Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32023R2485

2023 m. birželio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2485, kuriuo dėl papildomų techninės analizės kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139

C/2023/3850

OL L, 2023/2485, 21.11.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/2485/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/2485/oj

European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

Seriju L


2023/2485

2023 11 21

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/2485

2023 m. birželio 27 d.

kuriuo dėl papildomų techninės analizės kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) 2020/852 sukurta bendra sistema, skirta nustatyti, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria, ir taip sužinoti, kiek investicijos tvarios aplinkos atžvilgiu. Tas reglamentas taikomas Sąjungos arba valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, kurie pristatomi kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus, ir įmonėms, kurioms atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 19a arba 29a straipsnį taikoma pareiga skelbti nefinansinę ataskaitą ar konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą. Ekonominės veiklos vykdytojai arba valdžios institucijos, kurioms Reglamentas (ES) 2020/852 netaikomas, gali jo nuostatas taikyti savanoriškai;

(2)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 (3) nustatyti techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis tam tikra ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Techninės analizės kriterijai apima devyniuose ekonomikos sektoriuose vykdomą ekonominę veiklą atsižvelgiant į jiems tenkančią didelę bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį ir įrodytą jų potencialą išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, šių dujų išmesti mažiau arba jas absorbuoti. Be to, yra įrodyta, jog ta ekonominė veikla gali padėti neišmesti šių dujų, jų išmesti mažiau arba jas absorbuoti kituose sektoriuose arba vykdant kitą veiklą arba jie gali užtikrinti ilgalaikį kituose sektoriuose ar vykdant kitą veiklą išmestų ŠESD saugojimą;

(3)

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 neapima visos ekonominės veiklos, kuri gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Siekiant sudaryti dar palankesnes sąlygas aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms, būtina nustatyti papildomus techninės analizės kriterijus tai ekonominei veiklai, kuri gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos nedarydama didelės žalos kitiems aplinkos tikslams, tačiau kuriai šiuo metu Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 netaikomas. Papildoma ekonominė veikla, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, daugiausia apima transporto sektorių ir jo vertės grandinę. Papildoma ekonominė veikla, kuria svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, daugiausia apima veiklą, kuria sudaromos sąlygos prisitaikyti prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio, įskaitant vandens gėlinimą ir su klimatu susijusių nelaimių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir reagavimo į jas paslaugas;

(4)

tos ekonominės veiklos techninės analizės kriterijai turėtų, kiek įmanoma, atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (4) nustatytoje ekonominės veiklos rūšių klasifikavimo sistemoje NACE 2 red. pateikiamą ekonominės veiklos rūšių klasifikaciją. Siekiant, kad įmonėms ir finansų rinkos dalyviams būtų lengviau atpažinti, kuriai ekonominei veiklai turėtų būti nustatyti techninės analizės kriterijai, apibūdinant tą ekonominę veiklą taip pat turėtų būti pateikiamos nuorodos į NACE kodus, kuriuos su ja galima susieti. Tos nuorodos turėtų būti suprantamos kaip orientacinės ir neturėtų būti viršesnės už konkrečią ekonominės veiklos apibrėžtį, pateiktą jos aprašyme;

(5)

ekonominės veiklos, kuria svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos, techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinama, kad atitinkama ekonominė veikla darytų teigiamą poveikį klimato kaitos švelninimui ar prisitaikymui prie jos arba mažintų neigiamą poveikį tokiam švelninimui ar prisitaikymui. Todėl tie techninės analizės kriterijai turėtų būti siejami su ribinėmis vertėmis arba veiklos rezultatų lygiais, kurie turėtų būti pasiekti vykdant ekonominę veiklą, kad ji būtų laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad ekonominė veikla nedarytų jokio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, įskaitant su klimato kaita susijusį poveikį. Todėl tais techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalieji reikalavimai, kuriuos ekonominė veikla turėtų atitikti, kad būtų laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria;

(6)

techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje, ir ar ji nedaro reikšmingos žalos jokiam kitam aplinkos tikslui, turėtų, kai tinkama, būti grindžiami galiojančiais Sąjungos teisės aktais, geriausia patirtimi, standartais ir metodikomis, taip pat nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų viešųjų subjektų parengtais standartais, praktika ir metodika. Jei tam tikroje politikos srityje nėra tokių standartų, praktikos ir metodikos, techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniu mastu pripažintų privačių subjektų parengtais standartais;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 1 dalies h punktą, techninės analizės kriterijai turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos ir sektoriaus, kuriam jie skirti, pobūdį ir mastą ir į tai, ar ta ekonominė veikla yra sąlygas sudaranti veikla, nurodyta to reglamento 16 straipsnyje, arba perėjimo veikla, nurodyta to reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. Kad techninės analizės kriterijai veiksmingai ir subalansuotai atitiktų Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio reikalavimą, jie turėtų būti nustatomi kaip kiekybinė ribinė vertė arba minimalusis reikalavimas, santykinis pagerinimas, kokybinių veiklos rezultatų reikalavimų rinkinys, procesais ar praktika grįsti reikalavimai arba tikslus pačios ekonominės veiklos pobūdžio aprašymas, jei ta veikla dėl savo pobūdžio gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Techninės analizės kriterijais, taikomais sąlygas sudarančiai veiklai, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad veikla, tiesiogiai sudaranti sąlygas gerinti kitos veiklos aplinkosauginį veiksmingą, turėtų reikšmingą teigiamą poveikį aplinkai ir ją vykdant nebūtų susisaistoma su aplinkai kenksmingu turtu. Siekiant užtikrinti, kad vykdant perėjimo veiklą toliau būtų patikimai laikomasi neutralaus poveikio klimatui ekonomikos krypties, perėjimo veiklos techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrimi kas trejus metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje, tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų pakeitimus;

(8)

elektros įrangos gamyba atlieka svarbų vaidmenį, nes gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, visų pirma skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą Sąjungos elektros tinkluose ir netaršių transporto priemonių įkrovimo įrenginių bei namų ūkiams skirtų išmaniųjų energijos naudojimo priemonių plėtrą. Siekiant dar labiau išnaudoti elektrifikavimo potencialą Sąjungoje ir toliau spartinti investicijas į elektros įrangos gamybą, būtina nustatyti elektros įrangos gamybos techninės analizės kriterijus;

(9)

mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių, mikromobilumo priemonių ir geležinkelių riedmenų bei infrastruktūros gamyba priklauso nuo komponentų, kurie atlieka svarbų vaidmenį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį arba geležinkelių atveju – kurie yra būtini taksonomiją atitinkančių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros aplinkosauginiam veiksmingumui, eksploatavimui ir veikimui užtikrinti visą jų eksploatavimo laikotarpį, tačiau juos dažnai gamina tų transporto priemonių ar kitų transporto priemonių nesurenkančios įmonės. Siekiant užtikrinti, kad šių įmonių ir jų gaminamų komponentų vaidmuo švelninant klimato kaitą būtų tinkamai pripažintas, komponentų, kurie yra būtini mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių transporto priemonių ar kitų transporto priemonių aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir didinti, gamyba turėtų būti įtraukta į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139 kaip atskira ekonominė veikla. Turėtų būti įtraukti komponentams, kurie lemia aplinkosauginį veiksmingumą, taikytini techninės analizės kriterijai. Transporto priemonių atveju tai visų pirma yra valdikliai, transformatoriai, elektros varikliai, įkrovimo lizdai ir įkrovikliai, nuolatinės srovės (DC/DC) keitikliai, galios keitikliai, kintamosios srovės generatoriai, valdymo blokai, regeneracinio stabdymo sistemos, stabdžiai, kuriuose įdiegtos trinties mažinimo technologijos, šiluminio valdymo sistemos, perdavimo sistema, vandenilio kaupimo ir degalų pylimo sistemos, elektronika, kai tai būtina pavaros sistemų veikimui, varos sistemos, aukščiausio lygio pakabos sistemos, didinančios energijos vartojimo efektyvumą, bet kokie pagalbiniai įtaisai, kai jie būtini mažą anglies dioksido kiekį išskiriančioms transporto priemonėms ir kai jie yra gerokai efektyvesni energijos vartojimo atžvilgiu nei alternatyvios priemonės, aktyvios oro pasipriešinimą mažinančios aerodinaminės priemonės mažą anglies dioksido kiekį išskiriančiose transporto priemonėse ir priekabos, kuriose įdiegtos energijos taupymo technologijos, pavyzdžiui, regeneracinio stabdymo sistemų arba aerodinaminių patobulinimų derinys. Geležinkelių atveju tai visų pirma yra geležinkelių sistemos sudedamosios dalys, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 (5) I priede;

(10)

nuo padangų priklauso 20 % transporto priemonės suvartojamos energijos, todėl padangų gamyba gali padėti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o to siekiama visame transporto sektoriuje įgyvendinant inovacijas. Padangos taip pat gali prisidėti prie žiediškesnės ekonomikos kūrimo. Todėl, nors padangų gamyba neįtraukta į komponentų, kurie yra būtini mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto priemonių aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir gerinti, gamybos veiklą, reikės toliau vertinti padangų gamybą siekiant nustatyti konkrečius tos veiklos techninės analizės kriterijus, tinkamai atsižvelgiant į teisinius reikalavimus pagal naujausius Sąjungos teisės aktų pasiūlymus ir geriausią praktiką, visų pirma susijusius su mikroplastiko išmetimu, oro tarša, triukšmu, tiesiogiai išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir gyvavimo ciklo pabaiga. O kol kas padangų gamyba tebėra reikalavimus atitinkanti veikla pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 3.6 skirsnį „Kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų gamyba“. Visų pirma M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos turėtų atitikti aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 (6), kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL). Be to, padangos turėtų atitikti pasiūlymą dėl padangų dilimo reikalavimų taikant „euro 7“ standartą;

(11)

2020 m. gruodžio 9 d. komunikate „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (7) Komisija pažymėjo, kad transporto sistemai būtinos visos transporto rūšys ir kad aviacija atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant sanglaudą, junglumą ir prieigą prie vidaus rinkos visuose regionuose. Aviacija turi didelį potencialą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisidėti prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, taigi, gali svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Todėl būtina nustatyti orlaivių gamybos, išperkamosios nuomos, keleivinio bei krovininio oro transporto ir oro transporto antžeminių paslaugų teikimo veiklos techninės analizės kriterijus. Netaršus komercinis oro transportas, kurio tiesiogiai išmetamas CO2 kiekis būtų lygus nuliui arba kuriame būtų naudojami tik tvarūs aviaciniai degalai, dar nėra technologiškai prieinamas. Kol toks netaršus komercinis oro transportas technologiškai nėra prieinamas, oro transportas turėtų būti laikomas perėjimo veikla, o techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis lėktuvo korpuso ir variklio degalų naudojimo efektyvumo technologijomis ir galimybėmis gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį per visą orlaivio eksploatavimo laikotarpį palaipsniui pradėjus naudoti tvarius aviacinius degalus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti efektyvesnius ir aplinkai nekenkiančius geriausius orlaivius, kartu išvengiant susisaistymo su didesniu taršos anglies dioksidu intensyvumu pasižyminčiu turtu poveikio ir nekliudant plėtoti netaršaus komercinio oro transporto, pakeitimo koeficientas, kuriuo pasaulio mastu nustatomas orlaivių, kuriuos visam laikui nustota eksploatuoti, ir pradėtų eksploatuoti orlaivių santykis, turėtų būti taikomas tik pajamoms, gautoms iš techninės analizės kriterijus atitinkančios veiklos. Komisija, padedama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 (8), gali skelbti pakeitimo santykį ir taip padėti ekonominės veiklos vykdytojams atskleisti informaciją. Atsižvelgiant į veiklos pereinamąjį pobūdį ir į orlaivių technologijų raidą rinkoje, orlaivių gamybos techninės analizės kriterijai turėtų būti taikomi iki 2032 m., o iki tos datos tie techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrėti, kad būtų užtikrinta atitiktis Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 daliai, atsižvelgiant į technologinę plėtrą. Be to, techninės analizės kriterijuose nurodytas tvarių aviacinių degalų naudojimo ar maišymo lygis turėtų būti peržiūrimas kas trejus metus, siekiant atsižvelgti į naujas tvarių aviacinių degalų technologijas ir į esamą ir numatomą būsimą tvarių aviacinių degalų pasiūlą rinkoje. Tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos srityje tam tikra veikla, susijusi su nelaimių rizikos valdymu, galėtų būti remiama tik naudojant specialiai suprojektuotus ir įrengtus orlaivius. Todėl vėlesniame etape gali prireikti nustatyti atskirus tų orlaivių gamybos techninės analizės kriterijus;

(12)

Deleguotajame reglamente (ES) 2021/2139 nustatyti pagrindinės vandens transporto veiklos techninės analizės kriterijai. Po 2025 m. taikytini vidaus vandenų laivų techninės analizės kriterijai atspindi laipsnišką išmetamo teršalų kiekio mažinimą iki 2050 m., remiantis vidaus vandenų laivuose vartojamos energijos keliamos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo vertinimu, atliktu pagal nuo žaliavos iki kilvaterio išmetamų ŠESD faktorių. Siekiant užtikrinti taikytinų techninės analizės kriterijų panaudojimo galimybes krovininio ir keleivinio jūrų transporto sektoriuje ir suderinti juos su neseniai priimtomis tarptautinėmis ir Sąjungos pamatinėmis vertėmis, tie techninės analizės kriterijai turėtų būti atnaujinti. Tos pamatinės vertės apima Tarptautinės jūrų organizacijos nustatyto energijos vartojimo efektyvumo projektinio rodiklio (9) įgyvendinimo 3 etapą, taikomą nuo 2025 m. sausio 1 d., esamų laivų energijos vartojimo efektyvumo rodiklį (10), kuris įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., ir laive vartojamos energijos keliamos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo ribas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 (11) dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, ir taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ir geležinkelių transportui, vidaus vandenų transporto infrastruktūros techninės analizės kriterijai turėtų būti peržiūrėti ir į juos turėtų būti įtrauktas vidaus vandenų transporto infrastruktūros modernizavimas, nes ši infrastruktūra yra būtina siekiant užtikrinti netaršią laivybą vandens keliuose. Siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ir geležinkelių, kelių ir vandens transporto infrastruktūrai, turėtų būti peržiūrėti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančios oro uostų infrastruktūros techninės analizės kriterijai, įtraukiant perkrovimą iš vienos rūšies transporto priemonių į kitos rūšies transporto priemones;

(13)

2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikate, kuriame nustatoma ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija (12), atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekstremalūs klimato ir meteorologiniai reiškiniai dažnėja ir intensyvėja ir dėl to per pastaruosius du dešimtmečius padaugėjo su klimato kaita susijusių nelaimių ir jų sukelta žala yra didesnė;

(14)

skubiosios pagalbos tarnybos gelbsti gyvybes, saugo turtą ir aplinką, padeda nuo nelaimių nukentėjusioms bendruomenėms, taip pat padeda atsigauti po ekstremaliųjų situacijų. Dėl dažnėjančių gaivalinių nelaimių, kurias sukelia klimato kaita, skubiosios pagalbos tarnybos tampa dar svarbesnės. Vis dėlto skubiosios pagalbos tarnybos nebūtinai yra pasirengusios spręsti problemas, susijusias su ekstremaliųjų situacijų mastu, pobūdžiu ir dažnumu, pasikeitusiomis klimato sąlygomis. Todėl skubiosios pagalbos tarnybų veikla turi apimti prisitaikymo sprendimus, kad jos pačios galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, o prisitaikiusios teikti prisitaikymo sprendimus, kad padidintų bendrą vietovės ir visuomenės atsparumą. Siekiant dar labiau paspartinti investicijas į šias skubiosios pagalbos paslaugas, kurios didina bendrą atsparumą, būtina nustatyti tokios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus;

(15)

prognozuojama, kad dėl visuotinio atšilimo Europoje didės kritulių intensyvumas, o sausringi laikotarpiai ilgės (13). Dėl gausių kritulių visoje Sąjungoje periodiškai kyla potvynių. Siekiant paskatinti tolesnes investicijas į su potvyniais susijusius prisitaikymo sprendimus, būtina nustatyti techninės analizės kriterijus, padėsiančius išvengti potvynių rizikos ir apsaugoti bendruomenes nuo jų padarinių;

(16)

klimato kaitos poveikis, įskaitant padidėjusią evapotranspiraciją ir dažnesnes sausras, gali padidinti vandens trūkumą, dėl kurio gali kilti pavojus vandens tiekimui, o tai gali lemti pernelyg intensyvų požeminio ir paviršinio vandens išteklių naudojimą ir didesnę konkurenciją dėl šių išteklių. Remiantis švelninimo priemonėmis pagal vandens trūkumo problemos sprendimo priemonių hierarchiją, prieš pradedant taikyti vandens gėlinimo priemones turi būti apsvarstytos galimos vandens naudojimo efektyvumo didinimo priemonės, o vėliau ir galimos pakartotinio vandens naudojimo priemonės. Kartu būtina skatinti investicijas į jūrų arba apysūrio vandens gėlinimą, nes tai gali sumažinti esamų vandens išteklių pereikvojimą ir taip pat gali užtikrinti stabilizuojantį rezervą atsiradus gėlo vandens tiekimo trūkumui. Todėl būtina nustatyti jūros arba apysūrio vandens gėlinimo techninės analizės kriterijus;

