12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/1

1.1

Šios EESRK tiriamosios nuomonės tikslas – išsiaiškinti, kokiais konkrečiais būdais valstybės įmonės gali padėti didinti ES konkurencingumą. Joje siekiama nustatyti specifinius šios srities uždavinius, kuriuos turi spręsti ES politika ir institucijos.

1.2

Ši nuomonė parengta vadovaujantis Sutartimis, kurios valstybėms narėms suteikia didelę veiksmų laisvę apibrėžiant, organizuojant ir finansuojant savo visuotinės svarbos paslaugas. Be to, Sutartyse nustatyta, kad valstybės narės turi teisę pačios pasirinkti įmones, atsakingas už viešųjų paslaugų teikimą, ir nustatyti jų statusą (privačios, valstybės ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė) (1).

1.3

Todėl viešosios valdžios institucija kiekvienu atskiru atveju gali spręsti, ar steigti valstybės įmonę, kaip savo veiksmų priemonę, atsižvelgdama į sektorių, nustatytus tikslus bei užduotis ir ilgalaikę veiklos perspektyvą.

1.4

1980 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvoje 80/723/EEB dėl valstybių narių ir valstybinių įmonių finansinių santykių skaidrumo apibrėžta, kad „valstybinė įmonė“ – tai bet kuri bendrovė, kurioje valstybinės valdžios institucijos gali tiesiogiai arba netiesiogiai panaudoti savo dominuojančią įtaką per joms priklausančią nuosavybę bei finansinį dalyvavimą toje bendrovėje arba per ją reguliuojančias taisykles.

Yra laikoma, kad valstybinės valdžios institucijos turi dominuojančią įtaką tada, kai tokios valdžios institucijos toje bendrovėje tiesiogiai arba netiesiogiai:

1.5

Visos Europos valstybės kuriuo nors savo gyvavimo laikotarpiu yra įsteigusios valstybės įmonių arba tiesiogiai, arba nacionalizavusios ar „municipalizavusios“ privačias įmones. Jos tai padarė dėl įvairių priežasčių:

1.6

Valstybės įmonių veiksmingumas bei rezultatyvumas ir, prireikus, jų pertvarkymo poreikis negali būti vertinami tik remiantis įprastais jų ūkinės veiklos pelningumo rodikliais, bet turėtų apimti visus tokio pobūdžio tikslus ir uždavinius, kuriuos šioms įmonėms pavedė viešosios valdžios institucijos.

1.7

Pagal oficialią europinę apibrėžtį, konkurencingumas – tai „gebėjimas nuosekliai gerinti žmonių gyvenimo lygį ir jiems užtikrinti aukšto lygio užimtumą ir socialinę sanglaudą“.

1.8

Kiekvienais metais Sąjungos produktyvumo rodikliai šiek tiek sumažėja. Šis sumažėjimas – tai prarandamo konkurencingumo sinonimas. Šio nuosmukio ženklai – tai, be kita ko, nepakankamas inovacijų diegimas ir investicijų į infrastruktūrą, technologijas ir žmogiškąjį kapitalą stoka.

1.9

Todėl Europos Sąjungos konkurencingumas ir jos patrauklumas priklauso nuo investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, sveikatos ir socialinę apsaugą, aplinkos apsaugą ir pan. Visose šiose srityse viešosios valdžios institucijos, kaip viena iš savo intervencinių priemonių, gali naudotis valstybės įmonėmis.

1.10

Tačiau valstybė ir vietos ir regionų valdžios institucijos gali ir klysti, ir valstybės įmonės taip pat gali turėti trūkumų, kurie gali būti susiję su:

1.11

Valstybės įmonė gali būti atitinkamos valdžios institucijos gynybinės arba puolamosios strategijos dalis:

1.12

Tai reiškia, kad viešosios valdžios institucija prisiima atsakomybę už strateginių krypčių nustatymą, tačiau palieka didelę valdymo veiksmų laisvę įmonės vadovybei. Vis dėlto viešosios valdžios institucija privalo organizuoti griežtą valstybės priežiūrą ir tikrą valstybės reguliavimą, o šiuo tikslu būtina įgyvendinti turimų valstybės įmonių valdymą, pagrįstą visų suinteresuotųjų subjektų ir įmonių darbuotojų atstovų dalyvavimu.

1.13

Kalbant apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kurias valstybės narės teikia per valstybės įmones, šios įmonės vykdo tiek pramoninio, tiek ir komercinio pobūdžio veiklą, dažnai tiesiogiai konkuruodamos su kitų įmonių veikla.

1.14

Iš valstybės įmonių, veikiančių liberalizuotoje ir konkurencingoje aplinkoje, visų pirma reikia paminėti tinklų pramonės šakas (elektros energijos, dujų, elektroninių ryšių, transporto, pašto), kurių kokybiškų ir įperkamų paslaugų prieinamumas ir nuolatinis teikimas yra būtinas ne tik piliečiams, bet ir daugeliui privačių įmonių. Todėl šios įmonės yra iš esmės svarbios valstybės narės nacionalinei ekonomikai ir bendram konkurencingumui. Tas pat pasakytina ir apie kitus sektorius, pavyzdžiui, garso ir vaizdo priemonių, būsto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kuriuose rinkos ydos neleidžia visiems piliečiams vienaip ar kitaip pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis.

2.1

Savo prašyme parengti tiriamąją nuomonę ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva visų pirma paprašė pabrėžti valstybės įmonių veiksmingumo gerinimą ir jų svarbą nacionalinių valstybių konkurencingumui. Ji pageidauja, kad būtų ištirta dabartinė padėtis ir gera (arba bloga) praktika, ko kol kas nėra padaryta ES lygmeniu, taip pat išnagrinėti struktūrinę reformą, susijusią su šios rūšies įmonių veiksmingumo raida, atsižvelgiant į ekonominės politikos koordinavimą ir jo poveikį vidaus rinkai.

2.2

Nors ES teisės aktai apima tik nedaugelį konkrečių valstybės įmonių veiklos sričių (valstybės pagalbą ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas), ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva siūlo valstybės įmonių reformos srityje, nagrinėjant Europos lygmens iniciatyvas, apsiriboti neįstatyminėmis priemonėmis ir nenustatyti tikslų, susijusių su naująja teisine sistema. Galimas valstybės įmonių privatizavimas taip pat turėtų ir toliau priklausyti valstybių narių išimtinei kompetencijai.

2.3

Galiausiai, ES Tarybai pirmininkausianti Lietuva apgailestauja, kad Europos Komisijos jau parengtose ar numatomose iniciatyvose ir dokumentuose iki šiol nebuvo bendro pobūdžio svarstymų dėl valstybės įmonių reformos, jų valdymo, veiksmingumo gerinimo, indėlio didinant konkurencingumą ir įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Komisija ir Europos Parlamentas iki šiol buvo dėmesį sutelkę tik į du aspektus: valstybės pagalbos teikimo taisyklių ir su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimu susijusių reikalavimų laikymąsi.

3.1

EESRK iš tiesų remia ES Tarybai pirmininkausiančios Lietuvos prašymą, kuriame siekiama ištirti dabartinę padėtį ir gerą (arba blogą) praktiką, taip pat išnagrinėti struktūrinę reformą, susijusią su šios rūšies įmonių veiksmingumo raida, atsižvelgiant į ekonominės politikos koordinavimą ir jo poveikį vidaus rinkai.

3.2

Sutartyse numatyta, kad Sąjungai ir valstybėms narėms tenka sustiprinta prievolė prižiūrėti, kad visuotinės svarbos paslaugos būtų teikiamos sėkmingai, ir skatinti plėtoti laipsnišką šių paslaugų teikimo vertinimo dinamiką. Kol to nebus padaryta, veiklos rezultatų vertinimas nepadės tenkinti piliečių ir ekonomikos poreikių nacionaliniu ir Europos mastu.

3.3

Toks vertinimas turi padėti didinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų veiksmingumą bei našumą ir leisti jas pritaikyti besikeičiantiems piliečių ir įmonių poreikiams. Be to, vertinimas viešosios valdžios institucijoms suteiks duomenų, padėsiančių priimti optimalų sprendimą. Vertinimas atliks esminį vaidmenį siekiant suderinti rinkos ir visuomenės interesus, taip pat ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus.

3.4

Savo nuomonėje dėl Visuotinės svarbos paslaugų nepriklausomo vertinimo  (2) EESRK pateikė konkrečių pasiūlymų Bendrijos lygmeniu nustatyti mainų, gretinimo, lyginimo ir koordinavimo sąlygas. Tada Sąjunga, vadovaudamasi subsidiarumo principu ir prie Reformų sutarties pridėto protokolo principais, turės skatinti tokio nepriklausomo vertinimo dinamiką, ir, plėtodama dialogą su atitinkamų dalyvių atstovais, parengti bendrais rodikliais pagrįstą Europos mastu suderintą vertinimo metodiką ir jos veikimo priemones.

3.5

Svarstydamas klausimą, kokiu būdu valstybės įmonės galėtų labiau prisididėti prie ekonomikos atgaivinimo ir Sąjungos konkurencingumo, EESRK įvairiose nuomonėse išsamiai nagrinėjo Europos visuotinės ekonominės svarbos paslaugas.

3.6

Nuo 2001 m. spalio 8 d. įsigaliojo Europos bendrovės statutas. Šis statutas, kuriuo galima naudotis nuo 2004 m. spalio 8 d., suteikia galimybes įmonėms, vykdančioms veiklą kelete valstybių narių, tapti viena įmone, kuriai taikoma Bendrijos teisė, ir tokiu būdu taikyti tas pačias taisykles: vienodą valdymo ir finansinės informacijos skelbimo sistemą. Šį statutą priėmusios įmonės nebeprivalo tenkinti visų valstybių narių, kuriose veikia jų filialai, įstatymų reikalavimų ir taip sumažina savo administracines išlaidas.

3.7

Šiuo požiūriu reikėtų ištirti „Europos valstybės įmonės statuto“ parengimo klausimą, kuris Komisijos buvo pradėtas nagrinėti 2011 m. sprendžiant klausimus, susijusius su „Galileo“ (3), kuri šiandien yra „Europos valstybės įmonė de facto“.

3.8

Visų pirma būtų galima numatyti, kad Europos valstybės įmonės veiklą vykdys pagrindinių transeuropinių infrastruktūros tinklų srityje, kuri Sutartyse įvardijama kaip bendra politika, taip pat energetikos ir transporto srityje, bendradarbiaudamos su šių sektorių nacionalinėmis arba vietinėmis įmonėmis, kad būtų užtikrintos Lisabonos sutartyje įteisintos naujos sąlygos ir įgaliojimai, ypač įgyvendinant Sąjungos politiką energetikos srityje (SESV 194 straipsnis).

3.9

Savo nuomonėje dėl Žaliosios knygos „Siekiant saugaus, tausojančio ir konkurencingo Europos energetikos tinklo“  (4) EESRK išreiškė pageidavimą, kad būtų atliktas tyrimas, ar tikslinga ir įmanoma piliečiams užtikrinti Europos energijos tiekimo visuotinės svarbos paslaugą, kuri būtų teikiama laikantis bendrų kainos, apmokestinimo, finansinių taisyklių, saugumo, tęstinumo, ekonomikos vystymo ir klimato apsaugos kriterijų.

3.10

Minėtoje žaliojoje knygoje Komisija pritaria, kad būtų įsteigtas Europos dujų perdavimo sistemos operatorius palaipsniui kuriant nepriklausomą bendrovę, kuri visoje ES valdytų sujungtą dujų perdavimo tinklą.

3.11

Tokios europinės paslaugos, kad ir koks bebūtų jų teikėjo statutas (valstybės įmonė, privati įmonė, VPP), galėtų pridėtinės vertės svarbiausiose tarptautinėse ar tarpvalstybinėse srityse, pavyzdžiui, energijos tiekimo saugumo užtikrinimo, vandens išteklių saugumo, biologinės įvairovės išsaugojimo, oro kokybės išsaugojimo, vidaus ir išorės saugumo ir pan., kadangi šios paslaugos Europos lygmeniu gali būti teikiamos veiksmingiau negu nacionaliniu ar vietos lygmeniu.

3.12

Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria viešojo (Sąjunga ir valstybės narės) ir privačiojo sektorių partnerystėms siekiant užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą ir sukurti integruotą sujungtų energetikos tinklų (elektros energijos, dujų, naftos) kontrolę. Komitetas taip pat ragina plėsti jūrų vėjo energijos tinklą ir vėjo jėgainių parkus sujungti su sausumos energijos tinklais, nes tai padėtų labai sumažinti eksploatacijos ir investicines sąnaudas ir dar labiau paskatintų investuoti į naujus tinklų projektus (5).

3.13

Turint omeny atskirų valstybių narių galias, pavyzdžiui, energijos išteklių vartojimo struktūros srityje, socialiniai ir visuomeniniai klausimai, kurie kyla gamtos išteklių valdymo ir naudojimo, branduolinės energijos, klimato kaitos, tvaraus valdymo ir saugumo srityse, peržengia tradicines valstybių sienas ir gali būti tinkamiau sprendžiami tik vadovaujantis europine visuotinės svarbos ir atitinkamų paslaugų samprata.

3.14

Taip pat būtų galima iškelti Europos vykdomųjų įstaigų ūkinės veiklos klausimą.

3.15

Šiuo metu veikia šešios tokios įstaigos (6), kurios bendrai 2007–2013 m. laikotarpiu yra atsakingos už maždaug 28 mlrd. eurų vertės programų įgyvendinimą. Dauguma šių programų vykdomos tose srityse, kuriose Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai teikti paramą valstybėms narėms.

3.16

Viena vertus, šias vykdomąsias įstaigas galime laikyti tam tikrų Komisijos funkcijų perleidimu išorės paslaugų teikėjams, todėl įdomu iškelti klausimą, kokiu mastu šios įstaigos yra tikrai nepriklausomos, tačiau kita vertus, vykdydamos savo užduotis ir pareigas jos privalo tiesiogiai dalyvauti ūkinėje ir socialinėje veikloje. Ar mes nesame pernelyg nutolę nuo Europos Teisingumo Teismo nustatytos išsamios sąvokų „ūkinė veikla“ ir „įmonė“ apibrėžties?

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/5

1.1

EESRK palankiai vertina pastarojo dešimtmečio Serbijos vyriausybių pastangas reformuoti šalies ekonomiką ir institucijas. Komitetas Serbijos stojimą į ES vertina kaip galimybę toliau stiprinti ir veiksmingai įgyvendinti pradėtas reformas. EESRK pabrėžia pilietinės visuomenės dalyvavimo Serbijos teisės aktų derinimo su ES acquis procese svarbą. Komitetas ragina Serbijos Vyriausybę ir ES institucijas labiau remti pilietinės visuomenės organizacijas (toliau – PVO) ir įtraukti jas į Serbijos pasirengimo narystei veiklą.

1.2

Komitetas palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Serbija ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. EESRK sveikina Belgradą ir Prištiną pasirašius Pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų (2013 m. balandžio 19 d., Briuselis) ir jo įgyvendinimo planą, kuris buvo priimtas gegužės mėn. Dabar abi susitarimo šalys turi jį įgyvendinti, o ES – joms padėti. EESRK pabrėžia, kad į susitarimo įgyvendinimą turi būti įtrauktos PVO, nes jos gali atlikti lemiamą vaidmenį susitaikymo procese.

1.3

EESRK ragina Serbijos valdžios institucijas rengti daugiau viešų klausymų ir konsultacijų su PVO tiek ankstyvais politikos formavimo etapais, tiek įgyvendinimo etapu. EESRK pabrėžia, kad svarbu paskatinti jas dalyvauti įgyvendinant reformas tokiose pagrindinėse srityse, kaip teisinė valstybė, regionų bendradarbiavimas ir susitaikymas, socialinis ir ekonominis vystymasis, aplinka, žemės ūkis, mažumų teisės ir kova su diskriminacija.

1.4

EESRK rekomenduoja Vyriausybei ypatingą dėmesį skirti kovai su prekyba žmonėmis, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Komitetas taip pat primygtinai ragina Vyriausybę pripažinti, kad būtinas žmogaus teisių gynėjų ir aktyvių PVO narių, prisidedančių prie kovos su organizuotu nusikalstamumu, saugumas, ir jį garantuoti.

