpiu N buvo įvertinta kaip kriterijus atitinkanti taksonominė veikla.

(103) Kalbant apie konsoliduotos apyvartos, kapitalo išlaidų ir veiklos išlaidų PVRR, tai turėtų apimti veiklą, kurią vykdo visiškai konsoliduojami subjektai (pvz., patronuojamosios įmonės) ir bendrosios įmonės, apskaitant proporcingai jų turimo bendrosios įmonės akcinio kapitalo daliai, pagal Deleguotojo akto dėl informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamentą I priedo 1.2.3 skirsnio antrą pastraipą.