7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/3

2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Schleswig-Holsteinisches Oberverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein/Dr. med. vet. Uta Wree

(Byla C-422/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Žemės ūkis - Bendra žemės ūkio politika - Bendrosios išmokos schema - Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 - 34 straipsnio 2 dalies a punktas - „Paramos reikalavimus atitinkančio ploto“ sąvoka - „Žemės ūkio paskirties žemės“ sąvoka - Plotas, kurį sudaro apželdintas uždaryto sąvartyno dengiamasis sluoksnis - Naudojimas žemės ūkio veiklai - Atitiktis reikalavimams))

(2015/C 294/03)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Schleswig-Holsteinisches Oberverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Landesamt für Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume des Landes Schleswig-Holstein

Atsakovė: Dr. med. vet. Uta Wree

Rezoliucinė dalis

2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio [r]eglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintinas taip, kad plotas, sudarantis sąvartyno, kuriam po uždarymo taikoma priežiūra, dengiamąjį sluoksnį, yra „žemės ūkio paskirties žemė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu jis faktiškai naudojamas kaip daugiametė ganykla.

(1) OL C 304, 2013 10 19.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/3

2015 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland e.V./Bundesrepublik Deutschland

(Byla C-461/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Europos Sąjungos politika vandens politikos srityje - Direktyva 2000/60/EB - 4 straipsnio 1 dalis - Su paviršiniais vandenimis susiję aplinkos tikslai - Paviršinio vandens telkinio būklės prastėjimas - Vandens kelio plėtros projektas - Valstybių narių pareiga neišduoti projekto, dėl kurio gali suprastėti paviršinio vandens telkinio būklė, leidimo - Reikšmingi kriterijai vertinant, ar suprastėjo vandens telkinio būklė))

(2015/C 294/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland e.V.

Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

Dalyvaujant: Freie Hansestadt Bremen

Rezoliucinė dalis

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčiai aiškintini taip, kad valstybės narės – su sąlyga, kad nesuteikta išimtis, – privalo neišduoti konkretaus projekto leidimo, kai dėl to projekto gali suprastėti paviršinio vandens telkinio būklė arba jeigu kyla grėsmė, kad dėl jo šioje direktyvoje nustatytu laiko momentu nebus pasiekta gera paviršinio vandens būklė arba geras tokio vandens ekologinis potencialas ir gera cheminė būklė.

Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje vartojama paviršinio vandens telkinio „būklės prastėjimo“ sąvoka aiškintina taip, kad prastėjimas yra tuomet, kai bent vieno iš kokybės elementų būklė, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos V priedą, suprastėja viena klase, net jei šis suprastėjimas bendrai nepasireiškia tuo, kad paviršinio vandens telkinys priskiriamas prie žemesnės klasės. Tačiau jeigu atitinkamas kokybės elementas, kaip jis suprantamas pagal šį priedą, jau priskirtas prie žemiausios klasės, bet koks šio elemento suprastėjimas yra paviršinio vandens telkinio „būklės prastėjimas“, kaip tai suprantama pagal šio 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(1) OL C 352, 2013 11 30.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/4

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ministero dell'Economia e delle Finanze ir kt./Francesco Cimmino ir kt.

(Byla C-607/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Žemės ūkis - Bendras rinkų organizavimas - Bananai - Reglamentas (EB) Nr. 2362/98 - 7, 11 ir 21 straipsniai - Tarifinės kvotos - Bananai iš AKR valstybių - Naujas veiklos vykdytojas - Importo licencijos - Negalėjimas perduoti tam tikrų importo licencijų suteikiamų teisių - Piktnaudžiavimas - Reglamentas (EB) Nr. 2988/95 - 4 straipsnio 3 dalis))

(2015/C 294/05)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Ministero dell’Economia e delle Finanze, Agenzia delle Dogane, Europos Komisija

Atsakovai: Francesco Cimmino, Costantino Elmi, Diletto Nicchi, Vincenzo Nicchi, Ivo Lazzeri, Euclide Lorenzon, Patrizia Mansutti, Maurizio Misturelli, Maurizio Momesso, Mirjam Princic, Marco Raffaelli, Gianni Vecchi, Marco Malavasi, Massimo Malavasi, Umberto Malavasi, Patrizia Mansutti, Carlo Mosca, Luca Nicoli, Raffaella Orsero, Raffaello Orsero, Erminia Palombini, Matteo Surian

Rezoliucinė dalis

1998 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2362/98, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl bananų importo į Bendriją įgyvendinimo taisykles, su pakeitimais, padarytais 2000 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1632/2000, 7 straipsnio a punktas, siejamas su šio reglamento 11 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, jog reikalavimas, kad ekonominės veiklos vykdytojas turi vykdyti prekybinę veiklą kaip importuotojas „savo sąskaita ir nepriklausomai“, siejamas ne tik su šio ekonominės veiklos vykdytojo kaip „naujo“ veiklos vykdytojo pagal šią nuostatą registravimu, bet keliamas ir tam, kad šis galėtų išsaugoti šį statutą siekdamas importuoti bananus pagal 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo, iš dalies pakeistame 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiu bei panaikinančiu tam tikrus reglamentus, numatytas tarifines kvotas.

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2362 21 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti tokius sandorius, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriais naujas veiklos vykdytojas, tarpininkaujant kitam kaip naujas veiklos vykdytojas registruotam ūkio subjektui, perka prekę iš tradicinio veiklos vykdytojo iki jos importavimo į Sąjungą, paskui, prekę jau importavus į Sąjungą ir tarpininkaujant tam pačiam tarpininkui, ją perparduota šiam tradiciniam veiklos vykdytojui, jeigu šie sandoriai laikytini piktnaudžiavimu, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad, konstatavus piktnaudžiavimą tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, veiklos vykdytojas, kuris dirbtinai atsiduria situacijoje, kai gali nepagrįstai pasinaudoti bananų importui taikomu lengvatiniu tarifu, turi sumokėti su atitinkamomis prekėmis susijusius mokesčius, o tam tikrais atvejais jam taikomos ir nacionalinėje teisėje nustatytos administracinio, civilinio ar baudžiamojo pobūdžio sankcijos.

(1) OL C 61, 2014 3 1.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/5

2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Vestre Landsret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Johannes Demmer/Fødevareministeriets Klagecenter

(Byla C-684/13) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Žemės ūkis - Bendra žemės ūkio politika - Bendrosios išmokos schema - Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 - 44 straipsnio 2 dalis - Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 - 34 straipsnio 2 dalies a punktas - „Reikalavimus atitinkančio hektaro“ sąvoka - Su kilimo ir tūpimo, riedėjimo ir stabdymo takais besiribojančios saugos juostos - Naudojimas žemės ūkio veiklai - Atitiktis reikalavimams - Nepagrįstai suteiktos žemės ūkio pagalbos susigrąžinimas))

(2015/C 294/06)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vestre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Johannes Demmer

Atsakovas: Fødevareministeriets Klagecenter

Rezoliucinė dalis

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 44 straipsnio 2 dalis ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą Nr. 1782/2003, 34 straipsnio 2 dalies a punktas aiškintini taip, kad žemės ūkio paskirties žemė, kurią sudaro aerodromo saugos juostos aplink kilimo ir tūpimo, riedėjimo ir stabdymo takus, kurioms taikomos specialios taisyklės ir apribojimai, yra atitinkamos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti žemė, jeigu, pirma, tuos žemės plotus eksploatuojantis ūkininkas gali pakankamai savarankiškai juos naudoti žemės ūkio veiklai ir, antra, tą veiklą tuose žemės plotuose jis gali vykdyti nepaisydamas apribojimų, kylančių dėl tuose pačiuose žemės plotuose vykdomos ne žemės ūkio veiklos.

Reglamento Nr. 73/2009 137 straipsnis aiškintinas taip, kad ūkininkas kuriam iki 2010 m. sausio 1 d. buvo pranešta apie nepagrįstai skirtas teises į išmokas, negali remtis šiuo straipsniu siekdamas, kad šios teisės būtų įteisintos.

2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Reglamente Nr. 1782/2003, iš dalies pakeistame 2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2184/2005, įgyvendinimo taisykles, 73 straipsnio 4 dalis aiškintina taip, kad ūkininkas turi būti laikomas galėjusiu pagrįstai suvokti, kad žemės plotai, kuriuos naudoti žemės ūkio veiklai ūkininkas neturi jokios veiksmų laisvės ir (arba) kuriuose negali vykdyti žemės ūkio veiklos dėl apribojimų, kurie kyla dėl tuose pačiuose žemės plotuose vykdomos ne žemės ūkio veiklos, neatitinka konkrečios pagalbos skyrimo reikalavimų. Siekiant įvertinti, ar toks ūkininkas galėjo pagrįstai aptikti padarytą klaidą, reikia atsižvelgti į pagalbos išmokėjimo momentą. Vertinimas pagal minėto reglamento 73 straipsnio 4 dalį turi būti atskirai atliekamas dėl kiekvienų konkrečių metų.

Reglamento Nr. 796/2004, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2184/2005, 73 straipsnio 5 dalis aiškintina taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, sąžiningu laikytinas ūkininkas, kuris buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad žemės plotai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus. Taikant minėto Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 5 dalį tokio ūkininko sąžiningo elgesio vertinimas turi būti atliekamas atskirai dėl kiekvienų konkrečių metų, o sąžiningas elgesys turi trukti iki baigsis ketveri metai nuo pagalbos išmokėjimo dienos.

(1) OL C 85, 2014 3 22.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/6

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Prancūzijos Respublika

(Byla C-63/14) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Valstybės pagalba - Neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka pagalba - Pareiga susigrąžinti - Absoliutus negalėjimas - Kompensacijos už pagrindinių paslaugų atžvilgiu papildomas paslaugas))

(2015/C 294/07)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama B. Stromsky

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues, D. Colas, N. Rouam ir J. Bousin

Rezoliucinė dalis

Prancūzijos Respublika, per nustatytus terminus nesiėmusi visų būtinų priemonių, kad iš Société nationale maritime Corse-Méditerranée (SNCM) SA susigrąžintų valstybės pagalbą, 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimo 2013/435/ES dėl valstybės pagalbos SA.22843 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Prancūzija suteikė Société Nationale Maritime Corse Méditerranée ir Compagnie Méridionale de Navigation, 2 straipsnio 1 dalyje pripažintą neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, per nustatytus terminus nepanaikinusi visų minėtoje 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagalbos mokėjimų ir per nustatytą terminą nepranešusi Europos Komisijai apie priemones, kurių imtasi siekiant įvykdyti šį sprendimą, neįvykdė įsipareigojimų, tenkančių jai pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą ir minėto sprendimo 3–5 straipsnius.

2.	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 135, 2014 5 5.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/7

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Maramureș (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Cabinet Medical Veterinar Dr. Tomoiagă Andrei/Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Cluj Napoca prin Administrația Județeană a Finanțelor Publice Maramureș

(Byla C-144/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - 273 ir 287 straipsniai - Pareiga savo iniciatyva įregistruoti asmenį kaip PVM mokėtoją - Veterinarijos paslaugų mokestinis pobūdis - Teisinio saugumo principas - Teisėtų lūkesčių apsaugos principas))

(2015/C 294/09)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Maramureș

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Cabinet Medical Veterinar Dr. Tomoiagă Andrei

Atsakovė: Direcția Generală Regională a Finanțelor Publice Cluj Napoca prin Administrația Județeană a Finanțelor Publice Maramureș

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2009/162/ES, 273 straipsnio pirma pastraipa valstybėms narėms nenustatoma pareiga registruoti savo iniciatyva apmokestinamuosius asmenis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo tikslais remiantis vien mokesčių deklaracijomis, nesusijusiomis su šiuo mokesčiu, net jei iš šių deklaracijų galima nustatyti, kad apmokestinamasis asmuo viršijo šiuo mokesčiu neapmokestinamą ribą.

Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai nedraudžia nacionaliniam mokesčių administratoriui nuspręsti, kad veterinarijos paslaugos apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu tokiomis kaip šios pagrindinės bylos aplinkybėmis, kai šis sprendimas pagrįstas aiškiomis taisyklėmis, o administracinė praktika negali užtikrinti, kad įprastai atsargus ir informuotas ūkio subjektas pagrįstai galėtų tikėtis, kad šis mokestis nebus taikomas tokioms paslaugoms, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 212, 2014 7 7.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/8

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Minister van Buitenlandse Zaken/K, A

(Byla C-153/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2003/86/EB - 7 straipsnio 2 dalis - Šeimos susijungimas - Integracijos priemonės - Nacionalinės teisės norma, pagal kurią atitinkamoje valstybėje narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos nariams nustatoma pareiga išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą, kad galėtų atvykti į šios valstybės narės teritoriją - Tokio egzamino išlaidos - Atitiktis))

(2015/C 294/10)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Minister van Buitenlandse Zaken

Kitos apeliacinio proceso šalys: K, A

Rezoliucinė dalis

2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, prieš išduodamos trečiųjų šalių piliečiams leidimus atvykti į savo teritoriją ir gyventi joje šeimos susijungimo tikslu, gali reikalauti, jog šie piliečiai išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėse bylose, kuris apima pagrindinių kalbos žinių ir pagrindinių žinių apie atitinkamos valstybės narės visuomenę įvertinimą ir už kurį reikia sumokėti įvairius mokesčius, jeigu dėl tokios pareigos taikymo sąlygų pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą netampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas. Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėse bylose, dėl šių sąlygų tiek, kiek jos neleidžia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, objektyviai kliudančias suinteresuotiesiems asmenims išlaikyti šį egzaminą, ir tiek, kiek jose nustatoma pernelyg didelė su tokiu egzaminu susijusių mokesčių suma, pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą tampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas.

(1) OL C 194, 2014 6 24.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/9

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) María José Regojo Dans/Consejo de Estado

(Byla C-177/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 1999/70/EB - Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis - 3 ir 4 punktai - Nediskriminavimo principas - Pasitikėjimo („eventual“) valstybės tarnautojai - Atsisakymas skirti trimečio tarnybos stažo priedą - Objektyvios priežastys))

(2015/C 294/11)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: María José Regojo Dans

Atsakovė: Consejo de Estado

Rezoliucinė dalis

Sąvoką „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“, kaip ji suprantama pagal 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo, pridėto prie 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP dėl bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, 3 punkto 1 dalį, reikia aiškinti taip, kad ji taikoma tokiai darbuotojai, kokia yra pareiškėja pagrindinėje byloje.

Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos, nesant jokių objektyvių priežasčių, pasitikėjimo valstybės tarnautojams nesuteikiama teisė gauti trimečio tarnybos stažo priedą, kuris, be kita ko, skiriamas karjeros valstybės tarnautojams, jeigu šios dvi tarnautojų kategorijos yra panašioje situacijoje, kiek tai susiję su teise į šį priedą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 253, 2014 8 4.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/10

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Curtea de Apel Cluj (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Radu Florin Salomie, Nicolae Vasile Oltean/Direcția Generală a Finanțelor Publice Cluj

(Byla C-183/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - 167, 168, 179 ir 213 straipsniai - Mokesčių administratoriaus atliktas sandorio perkvalifikavimas į PVM apmokestinamąją ekonominę veiklą - Teisinio saugumo principas - Teisėtų lūkesčių apsaugos principas - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos naudojimasis teise į atskaitą priklauso nuo atitinkamo ūkio subjekto įsiregistravimo kaip PVM mokėtojo ir šio mokesčio deklaracijos pateikimo))

(2015/C 294/12)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Curtea de Apel Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Radu Florin Salomie, Nicolae Vasile Oltean

Atsakovė: Direcția Generală a Finanțelor Publice Cluj

Rezoliucinė dalis

Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis nedraudžia nacionaliniam mokesčių administratoriui atlikus mokesčių patikrinimą nuspręsti, kad sandoriai turėjo būti apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, ir nurodyti sumokėti palūkanas, su sąlyga, kad šis sprendimas pagrįstas aiškiomis ir tiksliomis taisyklėmis, o dėl šio administratoriaus praktikos įprastai atsargus ir nuovokus ūkio subjektas negalėjo pagrįstai būti tikras, kad šis mokestis nebus taikomas tokiems sandoriams; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tokiu atveju taikomos palūkanos turi atitikti proporcingumo principą.

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis draudžia nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos teisė į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio, mokėtino ar sumokėto už prekių ar paslaugų įsigijimą vykdant apmokestinamuosius sandorius, atskaitą nesuteikiama apmokestinamajam asmeniui, kuris, priešingai, turi sumokėti gautą mokestį, tik dėl to, kad jis neįsiregistravo kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, kai vykdė šiuos sandorius, iki tol, kol jis tinkamai neįsiregistruoja kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas ir nepateikia mokesčio deklaracijos, kurią turėjo pateikti.