1.5

EESRK pažymi, kad nors įtraukesnės visuomenės skatinimo srityje ir padaryta didelė pažanga, dar daug reikia nuveikti norint išugdyti visuomenę, kurioje visi būtų lygūs nepaisant lyties, lytinės orientacijos, kilmės ar religijos. EESRK prašo Vyriausybės negaišti ir pradėti įgyvendinti kovos su diskriminacija strategiją, kuri buvo priimta 2013 m. birželio mėn. EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su PVO, vykdytų šios strategijos įgyvendinimo stebėseną ir įtrauktų šį klausimą į savo metines pažangos ataskaitas.

1.6

Komitetas palankiai vertina tai, kad į Stojimo į ES koordinavimo tarnybos Ministro Pirmininko ekspertų grupę buvo įtrauktas Bendradarbiavimo su pilietine visuomene biuras (toliau – BPVB). Be to, Komitetas palankiai vertina tai, kad Ministro Pirmininko ES integracijos tarybos veikloje dalyvauja PVO, įskaitant socialinių partnerių atstovus. Tai gera praktika ir ja turėtų būti remiamasi – turėtų būti svarstoma galimybė įtraukti PVO, įskaitant socialinių partnerių atstovus, į Serbijos stojimo į ES derybinę grupę. Bet kuriuo atveju, reikia dažnai rengti konsultacijas su PVO pačiais įvairiausiais klausimais, siekiant išsiaiškinti bendrą nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais klausimais. Svarbu, kad PVO ekspertai būtų kviečiami dalyvauti įvairiuose minėtos Koordinavimo tarnybos ekspertų grupės pogrupiuose.

1.7

EESRK ragina EK teikti daugiau paramos pagal II-ąją pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA II) PVO (įskaitant socialinius partnerius) gebėjimams stiprinti ir siekti didinti paramą partnerystėms – ne tik tarp PVO, bet ir tarp PVO ir valdžios institucijų. Reikėtų skirti daugiau lėšų pagal Pilietinės visuomenės priemonę ir jomis finansuoti daugiau projektų, kuriuos vykdo ir socialiniai partneriai. Siekiant įtraukti PVO į ES integracijos procesą, jų gebėjimų stiprinimas turėtų būti laikomas prioritetine sritimi, todėl turėtų būti paprastinama projektų atrankos bei įgyvendinimo tvarka ir teikiama bei perskirstoma institucijų parama. Tačiau reikia ne tik finansinės paramos, bet ir paramos pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų dialogo gerinimo mechanizmams.

1.8

EESRK ragina ES delegaciją Serbijoje ir toliau leisti didesnėms PVO skirtas lėšas perskirstyti mažesnėms PVO, nes taip šiomis lėšomis galės pasinaudoti daugiau PVO.

1.9

Viešųjų išlaidų skaidrumo didinimas turėtų likti vienu pagrindinių pilietinės visuomenės ugdymo strategijos veiksmų, o kartu reikėtų tobulinti PVO vykdomiems ES projektams skiriamo bendro finansavimo lėšų planavimo ir išmokėjimo mechanizmus bei didinti šį bendrą finansavimą.

1.10

EESRK ragina Serbijos Vyriausybę labiau stengtis įdiegti pilietinės visuomenės formavimuisi ir tvarumui palankią institucinę ir teisės aktų sistemą. EESRK rekomenduoja svarstyti galimybę priimti „procento įstatymą“, pagal kurį piliečiai galėtų dalį savo sumokėto pajamų mokesčio skirti PVO – taip būtų skatinama individualioji parama (remiantis Vidurio ir Rytų Europos šalių pavyzdžiu), taip pat įvesti mokestines lengvatas už asmenų ir įmonių teikiamą paramą.

1.11

EESRK rekomenduoja persvarstyti priimtą naują Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame sukurtos kliūtys PVO dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Šiame įstatyme nustatytas reikalavimas pateikti finansinių garantijų, o jų PVO neturi. Tai gali trukdyti joms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ne tik socialinių, bet ir sveikatos bei švietimo paslaugų srityse.

1.12

EESRK ragina Serbijos Vyriausybę parengti ir įgyvendinti išsamią kovos su šešėline ekonomika strategiją. Taip pagerėtų šalies finansinė padėtis, būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai ir sudarytos palankesnės ekonominės sąlygos, kartu būtų užtikrinta didesnė pagarba darbuotojų socialinėms teisėms. Be to, tai padėtų susigrąžinti pasitikėjimą institucijomis ir užtikrinti, kad būtų labiau laikomasi teisinės valstybės principo.

1.13

EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus kuo labiau pasinaudoti esamomis institucijomis, visų pirma Socialinių reikalų ir ekonomikos taryba (toliau – SRET). Komitetas ragina Vyriausybę toliau palaikyti SRET ir sistemingiau su ja konsultuotis dėl politikos visose srityse, kuriose darbdaviai ir darbuotojai turi teisėtų interesų. EESRK mano, kad socialinis dialogas turėtų būti reguliarus ir struktūruotas, o ne vykti tik iškilus poreikiui, ir kad jis turėtų būti veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatą.

1.14

Komitetas prašo, kad socialinio dialogo skatinimas būtų įtrauktas į pagrindinius ES institucijų prioritetus Serbijos atžvilgiu ir kad todėl į šį klausimą būtų atsižvelgta visose EK programose, kuriose ši šalis gali dalyvauti. Tam reikės aktyvesnio SRET dalyvavimo; be to, ji turėtų oficialiai dalyvauti ir su ja turėtų būti oficialiai konsultuojamasi kiekvienu derybų dėl stojimo etapu, ji taip pat turėtų dalyvauti vykdant ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos sutarties įgyvendinimo stebėseną. SRET turėtų turėti galimybę teikti pastabas ir nuomonę ES institucijoms, vertinančioms Serbijos pažangą stojimo į ES srityje.

1.15

EESRK mano, kad socialinis dialogas turėtų būti toliau skatinamas ir vykdomas regionų ir vietos lygmenimis, tam pasinaudojant SRET regioninėmis struktūromis. Be to, šį dialogą reikia sistemingiau vykdyti sektorių lygmeniu, ypač privačiajame sektoriuje. Pasirašius kuo daugiau sektorinių kolektyvinių sutarčių ir užtikrinus jų vykdymą būtų stabilizuoti darbo santykiai Serbijoje. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijoms reikėtų nuolat priminti apie socialinio dialogo naudą ir svarbą.

1.16

EESRK pažymi, kad buvo įkurta trišalė darbo grupė, kuriai pavesta peržiūrėti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, įskaitant įstatymus dėl streikų, profesinių sąjungų įregistravimo ir atstovavimo socialiniams partneriams. EESRK ragina Tarptautinę darbo organizaciją (TDO) ir EK padėti jai atlikti šį darbą, kad Serbijos teisės aktai ir praktika visapusiškai atitiktų tarptautinius ir Europos standartus.

1.17

EESRK mano, kad socialinių parnerių gebėjimų aktyviai dalyvauti socialiniame dialoge stiprinimas turėtų būti įtrauktas į ES pagalbos programų prioritetus. Reikia padėti stiprinti jų gebėjimus veiksmingai dalyvauti sprendžiant visus ekonominius, socialinius ir teisinius klausimus, taip pat dalyvauti derybose dėl stojimo į ES. Reikėtų stiprinti ir jų organizacines struktūras, vidinę komunikaciją bei gebėjimą tenkinti savo narių poreikius.

1.18

EESRK pažymi, kad Serbijoje pagrindinės darbuotojų teisės vis dar nuolat pažeidžiamos ir kad kovos su tokiais pažeidimais ir sankcijų už juos taikymo mechanizmai nėra pakankamai veiksmingi. Komitetas ragina Serbijos Vyriausybę peržiūrėti Taikaus darbo ginčų sprendimo agentūros veikimą. EESRK siūlo svarstyti galimybę steigti specializuotus teismus darbo ginčams spręsti. Be to, Komitetas prašo EK į savo metines ataskaitas įtraukti skyrių apie profesinių sąjungų teises ir pagrindines darbuotojų teises, glaudžiai konsultuojantis su nacionalinėmis ir Europos profesinėmis sąjungomis bei TDO.

1.19

Svarbų vaidmenį visame Balkanų regione atlieka Serbijos moterys verslininkės, kurios turi ir veiksmingus tinklus. Jau formuojasi darnus regioninis požiūris, siekiant toliau plėtoti moterų verslumą vietos lygmeniu. EESRK rekomenduoja didinti Europos, regioninę ir nacionalinę paramą, kad ekonominė ir socialinė nauda būtų juntama daug greičiau. Be to, reikia pripažinti ekonominę ir socialinę būtinybę remti moterų verslumą Serbijoje.

1.20

EESRK rekomenduoja, kad būtų įkurtas EESRK ir Serbijos PVO vienijantis ES ir Serbijos pilietinės visuomenės jungtinis konsultacinis komitetas (JKK). Šis jungtinis pilietinės visuomenės organas turėtų būti įkurtas, kai tik bus oficialiai pradėtos derybos dėl Serbijos stojimo į ES. Įkūrus JKK abiejų pusių PVO galėtų plėtoti nuodugnesnį dialogą ir teikti pastabas politinio lygmens valdžios institucijoms dėl narystės Europos Sąjungoje derybų skyrių.

2.1

Pastarąjį dešimtmetį Serbija dėjo daug pastangų ir vykdė savo institucijų, teisės sistemos ir ekonomikos reguliavimo reformas, kad atitiktų tarptautinius ir Europos standartus ir paskatintų atviros ir našios rinkos ekonomikos formavimąsi.

2.2

2008 m. pasirašiusi ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos sutartį (toliau – SAS), Serbijos Vyriausybė aiškiai parodė norą siekti narystės ES; šios sutarties pasirašymas davė naują postūmį reformoms. 2010 m. įsigaliojo Laikinasis susitarimas dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų (SAS dalis).

2.3

2012 m. darbą pradėjusi nauja Vyriausybė patvirtino Serbijos sprendimą stoti į ES. Ji ėmėsi praktinių veiksmų ir tęsė pradėtas reformas, daugiausiai dėmesio skirdama kovai su korupcija, teisinės valstybės stiprinimui, mažumų teisių apsaugai ir ekonomikos atgaivinimui. Ji taip pat ėmėsi priemonių gerinti regionų bendradarbiavimą.

2.4

2012 m. gruodžio mėn. Taryba paprašė EK iki 2013 m. pavasario parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta Belgrado pažanga vykdant dialogą su Priština ir įgyvendinant stojimui į ES būtinas reformas. Remdamasi šia ataskaita, kurioje pateikiamos teigiamos rekomendacijos, Europos Vadovų Taryba 2013 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą, kad Serbija patenkino sąlygas, kad su ja būtų galima pradėti derybas dėl narystės ES.

2.5

2013 m. balandžio 19 d., per dešimtą ES vadovaujamų derybų raundą Belgradas ir Priština pasiekė galutinį susitarimą dėl Serbijos valdomos šiaurinės Kosovo dalies ateities ir pasirašė Pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų. Gegužės mėn. abi šalys priėmė Įgyvendinimo planą. Abi susitarimo šalys, padedamos ES, sudarė jo įgyvendinimo komitetą.

3.1

Serbija – pereinamojo laikotarpio šalis. Dalis valstybinių įmonių privatizuota, tačiau didelę ekonomikos dalį vis dar sudaro valstybinės įmonės, kurių daugelį reikia skubiai pertvarkyti. Šalyje labai išaugęs nedarbo lygis (2012 m. duomenimis – 24 proc. darbo jėgos). Jaunimas stengiasi emigruoti. Visuomenė senėja. Didelė dalis gyventojų tebedirba žemės ūkyje ir gyvena kaime, kur investicijų trūkumas stabdo veiksmingą vystymąsi. Plačiai paplitusi neoficiali ekonomika – dėl to nukenčia visa ekonomika, silpnėja valstybės biudžetas, darbuotojai neturi jokios socialinės apsaugos. Korupcija, kartais susijusi su organizuotu nusikalstamumu, ne tik trukdo ekonomikos augimui, bet ir neleidžia stiprinti institucijų. Be to, reikia skubiai reformuoti teismų sistemą, nes kitaip nebus įmanoma užtikrinti tikros asmenų ir organizacijų teisių apsaugos.

3.2

EESRK savo nuomonėje dėl ES ir Serbijos santykių ir pilietinės visuomenės vaidmens (2008 m. gegužės 29 d.) įvardijo šias problemas, tačiau kartu pabrėžė ir valdžios institucijų pastangas įgyvendinti būtinas reformas. Buvo priimta daug naujų teisės aktų, įkurta naujų institucijų, visų pirma tų, kurios atsakingos už dialogo su socialiniais partneriais ir kitomis PVO organizavimą, oficialiai pripažintos mažumų teisės. Nors šis procesas dar nebaigtas, dabar svarbiausia visus šiuos institucinius ir teisinius pokyčius įgyvendinti praktiškai.

3.3

Serbija ratifikavo 77 Europos Tarybos sutartis ir konvencijas, įskaitant pagrindines konvencijas – dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, dėl tautinių mažumų apsaugos, konvenciją prieš kankinimą, dėl vaikų apsaugos, veiksmų prieš korupciją programą ir Europos socialinę chartiją. Dar aštuonios konvencijos pasirašytos, bet neratifikuotos, įskaitant Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos ir kovos su juo. Iš tarptautinių susitarimų Serbija ratifikavo 75 TDO konvencijas (73 jau įsigaliojusios).

3.4

Kaip pabrėžė Europos Tarybos žmogaus teisių komisijos narys (1), daugelio šių konvencijų vykdymas dar nėra tinkamai užtikrinamas, todėl tam reikia papildomų veiksmų. Europos Tarybos komisijos narys pabrėžė be žinios dingusių žmonių ir per karą priverstinai perkeltų asmenų, didelės romų diskriminacijos, smurto prieš moteris ir paplitusios ksenofobijos problemas.

3.5

Nors 2011 m. spalio mėn. Vyriausybė ir priėmė Žiniasklaidos strategiją, į žurnalistus nukreipto smurto ir grasinimų problema tebeegzistuoja. Žiniasklaidai daromas ekonominis ir politinis spaudimas, todėl kyla grėsmė žiniasklaidos ir žurnalistų darbo nepriklausomumui. Be to, profesinių sąjungų nariai vis dar persekiojami ir atleidžiami už tai, kad priklauso profesinei sąjungai.

3.6

EESRK mano, kad tolesnis reformų proceso stiprinimas, teismų sistemos reforma ir pilietinių, socialinių bei žmogaus teisių įtvirtinimas Serbijai yra akivaizdūs prioritetai. ES santykiai su Serbija turėtų būti aiškiai orientuoti į šiuos aspektus. Šis klausimas labai svarbus ir PVO, todėl visais įmanomais būdais reikia skatinti jas būti aktyvias.

4.1.

Susirinkimų ir asociacijų laisvė įtvirtinta konstitucijoje ir visuotinai pripažinta. Tačiau asociacijų laisvei pavojų kelia gausėjantys agresyvių nacionalistinių grupuočių grasinimai.

4.2.

Serbijos pilietinė visuomenė daugiausia susibūrusi miestuose; be to, skirtinguose regionuose jos aktyvumo lygis skiriasi. Kaimo vietovėse pilietinės visuomenės labai nedaug ir jos gebėjimai nedideli. Reikia toliau remti ir skatinti kaimo ir (arba) mažesnių miestų visuomenę burtis į asociacijas, stiprinti PVO gebėjimus ir skatinti jų tinklaveiką.

4.3.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemės ūkiui, žemės ūkio interesų grupių kūrimuisi, žemės ūkio subjektų dalyvavimui socialiniame dialoge. Žemės ūkis Serbijoje užima svarbią vietą – apie ketvirtadalis visų dirbančių gyventojų verčiasi ūkininkavimu, todėl žemės ūkis yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių. Žemės ūkis ir žemės ūkio politika bus labai svarbi būsimame stojimo į ES procese; kita vertus, prisiderinimas prie ES teisės aktų reikalavimų bus ypatingas iššūkis Serbijos žemės ūkiui.