(17)

konsultacijos ir programinė įranga, leidžianti valdyti su klimatu susijusią riziką, gali suteikti prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimų, padedančių įmonėms prognozuoti, numatyti, valdyti ir stebėti esamą ar numatomą būsimą su klimatu susijusią riziką. Todėl būtina nustatyti šios veiklos techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla gali būti laikoma svariai prisidedančia prie prisitaikymo prie klimato kaitos, atsižvelgiant į teikiamus prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus pagal Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punktą;

(18)

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I ir II priedų C priedėlyje (toliau – C priedėlis) nustatyti bendrieji reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo techninės analizės kriterijai, kurie gali būti taikomi įvairiai veiklai. Tame priedėlyje nustatyti cheminių medžiagų naudojimo ir buvimo gaminių sudėtyje kriterijai. Iki šiol jame buvo numatytos išimtys, taikomos tam tikrais atvejais, kai įrodyta, kad tų cheminių medžiagų naudojimas yra būtinas visuomenei. Tos išimtys kelia tam tikrų abejonių, susijusių su įmonių ir finansų rinkos dalyvių teisiniu tikrumu ir patikra, nes nėra aiškios termino „būtinas naudojimas“ apibrėžties. Todėl, kol bus pateiktos tolesnės gairės, kuriose bus paaiškinta, kaip veiklos vykdytojai turėtų įvertinti ir dokumentais pagrįsti, kad jie laikosi būsimų Komisijos horizontaliųjų principų dėl būtino cheminių medžiagų naudojimo, tame priedėlyje turėtų būti padaryti tiksliniai pakeitimai, o terminas „visuomenei būtinas naudojimas“ turėtų būti pakeistas kriterijais, kuriais užtikrinamas didesnis teisinis tikrumas ir kurių laikymąsi galima lengviau patikrinti. Taigi, kol bus pateiktos tos tolesnės gairės, terminą „visuomenei būtinas naudojimas“ reikėtų pakeisti reikalavimu, kad rinkoje nebūtų kitų tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų ar technologijų ir kad cheminės medžiagos būtų naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis;

(19)

siekiant dar labiau pagerinti C priedėlio tinkamumą naudoti, reikėtų padaryti papildomų tikslinių to priedėlio f punkto pakeitimų, kad būtų nustatyta minimali ribinė labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų koncentracija gaminyje ir atitikties tame punkte nurodytam reikalavimui vertinimo ataskaitinė data. Be to, C priedėlio g punktas turėtų būti išbrauktas ir pakeistas nauja pastraipa, kurioje būtų nurodyta minimali ribinė koncentracija ir toje pastraipoje nurodyto reikalavimo taikymo sritis;

(20)

tikėtina, kad klimato kaita paveiks visus ekonomikos sektorius, todėl prisitaikyti prie dabartinio ir numatomo būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio reikės jiems visiems. Todėl ateityje svaraus prisidėjimo prie prisitaikymo prie klimato kaitos techninės analizės kriterijai turi būti nustatyti visiems sektoriams ir ekonominei veiklai, kuriems taikomi šiame reglamente nustatyti svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo techninės analizės kriterijai;

(21)

siekiant pašalinti tam tikrus techninius ir teisinius neatitikimus, nustatytus pradėjus taikyti Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139, reikėtų tikslingai iš dalies pakeisti tą reglamentą;

(22)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(23)

šis reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (14) 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą neutralaus poveikio klimatui tikslą ir juo užtikrinama prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnyje;

(24)

siekiant šio reglamento taikymą suderinti su ataskaitų teikimu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 (15), šis reglamentas, išskyrus C priedėlio g punkto pakeitimą, turėtų būti taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. Kad įmonės turėtų pakankamai laiko pasirengti laikytis to pakeitimo, jis turėtų būti taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 pakeitimai

Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 iš dalies keičiamas taip:

1)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

2)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Tačiau I priedo 28 punktas ir II priedo 26 punktas taikomi nuo 2025 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2023 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(2)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(3)   2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1).

(4)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(5)   2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

(6)   2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (OL L 177, 2020 6 5, p. 1).

(7)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020) 789 final).

(8)   2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

(9)  IMO energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (2023 6 27 redakcija. Prieiga per internetą: https://www.imo.org/fr/ourwork/environment/pages/technical-and-operational-measures.aspx).

(10)  IMO esamų laivų energijos vartojimo efektyvumo rodiklis (2023 6 27 redakcija. Prieiga per internetą: https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/EEXI-CII-FAQ.aspx).

(11)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 2023 m. rugsėjo 13 d. dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 234, 2023 9 22. p. 48).

(12)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 final).

(13)  IPCC, Managing the Risks of Extreme Events and Disasters to Advance Climate Change Adaptation. Special Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change.

(14)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(15)   2021 m. liepos 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką, taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę (OL L 443, 2021 12 10, p. 9).


I PRIEDAS

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo pakeitimai

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

3.3 skirsnio poskirsnis „Techninės analizės kriterijai“ iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ iš dalies keičiamas taip:

i)

l punktas papildomas v papunkčiu:

„v)

nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:

a)

gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;

b)

dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.”

ii)

m punktas papildomas iv papunkčiu:

„iv)

nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*3, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*4, ir jie:

a)

gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;

b)

dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.”

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kai taikytina, transporto priemonėse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.

*1

Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.

*2

EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.

*3

Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.

*4

EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.“;

2)

pridedami šie 3.18, 3.19, 3.20 ir 3.21 skirsniai:

„3.18.   Automobilinių ir judumo komponentų gamyba

Veiklos aprašymas

Netaršių mikromobilumo priemonių judumo komponentų ir automobilinių bei judumo sistemų, komponentų, atskirų techninių mazgų, dalių ir atsarginių dalių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858*1 3 straipsnio 18–21 ir 23 punktuose, kurių tipas patvirtintas ir kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir naudojami tik šiame skirsnyje nustatytus kriterijus atitinkančioms M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms ir autobusams, arba apibrėžtų europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013*2 3 straipsnio 15–18 ir 21 punktuose, kurių tipas patvirtintas ir kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir naudojami tik šiame skirsnyje nustatytus kriterijus atitinkančioms L kategorijos transporto priemonėms, ir kurie yra būtini transporto priemonės aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir gerinti, gamyba, remontas, techninė priežiūra, modifikavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys neįtraukiamos į šio priedo 3.3 ir 3.6 skirsnius.

Kai taikomi šio priedo 3.2 ir 3.4 skirsniai, šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys į šį skirsnį neįtraukiamos.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C22.2, C26.1, C26.2, 26.3, 26.4, C28.14, C28.15, C29.2, C29.3 ir C33.17, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modifikuojami, modernizuojami toliau nurodytų transporto priemonių komponentai, kurie yra būtini aplinkosauginiam veiksmingumui užtikrinti ir gerinti, arba keičiama jų paskirtis:

a)

miesto, priemiestinio ir keleivinio kelių transporto įrenginių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;

b)

M2 ir M3*3 kategorijoms priskiriamų transporto priemonių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;

c)

lengvosioms transporto priemonėms*4 priskiriamų M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių, kurių savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631*5 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra lygus nuliui;

d)

L kategorijos*6 transporto priemonių, kurių iš variklio išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km;

e)

N2 ir N3 bei N1 kategorijų transporto priemonėms priskiriamų sunkiųjų transporto priemonių, neskirtų iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonų ir kurios yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242*7 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės.

2.

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modifikuojami, modernizuojami mikromobilumo priemonių, kurios varomos naudotojo fiziniu aktyvumu, netaršiu varikliu arba netaršaus variklio ir fizinio aktyvumo deriniu, judumo komponentai arba keičiama jų paskirtis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kai taikytina, komponentuose ir dalyse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.19.   Geležinkelių riedmenų sudedamųjų dalių gamyba

Veiklos aprašymas

Produktų, įrangos, sistemų ir programinės įrangos, susijusių su Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.7 punkte išvardytomis riedmenų sudedamosiomis dalimis, gamyba, įrengimas, modifikavimas, modernizavimas, remontas, techninė priežiūra, paskirties keitimas ir techninis konsultavimas dėl jų.

Šios sudedamosios dalys ir paslaugos yra būtinos šio priedo 3.3 skirsnį atitinkančių geležinkelių riedmenų aplinkosauginiam veiksmingumui, eksploatavimui ir veikimui užtikrinti per visą jų gyvavimo trukmę.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C30.2 C27.1, C27.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys neįtraukiamos į šio priedo 3.3 ir 3.6 skirsnius.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminami, įrengiami, modifikuojami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, modernizuojami produktai, įranga, sistemos ir programinė įranga, susiję su toliau nurodytomis Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.7 punkte išvardytomis riedmenų sudedamosiomis dalimis, keičiama jų paskirtis arba teikiamos su jais susijusios techninio konsultavimo paslaugos:

Šios sudedamosios dalys ir paslaugos yra būtinos vienos ar kelių toliau išvardytų technologijų aplinkosauginiam veiksmingumui, eksploatavimui ir veikimui užtikrinti per visą jų gyvavimo trukmę:

a)

traukinių ir keleivinių bei prekinių vagonų, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2 ir atitinka šio reglamento I priedo 3.3 skirsnį;

b)

traukinių ir keleivinių bei prekinių vagonų, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas) ir kurie atitinka šio reglamento I priedo 3.3 skirsnį.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kai taikytina, transporto priemonėse nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.20.   Aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo įrangos, kurią naudojant svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba sudaromos sąlygos svariai prie jo prisidėti, gamyba, įrengimas ir techninė priežiūra

Veiklos aprašymas

Vykdant šią ekonominę veiklą kuriami, gaminami, įrengiami elektros gaminiai, įranga, sistemos arba programinė įranga, kuriais siekiama smarkiai sumažinti dėl aukštosios, vidutinės ir žemosios įtampos elektros perdavimo ir skirstymo sistemų išmetamą ŠESD kiekį pasitelkiant elektrifikaciją, efektyvų energijos vartojimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą arba veiksmingą galios keitimą, ir palaikomas jų veikimas bei atliekama techninė priežiūra.

Ši ekonominė veikla apima sistemas, kuriomis į elektros energijos tinklą integruojama atsinaujinančiųjų išteklių energija, tinklai jungiami tarpusavyje arba didinamas tinklo automatizavimas, lankstumas ir stabilumas, valdomas paklausos atsakas, plėtojamas mažataršis transportas ar šildymas arba diegiamos pažangiosios matavimo technologijos siekiant smarkiai padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Šios kategorijos ekonominei veiklai nepriskiriama šilumos ir elektros energijos gamybos įranga ir elektriniai prietaisai.

Jei ekonominė veikla patenka į šio skirsnio ir šio priedo 4.9 skirsnio taikymo sritį, taikomas šio priedo 4.9 skirsnis.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C26.51, C27.1, C27.3, C27.9, C33.13, C33.14 ir C33.2, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.

Vykdant šią veiklą gaminami, įrengiami viename arba keliuose toliau pateiktuose punktuose nurodyti dalykai, palaikomas jų veikimas arba teikiamos techninės priežiūros, remonto ir techninio konsultavimo paslaugos, būtinos jų veikimui per visą naudojimo trukmę užtikrinti:

a)

elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelės ir transporto elektrifikavimui skirta elektros infrastruktūra, įrengiama visų pirma tam, kad būtų galima įkrauti elektrines transporto priemones.

Į šį punktą neįtraukiama jokia į 7.4 skirsnį įtraukta veiklos rūšis;

b)

sroviniai perdavimo ir skirstymo instaliacijos įtaisai ir nesroviniai elektros grandinių ir transformatorių instaliacijos įtaisai, atitinkantys Komisijos reglamento (ES) Nr. 548/2014*8 I priede nustatytus 2 pakopos (2021 m. liepos 1 d.) reikalavimus didelės galios transformatoriams, ir vidutinės galios transformatoriai, kurių didžiausia įrangos įtampa neviršija 36 kV ir kurie atitinka EN 50708 serijos standarte nustatytus AA0 lygio reikalavimus dėl nuostolių be apkrovos, su sąlyga, kad tie įtaisai ir transformatoriai padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį sistemoje arba energijos vartojimo efektyvumą;

c)

žemosios įtampos elektros gaminiai, įranga ir sistemos, kurie didina elektros sistemos valdymo galimybes ir padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį arba energijos vartojimo efektyvumą, t. y.:

i)

žemosios įtampos grandinės išjungikliai, skirstytuvai, skirstomieji skydai, valdymo skydai arba valdymo centrai, kurie yra jungiamieji, automatizuoti arba kuriuose įrengti galios ar energijos matavimo prietaisai ir kurie atitinka Tarptautinės elektrotechnikos komisijos techninę ataskaitą 63196 „Žemosios įtampos skirstytuvai ir valdymo įrenginiai bei jų sąrankos. Energijos vartojimo efektyvumas“ (IEC TR 63196: Low-Voltage Switchgear and Control gear and their assemblies – Energy efficiency);

ii)

būstų ir pastatų elektroninės sistemos, nurodytos EN IEC 63044 serijos standartuose, kai gaminiai ir sistemos yra reikalingi energijos suvartojimui matuoti, kontroliuoti ir mažinti;

iii)

technologijos, leidžiančios padidinti žemosios įtampos įrenginių energijos vartojimo efektyvumą, pripažintos pagal standartus HD 60364–8-1 „Žemosios įtampos elektriniai įrenginiai. 8–1 dalis. Funkciniai aspektai. Energinis našumas“ ir HD 60364–8-82 „Žemosios įtampos elektros įranga. 8–82 dalis. Gaminančio vartotojo žemosios įtampos elektriniai įrenginiai“, įskaitant energijos ir galios skaitiklius, vartotojams skirtus išorinius ekranus, galios kompensavimo ir fazės kompensavimo bei filtravimo technologijas ir efektyvias elektros varikliu varomas sistemas;

d)

aukštosios ir vidutinės įtampos skirstytuvai ir valdymo įrenginiai, kurie didina elektros sistemos valdymo galimybes ir yra integruoti siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį arba energijos vartojimo efektyvumą.

Šiame d punkte nurodyta įranga atitinka standartus EN 62271–1 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 1 dalis. Bendrieji techniniai reikalavimai, keliami kintamosios srovės perjungimo ir valdymo įrenginiams“ ir EN 62271–200 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 200 dalis. Nuo 1 kV iki 52 kV vardinių įtampų kintamosios srovės perjungimo ir valdymo įrenginiai metaliniame gaubte“ arba EN 62271–203 „Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginiai. 203 dalis. Didesnės kaip 52 kV vardinės įtampos metaliniame gaubte dujomis izoliuoti perjungimo įrenginiai“;

e)

paklausos atsako ir apkrovos perskirstymo įranga, sistemos ir paslaugos, kuriomis didinamas elektros sistemos lankstumas ir palaikomas tinklo stabilumas, įskaitant:

i)

sprendimus, kaip perduoti informaciją naudotojams, įskaitant vartotojų duomenų centrus, kad jie galėtų nuotoliniu būdu reguliuoti tiekimą ar vartojimą;

ii)

automatinius apkrovos valdymo centrus ir jų pagrindinius komponentus (skirstomuosius skydus, kontaktorius, reles, grandinės išjungiklius, rezervo automatinio įjungimo įtaisus).

Pagrindiniai komponentai įrengiami kaip valdymo centrų dalis;

iii)

jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, pažangią programinę ir analitinę įrangą, kuria siekiama kuo labiau padidinti elektros tinklų efektyvumą ir automatizavimą arba decentralizuotų energijos išteklių integravimą elektros energijos tinklo ar pramonės lygmeniu, įskaitant:

a)

pažangias dispečerines, elektros pastočių automatizavimą, įtampos reguliavimo galimybes;

b)

valdymo programinę įrangą, leidžiančią operatoriams modeliuoti tinklų veikimą siekiant užtikrinti tinklo stabilumą, valdyti paskirstytuosius energijos išteklius arba gerinti tinklo veikimą.

Programinė įranga palaiko dinamines tinklo charakteristikas, kurių reikia pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Ji gali apdoroti beveik tikralaikius tinklo matavimų duomenis, kad būtų galima stebėti, kaip iš tikrųjų vyksta energijos perdavimas, paskirstymas ir vartojimas, ir panaudoti šią informaciją modeliavimo tyrimams ir valdymo veiklai gerinti, be kita ko, išvengti atjungimų, tiekimo nutrūkimų ir nuostolių;

iv)

jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, programinę įrangą, padedančią projektuoti ir planuoti naujus tinklus arba tinklo modernizavimą.