(1) OL C 253, 2014 8 4.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/10

2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) NLB Leasing d.o.o./Slovėnijos Respublika

(Byla C-209/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - PVM - Direktyva 2006/112/EB - Prekių tiekimas arba paslaugų teikimas - Finansinės nuomos sutartis - Nekilnojamojo turto, kuris buvo finansinės nuomos sutarties dalykas, grąžinimas finansinės nuomos davėjui - „Anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo“ sąvoka - Finansinės nuomos davėjo teisė sumažinti apmokestinamąją vertę - Dvigubas apmokestinimas - Atskiri teikimai - Mokesčių neutralumo principas))

(2015/C 294/13)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: NLB Leasing d.o.o.

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnis ir 24 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo turto finansinės nuomos sutartyje numatyta, kad nuosavybė perduodama finansinės nuomos gavėjui pasibaigus sutarties terminui arba kad finansinės nuomos gavėjas naudojasi pagrindinėmis šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis, visų pirma, kad jam perduodama didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su šio nekilnojamojo turto teisine nuosavybe, ir kad diskontuota įmokų suma yra praktiškai identiška šio turto pardavimo vertei, tokios sutarties pagrindu sudarytas sandoris turi būti laikomas ilgalaikio turto įsigijimu.

Direktyvos 2006/112 90 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja neleidžiama apmokestinamajam asmeniui sumažinti savo apmokestinamąją vertę, kai jis gavo visus mokėjimus kaip atlygį už savo paslaugos teikimą arba kai, be sutarties nutraukimo arba panaikinimo, kita sutarties šalis nebeturi mokėti sutartos kainos apmokestinamajam asmeniui.

Mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, jog jis nedraudžia to, kad, pirma, nekilnojamojo turto finansinės nuomos teikimas ir, antra, šio nekilnojamojo turto perdavimas (finansinės nuomos sutarties) trečiajai šaliai būtų atskirtai apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu, jei šie sandoriai negali būti laikomi vienu tiekimu arba teikimu, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 202, 2014 6 30.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/11

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Arbeitsgericht Verden (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ender Balkaya/Kiesel Abbruch- und Recycling Technik GmbH

(Byla C-229/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 98/59/EB - 1 straipsnio 1 dalies a punktas - Kolektyviniai atleidimai iš darbo - „Darbuotojo“ sąvoka - Kapitalo bendrovės vadovybės narys - Asmuo, dirbantis pagal profesinio mokymosi ir profesinės reintegracijos priemonę ir vietoj atlyginimo iš darbdavio gaunantis valstybės mokymosi paramą))

(2015/C 294/14)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeitsgericht Verden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ender Balkaya

Atsakovė: Kiesel Abbruch- und Recycling Technik GmbH

Rezoliucinė dalis

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo, 1 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad jam prieštarauja nacionalinių įstatymų normos arba praktika, pagal kurias, apskaičiuojant darbuotojų skaičių, kaip tai numatyta šioje normoje, neatsižvelgiama į kapitalo bendrovės vadovybės narį, kaip antai aptariamą pagrindinėje byloje, kuris veiklą vykdo vadovaujamas ar kontroliuojamas kito šios bendrovės organo, gauna atlyginimą už šią veiklą ir pats neturi minėtos bendrovės dalių.

Direktyvos 98/59 1 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad toks asmuo, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, kuris, negaudamas atlyginimo iš darbdavio, tačiau finansiškai remiamas ir pripažintas už užimtumo skatinimą atsakingų viešųjų įstaigų, įmonėje per praktiką atlieka praktinį darbą, siekdamas įgyti žinių ar jas pagilinti arba užbaigti profesinį mokymąsi, turi būti laikomas turinčiu darbuotojo statusą, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/13

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Vrhovno sodišče (Slovėnija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Petar Kezić s.p. Trgovina Prizma/Republika Slovenija

(Byla C-331/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Šeštoji direktyva 77/388/EEB - 2 straipsnio 1 punktas ir 4 straipsnio 1 dalis - Apmokestinimas - Nekilnojamojo turto sandoriai - Žemės sklypų, priskirtų fizinio asmens, individualios įmonės savininko, asmeniniam turtui, pardavimas - Apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks))

(2015/C 294/17)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Petar Kezić s.p. Trgovina Prizma

Atsakovė: Republika Slovenija

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 2 straipsnio 1 punktą ir 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje – kai apmokestinamasis asmuo įsigyja žemės sklypų, šių sklypų viena dalis priskiriama asmeniniam turtui, o kita – versle naudojamam turtui, visuose šiuose sklypuose jis, kaip apmokestinamasis asmuo, pastato komercinį centrą, vėliau tą centrą parduoda kartu su žemės sklypais, kuriuose jis buvo pastatytas, – žemės sklypų, kurie buvo priskirti šio apmokestinamojo asmens asmeniniam turtui, pardavimas turi būti apmokestintas PVM, jei minėtas apmokestinamasis asmuo, sudarydamas šį sandorį, veikė kaip toks.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/14

2015 m. liepos 2 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Mons (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) État belge/Nathalie De Fruytier

(Byla C-334/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Šeštoji PVM direktyva - Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos atleidimas nuo mokesčio - 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktai - Ligoninių ir sveikatos priežiūros veikla - Glaudžiai susijusi veikla - Organų ir mėginių transportavimo veikla, atliekama medicininio tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais - Savarankiškai vykdoma veikla - Ligoninės ir gydymo ir diagnozavimo centrai - Panašaus pobūdžio įstaigos))

(2015/C 294/18)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Mons

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: État belge

Atsakovė: Nathalie De Fruytier

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad jie netaikomi organų ir mėginių transportavimo medicininio tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais, atlikto savarankišką veiklą vykdančio trečiojo asmens, kurio paslaugų įsigijimo išlaidos klinikoms ir laboratorijoms kompensuojamos pagal socialinės apsaugos sistemą, veiklai. Konkrečiai kalbant, tokia veikla negali būti atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio kaip paslauga, glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, kaip antai numatytomis to paties 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte, nes šis savarankišką veiklą vykdantis trečiasis asmuo negali būti laikomas „viešosios teisės subjektu“ ir jis neatitinka „ligoninių“, „gydymo centrų“ arba „diagnozavimo centrų“ arba „panašaus pobūdžio deramai pripažintos įstaigos“, kuri veikia tokiomis pat socialinėmis sąlygomis, kokios taikomos viešosios teisės subjektams, požymių.

(1) OL C 303, 2014 9 8.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/15

2015 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Judecătoria Câmpulung (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maria Bucura/SC Bancpost SA

(Byla C-348/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 87/102/EEB - 1 straipsnio 2 dalies a punktas - Vartojimo kreditas - „Vartotojo“ sąvoka - Direktyva 93/13/EEB - 2 straipsnio b punktas, 3 – 5 straipsniai ir 6 straipsnio 1 dalis - Nesąžiningos sąlygos - Nacionalinio teismo nagrinėjimas savo iniciatyva - „Aiškiai ir suprantamai suformuluotos“ sąlygos - Informacija, kurią turi suteikti kreditorius))

(2015/C 294/19)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Judecătoria Câmpulung

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Maria Bucura

Atsakovė: SC Bancpost SA

dalyvaujant: Vasile Ciobanu

Rezoliucinė dalis

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo, iš dalies pakeistos 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/7/EB, 1 straipsnio 2 dalies a punktas ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 2 straipsnio b punktas turi būti aiškinami taip, kad „vartotojo“ sąvoka pagal šias nuostatas apima fizinį asmenį, kuris yra bendraskolis pagal sutartį, sudarytą su tiekėju arba pardavėju, jei jis veikia siekdamas su jo komercine ar profesine veikla nesusijusio tikslo.

2.	Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nagrinėti, ar sutarties tarp vartotojo ir tiekėjo ar pardavėjo sąlygos yra sąžiningos, jei šiam teismui prieinamos šiam tikslui būtinos faktinės ir teisinės aplinkybės.

Direktyvos 93/13 3–5 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad vertindamas vartojimo kredito sutarties sąlygų sąžiningumą pagal 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis buvo sudaryta ši sutartis. Šiuo atžvilgiu jis turi patikrinti, ar nagrinėjamoje byloje vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti visų pirma visą jo paskolos kainą. Atliekant šį vertinimą lemiamos reikšmės turi, pirma, tai, ar sąlygos suformuluotos aiškiai ir suprantamai, kad leistų vidutiniam vartotojui, t. y. pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui įvertinti šią kainą, ir antra, aplinkybė, susijusi su informacijos, kuri atsižvelgiant į šioje sutartyje nurodytų prekių ir paslaugų pobūdį laikoma esmine, o būtent informacijos, nurodytos iš dalies pakeistos Direktyvos 87/102 4 straipsnyje, nenurodymu kredito sutartyje.

(1) OL C 361, 2014 10 13.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/16

2015 m. birželio 30 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) nutartis byloje Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE/Europos Komisija

(Byla C-575/14 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Arbitražinė išlyga - Sutartis dėl Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos projektui vykdant „eContent“ programą - Europos Komisijos atliktas sutarties nutraukimas - Nepervestų sumų sumokėjimas ir ieškovės tariamai patirtos žalos atlyginimas - Bylos medžiagos iškraipymas - Apeliacinis skundas, kuris iš dalies yra akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas - Prašymas pakeisti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų - Akivaizdus nepriimtinumas))

(2015/C 294/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama dikigoroi M. Sfyri ir I. Ampazis.

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama L. Cappelletti ir S. Delaude

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 65, 2015 2 23.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/17

2015 m. gegužės 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje combit Software GmbH/Commit Business Solutions Ltd

(Byla C-223/15)

(2015/C 294/22)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: combit Software GmbH

Atsakovė: Commit Business Solutions Ltd

Prejudiciniai klausimai (1)

Kokių pasekmių vertinant galimybę supainioti žodinį Bendrijos prekių ženklą turi tai, kad vienų valstybių narių vidutinio vartotojo požiūriu fonetinį Bendrijos prekių ženklo panašumą su jį tariamai pažeidžiančiu žymeniu reikšmės skirtumas neutralizuoja, tačiau kitų valstybių narių vidutinio vartotojo požiūriu jo neneutralizuoja:

a)	ar vertinant galimybę supainioti svarbus yra vienos ar kitos vartotojų dalies požiūris, ar vis dėlto reikia atsižvelgti į fiktyvaus visų valstybių narių vidutinio vartotojo požiūrį?

b)	kai galimybė supainioti egzistuoja tik dalyje Europos Sąjungos, ar Bendrijos prekių ženklo pažeidimas turi būti laikomas padarytu ar nepadarytu visoje jos teritorijoje, ar vis dėlto situaciją kiekvienoje valstybėje narėje reikia vertinti atskirai?

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija), OL L 78, p. 1.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/18

2015 m. gegužės 21 d.Sąd Najwyższy (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej, Petrotel sp. z o.o. w Płocku/Polkomtel sp. z o.o.

(Byla C-231/15)

(2015/C 294/24)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Najwyższy

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: Prezes Urzędu Komunikacji Elektronicznej, Petrotel sp. z o.o. w Płocku

Kita kasacinio proceso šalis: Polkomtel sp. z o.o.

Prejudicinis klausimas

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (1) 4 straipsnio 1 dalies pirmąjį ir trečiąjį sakinį reikia aiškinti taip, kad jeigu tinklą suteikianti įmonė apskundžia nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimą, kuriuo yra nustatomi mokesčiai už skambučių užbaigimą šios įmonės tinkle (toliau – MTR sprendimas), o vėliau ši įmonė apskundžia dar vieną nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimą, kuriuo MTR sprendimo adresato ir kitos įmonės sutartis pakeičiama taip, kad tos kitos įmonės taikomi mokesčiai už skambučių užbaigimą MTR sprendimo adresato tinkle atitiktų MTR sprendime nustatytus mokesčius (įgyvendinimo sprendimas), nacionalinis teismas, nustatęs, kad MTR sprendimas panaikintas, negali panaikinti įgyvendinimo sprendimo, atsižvelgdamas į Direktyvos 2002/21 4 straipsnio 1 dalies ketvirtojo sakinio turinį ir į įmonės, kuriai įgyvendinimo sprendimas naudingas, interesus, kylančius iš teisėtų lūkesčių arba teisinio saugumo principų, o gal Direktyvos 2002/21 4 straipsnio 1 dalies pirmąjį ir trečiąjį sakinį, siejant juos su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas gali panaikinti nacionalinės reguliavimo institucijos įgyvendinimo sprendimą ir taip panaikinti jame numatytus įpareigojimus už laikotarpį iki savo sprendimo, jeigu pripažintų, kad tai yra būtina siekiant veiksmingai apsaugoti įmonės, apskundusios nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimą, kuriuo įgyvendinami vėliau panaikintame MTR sprendime numatyti įpareigojimai, teises?

(1) OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/19

2015 m. gegužės 28 d.Naazneen Investments Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-250/13 Naazneen Investments Ltd/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

(Byla C-252/15 P)

(2015/C 294/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Naazneen Investments Ltd, atstovaujama advokatų P. Goldenbaum ir I. Rohr

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Energy Brands, Inc.

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2015 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą T-250/13,

—	panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R-1101/2011-2, o nepatenkinus šio reikalavimo, jei reikia, grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	priteisti iš VRDT jos pačios bylinėjimosi išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas, kurias apeliantė patyrė Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir Apeliacinėje taryboje, ir

—	jei Energy Brands, Inc. įstotų į bylą, priteisti iš Energy Brands, Inc. jos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Reglamento Nr. 207/2009 (1) 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir 75 straipsnio taikymo sritį, neatliko teisingo ir išsamaus visapusio pateiktų įrodymų ir visų svarbių bylos aplinkybių vertinimo arba padarė klaidą, nepripažinęs, kad Apeliacinė taryba šiuo klausimu nepateikė motyvų, ir kad jis nepakankamai atsižvelgė į teismų praktikoje nustatytus principus arba netinkamai juos taikė. Be to, atsižvelgiant į kai kurias Bendrojo Teismo išvadas, reikia pabrėžti, kad buvo iškraipyti faktai.

I. Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pažeidimas

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Apeliacinė taryba tinkamai motyvavo savo sprendimą. Visų pirma jis nepripažino, kad Apeliacinė taryba visiškai neatsižvelgė į prašymo dėl apeliacijos pagrindų 6 – 22 puslapius ir kad ji nepaisė visų pateiktų įrodymų ir nepateikė savo argumentų. Vertindamas rimtas nenaudojimo priežastis, Bendrasis Teismas padarė procesinę klaidą, nes savo išvadą grindė nauju argumentu, susijusiu su licencijos gavėjo pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti prekių gamybą.

II. Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas

1. Naudojimas iš tikrųjų

Bendrasis Teismas

—	padarė klaidą, kai nusprendė, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į pareiškimus, padarytus prisiekus, nors ji nenagrinėjo šių pareiškimų įrodomosios galios klausimo,

—	savo išvadas grindė neteisingais faktais, kai patvirtino, jog dvylikos palečių butelių užsakymas yra labai nedidelis, kad būtų galima atlikti „bandomąjį pardavimą“ ,

—	neteisingai nustatė ir taikė taisyklę, pagal kurią didelės apimties rinkai, kaip antai butelių kaip plataus vartojimo prekių rinka, automatiškai taikomi griežtesni reikalavimai dėl naudojimo masto,

—	nesilaikė principo, kad nereikalaujama ilgalaikio naudojimo,

—	padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog priežastys, dėl kurių prekių ženklas nebuvo naudojamas plačiau ir per visą atitinkamą laikotarpį, turėjo būti nagrinėjamos tik vertinant, ar buvo nenaudojama dėl rimtų priežasčių,

—	neatsižvelgė į skirtumą tarp „nenaudojimo“ir „riboto naudojimo“,

—	klaidingai nurodė principą, kad jei Apeliacinė taryba vertina prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų, ji turi atsižvelgti į tokio naudojimo įrodymus, o ne į įrodymus, pateisinančius tokio prekių ženklo nenaudojimą,

—	klaidingai nusprendė, kad kalbant apie reklamą ir kitą pardavimą skatinančią veiklą, svarbios tik didelės kampanijos,

—	padarė klaidą, kai nepripažino iš prekių ženklo savininko interneto svetainės atspausdintų ištraukų svarbos, ir neatsižvelgė į šiuo klausimu pateiktus paaiškinimus ir įrodymus,

—	neteisingai aiškino žodį „simbolinis“.

Nagrinėdamas, ar svarbi nedidelė pardavimo apimtis (naujos) prekės pateikimo į rinką stadijoje, Bendrasis Teismas:

—	padarė skaičiavimo klaidą,

—	neatsižvelgė į prekių trūkumus ir trečiojo asmens pradėtą registracijos panaikinimo procedūrą kaip į įtikinimą pagrindą, ir

—

padarė teisės klaidą dėl įtikinamų riboto naudojimo priežasčių. Kalbant apie naudojimą iš tikrųjų, reikia nurodyti, jog pagrindai, dėl kurių prekių ženklas nebuvo labiau naudojamas, neturi atitikti nenaudojimo dėl rimtos priežasties reikalavimų, bet turi būti pakankami, kad priežastys, dėl kurių naudojimas nebuvo didesnis, būtų įtikinamos.