4.4.

Gerai organizuotos ir struktūruotos interesų grupės galėtų ne tik padėti paremti žemė ūkio interesus, bet ir suteikti naudingos paramos artėjančiame integracijos procese, jau vien tuo, kad galėtų padėti parengti ir įgyvendinti specialiai žemės ūkiui, kaimo vietovėms ir ten gyvenantiems žmonėms skirtas paramos programas.

4.5.

Šiuo metu jau veikia keletas PVO partnerysčių ir koalicijų, tačiau jų ištekliai ir parama per maži, kad jos galėtų būti aktyvesnės ir įtakingesnės. Kalbant apie PVO ir valdžios institucijų partnerystę, tokie pasiteisinę mechanizmai, kaip SECO (2) ir KOCD (3), galėtų tapti gerąja praktika, jei tik į jų indėlį būtų atsižvelgta ir jiems toliau būtų teikiamas sistemingas finansavimas ir parama.

4.6.

Didžiausios kliūtys PVO tvarumui – nepakankama ir aiškiais prioritetais nepagrįsta valstybės parama, neišvystyta verslo teikiamos paramos sistema, nepakankama privačių asmenų teikiama parama, tarptautinių paramos teikėjų pasitraukimas, nepakankamas bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis ir apskritai per maža politikos formuotojų atskaitomybė. Reikia imtis priemonių ir remti PVO narystės plėtrą. Dėl riboto narių skaičiaus PVO negali susikurti gero įvaizdžio ir užsikrinti pripažinimo, o viešasis finansavimas vis dar nėra tinkamai reglamentuotas visais lygmenimis. Daugumos PVO, išskyrus keliolika stiprių PVO, kurių dauguma veikia Belgrade, įtaka socialinei ir politinei darbotvarkei silpna.

4.7.

EESRK teigiamai vertina pastangas tobulinti asociacijų ir fondų teisinę bazę, įskaitant Asociacijų įstatymą (2009 m. spalio mėn.), Labdaros ir kitų fondų įstatymą (2010 m. lapkričio mėn.), Savanorystės įstatymą (2010 m. gegužės mėn.) ir Supaprastintą apskaitos tvarką mažoms asociacijoms ir fondams (dar nepriimta). Buvo priimti ir kiti svarbūs įstatymai, pavyzdžiui, Socialinės rūpybos įstatymas (2011 m.), tačiau jie dar neįgyvendinti. EESRK pritaria įstatymuose numatytos sistemos kūrimui, nes ji galėtų užtikrinti vienodas galimybes PVO naudotis socialinių paslaugų teikimui remti skiriamais viešaisiais ištekliais.

4.8.

EESRK teigiamai vertina Vyriausybės darbo tvarkos taisyklių 41 straipsnio dėl viešųjų klausymų pataisas, kuriomis nustatyti kriterijai, kada privaloma rengti viešuosius klausymus, ir numatyti pagrįsti terminai; pagal šias pataisas tokie klausymai bus veikiau norma, negu išimtis. EESRK pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad šis mechanizmas būtų tinkamai įgyvendintas. Prioritetas turėtų būti teikiamas valdžios institucijų informavimui apie bendradarbiavimo su PVO naudą tiek ankstyvuoju etapu – valstybės politikos formavimo, tiek vėliau – jos įgyvendinimo etapu. Be to, reikia svarstyti PVO atstovų skyrimo į įvairias nacionalinio ir vietos lygmens viešąsias institucijas procedūras, atsižvelgiant į kai kuriuos kaimyninių šalių geriausios praktikos pavyzdžius ir PVO siūlymus.

4.9.

2011 m. veiklą pradėjo Bendradarbiavo su pilietine visuomene biuras (BPVB). 2013–2014 m. veiksmų plane nustatyti pagrindiniai siektini tikslai:

4.10.

EESRK teigiamai vertina BPVB pastangas didinti pilietinės visuomenės organizacijoms skiriamo finansavimo iš valstybės biudžeto skaidrumą, t. y. tai, kad BPVB skelbia Metinę asociacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms iš Serbijos Respublikos valstybės biudžeto skiriamų lėšų suvestinę. Tačiau BPVB reikia suteikti daugiau galių, kad jam visų lygmenų valdžios institucijos noriau teiktų informaciją, taip siekiant užtikrinti, kad surinkti duomenys būtų išsamūs ir būtų kasmet skelbiami. Todėl EESRK teigiamai vertina ES delegacijos paramą BPVB, teikiamą pagal trejų metų techninės pagalbos programą, kuri pradėta įgyventi 2012 m. gruodžio mėn. (4)

4.11.

2011 m. duomenys rodo, kad bendro finansavimo programoms ir projektams buvo numatyta ir faktiškai išmokėta mažai lėšų, net ir tais atvejais, kai buvo užsitikrinta ir paramos teikėjų parama, nepaisant to, jog pilietinės visuomenės organizacijoms tokio finansavimo labai reikia.

5.1.

Socialinis dialogas būtinas ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai, kurios Serbijai reikia. 2008 m. buvo pasirašyta Visuotinė kolektyvinė sutartis. 2011 m. balandžio mėn. Serbijos Respublikos socialinių reikalų ir ekonomikos taryba patvirtino naują Socialinį–ekonominį susitarimą, kurį pasirašė socialinių partnerių vadovai ir Ministras Pirmininkas ir kuriuo susitarimo šalys prisiėmė svarbių įsipareigojimų. Susitarime pripažinta, kad socialinis dialogas yra būtina sąlyga norint įgyvendinti bendrus vystymosi tikslus, sėkmingai įveikti ekonomikos krizės sukeltas problemas ir užtikrinti Serbijoje ekonominę ir socialinę pažangą. 2012 m. SRET pasirašė susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio. Sektorių lygmeniu 2011 ir 2012 m. buvo pasirašytos keturios sektorinės kolektyvinės sutartys – žemės ūkio, statybų, chemijos ir metalo pramonės sektoriuose. Darbo ministras išplėtė šių kolektyvinių sutarčių taikymą – jos taikomos visiems valstybės darbdaviams. Kolektyvinės sutartys taikomos ir didžiajai daliai viešojo sektoriaus – sveikatos priežiūros, vietos ir nacionalinio lygmens valdžios institucijų, švietimo įstaigų ir policijos darbuotojams.

5.2.

SRET teisiškai įkurta 2005 m.; ji yra institucinė platforma trišalėms deryboms. Be to, šiuo metu įkurta 18 vietos lygmens socialinių reikalų ir ekonomikos tarybų, nors visu pajėgumu dirba tik mažiau nei pusė jų – daugiausia dėl regionų valdžios institucijų valios trūkumo. SRET veiklą vykdyti trukdo nemažai problemų, kurių didžiausia – finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Visgi jai pavyko sudaryti keletą nuolatinių darbo grupių – dėl ekonomikos klausimų, teisės aktų, kolektyvinių sutarčių ir profesinės sveikatos bei darbo saugos. Dabar socialinių partnerių atstovai reguliariai dalyvauja SRET posėdžiuose, kitaip nei Vyriausybė, kuriai dažnai atstovauja jos pareigūnai. Kai 2012 m. rugsėjo mėn. Taryba buvo atkurta, jų dalyvavimas pagerėjo. Dabar net Ministras Pirmininkas yra SRET narys, tačiau SRET vis dar kyla problemų dėl posėdžių organizavimo.

5.3.

Tačiau nors socialiniu dialogu buvo pasiekta rezultatų, jis turi būti toliau stiprinamas ir plečiamas. Socialiniai partneriai silpni, ypač privačiajame sektoriuje. Pasirašytos kolektyvinės sutartys ne visada yra vykdomos, o socialinis dialogas toli gražu neaprėpia visų sričių. Nacionaliniu lygmeniu su SRET nėra sistemingai konsultuojamasi visais jos kompetencijai priklausančiais klausimais arba konsultacijos yra visiškai formalios, o Vyriausybė pernelyg dažnai nepaiso jos rekomendacijų. Vienintelė teigiama išimtis – tai Darbo ministerija, kuris visus įstatymų ir strategijų projektus teikia Tarybai, kad ši pateiktų nuomonę. Be to, neseniai ji pasiūlė sudaryti trišalę darbo grupę darbo teisės pataisoms rengti. Buvo tobulinami ir su švietimu susiję teisės aktai, iš kurių tris įstatymų projektus Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Tarybai nuomonei pateikti. Nepaisant šių teigiamų ženklų, su SRET iš esmės nėra konsultuojamasi dėl bendros ekonominės politikos ir priemonių, nors jos turi tiesioginio poveikio įmonių ir darbuotojų veiklai.

5.4.

2005 m. įkurta Taikaus ginčų sprendimo agentūra, kuriai pavesta nagrinėti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus. Jos pagrindinė veikla – individualios bylos, kuriose ginčo sprendėjas gali priimti privalomą vykdyti sprendimą ir turi tokias pačias teisines priemones, kokias turi teismas. Tačiau praktiškai, regis, Agentūrai nepavyko įsitvirtinti kaip alternatyvai, tad dėl daugumos ginčų vis dar kreipiamasi į teismus, kurie garsėja nepakeliamu darbo krūviu. Spręsdama kolektyvinius ginčus Agentūra veikia kaip tarpininkas, tad negali priversti ginčo šalių susitarti, o tik mėgina abi šalis įtikinti priimti siūlomą taikų susitarimą.

5.5.

2013 m. Vyriausybė turėtų su TDO pasirašyti Deramo darbo programą. Ši programa kartu su ES finansavimu ir programomis turėtų padėti peržiūrėti įvairius socialinės srities teisės aktų ir procedūrų aspektus ir suderinti juos su tarptautiniais standartais bei sustiprinti socialinių partnerių gebėjimus, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti socialiniame dialoge.

5.6.

Labai svarbu, kad socialiniai partneriai būtų aktyviau įtraukti į Vyriausybės ekonominę, socialinę ir užimtumo politiką, jau vien dėl to, kad tai padėtų pasirengti deryboms dėl stojimo į ES. Jie turėtų būti įtraukti ir į parengiamuosius darbus, skirtus užtikrinti, kad Serbija atitiktų reikalavimus Europos socialinio fondo ir kitų ES fondų finansavimui gauti. Tik taip Serbijos socialiniai partneriai galės veiksmingai vykdyti savo būsimas funkcijas ES dalyvaujamosios demokratijos forumuose.

6.1.

Serbijos darbdavių asociacija (toliau – SDA) – pagrindinė nacionalinė darbdavių interesų grupė. Ji Socialinių reikalų ir ekonomikos taryboje atstovauja Serbijos verslininkams. Tačiau dauguma didžiausių Serbijoje veikiančių įmonių ir kitų organizacijų, pavyzdžiui, Mažųjų ir vidutinių įmonių asociacija, nėra SDA nariai, todėl SDA kaip socialinio dialogo dalyvės legitimumas silpnas.

6.2.

Anksčiau Serbijos prekybos ir pramonės rūmai, kuri yra didžiausia verslo asociacija, nedalyvavo SRET veikloje, nes buvo taikoma privalomos narystės sistema. Tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. Serbijoje įsigaliojo savanoriškos narystės sistema, tad dabar Rūmai tvirtai pasiryžę prisidėti prie socialinio dialogo, ypač profesinio mokymo, užsienio prekybos skatinimo ir regioninio vystymosi srityse. Jie palaiko Serbijos darbdavių asociacijos pozicijos Socialinių reikalų ir ekonomikos taryboje stiprinimą, norėdami, kad būtų atstovaujama kuo daugiau darbdavių interesų per efektyvų konsultavimosi su visomis darbdavių asociacijomis procesą.

6.3.

Atsižvelgiant į tai, kad šalyje didelis nedarbo lygis, darbdaviai turėtų turėti didesnės įtakos kuriant verslui palankias sąlygas. Turėtų būti skatinamas verslumas ir sudaromos sąlygos sparčiau steigtis naujoms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms, nes jos yra vienas didžiausių naujų darbo vietų šaltinis Europoje. Geresnes sąlygas verslui sudaryti trukdo šios pagrindinės kliūtys: nepakankamas teisinės bazės skaidrumas ir nuspėjamumas, nepatraukli mokesčių sistema, įskaitant kai kuriuos parafiskalinius mokesčius, galimybės gauti finansavimą, verslo įregistravimo procedūros, su užsienio prekyba susijęs administravimas, ir kt. Bendras Serbijos verslo bendruomenės įvertinimas – ji nepakankamai aktyviai dalyvauja teisėkūros ir jos poveikio, ypač poveikio MVĮ, vertinimo procesuose.

6.4.

Profesinės sąjungos padrikos ir silpnos. Daugelis jų priklauso kuriai nors iš dviejų didžiausių Serbijoje veikiančių konfederacijų: Serbijos autonominių profesinių sąjungų konfederacijai („SSSS“) arba Nepriklausomai profesinių sąjungų konfederacijai („Nezavisnost“). Be jų šalyje veikia dar dvi konfederacijos: Serbijos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų asociacija („ASNA“) ir Laisvų profesinių sąjungų konferencija („KSSS“), kurios tvirtina, kad yra reprezentatyvios. Pagal šiuo metu svarstomą naują reprezentatyvumo įstatymą tokį teiginį reikia patikrinti. Be to, Darbo ministerijos duomenimis, šalies įmonėse veikia apie 2 000 profesinių sąjungų organizacijų, kurios nepriklauso jokiai nacionalinei konfederacijai. Visos darbuotojų organizacijos turėtų būti aktyviau įtrauktos į darbuotojams aktualių sprendimų priėmimą socialinės partnerystės pagrindais. Norint sustiprinti socialinį dialogą, būtina stiprinti Serbijos profesines sąjungas.

6.5.

Pereinamojo laikotarpio sunkumai ir ekonomikos krizė išryškino profesinių sąjungų susiskaidymą ir silpnumą. Sudėtinga profesinių sąjungų įregistravimo tvarka ir tai, kad vadovai nenori, kad jų įmonėje vyktų socialinis dialogas, o kartais ir persekioja už tai, trukdo normaliai vystytis atstovavimo darbuotojų interesams sistemai ir silpnina socialinį dialogą. Tačiau pastaraisiais metais abi atstovaujamosios konfederacijos – SSSS ir Nezavisnost – pradėjo veiksmingai bendradarbiauti ir tai yra pagirtina.

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/11

1.1

Vienas svarbiausių strategijos, kuria siekiama sugrąžinti Europą į tvaraus augimo kelią, aspektų – užtikrinti tinkamą ilgalaikio finansavimo pasiūlą priimtina kaina. Komisijos konsultacinis dokumentas šiuo klausimu yra ir lauktas, ir laiku pateiktas.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad žaliojoje knygoje dėmesys sutelktas į našias investicijas ir ilgalaikio materialaus ir nematerialaus kapitalo formavimą, tačiau primygtinai siūlo Komisijai daugiau dėmesio skirti būtinybei finansuoti visuomenei naudingesnes kapitalo investicijas.

1.3

Jei ateityje bankams tektų ne toks svarbus vaidmuo skiriant ilgalaikį finansavimą, tuomet atsivertų galimybių kitiems tarpininkams, pavyzdžiui, nacionaliniams ir daugiašaliams plėtros bankams, instituciniams investuotojams, valstybių fondams ir, svarbiausia, obligacijų rinkoms. Tačiau svarbu nesudaryti kliūčių bankams vykdyti savo, kaip pagrindinių ilgalaikio finansavimo teikėjų, funkcijos ir sukurti tokią teisės sistemą, kuri neleistų finansavimo ir kapitalo srautų „ištraukti“ iš reguliuojamo sektoriaus.

1.4

EESRK palankiai vertina neseniai įvykdytą EIB rekapitalizavimą, nes tai sustiprins jo gebėjimą gauti papildomą privatų finansavimą ir atlikti svarbesnį anticiklinį vaidmenį finansuojant investicijas ir teikiant kreditus MVĮ. Nors 10 mlrd. EUR kapitalo injekcija yra didelė, EESRK mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nepakaks.