Tokia programinė įranga palaiko dinamines tinklo charakteristikas, kurių reikia pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant nepastoviąją elektros energijos gamybą paskirstymo lygmeniu (gaminantys vartotojai), energijos srauto krypties keitimą ir tinklo kaupimo įrenginių naudojimą;

v)

meteorologinius jutiklius, skirtus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai prognozuoti;

vi)

atskirus arba įmontuotus jungiamuosius valdiklius ir reles, leidžiančius efektyviai naudoti elektros šaltinius ir apkrovas;

vii)

apkrovai valdyti skirtą nukrovimo ir apkrovos perskirstymo įrangą ir šaltinio perjungimo įrangą, jei ji atitinka standartą EN IEC 62962:2019 „Ypatingieji reikalavimai, keliami apkrovos atjungimo įrangai“;

f)

jei neįtraukta į 8.2 skirsnį, ryšių sistemos, programinė ir valdymo įranga, gaminiai, sistemos ir paslaugos, skirti energijos vartojimo efektyvumui arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimui didinti:

i)

įranga, suteikianti galimybę vartotojams vykdyti mainus, visų pirma keistis atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija;

ii)

baterijų keitimo technologijos ar paslaugos, padedančios elektrifikuoti transportą;

iii)

mikrotinklų valdymo sistemos;

iv)

energijos arba galios valdymo sistemos, energijos arba galios reguliavimo sistemos ir galios valdymui skirtos priežiūrinės kontrolės ir duomenų gavimo (SCADA) sistemos;

v)

sujungiamieji ar automatizuoti kontaktoriai, variklio paleidikliai ir variklio valdikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu arba automatizuotai valdyti elektros vartojimą ir optimizuoti apkrovos kitimą;

vi)

tolydžiojo reguliavimo pavaros ir kiti susiję sprendimai, išskyrus sklandžiuosius paleidiklius, kuriomis užtikrinamas elektros variklių prietaikų energijos vartojimo efektyvumas, kai įranga atitinka standartus EN 61800–9-1 „Reguliuojamojo greičio elektrinių galios pavarų sistemos. 9–1 dalis. Galios pavarų sistemų, variklių paleidiklių, galios elektronikos ir jų varomos įrangos ekologinis projektavimas. Bendrieji reikalavimai, keliami variklinės įrangos energinio našumo standartų rengimui naudojant išplėstinio gaminio metodą (EPA) ir pusiau analizinį modelį (SAM)“ ir EN 61800–9-2 „Reguliuojamojo greičio elektrinių galios pavarų sistemos. 9–2 dalis. Galios pavarų sistemų, variklių paleidiklių, galios elektronikos ir jų varomos įrangos ekologinis projektavimas. Galios pavarų sistemų ir variklių paleidiklių energinio našumo rodikliai“;

vii)

žemosios įtampos elektros varikliai, kurių energijos vartojimo efektyvumo klasė (pagal standartą EN 60034–30–1 „Sukiosios elektros mašinos. 30–1 dalis. Iš tinklo maitinamų kintamosios srovės variklių našumo klasės (IE kodas)“) viršija Komisijos reglamente (ES) 2019/1781*9 nustatytus reikalavimus, visų pirma:

a)

vienfaziai ne mažesnės kaip 0,12 kW vardinės išėjimo galios varikliai, kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;

b)

0,12–1 000  kW vardinės išėjimo galios „Ex eb“ didesnės saugos 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;

c)

trifaziai 0,75–1 000  kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurie nėra „Ex eb“ didesnės saugos varikliai ir kurių efektyvumo klasė yra i) IE5, jei tai 75–200 kW vardinės išėjimo galios varikliai su 2, 4 arba 6 poliais, ii) IE4 arba aukštesnė, jei tai bet kokie kiti varikliai;

d)

trifaziai 0,12–0,75 kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, kurie nėra „Ex eb“ didesnės saugos varikliai ir kurių efektyvumo klasė – IE3 arba aukštesnė;

e)

trifaziai 0,75–1 000  kW vardinės išėjimo galios 2, 4, 6 arba 8 polių varikliai, tik su tolydžiojo reguliavimo pavara, klasifikuojami pagal EN IEC TS 60034–30–2, kurių efektyvumo klasė – IE5;

viii)

didesnės nei 1 000  kW vardinės galios vidutinės ir aukštosios įtampos varikliai, kurių energijos vartojimo efektyvumo klasė pagal standarto IEC 60034–30–3 projektą – IE4 arba aukštesnė.

2.

Reikalavimų neatitinka šie elementai:

a)

infrastruktūra, skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh. Toks išskyrimas galioja tik įrangai, kuri tiesiogiai naudojama sujungiant arba sustiprinant jungtį su elektrine, kurios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, matuojant per visą gyvavimo ciklą, yra didesnis nei 100 g CO2e/kWh;

b)

produktai, įranga, sistemos ir programinė įranga, įdiegti iškastinio kuro gavybos, transportavimo, paskirstymo, saugojimo, gamybos ar transformavimo infrastruktūroje.

3.

Skirstytuvai su izoliavimo ar atskyrimo terpe, kurioje naudojamos dujos arba kurios veikimas priklauso nuo dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra 10 arba didesnis, laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

Visų galios intervalų skirstytuvai, kuriuose yra sieros heksafluorido, laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

4.

Visi produktai, įranga ir sistemos atitinka privalomus energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumo reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB*10. Gamintojai nurodo naujausius Sąjungoje taikomus efektyvumo reikalavimus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

3.21.   Orlaivių gamyba

Veiklos aprašymas

Orlaivių ir orlaivių dalių bei įrangos gamyba, remontas, techninė priežiūra, kapitalinis remontas, modifikavimas, projektavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas*11.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodais, visų pirma kodais C30.3 ir C33.16, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią veiklą gaminami, remontuojami, techniškai prižiūrimi, kapitališkai remontuojami, modifikuojami, projektuojami ar modernizuojami kurie nors iš toliau nurodytų orlaivių arba keičiama jų paskirtis:

a)

orlaiviai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

b)

iki 2027 m. gruodžio 31 d. – orlaiviai, išskyrus pagamintus privačiai ar komercinei verslo aviacijai, kurie atitinka toliau nurodytus parametrus ir kurių skaičius ribojamas pakeitimo santykiu siekiant užtikrinti, kad dėl naujo orlaivio nepadidėtų pasaulinio orlaivių parko orlaivių skaičius:

i)

maksimali kilimo masė didesnė nei 5,7 t, bet ne didesnė nei 60 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 11 % mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standarto riba*12;

ii)

maksimali kilimo masė didesnė nei 60 t, bet ne didesnė nei 150 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 2 % mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta ICAO standarto riba;

iii)

maksimali kilimo masė didesnė nei 150 t, o sertifikuotoji išmetamo CO2 kiekio vertė metriniais vienetais ne mažiau kaip 1,5 % mažesnė nei naujų tipų orlaiviams nustatyta ICAO standarto riba.

Reikalavimus atitinkančių orlaivių, kurie atitinka taksonominius kriterijus, dalis turi būti ribojama pakeitimo santykiu. Pakeitimo santykis apskaičiuojamas remiantis orlaivių, kurių naudojimas nutraukiamas visam laikui, ir pasauliniu lygmeniu pagamintų naujų orlaivių proporcijos vidurkiu per 10 praėjusių metų, apskaičiuotu pagal patikrintus nepriklausomų duomenų teikėjų duomenis.

Jei nėra išmetamo CO2 kiekio verčių metriniais vienetais sertifikato, kuriuo patvirtinama atitiktis reikiamam ICAO standarto ribos, taikomos naujų tipų orlaiviams, atsargos intervalui, orlaivio gamintojas pateikia deklaraciją, kad orlaivis atitinka reikalaujamą efektyvumo lygį ir gerinimo intervalus, su sąlyga, kad orlaivis bus sertifikuotas ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 11 d.

c)

nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. šio poskirsnio b punkte nustatytus techninės analizės kriterijus atitinkantys orlaiviai, sertifikuoti naudoti 100 % tvarių aviacinių degalų mišinį.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Orlaiviai atitinka Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalį.

Šio skirsnio b ir c punktuose nurodyti orlaiviai atitinka šiuos standartus:

a)

Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB;

b)

Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

*1

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

*2

2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 52).

*3

Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a punkte.

*4

Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

*5

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (nauja redakcija) (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

*6

Kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 4 straipsnyje.

*7

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1242, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 595/2009 ir (ES) 2018/956 bei Tarybos direktyva 96/53/EB (OL L 198, 2019 7 25, p. 202).

*8

2014 m. gegužės 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 548/2014 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB nuostatų, susijusių su mažos, vidutinės ir didelės galios transformatoriais, įgyvendinimo (OL L 152, 2014 5 22, p. 1).

*9

2019 m. spalio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2019/1781, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi elektros variklių ir tolydžiojo reguliavimo pavarų ekologinio projektavimo reikalavimai, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 641/2009, kuriuo nustatomi autonominių beriebokšlių apytakinių siurblių ir į gaminius įmontuojamų beriebokšlių apytakinių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 640/2009 (OL L 272, 2019 10 25, p. 74).

*10

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

*11

Ši veikla apima dalių ir įrangos gamybą ir susijusių paslaugų teikimą, taip pat techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto paslaugų teikimą tiek, kiek tai gali būti susieta su reikalavimus atitinkančiu orlaivio tipu ir pagerina arba išlaiko orlaivio efektyvumo lygį.

*12

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos aplinkos apsaugos standarto 3 tomas (CO2 išmetimas), paskelbtas pirmo leidimo Čikagos konvencijos 16 priede.“;

3)

4.4 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012*1.

*1

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).“;

4)

4.9 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ 2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

perdavimo ir skirstymo transformatorių, kurie atitinka Komisijos reglamento (ES) Nr. 548/2014 I priede nustatytus 2 pakopos reikalavimus (2021 m. liepos 1 d.), ir vidutinės galios transformatorių, kurių didžiausia įtampa neviršija 36 kV ir kurie atitinka standarte EN 50588–1 nustatytus AA0 lygio reikalavimus dėl nuostolių be apkrovos, įrengimas*1.

*1

CEI EN 50588–1 50 Hz dažnio vidutinės galios transformatoriai, skirti įrangai, kurios aukščiausia įtampa neviršija 36 kV.“;

5)

4.26 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Tarybos direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.“

6)

4.27 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis Direktyvos 2000/60/EB nuostatų dėl vandens telkinių, iš kurių imamas geriamasis vanduo, ir Direktyvos 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.“

7)

4.28 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)

didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis Direktyvos 2000/60/EB reikalavimų dėl vandens telkinių, iš kurių imamas geriamasis vanduo, ir Tarybos direktyvos 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.“

8)

6.3 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

M kategorijos kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Kai taikytina, transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.“

9)

6.5 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo lengvųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6)*1 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.

Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB*2 priedo 2 lentelėje nustatytas netaršių lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribines vertes.

M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014*3.

*1

2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1832, kuriuo, siekiant patobulinti tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį bandymus ir procedūras, įskaitant skirtus eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui nustatyti, ir nustatyti degalų ir elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151 (OL L 301, 2018 11 27, p. 1).

*2

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

*3

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB (OL L 158, 2014 5 27, p. 131).“;

10)

6.6 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL). Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6)*1 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.

Transporto priemonės atitinka Reglamentą (ES) Nr. 540/2014.

*1

2011 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011, kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (euro 6), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai (OL L 167, 2011 6 25, p. 1).“;

11)

6.7 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas c punktu:

„c)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*1 neviršija šių ribų:

a)

nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;

c)

nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;

d)

nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;

e)

nuo 2045 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gruodžio 31 d. – 15,3 g CO2e/MJ;

f)

nuo 2050 m. sausio 1 d. – 0 g CO2e/MJ.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 punktas pakeičiamas taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.

*1

Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.“;

12)

6.8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas c papunkčiu:

„c)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laive arba bendrovės laivyne sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*1 neviršija šių ribų:

a)

nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;

c)

nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;

d)

nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;

e)

nuo 2045 m. sausio 1 d. iki 2049 m. gruodžio 31 d. – 15,3 g CO2e/MJ;

f)

nuo 2050 m. sausio 1 d. – 0 g CO2e/MJ.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Laivuose esantys varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).

*1

Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.“;

13)

6.9 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Modifikavimo veikla pasiekiamas vienas arba daugiau iš šių tikslų:

a)

bent 15 % sumažinamos keleivinio vidaus vandenų laivo kuro sąnaudos, išreiškiant vienam energijos vienetui per vieną visą reisą (visą keleivinį kruizą), kaip įrodoma palyginamuoju skaičiavimu pagal tipines navigacijos zonas (įskaitant tipinius apkrovos profilius ir stovėjimą doke), kuriose laivas vykdys veiklą, arba remiantis modeliavimo arba imitavimo rezultatais;

b)

bent 15 % sumažinamos krovininio vidaus vandenų laivo kuro sąnaudos, išreiškiant vienam energijos vienetui per vieną tonkilometrį, kaip įrodoma palyginamuoju skaičiavimu pagal tipines navigacijos zonas (įskaitant tipinius apkrovos profilius), kuriose laivas vykdys veiklą, arba remiantis modeliavimo arba imitavimo rezultatais.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Laivuose esantys varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).“

14)

6.10 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas e ir f papunkčiais:

„e)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:

a)

gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;

b)

dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti:

f)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkte nurodyto kriterijaus, nuo 2026 m. sausio 1 d. be to, kad pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, palyginti su nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomais EEXI reikalavimais*3, laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*4 neviršija šių ribų:

a)

nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;

c)

nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;

d)

nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;

e)

nuo 2045 m. sausio 1 d. – 15,3 g CO2e/MJ.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013*5 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2323*6.

Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/883*7 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802*8 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės*9. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,5 % masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,1 % masės sieros oksido išmetimo kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*10.

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės*11. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*12.

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.

*1

Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.

*2

EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.

*3

EEXI reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt šeštojoje sesijoje. Taksonomijos techninės analizės kriterijuose EEXI nustatyti procentiniai punktai turi būti pridedami prie EEXI procentinio sumažinimo koeficiento. Pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI), privalomas nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems jūrų krovininiams ir (arba) keleiviniams transporto laivams siekiant įvertinti jų energijos vartojimo efektyvumą ir pradėti rinkti duomenis, kad būtų galima pranešti apie jų metinį taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį ir reitingą pagal šį rodiklį. (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/EEXI-CII-FAQ.aspx).

*4

Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.

*5

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL L 330, 2013 12 10, p. 1).

*6

2016 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/2323, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo sudaromas Laivų perdirbimo kompleksų europinis sąrašas (OL L 345, 2016 12 20, p. 119).

*7

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).

*8

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58).

*9

(2023 m. birželio 27 d.redakcija: http://www.imo.org/en/OurWork/Environment/PollutionPrevention/AirPollution/Pages/Sulphur-oxides- (SOx)-%E2 %80 %93-Regulation-14.aspx).

*10

Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.

*11

(2023 m. birželio 27 d.redakcija: http://www.imo.org/en/OurWork/Environment/PollutionPrevention/AirPollution/Pages/Nitrogenoxides-(NOx)-–-Regulation-13.aspx).

*12

Sąjungos jūrose reikalavimas taikomas nuo 2021 m. (Baltijos ir Šiaurės jūrose).“;

15)

6.11 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas d ir e punktais:

„d)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. laivų, kurie gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, pasiektas energijos vartojimo efektyvumo projektinis rodiklis (EVEPR) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 20 procentinių punktų, palyginti su nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikomais EVEPR reikalavimais*2, ir jie:

a)

gali prisišvartavę prisijungti prie elektros tinklo;

b)

dujomis varomų laivų atveju – įrodo, kad naudoja pažangiąsias priemones ir technologijas metano nuotėkiui mažinti.

e)

kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkto, nuo 2026 m. sausio 1 d. be to, kad pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI) yra lygus vertei, gautai EVEPR atskaitos vertę sumažinus ne mažiau kaip 10 procentinių punktų, palyginti su nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomais EEXI reikalavimais*3, laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinis metinis intensyvumas ataskaitiniu laikotarpiu*4 neviršija šių ribų:

a)

nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 76,4 g CO2e/MJ;

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d. – 61,1 g CO2e/MJ;

c)

nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2039 m. gruodžio 31 d. – 45,8 g CO2e/MJ;

d)

nuo 2040 m. sausio 1 d. iki 2044 m. gruodžio 31 d. – 30,6 g CO2e/MJ;

e)

nuo 2045 m. sausio 1 d. – 15,3 g CO2e/MJ.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.

Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2323.

Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,50 % masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,10 % masės išmetamo sieros oksido kiekio kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*5.

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*6.

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.

*1

Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.

*2

EVEPR reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt penktojoje sesijoje. Techninės analizės kriterijuose EVEPR nustatyti procentiniai punktai pridedami prie EVEPR procentinio sumažinimo koeficiento.

*3

EEXI reikalavimai apibrėžti kaip procentinis sumažinimo koeficientas, taikytinas EVEPR atskaitos vertei, kaip susitarta Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto septyniasdešimt šeštojoje sesijoje. Taksonomijos techninės analizės kriterijuose EEXI nustatyti procentiniai punktai turi būti pridedami prie EEXI procentinio sumažinimo koeficiento. Pasiektas laivo energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEXI), privalomas nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems jūrų krovininiams ir (arba) keleiviniams transporto laivams siekiant įvertinti jų energijos vartojimo efektyvumą ir pradėti rinkti duomenis, kad būtų galima pranešti apie jų metinį taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį ir reitingą pagal šį rodiklį. (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/EEXI-CII-FAQ.aspx).