2. Rimtos nenaudojimo priežastys

2.1 Problemos, susijusios su gėrimų „SMART WATER“ gamyba

Bendrasis Teismas

—	savo išvadas grindė iškraipytais faktais, nes iš tiesų pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti prekių gamybą buvo vykdoma,

—

neteisingai aiškino TRIPS sutarties 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus „aplinkybės, atsiradusios nepriklausomai nuo prekės ženklo savininko valios“ ir „trukdė naudoti prekių ženklą“, visų pirma nenagrinėdamas klausimo, ar pagrįsta gaminti naujas prekes ir jomis prekiauti, o nagrinėdamas tik klausimą, ar tai yra neįmanoma,

—	nepripažino, kad apeliantė pateikė išsamius paaiškinimus dėl priežačių, dėl kurių nebuvo įmanoma lengvai ir greitai tęsti prekių gamybos ir pristatymo; į tai neatsižvelgė nei Apeliacinė taryba, nei pats Bendrasis Teismas.

2.2 Trečiojo asmens pradėta registracijos panaikinimo procedūra

Bendrasis Teismas

—	nepripažino, kad registracijos panaikinimo procedūra akivaizdžiai nepriklauso nuo prekių ženklo savininko valios,

—	taikė neteisingą kriterijų, grįsdamas savo išvadą tuo, kad registracijos panaikinimo procedūra nekliudo šio prekių ženklo savininkui jo naudoti,

—

nustatė neteisingą „tiesioginių pasekmių“ kriterijų: Bendrasis Teismas pripažino, jog po šios procedūros panaikinus prekių ženklą visada galima pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau jis nurodė, kad tai nėra rimta priežastis nenaudoti prekių ženklo, nes tai nėra registracijos panaikinimo procedūros „tiesioginė pasekmė“. Šiuo klausimu Bendrojo Teismo padaryta išvada prieštarauja naudojimo iš tikrųjų reikalavimo ratio legis. Trumpas pareiškimas, kad prekių ženklo savininkas turi įvertinti ir apskaičiuoti savo riziką ir toliau naudotis savo prekių ženklu, nepaisydamas abejonių dėl žalos atlyginimo sumokėjimo, arba savo prekių ženklo nenaudoti, lemia akivaizdžią mažų ir vidutinių įmonių diskriminaciją. Be to, tai gali lengvai sukelti suinteresuotųjų įregistruotu prekių ženklu trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo riziką.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/21

2015 m. gegužės 29 d.Amtsgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Steef Mennens/Emirates Direktion für Deutschland

(Byla C-255/15)

(2015/C 294/26)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Steef Mennens

Atsakovė: Emirates Direktion für Deutschland

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 10 straipsnio 2 dalį, siejamą su šio reglamento 2 straipsnio f punktu reikia aiškinti taip, kad bilietas – tai dokumentas, kuris keleiviui (be kita ko) suteikia teisę į kelionės lėktuvu dalį, susijusią su perkėlimu į žemesnę skrydžio klasę, nesvarbu, ar kiti skrydžiai, kaip antai jungiamieji arba skrydžiai atgal, nurodyti ant šio dokumento, ar ne?

II.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 10 straipsnio 2 dalį, siejamą su šio reglamento 2 straipsnio f punktu, reikia aiškinti taip, kad „bilieto kaina“ yra pinigų suma, kurią keleivis sumokėjo už visus ant bilieto nurodytus skrydžius, net jei perkėlimas į žemesnę skrydžio klasę susijęs tik su vienu skrydžiu?

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

ar nustatant grąžintinos sumos pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 10 straipsnio 2 dalį dydį reikia atsižvelgti tik į oro bendrovės paskelbtą rezervuotos klasės vežimo kainą už kelionės lėktuvu dalį, susijusią su perkėlimu į žemesnę klasę, ar reikia padalinti kelionės lėktuvu dalies, susijusios su perkėlimu į žemesnę skrydžio klasę, atstumą iš viso kelionės lėktuvu atstumo ir gautą dalmenį padauginti iš visos kelionės lėktuvu kainos?

III.	Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 10 straipsnio 2 dalį toliau reikia aiškinti taip, kad „bilieto kaina“ yra tik skrydžio kaina, neįskaitant mokesčių ir kitų mokėtinų sumų?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/22

2015 m. birželio 1 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje GD European Land Systems – Steyr GmbH

(Byla C-262/15)

(2015/C 294/27)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: GD European Land Systems – Steyr GmbH

Kita kasacinio proceso šalis: Zollamt Eisenstadt Flughafen Wien

Prejudiciniai klausimai

Ar Kombinuotosios nomenklatūros (Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1001/2013 (2) (II dalies I priedo) 93 skirsnio 1 pastabos c punkto išimties tekstas „tankai – kitos šarvuotos kovos mašinos (8710 pozicija)“ apima ir „jų dalis“?

Ar Kombinuotosios nomenklatūros XVII skyriaus 3 pastaba turi būti aiškinama taip, kad „ginklų stotis (tanko bokštelis)“, kurią galima naudoti tankuose arba „mobiliosiose jūrų transporto sistemose“, taip pat stacionariuose įrenginiuose, kaip tanko dalis turi būti priskirta prie 8710 pozicijos, nes šią ginklų stotį tankų gamintojas įdiegė į tankų gamybos arba surinkimo procesą ir ji iš tiesų naudojama šiuo tikslu?

(1) OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382.

(2) OL L 290, p. 1.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/23

2015 m. birželio 3 d.Kúria (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lajvér Meliorációs Nonprofit Kft., Lajvér Csapadékvízrendezési Nonprofit Kft./Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága (NAV)

(Byla C-263/15)

(2015/C 294/28)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kúria

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Lajvér Meliorációs Nonprofit Kft., Lajvér Csapadékvízrendezési Nonprofit Kft.

Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-dunántúli Regionális Adó Főigazgatósága

Prejudiciniai klausimai

Ar pareiškėjos pagrindinėje byloje veikia kaip apmokestinamieji asmenys, atsižvelgiant į tai, kad remiantis PVM direktyvos (1) 9 straipsnio 1 dalies aiškinimu ekonominės veiklos sąvoka gali apimti komercinių bendrovių veiklą net ir tuomet, kai ekonominę veiklą, iš kurios gaunama pajamų, jos gali vykdyti tik papildomai?

2.	Ar tai, kad didžioji pareiškėjų investicijų dalis finansuojama iš valstybės pagalbos ir jos gauna nedidelių pajamų iš jų renkamo mokesčio už [įrenginių] eksploataciją, turi reikšmės pareiškėjų kvalifikavimui kaip apmokestinamųjų asmenų?

3.	Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar reikia manyti, kad šis „mokestis“ yra atlygis už paslaugą ir kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp paslaugos teikimo ir atlygio mokėjimo?

4.	Ar dėl to, kad pareiškėjos eksploatuoja [įrenginius, į kuriuos investuota], manytina, kad jos teikia paslaugas, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 24 straipsnį, ar tai vis dėlto negali būti laikoma paslaugų teikimu, nes vykdoma įstatyme nustatyta pareiga?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/23

2015 m. birželio 2 d.Makro autoservicio mayorista SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-269/12 Makro autoservicio mayorista/Komisija

(Byla C-264/15 P)

(2015/C 294/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Makro autoservicio mayorista SA, atstovaujama advokatų P. De Baere ir P. Muñiz

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-269/12;

—	pripažinti apeliacinį skundą priimtinu;

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl esminių apeliacinio skundo pagrindų;

—	nurodyti atsakovei padengti bylinėjimosi išlaidas šioje ir Bendrojo Teismo byloje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šį apeliacinį skundą Makro Autoservicio Mayorista S.A. pateikė dėl 2015 m. kovo 12 d. Sprendimo Makro Autoservicio Mayorista S.A./Komisija, T-269/12, kuriame Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškinį dėl Komisijos sprendimo COM(2010) 22 galutinis panaikinimo, remdamasis tuo, kad Komisijos sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su apeliante.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes įgyvendindamos Komisijos sprendimą Ispanijos institucijos neturi diskrecijos dėl poveikio ir todėl Komisijos sprendimas yra tiesiogiai susijęs su apeliante.

Konkrečiau, apeliantė nurodo tokius apeliacinio skundo pagrindus:

—	Bendrasis teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad nacionalinės institucijos turi tam tikrą diskreciją, įgyvendindamos ginčijamą sprendimą apeliantės atžvilgiu;

—	net jeigu nacionalinės institucijos turi tam tikrą diskreciją, quod non, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes vien diskrecijos egzistavimo nepakanka tiesioginei sąsajai pašalinti;

—	Bendrasis Teismas padarė klaidą, teisiškai vertindamas įrodymus, arba juos iškraipė.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/24

2015 m. birželio 2 d.Vestel Iberia, SL pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-249/12 Vestel Iberia/Komisija

(Byla C-265/15 P)

(2015/C 294/30)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Vestel Iberia, SL, atstovaujama advokatų P. De Baere ir P. Muñiz

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-249/12;

—	pripažinti apeliacinį skundą priimtinu;

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl esminių apeliacinio skundo pagrindų;

—	nurodyti atsakovei padengti bylinėjimosi išlaidas šioje ir Bendrojo Teismo byloje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šį apeliacinį skundą Vestel Iberia S.L. pateikė dėl 2015 m. kovo 12 d. Sprendimo Vestel Iberia S.L./Komisija, T-249/12, kuriame Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškinį dėl Komisijos sprendimo COM(2010) 22 galutinis panaikinimo, remdamasis tuo, kad Komisijos sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su apeliante.

Konkrečiau, apeliantė nurodo tokius apeliacinio skundo pagrindus:

—	Bendrasis teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad nacionalinės institucijos turi tam tikrą diskreciją, įgyvendindamos ginčijamą sprendimą apeliantės atžvilgiu;

—	net jeigu nacionalinės institucijos turi tam tikrą diskreciją, quod non, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes vien diskrecijos egzistavimo nepakanka tiesioginei sąsajai pašalinti;

—	Bendrasis Teismas padarė klaidą, teisiškai vertindamas įrodymus, arba juos iškraipė.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/25

2015 m. birželio 3 d.Central Bank of Iran pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-563/12 Central Bank of Iran/Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-266/15 P)

(2015/C 294/31)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Central Bank of Iran, atstovaujamas baristerių M. Lester ir Z. Al-Rikabi

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą T-563/12;

—	panaikinti ginčijamas priemones, kiek jos taikomos apeliantui; ir

—	nurodyti Tarybai padengti apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Central Bank of Iran pateikė apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo T-563/12, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys, kuriuo šis prašė panaikinti jo įtraukimą į 2012 m. spalio 15 d. (1) Tarybos sprendimą 2012/635/BUSP ir 2012 m. spalio 15 d. (2) Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 945/2012. Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiais pagrindais.

A pagrindas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog Taryba teisingai įvertino, ar įvykdyti tam tikri įtraukimo į ginčijamas priemones kriterijai

Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes supainiojo apeliantės teikiamas paslaugas pagal Irano pinigų ir finansų įstatymą ir „finansinę paramą“ Irano vyriausybei, kaip tinkamą nustatymo kriterijų. Apeliantės kaip centrinio banko teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, sąskaitų tvarkymas ir kompensavimo operacijų vykdymas, nėra kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu didelė „finansinė parama“, kad Irano vyriausybė galėtų tęsti branduolinę programą. Iš tiesų aiškinant tinkamai ir proporcingai šios paslaugos visiškai nėra finansinė parama.

B pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad Taryba įvykdė savo motyvavimo pareigą pagal SESV 296 straipsnį

Dėl to, kad egzistuoja Irano pinigų ir finansų įstatymas, kuriame nustatytos apelianto kaip Irano centrinio banko funkcijos ir įgaliojimai, nėra aiškiau (priešingai, nei savo sprendime nurodė Bendrasis Teismas), ką Taryba motyvuojamoje dalyje laikė „finansine parama“. Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad Taryba neturi pateikti specialių ir konkrečių motyvų, kad paaiškintų, kaip ir kodėl mano, jog apeliantas suteikė Irano vyriausybei tokią paramą.

C pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog apelianto teisės į gynybą nebuvo pažeistos

Bendrasis Teismas taip pat padarė klaidą, kai nusprendė, jog Taryba nepažeidė atsakovo teisių į gynybą. Prieš priimdama savo sprendimą dėl atsakovo pakartotinio įtraukimo, Taryba nepateikė jokio įrodymo. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai leido Taryba papildyti pagrindus, remiantis Irano pinigų ir finansų įstatymo nuostatomis, kurios (priešingai, nei savo sprendime nurodė Bendrasis Teismas) nebuvo nurodytos motyvuojamojoje dalyje. Apeliantas nežinojo apie jo atžvilgiu pateiktus argumentus ir negalėjo pateikti tinkamų gynybos pagrindų.

D pagrindas: Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai atmetė apelianto pagrindą, kad Taryba be pagrindo ir neproporcingai pažeidė apelianto pagrindines teises, įskaitant jo teisę į nuosavybės ir reputacijos apsaugą

Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovo įtraukimas yra neproporcingas, nes sukėlė didelių sunkumų apeliantui ir Irano tautai, tai neturi jokios įtakos Irano vyriausybės pajamoms ir neprisidės prie tikslo priversti vyriausybę nutraukti branduolinės programos vystymą įgyvendinimo.

(1) 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58).

(2) 2012 m. spalio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 945/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių (OL L 282, p. 16).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/26

2015 m. birželio 8 d.Hof van Cassatie (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Rijksdienst voor Pensioenen/Willem Hoogstad; kitas proceso dalyvis: Rijksinstituut voor ziekte- en invaliditeitsverzekering

(Byla C-269/15)

(2015/C 294/32)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Rijksdienst voor Pensioenen

Kita kasacinio proceso šalis: Willem Hoogstad

Kitas proceso dalyvis: Rijksinstituut voor ziekte en invaliditeitsverzekering

Prejudiciniai klausimai

Ar 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1), 13 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama atskaityti tokius mokesčius, kaip pagal 1994 m. liepos 14 d. Konsoliduotojo įstatymo dėl privalomojo sveikatos draudimo ir išmokų 191 straipsnio 1 dalies 7 punktą atskaitoma suma ir pagal 1994 m. kovo 30 d. Įstatymo, kuriame įtvirtintos socialinės nuostatos, 68 straipsnį mokėtinas solidarumo mokestis, iš išmokų, priskirtinų prie Belgijos papildomų pensijų sistemų, kurios nėra teisės aktai, kaip jie suprantami pagal šio reglamento 1 straipsnio j punkto pirmą pastraipą, jei šios išmokos mokamos ne Belgijoje gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę jas gauti ir pagal minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies f punktą priklausančiam gyvenamosios vietos valstybės narės socialinės apsaugos sistemai?

(1) OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/27

2015 m. birželio 9 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hecht-Pharma GmbH/Hohenzollern Apotheke, savininkas Winfried Ertelt

(Byla C-276/15)

(2015/C 294/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hecht-Pharma GmbH

Atsakovė: Hohenzollern Apotheke, savininkas Winfried Ertelt

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Direktyvos 2001/83/EB (1) 3 straipsnio 1 ir 2 punktus nedraudžiama tokia nacionalinės teisės norma, kaip Gesetz über den Verkehr mit Arzneimitteln (Prekybos vaistais įstatymas, toliau – AMG) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį leidimas nereikalingas vaistams, kurie skirti žmonėms vartoti ir kurių esminiai gamybos etapai dėl to, jog remiantis patikimais duomenimis juos dažniau skiria gydytojai ar stomatologai, vykdomi vaistinėje, o jų kiekis siekia iki vieno šimto paruoštų parduoti pakuočių per dieną, atsižvelgiant į įprastą vaistinės apyvartą, ir jie yra skirti parduoti pagal turimą leidimą vykdyti vaistinės veiklą?

Jei į 1 klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar šis leidimas galioja ir tada, kai tokia nacionalinės teisės norma, kaip AMG 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, aiškinama taip, kad leidimas nereikalingas vaistams, kurie skirti žmonėms vartoti ir kurių esminiai gamybos etapai dėl to, jog remiantis patikimais duomenimis juos dažniau skiria gydytojai ar stomatologai, vykdomi vaistinėje, o jų kiekis siekia iki vieno šimto paruoštų parduoti pakuočių per dieną, atsižvelgiant į įprastą vaistinės apyvartą, ir jie yra skirti parduoti pagal turimą leidimą vykdyti vaistinės veiklą, jei vaistai arba parduodami konkrečiam pacientui pagal gydytojo receptą, kuris nebūtinai turi būti pateiktas prieš gaminant vaistus, arba gaminami vaistinėje pagal farmakopėjos reikalavimus ir yra skirti tiesiogiai parduoti pacientams?