1.5

Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijos, kurios dar tik bandomajame etape, taip pat yra teigiamas poslinkis. Šias projektų obligacijas kartu sukūrė Komisija ir EIB. Taip pat reikėtų apsvarstyti panašią bendrą veiklą su valstybių fondais.

1.6

Jei tokiomis iniciatyvomis kaip projektų obligacijos pavyktų išplėsti finansavimo iš obligacijų gautomis lėšomis rinką, jas reikėtų padidinti, kai tik baigsis ir bus įvertintas bandomasis etapas.

1.7

Žaliojoje knygoje nagrinėjamas santaupų vaidmuo užtikrinant ilgalaikių investicijų finansavimo pasiūlą. Nors kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti specialias santaupų sistemas, skirtas kaupti ilgalaikes santaupas, kurios susiejamos su platesnėmis socialinėmis investicijomis, vis dėlto vertėtų apsvarstyti galimybę sukurti ES arba euro zonos santaupų priemonę, galbūt pasiūlant palūkanų normos priedą.

1.8

Kai kurios valstybės narės, sumaniai taikydamos mokesčių sistemą, gana sėkmingai skatino kaupti pensines ir kitas santaupas. Gyventojai paprastai atsisako minties pirma mokėti mokesčius už gautas pajamas, kad vėliau galėtų sumokėti didesnius mokesčius už ilgalaikes santaupas, gautas iš pajamų atskaičiavus mokesčius. Kalbant apie socialiai atsakingas investicijas, turėtų būti sudarytos sąlygos kurti ir pateikti į rinką tinkamus asmeninių santaupų produktus, kuriems būtų taikomi nedideli arba nuliniai mokesčiai ir nustatyta metinė riba siekiant paskatinti geresnį ilgalaikį finansų planavimą.

1.9

Greitų rezultatų vaikymasis finansų sistemoje buvo didžiausia kliūtis teikiant atitinkamas ilgalaikes investicijas ir yra glaudžiai susijęs su įmonių valdymu. Pakeisti paskatas, kad būtų siekiama ilgalaikių rezultatų, nėra taip lengva. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus ilgalaikiams investuotojams suteikti daugiau balsavimo teisių ir dividendų ir pakeisti Akcininkų teisių direktyvą. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę koordinuotai taikyti lengvatinius mokesčius už kapitalo prieaugį siekiant paskatinti fondų valdytojus ilgiau likti akcininkais.

1.10

Žaliojoje knygoje pateikiama keletas įdomių pasiūlymų dėl rizikos kapitalo. EESRK jau yra siūlęs išplėsti Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį, kad fondas ne tik teiktų paskolas, bet ir rizikos kapitalą. Tą jo steigėjai numatė dar 1994 m. Jei EIF, kaip EIB, būtų atitinkamai rekapitalizuotas, tuomet jis galėtų tapti vienu iš pagrindinių MVĮ rizikos kapitalo finansuotojų.

1.11

Galiausiai, kadangi nacionalinės ir regionų vyriausybės per savo regioninės plėtros organus jau dalyvauja skatindamos MVĮ išlikimą ir ilgalaikį augimą, visai pagrįsta manyti, kad šie organai galėtų imtis vaidmens tokių MVĮ prekybos platformų veikloje. Šis vaidmuo galėtų būti įvairus – nuo besikreipiančių MVĮ kreditingumo įvertinimo iki ribotų garantijų teikimo instituciniams investuotojams.

1.12

EESRK pageidautų didesnio dėmesio socialiai atsakingoms investicijoms ir siūlo įsteigti observatoriją ilgalaikių investicijų sąlygoms stebėti.

2.1

Pagrindinis Europos Komisijos motyvas parengti žaliąją knygą – būtinybė sugražinti Europą į pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo kelią. Europai reikia ilgalaikių didelių investicijų, kurios yra tvaraus augimo pagrindas. Tai pasiekti yra labai sunku, nes šiuo metu namų ūkiai ir įmonės vengia rizikos ir daugelis vyriausybių turi atlikti fiskalinį konsolidavimą, o tai riboja ilgalaikio finansavimo pasiūlą.

2.2

Šiuo metu problemų kelia tradicinių finansinio tarpininkavimo kanalų nefunkcionavimas. Iki šiol bankai buvo pagrindinis lėšų šaltinis investicijoms finansuoti ES, tačiau daugelis jų šiuo metu visų pirma stengiasi sumažinti finansinį įsiskolinimą, todėl yra nepajėgūs atlikti savo įprasto vaidmens. Žaliojoje knygoje apžvelgtas laikotarpį po dabartinės krizės ir ieškoma sprendimų, kaip teikti būtiną ilgalaikį finansavimą investicijoms.

2.3

Komisijos dėmesys sutelktas į našias investicijas ir ilgalaikio materialaus ir nematerialaus kapitalo, kuris paprastai būna mažiau procikliškas nei trumpalaikis kapitalas, formavimą. Ilgalaikį finansavimą Komisija apibrėžia kaip procesą, kurio metu finansinė sistema moka už investicijas į ilgalaikius projektus.

2.4

Europa pradėjo įgyvendinti finansų sektoriaus reformų programą siekdama didesnio stabilumo ir pasitikėjimo finansų rinkomis. Finansų sistemos stabilumas yra būtina sąlyga skatinti ilgalaikes investicijas, tačiau vien jos nepakanka. Komisija nustatė ne vieną papildomą sritį, kuriose būtina imtis veiksmų:

3.1.1

Komerciniai bankai. Komisijos analizė, susijusi su problemomis užtikrinant pakankamą ilgalaikį finansavimą Europoje, iš esmės yra teisinga. Tradiciškai labai svarbus bankų kaip pagrindinių ilgalaikio finansavimo teikėjų vaidmuo keičiasi ir ateityje gali susilpnėti. Dokumente nesvarstoma apie tai, kad kai kurie nauji bankų sektoriaus reglamentai gali neatitikti žaliosios knygos tikslų skatinti ilgalaikes investicijas. Žaliojoje knygoje tik paminėta, kad dėl dabartinių ir greičiausiai būsimų finansų reformų poveikio gali sumažėti bankų veiklos mastas tarpininkavimo grandinėje. Reikėtų siekti geresnės pusiausvyros tarp susitarimo „Bazelis III“ rizikos ribojimo taisyklių ir paskatų bankams, kad jie ir toliau skirtų ilgalaikį finansavimą. Bet kokiu atveju greičiausiai atsivers galimybių kitų rūšių tarpininkams, pavyzdžiui, nacionaliniams ir daugiašaliams plėtros bankams, instituciniams investuotojams, aktyvesniam obligacijų rinkų ir valstybių fondų naudojimui.

3.1.2

Nacionaliniai ir daugiašaliai plėtros bankai. Šios įstaigos atlieka svarbų vaidmenį dalijantis rizika su privačiais investuotojais ir ekonominės veiklos vykdytojais, kai rengiami svarbūs projektai, taip užkirsdamos kelią rinkos nepakankamumui. Be to, imdamosi ilgalaikių strateginių veiksmų, jos taip pat atlieka anticiklinį vaidmenį. EIB ir EIF vaidmuo dalijantis rizika buvo vis svarbesnis, o neseniai atliktas EIB rekapitalizavimas, kuris, EESRK nuomone, yra nepakankamas, neabejotinai sustiprins jo gebėjimą gauti papildomų lėšų iš privačių investicijų. EESRK ragina EIB labiau skatinti didelius tarpvalstybinius infrastruktūros projektus, kuries susiduria su konkrečiomis finansinėmis kliūtimis.

3.1.3

EESRK palankiai vertina strategijos „ES 2020“ projektų obligacijų sukūrimą; jos šiuo metu išbandomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės investiciniuose energetikos, transporto ir IRT infrastruktūros projektuose (1). Komisija užsimena apie galimą valstybių fondų vaidmenį finansuojant ilgalaikes investicijas. Galbūt vertėtų, kaip ir projektų obligacijų, kurias kartu sukūrė Komisija ir EIB, atveju, parengti panašią bendrą iniciatyvą su valstybių fondais ir taip padidinti turimus išteklius ilgalaikėms investicijoms finansuoti.

3.1.4

Institucinių investuotojų klausimu žaliojoje knygoje nurodoma, kad galimas prieštaravimas tarp būtinybės veiksmingai reguliuoti draudimo įmonių investavimo riziką ir jas skatinti finansuoti ilgalaikes investicijas. Šiuo metu Komisija ir Europos draudimo institucijos svarsto šį klausimą. Komisija ketina pateikti pasiūlymų dėl ilgalaikių investicinių fondų siekdama paskatinti kurti įvairius rizikos paskirstymo mechanizmus dalyvaujant skirtingų rūšių instituciniams investuotojams. Šis pasiūlymas iš tikrųjų yra labai sveikintinas. Pensijų fondams galėtų būti skirtas svarbesnis vaidmuo ilgalaikių investicijų srityje, tačiau jie susiduria su nemažai institucinių, reguliavimo ir politinių kliūčių. Šių fondų valdytojai ypač susirūpinę tuo, kad politikos formuotojai bando juos įgalioti finansuoti tam tikrų rūšių projektus, kurie neatitinka narių interesų. Su pensijų fondais reikėtų konsultuotis, kaip sumažinti arba įveikti šias kliūtis. Šiuo atveju gali būti naudinga sukurti bankų sąjungą.

3.1.4.1

Siekiant paskatinti institucinius investuotojus aktyviau dalyvauti teikiant ilgalaikį finansavimą svarbios gali būti ir paskatos, susijusios su įmonių pelno apmokestinimu. Taikant mažėjančių mokesčių sistemą stambiems infrastruktūros projektams būtų galima paskatinti institucinius investuotojus aktyviau juose dalyvauti.

3.2.1

Žaliojoje knygoje pažymima, kad norint išplėsti ir pagilinti ilgalaikio finansavimo išteklius, kai kurios kapitalo rinkos Europoje turi susiformuoti ir subręsti. Obligacijų rinkos ES yra mažiau išvystytos nei JAV ir manoma, kad daugeliui vidutinės kapitalizacijos įmonių ir MVĮ jos nepasiekiamos. Netgi reitingų agentūros atsargiai sutiko žinią apie projektų obligacijų sukūrimą, o tai rodo, kad laukia sunkus kelias stiprinant obligacijų rinkos pajėgumą. Jei tokioms iniciatyvoms kaip projektų obligacijos, kurios galėtų sukurti 4,6 mlrd. EUR naujiems infrastruktūros projektams, pavyks išplėsti finansavimo iš obligacijų gautomis lėšomis rinką, jas reikėtų padidinti, kai tik baigsis ir bus įvertintas bandomasis etapas.

3.3.1

Dokumente išsamiai peržiūrimi veiksniai, darantys poveikį ilgalaikiam taupymui finansavimo srityje. Pasiūlos srityje kai kurios valstybės narės dėjo pastangų skatinti ilgalaikio taupymo pasiūlą, tačiau reikia nuveikti daug daugiau. Žaliojoje knygoje siūloma galimybė sukurti ES taupymo priemones ilgalaikėms santaupoms kaupti, kurios būtų susietos su platesniais visuomeniniais tikslais. Ši idėja gali būti naudinga plečiant tarpvalstybinę infrastruktūrą. Tai gali kartu paskatinti didesnį darbo jėgos mobilumą ir išėjimo į pensiją planavimą bendroje rinkoje. Siekiant paskatinti ilgalaikį taupymą gali tekti pasiūlyti naujus taupymo produktus nustatant išskirtines arba pakopines palūkanų normas.

3.3.2

Apmokestinimas. Dokumente išsamiau nagrinėjamas santykis tarp apmokestinimo, ilgalaikių santaupų ir ilgalaikio investavimo. Įmonių pelno mokesčio taikymas investicijoms paprastai skatina finansavimui pirmiausia rinktis skolintas lėšas, o ne nuosavą kapitalą. Ieškant tinkamų reformų skatinti dažniau naudoti nuosavą kapitalą ilgalaikėms investicijoms finansuoti, vertėtų apsvarstyti galimybę taikyti sistemą, kai mažinama apmokestinamo pelno dalis atsižvelgiant į turto turėjimo nuosavybėje laikotarpį (angl. taper relief). Tokios sistemos plačiai taikomos kapitalo prieaugiui apmokestinti ir jų struktūra galėtų būti tokia, kad jos kompensuotų kai kurias dabartines mokestines lengvatas finansuojant skolintomis lėšomis.

3.3.3

Ilgalaikių santaupų ir apmokestinimo sistemos klausimu Komisija pažymi, kaip svarbu užtikrinti stabilią ir tinkamą taupymo pasiūlą ir paskatas, kurios yra būtinos šiai pasiūlai stimuliuoti. Kai kurios valstybės narės, sumaniai taikydamos mokesčių sistemą, gana sėkmingai skatino kaupti pensines ir kitas santaupas. Gyventojai paprastai atsisako minties pirma mokėti mokesčius už gautas pajamas, o vėliau sumokėti didesnius mokesčius už ilgalaikes santaupas, gautas iš pajamų atskaičiavus mokesčius. Turėtų būti sudarytos sąlygos kurti ir pateikti į rinką tinkamus asmeninių santaupų produktus, kuriems būtų taikomi nedideli arba nuliniai mokesčiai ir nustatyta metinė riba siekiant paskatinti geresnį ilgalaikį finansų planavimą.

3.3.4

Mokesčių paskatų taikymas siekiant pageidautinų ilgalaikio investavimo rezultatų turi ir trūkumų. Reikia išnagrinėti tokius rimtus klausimus kaip savaimingumas ir arbitražas. Nepaisant to, mokesčių paskatų taikymas nuoseklaus ir tvirto ilgalaikio planavimo perspektyvoje yra būtinas siekiant paskatinti pageidaujamą investicijų lygį ir jį pasiekti.

3.3.5

Įmonių valdymas. Greitų rezultatų vaikymasis yra svarbus veiksnys užtikrinant ilgalaikes investicijas ir yra glaudžiai susijęs su įmonių valdymu. Ligi šiol vyravo tendencija, kad daug fondų valdytojams, investicijų bankininkams ir įmonių vadovybei skirtų paskatų buvo skirtos trumpalaikiams rezultatams siekti. Nebus lengva pakeisti šias paskatas, kad būtų siekiama ilgalaikių rezultatų. Žaliojoje knygoje pateikiama nemažai įdomių pasiūlymų suteikti ilgalaikiams investuotojams daugiau balsavimo teisių ir dividendų ir pakeisti Akcininkų teisių direktyvą. Galbūt aktyvesnis lengvatinių mokesčių už kapitalo prieaugį taikymas būtų viena iš priemonių, skatinančių fondų valdytojus ilgiau išlikti akcininkais.

3.4.1

Žaliojoje knygoje pažymima, kad daugelyje valstybių narių MVĮ vis dažniau susiduria su sunkumais gauti finansavimą, kad išliktų ir augtų. Nepaisant bankų vykdomo finansinio įsiskolinimo mažinimo padarinių, MVĮ tenka rinktis alternatyvius finansavimo šaltinius, kurie yra suskaidyti ir netgi nenuoseklūs. Vietos bankai žymiu mastu prarado ryšį su savo vietos regionais arba jį susilpnino. Bankų ir MVĮ santykiai susilpnėjo ir juos reikia iš naujo užmegzti arba sustiprinti. Buvo imtasi iniciatyvų MVĮ teikti finansavimą iš ne bankų, įskaitant galimybę gauti rizikos kapitalo lėšų, turto finansavimą (2), tiekimo grandinės finansavimą ir vadinamąjį minios finansavimą. Vis dėlto reikia padaryti daug daugiau. Draudimo sektorius ir pensijų fondai nori atlikti svarbesnį vaidmenį, tačiau reikalauja atitinkamų paskatų, kurias turėtų apsvarstyti Komisija. Būsimomis priemonėmis, skirtomis padėti MVĮ gauti ilgalaikį finansavimą, turėtų būti užtikrinama, kad šios įmonės jomis galėtų pasinaudoti kaip buvo pradžioje numatyta – bankams nenustatant pernelyg daug papildomų sąlygų, kai šios priemonės vykdomos lėšas skolinantis iš bankų.