*4

Laive sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą tikrina nepriklausoma trečioji šalis ir jis apskaičiuojamas kaip vienam energijos vienetui tenkantis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytą metodiką ir numatytąsias vertes.

*5

Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.

*6

Sąjungos jūrose reikalavimas taikomas nuo 2021 m. (Baltijos ir Šiaurės jūrose).“;

16)

6.12 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Veikla atitinka vieną arba kelis toliau nurodytus kriterijus:

a)

modifikavimo veikla padeda sumažinti laivo kuro sąnaudas bent 15 %, išreiškiant degalų gramais vienai dedveito tonai per vieną jūrmylę krovininių laivų atveju arba bendrosios talpos vienetui per vieną jūrmylę keleivinių laivų atveju, kaip įrodoma apskaičiuotąja skysčių dinamika, bako bandymais arba panašiais inžineriniais skaičiavimais;

b)

suteikia galimybę laivui pasiekti energijos vartojimo efektyvumo indekso (EEXI) vertę, kuri yra ne mažiau kaip 10 % mažesnė nei nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomi EEXI reikalavimai, jei laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių*1, ir turi prisijungimo prie elektros tinklo įrangą ir galimybę prisišvartavę prie jo prisijungti.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

Esamų laivų, kurių bendroji talpa didesnė nei 500, ir juos pakeičiančių naujai pastatytų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2323.

Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,50 % masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,10 % masės išmetamo sieros oksido kiekio kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės bei Baltijos jūrose ir Viduržemio jūroje (nuo 2025 m.)*2.

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis*3.

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti neapaugančiųjų dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012.

*1

Degalai, atitinkantys šio priedo 3.10 ir 4.13 skirsniuose nurodytus techninės analizės kriterijus.

*2

Kalbant apie išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje taikomų reikalavimų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant į ją kitas ES jūras, su Viduržemio jūra besiribojančios šalys svarsto klausimą dėl atitinkamos išmetamųjų teršalų kontrolės zonos steigimo remiantis Barselonos konvencijos teisiniu pagrindu.

*3

Sąjungos jūrose reikalavimas taikomas nuo 2021 m. (Baltijos ir Šiaurės jūrose).“;

17)

6.13 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.11, F42.12, F42.13, F43.21, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

18)

6.14 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Gaminių, įrangos, sistemų ir programinės įrangos, susijusių su kuriais nors iš toliau nurodytų elementų, gamyba, įrengimas, modifikavimas, modernizavimas, remontas, techninė priežiūra, paskirties keitimas ir techninis konsultavimas dėl jų:

a)

surinktais geležinkelio bėgių įrenginiais;

b)

geležinkelio sudedamosiomis dalimis, išvardytomis Direktyvos (ES) 2016/797 II priedo 2.2–2.6 punktuose.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais C25.99, C27.9, C30.20, F42.12, F42.13, M71.12, M71.20, F43.21 ir H52.21, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas d papunkčiu:

„d)

skaitmeninės priemonės suteikia galimybę padidinti efektyvumą, pajėgumą ar energijos taupymą.“;

c)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 4, 5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą per procesus, susijusius su statyba ir griovimu, ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo*1. Veiklos vykdytojai pasitelkia selektyvųjį griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti panaudojimą ir kokybišką perdirbimą.

Sudedamųjų dalių gamybos atveju vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į paveiktos teritorijos jautrumą, visų pirma atsižvelgiant į gyventojų, kuriems daromas poveikis, skaičių, naudojant infrastruktūrą sukeliamas triukšmas ir vibracija švelninami atvirais grioviais, sienos užtvaromis ar kitomis priemonėmis ir jie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB*2.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.

Sudedamųjų dalių gamybos atveju veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Be to, turi būti užtikrinama:

a)

Sąjungoje dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla neturėtų reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį*3;

b)

Sąjungoje, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB*4 saugomų rūšių populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti į Direktyvą 92/43/EEB įtrauktų ir pagal ją saugomų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui;

c)

už Sąjungos ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikytinos teisės, susijusios su buveinių ir rūšių išsaugojimu.

*1

ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas, 2016 m. rugsėjo mėn.: https://ec.europa.eu/docsroom/documents/20509/?locale=lt.

*2

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).

*3

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

*4

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).“;

19)

6.15 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais F42.11, F42.13, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

20)

6.16 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnis „Veiklos aprašymas“ pakeičiamas taip:

Veiklos aprašymas

Infrastruktūros, reikalingos iš variklio CO2 neišmetantiems laivams eksploatuoti arba paties uosto veiklai vykdyti, taip pat infrastruktūros, skirtos perkrovimo operacijoms, perėjimui prie kitų transporto rūšių, paslaugų įrenginiams, saugos ir eismo valdymo sistemoms, statyba, modernizavimas, eksploatavimas ir techninė priežiūra.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšims nepriskiriamas vandens kelių dugno gilinimas.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.91, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 1 dalies i punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ 1 punktas papildomas e papunkčiu:

„e)

būtinas esamos infrastruktūros modernizavimas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie kitų transporto rūšių ir pritaikyti infrastruktūrą naudoti laivams, kurie tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, ir dėl kurio būtų atliktas ir patvirtintas klimatosauginio tinkamumo vertinimas pagal Komisijos pranešimą „2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės“ (2021/C 373/01).“;

c)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 3, 4, 5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma jo 7 dalį, turi būti atliekamas projekto poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visą jo galimą poveikį tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklei ir galimą poveikį saugomoms buveinėms bei tiesiogiai nuo vandens priklausančioms rūšims, atsižvelgiant į konkrečius migracijos koridorius, laisvai tekančias upes ar ekosistemas arti netrikdomų gamtinių sąlygų.

Vertinimas grindžiamas naujausiais, išsamiais ir tiksliais duomenimis, įskaitant stebėsenos duomenis, susijusius su biologinės kokybės elementais, kurie yra ypač jautrūs hidromorfologiniams pokyčiams, ir numatoma vandens telkinio būkle dėl naujos veiklos, palyginti su dabartine. Visų pirma įvertinamas naujo projekto ir kitos upės baseino rajone esančios arba planuojamos infrastruktūros sudėtinis poveikis;

Remiantis tuo poveikio vertinimu nustatyta, kad projektas parengtas taip, kad jo koncepcija, vietos parinkimu ir poveikio švelninimo priemonėmis užtikrinta jo atitiktis vienam iš šių reikalavimų:

a)

projektas nei pablogina su juo susijusio vandens telkinio geros būklės arba potencialo, nei trukdo pasiekti jo gerą būklę arba potencialą;

b)

jei kyla rizika, kad projektas gali pabloginti konkretaus su juo susijusio vandens telkinio gerą būklę arba potencialą arba sutrukdyti pasiekti jo gerą būklę arba potencialą, toks pablogėjimas nėra reikšmingas ir yra pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize, įrodančia abu iš toliau nurodytų dalykų:

i)

tai, kad yra svarbių viešojo intereso priežasčių arba tai, kad su klimato kaitos švelninimu arba prisitaikymu prie klimato kaitos susijusi nauda, kurią tikimasi gauti iš planuojamo laivybos infrastruktūros projekto, yra didesnė už žalą, kurią patirs aplinka ir visuomenė dėl prastėjančios vandens telkinio būklės;

ii)

tai, kad dėl techninių galimybių ar neproporcingų išlaidų svarbaus viešojo intereso arba naudos, kurią tikimasi gauti iš veiklos, negalima užtikrinti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų pasiekti geresnį aplinkosauginį rezultatą (pvz., gamtos procesais pagrįsti sprendimai, alternatyvi įgyvendinimo vieta, esamos infrastruktūros atkūrimas arba rekonstravimas ar upės nepertraukiamumo netrikdančių technologijų naudojimas).

siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu atžvilgiu svarbios poveikio švelninimo priemonės.

Atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, poveikio švelninimo priemonės apima:

a)

priemones, kuriomis užtikrinamos netrikdomam nepertraukiamumui kuo artimesnės sąlygos, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas išilginis ir skersinis nepertraukiamumas, mažiausias gamtosauginis debitas ir nuosėdų srautas;

b)

priemones, kuriomis siekiama apsaugoti arba pagerinti vandens gyvūnų rūšių morfologines sąlygas ir buveines;

c)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą eutrofikacijos poveikį.

Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu.

Projektas nėra nuolatinė kliūtis pasiekti kurio nors tame pačiame upės baseino rajone esančio vandens telkinio gerą būklę ir (arba) potencialą.

Be poveikio švelninimo priemonių, kai tinkama, taip pat įgyvendinamos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėl projekto bendra tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklė nepablogėtų. Toks rezultatas pasiekiamas atkuriant (išilginį arba skersinį) nepertraukiamumą tame pačiame upės baseino rajone taip, kad būtų kompensuotas tęstinumo sutrikimas, kurį gali sukelti planuojamas navigacijos infrastruktūros projektas. Kompensavimas pradedamas prieš įgyvendinant projektą.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą per procesus, susijusius su statyba ir griovimu, ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Veiklos vykdytojai pasitelkia selektyvųjį griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti panaudojimą ir kokybišką perdirbimą.

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir pakartotinai naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminamuose produktuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas triukšmas, vibracija, dulkių ir teršalų kiekis atliekant tvarkomuosius statybos darbus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Pagal Direktyvą 2011/92/ES*2 atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė*1. Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendintos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensuojamosios priemonės.

Veikla nedaro reikšmingo poveikio saugomoms teritorijoms (UNESCO pasaulio paveldo objektams, pagrindinėms biologinės įvairovės teritorijoms, taip pat kitoms saugomoms teritorijoms, kurios nėra „Natura 2000“ teritorijos) ir saugomoms rūšims, remiantis jos poveikio vertinimu, kuriame atsižvelgiama į geriausias turimas žinias*3.

Be to, turi būti užtikrinama:

a)

Sąjungoje dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla neturėtų reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;

b)

Sąjungoje, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB saugomų rūšių populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti į Direktyvą 92/43/EEB įtrauktų ir pagal ją saugomų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui;

c)

Sąjungoje – kad būtų užkertamas kelias invazinių svetimų rūšių introdukcijai arba jų plitimas būtų valdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014*4;

d)

už Sąjungos ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikomos teisės, susijusios su buveinių bei rūšių išsaugojimu ir invazinių svetimų rūšių valdymu.

*1

Procedūra, pagal kurią kompetentinga institucija nustato, ar turi būti atliekamas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas (kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje).

*2

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, pagal kuriuos reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba analizę, pvz., pagal TFK veiklos standartą Nr. 1 „Aplinkos ir socialinės rizikos vertinimas ir valdymas“.

*3

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, kuriais siekiama apsaugoti natūralias buveines, laukinę fauną ir florą ir pagal kuriuos reikalaujama atlikti 1) analizės procedūrą, siekiant nustatyti, ar konkrečios veiklos atveju reikia atlikti jos galimo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims vertinimą; 2) tokį tinkamą vertinimą, kai atlikus analizę nustatoma, kad jį reikia atlikti, pvz., TFK veiklos standartą Nr. 6 „Biologinės įvairovės apsauga ir tvarus gyvųjų gamtos išteklių valdymas“.

*4

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).“;

21)

6.17 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Veiklos aprašymas“ pirma pastraipa pakeičiama taip:

Veiklos aprašymas

Infrastruktūros, reikalingos iš variklio CO2 neišmetantiems orlaiviams eksploatuoti arba paties oro uosto veiklai vykdyti, elektros energijai iš stacionarių antžeminių šaltinių ir kondicionuotam orui stovintiems orlaiviams tiekti, taip pat perkrovimui iš geležinkelio ir vandens transporto priemonių ir į jas skirtos infrastruktūros statyba, modernizavimas, techninė priežiūra ir eksploatavimas.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnis „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ papildomas d punktu:

„d)

infrastruktūra ir įrenginiai skirti kroviniams perkrauti iš geležinkelio ir vandens transporto priemonių ir į jas – krovinių pakrovimo, iškrovimo ir perkrovimo terminalų infrastruktūra ir aukštutinės konstrukcijos.“;

22)

pridedami šie 6.18, 6.19 ir 6.20 skirsniai:

„6.18.   Orlaivių išperkamoji nuoma

Veiklos aprašymas

Orlaivių ir jų dalių bei įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma*1.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu, visų pirma kodu N77.35, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veiklą sudaro kurių nors toliau išvardytų objektų nuoma arba išperkamoji nuoma:

a)

orlaivių, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančių CO2;

b)

iki 2023 m. gruodžio 11 d. pristatytų orlaivių, atitinkančių 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus;

c)

po 2023 m. gruodžio 11 d. pristatytų orlaivių, atitinkančių 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus, įsipareigojus dėl tų kriterijų neatitinkančio kito orlaivių parkui priklausančio orlaivio imtis vieno iš šių veiksmų:

i)

per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jo naudojimą visam laikui nutraukti; tokiu atveju netaikomas pakeitimo santykis, arba

ii)

per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jį visam laikui pašalinti iš orlaivių parko; tokiu atveju kriterijus atitinkančio orlaivio atitikties taksonominiams kriterijams dalis ribojama pakeitimo santykiu, kaip nustatyta 3.21 skirsnyje,

kai orlaivis, kurio naudojimas visam laikui nutraukiamas arba kuris visam laikui pašalinamas iš orlaivių parko:

i)

neatitinka 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b punkte nustatytų parametrų;

ii)

jo didžiausia kilimo masė sudaro ne mažiau kaip 80 % kriterijus atitinkančio orlaivio didžiausios kilimo masės;

iii)

orlaivių parke iki pašalinimo prabuvo ne mažiau kaip 12 mėnesių;

iv)

turi tinkamumo skraidyti įrodymą, išduotą ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo.

Nuomotojas užtikrina, kad b arba c punkte nurodyti orlaiviai būtų eksploatuojami naudojant tvarius aviacinius degalus, laikantis šio priedo 6.19 skirsnio d punkte ir 2 skiltyje nurodytų kriterijų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

a)

antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

b)

projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

c)

atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

d)

informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Orlaiviai atitinka atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

Poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b–c punktuose nurodyti orlaiviai atitinka šiuos standartus:

a)

jei tai ne krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB; jei tai krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą.

b)

Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

6.19.   Keleivinis ir krovininis oro transportas

Veiklos aprašymas

Orlaivių pirkimas, finansavimas ir eksploatavimas, įskaitant keleivių ir prekių transportavimą.

Ekonominė veikla neapima 6.18 skirsnyje nurodytos orlaivių išperkamosios nuomos.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais H51.1 ir H51.21, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Kai šios kategorijos ekonominė veikla neatitinka šio skirsnio a punkte nurodyto svaraus prisidėjimo kriterijaus, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta perėjimo veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla vykdoma naudojant kuriuos nors iš šių orlaivių:

a)

orlaivius, tiesiogiai (iš variklio) neišmetančius CO2;

b)

iki 2029 m. gruodžio 31 d. – orlaivius, įsigytus prieš 2023 m. gruodžio 11 d. ir atitinkančius 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus;

c)

iki 2029 m. gruodžio 31 d. – orlaivius, įsigytus po 2023 m. gruodžio 11 d. ir atitinkančius 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus, įsipareigojus dėl tų kriterijų neatitinkančio kito orlaivio imtis vieno iš šių veiksmų:

i)

per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jo naudojimą visam laikui nutraukti; tokiu atveju netaikomas pakeitimo santykis, arba

ii)

per 6 mėnesius nuo kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo jį visam laikui pašalinti iš orlaivių parko; tokiu atveju kriterijus atitinkančio orlaivio atitikties taksonominiams kriterijams dalis ribojama pakeitimo santykiu, kaip nustatyta 3.21 skirsnyje,

kai orlaivis, kurio naudojimas visam laikui nutraukiamas arba kuris visam laikui pašalinamas iš orlaivių parko:

i)

neatitinka 3.21 skirsnio poskirsnio „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ b punkte nustatytų parametrų;

ii)

jo didžiausia kilimo masė sudaro ne mažiau kaip 80 % kriterijus atitinkančio orlaivio didžiausios kilimo masės;

iii)

orlaivių parke iki pašalinimo prabuvo ne mažiau kaip 12 mėnesių;

iv)

turi tinkamumo skraidyti įrodymą, išduotą ne anksčiau kaip likus 6 mėnesiams iki kriterijus atitinkančio orlaivio pristatymo;

d)

nuo 2030 m. sausio 1 d. – orlaivius, atitinkančius b arba c punkte nurodytus techninės analizės kriterijus ir eksploatuojamus naudojant bent minimalią tvarių aviacinių degalų dalį; 2030 m. ta dalis turi būti ne mažesnė kaip 15 %, o vėliau kasmet ji didinama 2 procentiniais punktais;

e)

orlaivius, eksploatuojamus naudojant bent minimalią tvarių aviacinių degalų dalį; 2022 m. ta dalis sudarė ne mažiau kaip 5 %, o po to kasmet ji didinama 2 procentiniais punktais.