(1) 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/28

2015 m. birželio 9 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Servoprax GmbH/Roche Diagnostics Deutschland GmbH

(Byla C-277/15)

(2015/C 294/34)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Servoprax GmbH

Kita kasacinio proceso šalis: Roche Diagnostics Deutschland GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar trečiasis asmuo turi atlikti naują arba papildomą savikontrolei skirto in vitro diagnostikos medicinos prietaiso gliukozės koncentracijai kraujyje matuoti atitikties įvertinimo procedūrą pagal Direktyvos 98/79/EB (1) 9 straipsnį, jei šio prietaiso gamintojas atitikties įvertinimo procedūrą yra atlikęs A valstybėje narėje (konkrečiai – Jungtinėje Karalystėje) pagal direktyvos 9 straipsnį ir jei šis prietaisas ženklinamas ženklu CE pagal direktyvos 16 straipsnį ir atitinka esminius reikalavimus pagal direktyvos 3 straipsnį ir I priedą, prieš jį teikdamas B valstybės narės (konkrečiai – Vokietijos Federacinės Respublikos) rinkai pakuotėse, ant kurių nuorodos pateikiamos ne A valstybės narės, o B valstybės narės valstybine kalba (konkrečiai – vokiečių, o ne anglų), ir kuriose naudojimo instrukcija pateikiama ne A valstybės narės, o B valstybės narės valstybine kalba?

2.	Ar atsakant į pirmesnį klausimą yra skirtumas, kad trečiojo asmens pridedamoje naudojimo instrukcijoje pateikiama informacija pažodžiui sutampa su gamintojo platinant šiuos gaminius B valstybėje narėje pateikiama informacija?

(1) 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų, OL L 331, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 319, iš dalies pakeista 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2011/100/ES, OL L 341, p. 50.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/28

2015 m. birželio 10 d. Alexandre Borde ir Carbonium pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-314/14 Borde ir Carbonium/Komisija

(Byla C-279/15 P)

(2015/C 294/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Alexandre Borde ir Carbonium SAS, atstovaujami Rechtsanwalt A.B.H. Herzberg,

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo:

a.	atmetami ieškiniai kaip nepriimtini; ir

b.	nurodama apeliantams padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

—

Pripažinti nepriimtinu apeliantų ieškinį dėl panaikinimo;

a.)	priimti galutinį sprendimą byloje; arba, alternatyviai

b.)	grąžinti bylą Bendrajam Teismui išnagrinėti ją iš esmės;

—	alternatyviai: grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis išnagrinėti klausimą dėl jos priimtinumo ir kartu išnagrinėtų ją iš esmės, bei atitinkamai priimtų sprendimą;

—	nurodyti Komisijai padengti išlaidas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio pirmą dalį.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantai teigia, kad jų ieškinys dėl panaikinimo atmestas neteisėtai, nes (i) Bendrojo Teismo pareiškime dėl faktų nustatymo faktai buvo nustatyti netiksliai ir buvo iškraipyti, bei neatsižvelgta į apeliantų teisę būtų išklausytiems; (ii) taikydamas SESV 263 straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas neteisingai susiaurino ginčytinus aktus iki aktų, kaip jie apibrėžti pagal SESV 288 straipsnį; (iii) Bendrasis Teismas klydo nustatydamas, kad ginčijamos priemonės nėra sprendimai, kaip jie suprantami pagal SESV 288 straipsnio 4 dalį; (iv) taikydamas SESV 263 straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas lemiama klausimu neteisingai laikė tai, ar ginčytinas aktas yra „atskirtinas nuo sutartinių pagrindų“, ir neatsižvelgė į svarbius veiksnius; (v) taikydamas SESV 263 straipsnio 4 dalį Bendrasis Teismas neteisingai dviguboms byloms nustatytus kriterijus taikė triguboms byloms; (vi) Bendrasis Teismas neišnagrinėjo apeliantų teisės į veiksmingą teisminę pagalbą, kuri garantuojama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/29

2015 m. birželio 11 d.Oberlandesgericht München (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Soha Sahyouni/Raja Mamisch

(Byla C-281/15)

(2015/C 294/36)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht München

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Soha Sahyouni

Atsakovas: Raja Mamisch

Prejudiciniai klausimai

Ar taikymo sritis, apibrėžta 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1259/2010 (1), kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, 1 straipsnyje, apima ir vadinamąjį privatų santuokos nutraukimą (nagrinėjamu atveju – religiniame teisme Sirijoje pagal šariato teisės normas)?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

a)	Ar tikrinant galimybę nacionaliniu lygmeniu pripažinti santuokos nutraukimą taip pat turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1259/2010 10 straipsnis?

Jeigu į antrojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai:

(1)

Ar abstrakčiai turi būti orientuojamasi į palyginimą, pagal kurį valstybės, kurioje pateiktas prašymas, teisė suteikia galimybę nutraukti santuoką ir kitam sutuoktiniui, bet dėl jo lyties sieja ją su kitomis procesinėmis–teisinėmis ir materialinėmis sąlygomis nei pirmojo sutuoktinio galimybę nutraukti santuoką,

arba

(2)	ar teisės normos galiojimas priklauso nuo to, ar abstrakčiai diskriminuojančios užsienio šalies teisės taikymas – konkrečiai – diskriminuoja ir atskirais atvejais?

c)	Jei į b klausimo 2 dalį būtų atsakyta teigiamai:

Ar diskriminuojamo sutuoktinio sutikimas su santuokos nutraukimu – taip pat ir tuo atveju, kai jis sutinka priimti kompensacijas – jau yra pagrindas netaikyti teisės normos?

(1) OL L 343, p. 10.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/30

2015 m. birželio 11 d.Verwaltungsgericht Braunschweig (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Queisser Pharma GmbH & Co. KG/Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-282/15)

(2015/C 294/37)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Braunschweig

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Queisser Pharma GmbH & Co. KG

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34, 35 ir 36 straipsnius, siejamus su 2002 m sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), 14 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja nacionalinio įstatymo nuostata, kuria draudžiama gaminti arba apdoroti ar pateikti rinkai maisto papildą su amino rūgštimis (šiuo atveju L-histidiną), nebent įvykdžius tam tikras papildomas materialines sąlygas diskreciją turinti nacionalinė institucija suteikė terminuotą išimtinį leidimą?

Ar 2002 m sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14, 6, 7, 53 ir 55 straipsnių sistema lemia tai, kad konkrečių maisto produktų arba maisto sudedamųjų dalių nacionalinis draudimas gali būti nustatomas tik juose minėtomis sąlygomis, ir ar tam prieštarauja nacionalinio įstatymo nuostata, kaip apibūdinta 1 punkte?

3.	Ar 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (2) 8 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jam prieštarauja nacionalinio įstatymo nuostata, kaip apibūdinta 1 punkte?

(1) OL L 31, p. 1.

(2) OL L 404, p. 26.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/31

2015 m. birželio 11 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X, kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-283/15)

(2015/C 294/38)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: X

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

Ar SESV nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinę tvarką, pagal kurią Ispanijoje gyvenantis Sąjungos pilietis, kurio apytikriai 60 % pajamų iš profesinės veiklos apmokestinamos Nyderlanduose, o apie 40 % – Šveicarijoje, savo neigiamų pajamų iš Ispanijoje esančio asmeniniams poreikiams naudojamo nuosavo būsto negali atskaityti iš Nyderlanduose apmokestinamų pajamų iš profesinės veiklos ir tuomet, kai jis gyvenamosios vietos valstybėje Ispanijoje gauna tokias mažas pajamas, kad dėl minėtų neigiamų pajamų atitinkamais metais gyvenamosios vietos valstybėje negali būti sumažinti mokesčiai?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiu atveju kiekviena valstybė narė, kurioje Sąjungos pilietis gavo dalį savo pajamų, privalo atsižvelgti į visą minėtų neigiamų pajamų sumą? Ar vis dėlto ši pareiga taikoma tik vienai iš profesinės veiklos valstybių narių ir jeigu taip, tuomet kuriai? O gal kiekviena profesinės veiklos vietos valstybė (išskyrus gyvenamosios vietos valstybę) turi leisti atskaityti dalį šių neigiamų pajamų? Kaip pastaruoju atveju nustatyti atskaitytiną dalį?

b)	Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kurioje valstybėje narėje faktiškai dirbta, ar tai, kuri valstybė narė turi teisę apmokestinti pajamas iš minėtos profesinės veiklos?

3.	Ar į 2 punkte išdėstytus klausimus būtų atsakyta kitaip, jeigu viena iš valstybių, kuriose Sąjungos pilietis gauna pajamas, yra Šveicarija, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir taip pat nepriklauso Europos ekonominei erdvei?

Kiek šiuo požiūriu svarbu tai, ar gyvenamosios vietos valstybės (šiuo atveju – Ispanijos) teisės aktuose numatyta galimybė atskaityti hipotekinės paskolos palūkanas už skolininko nuosavą būstą ir galimybė įskaityti dėl to aptariamais metais patirtus mokestinius nuostolius į galimas pajamas šioje valstybėje paskesniais metais?

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/33

2015 m. birželio 16 d.Vergabekammer Südbayern (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hörmann Reisen GmbH/Stadt Augsburg, Landkreis Augsburg

(Byla C-292/15)

(2015/C 294/41)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vergabekammer Südbayern

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Hörmann Reisen GmbH

Atsakovai: Stadt Augsburg, Landkreis Augsburg

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar per viešojo pirkimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 (1) 5 straipsnio 1 dalį, siejamą su Direktyva 2004/18/EB (2) ar Direktyva 2014/24/ES (3), iš esmės taikomos tik šių direktyvų nuostatos, o nuo jų nukrypstančios Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatos turi būti netaikomos?

Ar per viešojo pirkimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 1 dalį, siejamą su Direktyva 2004/18/EB ar Direktyva 2014/24/ES, galimybė sudaryti sutartinių įsipareigojimų perleidimo tretiesiems asmenims sutartis reglamentuojama tik taisyklėse, kurias Teisingumo Teismas nustatė dėl Direktyvos 2004/18/EB, ir Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio 2 dalies nuostatose, o gal perkančioji organizacija, nukrypdama nuo šių nuostatų, per tokią viešojo pirkimo procedūrą gali pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 7 dalį nustatyti, kokią procentinę dalį paslaugų (skaičiuojant pagal tvarkaraštyje numatytus kilometrus) turi teikti patys konkurso dalyviai?

Ar tuo atveju, jei Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 4 straipsnio 7 dalis taikoma viešojo pirkimo procedūroms pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnio 1 dalį, siejamą su Direktyva 2004/18/EB ar Direktyva 2014/24/ES, perkančioji organizacija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 19 konstatuojamąja dalimi, gali nevaržoma nustatyti, kokią dalį paslaugų turi teikti patys konkurso dalyviai, taigi perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad jie patys teiktų 70 % paslaugų (skaičiuojant pagal tvarkaraštyje numatytus kilometrus), gali būti pateisinamas?

(1) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, p. 1).

(2) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, p. 65).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/34

2015 m. birželio 18 d.Sø- og Handelsretten (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ferring Lægemidler A/S som mandatar for Ferring B.V./Orifarm A/S

(Byla C-297/15)

(2015/C 294/42)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sø- og Handelsretten

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ferring Lægemidler A/S som mandatar for Ferring B.V.

Atsakovė: Orifarm A/S

Prejudiciniai klausimai

Ar 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB (1) valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 7 straipsnio 2 dalis ir susijusi teismų praktika turi būti aiškinama taip, kad prekių ženklo savininkas turi teisę prieštarauti, kad paralelinis importuotojas toliau prekiautų vaistu, importuotojui tą vaistą perpakavus į naują išorinę pakuotę ir pakartotinai pažymėjus prekių ženklu, esant situacijai, kai prekių ženklo savininkas prekiavo vaistu tokiu pačiu kiekiu ir tokio paties dydžio pakuotėse visose EEE šalyse, kuriose tas vaistas parduodamas?

Ar atsakymas į pirmąjį klausimą būtų kitoks, jeigu prekės ženklo savininkas tiek eksporto šalyje, tiek importo šalyje prekiavo vaistu dviejų skirtingų dydžių pakuotėse (10 vienetų pakuotėse ir 1 vieneto pakuotėse), o importuotojas eksporto šalyje įsigijo 10 vienetų pakuočių ir, prieš prekiaujant produktais importo šalyje, perpakavo juos į 1 vieneto pakuotes ir jas pakartotinai pažymėjo prekių ženklu?

(1) OL L 299, p. 25.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/35

2015 m. birželio 19 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marc Soulier, Sara Doke/ministre de la Culture et de la Communication, Premier ministre

(Byla C-301/15)

(2015/C 294/44)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Marc Soulier, Sara Doke

Atsakovai: Ministre de la Culture et de la Communication, Premier ministre

Prejudicinis klausimas

Ar pagal minėtas 2001 m. gegužės 22 d. Direktyvos 2001/29/EB (1) nuostatas draudžiamas toks teisės aktas, koks nagrinėjamas šio sprendimo 1 punkte, kuriuo suteikiama leidimą turinčioms organizacijoms, kurios surenka ir paskirsto autorinius atlyginimus, galimybė naudotis teise leisti „neplatinamas knygas“ atgaminti ir atvaizduoti skaitmenine forma ir leidžiama šių knygų autoriams arba jų teisių perėmėjams pateikti prieštaravimą dėl šio naudojimosi arba nutraukti šį naudojimąsi laikantis jame nustatytų sąlygų?

(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230)

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/36

2015 m. birželio 24 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Delta Air Lines Inc./Daniel Dam Hansen, Mille Doktor, Carsten Jensen, Mogens Jensen, Dorthe Fabricius, Jens Ejner Rasmussen, Christian Bøje Pedersen, Andreas Fabricius, Mads Wedel Rasmussen, Nicklas Wedel Rasmussen, Thomas Lindstrøm Jensen, Marianne Thestrup Jensen, Erik Lindstrøm Jensen, Jakob Lindstrøm Jensen, Liva Doktor, Peter Lindstrøm Jensen

(Byla C-305/15)

(2015/C 294/46)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Delta Air Lines Inc.

Atsakovai: Daniel Dam Hansen, Mille Doktor, Carsten Jensen, Mogens Jensen, Dorthe Fabricius, Jens Ejner Rasmussen, Christian Bøje Pedersen, Andreas Fabricius, Mads Wedel Rasmussen, Nicklas Wedel Rasmussen, Thomas Lindstrøm Jensen, Marianne Thestrup Jensen, Erik Lindstrøm Jensen, Jakob Lindstrøm Jensen, Liva Doktor, Peter Lindstrøm Jensen

Prejudiciniai klausimai

Ar 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 ir 7 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal reglamentą oro linijų keleiviai gali turėti teisę į daugiau nei vieną kompensaciją remiantis ta pačia rezervacija, kai skrydis, į kurį keleivį perregistravo skrydį vykdantis oro vežėjas, atšaukiamas arba vėluoja daugiau kaip tris valandas, ir todėl reglamento 7 straipsnyje nurodyta kompensacija nėra nustatyto dydžio, bet priklauso nuo atšaukimų skaičiaus arba atšaukimo apimties ir atitinkamai vėlavimo?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kaip tai reikėtų suderinti su 2009 m. lapkričio 19 d. ES Teisingumo Teismo sprendime Sturgeon ir kiti, C-402/07 ir C-432/07, ECLI:EU:C:2009:716 išdėstytu principu, kad reglamento 5 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal kompensacijos taikymo taisykles atidėtų skrydžių keleiviai turi būti prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams, kai ES Teisingumo Teismas 2012 m. spalio 23 d. Sprendime Nelson ir kiti, C-581/10 ir C-629/10, ECLI:EU:C:2012:657 nurodė, kad apskaičiuojant nustatyto dydžio kompensaciją neatsižvelgiama į ilgesnį nei trijų valandų vėlavimą?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/37

2015 m. birželio 25 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vincent Deroo-Blanquart/Sony Europe Limited, perėmusi Sony France SA teises

(Byla C-310/15)

(2015/C 294/47)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vincent Deroo-Blanquart

Atsakovė: Sony Europe Limited, perėmusi Sony France SA teises

Prejudiciniai klausimai

Ar 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (1) 5 ir 7 straipsnius reikia aiškinti taip, kad susietas pasiūlymas, kurį sudaro kompiuterio su iš anksto įdiegta programine įranga pardavimas, jeigu kompiuterio gamintojas per perpardavėją pateikė informaciją apie kiekvieną iš anksto įdiegtą programinę įrangą, tačiau tiksliai nenurodė nė vieno iš šių elementų kainos, laikomas klaidinančia nesąžininga komercine veikla?

Ar Direktyvos 2005/29 5 straipsnį reikia aiškinti taip, kad susietas pasiūlymas, kurį sudaro kompiuterio su iš anksto įdiegta programine įranga pardavimas, jeigu kompiuterio gamintojas nepalieka vartotojui kito pasirinkimo kaip tik priimti šią programinę įrangą arba atsisakyti įsigyto produkto, laikomas nesąžininga komercine veikla?

3.	Ar Direktyvos 2005/29 5 straipsnį reikia aiškinti taip, kad susietas pasiūlymas, kurį sudaro kompiuterio su iš anksto įdiegta programine įranga pardavimas, jeigu vartotojas negali iš to paties gamintojo įsigyti kompiuterio be programinės įrangos, laikomas nesąžininga komercine veikla?