3.4.2

Rizikos kapitalas. Rizikos kapitalo finansavimo kritinei masei pasiekti Komisija siūlo pasitelkti vadinamuosius fondų fondus. Be to, siūlomas garantijų fondas, kuris skirtas instituciniams investuotojams, padėtų išplėsti rinką. EESRK jau yra siūlęs išplėsti Europos investicijų fondo (EIF) vaidmenį, kad fondas ne tik teiktų paskolas, bet ir rizikos kapitalą (3). Tą jo kūrėjai numatė dar 1994 m. Jei EIF, kaip EIB, ketinama rekapitalizuoti, tuomet jis galėtų tapti vienu iš pagrindinių MVĮ rizikos kapitalo finansuotojų.

3.4.2.1

Išplėtus MVĮ rizikos kapitalo finansavimą kartu reikia išplėsti esamas prekybos platformas arba sukurti naujas prekybos platformas, skirtas MVĮ, kurios finansavimui naudoja nuosavą kapitalą. Žaliojoje knygoje šiuo klausimu pateikiama nemažai naudingų pasiūlymų. Kadangi nacionalinės ir regionų vyriausybės per savo regioninės plėtros organus remia MVĮ išlikimą ir ilgalaikį augimą, visai pagrįsta manyti, kad šie organai galėtų imtis vaidmens tokių MVĮ prekybos platformų veikloje. Šis vaidmuo galėtų būti įvairus – nuo besikreipiančių MVĮ kreditingumo įvertinimo iki ribotų garantijų teikimo instituciniams investuotojams.

3.4.3

EESRK būtų pageidavęs, kad žaliojoje knygoje būtų labiau remiamos investicijos į socialiai atsakingus fondus parengiant atitinkamus mokesčių ir finansinius reglamentus ir taikant viešojo pirkimo procedūrą. Šiuo požiūriu galbūt reikėtų įsteigti Europos ilgalaikių investicijų observatoriją. Šis organas, aktyviai dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei, galėtų stebėti tiek ilgalaikių investicijų ir santaupų pasiūlos, tiek paklausos poslinkius ir padėti užtikrinti tinkamą informacijos, kuri yra svarbi ekonominės veiklos vykdytojams priimant sprendimus dėl patikimų ilgalaikių investicijų, teikimą.

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/15

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) iš esmės pritaria, kad svarbu nustatyti bendrą rizikos valdymo ir tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo metodą siekiant, kad visos suinteresuotosios institucijos vienodai ir nediskriminuojančiai taikytų Europos teisės aktų nuostatas visoje muitų sąjungoje, kuri pagal SESV 3 straipsnį priklauso išimtinei Europos sąjungos kompetencijai.

1.2

EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį rizikos, susijusios su prekių judėjimu kertant ES sienas, valdymą, visų pirma taikant bendrą metodą ir ES muitinės rizikos valdymui pritaikytas informacines sistemas.

1.3

EESRK labai susirūpinęs, kad muitų sąjunga – įsteigta 1957 m. Romos sutartimi ir nuo 1968 m. įgyvendinama kaip bendra politika siekiant tikslo sukurti bendrą prekybos erdvę, kurioje laisvai judėtų asmenys ir prekės ir kurioje visų prekybininkų muitinės procedūros būtų atliekamos pagal vieno langelio sistemą ir vienodomis sąlygomis visoje ES – vis dar įgyvendinama nevienodai ir laikantis skirtingų krypčių, kas trukdo veiksmingai ir efektyviai valdyti muitinės riziką ir stabdo prekybos srautus ir laisvą prekių judėjimą ES.

1.4

EESRK nuomone, labai svarbu didinti muitinių pajėgumus visoje Europos teritorijoje, kad būtų užtikrintas aukštas rizikos valdymo lygis visoje muitų sąjungoje, visų pirma būtų vadovaujamasi vienodomis apibrėžtimis, vienodai klasifikuojami, renkami ir perduodami duomenys į Sąjungos duomenų bazę laikantis aiškių bendrų kriterijų, kurių taikymas būtų kontroliuojamas ir stebimas taikant bendrą kokybės užtikrinimo sistemą ir numatant nuobaudas pažeidėjams.

1.5

Siekiant užtikrinti aukštos kokybės rizikos valdymą prie visų Sąjungos išorės sienų, EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į įvairius nuo skirtingų nacionalinių aplinkybių priklausančius įsipareigojimus, nustatyti bendrus techninius standartus, taip pat stiprinti Sąjungos pastangas rengti aukštos kvalifikacijos specialistus.

1.6

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką Europos rinkos priežiūros sistemoje veikiančių įvairių duomenų bazių sąveikumą laikantis bendro metodo ir teikiant tvirtą ES technologinės plėtros programų paramą, kad skirtingais lygmenimis ir realiu laiku įvairios institucijos galėtų dalintis informacija ir tai sustiprinti kovą su galima sanitarinio, aplinkosauginio ir socialinio dempingo grėsme.

1.7

EESRK prašo stiprinti ES veiksmus, skirtus plėtoti kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir stiprinti valdymo pajėgumus, įskaitant priemones, kurios leistų suvienodinti kontrolės naštą, taip pat sukurti muitinės paramos grupę, kuri galėtų imtis skubių veiksmų esant sudėtingai padėčiai.

1.8

EESRK nuomone, būtina stiprinti muitinių, vežėjų ir įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų partnerystę suteikiant jai tvirtesnį statusą ir didinant jos naudą, kad būtų užtikrintas optimalus bendradarbiavimas rizikos valdymo srityje, pavyzdžiui, informaciją teikti vienu perdavimu ir vengiant nereikalingų administracinių veiksmų dubliavimosi.

1.9

EESRK prašo atnaujinti valdymo sistemą, kuriai priklausytų visos nacionalinės ir ES institucijos, agentūros ir Europos įspėjimo ir informacijos sistemos ir kuri leistų užtikrinti labiau struktūruotą ir sistemingesnį muitinių ir kitų vidaus rinkoje veikiančių įstaigų bendradarbiavimą.

1.10

EESRK prašo nuosekliai ir koordinuotai įgyvendinti veiksmus, numatytus daugiamečiame rinkos priežiūros plane, kad būtų išvengta kontrolės dubliavimosi, skirtingų kriterijų taikymo, pakartotinių prašymų pateikti tuos pačius duomenis, skirtingų įvairių rinkos kontrolės ir stebėsenos institucijų vertinimų ir sąveikos trūkumo.

2.1

Pagal SESV 3 straipsnį muitų sąjunga priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

2.2

Jau 2004 m. EESRK pabrėžė būtinybę „pakeisti strateginį požiūrį į muitinės paslaugas, pagal kurį pagrįstai būtų skiriamas didesnis dėmesys uždaviniams, susijusiems su bendros muitų politikos įgyvendinimu prie naujų, po plėtros pasikeitusių Sąjungos išorės sienų. Komitetas taip pat pripažįsta, kad pasikeitus padėčiai, ypač po įvykių JAV“, teko spręsti Sąjungos piliečių apsaugą užtikrinančių saugumo procedūrų klausimus (1).

2.3

Dėl skirtingai taikomų Sąjungos teisės aktų muitų sąjunga susiduria su sudėtingomis veikimo problemomis, kas savo ruožtu gali sutrukdyti siekti bendro veiksmingumo ir gerų rezultatų, skatinti švaistymą ir trukdyti derinti poreikius ir turimus išteklius, todėl Komitetas pabrėžė, kad turi būti „siekiama bendros muitų politikos, paremtos vienodomis, atnaujintomis, skaidriomis, veiksmingomis ir supaprastintomis procedūromis, kuri prisidėtų prie ES ekonomikos konkurencingumo didinimo pasaulyje.“ (2)

2.4

Muitų sąjunga – sudėtinė daugelio ES prekybos politikos priemonių dalis, ji įgyvendina daugybę tarptautinių susitarimų, susijusių su ES prekybos srautais, bendradarbiaudama su valstybių narių administracijomis vykdo horizontaliuosius procesus, kurie apima duomenų tvarkymą, prekiautojų valdymą ir „rizikos valdymą, įskaitant daugybės įvairių rūšių ir lygių rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis, nustatymą, vertinimą, analizę ir mažinimą.“ (3)

2.5

Pradėjus taikyti bendrą integruotą rizikos valdymo metodą prekių įvežimo ir išvežimo punktuose, būtų galima pasiekti šių tikslų:

3.1

2012 m. pabaigoje pateiktoje Komisijos ataskaitoje dėl muitinės sąjungos padėties teigiama: „Muitinė yra vienintelė viešoji institucija, kuri gauna išsamią informaciją apie visas prekes, vežamas per ES išorės sienas, ir yra atsakinga už jų kontrolę; šios prekės, kurioje nors ES dalyje muitinės išleistos į laisvą apyvartą, gali laisvai judėti bet kurioje ES muitinės teritorijos dalyje.“ (4)

3.2

ES muitinių statusas ypatingas, jos visų pirma atsako už Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, tuo prisidėdamos prie vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių priemonių įgyvendinimo bei prie visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo.

3.3

EESRK pabrėžė, kad „veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti vienodai veiksmingą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, vartotojų ir aplinkos apsaugą bei veiksmingą kovą su sukčiavimu ir padirbinėjimu visoje Sąjungos teritorijoje“ (5) ir rekomendavo įgyvendinti bendrą muitų politiką, paremtą vienodomis, atnaujintomis, skaidriomis, veiksmingomis ir supaprastintomis procedūromis.

3.4

Nors muitų sąjungos veikimas grindžiamas 27 ES valstybių narių administracijų įgyvendinamais bendrais teisės aktais ir politika, tai yra sudėtingas procesas, kuriam panaudojami įvairūs žmogiškieji, techniniai ir finansiniai ištekliai, visų pirma, muitinio įforminimo ir kontrolės procedūroms atlikti, duomenims valdyti ir tvarkyti, ekonominių operacijų vykdytojams ir įvairių rūšių rizikai, susijusiai su tarptautine prekyba prekėmis ir su tiekimo grandinės saugumo užtikrinimu, valdyti.

3.5

EESRK pabrėžia, kad reikėtų vengti pernelyg didelio valstybių narių suvaržymo taikant muitų teisės aktus, kad jos galėtų ir toliau atsižvelgti į atitinkamų prekybos srautų apimtis. Be to, EESRK atkreipia dėmesį, kad valstybės narės ėmėsi daug veiksmų prekybai palengvinti: pradėjo tikyti elektronines formas, supaprsatino procedūras, įvedė įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą ir pan.

3.6

Bet koks suderinimas turėtų būti atliekamas vadovaujantis „geriausia praktika“, o ne Europos lygmens vidurkiu.

3.7

Norint racionalizuoti sąnaudas, sutelkti pastangas į rezultatus (įskaitant finansinius, t. y. įplaukas) ir pasiekti konkrečią pažangą, EESRK mano, kad reikėtų kontroliuoti ne pavienius sandorius, o taikyti sisteminį kontrolės metodą (angl. systems-based approach), kurio pagrindą sudarytų rizikos vertinimas.

4.1

Prekybos srautai nuolat didėja, taikomi nauji vis sudėtingesni verslo modeliai, spartėja tempas, todėl muitų sąjunga patiria vis didesnį spaudimą dėl nuolat didėjančių suinteresuotųjų šalių užduočių ir augančių lūkesčių. Siekiant modernizuoti muitų sąjungos veikimą elektroninėje muitinės aplinkoje reikėtų:

4.2

Norint sukurti bendras veiksmingas analizės, kontrolės ir rizikos valdymo strategijas, visos suinteresuotosios administracijų turėtų keisti savo požiūrį, siekti strateginių tikslų ir taikyti bendrus metodus kartu su kitomis agentūromis ir tarptautiniais partneriais bendrai valdant riziką, visų pirma saugumo, sveikatos ir aplinkos srityse.

4.3

Veiksmingam rizikos valdymui užtikrinti būtina valstybių narių ir ES lygmeniu siekti glaudesnio muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo, be kurio būtų labai sudėtinga nustatyti bendrus rizikos kriterijus ir konkrečius rizikos modelius.

4.4

Pradedant taikyti bendrą integruotą rizikos valdymo metodą prekių įvežimo ir išvežimo punktuose reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra daugiau nei 60 teisės aktų (6), kuriais muitinei pavedamos kontrolės užduotys, tuo tarpu priežiūros institucijos atsakingos už įvairius tarpusavyje susijusius procesus, pavyzdžiui, tikrinimas, mėginių ėmimas, laboratoriniai tyrimai, rezultatų aiškinimas, rizikos vertinimas, korekcinių priemonių ir sankcijų taikymas siekiant užtikrinti I (7) ir II (8) bendrosios rinkos aktuose numatytą didesnę rinkoje cirkuliuojančių gaminių saugą.

4.5

Rizikos vertinimo metodai turėtų būti sujungti į bendrą sisteminę platformą - pasitelkiant ir administracinio bendradarbiavimo grupes - kurioje dalyvautų įvairaus lygmens muitinių ir rinkos priežiūros institucijos; be to, vertinant riziką turėtų būti sudaryta galimybė naudotis įvairiose sektoriuose veikiančių duomenų bazių sukaupta informacija.

4.6

Muitinės ir rinkos priežiūros institucijos turėtų dalytis ištekliais bei žiniomis ir „taikyti MVĮ palankius metodus“ (9), visų pirma jos turėtų bendrai įgyvendinti gaires ir daugiau dėmesio skirti veiksmų koordinavimui ir bendradarbiavimui, keitimuisi informacija ir bendrai veiklai siekiant tiksliau nustatyti su sauga susijusią riziką keliančias siuntas.

5.1

Muitinių, prekiautojų ir vežėjų partnerystei tenka svarbus vaidmuo užtikrinant piliečiams, įmonėms ir valdžios sektoriui svarbų tiekimo grandinės vientisumą.

5.2

Ši partnerystė turėtų būti grindžiama tvirtais abipusį pasitikėjimą skatinančiais metodais ir numatyta:

5.3

Nepaisant bandymų stiprinti sisteminę kontrolę, ypač po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių, Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) peržiūrėtoje Kioto muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (10), taip pat derybose su PPO dėl palankesnių prekybos sąlygų (11), buvo numatyta mažinti asmeninę erdvę pažeidžiančią kontrolę.

5.4

Reikėtų pašalinti informacijos srautų susiskaidymą ir spręsti problemas, kylančias dėl skirtingų valstybių narių pajėgumų valdyti riziką, ir užtikrinti vienodą elektroninės rizikos analizės ir valdymo lygį siekiant svarbiausio tikslo – plėtoti bendrą Europos rizikos valdymo ir tiekimo užtikrinimo praktiką.

6.1

Daugiametės Europos sąjungos MTTP programos, visų pirma septintoji bendroji programa (2007–2013 m.), IDABC (12) ir administravimo institucijų sąveikumo programa ISA (13) tapo pagrindu kurti įvairius bendrus rizikos valdymo projektus ir suteikė jiems naujų priemonių, kurios padėjo įveikti problemas, kylančias dėl labai skirtingų nacionalinių procesų ir nacionalinės IT infrastruktūros ir programinės įrangos sričių.

6.2

Kad technologijų sklaida ir komercinimas vyktų sparčiai, labai svarbu koordinuoti inovacijų vystymą ir MTTP rizikos valdymo ir tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo srityje. Parodomieji koncepcijos įrodymo projektai ir su gamyba susijusi bandomoji veikla yra išankstinės technologijų diegimo pramonėje sąlygos. Šias iniciatyvas gali finansuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, naudodamos struktūrinių fondų lėšas arba pagal programą „Horizontas 2020“, arba pagal kitas ES programas.

7.1

Dar visai neseniai EESRK pabrėžė, kad „būtinas glaudesnis muitinių, rinkos priežiūros institucijų, Komisijos tarnybų ir Europos Sąjungos agentūrų bendradarbiavimas, kad būtų užtikrinta griežtesnė per sienas gabenamų prekių kokybės kontrolė“ (14), taip pat, kad reikia tinkamai informuoti muitinių pareigūnus ir rengti jų mokymus.