Pagal d ir e punktus reikalaujamas naudoti tvarių aviacinių degalų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančio orlaivio naudojamus visus aviacinius degalus ir orlaivių parko lygmeniu naudojamus tvarius aviacinius degalus. Veiklos vykdytojai atitiktį apskaičiuoja parko lygmeniu įsigytą tvarių aviacinių degalų kiekį (tonomis) padaliję iš bendro reikalavimus atitinkančio orlaivio naudojamų aviacinių degalų kiekio ir padauginę iš 100. Tvarūs aviaciniai degalai apibrėžti Reglamente dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Orlaiviai atitinka atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1139 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.

b–e punktuose nurodytus techninės analizės kriterijus atitinkantys orlaiviai, atitinka šiuos standartus:

a)

jei tai ne krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą, pagal kurį didžiausių triukšmo lygių ir 14.4.1.1, 14.4.1.2 bei 14.4.1.3 punktuose nurodytų didžiausių leidžiamų triukšmo lygių skirtumų visuose trijuose matavimo taškuose suma turi būti ne mažesnė kaip 22 EPNdB; jei tai krovininiai orlaiviai: Čikagos konvencijos 16 priedo I tomo (triukšmas) 14 skyrių pagal 13 pakeitimą;

b)

Čikagos konvencijos 16 priedo II tomo (variklių išmetamieji teršalai) 2 ir 4 skyrius pagal 10 pakeitimą.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

6.20.   Oro transporto antžeminių paslaugų teikimas

Veiklos aprašymas

Su oro transportu (antžeminėmis paslaugomis) susijusios įrangos gamyba, remontas, techninė priežiūra, kapitalinis remontas, modifikavimas, projektavimas, paskirties keitimas ir modernizavimas, taip pat pirkimas, finansavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ir naudojimas ir su oro transportu susijusios paslaugos (antžeminės paslaugos), be kita ko, antžeminės paslaugos oro uostuose ir krovinių tvarkymo paslaugos, įskaitant prekių pakrovimą į orlaivius ir iškrovimą iš jų.

Ši ekonominė veikla apima:

a)

signalininko paslaugų teikimo orlaiviams ir kitų perone teikiamų paslaugų transporto priemones;

b)

keleivių įlaipinimo įrangą, įskaitant švytuoklinio maršruto autobusus keleiviams, judamuosius laiptus;

c)

bagažo ir krovinių tvarkymo įrangą, įskaitant juostinius krautuvus, bagažo vilkikus, oro uosto padėklų vežimus, apatinio ir pagrindinio denių krautuvus;

d)

maitinimo įrangą, įskaitant vėsinamųjų talpyklų vežimus, išskyrus įrangą su vidaus degimo variklio varomais šaldymo įrenginiais;

e)

techninės priežiūros įrangą, įskaitant techninės priežiūros stendus ir platformas;

f)

stūmikus;

g)

antiledodaros priemonių naudojimo orlaiviams ir jų varikliams įrangą;

h)

sniego plūgus ir kitą sniego valymo bei antiledodaros priemonių naudojimo paviršiams įrangą;

i)

vilkikus.

Ekonominė veikla neapima oro uostuose naudojamų transporto priemonių, skirtų keleiviams ir įgulai vežti arba lėktuvų degalams pildyti, įtrauktų į šio priedo 3.3, 6.3 ir 6.6 skirsnius.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais H52.23, H52.24, H52.29, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Antžeminių paslaugų transporto priemonės tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2.

Visi antžeminių paslaugų įtaisai ir įranga varomi netaršiais varikliais.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Vykdant antiledodaros veiklą taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būtiną vandens nuotekų kontrolę oro uosto lygmeniu siekiant sumažinti poveikį vandentakiams, be kita ko, naudojamos aplinkos atžvilgiu tvaresnės cheminės medžiagos, regeneruojamas glikolis ir valomas paviršinis vanduo.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui naudojimo etape (techninė priežiūra, su viešojo maitinimo atliekomis susijusių transporto paslaugų teikimas) ir tvarkyti visas likusias atliekas pagal atliekų hierarchijos principus.

Taikomos atliekų tvarkymo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje priemonės, be kita ko, sudarant eksploatavimo nutraukimo sutartis su perdirbimo paslaugų teikėjais arba įtraukiant jas į finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad komponentai ir medžiagos būtų atskiriami ir apdorojami siekiant kuo labiau padidinti perdirbimą ir panaudojimą pagal atliekų hierarchiją, ES atliekų reglamentavimo principus ir taikytinus reglamentus, visų pirma pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką bei jose esančias svarbiausiąsias žaliavas. Šios priemonės taip pat apima pavojingųjų medžiagų kontrolę ir valdymą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

*1

Veikla apima dalių ir įrangos išperkamąją nuomą tiek, kiek jas galima susieti su reikalavimus atitinkančio tipo orlaiviu ir kiek jos gerina arba palaiko orlaivio efektyvumo lygį.“;

23)

7.1 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516*2 arba ISO 16000–3:2011*3 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*4.

Jeigu nauja statyba vyksta galimai užterštame sklype (urbanistinėje dykroje), buvo atliktas tyrimas, pvz., taikant ISO 18400 standartą, siekiant nustatyti, ar jame nėra teršalų*5.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.

*1

Taikoma dažams ir lakams, lubų plytelėms, grindų dangoms, įskaitant susijusius klijus ir sandariklius, vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.

*2

CEN/TS 16516: 2013 m., „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“.

*3

ISO 16000–3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air – Active sampling method (2021 m. birželio 4 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/51812.html).

*4

Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.

*5

ISO 18400 serija, skirta dirvožemio kokybei (Soil quality – Sampling).“;

24)

7.2 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Atliekant pastato renovaciją naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516 arba ISO 16000–3:2011*2 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*3.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.

*1

Taikoma dažams ir lakams, lubų plokštėms, grindų dangoms (įskaitant susijusius klijus ir sandariklius), vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.

*2

ISO 16000–3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air – Active sampling method (2021 m. birželio 4 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/51812.html).

*3

Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.“;

25)

B priedėlis papildomas šia pastraipa

„Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina padėties jūrų vandenyse, kurių aplinkos būklė jau yra gera, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB*1, *2 3 straipsnio 5 punkte, atsižvelgiant į Komisijos sprendime (ES) 2017/848*3 nustatytus tiems deskriptoriams taikomus atitinkamus kriterijus ir metodologinius standartus.

*1

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva), OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

*2

Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte pateiktoje apibrėžtyje visų pirma nustatyta, kad gera aplinkos būklė turi būti nustatoma remiantis tos direktyvos I priede nustatytais kokybiniais deskriptoriais.

*3

2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43).“;

26)

C priedėlio f punktas pakeičiamas taip:

„f)

medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 %, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kurios buvo nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį, bent aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1;

*1

Komisija peržiūrės f punkte nurodytų cheminių medžiagų gamybos, tiekimo rinkai arba naudojimo draudimo išimtis, kai paskelbs horizontaliuosius principus dėl cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms.“;

27)

C priedėlio g punktas išbraukiamas;

28)

C priedėlyje po punkto f pridedama ši pastraipa:

„Be to, dėl šios veiklos vykdymo nepradedama gaminti kitų medžiagų, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 % ir kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus priskyrimo vienai iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1.

*1

Komisija peržiūrės šioje pastraipoje nurodytų medžiagų gamybos, jų buvimo galutiniame produkte arba rezultate ir jų pateikimo rinkai draudimo išimtis, kai paskelbs horizontaliuosius principus dėl cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms.“

II PRIEDAS

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedo pakeitimai

Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 II priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

3.13 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 6 punktas pakeičiamas taip:

„6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.“

2)

4.14 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keletu NACE kodų, visų pirma kodais D35.22, F42.21 ir H49.50, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

3)

4.14 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Dėl pertvarkymo, paskirties keitimo arba modifikavimo dujų perdavimo ir skirstymo pajėgumai nepadidėja.

Dėl pertvarkymo, paskirties keitimo arba modifikavimo tinklų gyvavimo trukmė nepailgėja tiek, kad būtų ilgesnė už numatytą gyvavimo trukmę iki pertvarkymo, paskirties keitimo arba modifikavimo, nebent tinklas yra skirtas vandeniliui arba kitoms mažo anglies dioksido pėdsako dujoms.“

4)

5.6 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E37.00 ir F42.99, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

5)

įterpiamas šis 5.13 skirsnis:

„5.13.   Gėlinimas

Veiklos aprašymas

Gėlinimo įrenginių statyba, eksploatavimas, modernizavimas, plėtimas ir atnaujinimas siekiant gaminti vandenį, skirstomą geriamojo vandens tiekimo sistemose.

Ši ekonominė veikla apima jūros arba sūroko vandens ėmimą, pirminį valymą (pvz., valymą, skirtą teršalams, susiformavusiems nešvarumams arba apžaloms pašalinti), pagrindinį valymą (pvz., atvirkštinį osmosą naudojant membraninę technologiją), baigiamąjį valymą (dezinfekciją ir kondicionavimą) ir išvalyto vandens saugojimą. Ši ekonominė veikla taip pat apima druskingo vandens (nereikalingo vandens) šalinimą giliavandeniais vamzdžiais ar ištekėjimo kanalais, užtikrinant atskiedimą, arba kitais išleidimo būdais, jei įrenginiai yra toliau nuo jūros (pvz., sūroko vandens gėlinimo atveju).

Ekonominė veikla gali būti susijusi su įvairaus druskingumo lygio vandenimis, kurie negali būti apibūdinami kaip gėlas vanduo, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB II priede.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais E36.00 ir F42.9, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Jei šios kategorijos ekonominė veikla atitinka 5 punkte nustatytą svaraus prisidėjimo kriterijų, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kurių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams tos veiklos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek ta su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios numatoma trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant bent mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus*1, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis*2, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių*3 ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus*4 arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra*5;

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir vertinami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Kad veikla būtų laikoma Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudarančia veikla, ekonominės veiklos vykdytojas esamos ir būsimos su klimatu susijusios rizikos vertinime, apimančiame netikrumą ir grindžiamame patikimais duomenimis, įrodo, kad vykdant veiklą sukuriama technologija, produktas, paslauga, informacija arba praktika arba yra skatinama juos naudoti, siekiant vieno iš toliau išvardytų pagrindinių tikslų:

a)

padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygį;

b)

prisidėti prie kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos prisitaikymo arba pritaikymo pastangų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

 

Gėlinimo įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija 1 080  g CO2e vienam kubiniam metrui pagaminto gėlo vandens (įskaitant valymus, pumpavimą ir druskingo vandens šalinimą bei tuo susijusį energijos suvartojimą).

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Siekiant, kad būtų pasiekta gera vandens išteklių būklė ir geras ekologinis potencialas, apibrėžti Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 22 ir 23 punktuose, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais nustatyta ir pašalinta aplinkos būklės blogėjimo rizika, susijusi su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens stygiaus vengimu, laikantis Direktyvos 2000/60/EB*6 ir galimai paveiktam vandens telkiniui ar telkiniams skirto pagal tą direktyvą parengto vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo plano.

Projektui leidimą suteikė kompetentinga institucija pagal integruoto vandens išteklių valdymo sistemą, visų pirma atsižvelgusi į visas kitas perspektyvias vandens tiekimo galimybes, vandens paklausos valdymą ir efektyvumo didinimo priemones, po konsultacijos su vandens išteklių valdymo institucijomis.

Pagal nacionalinės teisės aktus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas arba analizė, į kuriuos įtraukiamas poveikio gėlam vandeniui ir jūrų vandenims vertinimas pagal direktyvas 2000/60/EB ir 2008/56/EB.

Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina padėties jūrų vandenyse, kurių aplinkos būklė jau yra gera, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 21 punkte ir nurodyta Direktyvoje 2008/56/EB, kuria visų pirma reikalaujama imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią poveikiui, susijusiam su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais, arba jį sušvelninti, atsižvelgiant į Sprendime (ES) 2017/848 nustatytus tiems deskriptoriams taikomus atitinkamus kriterijus ir metodologinius standartus.

Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES*7.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, gėlinimo įrenginių operatoriai reguliuoja:

a)

didžiausią priimančiojo jūros vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo;

b)

didžiausią išleidžiamo sūraus vandens ir priimančiojo jūros vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytas ribines vertes.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Druskingas vanduo šalinamas remiantis poveikio aplinkai tyrimu, įskaitant konkrečiai vietai skirtą poveikio, susijusio su druskingo vandens išleidimu į jūrą, vertinimą, atsižvelgiant į šiuos elementus:

a)

vietos pirminės būklės, pvz., jūros vandens kokybės, topografijos, hidrodinaminių savybių ir jūrų ekosistemų, aprašymą ir supratimą remiantis vietoje atliekamais matavimais ir tyrimais;

b)

druskingo vandens išleidimo poveikio analizę, pagrįstą išleisto druskingo vandens pasklidimo modeliavimu ir laboratoriniu toksiškumo testavimu, siekiant nustatyti saugias išleidimo sąlygas, atsižvelgiant į druskos koncentraciją, bendrą šarmingumą, temperatūrą ir toksiškų metalų kiekį.

Reikalaujamas vertinimo detalumo lygis turi būti tinkamas pagal gėlinimo įrenginio dydį, procesą ir regeneravimo apimtis, taip pat jo vietą.

Poveikio aplinkai tyrimas parodo, kad druskingo vandens išleidimas nepablogina ekosistemos vientisumo.

Remiantis poveikio aplinkai tyrimu, vykdant šią veiklą taikomi saugaus druskingo vandens išleidimo kriterijai, įskaitant konkrečiai vietai taikomus minimalaus druskingo vandens atskiedimo tikslus, grindžiamus tinkamu vietos vandens sąlygų, ekosistemų, rūšių ir buveinių apibūdinimu, siekiant sumažinti galimą neigiamą druskingo vandens pašalinimo poveikį.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) arba analizė*8 pagal atitinkamus PAV reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus*9. Jei buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, prireikus aplinkos apsaugos tikslais įgyvendinamos poveikio švelninimo ir atkuriamosios bei kompensuojamosios priemonės.

Remiantis veiklos poveikio vertinimu, kuriame atsižvelgiama į geriausias turimas žinias, veikla nedaro reikšmingo poveikio saugomoms teritorijoms (UNESCO pasaulio paveldo objektams, pagrindinėms biologinės įvairovės teritorijoms, taip pat kitoms saugomoms teritorijoms, kurios nėra „Natura 2000“ teritorijos) ir saugomoms rūšims*10.

*1

Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

*2

Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

*3

Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

*4

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

*5

Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final).

*6

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, kuriais siekiama lygiaverčių tikslų užtikrinti gerą vandens išteklių būklę ir gerą ekologinį potencialą, taikant lygiavertes procedūrines ir esmines taisykles, t. y. pagal vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriuo užtikrinama, kad 1) būtų įvertintas veiklos poveikis nustatytai galimai paveikto vandens telkinio ar telkinių būklei arba ekologiniam potencialui ir 2) būtų išvengta geros būklės ir (arba) ekologinio potencialo prastėjimo arba jam būtų užkirstas kelias, o kai tai neįmanoma, 3) jis būtų pagrįstas tuo, kad nėra geresnių aplinkosauginių alternatyvų, kurios nebūtų neproporcingai brangios arba techniškai neįgyvendinamos, ir kad yra imtasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti neigiamą poveikį vandens telkinio būklei.

*7

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).

*8

Procedūra, pagal kurią kompetentinga institucija nustato, ar turi būti atliekamas Direktyvos 2011/92/ES II priede išvardytų projektų poveikio aplinkai vertinimas (kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje).

*9

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, pagal kuriuos reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba analizę, pvz., pagal TFK veiklos standartą Nr. 1 „Aplinkos ir socialinės rizikos vertinimas ir valdymas“.

*10

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal lygiavertę taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, kuriais siekiama apsaugoti natūralias buveines, laukinę fauną ir florą ir pagal kuriuos reikalaujama atlikti 1) analizės procedūrą, siekiant nustatyti, ar konkrečios veiklos atveju reikia atlikti jos galimo poveikio saugomoms buveinėms ir rūšims vertinimą; 2) tokį tinkamą vertinimą, kai atlikus analizę nustatoma, kad jį reikia atlikti, pvz., TFK veiklos standartą Nr. 6 „Biologinės įvairovės apsauga ir tvarus gyvųjų gamtos išteklių valdymas.“;“

6)

6.3 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

M kategorijos kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Kai taikytina, transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.“

7)

6.5 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„6.5.

Vežimas motociklais, lengvaisiais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis“;

8)

6.5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnio „Veiklos aprašymas“ pirma pastraipa pakeičiama taip:

„M1*1, N1*2 kategorijų transporto priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, arba L kategorijos transporto priemonių (dviračių ir triračių transporto priemonių ir keturračių)*3 pirkimas, finansavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ir eksploatavimas.“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo lengvųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6)*4 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.

Transporto priemonės atitinka Direktyvos 2009/33/EB priedo 2 lentelėje nustatytas netaršių lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribines vertes.

M kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Transporto priemonės atitinka Reglamentą (ES) Nr. 540/2014.

*1

Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

*2

Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje.

*3

Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalyje.

*4

Komisijos reglamentas (ES) 2018/1832.“;

9)

6.6 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

M kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios netuščios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių netuščių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (euro 6)*1 reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.

Transporto priemonės atitinka Reglamentą (ES) Nr. 540/2014.

*1

2011 m. gegužės 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011, kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekiu (euro 6), bei iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB I ir III priedai (OL L 167, 2011 6 25, p. 1).“;

10)

6.12 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

poskirsnyje „Techninės analizės kriterijai“ pavadinimas „Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo“ pakeičiamas pavadinimu „Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos“;

b)

poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Laivai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.“

11)

6.13 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.11, F42.12, F42.13, F43.21, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

12)

6.15 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti klasifikuojamos keletu NACE kodų, visų pirma kodais F42.11, F42.13, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

13)

6.16 skirsnio poskirsnio „Veiklos aprašymas“ trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais F42.91, M71.12 ir M71.20, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.“;

14)

7.1 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516*2 arba ISO 16000–3*3 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*4.

Jeigu nauja statyba vyksta galimai užterštame sklype (urbanistinėje dykroje), buvo atliktas tyrimas, pvz., taikant ISO 18400 standartą*5, siekiant nustatyti, ar jame nėra teršalų.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.

*1

Taikoma dažams ir lakams, lubų plokštėms, grindų dangoms (įskaitant susijusius klijus ir sandariklius), vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.

*2

CEN/TS 16516: 2013 m., „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“.

*3

ISO 16000–3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air – Active sampling method.

*4

Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.

*5

ISO 18400 serija, skirta dirvožemio kokybei (Soil quality – Sampling).“;

15)

7.2 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 5 punktas pakeičiamas taip:

„5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Atliekant pastato renovaciją naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis*1, išskiria mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede nurodytomis sąlygomis, ir mažiau kaip 0,001 mg 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių vienam bandymų kameros oro m3, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516*2 arba ISO 16000–3:2011*3 standartą arba taikant kitas lygiavertes standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus*4.

Imamasi priemonių, kuriomis mažinamas atliekant statybos ar techninės priežiūros darbus keliamas triukšmas ir susidarantis dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekis.

*1

Taikoma dažams ir lakams, lubų plokštėms, grindų dangoms (įskaitant susijusius klijus ir sandariklius), vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio, skirtoms medžiagoms.

*2

CEN/TS 16516: 2013 m., „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“.

*3

ISO 16000–3:2011, Indoor air – Part 3: Determination of formaldehyde and other carbonyl compounds in indoor air and test chamber air — Active sampling method“ (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/51812.html).

*4

Išmetamo kancerogeninių lakiųjų organinių junginių kiekio ribinės vertės susijusios su 28 dienų bandymo laikotarpiu.“;

16)

7.3 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.“

17)

7.4 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.“

18)

7.5 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.“

19)

7.6 skirsnio poskirsnio „Techninės analizės kriterijai“ poskirsnio „Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai“ 2 punktas pakeičiamas taip:

„1)

Klimato kaitos švelninimas

Pastatas nėra skirtas iškastiniam kurui gauti, kaupti, gabenti arba gaminti.“

20)

įterpiamas 8.4 skirsnis:

„8.4.   Programinė įranga, padedanti valdyti su klimatu susijusią fizinę riziką ir prisitaikyti prie jos

Veiklos aprašymas

Programinės įrangos kūrimo arba programavimo veikla, kuria siekiama tiekti programinę įrangą, skirtą:

a)

klimato rizikai prognozuoti, numatyti ir stebėti;

b)

naudoti ankstyvojo perspėjimo apie su klimatu susijusią riziką sistemose;

c)

su klimatu susijusiai rizikai valdyti.

Ši ekonominė veikla neapima programinės įrangos kūrimo ir programavimo, kurie yra inžinierinės veiklos ir susijusio techninio konsultavimo, skirtų padėti prisitaikyti prie klimato kaitos (žr. šio priedo 9.1 skirsnį), dalis, kurie yra rinkos etapui artimi moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos (žr. šio priedo 9.2 skirsnį) ir kurie yra konsultavimo su klimatu susijusios fizinės rizikos valdymo ir prisitaikymo prie jos klausimais (žr. šio priedo 9.3 skirsnį) dalis.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu J62.01 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią veiklą pašalinamos informacinės, technologinės arba su pajėgumais susijusios prisitaikymo kliūtys.

2.

Vykdant veiklą naudojama metodika ir duomenys, kurie:

a)

yra grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir kuriuose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis*1, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių*2 ar mokėjimo modeliais;

b)

yra suderinami su prisitaikymo prie klimato kaitos, su klimatu susijusios rizikos valdymo ir nelaimių rizikos mažinimo standartais ir gairėmis, įskaitant, pvz., EN ISO 14090*3 dėl klimato poveikio supratimo ir neaiškumų ir šių aspektų naudojimo priimant sprendimus, standartą EN ISO 14091*4 dėl su klimatu susijusio pažeidžiamumo, poveikio ir rizikos vertinimo, Išsamaus su klimato kaita susijusios rizikos vertinimo ir numatymo technines gaires*5 ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą*6.

3.

Sukurta programinė įranga:

a)

yra skirta padėti valdyti su klimatu susijusią fizinę riziką, susijusią su šio priedo A priedėlyje išvardytais pavojais;

b)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

c)

kiek įmanoma, pirmenybę teikia gamtos procesais pagrįstiems sprendimams*7;

d)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo strategijomis ir planais;

e)

yra stebima ir vertinama pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Netaikoma

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

*1

Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

*2

Pavyzdžiui, programos „Copernicus“ paslaugos ir Europos Komisijos valdoma „Galileo“ išankstinio įspėjimo paslauga.

*3

ISO standartas 14090:2019 „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Principai, reikalavimai ir gairės“ (2023 m. birželio 27 d.redakcija: https://www.iso.org/standard/68507.html).

*4

ISO standartas 14091:2021 „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Pažeidžiamumo, poveikio ir rizikos vertinimo gairės“ (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/68508.html).

*5

Technical Guidance on Comprehensive Risk Assessment and Planning in the Context of Climate Change: https://www.undrr.org/publication/technical-guidance-comprehensive-risk-assessment-and-planning-context-climate-change.

*6

2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa: https://www.undrr.org/publication/sendai-framework-disaster-risk-reduction-2015-2030.

*7

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas (2023 m. birželio 27 d.redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).“;

21)

įterpiamas 9.3 skirsnis:

„9.3.   Konsultavimas dėl su klimatu susijusios fizinės rizikos valdymo ir prisitaikymo prie jos

Veiklos aprašymas

Konsultacinių paslaugų, padedančių įmonėms arba organizacijoms valdyti su klimatu susijusią fizinę riziką, teikimas arba užsakymas.

Ši ekonominė veikla vykdoma siekiant bent vieno iš šių tikslų:

a)

klimato poveikio, pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ar su klimatu susijusios rizikos vertinimų teikimas arba pagalba juos rengiant;

b)

su klimatu susijusios fizinės rizikos valdymo strategijų, planų ar priemonių rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ar vertinimas.

Ši ekonominė veikla neapima techninio konsultavimo, kuris yra susijęs su prisitaikyti prie klimato kaitos skirta inžinierine veikla (žr. šio priedo 9.1 skirsnį), rinkos etapui artimais moksliniais tyrimais, plėtra ir inovacijomis (žr. šio priedo 9.2 skirsnį), ir konsultavimo, kuris yra programinės įrangos, padedančios valdyti su klimatu susijusią fizinę riziką, kūrimo ar programavimo (žr. šio priedo 8.4 skirsnį) dalis.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu M74.90 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Šios kategorijos ekonominė veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią veiklą pašalinamos informacinės, technologinės arba su pajėgumais susijusios prisitaikymo kliūtys.

2.

Vykdant veiklą naudojama metodika ir duomenys, kurie:

a)

yra grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir kuriuose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis*1, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių*2 ar mokėjimo modeliais;

b)

yra suderinami su prisitaikymo prie klimato kaitos, su klimatu susijusios rizikos valdymo ir nelaimių rizikos mažinimo standartais ir gairėmis, įskaitant, pvz., EN ISO 14090:2019*3 dėl klimato poveikio supratimo ir neaiškumų ir šių aspektų naudojimo priimant sprendimus, standartą ISO 14091:2021*4 dėl su klimatu susijusio pažeidžiamumo, poveikio ir rizikos vertinimo, Išsamaus su klimato kaita susijusio rizikos vertinimo ir planavimo technines gaires*5 ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą*6.

3.

Rengiami klimato rizikos valdymo strategijos, planai ir priemonės:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus*7 arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra*8;

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo strategijomis ir planais;

d)

yra stebimi ir matuojami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Veikla nėra susijusi su iškastinio kuro gavybos, laikymo, transportavimo arba gamybos įrenginiais.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

*1

Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

*2

Pavyzdžiui, programos „Copernicus“ paslaugos ir Europos Komisijos valdoma „Galileo“ išankstinio įspėjimo paslauga.

*3

ISO standartas 14090:2019 „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Principai, reikalavimai ir gairės“ (2023 m. birželio 27 d.redakcija: https://www.iso.org/standard/68507.html).

*4

ISO standartas 14091:2021 „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Pažeidžiamumo, poveikio ir rizikos vertinimo gairės“ (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://www.iso.org/standard/68508.html).

*5

Technical Guidance on Comprehensive Risk Assessment and Planning in the Context of Climate Change: https://www.undrr.org/publication/technical-guidance-comprehensive-risk-assessment-and-planning-context-climate-change.

*6

2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa: https://www.undrr.org/publication/sendai-framework-disaster-risk-reduction-2015-2030.

*7

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas (2023 m. birželio 27 d.redakcija: https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/nature-based-solutions_en/).

*8

Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final).“;

22)

įterpiamas šis 14 skirsnio pavadinimas:

„14.

Nelaimių rizikos valdymas“;

23)

įterpiami 14.1 ir 14.2 skirsniai:

„14.1.   Skubiosios pagalbos paslaugos

Veiklos aprašymas

1.

Skubiosios pagalbos paslaugos, be kita ko:

a)

reagavimo į nelaimes koordinavimas, susijęs su vertinimo, koordinavimo ar pasirengimo infrastruktūros ir komandos (-ų), pavyzdžiui, nuolatinių reagavimo į nelaimes koordinavimo centrų arba ekstremaliosios situacijos vietoje veikiančių operacijų koordinavimo centrų, sukūrimu ir veikimu. Reagavimo į ekstremaliąsias situacijas veikla apima vadovavimą, vertinimą ar analizę, planavimą, ryšius ar koordinavimą, komunikaciją ir žiniasklaidos pranešimus;

b)

sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. skubioji pirmoji medicinos pagalba bei pacientų sveikatos priežiūra įvykio vietoje, laikinose lauko ligoninėse, įskaitant karo ligonines arba medicinos įstaigas, kuriose tiek stacionariai, tiek ambulatoriškai gydomi pacientai, nukentėję pavojingoje ekstremaliojoje situacijoje, atsižvelgiant į patvirtintas tarptautines naudojimosi lauko ligoninėmis gaires*1. Tai apima:

i)

pacientų priėmimą, atrankinę patikrą ir profiliavimą (skirstymą) nelaimės vietoje arba sveikatos priežiūros įstaigoje;

ii)

pirmosios medicinos pagalbos suteikimą;

iii)

sunkių traumų ir netrauminių ekstremaliųjų sveikatos būklių stabilizavimą ir tolesnį paciento nukreipimą, prireikus parengiant jį vežti į sveikatos priežiūros įstaigą galutiniam gydymui;

iv)

pažangų gyvybės palaikymą;

v)

ekstremaliosioms sveikatos būklėms reikalingą anesteziją, vizualizavimą, sterilizavimą ir laboratorines bei kraujo perpylimo paslaugas;

vi)

pakenkimų kontrolės chirurgiją, bendrąją skubiąją chirurgiją;

vii)

optimalią pacientų, patyrusių nesunkią traumą ir netrauminę ekstremaliąją sveiktos būklę, priežiūrą;

viii)

nelaimės aukų medicininį evakavimą, be kita ko, transportavimą sausuma, vandeniu ir evakavimą oru;

c)

pagalba nelaimės atveju, t. y. ad hoc pagalbos po nelaimės veikla vietoje, pvz., evakuacijos centrų steigimas ir valdymas koordinuojant veiklą su esamomis struktūromis, vietos valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kol reikalai bus perduoti vietos valdžios institucijoms arba humanitarinėms organizacijoms, taip pat būtiniausių dalykų (pvz., nuo nelaimės nukentėjusiems asmenims skirtų vaistų, maisto, vandens, šiltų drabužių, antklodžių) tiekimas nelaimės metu ir iš karto po jos. Tai apima:

i)

laikinųjų pagalbos nelaimės atveju centrų, pvz., bendruomenės evakuacijos centrų, vandens, maisto ir pagalbos priemonių dalijimo vietų ir pan., parengiamąjį paskyrimą ir jų parengties užtikrinimą;

ii)

pagalbą tuo atveju, kai vyksta perdavimas, teikiančio personalo mokymą;

d)

paieška ir gelbėjimas, pavyzdžiui, asmenų, ištiktų nelaimės ar atsidūrusių tiesioginiame pavojuje, patekusių į potvynį, aptiktų po griuvėsiais, pasiklydusių, įstrigusių ar izoliuotų be galimybės ar priemonių evakuotis, pasigęstų ir dingusių be žinios sausumoje ar vandenyje, paieška, buvimo vietos nustatymas ir gelbėjimas. Veikla vykdoma vadovaujantis tarptautinėmis gairėmis*2. Tai apima:

i)

paiešką sausumoje, vandenyje ir ore, be kita ko, naudojant tarnybinius šunis arba techninę paieškos įrangą;

ii)

gelbėjimą, įskaitant iškėlimą ir perkėlimą į kitą vietą;

iii)

gyvybiškai svarbią pagalbą ir aprūpinimą būtiniausiais dalykais;

iv)

įsilaužimą, išdaužimą ir pjovimą;

v)

techninį gelbėjimą virvėmis;

vi)

sutvirtinimų įrengimą;

e)

pavojingųjų medžiagų likvidavimas, pavyzdžiui, jų aptikimas ir izoliavimas, bet tik toje vietoje, kur jos yra, veikiant su pavojingąja medžiaga susijusio incidento metu arba iš karto po jo, siekiant tiesiogiai sumažinti riziką, įskaitant: dirvožemio ir požeminio vandens švarinimą taršos vietoje in situ arba ex situ, taikant mechaninius, cheminius arba biologinius metodus; pramonės įrenginių ar jų teritorijų, įskaitant atomines elektrines ir jų teritorijas, švarinimą; paviršinio vandens švarinimą ir valymą po atsitiktinio užteršimo, pvz., surenkant teršalus arba naudojant chemines medžiagas; išsiliejusios naftos ir kitų teršalų sausumoje, paviršiniame vandenyje, vandenynuose ir jūrose, įskaitant pakrančių rajonus, šalinimą; asbesto, dažų su švinu ir kitų toksiškų medžiagų šalinimą. Tai apima:

i)

cheminės medžiagos identifikavimą ir radiologinio pavojaus aptikimą naudojant rankinę, mobiliąją ir laboratorinę įrangą;

ii)

biologinių, cheminių ir radiologinių mėginių rinkimą, tvarkymą ir rengimą išsamesnei analizei kitoje vietoje;

iii)

tinkamo mokslinio modelio taikymą pavojui numatyti;

iv)

skubų rizikos mažinimą, įskaitant pavojingųjų medžiagų izoliavimą, pavojaus neutralizavimą ir pasirūpinimą vietoje asmenimis, gyvūnais ir įranga arba pavojingųjų medžiagų pašalinimą nuo jų – tai gali apimti skubius žalos ištaisymo veiksmus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB*3 6 straipsnio 1 dalies a punktą;

f)

gaisrų gesinimas ir gaisrinė sauga, pavyzdžiui, nuolatinių ir pagalbinių ugniagesių brigadų administravimas ir veiksmai gaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo srityse ir gaisrų gesinimas sausumoje, ant vandens ir iš oro;

g)

techninis apsauginis reagavimas ir pagalba su klimatu susijusio pavojaus atveju, vykdomi ekstremaliojoje situacijoje ir iškart po jos. Tai apima:

i)

didelio pajėgumo siurbimą, pvz., vandens išsiurbimą užtvindytose teritorijose ir vandens siurbimą padedant gesinti gaisrus;

ii)

vandens valymą, saugojimą ir tiekimą mobiliaisiais vandens valymo ir saugojimo įrenginiais;

iii)

reagavimo į ekstremaliąsias situacijas darbuotojų ir reikmenų vežimą;

iv)

ekstremaliųjų situacijų ryšių sistemų diegimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą, siekiant užtikrinti ryšį ekstremaliosiose situacijose ir po jų;

v)

elektros energijos tiekimo ekstremaliosiose situacijose ir po jų sistemų diegimą, techninę priežiūrą ir eksploatavimą;

vi)

potvynių suvaldymą stiprinant esamas struktūras ir statant naujas užtvaras, kad būtų užkirstas kelias tolesniam upių, baseinų, vandens kelių tvinimui kylant vandens lygiui.