(1) OLL 149, p. 22.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/38

2015 m. birželio 25 d.tribunal de commerce de Paris (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Eco-Emballages SA/Sphère France SAS, Schweitzer SAS, Carrefour Import SAS, Tissue France SCA, SCA Hygiène Products SAS, WEPA Troyes SAS, Industrie Cartarie Tronchetti SpA, Industrie Cartarie Tronchetti Ibérica, SL, Kimberly-Clark SAS, Gopack SAS, Delipapier, CMC France SARL, Paul Hartmann SA, Wepa Lille SAS, Industrie Cartarie Tronchetti France SAS, Melitta France SAS, Cofresco Frischhalteprodukte GmbH & Co. KG, Scamark SAS, Système U Centrale Nationale SAS

(Byla C-313/15)

(2015/C 294/49)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de commerce de Paris

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Eco-Emballages SA

Atsakovės: Sphère France SAS, Schweitzer SAS, Carrefour Import SAS, Tissue France SCA, SCA Hygiène Products SAS, WEPA Troyes SAS, Industrie Cartarie Tronchetti SpA, Industrie Cartarie Tronchetti Ibérica, SL, Kimberly-Clark SAS, Gopack SAS, Delipapier, CMC France SARL, Paul Hartmann SA, Wepa Lille SAS, Industrie Cartarie Tronchetti France SAS, Melitta France SAS, Cofresco Frischhalteprodukte GmbH & Co. KG, Scamark SAS, Système U Centrale Nationale SAS

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 94/62/EB (1), iš dalies pakeistos Direktyva 2004/12/EB, 3 straipsnyje apibrėžta sąvoka „pakuotė“ apima vartotojams parduodamas „tūteles“ (ritiniai, vamzdeliai, cilindrai), apvyniotas lanksčiais produktais, kaip antai popieriumi ar plastikine plėvele?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/12/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 47, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 3).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/39

2015 m. birželio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Prancūzijos Respublika

(Byla C-314/15)

(2015/C 294/50)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir E. Manhaeve

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad Prancūzijos Respublika, neužtikrinusi viso už jautrių zonų ribų išleidžiamo miesto nuotėkų antrinio arba jam prilygstančio valymo 15 aglomeracijų, turinčių nuo 10 000 iki 15 000 gyventojų ekvivalentą, arba nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų ekvivalentą visiems išleidžiamiesiems vandenims į gėlo vandens telkinius ir estuarijas, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB (1) dėl miesto nuotėkų valymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalis,

—	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinyje Komisija kaltina Prancūziją, kad penkiolikoje aglomeracijų ši neteisingai įgyvendino 1991m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo.

Remiantis Direktyvos 91/271/EEB 4 straipsnio 1 ir 3 dalimi, iki 2005 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, turinčiose nuo 10 000 iki 15 000 gyventojų ekvivalentą, – visiems išleidžiamiesiems vandenims už jautrių zonų ribų, arba aglomeracijose, turinčiose nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų ekvivalentą, – visiems išleidžiamiesiems vandenims į gėlo vandens telkinius ir estuarijas, turi būti įrengtos nuotėkų surinkimo sistemos ir taikomas antrinis arba jam prilygstantis tų nuotėkų valymas.

(1) OL L 135, p. 40, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/39

2015 m. birželio 29 d.Cour constitutionnelle (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ArcelorMittal Rodange et Schifflange SA/Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

(Byla C-321/15)

(2015/C 294/51)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: ArcelorMittal Rodange et Schifflange SA

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Prejudicinis klausimas

Ar 2004 m. gruodžio 23 d. įstatymo su pakeitimais, kuriuo nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sistema, 13 straipsnio 6 dalis tiek, kiek ja kompetentingam ministrui suteikiama teisė reikalauti be kompensacijos – visiškos ar dalinės – atsisakyti leidimų, kurie buvo išduoti pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalis, bet jais nebuvo pasinaudota, neprieštarauja 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų [apyvartinių taršos] leidimų [prekybos] sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), 12 straipsnio 2 ir 4 dalims, konkrečiau, jose nustatytai leidimų prekybos sistemos struktūrai? Šis klausimas apima ir klausimą, ar leidimų, kurie buvo išduoti, bet jais nepasinaudota, faktiškai buvo atsisakyta, ir, jeigu atsakymas teigiamas, kaip reikėtų teisiškai vertinti tokį atsisakymą bei ar tokie leidimai vertintini kaip nuosavybės teisės objektas?

(1) OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/40

2015 m. liepos 2 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TDC A/S/Teleklagenævnet, Erhvervs- og Vækstministeriet

(Byla C-327/15)

(2015/C 294/52)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Østre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: TDC A/S

Atsakovės: Teleklagenævnet, Erhvervs- og Vækstministeriet

Prejudiciniai klausimai

Ar 2002 m. kovo 7 d. Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (1), įskaitant jos 32 straipsnį, draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, pagal kurias įmonei neleidžiama pateikti reikalavimo valstybei narei dėl atskiro grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, kai įmonės pelnas iš kitų paslaugų, kurias apima įmonės įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas pagal šios direktyvos II skyrių, viršija nuostolius, susijusius su papildomų privalomų paslaugų teikimu?

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, kurios leistų įmonėms pateikti reikalavimą valstybei narei dėl grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, tik jei grynosios sąnaudos būtų nepagrįsta našta atitinkamoms įmonėms?

Jei į 2 klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybė narė gali nuspręsti, kad nėra nepagrįstos naštos, susijusios su papildomų privalomų paslaugų, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, teikimu, jei įmonė apskritai gavo pelno iš visų šių paslaugų teikimo, kai tokios paslaugos kyla iš įmonės įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, ir, be kita ko, gavo pelno iš teikimo paslaugų, kurias ji būtų teikusi ir nebūdama įpareigota teikti universaliąsias paslaugas?

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, pagal kurias paskirtosios įmonės grynosios sąnaudos, susijusios su universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimu remiantis šios direktyvos II skyriumi, turi būti apskaičiuojamos kaip visų pajamų ir visų sąnaudų, susijusių su nagrinėjamų paslaugų teikimu, įskaitant ir tas pajamas bei sąnaudas, kurių įmonė taip pat būtų turėjusi ir nebūdama įpareigota teikti universaliąsias paslaugas, skirtumas?

Jeigu aptariamos nacionalinės taisyklės (žr. 1-4 klausimus) taikomos papildomai privalomai paslaugai, kuri turi būti teikiama ne tik Danijoje, tačiau ir Danijoje, ir Grenlandijoje, kuri pagal SESV II priedą yra užjūrio šalis ar teritorija, ar atsakymai į 1–4 klausimus tuomet taip pat taikomi tai įpareigojimo daliai, kuri susijusi su Grenlandija, kai įpareigojimas nustatytas Danijos valdžios institucijų Danijoje įsisteigusiai įmonei ir ta įmonė Grenlandijoje nevykdo kitos veiklos?

Kokią svarbą atsakymams į 1–5 klausimus turi SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 3 dalis ir 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kuri yra skiriama kaip kompensacija už viešąją paslaugą tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (2)?

7.	Kokią svarbą atsakymams į 1–5 klausimus turi minimalaus konkurencijos iškraipymo principas, inter alia, įtvirtintas Universaliųjų paslaugų direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, preambulės 4, 18, 23 ir 26 konstatuojamosiose dalyse ir IV priedo B dalyje?

8.	Jei Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatos draudžia 1, 2 ir 4 klausimuose nurodytus nacionalinius mechanizmus, ar šios nuostatos ir draudimai turi tiesioginį poveikį?

9.	Į kokius kitus konkrečius veiksnius reikėtų atsižvelgti vertinant, ar nacionalinis prašymų terminas, aprašytas [13] punkte, ir jo taikymas atitinka ES teisėje įtvirtintus sąžiningo bendradarbiavimo, lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus?

(1) OL L 108, 2002, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367.

(2) OL L 7, 2012, p. 3.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/41

2015 m. liepos 3 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria Cristina Elisabetta Ornano/Ministero della Giustizia, Direzione Generale dei Magistrati del Ministero

(Byla C-335/15)

(2015/C 294/53)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Maria Cristina Elisabetta Ornano

Atsakovė: Ministero della Giustizia, Direzione Generale dei Magistrati del Ministero

Prejudicinis klausimas

Ar pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB (1) 11 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktą, 2 punkto b papunktį, 3 punktą ir priešpaskutinę ir paskutinę konstatuojamąsias dalis, SESV 157 straipsnio (EB ex 141 straipsnis) 1, 2 ir 4 dalis, SESV 158 straipsnį (EB ex 142 straipsnis), kuriame nurodyta, kad „[v]alstybės narės stengiasi išlaikyti esamą mokamų atostogų sistemų lygiavertiškumą“, 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (2) 2 straipsnio 2 dalies c punktą ir 14 straipsnio 1 dalies c punktą, sietinus, be kita ko, su šios direktyvos 15 straipsniu ir 23 bei 24 konstatuojamosiomis dalimis, ir galiausiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2000/C 364/01) 23 straipsnį draudžiama tokia nacionalinės teisės norma, kaip antai 1981 m. vasario 19 d. Įstatymo Nr. 27 3 punkto pirma pastraipa (redakcija iki 2004 m gruodžio 30 d. Įstatymo Nr. 311 1 straipsnio 325 dalimi padarytų pakeitimų), kurioje numatyta, kad šiame straipsnyje nustatytas priedas nemokamas privalomų motinystės atostogų laikotarpiu iki 2005 m. sausio 1 d.?

(1) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 110).

(2) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, p. 23).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/42

2015 m. liepos 6 d. Europos ombudsmeno pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-217/11, Staelen/Europos ombudsmenas

(Byla C-337/15 P)

(2015/C 294/54)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Europos ombudsmenas, atstovaujamas G. Grill

Kita proceso šalis: Claire Staelen

Apelianto reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai:

—

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-217/11 dėl to, kad, pirma, jame teismas padarė išvadą, kad: a) Ombudsmenas padarė kelis pažeidimus, kurie yra pakankamai rimti Sąjungos teisės pažeidimai; b) kad įrodyta reali neturtinė žala ir c) kad tarp Bendrojo Teismo nustatytų pažeidimų ir šios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir antra, kad priteisė iš Ombudsmeno 7 000 eurų žalai atlyginti,

—	atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, jeigu Bendrojo Teismo sprendimas bus panaikintas.

Nepatenkinus pagrindinių reikalavimų

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, jeigu jo sprendimas bus panaikintas, ir

—	priimti tinkamą ir teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą, Ombudsmenas nurodo pagrindus, grindžiamus keliomis teisės klaidomis.

Pirma, jis mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad vien rūpestingumo principo pažeidimo pakanka pakankamai rimtam pažeidimui įrodyti. Ombudsmenas teigia, kad ši Bendrojo Teismo išvada prieštarauja teismo praktikai dėl deliktinės atsakomybės, pagal kurią reikalaujama, kad būtų įrodytas pakankamai rimtas teisės normos, kuria asmenims suteikiamos teisės, pažeidimas, ir kurioje nurodyta, kad lemiamas kriterijus nustatyti, ar ši sąlyga yra įvykdyta, yra akivaizdus ir šiurkštus atitinkamos institucijos diskrecijos ribų viršijimas. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Ombudsmeno pareigų ypatumus ir pirmiausia į tai, kad šis turi labai didelę diskreciją atlikdamas tyrimus.

Antra, Ombudsmenas taip pat nesutinka su Bendrojo Teismo aiškinimu, pagal kurį kai Ombudsmenas atlieka tyrimą ir institucija jam pateikia įtikinamus paaiškinimus, jis neatleidžiamas nuo pareigos įsitikinti, kad šie paaiškinimai grindžiami teisingais faktais, ypač kai jo išvados dėl netinkamo administravimo nebuvimo pagrįstos vien tokiais paaiškinimais. Ombudsmenas mano, kad institucijos turi jam pateikti teisingą informaciją ir jis teisėtai gali grįsti savo išvadas jam pateikta informacija, kol neturi duomenų, leidžiančių užginčyti perduotos informacijos patikimumą. Atsižvelgdamas į tai, Ombudsmenas teigia, kad neturėjo jokio pagrindo manyti, jog perduota informacija neatitiko tikrovės.

Trečia, Ombudsmenas sutinka su Bendrojo Teismo išvada, kad kai kurie jo atsakymai buvo pateikti praėjus pagrįstam laikotarpiui, tačiau ginčija, kad šis jam inkriminuojamas Sąjungos teisės pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip pakankamai rimtas. Todėl Sąjungai nekyla deliktinės atsakomybės.

Ketvirta, Ombudsmenas mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepaaiškino, kodėl C. Staelen pasitikėjimo Ombudsmenu praradimą kvalifikavo kaip neturtinę žalą.

Galiausiai Ombudsmenas ginčija, kad tarp jam inkriminuojamų pažeidimų ir C. Staelen pasitikėjimo Ombudsmenu praradimo yra priežastinis ryšys.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/43

2015 m. liepos 7 d. Claire Staelen pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-217/11, Staelen/Europos ombudsmenas

(Byla C-338/15 P)

(2015/C 294/55)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Claire Staelen, atstovaujama advokato V. Olona

Kita proceso šalis: Europos ombudsmenas

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-217/11 (Staelen/Europos ombudsmenas).

—	Atitinkamai tenkinti apeliantės prašymą priteisti neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl priešiškų veiksmų, atlyginimo, kurio dydis, apeliantės vertinimu, siekia 50 000 eurų.

—	Patenkinti apeliantės pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus, išskyrus prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo.

—	Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo šešis apeliacinio skundo pagrindus, susijusius su teisės klaidomis ir faktų iškraipymu.

Pirma, apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktą, kai teigė, kad apeliantė atsisakė ombudsmeno tyrimo savo iniciatyva. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino skundo dalyką.

Antra, ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes klaidingai išaiškino SESV 228 straipsnį ir Sprendimą 94/262 (1) ir dėl to jie neteko veiksmingumo.

Trečia, ji pažymi, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus, kiek tai susiję su diskriminacijos įtraukiant į rezervo sąrašą trukme.

Ketvirta, ji kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iškraipė faktus ir padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ombudsmenas nepažeidė jam tenkančios skaidrumo ir rūpestingumo pareigos.

Penkta, ji kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis netaikė 2003 m. vasario 23 d. Europos Parlamento pirmininko sprendimo ir Gero administracinio elgesio kodekso.

Galiausiai ji mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog ombudsmenas neturėjo tirti visos konkurso bylos sunaikinimo.

(1) 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 113, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 283).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/44

2015 m. liepos 10 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-470/11, Total ir Elf Aquitaine/Komisija

(Byla C-351/15 P)

(2015/C 294/56)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama V. Bottka ir F. Dintilhac

Kitos proceso šalys: Total SA, Elf Aquitaine SA

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-470/11.

—	Pripažinti nepriimtinu Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį.

—	Priteisti iš kitų apeliacinio proceso šalių visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo procesu ir procesu pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniam skundui pagrįsti Komisija pateikia tris pagrindus.

Remiantis pirmuoju ir antruoju apeliacinio skundo pagrindais, skundžiamu sprendimu neteisingai atmetamas Komisijos pareikšto ieškinio nepriimtinumas. Dėstydama pirmąjį pagrindą Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog 2011 m. birželio 24 d. ir liepos 8 d. Komisijos apskaitos pareigūno raštai sukelia privalomas teisines pasekmes. Apskaitos pareigūno raštai iš tiesų yra paprasčiausi prašymai sumokėti vykdant sprendimą dėl metakrilatų ir rengiantis galimam priverstiniam jo vykdymui Bendrajam Teismui priėmus sprendimą byloje T-217/06 (1), kuriuo sumažintas Arkema skirtos baudos dydis, o tą pačią dieną priimtu sprendimu byloje T-206/06 (2) (vėliau patvirtintas Teisingumo Teismo nutartimi byloje C-421/11 P (3)) paliktas toks pats atsakovėms skirtos baudos dydis. Apskaitos pareigūno raštai dar nėra priverstinis vykdymas ir todėl jais nenustatomas Komisijos „galutinė pozicija“. Be to, apskaitos pareigūno raštai nesukelia kitokių privalomų teisinių pasekmių, nei iš sprendimo dėl metakrilatų, kuris nebegali būti skundžiamas atsakovėms išnaudojus visas teisinės gynybos priemones, kylančios pasekmės. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamame sprendime nesilaikoma lis pendens ir res judicata principų; pastarasis išplaukia iš Teisingumo Teismo nutarties byloje C-421/11 P.

Galiausiai trečiasis apeliacinio skundo pagrindas dėl motyvų prieštaringumo pateiktas papildomai tam atvejui, jeigu Teisingumo Teismas atmestų pirmąjį ir antrąjį pagrindus. Skundžiamo sprendimo 113 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Komisija buvo visiškai įgyvendinusi savo reikalavimo teises tiek Arkema, tiek visų solidariųjų skolininkų atžvilgiu, nors Bendrasis Teismas 9 punkte teisingai pažymėjo, kad Arkema apgailestauja negalinti duoti leidimo Komisijai pasilikti kokią nors sumą tuo atveju, jeigu jos Bendrijos teisme pareikštas ieškinys bus patenkintas. Šis motyvų prieštaringumas daro įtakos Bendrojo Teismo argumentams dėl bylos esmės ir yra pakankama priežastis panaikinti skundžiamą sprendimą.