7.2

Komisijos nuomone, „norint veiksmingiau įgyvendinti ES rizikos valdymo tikslus visuose išorės sienos punktuose, ES lygmeniu reikia geriau sutelkti valstybių narių pajėgumus ir išteklius“, taip pat, siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus, numatyti „elektroninės rizikos priemonės panaudojimą realiuoju laiku“.

7.3

EESRK nuomone, bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas rizikos valdymo srityje yra vienas opiausių Komisijos pasiūlyme iškeltų klausimų, nes jis susijęs su veiksmų koordinavimu ne tik valstybių narių institucijų, bet ir pačios ES – įvairių generalinių direktoratų ir agentūrų – lygmeniu.

8.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą ir efektyvų rizikos, susijusios su prekių judėjimu kertant ES sienas, valdymą taikant bendrą daugialypį metodą rizikos rūšiai ir lygiui, taip pat galimiems sprendimams nustatyti, taip pat numatant struktūrą, kuria remiantis būtų derinami kelių agentūrų veiksmai taikant bendrą metodą ir iš anksto nustatytus bendrus kriterijus.

8.2

EESRK yra įsitikinęs, kad būtina centralizuoti kompiuterizuotą muitinės formalumų tvarkymą ir šiuo tikslu aprūpinti Komisiją tinkamomis IT sistemomis, kurios leistų muitinės riziką valdyti ES lygmeniu, taip pat sukurti sąveikių duomenų bazių tinklą ir sistemingai taikyti standartizuotus darbo metodus, kurie ir toliau leis apsaugoti darbuotojus, vartotojus ir įmones nuo sanitarinio, aplinkosauginio ir socialinio dempingo.

8.3

EESRK nuomone, labai svarbu stiprinti muitinių pajėgumus, kad būtų užtikrintas aukštas rizikos valdymo lygis visoje Sąjungos teritorijoje, laikomasi suderintų bendrų kriterijų, kurių taikymas būtų kontroliuojamas ir stebimas taikant bendrą kokybės užtikrinimo sistemą ir numatant nuobaudas pažeidėjams.

8.4

EESRK mano, kad būtų logiška šį klausimą susieti su daugiamečiu rinkos priežiūros planu, kuriame siūloma iki 2015 m. įgyvendinti 20 konkrečių veiksmų  (15), tarp kurių:

8.5

EESRK mano, kad muitinės kontrolės ir rinkos priežiūros valdymo klausimai neturi būti sprendžiami atskirai ir įvairios susijusios institucijos turi kartu rengti bendrą Europos metodą, taip pat užtikrinti visišką duomenų analizės, rinkimo ir jų perdavimo į tinklą priemonių sąveiką.

8.6

EESRK pritaria valstybių narių rizikos valdymo pajėgumų stiprinimo sistemai, kurios tikslas užtikrinti vienodus kokybės standartus ir parengti bendrą Europos tikrinimo, kontrolės ir stebėsenos mechanizmą bei nuobaudas, taip pat ragina didinti ES pastangas rengti aukštos lygio specialistus, kurių ypač reikia regionuose, turinčiuose didelių įsipareigojimų ir sąnaudų, pavyzdžiui, prie Šengeno erdvės sienų.

8.7

EESRK prašo stiprinti ES veiksmus, skirtus plėtoti kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir stiprinti valdymo pajėgumus, įskaitant bendrą muitinės paramos grupę, kuri imtųsi skubių veiksmų esant sudėtingai padėčiai.

8.8

Siekiant, kad visoje bendroje rinkoje būtų taikomi aiškūs ir suderinti standartai, kurie leistų užtikrinti vienodą saugumo lygį, EESRK primygtinai ragina stiprinti muitinių, rinkos priežiūros institucijų, Komisijos tarnybų ir Europos agentūrų bendradarbiavimą ir gerinti dalijimąsi informacija laikantis bendrų aukštų standartų, kad būtų užtikrinta geresnė per sienas vežamų prekių kokybės kontrolė.

8.9

EESRK pritaria Tarybos išvadoms dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje (16), visų pirma būtinybei tobulinti muitų sąjungos valdymą, stiprinti gebėjimą įvertinti savo poveikį ir propaguoti vienodą muitinės teisės aktų taikymą, stiprinti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir, visų pirma, „priimti visapusiškesnį požiūrį į tarptautinę tiekimo grandinę“, taigi, palengvinti prekybą ir „tikrą bei apčiuopiamą naudą įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams.“

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/20

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia veiksmų plane išdėstytą visapusišką požiūrį ir jau yra išreiškęs savo nuomonę dėl daugelio iš 11 siūlomų veiksmų, kuriems įgyvendinti reikės laiko ir įvairiapusės paramos, įskaitant ekonominę.

1.2

EESRK mano, kad kai kurie veiksmai gali likti neįgyvendinti arba nėra visiškai įmanomi, kadangi neatsižvelgiama į ekonomikos krizės poveikį šiam sektoriui, ypač tose šalyse, kuriose taikomos griežtos taupymo priemonės.

1.3

Komitetas rekomenduoja įgyvendinant veiksmų planą atsižvelgti į formų, kurias dažnai įgauna MVĮ ir labai mažos įmonės, įvairovę ir tuo pasinaudoti.

1.4

EESRK palankiai vertina pasiūlymą įsteigti nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę ir tikisi, kad Europos socialiniai partneriai ir vartotojų bei MVĮ organizacijų atstovai galės joje dalyvauti.

1.5

EESRK rekomenduoja pateikti vartotojams svarbią ir teisingą informaciją ir sudaryti galimybę iš tikrųjų su ja susipažinti išdėstant ją glausta ir lengvai suprantama kalba (vengiant techninių ar teisinių terminų).

1.6

Komitetas rekomenduoja paskatinti valstybes nares nustatyti, kurios mažmeninės prekybos formos gali būti įtrauktos į Paslaugų direktyvoje minimus bendrus interesus (socialinius ir kultūrinius).

1.7

EESRK prašo skatinti įmones įtraukti prekybą internetu ir ne internetu, kuri daugeliu atveju kol kas tėra alternatyvi galimybė, siekiant išspręsti problemas, susijusias su parduotuvių darbo valandomis ir dienomis.

1.8

Dėl pernelyg didelės paskirstomosios prekybos koncentracijos kyla įvairių problemų, įskaitant tai, kad sunku pasiekti tikrą konkurenciją.

1.9

EESRK, kaip ir ankstesnėje INT skyriaus nuomonėje (1), siūlo Europos lygmeniu spręsti piktnaudžiavimo sandorių kainodara problemą, kai sandorių kainos nustatomos toje pačioje įmonių grupėje, remiantis vertinimo kriterijais, priklausančiais nuo atitinkamos grupės mokestinių prievolių, o ne nuo normalių rinkos sąlygų.

1.10

EESRK rekomenduoja siekti prekybos tvarumo ir atliekų mažinimo, be kita ko, skatinant nesupakuotų produktų pardavimu paremtos sistemos vystymą ir taip mažinant taršių pakuočių kiekį.

1.11

Komisija turi toliau aktyviai diegti inovacijas ir skatinti pokyčius pasinaudodama visomis turimomis priemonėmis, kadangi konkurencija yra pokyčiams būtina sąlyga, o ne jų skatintoja.

1.12

EESRK yra įsitikinęs, jog labai svarbu, kad darbuotojų turimi įgūdžiai atitiktų reikalaujamą kvalifikaciją, ir mano, kad įmonės turėtų ne tik daryti įtaką mokymo turiniui, bet ir vykdyti tikslines investicijas.

1.13

Remdamasis European Skills Council for commerce patirtimi, EESRK ragina valstybes nares kurti dvišales socialinių partnerių struktūras profesiniam mokymui plėtoti (suderinimas, mokymo planai, finansavimas, mokymo poreikių nustatymas, mokymas ir su juo susijusi grįžtamoji informacija).

1.14

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai į dialogą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis siekiant ES lygmeniu nustatyti veiksmingas kovos su neoficialia ekonomika, nelegaliu ir nedeklaruojamu darbu priemones. Tikisi tvirtos valstybių narių politinės valios, kurią Komisija galėtų koordinuoti plėtodama glaudesnę partnerystę.

2.1

Siekiant sukurti paskirstomosios prekybos vidaus rinką, pagal strategiją „Europa 2020“ veiksmų plane siūlomos gairės, apimančios 5 prioritetus ir 11 veiksmų, kurie turės būti įgyvendinti iki 2014 m. Komisija užtikrins stebėseną ir 2015 m. pateiks pažangos ataskaitą.

2.2

ES paskirstomoji prekyba atlieka esminį vaidmenį skatinant augimą, darbo vietų kūrimą ir novatoriškus bei tausesnius vartojimo modelius. Šis sektorius sudaro 11 proc. BVP ir beveik 15 proc. užimtumo. Tai sudaro apie 36 mln. darbuotojų, dirbančių daugiau kaip 6 mln. įmonių, t. y. 29 proc. visų įmonių, kurių labai didelę procentinę dalį sudaro MVĮ ir labai mažos įmonės.

2.3

Veiksmų plane pažymima, kad paskirstomoji prekyba vis glaudžiau susijusi su kitais ekonomikos sektoriais ir juos vis sunkiau atskirti. Jame teigiama, kad vis dar yra kliūčių, trukdančių kurti veiksmingą, konkurencingą ir integruotą paskirstomosios prekybos vidaus rinką. Todėl būtina didinti šio sektoriaus konkurencingumą ir našumą ir gerinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rezultatus atsižvelgiant į įvairovę apskritai ir ypač į MVĮ ir labai mažų įmonių padėtį.

2.4

EESRK pažymi, kad, nepaisant pastaruosius du dešimtmečius vykdyto sektoriaus modernizavimo, daug mažmeninės prekybos sektoriaus MVĮ bankrutuoja ne tik dėl išaugusios kainų konkurencijos ir mažėjančios pelno maržos, bet ir dėl ekonomikos krizės, kuri lėmė gerokai mažesnį vartojimą ir polinkį pirkti.

2.5

Finansų krizė, augančios žaliavų kainos, gyventojų senėjimas, didesnio tvarumo ir technologinių inovacijų poreikis (pvz., elektroniniai mokėjimai, self scanning) iš esmės keičia tiek didžiųjų mažmenininkų, tiek MVĮ verslo modelius ir procesus.

2.6

EESRK palankiai vertina pasiūlymą įsteigti nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę (apimančią valstybes nares, suinteresuotąsias šalis, MVĮ) siekiant į Europos politines diskusijas įtraukti šio sektoriaus problemas, nustatyti vystymosi galimybes, stebėti pasiektą pažangą ir parengti rekomendacijas. EESRK ragina šiame sektoriuje veikiančius Europos socialinius partnerius (UNI-Europa commerce, Eurocommerce), kurie nuo devinto dešimtmečio pabaigos plėtoja konstruktyvų socialinį dialogą, dalyvauti šioje grupėje kaip pilietinės visuomenės, visų pirma vartotojų ir MVĮ organizacijų, atstovus.

2.7

EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms skatinti ir remti visas nešališkas ir subalansuotas nepriklausomų komercinės veiklos vykdytojų, taip pat didelių mažmeninės prekybos įmonių ir nepriklausomų įmonių bendradarbiavimo ir prekybos asociacijų formas, paremtas sutartimis su aiškiomis ir suderintomis garantijomis.

3.1

Teisės iš tikrųjų egzistuoja tada, kai jomis naudojamasi, todėl jas reikia žinoti. Informacija neprilygsta žinojimui, kuris yra pagrindinė vartotojų teisė, kad jie galėtų laisvai rinktis siekdami asmeninės ir kolektyvinės gerovės bei naudos. Šiais laikais daugelis pirkinių renkamasi vadovaujantis dideliu kiekiu turimos informacijos.

3.2

Šiuo metu viena didžiausių šio sektoriaus problemų yra didžiųjų mažmenininkų rinkodara, kuri beveik išskirtinai orientuota į pardavimo vartotojui kainą neatsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. Daugelyje valstybių narių pastebima sumažėjusi maisto produktų kokybė, kurią lemia ir tai, kad vietoje natūralių sudedamųjų dalių naudojami pakaitalai. Šis reiškinys riboja vartotojų galimybes rinktis; pastarieji dažnai yra pasirengę mokėti daugiau už kokybišką produktą, tačiau tarp siūlomų produktų negali jo rasti.

3.3

Žinios apie produktų savybes suteikia piliečiams galimybę pagrįstai apsispręsti pirkti; tai lemia siūlomų produktų kokybę, įvairinimą ir paslaugas. Tačiau didesnis kiekis prieinamos informacijos dar nereiškia, kad daugiau žinoma. Dažnai yra priešingai: esant per dideliam kiekiui informacijos, vartotojas dažnai nusprendžia jos neskaityti dėl laiko stokos ir pernelyg techninės ir sunkiai suprantamos kalbos.

3.4

Komisija turėtų ne tik parengti gerosios patirties gaires ir elgesio kodeksus (1 veiksmas) (2), bet ir numatyti veiksmingas ir privalomas priemones, kad gamintojai ir platintojai galėtų lengvai pateikti vartotojams informaciją apie visas produktų savybes, paslaugas ir kainas, kuri yra svarbi siekiant kitų socialinių, aplinkosauginių, teritorinių ir ekonominių tikslų. Be to, visa reikiama informacija turi būti išdėstyta trumpais ir lengvai suprantamais sakiniais. Tokiu būdu vartotojai galės laisvai rinktis vieną ar kitą savybę ir nesiremti vien tik rinkodaros aspektais.

3.5

Tiekimo sistema suteikia vartotojams daug naudingų žinių, kurios praverčia renkantis produktą, tačiau šios žinios daugiausia susijusios su produkto pirkimu ir pradiniu naudojimu pirmenybę teikiant pradiniam pasitenkinimui ir nepaisant tolesnių produkto gyvavimo ciklo etapų (pakuotės perdirbimo galimybės, veikimo trukmė, galimybė gauti pagalbą ir atsargines dalis, produkto vertė parduodant jį kaip naudotą, garantinis aptarnavimas).

3.6

Komisija turėtų ne tik pateikti pasiūlymų dėl bendro produktų ir organizacijų poveikio aplinkai vertinimo ir skelbimo metodikų (2 veiksmas) (3), bet ir prisiimti užduotį pagilinti vartotojų žinias, kuriomis remdamiesi jie renkasi pirkinius (4). Todėl pagal šį veiksmą turėtų būti aiškiai nurodyta:

3.7

Todėl EESRK siūlo šį veiksmą įgyvendinti veiksmingai ir realistiškai dėl didesnės tiek vartotojų, tiek įmonių, ypač MVĮ, apsaugos, kad jos žinotų, kaip tai įgyvendinti praktiškai.

4.1

Paslaugų direktyvoje draudžiama nustatyti prievolę laikytis tam tikrų reikalavimų ir kartu patikslinama, kad šis draudimas netaikomas „planavimo reikalavimams, kurie keliami ne dėl ekonominių tikslų, o dėl svarbių visuomenės interesų“, ir netgi teigiama, kad „ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei vadovaujantis Bendrijos teisės nuostatomis apibrėžti, ką jos laiko bendrų ekonominių interesų paslaugomis“. Tarp „svarbių visuomenės interesų“ direktyvoje aiškiai nurodomas „nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimas, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslai“.

4.2

Yra tokių mažmeninės prekybos formų, kurios būdingos konkrečios vietovės kultūrai ir gyvenimo būdui. Šios ir tik šios formos turi turėti galimybę konkuruoti panašių įmonių sistemoje, kurioje nuolat siekiama gerinti kokybę ir didinti veiksmingumą, kurie naudingi vartotojams. Šių įmonių stūmimas į pavojų būti nustelbtoms didelių organizacijų trumpuoju laikotarpiu tikrai gali atitikti laisvosios rinkos principus, tačiau tai sugriautų kultūrinį paveldą ir gyvenimo būdus, kuriuos sunku atkurti, ir ekonominiu požiūriu susilpnintų bendruomenę ir regioną.

4.3

Konkurencija privertė mažmenines įmones pagerinti jų paslaugų kokybę ir padidinti našumą. Svarbu, kad Komisija atskirtų sveiką panašių įmonių konkurenciją, kuri skatina nuolat gerinti kokybę ir didinti našumą vartotojų naudai, ir kitas įmonių ekonominio ir prekybinio konflikto formas.