2.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys taip pat apima tiesiogiai su skubiosios pagalbos paslaugomis susijusias pasirengimo*4 veiklos rūšis, kaip antai:

a)

atitinkamų planų rengimą ir atnaujinimą siekiant užtikrinti pasirengimą reagavimo į ekstremaliąsias situacijas veiksmams;

b)

personalo ir ekspertų, taip pat, kai taikytina, savanorių ir tarnybinių gyvūnų mokymą ir gebėjimų stiprinimą;

c)

mokymo centrų, naudojamų reagavimo į klimato kaitos keliamus pavojus mokymams, įrengimą;

d)

materialių priemonių, įskaitant modulių dalių*5, kaip civilinės saugos pagalbos komponento*6 tiesioginiams nelaimės padariniams sušvelninti, įsigijimą, saugojimą, modernizavimą ir techninę priežiūrą;

e)

priešgaisrinės signalizacijos ir išankstinio perspėjimo sistemų įsigijimą, įrengimą, remontą, eksploatavimą, techninę priežiūra ir nuotolinį stebėjimą;

f)

šviečiamąją ir informuotumo apie nelaimių riziką didinimo veiklą, kurią vykdo bendruomenėje veikiantys skubiosios pagalbos paslaugų teikėjai arba kuri skirta atrinktiems suinteresuotiesiems subjektams ar tikslinėms grupėms.

3.

1 ir 2 punktuose nurodytos ekonominės veiklos rūšys įtraukiamos, jei ta veikla reaguojama į su klimatu susijusias nelaimes arba jų poveikį.

4.

Veikla ir turtas, kurių pagrindinis tikslas nėra civilinės skubiosios pagalbos paslaugų teikimas, gali būti įtraukti tik jei jais remiamas civilinis skubusis reagavimas į nelaimes, kurios gali būti laikomos susijusiomis su klimatu.

Prie šios kategorijos ekonominės veiklos nepriskiriama veikla, vykdoma pagal veiklos kategoriją „Potvynių rizikos prevencija ir apsaugos nuo potvynių infrastruktūra“ (žr. šio priedo 14.2 skirsnį).

Prie šios kategorijos ekonominės veiklos nepriskiriama veikla, kurią vykdo ūkio subjektas, atsakingas už žalą aplinkai pagal Direktyvą 2004/35/EB.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su keliais NACE kodais, visų pirma kodais A2.40, B9.10, E39.00, H52.23, N80.20, Q84, O84.25, Q86.10, Q86.90 ir Q88.99, pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Jei šios kategorijos ekonominė veikla atitinka 5 punkte nustatytą svaraus prisidėjimo kriterijų, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kurių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams tos veiklos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek ta su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui

ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios numatoma trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant bent mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus*7, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis*8, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių*9 ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus*10 arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra*11;

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir vertinami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Kad veikla būtų laikoma Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudarančia veikla, ekonominės veiklos vykdytojas esamos ir būsimos su klimatu susijusios rizikos vertinime, apimančiame netikrumą ir grindžiamame patikimais duomenimis, įrodo, kad vykdant veiklą sukuriama technologija, produktas, paslauga, informacija arba praktika arba yra skatinama juos naudoti, siekiant vieno iš toliau išvardytų pagrindinių tikslų:

a)

padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygį;

b)

prisidėti prie kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos prisitaikymo arba pritaikymo pastangų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

1.

Šios veiklos vykdytojas parengė ir įgyvendino klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planą, kuriame:

a)

nurodomas su klimato kaitos švelninimu susijusio jo turto ir veiksmų poveikis klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro:

i)

1 lygio išmetamas ŠESD kiekis*12;

ii)

2 lygio išmetamas ŠESD kiekis*13;

iii)

3 lygio išmetamas ŠESD kiekis*14;

b)

apibrėžiamos būtinos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nustatytą žalingą veiklos poveikį klimatui, kartu siekiant pagrindinio skubiosios pagalbos paslaugos tikslo;

c)

paaiškinama, kokį pagerinimo lygį galima pasiekti įgyvendinant siūlomas priemones, ir pateikiamas tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

d)

stebimas ir dokumentuojamas nustatytų priemonių įgyvendinimas pagal tvarkaraštį ir pasiektą pagerinimo lygį.

2.

Klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planas:

a)

grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis, kurie skelbiami viešai;

b)

parengtas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas;

c)

atnaujinamas, jei veiklos charakteristikos ir vykdymas smarkiai pasikeičia ir dėl to pakinta poveikio klimatui ir aplinkai pobūdis arba mastas;

d)

kiek tai susiję su gaisrų gesinimo veiksmais, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014*15 11 straipsnį.

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

1.

Šios veiklos vykdytojas parengė ir įgyvendino klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planą, kuriame:

a)

nustatomas su vandens ir jūrų išteklių apsauga susijusių jo turto ir veiksmų pagrindinis žalingas poveikis aplinkai, įskaitant poveikį vandens ir jūrų ištekliams teritorijose, įtrauktose į Direktyvos 2000/60/EB 6 straipsnyje nustatytus saugomų teritorijų registrus arba kitas lygiavertes nacionalines ar tarptautines klasifikacijas arba apibrėžtis, įskaitant neigiamą kenksmingųjų medžiagų (kaip antai perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS)), esančių gaisro gesinimo putose, gesinamuosiuose mišiniuose ir antipirenuose, poveikį vandens ištekliams;

b)

nustatomos būtinos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nustatytą žalingą veiklos poveikį aplinkai, kartu siekiant pagrindinio skubiosios pagalbos paslaugos tikslo, į reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planavimą įtraukiant tikslinio taikymo (laiku ir paveiktoje teritorijoje) ir įvykdymo reikiamais lygmenimis (jei įmanoma, pirmenybę teikiant fiziniams ar kitiems necheminiams metodams) principus;

c)

paaiškinama, kokį pagerinimo lygį galima pasiekti įgyvendinant siūlomas priemones, ir pateikiamas tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

d)

stebimas ir dokumentuojamas nustatytų priemonių įgyvendinimas pagal tvarkaraštį ir pasiektą pagerinimo lygį.

2.

Klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planas:

a)

grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis, kurie skelbiami viešai;

b)

parengtas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas;

c)

atnaujinamas, jei veiklos charakteristikos ir vykdymas smarkiai pasikeičia ir dėl to pakinta poveikio klimatui ir aplinkai pobūdis arba mastas.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

1.

Šios veiklos vykdytojas parengė ir įgyvendino klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planą, kuriame:

a)

nustatomas su perėjimu prie žiedinės ekonomikos susijusių jo turto ir veiksmų pagrindinis žalingas poveikis aplinkai, įskaitant poveikį atliekų*16 susidarymui, tvarkymui ir apdorojimui, įskaitant neigiamą poveikį, kurį daro didelis ar dažnas vienkartinių neperdirbamų gaminių naudojimas ir netinkamas atliekų (tiek pavojingųjų, tiek nepavojingų) tvarkymas, taip pat cheminių agentų*17 bei medicininių atliekų*18 laikymas ir šalinimas.

b)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB*19nustatomos būtinos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nustatytą žalingą veiklos poveikį aplinkai, kartu siekiant pagrindinio skubiosios pagalbos paslaugos tikslo, įskaitant priemones, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nepanaudotų prekių atsargų naikinimą, ir gerąją pramonės praktiką dėl laikinosios infrastruktūros šalinimo, kaip nustatyta ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokole*20;

c)

paaiškinama, kokį pagerinimo lygį galima pasiekti įgyvendinant siūlomas priemones, ir pateikiamas tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

d)

stebimas ir dokumentuojamas nustatytų priemonių įgyvendinimas pagal tvarkaraštį ir pasiektą pagerinimo lygį.

2.

Klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planas:

a)

grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis, kurie skelbiami viešai;

b)

parengtas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas;

c)

atnaujinamas, jei veiklos charakteristikos ir vykdymas smarkiai pasikeičia ir dėl to pakinta poveikio klimatui ir aplinkai pobūdis arba mastas.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

1.

Šios veiklos vykdytojas parengė ir įgyvendino klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planą, kuriame:

a)

nustatomas su taršos prevencija ir kontrole susijusių jo turto ir veiksmų pagrindinis žalingas poveikis aplinkai, įskaitant teršalų išmetimo į orą, vandenį ar žemę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES*21 3 straipsnio 2 dalyje, poveikį, įskaitant neigiamą kenksmingųjų medžiagų, esančių gaisro gesinimo putose, gesinamuosiuose mišiniuose ir antipirenuose, poveikį aplinkos taršos lygiui ir neigiamą halonų naudojimo poveikį ozono sluoksniui;

b)

apibrėžiamos būtinos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nustatytą žalingą veiklos poveikį aplinkai, kartu siekiant pagrindinio skubiosios pagalbos paslaugos tikslo;

c)

paaiškinama, kokį pagerinimo lygį galima pasiekti įgyvendinant siūlomas priemones, ir pateikiamas tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

d)

stebimas ir dokumentuojamas nustatytų priemonių įgyvendinimas pagal tvarkaraštį ir pasiektą pagerinimo lygį.

2.

Klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planas:

a)

grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis, kurie skaidriai skelbiami;

b)

parengtas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas;

c)

atnaujinamas, jei veiklos charakteristikos ir vykdymas smarkiai pasikeičia ir dėl to gali pakisti poveikio klimatui ir aplinkai pobūdis arba mastas;

d)

kiek tai susiję su gaisrų gesinimo veiksmais, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1005/2009*22 13 straipsnį.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.

Šios veiklos vykdytojas parengė ir įgyvendino klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planą, kuriame:

a)

nurodomas su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu susijusių jo turto ir veiksmų pagrindinis žalingas poveikis aplinkai, įskaitant poveikį:

i)

pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijoms, tokioms kaip „Natura 2000“ teritorijos*23, nurodytoms Tarybos direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnyje, Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje arba kitose lygiavertėse nacionalinėse ar tarptautinėse klasifikacijose ar apibrėžtyse*24;

ii)

žemės užėmimui ir žemės užėmimo hierarchijos taikymui, kaip aprašyta 2030 m. ES dirvožemio strategijoje, be kita ko, dėl pagalbos nelaimės atveju stovyklų įsteigimo ir veikimo vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiais;

b)

apibrėžiamos būtinos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nustatytą žalingą veiklos poveikį aplinkai, kartu siekiant pagrindinio skubiosios pagalbos paslaugos tikslo, įskaitant planuojamus veiksmus, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti riziką pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijoms, pavyzdžiui, į reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planavimą integruojant erdvinę informaciją apie tokias vietoves ir rūpybos principus;

c)

paaiškinama, kokį pagerinimo lygį galima pasiekti įgyvendinant siūlomas priemones, ir pateikiamas tų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis;

d)

stebimas ir dokumentuojamas nustatytų priemonių įgyvendinimas pagal tvarkaraštį ir pasiektą pagerinimo lygį.

2.

Klimato kaitos švelninimo ir aplinkos apsaugos planas:

a)

grindžiamas geriausiais turimais mokslo duomenimis, kurie skelbiami viešai;

b)

parengtas konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas;

c)

atnaujinamas, jei veiklos charakteristikos ir vykdymas smarkiai pasikeičia ir dėl to gali pakisti poveikio klimatui ir aplinkai pobūdis arba mastas.

14.2.   Potvynių rizikos prevencija ir apsaugos nuo jų infrastruktūra

Veiklos aprašymas

Ši veikla susijusi su konstrukcinėmis*25 ir nekonstrukcinėmis*26 priemonėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią potvyniams ir apsaugoti nuo jų žmones, ekosistemas, kultūros paveldą ir infrastruktūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB*27.

1.

Konstrukcinės priemonės, kurių imamasi, apima:

a)

pylimus, upių krantines;

b)

apsauginius jūros pylimus, bangų užtvaras, dambas, bunas ir bangolaužius;

c)

integruotuosius ir autonominius buferinius baseinus, skirtus tvinimui sulaikyti ir kontroliuoti natūraliuose ir dirbtiniuose drenavimo tinkluose;

d)

tvinimo kontrolės didinant vandens sulaikymo baseinuose pajėgumus priemones, pavyzdžiui, paskirstytuosius buferinius baseinus arba perpildos nuleidimo konstrukcijas;

e)

hidraulines konstrukcijas vandens srautui reguliuoti, pvz., siurblines, šliuzus, vartus;

f)

nuosėdų kontrolės konstrukcijas.

2.

Nekonstrukcinės priemonės, kurių imamasi, apima:

a)

informuotumo apie potvynius didinimo kampanijas;

b)

potvynių modeliavimą ir prognozavimą, potvynių grėsmės ir rizikos kartografavimą;

c)

vietovių, kuriose yra didelė potvynių rizika, teritorinį planavimą, kuriuo siekiama sumažinti potvynių riziką, pavyzdžiui, taikant žemės naudojimo apribojimus ir užtikrinant apsaugos kriterijų laikymąsi taikant statybos kodeksus;

d)

išankstinio įspėjimo apie potvynius sistemas.

Ši veikla apima konstrukcinių ir nekonstrukcinių priemonių planavimą, realizavimą, plėtimą, atkūrimą, modernizavimą ir naudojimą.

Prie šios kategorijos ekonominės veiklos nepriskiriamas gamtos procesais pagrįstų potvynių ar sausrų valdymo ir šlapynių atkūrimo plačios apimties priemonių, priskiriamų veiklai „Gamtos procesais pagrįsti potvynių ir sausrų rizikos prevencijos ir apsaugos nuo jų sprendimai“ (žr. Deleguotojo reglamento XXXX/XXX I priedo 3.1 skirsnį). Prie šios veiklos taip pat nepriskiriama vandens transporto infrastruktūra, pvz., vandens keliai, uostai ir prieplaukos (žr. šio priedo 6.16 skirsnį), reagavimas į ekstremaliąsias situacijas potvynio atveju (žr. šio priedo 14.1 skirsnį), konsultavimas su klimatu susijusios fizinės rizikos valdymo ir prisitaikymo prie jos klausimais (žr. šio priedo 9.3 skirsnį) ir programinė įranga, padedanti valdyti su klimatu susijusią fizinę riziką ir prisitaikyti prie jos (žr. 8.4 skirsnį).

Prie šios kategorijos veiklos nepriskiriama integruotųjų vandens sulaikymo konstrukcijų statyba, modifikavimas ar šalinimas, dėl kurių užtvenkiamas vandens srautas, visų pirma hidroenergijos naudojimo ar drėkinimo tikslais.

Šios kategorijos ekonominės veiklos rūšys galėtų būti siejamos su NACE kodu F42.91 pagal Reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.

Jei šios kategorijos ekonominė veikla atitinka 5 punkte nustatytą svaraus prisidėjimo kriterijų, veikla yra Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudaranti veikla, jei ji atitinka šiame skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus.

Techninės analizės kriterijai

Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.

Vykdant šią ekonominę veiklą yra įdiegti fiziniai ir nefiziniai sprendimai (prisitaikymo sprendimai), kurie padeda smarkiai sumažinti svarbiausią tai veiklai reikšmingą su klimatu susijusią fizinę riziką.

2.

Atlikus patikimą su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą, nustatyta, kad veiklai reikšminga kai kurių šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika. Vertinimo etapai buvo šie:

a)

veikla įvertinta siekiant nustatyti, kurių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika gali daryti neigiamą poveikį ekonominės veiklos rezultatams tos veiklos numatytosios trukmės laikotarpiu;

b)

nustačius, kad veiklai kyla vienos ar kelių iš šio priedo A priedėlyje išvardytų rūšių su klimatu susijusi fizinė rizika, atliktas patikimas su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, siekiant nustatyti, kiek ta su klimatu susijusi rizika ekonominei veiklai yra reikšminga;

c)

įvertinti prisitaikymo sprendimai, galintys padėti sumažinti nustatytą su klimatu susijusią fizinę riziką.

Su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas yra proporcingas veiklos mastui

ir numatomai trukmei, t. y.:

a)

veiklos, kurios numatoma trukmė yra trumpesnė nei 10 metų, vertinimas atliekamas taikant bent mažiausio tinkamo mastelio klimato prognozes;

b)

visos kitos veiklos vertinimas atliekamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir pažangiausias klimato prognozes pagal įvairius būsimus scenarijus*28, atitinkančius numatomą veiklos trukmę, įskaitant bent 10–30 metų trukmės klimato prognozių scenarijus didelių investicijų atvejais.

3.

Klimato prognozės ir poveikio vertinimas grindžiami geriausia praktika ir turimomis gairėmis ir juose atsižvelgiama į šiuolaikinius pažeidžiamumo ir rizikos analizės mokslinius tyrimus ir susijusias metodikas, remiantis naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitomis*29, moksliniais recenzuotais leidiniais ir atvirųjų šaltinių*30 ar mokėjimo modeliais.

4.