(1) ECLI:EU:T:2011:251.

(2) ECLI:EU:T:2011:250.

(3) ECLI:EU:C:2012:60.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/45

2015 m. liepos 13 d.Bank of Industry and Mine pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-10/13 Bank of Industry and Mine/Taryba

(Byla C-358/15 P)

(2015/C 294/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Bank of Industry and Mine, atstovaujamas advokatų E. Rosenfeld ir S. Perrotet,

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos sprendimą byloje T-10/13, apie kurį apeliantui pranešta 2015 m. gegužės 5 d. ir kuriuo Bendrasis Teismas atmetė Bank of Industry and Mine pateiktą ieškinį dėl panaikinimo ir priteisė iš jo visas bylinėjimosi išlaidas.

—	Patenkinti ieškovo reikalavimus, pateiktus pirmojoje instancijoje.

—	Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo septynis pagrindus.

Pirma, apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 99 punkte pripažino, kad Taryba priėmė Sprendimą 2012/635 (1) remdamasi ESS 29 straipsniu, o savo sprendimo 101 punkte padarė išvadą, kad minėtas sprendimas neturėjo atitikti SESV 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, savo sprendimo 105 punkte nusprendęs, kad Taryba turėjo teisę numatyti įgyvendinimo įgaliojimus, kaip nustatyta SESV 291 straipsnio 2 dalyje. Be to, Taryba padarė teisės klaidą teigdama, kad įvykdytos sąlygos, būtinos norint remtis SESV 291 straipsnio 1 dalimi. Iš tiesų ribojamųjų priemonių klausimais vienintelė taikytina procedūra yra numatyta SESV 215 straipsnyje. Taigi negalima taikyti SESV 291 straipsnio 2 dalies, nes šis straipsnis taikomas tik priemonėms, dėl kurių reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones. Lėšų įšaldymas pats savaime yra įgyvendinamoji priemonė. Todėl ši priemonė negali patekti į SESV 291 straipsnio 2 dalies materialiąją taikymo sritį. Be to, sąlygos, būtinos norint remtis SESV 291 straipsnio 2 dalimi, neįvykdytos, nes Taryba ginčijamuose savo sprendimuose nepagrindė šios procedūros taikymo.

Antra, apeliantas taip pat kaltina Bendrąjį Teismą nusprendus, kad Sprendimo 2010/413 (2), iš dalies pakeisto Sprendimu 2012/35 (3) ir Sprendimu 2012/635, 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 (4) 23 straipsnio 2 dalies d punktas nepažeidžia teisinio saugumo ir nuspėjamumo, proporcingumo principų ir nuosavybės teisės. Bendrojo Teismo sprendimo 79 punkte nurodytas kiekybinės ir kokybinės svarbos kriterijus ginčijamuose aktuose nenurodytas. Taigi Bendrasis Teismas jį išgalvojo siekdamas pripažinti ginčijamus aktus teisėtais. Be to, šis kriterijus pats savaime yra nekonkretus, netikslus ir neproporcingas. Taigi Bendrasis teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad apelianto pervestos lėšos Irano valstybei yra parama, kaip ji suprantama pagal ginčijamus aktus.

Trečia, apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis padarė teisės klaidą, savo sprendimo 135 ir 136 punktuose nusprendęs, kad ginčijami aktai pakankamai motyvuoti, nors pats Bendrasis teismas minėto sprendimo 134 punkte pripažino, kad ginčijamuose aktuose nepateikta paramos, kurią apeliantas kaltinamas teikęs, tvarka ir mastas. Be to, iš ginčijamų aktų apeliantas negalėjo suprasti, dėl kokių priežasčių jam skirtos ribojamosios priemonės, o tai rodo, kad motyvų nepakanka.

Ketvirta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 163 punkte nusprendęs, jog dėl to, kad per reikalaujamą terminą neatlikta apelianto situacijos peržiūra, jo pavadinimo palikimas subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše netapo neteisėtas, tačiau ši pareiga yra visiškai objektyvi.

Penkta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad ginčijamais sprendimais nepažeidžiamos apelianto pagrindinės teisės ir kad jie nėra neproporcingi, nors ginčijami sprendimai yra abstraktūs ir netikslūs. Kiekybinės ir kokybinės svarbos kriterijus, kuriuo rėmėsi Bendrasis Teismas, taip pat yra pasirinktas tik paties teismo.

Šešta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 179 ir 183 punktuose, kai nusprendė, kad apeliantas teikė Irano vyriausybei, remdamasis tuo, kad apeliantas pervedė privalomą sumą, tačiau ši suma yra tik mokestis ir apelianto situacija yra tokia pati kaip ir bet kurio mokesčių mokėtojo.

Galiausiai Bendrasis Teismas nepripažino, kad Taryba pažeidė nediskriminavimo principą taikydama ribojamąsias priemones apeliantui už tai, kad jis pervedė pinigus Irano valstybei, o ne visoms įmonėms, privalančioms mokėti šį mokestį.

(1) 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58)

(2) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39)

(3) 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 19, p. 22)

(4) 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1)

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/47

2015 m. liepos 13 d.The National Iranian Gas Company pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 29 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-9/13, The National Iranian Gas Company/Taryba

(Byla C-359/15 P)

(2015/C 294/58)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: The National Iranian Gas Company, atstovaujama advokatų E. Rosenfeld ir S. Perrotet

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2015 m. gegužės 5 d. apeliantei įteiktą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos sprendimą byloje T-9/13, kuriuo Bendrasis Teismas atmetė bendrovės National Iranian Gas Company minėtoje byloje pareikštą ieškinį dėl panaikinimo ir nurodė jai sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas.

—	Patenkinti apeliantės pareikštus reikalavimus pirmojoje instancijoje.

—	Priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo aštuonis pagrindus:

Pirmiausia, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 82 punkte konstatavo, kad Tarybos sprendimas 2012/635 (1) buvo priimtas remiantis SESV 29 straipsniu, ir 84 punkte nustatė, kad minėtam sprendimui neturėjo būti taikomi SESV 215 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 90 punkte nusprendė, kad Taryba turėjo teisę nustatyti įgyvendinimo įgaliojimus pagal SESV 291 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taryba taip pat padarė dar vieną teisės klaidą tvirtindama, kad buvo įvykdytos numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti SESV 291 straipsnio 1 dalį. Vienintelė ribojamųjų priemonių srityje taikytina procedūra buvo nustatyta pagal SESV 215 straipsnį. Todėl SESV 291 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma, nes šis straipsnis taikomas tik priemonėms, kurių taikymui reikalingos įgyvendinimo priemonės. Taigi, lėšų įšaldymo priemonės pagal savo pobūdį laikomos įgyvendinimo priemonėmis. Praktiškai jos negali patekti į SESV 291 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Be to, nebuvo įvykdytos sąlygos, leidžiančios taikyti SESV 291 straipsnio 2 dalį, nes savo ginčijamuose sprendimuose Taryba tinkamai nepagrindė šios procedūros laikymosi.

Antra, apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui nusprendus, kad Sprendimo 2010/413 (2), iš dalies pakeisto Sprendimu 2012/35 (3) ir Sprendimu 2012/635, 20 straipsnio 1 dalies c punktas ir Reglamento Nr. 267/2012 (4) 23 straipsnio 2 dalies d punktas nepažeidė teisinio saugumo ir numatomumo principų, proporcingumo ir teisės į nuosavybę. Bendrojo Teismo sprendimo 61 punkte nurodytas kiekybinės ir kokybinės svarbos kriterijus nėra numatytas ginčijamuose aktuose. Taigi, Bendrasis Teismas jį sukūrė tam, kad patvirtintų ginčijamus aktus. Be to, šis kriterijus yra neaiškus, neapibrėžtas ir neproporcingas. Taigi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad aplinkybė, jog apeliantė moka mokesčius Irano valstybei turi būti laikoma parama, kaip tai suprantama pagal ginčijamus aktus.

Trečia, apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, kai savo sprendimo 116 ir 117 punktuose jis pripažino ginčijamus aktus pakankamai motyvuotais, nors minėto sprendimo 115 punkte pats Bendrasis Teismas pripažino, kad ginčijamais aktais nebuvo nustatyti paramos, kuria apeliantė kaltinama, apimtis ir būdai. Be kita ko, skaitydama ginčijamus aktus, apeliantė negalėjo suprasti priežasčių, kuriomis remiantis ji buvo nubausta, o tai įrodo, kad nebuvo pateikti pakankami motyvai.

Ketvirta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 141 punkte nusprendė, kad per nustatytą terminą nepersvarsčius apeliantės situacijos, pastarosios palikimas subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąraše netapo neteisėtu, nors tokia pareiga yra griežtai objektyvi.

Penkta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijami sprendimai nepažeidė pagrindinių apeliantės teisių ir buvo proporcingi, nors minėti sprendimai yra neaiškūs ir neapibrėžti. Taip pat Bendrojo Teismo nustatytas kiekybinės ir kokybinės svarbos kriterijus iš esmės yra savavališkas.

Šešta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 163 ir 164 punktuose nusprendė, kad apeliantė teikė paramą Irano vyriausybei, motyvuodamas tuo, kad apeliantė mokėjo privalomąjį mokestį, nors toks mokestis yra laikomas rinkliava, o apeliantė yra tokioje pačioje padėtyje, kaip ir bet kuris kitas mokesčių mokėtojas.

Septinta, Bendrasis Teismas suklydo nekonstatavęs, kad Taryba pažeidė nediskriminavimo principą, nes remdamasi apeliantės mokamu mokesčiu Irano valstybei, taikė sankcijas apeliantei, bet ne kitoms tokiu mokesčiu apmokestintoms bendrovėms.

Galiausiai, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 159 punkte pakeitė motyvus.

(1) 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimas 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58).

(2) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39).

(3) 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimas 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 19, p. 22).

(4) 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/48

2015 m. liepos 15 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-259/13, Prancūzija/Komisija

(Byla C-373/15 P)

(2015/C 294/59)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama F. Alabrune, G. de Bergues, D. Colas ir C. Candat

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Ispanijos Karalystė

Apeliantės reikalavimai

—	Iš dalies panaikinti 2015 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimą byloje T-259/13, Prancūzija/Komisija.

—

Priimti galutinį sprendimą byloje ir panaikinti 2013 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/123/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (1), nes pagal jį nefinansuojamos Prancūzijos Respublikos patirtos tam tikros išlaidos, susijusios su Prancūzijos kaimo plėtros programos antrąja kryptimi, 2008 ir 2009 mokestiniais metais arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.

—	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą Prancūzijos vyriausybė nurodo tris pagrindus.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, ex officio neišnagrinėjęs klausimo dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo, nors Komisija priėmė ginčijamą sprendimą pasibaigus protingam terminui.

Antrajame pagrinde Prancūzijos vyriausybė subsidiariai tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nepažeidė 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – Reglamentas 1975/2006) (2), 10 ir 14 straipsnių, kai nurodė Prancūzijos valdžios institucijoms skaičiuoti gyvulius atliekant patikrinimus vietoje, susijusius su INNK (išmokos natūraliems nuostoliams kompensuoti).

Trečiajame pagrinde, nurodytame subsidiariai, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad patikrinimai vietoje, atlikti pagal galvijų identifikavimo sistemą arba su išmokomis už avis susiję patikrinimai nėra patikrinimai vietoje pagal Reglamento Nr. 1975/2006 12 ir paskesnius straipsnius.

Todėl reikia panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atmestas pirmasis pagrindas, kurį Prancūzijos vyriausybė nurodė prašydama panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą.

(1) OL L 67, p. 20.

(2) OL L 368, p. 74.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/50

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Stahlwerk Bous/Komisija

(Byla T-172/14) (1)

((Valstybės pagalba - Vokietijos priimtos priemonės, skirtos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai ir daug energijos naudojančioms įmonėms remti - Sprendimas pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį - Galutinio sprendimo priėmimas po ieškinio pareiškimo - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Prašymas leisti patikslinti reikalavimus - Naujo įrodymo nebuvimas - Nepriimtinumas))

(2015/C 294/60)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Stahlwerk Bous GmbH (Bous, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: ELPA priežiūros institucija, atstovaujama X. Lewis, M. Schneider, M. Moustakali ir C. Perrin

Dalykas

Prašymas iš dalies panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2013) 4424 final pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos priimtų priemonių, skirtų iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai ir daug energijos naudojančioms įmonėms remti [valstybės pagalba SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN)]

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

Atmesti prašymą leisti patikslinti šio ieškinio reikalavimus taip, kad jie atitiktų 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą C(2014) 8786 final dėl valstybės pagalbos SA. 33995 (2013/C) (ex 2013/NN), kurią Vokietijos Federacinė Respublika suteikė iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai ir daug energijos naudojančioms įmonėms remti, kaip nepriimtiną.

Nebereikia priimti sprendimo dėl Flachglas Torgau GmbH ir Saint-Gobain Isover G+H AG, Kronotex GmbH & Co. KG ir Kronoply GmbH, Bayer MaterialScience AG, Sabic Polyolefine GmbH, Ineos Manufacturing Deutschland GmbH, Ineos Phenol GmbH ir Ineos Vinyls Deutschland GmbH, taip pat dėl Advansa GmbH, Akzo Nobel Industrial Chemicals GmbH, Aurubis AG, CBW Chemie GmbH, CFB Chemische Fabrik Brunsbüttel GmbH & Co. KG, Clariant Produkte (Deutschland) GmbH, Dralon GmbH, Hahl Filaments GmbH, Messer Produktionsgesellschaft mbH Siegen, Messer Produktionsgesellschaft mbH Salzgitter, Nabaltec AG, Siltronic AG ir Wacker Chemie AG pateiktų prašymų leisti įstoti į bylą.

4.	Stahlwerk Bous GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

5.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/51

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje WeserWind/Komisija

(Byla T-173/14) (1)

(2015/C 294/61)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: WeserWind GmbH Offshore Construction Georgsmarienhütte (Brėmerhafenas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: ELPA priežiūros institucija, iš pradžių atstovaujama X. Lewis, M. Schneider ir A. Steinarsdóttir, vėliau – X. Lewis, M. Schneider, M. Moustakali ir C. Perrin

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

3.	WeserWind GmbH Offshore Construction Georgsmarienhütte padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/51

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Dieckerhoff Guss/Komisija

(Byla T-174/14) (1)

(2015/C 294/62)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Dieckerhoff Guss GmbH (Gėvelsbergas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: ELPA priežiūros institucija, iš pradžių atstovaujama X. Lewis, M. Schneider ir J. Kaasin, vėliau – X. Lewis, M. Schneider, M. Moustakali ir C. Perrin

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

3.	Dieckerhoff Guss GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/52

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Walter Hundhausen/Komisija

(Byla T-175/14) (1)

(2015/C 294/63)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Walter Hundhausen GmbH (Švėrtė, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: ELPA priežiūros institucija, iš pradžių atstovaujama X. Lewis, M. Schneider ir G. Mathisen, vėliau – X. Lewis, M. Schneider, M. Moustakali ir C. Perrin

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

3.	Walter Hundhausen GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/53

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Georgsmarienhütte/Komisija

(Byla T-176/14) (1)

(2015/C 294/64)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Georgsmarienhütte GmbH (Georgsmarienhiutė, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: ELPA priežiūros institucija, iš pradžių atstovaujama X. Lewis, M. Schneider ir C. Howdle, vėliau – X. Lewis, M. Schneider, M. Moustakali ir C. Perrin

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

4.	Georgsmarienhütte GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

5.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/54

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Harz Guss Zorge/Komisija

(Byla T-177/14) (1)

(2015/C 294/65)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Harz Guss Zorge GmbH (Corgė, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

4.	Harz Guss Zorge GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/55

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Friedrich Wilhelms-Hütte Eisenguss/Komisija

(Byla T-178/14) (1)

(2015/C 294/66)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Friedrich Wilhelms-Hütte Eisenguss GmbH (Miulheimas prie Rūro, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

3.	Friedrich Wilhelms-Hütte Eisenguss GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/56

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Schmiedewerke Gröditz/Komisija

(Byla T-179/14) (1)

(2015/C 294/67)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Schmiedewerke Gröditz GmbH (Grėdicas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato C. Renner

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

3.	Schmiedewerke Gröditz GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/57

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Schmiedag/Komisija

(Byla T-183/14) (1)

(2015/C 294/68)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Schmiedag GmbH (Hagenas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Höfler, C. Kahle ir V. Winkler

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato R. Sauer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

4.	Schmiedag GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

5.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 142, 2014 5 12.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/57

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Deutsche Edelstahlwerke/Komisija