4.4

Taigi svarbu, kad konkrečioje vietovėje vyktų sveika tam tikro sektoriaus įmonių konkurencija, nepriklausanti nuo jų dydžio, ne varžymosi, o savitarpio skatinimo tikslais ir kad tai taptų teigiamu procesu. Tai lems geresnes paslaugas, didesnį pasirinkimą, patogesnes struktūras, palankesnes kainas, vietos bendruomenės identitetą.

4.5

Reikia pripažinti, kad ten, kur didesnę ekonominę galią turintiems dideliems prekybos tinklams pavyksta išstumti tradicines parduotuves, patiriama nuostolių, kadangi sunaikinamas konkrečiai vietovei ir bendruomenei būdingas kultūros paveldas ir gyvenimo būdas, taip pat vietovės ir regiono ekonominė ir socialinė struktūra; visa tai turi kur kas didesnę vertę nei privalumai vartotojui pasirinkimo ir kainų požiūriu.

4.6

Kalbant apie 3 ir 4 veiksmus, Komisija, vadovaudamasi Paslaugų direktyva, turi skatinti valstybes nares įvertinti, ar mažmeninės prekybos įmonės ir kokios jų formos gali pasiekti socialinės ir kultūros politikos tikslus. Taigi Komisija turi skatinti į bendrus interesus įtraukti tradicinę ir nepriklausomą vietos mažmeninę prekybą ten, kur ši prekyba atspindi vietos kultūrą ir ypatumus. Tačiau svarbu užtikrinti, kad su vietove iš dalies susiję interesai nebūtų laikomi bendrais bendruomenės interesais, pavyzdžiui, aplinkos ir miestų planavimo srityje. Šiuo tikslu Komisija turi labai aiškiai nurodyti, kokie yra priimtini bendri regiono interesai, ar netgi kiekvieno regiono ir (arba) vietovės paprašyti nurodyti tris pagal svarbą išdėstytus prioritetinius interesus, kuriais turės būti remiamasi vertinant naujas komercines įmones.

4.7

Mažmeninė prekyba internetu negali pakeisti fizinės prekybos, tačiau reikia rasti būdą, kaip integruoti abu modelius, visų pirma todėl, kad mažmeninė prekyba atlieka labai svarbią socialinę funkciją, kuri neapsiriboja vien tik pigesnių prekių ir paslaugų teikimu.

4.8

EESRK prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis skatinti MVĮ mokymą, kaip integruoti įvairius tradicinę prekybą papildančius pardavimo būdus.

4.9

Prekybos internetu plėtros galimybes sunku numatyti todėl, kad jos priklauso nuo to, kaip rinkos ir institucijos jas reguliuoja. Komisija turėtų inicijuoti ir skatinti visus veiksmus, kuriais siekiama padidinti su pardavimu nesusijusių paslaugų vertę, t. y. tų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su konkrečiu pirkiniu iš ne internetu vykdomos mažmeninės prekybos.

4.10

Šiuo metu parduotuvės klientams nemokamai teikia daug paslaugų (pavyzdžiui, window shopping), kurių išlaidos atlyginamos iš pardavimo maržos. Todėl gamintojai dažnai slopina prekybą internetu ir verčia klientą pirkti ne internetu. Tačiau vis daugiau vartotojų derina šiuos du įsigijimo būdus: internetu (galimybė palyginti produktus ir kainas) ir ne internetu (galimybė paliesti, išbandyti). EESRK rekomenduoja panaikinti šią prekybos internetu ir ne internetu konkurenciją integruojant ir vystant tradicinių parduotuvių teikiamas paslaugas, kadangi fizinis pirkimas skatina realius socialinius santykius, kurie negali tapti skaitmeniniai. Reikia ne pakeisti, o integruoti.

4.11

EESRK pažymi, kad valstybėse narėse galioja skirtingi įstatymai, reglamentuojantys mažmeninės prekybos įmonių darbo valandas, darbą sekmadieniais ir naktį. Be to, daugelyje valstybių narių šie teisės aktai kelia prieštaringų diskusijų dėl nepriklausomų įmonių, MVĮ ir labai mažų įmonių konkurencijos bei poveikio personalui. EESRK ragina Komisiją pašalinti šią kliūtį, trukdančią sukurti bendrąją rinką ir Europos socialinį modelį, iš dalies integruojant prekybą internetu ir ne internetu.

5.1

EESRK mano, kad paskirstomosios prekybos sektorius yra vienas didžiausių. Iš tikrųjų kiekvienoje valstybėje narėje rinką valdo 3–5 įmonės, dažnai daugiašalės. Dėl to kyla didelė problema konkurencijai, kadangi šis sektorius įgavo per daug galios kur kas gausesnių tiekėjų atžvilgiu.

6.1

EESRK pritaria 6 veiksmui, kuriuo siekiama remti mažmenininkus, kad šie imtųsi maisto atliekų mažinimo priemonių (6), ir palankiai vertina sprendimą 2013 m. priimti komunikatą maisto vartojimo tvarumo klausimais.

6.2

EESRK pritaria Komisijos 7 veiksmui, kuriuo siekiama „didinti tiekimo grandinių ekologiškumą bei tvarumą“ panaudojant visas įmanomas priemones sumažinti energijos sunaudojimą ir taršių medžiagų gamybą. Kalbant apie taršias medžiagas, EESRK kaip alternatyvą supakuotiems produktams siūlo propaguoti nesupakuotų plataus vartojimo prekių pardavimo modelį. Komitetas prašo Komisijos pasikonsultuoti su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų konkrečiai įgyvendintas šis veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti pakuočių, kurias paskui reikės sunaikinti, gamybą.

6.3

Šiuo metu ši praktika taikoma nedaugeliu atvejų ir labai mažam skaičiui produktų, tačiau gali būti taikoma kur kas plačiau:

6.4

Šis modelis šiuo metu taikomas nedaugeliu atvejų, pavyzdžiui, parduodant šviežią pieną, tačiau automobilių degalų pardavimas pagal šį pilstymo modelį jau labai paplitęs. Pats produktas nėra ekologiškas, tačiau jo pardavimui nepagaminamas nė vienas gramas plastiko ir nesusidaro atliekos.

6.5

Šis modelis lems prekybos vietų struktūros pokyčius, kadangi parduotuvės turės įsigyti sandėlio lentynų papildymo vamzdžius ar bent jau įdiegti pardavimo automato įkrovimo sistemas. Bet kuriuo atveju parduotuvės lentynos nebebūtų statiškos ir nuobodžios.

6.6

Kad tokia prekyba vyktų sėkmingai, šį naują modelį turi propaguoti dideli prekybos centrai, kurie parduoda didžiąją dalį vartojimo prekių, kadangi jie turi galimybių ir išteklių, reikalingų šioms didelėms permainoms paskatinti. Šiomis aplinkybėmis svarbų vaidmenį turi atlikti ir MVĮ.

6.7

Komisija galėtų padėti paskatinti šias permainas teikdama informaciją apie socialinius ir aplinkosauginius privalumus ir panaudodama visas turimas priemones (įskaitant ekonomines ir finansines) konkrečioms iniciatyvoms ir projektams skatinti ir remti.

7.1

Realiosios ekonomikos atgaivinimas priklauso ir nuo šiame sektoriuje diegiamų inovacijų (8 veiksmas); labai svarbu, kad MVĮ turėtų daugiau ir palankesnių galimybių gauti banko paskolas novatoriškiems projektams ir veiklai vykdyti.

7.2

Skirtingai nei buvo daroma JAV, įmonių investicijos į inovacijas turi būti derinamos su darbuotojų apsauga ir užimtumo kokybe.

7.3

Atrodo, kad Komisija šių pokyčių tikisi padidėjus „mažmeninės prekybos konkurencingumui“, kadangi konkurencingumo skatinimas – vienintelis komunikate siūlomų veiksmų tikslas. Tačiau, nors nepakankama konkurencija yra kliūtis pokyčiams, konkurencija pati savaime pokyčių neužtikrina.

7.4

Komisija mažmenines įmones vadina „inovacijų skleidėjomis“, tačiau pripažįsta, kad mažmenine prekyba besiverčiančios MVĮ, palaikančios glaudesnį ryšį su vartotojais, geriau supranta naujus poreikius ir, kadangi yra lankstesnės už dideles įmones, sugeba geriau priderinti pasiūlą prie kintančios ir daugialypės paklausos.

7.5

Tačiau siekiant kai kurių sistemos ar modelio pokyčių, reikalingas gebėjimas rengti projektus ir ypač derybinės galios, todėl didelės įmonės būtinai turi dalyvauti. Komisija turi dėti visas pastangas, kad inovacijų ir permainų procese dalyvautų visos įmonės: mažos, vidutinės ir didelės.

7.6

EESRK palankiai vertina mintį sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sujungtos visos ES ir nacionalinės maisto produktų ženklinimo taisyklės (9 veiksmas) (7).

7.7

EESRK remia Komisijos priemones geresnei mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos integracijai užtikrinti (10 veiksmas) (8) ir tikisi, kad tai bus sparčiai įgyvendinta.

8.1

Gebėjimų derinimas yra labai svarbus darbo vietų kokybės gerinimui (9) sektoriuje, kuris dažnai suteikia pirmąją galimybę patekti arba grįžti į darbo rinką ir paprastai nėra vertinamas kaip patrauklus, įdomus sektorius, kuriam verta skirti visą savo profesinę veiklą.

8.2

Siekiant padidinti mažmeninės prekybos konkurencingumą ir našumą, labai svarbu, kad reikalaujama kvalifikacija labiau atitiktų darbuotojų gebėjimus (11 veiksmas); darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos pagerinti savo profesinės veiklos rezultatus iš dalies dėl didėjančio automatizacijos lygio.

8.3

Komisija ketina stiprinti socialinių partnerių bendradarbiavimą siekdama patobulinti mokymo ir perkvalifikavimo politiką dalyvaujant ir Europos sektoriaus gebėjimų poreikio nustatymo tarybai.

8.4

Nepaisant technologinių inovacijų priemonių, sektoriaus našumas tebėra veikiau mažas ir MVĮ sunku investuoti į naujas technologijas, inovacijas ir pačių darbuotojų profesinį mokymą.

8.5

Tačiau veiksmų plane negalima neatsižvelgti į tai, kad vidaus rinkoje šis sektorius patiria socialinį dempingą ir nesąžiningą įvairaus dydžio komercinių įmonių konkurenciją. Taip yra todėl, kad darbo santykių sistemos ir kolektyvinių derybų sistemos įvairiose šalyse skirias ir tai lemia skirtingus vystymosi modelius ir įvairią investicijų politiką.

8.6

Siūloma analizė atrodo gana ribota, kadangi kalbama tik apie reikalaujamos kvalifikacijos ir turimų gebėjimų atitikimą, tačiau neatsižvelgiama į visas tas problemas, kurios šiuo metu trukdo Europos lygmeniu veiksmingai kurti integruotą ir konkurencingą šio sektoriaus vidaus rinką, taip pat susijusias su darbo sąlygomis, darbo organizavimu, mažu darbo užmokesčiu, lankstumu, mažų garantijų darbu ir dideliu fiktyvių savarankiškai dirbančių asmenų skaičiumi.

8.7

Komunikate siūloma investuoti į mokymą, už kurį atsakomybė tektų vyriausybėms, fiziniams asmenims ir švietimo sistemai, ir įmonės raginamos atlikti svarbų vaidmenį rengiant naujas studijų, mokymo ir gamybinės praktikos programas. EESRK mano, kad šios įmonės turėtų dalyvauti ne tik nustatant mokymo poreikius, bet ir aktyviai veikti vykdant reikalaujamai kvalifikacijai įgyti būtinas tikslines investicijas (10).

8.8

Sutelktos viešos ir privačios investicijos padėtų į darbo rinką patekti ne tik jaunimui, bet ir su didesniais sunkumais susiduriančioms darbuotojų kategorijoms (ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus darbuotojai, imigrantai ir neįgalieji). Ypatingą dėmesį reikia skirti moterų užimtumui, kadangi joms kyla didesnis pavojus būti išstumtoms iš darbo rinkos dėl reorganizacijos procesų ir dėl to, kad joms sunkiau suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą.

8.9

Gebėjimų derinimas, mokyklų ir įmonių partnerystės stiprinimas ir gamybine praktika grindžiamas mokymas neduos norimų rezultatų darbuotojų judumo ir didesnio našumo požiūriu, jei ES mastu nebus pripažinti mokslo diplomai, profesinė patirtis, gamybinė praktika ir įgyti gebėjimai.

8.10

Nors nacionaliniu lygmeniu dedama daug pastangų, nelegalus ir nedeklaruojamas darbas tebėra didelė problema, kuri lemia nesąžiningą įmonių tarpusavio konkurenciją darbo sąnaudų požiūriu. Neoficialiai ekonomikai priklausantys darbuotojai neturi teisės ne tik naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemomis, bet ir dalyvauti mokyme ar atlikti profesinę praktiką, o tai, be abejonės, turi akivaizdaus neigiamo poveikio jų galimybėms įgyti įgūdžių ir kvalifikaciją.

8.11

Taigi Komisija ėmėsi teigiamos iniciatyvos paskatinti visų suinteresuotųjų šalių dialogą, kad įvertintų neoficialios ekonomikos poveikį darbo sąlygoms ir ES lygmeniu nustatytų veiksmingas kovos su šiuo reiškiniu priemones. EESRK mano, kad kuo daugiau politinės valios parodys valstybės narės, tuo ši iniciatyva bus veiksmingesnė; Komisija tai galėtų koordinuoti plėtodama glaudesnę partnerystę.

8.12

EESRK nuomone, labai svarbu, kad kovos su nelegaliu ir nedeklaruojamu darbu priemonės taptų šio sektoriaus socialinių partnerių nuolatinių diskusijų tema plėtojant Europos socialinį dialogą (11).

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/26

1.1

EESRK susipažino su Europos Komisijos paskelbta žaliąja knyga ir mano, kad ji atspindi žymų teigiamą Komisijos požiūrio į nesąžiningos prekybos praktiką pasikeitimą.

1.2

EESRK nuomone, taikoma nesąžiningos prekybos praktika yra ne tik „nesąžininga“ ar „neetiška“, bet ir prieštarauja pagrindiniams teisės principams ir neatitinka nei pasiūlos, nei paklausos interesų. Kadangi ši praktika iš esmės yra susijusi su piktnaudžiavimu daug stipresne padėtimi rinkoje, rekomenduojama vartoti terminą „piktnaudžiaujamojo pobūdžio prekybos praktika“, kuris, pavyzdžiui, paprastai vartojamas anglų ir prancūzų kalbomis.

1.3

Komiteto vertinimu, nesąžiningos prekybos praktika dabartinį mastą ir lygį daugiausia pasiekė dėl pastaraisiais dešimtmečiais vykusių įmonių susijungimų ir įsigijimų.

1.4

Komiteto nuomone, Aukšto lygio forumo dėl maisto produktų tiekimo grandinės veiklos rezultatai dar neaiškūs ir siūlomų sprendimų nepakanka nesąžiningos praktikos problemai išspręsti. Todėl Komitetas ragintų Europos Komisiją pasiūlyti daugiau iniciatyvų.

1.5

EESRK neabejoja, kad nesąžininga praktika gali būti taikoma esant bet kokiems sutartiniams santykiams, tačiau yra įsitikinęs, kad ypač didelį susirūpinimą kelia prekybos centrų ir žemės ūkio ir maisto sektoriaus MVĮ sandėriai. Čia esama niekur kitur nesutinkamų piktnaudžiavimo formų ir masto.

1.6

EESRK ypač palankiai vertina Komisijos žaliojoje knygoje atvirai išreikštą abejonę (ir jai visiškai pritaria), ar tikra laisvė sudaryti sutartis įmanoma, kai santykiai yra akivaizdžiai nelygūs.