Įgyvendinti prisitaikymo sprendimai:

a)

nedaro neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygiui;

b)

jais sudaromos geresnės sąlygos diegti gamtos procesais pagrįstus sprendimus*31 arba jų atveju yra kuo didesniu mastu naudojama mėlynoji arba žalioji infrastruktūra*32;

c)

dera su vietos, sektorių, regionų ar nacionaliniais prisitaikymo planais ir strategijomis;

d)

yra stebimi ir vertinami pagal iš anksto nustatytus rodiklius, o neatitikties tiems rodikliams atveju svarstoma galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

e)

jei įdiegtas sprendimas yra fizinis ir jį sudaro veikla, kuriai yra taikomi šiame priede nustatyti techninės analizės kriterijai, – atitinka tai veiklai taikomus reikšmingos žalos nedarymo techninės analizės kriterijus.

5.

Kad veikla būtų laikoma Reglamento (ES) 2020/852 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlygas sudarančia veikla, ekonominės veiklos vykdytojas esamos ir būsimos su klimatu susijusios rizikos vertinime, apimančiame netikrumą ir grindžiamame patikimais duomenimis, įrodo, kad vykdant veiklą sukuriama technologija, produktas, paslauga, informacija arba praktika arba yra skatinama juos naudoti, siekiant vieno iš toliau išvardytų pagrindinių tikslų:

a)

padidinti kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos atsparumo su klimatu susijusiai fizinei rizikai lygį;

b)

prisidėti prie kitų žmonių, gamtos, kultūros paveldo, turto ir kitos ekonominės veiklos prisitaikymo arba pritaikymo pastangų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

1)

Klimato kaitos švelninimas

Netaikoma

3)

Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina padėties jūrų vandenyse, kurių aplinkos būklė jau yra gera, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnio 21 punkte ir nurodyta Direktyvoje 2008/56/EB, kuria visų pirma reikalaujama imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią poveikiui, susijusiam su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais, arba jį sušvelninti, atsižvelgiant į Komisijos sprendime (ES) 2017/848 nustatytus tiems deskriptoriams taikomus atitinkamus kriterijus ir metodologinius standartus.

Veikla atitinka Direktyvos 2000/60/EB*33 nuostatas, visų pirma visus tos direktyvos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma jo 7 dalį, atliekamas projekto poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visą jo galimą poveikį tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklei ir galimą poveikį saugomoms buveinėms bei tiesiogiai nuo vandens priklausančioms rūšims, atsižvelgiant į konkrečius migracijos koridorius, laisvai tekančias upes ar ekosistemas arti netrikdomų gamtinių sąlygų.

Vertinimas grindžiamas naujausiais, išsamiais ir tiksliais duomenimis, įskaitant stebėsenos duomenis, susijusius su biologinės kokybės elementais, kurie yra ypač jautrūs hidromorfologiniams pokyčiams, ir numatoma vandens telkinio būkle dėl naujos veiklos, palyginti su dabartine.

Vertinime visų pirma nagrinėjamas projekto ir kitos upės baseino rajone esančios arba planuojamos infrastruktūros sudėtinis poveikis; Remiantis tuo poveikio vertinimu nustatyta, kad projektas parengtas taip, kad jo koncepcija, vietos parinkimu ir poveikio švelninimo priemonėmis užtikrinta jo atitiktis vienam iš šių reikalavimų:

a)

projektas nei pablogina su juo susijusio vandens telkinio geros būklės arba potencialo, nei trukdo pasiekti jo gerą būklę arba potencialą;

b)

jei kyla rizika, kad projektas gali pabloginti konkretaus su juo susijusio vandens telkinio gerą būklę arba potencialą arba sutrukdyti pasiekti jo gerą būklę arba potencialą, toks pablogėjimas nėra reikšmingas ir yra pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize, įrodančia abu iš toliau nurodytų dalykų:

i)

tai, kad yra svarbių viešojo intereso priežasčių arba tai, kad su klimato kaitos švelninimu arba prisitaikymu prie klimato kaitos susijusi nauda, kurią tikimasi gauti iš planuojamo laivybos infrastruktūros projekto, yra didesnė už žalą, kurią patirs aplinka ir visuomenė dėl prastėjančios vandens telkinio būklės;

ii)

tai, kad dėl techninių galimybių ar neproporcingų išlaidų svarbaus viešojo intereso arba naudos, kurią tikimasi gauti iš veiklos, negalima užtikrinti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų pasiekti geresnį aplinkosauginį rezultatą (pvz., gamtos procesais pagrįsti sprendimai, alternatyvi įgyvendinimo vieta, esamos infrastruktūros atkūrimas arba rekonstravimas ar upės nepertraukiamumo netrikdančių technologijų naudojimas).

siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu atžvilgiu svarbios poveikio švelninimo priemonės.

Atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, poveikio švelninimo priemonės apima:

a)

priemones, kuriomis užtikrinamos netrikdomam nepertraukiamumui kuo artimesnės sąlygos, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas išilginis ir skersinis nepertraukiamumas, mažiausias gamtosauginis debitas ir nuosėdų srautas;

b)

priemones, kuriomis siekiama apsaugoti arba pagerinti vandens gyvūnų rūšių morfologines sąlygas ir buveines;

c)

priemones, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą eutrofikacijos poveikį.

Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu.

Projektas nėra nuolatinė kliūtis pasiekti kurio nors tame pačiame upės baseino rajone esančio vandens telkinio gerą būklę ir (arba) potencialą.

Be pirmiau nurodytų poveikio švelninimo priemonių, kai tinkama, taip pat įgyvendinamos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėl projekto bendra tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklė nesuprastėtų. Tai pasiekiama atkuriant (išilginį arba skersinį) nepertraukiamumą tame pačiame upės baseino rajone taip, kad būtų kompensuotas tęstinumo sutrikimas, kurį gali sukelti planuojamas navigacijos infrastruktūros projektas. Kompensavimas pradedamas prieš įgyvendinant projektą.

4)

Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Veiklos vykdytojai riboja atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su statyba ir griovimu ir atsižvelgia į geriausius prieinamus gamybos būdus. Ne mažiau kaip 70 % (pagal svorį) statybvietėje susidariusių nepavojingų statybos ir griovimo atliekų (išskyrus Sprendimu 2000/532/EB nustatyto Europos atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas) paruošiama naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo operacijas, kai atliekos naudojamos kaip kitų medžiagų pakaitalas, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo*34. Veiklos vykdytojai griovimą vykdo selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti pakartotinį naudojimą ir aukštos kokybės perdirbimą.

5)

Taršos prevencija ir kontrolė

Įgyvendinamos atitinkamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti pavojingo paviršinių nuotekų nutekėjimo iš bendro nuotekų surinkimo sistemos ir jį sumažinti ir kurios gali apimti darnias miestų drenavimo sistemas, atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, sulaikymo rezervuarus ir pirmojo nuplaunamojo vandens valymą.

6)

Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Be to, turi būti užtikrinama:

a)

ES dėl „Natura 2000“ teritorijų – kad veikla neturėtų reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgiant į jų išsaugojimo tikslus, remiantis tinkamu vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalį;

b)

ES, bet kurioje teritorijoje – kad veikla nekenktų pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB saugomų rūšių populiacijų palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui. Veikla taip pat turi nekenkti į Direktyvą 92/43/EEB įtrauktų ir pagal ją saugomų buveinių palankios apsaugos būklės atkūrimui arba palaikymui;

c)

ES – kad būtų užkertamas kelias invazinių svetimų rūšių introdukcijai arba jų plitimas būtų valdomas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014;

d)

už ES ribų – kad veikla būtų vykdoma laikantis taikytinos teisės, susijusios su buveinių bei rūšių išsaugojimu ir invazinių svetimų rūšių valdymu.

*1

2020 m. Pasaulio sveikatos organizacijos parengtas klimato kaitos poveikiui atsparių ir aplinkos atžvilgiu tvarių sveikatos priežiūros įstaigų gaires (WHO guidance for climate resilient and environmentally sustainable health care facilities), skelbiamas adresu https://www.who.int/publications/i/item/9789240012226 (2020 m. Licencija CC BY-NC-SA 3.0 IGO); Pasaulio sveikatos organizacijos Pažangiųjų ligoninių priemonių rinkinį (Smart Hospitals Toolkit), 2017 m. parengtą Amerikos sveikatos organizacijos, skelbiamą adresu https://cdn.who.int/media/docs/default-source/climate-change/smart-hospital-toolkit-paho.pdf.

*2

Pavyzdžiui, 2020 m. Tarptautinės paieškos ir gelbėjimo patariamosios grupės (INSARAG) gairių II tomu „Pasirengimas ir reagavimas“ (Preparedness and response) ir III tomu „Veiksmų įvykio vietoje vadovas“ (Operational Field Guidance), parengtais Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ir skelbiamais adresu www.insarag.org.

*3

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

*4

Parengtis – išankstiniais veiksmais pasiektas žmogiškųjų ir materialinių išteklių, struktūrų, bendruomenių ir organizacijų pasirengimas ir gebėjimai, kuriais galima užtikrinti veiksmingą greitą reagavimą į nelaimę.

*5

Šiame priede modulis atitinka Sprendimo Nr. 1313/2013/ES, kuriuo nustatomas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, 4 straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžtį: „savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas […] darinys arba […] mobili operacijų komanda, kurią sudaro žmogiškieji ir materialiniai ištekliai ir kurią galima apibūdinti pagal jos gebėjimą teikti pagalbą arba atlikti užduotį (-is)“. Materialiniai ištekliai apima transporto priemones, kurių reikia, kad prireikus būtų galima vykdyti skubią intervenciją. Įvairių rūšių skubiosios pagalbos paslaugų moduliams reikalingų materialių išteklių pavyzdžiai pateikti įgyvendinimo sprendimuose 2014/762/ES ir (ES) 2019/570 (Sąjungos civilinės saugos mechanizmas), pavyzdžiui, materialiniai ištekliai, susiję su gaisrų gesinimu iš oro arba ant žemės, pvz., sraigtasparniai, orlaiviai ir transporto priemonės, gelbėjimo laivai ir medicininio evakavimo oru priemonės.

*6

Civilinės saugos pagalba – civilinės saugos grupės, ekspertai ar moduliai ir jų įranga, taip pat pagalbos siuntos ar reikmenys tiesioginėms nelaimės pasekmėms sušvelninti. 2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo taisyklės ir panaikinami Komisijos sprendimai 2004/277/EB, Euratomas ir 2007/606/EB, Euratomas (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 7489) (2014/762/ES), 2 straipsnio 2 dalis.

*7

Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

*8

Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

*9

Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

*10

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/environment/nature-based-solutions_en).

*11

Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final).

*12

1 lygio išmetamas ŠESD kiekis – iš veiklos vykdytojui nuosavybės teise priklausančių ar jo kontroliuojamų šaltinių tiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant sausumos, vandens ir oro skubiosios pagalbos transporto išmetamą ŠESD kiekį.

*13

2 lygio išmetamas ŠESD kiekis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, netiesiogiai išmetamas gaminant veiklos vykdytojo vartojamą elektros energiją.

*14

3 lygio išmetamas ŠESD kiekis – visas netiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nepriskiriamas 2 lygio išmetamam ŠESD kiekiui. Humanitarinių organizacijų anglies pėdsako apskaičiavimo gaires galima rasti Klimato chartijos svetainės skyriuje „Humanitarinės veiklos išmetamo anglies dioksido skaičiuoklė“ (Humanitarian Carbon Calculator) (2023 m.) adresu https://www.climate-charter.org/humanitarian-carbon-calculator/.

*15

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

*16

Kaip apibrėžta Komisijos sprendime 2000/532/EB dėl atliekų sąrašo.

*17

Tokių kaip esantys gaisro gesinimo putose, gesinamuosiuose mišiniuose, antipirenuose.

*18

Žr. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto dokumente „Medicininių atliekų tvarkymas“ (2011 m.) adresu https://www.icrc.org/en/doc/assets/files/publications/icrc-002-4032.pdf.

*19

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

*20

ES statybos ir griovimo atliekų protokolas ir gairės. Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ: https://single-market-economy.ec.europa.eu/content/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-0_en.

*21

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

*22

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).

*23

Įtrauktos į „Natura 2000“ žiūryklę, žr. Europos aplinkos agentūros „Natura 2000“ tinklo žiūryklę: https://natura2000.eea.europa.eu/.

*24

Įskaitant pagalbos nelaimės atveju stovyklų kūrimo ir veiklos poveikį, poveikį itin vertingos biologinės įvairovės teritorijoms dėl netyčinio pavojingųjų medžiagų paskleidimo ar išsiliejimo arba dėl to, kad likviduojant pavojingąsias medžiagas neužtikrinta apsauga.

*25

Įskaitant civilinės inžinerijos objektus.

*26

Neįskaitant civilinės inžinerijos objektų.

*27

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).

*28

Ateities scenarijai apima Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos tipinius koncentracijų scenarijus RCP2.6, RCP4.5, RCP6.0 ir RCP8.5.

*29

Klimato kaitos vertinimo ataskaitos: Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), kuri yra Jungtinių Tautų įstaiga, atsakinga už su klimato kaita susijusio mokslo vertinimą, periodiškai skelbiama informacija apie poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, https://www.ipcc.ch/reports/.

*30

Pvz., Europos Komisijos valdomos „Copernicus“ paslaugos.

*31

Gamtos procesais pagrįsti sprendimai apibrėžiami kaip gamtos įkvėpti ir remiami sprendimai, kurie yra ekonomiškai efektyvūs, tuo pat metu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda stiprinti atsparumą. Tokie sprendimai lemia, kad miestuose, kraštovaizdžiuose ir jūrų peizažuose atsiranda daugiau ir įvairesnių gamtinių ir natūralių elementų ir procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, išteklius tausiai naudojančias ir sistemines intervencijos priemones. Todėl gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra naudingi biologinei įvairovei ir jais remiamas įvairių ekosisteminių paslaugų teikimas (2023 m. birželio 27 d. redakcija: https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/environment/nature-based-solutions_en).

*32

Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 249 final).

*33

Trečiosiose šalyse vykdomos veiklos atveju – pagal taikytiną nacionalinę teisę arba tarptautinius standartus, kuriais siekiama lygiaverčių tikslų užtikrinti gerą vandens išteklių būklę ir gerą ekologinį potencialą, taikant lygiavertes procedūrines ir esmines taisykles, t. y. pagal vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriuo užtikrinama, kad 1) būtų įvertintas veiklos poveikis nustatytai galimai paveikto vandens telkinio ar telkinių būklei arba ekolloginiam potencialui ir 2) būtų išvengta geros būklės ir (arba) ekologinio potencialo prastėjimo arba jam būtų užkirstas kelias, o kai tai neįmanoma, 3) jis būtų pagrįstas tuo, kad nėra geresnių aplinkosauginių alternatyvų, kurios nebūtų neproporcingai brangios arba techniškai neįgyvendinamos, ir kad yra imtasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti neigiamą poveikį vandens telkinio būklei.

*34

ES statybos ir griovimo atliekų protokolas ir gairės. Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ (europa.eu): https://single-market-economy.ec.europa.eu/content/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-0_en.“;

24)

B priedėlis papildomas šia pastraipa

„Veikla netrukdo pasiekti geros jūrų vandenų aplinkos būklės arba nepablogina padėties jūrų vandenyse, kurių aplinkos būklė jau yra gera, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB*1 3 straipsnio 5 punkte, atsižvelgiant į Komisijos sprendime (ES) 2017/848 nustatytus tiems deskriptoriams taikomus atitinkamus kriterijus ir metodologinius standartus.

*1

Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte pateiktoje apibrėžtyje visų pirma nustatyta, kad gera aplinkos būklė turi būti nustatoma remiantis tos direktyvos I priede nustatytais kokybiniais deskriptoriais.“;

25)

C priedėlio f punktas pakeičiamas taip:

„f)

medžiagos, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 %, kurios atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus ir kurios buvo nustatytos pagal to reglamento 59 straipsnio 1 dalį, bent aštuoniolikos mėnesių laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad tos medžiagos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1;

*1

Komisija peržiūrės f punkte nurodytų cheminių medžiagų gamybos, tiekimo rinkai arba naudojimo draudimo išimtis, kai paskelbs cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms horizontaliuosius principus.“;

26)

C priedėlio g punktas išbraukiamas;

27)

C priedėlyje po punkto f pridedama ši pastraipa:

„Be to, dėl šios veiklos vykdymo nepradedama gaminti kitų medžiagų, nesvarbu, ar tai būtų atskiros medžiagos, ar mišinių arba gaminių sudėtyje esančios medžiagos, kurių koncentracija, išreikšta masės dalimi, viršija 0,1 % ir kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nustatytus priskyrimo vienai iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, tokių medžiagų neatsiranda galutiniame produkte arba rezultate ir jų nepateikiama rinkai, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad tos medžiagos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis*1.

*1

Komisija peržiūrės šioje pastraipoje nurodytų medžiagų gamybos, jų buvimo galutiniame produkte arba rezultate ir jų pateikimo rinkai draudimo išimtis, kai paskelbs cheminių medžiagų naudojimo būtinosioms reikmėms horizontaliuosius principus.“

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/2485/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)


Top