(Byla T-230/14) (1)

(2015/C 294/69)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Edelstahlwerke GmbH (Vitenas, Vokietija), atstovaujama advokatų S. Altenschmidt ir H. Janssen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Deutsche Edelstahlwerke GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/58

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje ArcelorMittal Hamburg ir kt./Komisija

(Byla T-235/14) (1)

(2015/C 294/70)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: ArcelorMittal Hamburg GmbH (Hamburgas, Vokietija), ArcelorMittal Bremen GmbH, perėmusi Bregal Bremer Galvanisierungs GmbH teises (Brėmenas, Vokietija), ArcelorMittal Hochfeld GmbH (Duisburgas, Vokietija) ir ArcelorMittal Ruhrort GmbH (Duisburgas), atstovaujamos advokatų H. Janssen ir G.–R. Engel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	ArcelorMittal Hamburg GmbH, ArcelorMittal Bremen GmbH, ArcelorMittal Hochfeld GmbH ir ArcelorMittal Ruhrort GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/59

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Kronotex ir Kronoply/Komisija

(Byla T-236/14) (1)

(2015/C 294/71)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Kronotex GmbH & Co. KG (Heiligengrabė, Vokietija) ir Kronoply GmbH (Heiligengrabė, Vokietija), atstovaujamos advokatų H. Janssen ir G.-R. Engel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Kronetex GmbH & Co. KG ir Kronoply GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/60

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Steinbeis Papier/Komisija

(Byla T-237/14) (1)

(2015/C 294/72)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Steinbeis Papier GmbH (Gliukštatas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Janssen ir G.-R. Engel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Steinbeis Papier GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/60

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Schumacher Packaging/Komisija

(Byla T-265/14) (1)

(2015/C 294/73)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Schumacher Packaging GmbH (Švarcenbergas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Janssen ir G.-R. Engel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Schumacher Packaging GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/61

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Grupa Azoty ATT Polymers/Komisija

(Byla T-270/14) (1)

(2015/C 294/74)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Grupa Azoty ATT Polymers GmbH (Gubenas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Janssen ir S. Kobes

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Grupa Azoty ATT Polymers GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/62

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje P-D Glasseiden ir kt./Komisija

(Byla T-272/14) (1)

(2015/C 294/75)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: P-D Glasseiden GmbH Oschatz (Ošacas, Vokietija), P-D Interglas Technologies GmbH (Erbachas, Vokietija), P-D Industriegesellschaft mbH (Vilsdrufas, Vokietija) ir Glashütte Freital GmbH (Freitalis, Vokietija), atstovaujamos advokatų H. Janssen ir G.-R. Engel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	P-D Glasseiden GmbH Oschatz, P-D Interglas Technologies GmbH, P-D Industriegesellschaft mbH ir Glashütte Freital GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/63

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Drahtwerk St. Ingbert ir kt./Komisija

(Byla T-275/14) (1)

(2015/C 294/76)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Drahtwerk St. Ingbert GmbH (Sankt Ingbertas, Vokietija), DWK Drahtwerk Köln GmbH (Kelnas, Vokietija), Kalksteingrube Auersmacher GmbH (Felklingenas, Vokietija), Rogesa Roheisengesellschaft Saar mbH (Dilingenas, Vokietija), Stahlguss Saar GmbH (Sankt Ingbertas) ir Zentralkokerei Saar GmbH (Dilingenas), atstovaujamos advokatų S. Altenschmidt ir H. Janssen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Drahtwerk St. Ingbert GmbH, DWK Drahtwerk Köln GmbH, Kalksteingrube Auersmacher GmbH, Rogesa Roheisengesellschaft Saar mbH, Stahlguss Saar GmbH ir Zentralkokerei Saar GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/63

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Flachglas Torgau ir kt./Komisija

(Byla T-276/14) (1)

(2015/C 294/77)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Flachglas Torgau GmbH (Torgau, Vokietija), Saint-Gobain Isover G+H AG (Liudvigshafenas prie Reino, Vokietija) ir Saint-Gobain Oberland AG (Bad Vurcachas, Vokietija), atstovaujamos advokatų S. Altenschmidt ir H. Janssen

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų A. Luke ir C. Maurer

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Flachglas Torgau GmbH, Saint-Gobain Isover G+H AG ir Saint-Gobain Oberland AG padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/64

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Ineos Manufacturing Deutschland ir kt./Komisija

(Byla T-280/14) (1)

(2015/C 294/78)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Ineos Manufacturing Deutschland GmbH (Kelnas, Vokietija), Ineos Phenol GmbH (Gladbekas, Vokietija) ir Ineos Vinyls Deutschland GmbH (Vilhelmshafenas, Vokietija), atstovaujamos advokatų C. Arhold, L. Petersen, F.-A. Wesche, N. Wimmer ir T. Woltering

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų C. von Donat ir G. Quardt

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Ineos Manufacturing Deutschland GmbH, Ineos Phenol GmbH ir Ineos Vinyls Deutschland GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/65

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Fels-Werke/Komisija

(Byla T-281/14) (1)

(2015/C 294/79)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fels-Werke GmbH (Goslaras, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Arhold, N. Wimmer, F.-A. Wesche, L. Petersen ir T. Woltering

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų C. von Donat ir G. Quardt

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Fels-Werke GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/66

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Bayer MaterialScience/Komisija

(Byla T-282/14) (1)

(2015/C 294/80)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Bayer MaterialScience AG (Leverkuzenas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Arhold, L. Petersen, F.–A. Wesche, N. Wimmer ir T. Woltering

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų C. von Donat ir G. Quardt

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Bayer MaterialScience AG padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/66

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Advansa ir kt./Komisija

(Byla T-283/14) (1)

(2015/C 294/81)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Advansa GmbH (Hamas, Vokietija), Akzo Nobel Industrial Chemicals GmbH (Ibenbiurenas, Vokietija), Aurubis AG (Hamburgas, Vokietija), Cabb GmbH (Gerstofenas, Vokietija), CBW Chemie GmbH Bitterfeld-Wolfen (Biterfeldas–Volfenas, Vokietija), CFB Chemische Fabrik Brunsbüttel GmbH & Co. KG (Brunsbiutelis, Vokietija), Clariant Produkte (Deutschland) GmbH (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), Dow Olefinverbund GmbH (Škopau, Vokietija), Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH (Štadė, Vokietija), Dralon GmbH (Dormagenas, Vokietija), Ems-Chemie (Neumünster) GmbH & Co. KG (Noimiunsteris, Vokietija), Hahl Filaments GmbH (Munderkingenas, Vokietija), ISP Marl GmbH (Marlis, Vokietija), Messer Produktionsgesellschaft mbH Siegen (Zulcbachas, Vokietija), Messer Produktionsgesellschaft mbH Salzgitter (Zulcbachas), Nabaltec AG (Švandorfas, Vokietija), Siltronic AG (Miunchenas, Vokietija), Trevira GmbH (Bobingenas, Vokietija), Wacker Chemie AG (Miunchenas) ir Westfalen Industriegase GmbH (Miunsteris, Vokietija), atstovaujamos advokatų H C. Arhold, L. Petersen, F.-A. Wesche, N. Wimmer ir T. Woltering

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokatų C. von Donat ir G. Quardt

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

Advansa GmbH, Akzo Nobel Industrial Chemicals GmbH, Aurubis AG, Cabb GmbH, CBW Chemie GmbH Bitterfeld-Wolfen, CFB Chemische Fabrik Brunsbüttel GmbH & Co. KG, Clariant Produkte (Deutschland) GmbH, Dow Olefinverbund GmbH, Dow Deutschland Anlagengesellschaft mbH, Dralon GmbH, Ems-Chemie (Neumünster) GmbH & Co. KG, Hahl Filaments GmbH, ISP Marl GmbH, Messer Produktionsgesellschaft mbH Siegen, Messer Produktionsgesellschaft mbH Salzgitter, Nabaltec AG, Siltronic AG, Trevira GmbH, Wacker Chemie AG ir Westfalen Industriegase GmbH padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/67

2015 m. birželio 9 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Vinnolit/Komisija

(Byla T-318/14) (1)

(2015/C 294/82)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vinnolit GmbH & Co. KG (Ismaningas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Geipel

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Maxian Rusche ir R. Sauer, padedamų advokato H. Wollmann

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ELPA priežiūros institucijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Vinnolit GmbH & Co. KG padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	ELPA priežiūros institucija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 223, 2014 7 14.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/68

2015 m. balandžio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Brinkmann (Steel Trading) ir kt./Komisija ir ECB

(Byla T-161/15)

(2015/C 294/83)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Brinkmann (Steel Trading) Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė); Dalmar investments Ltd (Tortola, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos); Darlows Consultants Ltd (Nasau, Bahamos); Forestborne Ltd (Tortola); International Corporate Management Company SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas); Kraxis Investments Ltd (Nikosija, Kipras); Magnamox Management Ltd (Nikosija); Megamatic Technologies Ltd (Nikosija); Windward Yachting Ltd (Sliema, Malta); Chupit Ltd (Nikosija); Coburg Investments (Overseas) Ltd (Nikosija); First Trade International Ltd (Tortola); Fitinvest Ltd (Limassol, Kipras); Halman Consultants (Overseas) Ltd (Tortola); Limtan Investments Ltd (Lanarca, Kipras); Minnesota Trading Ltd (Nikosija); Protoconsult Ltd (Nikosija); Transcoal Trading Ltd (Nikosija) ir Veft Management Ltd (Nikosija), atstovaujamos baristerio R. Nowinski

Atsakovai: Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	įpareigoti Europos Sąjungą atlyginti ieškinyje nurodytų dydžių žalą arba tokio dydžio žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys mokėtina ieškovėms, kurią ieškovės patyrė priėmus ir taikius Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų;

—	įpareigoti Europos Sąjungą padengti reiškiant šį ieškinį patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalies pažeidimu, neteisėtais Komisijos ir ECB veiksmais diskriminavus Kiprą ir todėl tiesiogiai diskriminavus Kipro bankų indėlininkus.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos ir ECB neteisėtais veiksmais, pažeidus indėlininkų teisę į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Pagrindinių teisių chartijoje.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su ES sutarties 5 straipsnio 4 dalies pažeidimu, nes neteisėtais Komisijos ir ECB veiksmais pažeistas proporcingumo principas, parengus Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų, dėl kurio pagal Europos stabilumo mechanizmą derėjosi Komisija ir ECB.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/69

2015 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys byloje Almaz-Antey/Taryba

(Byla T-255/15)

(2015/C 294/84)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: OAO Concern PVO Almaz-Antey (Maskva, Rusija), atstovaujama advokatų C. Stumpf ir A. Haak

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/432, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 70, 2015, p. 47), ir 2015 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/427, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 70, 2015, p. 1), tiek, kiek šios priemonės taikomos ieškovei;

—	priteisti iš Tarybos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taryba nepateikė tinkamų ir pakankamų motyvų, pagrindžiančių ieškovės įtraukimą į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės dėl situacijos Ukrainoje, sąrašą.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba akivaizdžiai klaidingai nusprendė, kad ieškovės atveju tenkinami visi įtraukimo į minėtąsias priemones kriterijai.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovės sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad visa atsakovės argumentacija neatitinka ribojamosioms priemonėms keliamų reikalavimų.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas su tuo, kad Taryba nepateisinamai ir neproporcingai pažeidė ieškovo pagrindines teises, įskaitant ieškovės teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/70

2015 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys byloje Kiselev/Taryba

(Byla T-262/15)

(2015/C 294/85)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Dmitry Konstantinovich Kiselev (Koroliovas, Rusija), atstovaujamas baristerių T. Otty ir B. Kennelly bei solisitoriaus J. Linneker

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. kovo 13 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/432, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ir 2015 m. kovo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/427, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis taikomas ieškovui;

—	priteisti iš atsakovės ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šešiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, nes nustatyta, kad ieškovas atitinka įrašymo į sąrašus pagal sprendimo (pakeisto) 1 straipsnį ir į reglamento (pakeisto) 2 straipsnio 1 dalį.

—

Ieškovas tvirtina, kad siekiant nepažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio įrašymo į sąrašą pagal sprendimą ir reglamento kriterijai turi būti aiškinami atsižvelgiant į saviraiškos laisvę. Ieškovo nuomone, kriterijus, kad asmuo „aktyviai remia“ Rusijos vyriausybės politiką palaikant santykius su Ukraina, turi reikšti, kad asmens įtakos atitinkamai politikai lygis yra aukštesnis negu vien žurnalistinės nuomonės reiškimas. Todėl jis teigia, kad tik kaip žurnalistas ir žiniasklaidos bendrovės direktorius neturi reikalaujamos įtakos arba konkretaus poveikio situacijai Ukrainoje ir už tai neatsako. Iš tikrųjų ieškovas niekada neišreiškė paramos „Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje“, kaip reikalauja Taryba

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su saviraiškos laisvės pažeidimu.

—

Ieškovo nuomone, ribojamosiomis priemonėmis ieškovas baudžiamas už politines pažiūras, kurias išreiškė kaip žurnalistas ir komentatorius. Jomis taip pat ribojama jo galimybė naudotis saviraiškos laisve ir administruoti jo vadovaujamą naujienų agentūrą Rossiya Segodnya. Jis teigia, kad vien tai, jog Taryba prieštarauja kai kurių jo reportažų turiniui, negali pateisinti apribojimų. Be to, nėra įrodymų, kad jis kurstė smurtą ar davė bet kokį pagrindą pateisinti jo žodžio laisvės paribojimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.

—

Ieškovas tvirtina, kad jis niekada „rimtai ir patikimai akivaizdžiai nereiškė paramos“ arba „konkrečiai nereiškė akivaizdžios paramos ir neteikė informacijos“ atvejui, kuris pateisintų jam taikytinas ribojamąsias priemones. Todėl jis tvirtina, kad Taryba nurodė „akivaizdumą“ (ir tik iš dalies) tik po to, kai įrašas dėl jo buvo pakeistas.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Taryba nenurodė pakankamų jo įtraukimo priežasčių.

—	Ieškovo nuomone, nurodyta priežastis yra per plati ir neapibrėžiama tikra specifinė ribojamųjų priemonių taikymo jam priežastis.

Penktasis ieškinio pagrindas, pateikiamas papildomai, susijęs su tuo, kad Taryba taikė neteisėtą priemonę (tiek, kiek įrašymo į sąrašą kriterijus gali pažeisti ieškovo saviraiškos laisvę).

—

Ieškovas teigia, kad jeigu priešingai pirmajam pagrindui kriterijus turi būti aiškinamas kaip leidžiantis įrašyti į sąrašą fizinius asmenis, dirbančius žiniasklaidos srityje, vien dėl jų išreikštų politinių pažiūrų, kurias Taryba laiko nepageidaujamomis, priskyrimo kriterijus neturės teisinio pagrindo ir (arba) bus neproporcingas sprendimo ir reglamento tikslams.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties pažeidimu.

—	Ieškovas tvirtina, kad nebuvo bandymų pateisinti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties 52 straipsnio pažeidimą, dėl kurio apribotas ieškovo lėšų laisvas judėjimas (be kita ko), ir nebandyta susisiekti su Bendradarbiavimo taryba pagal 90 straipsnį.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/71

2015 m. gegužės 29 d. pareikštas ieškinys byloje Hmicho/Taryba

(Byla T-275/15)

(2015/C 294/86)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Samir Hmicho (Pulas, Jungtinė Karalystė), atstovaujamas solisitoriaus V. Davies ir QC T. Eicke

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14) ir (arba) 2015 m. kovo 6 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2015/383, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 64, 2015, p. 41), ir (arba) 2015 m. gegužės 19 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2015/784, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 124, 2015, p. 13), tiek, kiek jie susiję su ieškovu;

—

panaikinti 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 16, 2012, p. 1), ir (arba) 2015 m. kovo 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/375, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 64, 2015, p. 10), ir (arba) 2015 m. gegužės 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/780, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 124, 2015, p. 1), tiek, kiek jie susiję su ieškovu;

—	panaikinti Tarybos sprendimą, išdėstytą jos 2015 m. gegužės 20 d. rašte, nuoroda SGS15/06024, kuriuo patvirtinama apie ieškovo įtraukimą į sąrašą ir „pakeičiama informacija, susijusi su [ieškovu], kaip išdėstyta Tarybos įgyvendinimo sprendime ir Reglamente“;

—	priteisti iš Europos Sąjungos kompensaciją ieškovui;

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu teigiama, kad nėra teisinio pagrindo jam taikyti ribojamųjų priemonių ir (ar) kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida, remiantis tuo, kad nėra racionalaus ryšio tarp jo ir asmenų, kuriuos siekiama paveikti Sąjungos priimtomis ribojamosiomis priemonėmis, tai yra, tų asmenų, kurie gauna naudos iš Sirijos režimo ar jį remia.

Antruoju ieškinio pagrindu teigiama, kad Tarybos sprendimais 2013/255/BUSP, 2015/383 ir 2015/784, Tarybos reglamentais Nr. 36/2012, Nr. 2015/375 ir Nr. 2015/780 ir (ar) 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimu pažeistos pagrindinės ieškovo teisės, ginamos ES pagrindinių teisių chartija ir (ar) Europos žmogaus teisių konvencija, tarp jų – ieškovo teisė į žmogaus orumą, teisė į gerą administravimą, įskaitant teisę į gynybą, pareigą nurodyti motyvus ir nekaltumo prezumpciją, teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, laisvė užsiimti verslu ir jo teisė į nuosavybę.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/72

2015 m. birželio 1 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. kovo 18 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-51/14

(Byla T-278/15 P)

(2015/C 294/87)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), atstovaujama S. Marquardt ir M. Silva

Kita proceso šalis: KL (Briuselis, Belgija)

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2015 m. kovo 18 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje F-51/14,

—	patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus,

—	priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais, iš kurių vieni yra susiję su vertinimo sistema, o kiti – su paaukštinimo sistema.

—

Dėl vertinimo sistemos

1.	Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, draudimo priimti sprendimą ultra petita ir apeliantės teisės į gynybą pažeidimu.

2.	Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisminės kontrolės ribų pažeidimu. Apeliantė tvirtina, kad skundžiamame sprendime Tarnautojų teismas ne kartą viršijo savo kontrolės ribas ir, regis, siekė įpareigoti ją patvirtinti konkrečią vertinimo sistemą.

3.	Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida dėl balais neišreikštos vertinimo sistemos objektyvumo stokos ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio pažeidimu.

—

Dėl paaukštinimo sistemos

4.	Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su draudimo priimti sprendimą ultra petita ir apeliantės teisės į gynybą pažeidimu.

5.	Penktasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių pažeidimu.

6.	Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta nusprendus, kad apeliantė pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/73

2015 m. birželio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vakakis/Komisija

(Byla T-292/15)

(2015/C 294/88)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Vakakis International – Symvouloi gia Agrotiki Anaptixi AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama solisitoriaus B. O’Connor, advokatų S. Gubel ir E. Bertolotto

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Komisijai kyla pareiga pagal SESV 340 straipsnį kompensuoti visus nuostolius, kurie atsirado ieškovei dėl neteisėto Komisijos elgesio vykstant nagrinėjamai viešojo pirkimo procedūrai, įskaitant:

—	mokesčius ir išlaidas, susijusias su dalyvavimu visoje pirkimų procedūroje;

—	išlaidas, susijusias su pirkimų procedūros teisėtumo ginčijimu;

—	pelno praradimą;

—	galimybių praradimą.

—	įpareigoti Komisiją sumokėti išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmuoju pagrindu teigiama, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principus, įtvirtintus Tarybos reglamente Nr. 1605/2002 (toliau – Finansinis reglamentas) ir Sutarčių sudarymo procedūrų ES vykdant išorės veiksmus praktiniame vadovo (toliau – PRAG), tuo, kad nesiėmė adekvačiai prižiūrėti viešųjų pirkimų procedūros ir atlikti greitą tyrimą bei pateikti visą ir išsamią informaciją apie Valakis pateikto skundo nagrinėjimą;

2.	Antruoju pagrindu ginčijama, kad ieškovei buvo padaryta nuostolių dėl netinkamo Komisijos administravimo ir sprendimo sudaryti sutartį su Agriconsulting.

3.	Trečiuoju pagrindu teigiama, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl Komisijos netinkamo administravimo ir Sąjungos bendrųjų vienodo požiūrio, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimo bei Finansinio reglamento 94 straipsnio ir PRAG 2.3.6 skyriaus pažeidimo.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/74

2015 m. birželio 5 d. pareikštas ieškinys byloje European Union Copper Task Force/Komisija

(Byla T-310/15)

(2015/C 294/89)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: European Union Copper Task Force (Eseksas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién ir I. Moreno-Tapia Rivas

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo, kiek jis taikomas vario junginiams;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo priimtas remiantis neteisėtu pagrindu, nes Reglamentas Nr. 1107/2009, o ypač jo 24 straipsnis ir II priedo 4 punktas, pažeidžia ES teisę.

—	Ieškovė teigia, kad moksliniai įrodymai rodo, jog patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo („PBT“) kriterijai, o ypač patvarumas, variui netinkami.

—	Be to, pasak ieškovės, PBT kriterijų taikymas neorganinėms medžiagoms nedera su kitais teisės aktais reguliuojamųjų cheminių medžiagų srityje.

—	Galiausiai, kaip teigia ieškovė, kiek tai susiję su keistinomis medžiagomis, PBT kriterijų taikymas vario junginiams viršija tai, kas būtina Reglamento Nr. 1107/2009 tikslams pasiekti, ir Reglamente Nr. 1107/2009 klaidingai suprantamas atsargumo principas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas papildomu argumentu, kad, įtraukusi vario junginius į Įgyvendinimo reglamento 2015/408 taikymo sritį, Komisija pažeidė proporcingumo principą.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/75

2015 m. birželio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika/Komisija

(Byla T-316/15)

(2015/C 294/90)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2015 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimą (paskelbtas dokumentu C[2015] 2230) dėl atsisakymo teikti finansinę paramą iš Europos regioninės plėtros fondo projektui „Inovatyvių paslaugų kūrimas Vraclovo IMB bendrame paslaugų centre“, kuris yra sudėtinė veiksmų programos „Inovatyvi ekonomika“ dalis, teikiant struktūrinę pagalbą pagal Lenkijos konvergencijos programos tikslą;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: klaidingas Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 (1) 3 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimas nustatant, kad investicijos bendro duomenų centro statybai, ir pirmiausia IT specialistų, kurie kurtų inovatyvias paslaugas, įdarbinimui, kad būtų sukurti bendri paslaugų centrai, nėra investicijos į gamybą, „kurios padėtų sukurti ir išsaugoti nuolatines darbo vietas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir todėl negali būti bendrai finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo.

Antrasis ieškinio pagrindas: neteisingas sąlygų, kuriomis leidžiama bendrai finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo išteklių, aiškinimas nustatant, kad tik „radikaliai potencialios investicijos“ gali būti bendrai finansuojamos, ir neteisingas projekto vertinimas, nustatant, kad juo nebuvo užtikrinama atitiktis veiksmų programos „Inovatyvi Ekonomika“ 4 prioritetinei krypčiai, nes trūko inovatyvumo.

Trečiasis ieškinio pagrindas: klaidingas projekto vertinimas, nes nustatyta, kad trūko pateisinančių motyvų leisti teikti viešąsias investicijas, ir klaidingas sąlygų, kuriomis leidžiama bendrai finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo išteklių, aiškinimas, nustatant, jog dividendų mokėjimas pagal projekto sąlygas užkerta kelią bendram finansavimui.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: sąžiningo bendradarbiavimo principo ir Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 41 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes buvo akivaizdžiai pažeistas projekto vertinimo terminas, vertinant pakeičiant požiūrį dėl galimybių finansuoti investicijas paslaugų sektoriuje, bei neatsižvelgiant į Lenkijos institucijų pateiktus paaiškinimus dėl projekto inovatyvumo.

(1) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (OL L 210, p. 1).

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/76

2015 m. birželio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Ocean Capital Administration ir kt./Taryba

(Byla T-332/15)

(2015/C 294/91)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Ocean Capital Administration GmbH (Hamburgas, Vokietija), First Ocean Administration GmbH (Hamburgas), First Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Second Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Second Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Third Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Third Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Fourth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Fourth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Fifth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Fifth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Sixth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Sixth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Seventh Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Seventh Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Eighth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Eighth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Ninth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Ninth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Tenth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Tenth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Eleventh Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Eleventh Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Twelfth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Twelfth Ocean GmbH & Co. KG (Hamburgas), Thirteenth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Fourteenth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Fifteenth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), Sixteenth Ocean Administration GmbH (Hamburgas), IRISL Maritime Training Institute (Teheranas, Iranas), Kheibar Co. (Teheranas), Kish Shipping Line Manning Co. (Kish Island, Iranas), atstovaujamos QC P. Moser, baristerio E. Metcalfe ir solisitoriaus M. Taher

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti 2013 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimą 2013/497/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP, ir 2013 m. spalio 10 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 971/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 272, p. 1), dėl ribojamųjų priemonių Iranui, netaikomais remiantis neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu;

—

panaikinti 2015 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/556, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP (OL L 92, p. 101), ir 2015 m. balandžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/549, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 92, p. 12), dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kiek jie taikomi ieškovėms;

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu pagal SESV 277 straipsnį, kuriuo ieškovės Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad 2013 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimas 2013/497/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP, ir 2013 m. spalio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 971/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 272, p. 1), yra netaikomi.

Ieškovės tvirtina, kad šiame sprendime ir šiame reglamente nustatyti kriterijai, pirma, neturi tinkamo teisinio pagrindo, antra, neturi tinkamo faktinio pagrindo, nes savo Sprendime Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt./Taryba (T-489/10, EU:T:2013:453) Bendrasis Teismas nusprendė, kad Islamic Republic of Iran Shipping Lines (toliau – IRISL) nepažeidė Tarybos nustatytų ribojamųjų priemonių, trečia, šie kriterijai pažeidžia ieškovės teisę pasinaudoti veiksminga teisės gynimo priemone ir non bis in idem bei res judicata principus, ketvirta, nepagrįstai ir neproporcingai diskriminuojami subjektai, kuriuos tariamai apima ar kontroliuoja IRISL, šešta, nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiamos kitos pagrindinės ieškovių teisės, įskaitant pagrindinę teisę į nuosavybę, laisvę užsiimti verslu ir pagarbą reputacijai, ir septinta, Taryba viršijo įgaliojimus, nes tik iš naujo taikė tas pačias ribojamąsias priemones ieškovėms ir taip apėjo privalomą Bendrojo Teismo sprendimą.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su panaikinimu pagal SESV 263 straipsnį, kuriuo ieškovės prašo Bendrojo Teismo panaikinti 2015 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/556, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/413/BUSP (OL L 92, p. 101), ir 2015 m. balandžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/549, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 (OL L 92, p. 12), dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kiek jie taikomi ieškovėms.

Ieškovės tvirtina, kad šis sprendimas ir įgyvendinimo reglamentas, pirma, neturi tinkamo teisinio pagrindo, antra, jais buvo padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos, trečia, jie neturi tinkamo faktinio pagrindo, kad šiuo sprendimu ir šiuo reglamentu, ketvirta, pažeistos teisės į gynybą ir motyvus ieškovėms, penkta, pažeista ieškovių teisė pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, non bis in idem principas ir bendrasis teisėtų lūkesčių principas, šešta, nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiamos pagrindinės ieškovių teisės, o būtent jų teisė į nuosavybę ir laisvė užsiimti verslu.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/77

2015 m. birželio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Windrush Aka/VRDT – Dammers (The Specials)

(Byla T-336/15)

(2015/C 294/92)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Windrush Aka LLP (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio S. Malynicz ir solisitorės S. Britton

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Jerry Dammers (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas „The Specials“ – Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 7 25 082

Procedūra VRDT: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. kovo 18 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1412/2014-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nurodyti VRDT padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/78

2015 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Bach Flower Remedies/VRDT – Durapharma (RESCUE)

(Byla T-337/15)

(2015/C 294/93)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Bach Flower Remedies Ltd (Vimbldonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorės I. Fowler

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Durapharma ApS (Stenstrupas, Danija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas RESCUE – Bendrijos prekių ženklo registracija Nr. 6 473 755

Procedūra VRDT: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. kovo 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2551/2013-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ir, jeigu kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis įstotų į bylą, iš įstojusios į bylą šalies.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais ir 7 straipsnio 3 dalimi, pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/79

2015 m birželio 30 d. pareikštas ieškinys byloje CG/VRDT – Perry Ellis International Group (P PRO PLAYER)

(Byla T-349/15)

(2015/C 294/94)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: CG verwaltungsgesellschaft mbH (Gevelsbergas, Vokietija), atstovaujama advokato T. Körber

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Perry Ellis International Group Holdings Limited (Nasau, Bahamos)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis nespalvotas Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „P PRO PLAYER“ – Registracijos paraiška Nr. 1 0 8 89 764

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. balandžio 28 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2439/2014-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/79

2015 m. birželio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Alpex Pharma/VRDT – Astex Pharmaceuticals (ASTEX)

(Byla T-355/15)

(2015/C 294/95)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Alpex Pharma SA (Mezzovico-Vira, Šveicarija), atstovaujama advokatų C. Bacchini ir M. Mazzitelli

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Astex Pharmaceuticals, Inc. (Plezantonas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas ASTEX – Registracijos paraiška Nr. 10 805 281

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. balandžio 28 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 593/2014-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT ir kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies, jeigu ji įstos į bylą, bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/80

2015 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje Arrom Conseil/VRDT – Puig France (Roméo has a Gun by Romano Ricci)

(Byla T-358/15)

(2015/C 294/96)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Arrom Conseil (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų C. Herissay Ducamp ir J. Blanchard

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Puig France SAS (Paryžius, Prancūzija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas, kuriame yra žodiniai elementai „Roméo has a gun by Romano Ricci“ – Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 11 193 604

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. kovo 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1020/2014-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/81

2015 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje Arrom Conseil/VRDT – Nina Ricci (Roméo has a Gun by Romano Ricci)

(Byla T-359/15)

(2015/C 294/97)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Arrom Conseil (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų C. Herissay Ducamp ir J. Blanchard

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Nina Ricci SARL (Paryžius, Prancūzija)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Pareiškėja: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Procedūra VRDT: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. balandžio 13 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1021/2014-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/82

2015 m. liepos 1 d. pareikštas ieškinys byloje Lacamanda Group/VRDT – Woolley (HENLEY)

(Byla T-362/15)

(2015/C 294/99)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: The Lacamanda Group Ltd (Mančesteris, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerės C. Scott

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Nigel Woolley (Braceborough, Jungtinė Karalystė)

Su procedūra VRDT susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkas: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Bendrijos prekių ženklas HENLEY –Bendrijos prekių ženklas Nr. 4 7 43 563

Procedūra VRDT: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2015 m. balandžio 24 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2255/2012-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas

—	Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/83

2015 m. birželio 26 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Europos Komisija

(Byla F-92/15)

(2015/C 294/100)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų L. Levi ir A. Tymen

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimo, kuriuo peržiūrimas ieškovo dalinio nuolatinio invalidumo laipsnis, ir sprendimo, kuriuo iš dalies atmetamas jo skundas, panaikinimas, taip pat prašymas atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2014 m. spalio 6 d. sprendimą, nes juo nustatomas tik 68,5 % ieškovo dalinio nuolatinio invalidumo laipsnis.

—	Panaikinti 2015 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo iš dalies atmetamas ieškovo 2015 m. sausio 13 d. skundas.

—	Nurodyti atlyginti ieškovo turtinę žalą.

—	Nurodyti atlyginti ieškovo neturtinę žalą, įvertintą 1 10 000 eurų.

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/84

2015 m. liepos 1 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Komisija

(Byla F-96/15)

(2015/C 294/103)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų S. Orlandi ir T. Martin

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Komisijos pasiūlymo perkelti ieškovo pensines teisės į Sąjungos pensijų sistemą taikant naujas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas panaikinimas ir prašymas, kad iš atsakovės būtų priteista sumokėti vieną eurą kaip ieškovo tariamai patirtos žalos atlyginimą.

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 9 straipsnį neteisėtu.

—	Panaikinti 2014 m. spalio 3 d. sprendimą įtraukti ieškovo pensines teises, įgytas iki pradedant tarnybą, į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą taikant 2011 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 straipsnio 2 dalies bendrąsias įgyvendinimo nuostatas.

—	Nepatenkinus šių reikalavimų priteisti iš Komisijos sumokėti vieną eurą kaip ieškovo tariamai patirtos žalos atlyginimą.

—	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

7.9.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/86

2015 m. liepos 3 d. pareikštas ieškinys byloje ZZ/Parlamentas

(Byla F-98/15)

(2015/C 294/105)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: ZZ, atstovaujamas advokatų L. Levi ir A. Tymen

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ginčo dalykas bei aprašymas

2014 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo patvirtinamos ieškovo kaip skyriaus vedėjo pareigos, panaikinimas, motyvuojant tuo, kad šiuo sprendimu atgaline data nepripažįstamas jo kaip skyriaus vedėjo statusas ir atgaline data už šias pareigas nepadidinamas pareiginės algos bazinis dydis (neskiriamas priedas už vadovaujančias pareigas), ir prašymas atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2014 m. liepos 18 d. sprendimo 2 straipsnį, nes jame numatyta, kad dėl ieškovo paskyrimo į skyriaus vedėjo pareigas jo pareiginės algos bazinis dydis bus padidintas praėjus devynių mėnesių laikotarpiui.

—	Panaikinti 2015 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovo 2014 m. rugpjūčio 29 d. skundas ir kuris buvo gautas 2015 m. kovo 24 d.

—	Atlyginti ieškovo turtinę žalą.

—	Visais atvejais priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 294

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. rugsėjo 7d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2015/C 294/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1