1.7

Komiteto nuomone, Komisijos žaliojoje knygoje labai teisingai apibūdinta nesąžiningos prekybos praktikos esmė ir pagrindiniai tipai. Tačiau EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų pateikti vieną standartinę nesąžiningos prekybos praktikos apibrėžtį, panašią į tą, kuri jau nustatyta Direktyvoje 2005/29/EB, nes žaliojoje knygoje minimos praktikos formos yra kažkuo panašios į „klaidinamąją rinkodaros veiklą“ (1).

1.8

Nesąžiningos prekybos praktika dar labiau paplinta tada, kai tvyro baimė ir silpnesnė sutarties šalis baiminasi, kad gali nutrūkti jos komerciniai santykiai su stipresniąja šalimi. Taip dažnai nutinka, kai didelės prekybos organizacijos daro spaudimą savo tiekėjams ir (arba) kai jos primeta pernelyg aukštas kainas mažmenininkams, o paskui ir vartotojams.

1.9

EESRK nuomone, nesąžiningos prekybos praktikos pasekmės daro poveikį ne tik įmonių tarpusavio sandėriams ir silpnesnėms sutarties šalims. Nukenčia ir vartotojai, taip pat nacionaliniai ekonominiai interesai – apie tai žaliojoje knygoje kalbama nepakankamai.

1.10

EESRK nuomone, tai, kad keletas valstybių narių priėmė įstatymus nesąžiningos prekybos praktikai pažaboti, rodo, kad dabartinė padėtis nepriimtina. Nors šie įstatymai dėl įvairių priežasčių ir nedavė pageidaujamų rezultatų, būtų neteisinga sakyti, kad jais visiškai nieko nepasiekta. Vienas iš laimėjimų – dalijantis nauda atsirado daugiau skaidrumo ir užkirstas kelias grobikiškiausioms praktikos formoms.

1.11

Nors EESRK neturi pagrindo manyti, kad valstybėms narėms priėmus šiuos įstatymus bus pakenkta laisvam prekių judėjimui ES, vis dėlto gali atsirasti tam tikrų apribojimų. Tačiau nė vienas iš šių įstatymų nėra protekcionistinio pobūdžio ir visi jie yra vienodai taikomi tiek vietinėms, tiek kitų valstybių narių įmonėms.

1.12

EESRK rekomenduoja toliau svarstant, kaip spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemą, pradėti nuo sutarties laisvės nebuvimo kai kuriuose santykiuose.

1.13

EESRK rekomenduoja ateityje teikiant pasiūlymus dėl nelygių komercinių santykių sureguliavimo atsižvelgti į „baimės veiksnį“. Būtina užtikrinti nuolatinę pusiausvyrą tarp sutarties šalių, kad jos viena su kita elgtųsi sąžiningai. Dėl šios priežasties svarbiausias nesąžiningos prekybos praktikos sureguliavimo tikslas turi būti ne vien tik silpnesnės sutarties šalies, bet ir nacionalinio ekonominio intereso apsauga. Tai, pavyzdžiui, reikštų, kad susiję maisto tiekėjai neprivalėtų aktyviai dalyvauti administraciniuose ir teisiniuose procesuose.

1.14

EESRK prašo Europos Komisijos pasiūlyti nesąžiningos prekybos praktiką draudžiantį teisės aktą. Jį reikėtų parengti atsižvelgiant į orientacinio pobūdžio sąrašą, kuriame būtų išvardytos dažniausiai stipresnių sutarties šalių taikomos tokios praktikos formos siekiant savo įprastas sąnaudas ir riziką perkelti silpnesniajai šaliai.

1.15

EESRK ragina Europos Komisiją kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis remiantis realia pastarųjų dešimtmečių patirtimi iš esmės peržiūrėti dabartines akivaizdžiai pasenusias konkurencijos taisykles, siekiant sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai, kuri be kitų dalykų remtųsi ir sąžiningu apsikeitimu reikiama informacija šiame sektoriuje ir atsižvelgiant į visas realiai dominuojančias pozicijas.

2.1

Žaliojoje knygoje visiškai pagrįstai maisto tiekimo ir platinimo grandinė atskiriama nuo ne maisto, nes pirmoji, palyginti su kitomis, turi savo ryškius požymius.

2.2

Per pastaruosius du dešimtmečius tiekimo ir platinimo grandinėms priklausančios įmonės labai aktyviai jungėsi tarpusavyje ir taip atsirado vadinamųjų oligopolių. Kalbant apie tiekimo ir platinimo grandines, tai ypač pasakytina apie mažmeninės prekybos sektorių, kiek mažiau apie maisto perdirbimo pramonę ir dar mažiau apie pirminę žemės ūkio gamybą. Dėl to maisto tiekimo grandinėje atsirado didelis disbalansas, nes oligopoliai, palyginti su daug labiau susiskaidžiusiais jų komerciniais partneriais, turi milžinišką derybinę galią.

2.3

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl atsiradusio struktūrinio disbalanso kai kuriais atvejais pradedama taikyti nesąžiningos prekybos praktiką ir kad ji dažnai prieštarauja ne tik teisingumo, sąžiningumo ir etikos, bet ir pagrindiniams teisės principams.

2.4

Žaliojoje knygoje neteisingai teigiama, kad nesąžiningos prekybos praktika ES lygmeniu pirmą kartą nagrinėta tik 2009 m. Tais metais šis klausimas pirmą kartą įtrauktas į oficialią Europos Komisijos darbotvarkę. Tačiau dar 2005 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė svarbią nuomonę (2), kurioje (tuo metu, kai nesąžiningos prekybos praktika dar buvo tabu) išryškino ir sukritikavo keletą neigiamų mažmeninės prekybos grandinių veikimo aspektų. Reikėtų paminėti ir svarbų vaidmenį, kurį atliko 2007 m. priimtas Rašytinis pareiškimas dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis tyrimo ir padėties atitaisymo  (3), kuriame Europos Komisija atvirai pareiškė, kad būtina imtis veiksmų esamai padėčiai atitaisyti.

2.5

EESRK nuomone, Aukšto lygio forumo dėl maisto produktų tiekimo grandinės veiklos rezultatai dar neaiškūs, nes pasiūlytas gerosios praktikos įgyvendinimo planas nepadėjo sutarti, kaip spręsti nesąžiningos prekybos praktikos problemą; dėl to apgailestavimą yra išreiškę ir trys Europos Komisijos nariai (4).

2.6

Europos konkurencijos tinklo ataskaitoje patvirtinama, kad nesąžiningos prekybos praktika iš tikrųjų taikoma, ypač maisto sektoriuje. Tai sutampa su EESRK įsitikinimu, kad stipresnę ekonominę poziciją, palyginti su maistą gaminančiomis ir perdirbančiomis MVĮ, turintys prekybos centrai savo padėtimi piktnaudžiauja daug didesniu mastu nei tai pastebima kituose sutartiniuose santykiuose. Dar vienas šio reiškinio įrodymas – tai, kad jau daugelį metų tuo nesiskundžia joks kitas sektorius, o tik šie stambiųjų mažmeninių grandinių maisto tiekėjai.

2.7

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos teiginį, kad nesąžiningos prekybos praktika kenkia ne tik sutartiniams dviejų įmonių santykiams, bet ir visai ES ekonomikai.

3.1.1

Iki šiol oficialiai nė karto nebuvo iškelta abejonių dėl sutartinės komercinių santykių laisvės (net tarp prekybos centrų ir maistą gaminančių MVĮ). Dar visai neseniai šia laisve, kaip pagrindiniu argumentu, ne tik prekybos centrai, bet ir valdžios institucijos atremdavo bet kokius siūlymus sureguliuoti nesąžiningos prekybos praktiką, nes tai tariamai suvaržytų šią laisvę. EESRK kaip labai reikšmingą žingsnį vertina tai, kad žaliojoje knygoje atsisakoma šios pozicijos ir atvirai pripažįstama, kad tuo atveju, kai vienas iš dviejų sutarties partnerių yra akivaizdžiai ekonomiškai stipresnis, tarp jų nėra tikros sutarties laisvės.

3.1.2

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomone, tai, kad sutarties laisvės nebuvimas jau pripažintas, suteikia pagrindą veiksmingai ieškoti visapusiškų sprendimų, kurie padėtų išspręsti dėl esamo tiekimo ir platinimo tinklo (visų pirma maisto srityje) disbalanso kylančias problemas.

3.1.3

Šiame žaliosios knygos skyriuje Europos Komisija labai gerai apibūdina nesąžiningos prekybos praktikos esmę ir pagrindinius tipus. Visų pirma plėtojant prekybos centrų ir maisto tiekėjų santykius silpnesnė šalis neturi jokios realios alternatyvos: rinkoje yra vos keletas stambių klientų ir visi jie su tiekėjais elgiasi labai panašiai.

3.1.4

Žaliojoje knygoje pateikta keletas nesąžiningos prekybos praktikos pavyzdžių, iš kurių matyti, kad kai kurie pirkėjai be jokių skrupulų imasi bet kokių priemonių, kad gautų papildomos visiškai negarantuotos naudos, pakenkdami kitai sutarties šaliai. Tai gali būti, pavyzdžiui, mokėjimas už fiktyvias paslaugas ar tokias paslaugas, kurios kitai šaliai visiškai nereikalingos.

3.1.5

Pateikiame EESRK atsakymus į šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

3.2.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija remiasi kai kurių nacionalinių konkurencijos institucijų pateikta informacija. Be žaliojoje knygoje minimų institucijų, ypač rekomenduotume bendradarbiauti su Prancūzijos ir Čekijos institucijomis, nes jos turi tiesioginės patirties įgyvendinant savo nacionalinius kovos su neteisėta prekybos praktika įstatymus. Atlikdamos patikrinimus antimonopolinės institucijos turi teisę patikrinti apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas, bankų išrašus ir pan.), kuriais remiantis galima tiesiogiai įrodyti nesąžiningos prekybos praktikos atvejus.

3.2.2

Iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Airijos konkurencijos institucijų pateiktų pavyzdžių matyti, kad daugelį tokios praktikos formų neteisinga vadinti tik „neeitiškomis“, nes jos akivaizdžiai peržengia teisėtumo ribas (ypač tais atvejais, kai bauginama ir grasinama).

3.3.1

Stipresnės šalies naudojama nesąžiningos prekybos praktika silpnesnės šalies atžvilgiu, be jokios abejonės, daro neigiamą poveikį, ir, savaime suprantama, stabdo investicijas bei inovacijas gamybos srityje. Tačiau, EESRK nuomone, pernelyg mažai kalbama apie poveikį vartotojams, nes pasekmės yra kur kas didesnės nei tik kliūtys inovacijoms. Nepaisant to, šiame skyriuje visiškai nekalbama apie grėsmę nacionaliniams ekonominiams interesams, apie kuriuos šiek tiek užsimenama ankstesnėse žaliosios knygos dalyse. Ši grėsmė ypač akivaizdi Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose prekybos centrus visiškai kontroliuoja kitų valstybių narių įmonės. Kadangi vietos gamintojai (kurių didžioji dauguma yra MVĮ) negali įvykdyti dažnai grobikiškų sąlygų, žlunga visas to regiono žemės ūkio maisto produktų sektorius, ir šalys, kurios paprastai sugebėdavo apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais, prarado didžiąją dalį apsirūpinimo maistu pajėgumų. Taigi vietos produkciją išstumia importuoti, dažnai labai abejotinos kokybės produktai.

3.3.2

Pateikiame EESRK atsakymus į šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

4.1

Analizuojant dabartinį valstybių narių ir ES teisinį pagrindą iškyla du faktai. Pirma, tai, kad kai kurie stiprūs ekonominiai subjektai taiko nesąžiningos prekybos praktiką, dabar jau visiems yra žinoma ir tapo neginčijamu faktu, o keleto valstybių narių valdžios institucijos yra padariusios išvadą, kad dabartinę padėtį būtina sureguliuoti.

4.2

Dabartinės nesąžiningos prekybos praktikos mastas, ypač stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir maisto gamintojų sandėriai, visų pirma rodo, kad konkurencijos teisės aktai yra pasenę. Kai kurios nesąžiningos prekybos praktikos formos rodo, kad konkurencinė aplinka yra labai iškreipta ir kad esama dominuojančios padėties atvejų, kurių dabartiniais antimonopoliniais teisės aktais nepavyksta sureguliuoti.

4.3

EESRK nuomone, reikia ne tik persvarstyti konkurencijos teisės aktus, bet ir būtų visiškai teisėta uždrausti ES lygmeniu taikyti tam tikras tiksliai apibrėžtas nesąžiningos prekybos praktikos formas ir atitinkamai atlikti reikalingą skirtingų teisinių sistemų suderinimo darbą. Vis dėlto reikia loginio ryšio tarp nesąžiningos prekybos praktikos reglamentavimo priemonių ir persvarstytų antimonopolinių teisės aktų, kad sankcijos būtų taikomos tik logiškiems sutarčių, kuriose numatyta nesąžiningos prekybos praktika, iniciatoriams, t. y. su šalimis, kurios užima dominuojančią padėtį.

4.4

Kad šios suderintos reglamentavimo priemonės būtų veiksmingos, jose turi būti atsižvelgta į „grėsmę nepatekti į sąrašą“, taigi į tai, kad silpnesnės sutarties šalys, ypač MVĮ, kaip prekybos centrų tiekėjos, negali pateikti skundo; reikėtų padaryti daugiau, o ne tik spręsti įmonių tarpusavio santykių problemas.

4.5

Pateikiame EESRK atsakymus į dar neatsakytus šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

5.1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad dabartinių nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamų kovos su nesąžiningos prekybos praktika priemonių nepakanka. Taip yra daugiausia todėl, kad jose neatsižvelgiama į tvyrančią tam tikrą baimės atmosferą, kurią galima paaiškinti tuo, kad nėra tikros sutarties laisvės ir kyla grėsmė nepatekti į sąrašą. Šios problemos kol kas geriausiai sprendžiamos Prancūzijoje, kur priežiūros institucija gali imtis veiksmų remdamasi neoficialia informacija ir savo pačios iniciatyva. Be to, nesąžiningos prekybos praktikos šioje šalyje atsisakyta ginant nacionalinį ekonominį interesą, o ne siekiant apsaugoti silpnesniąją sutarties šalį.

5.1.2

Kai kurios valstybės narės yra priėmusios kovos su nesąžininga sutarčių praktika įstatymus, tačiau kitos jų neturi. Be to, atskiri įstatymai yra gana skirtingi. Be jokios abejonės, šie du dalykai tam tikra prasme trukdo vykdyti tarpvalstybinę prekybą (16 klausimas).

5.1.3

EESRK nuomone, vienintelis protingas bendras būdas spręsti neigiamą taikomų teisės aktų daromą poveikį būtų priimti nesąžiningos prekybos praktikai taikomus suderinamuosius teisės aktus (17 klausimas).

5.2.1

EESRK sutinka su Komisijos teiginiu, kad ES lygmeniu kol kas nėra jokios konkrečios kovai su nesąžiningos prekybos praktika skirtos priemonės. Komitetas taip pat įsitikinęs, kad norint įveikti baimės veiksnį, būtina nacionalinėms šios srities institucijoms suteikti galią veikti savo iniciatyva, gauti anoniminius ir neoficialius skundus ir taikyti sankcijas (18 klausimas).

6.1

EESRK sutinka, kad nesąžiningos prekybos praktikos atvejų pasitaiko visoje maisto ir ne maisto tiekimo grandinėje, bet, atsižvelgdamas į tai, kas prieš tai pasakyta, yra įsitikinęs, kad blogiausia padėtis yra prekybos centrų ir gamyba užsiimančių MVĮ tarpusavio santykiuose.

6.2

Kai kalbama apie įtraukimą į sąrašą, visiškai neaišku, kokią kainą potencialus tiekėjas turi sumokėti. Dažniausiai net sumokėjus šį mokestį (t. y. įvykdžius pradinę ir būtiną bet kokio komercinio sandėrio sąlygą), tiekėjas negauna jokių garantijų, kad pirkėjas iš jo tikrai pirks atitinkamas prekes ir kad be jokios priežasties neišbrauks jo iš sąrašo.

6.3

Tiekėjo nuolaidos yra kasdienės stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų praktikos dalis. EESRK nuomone, jų nauda apskritai yra daugiau nei abejotina. Viena vertus, tiekėjų nuolaidos yra akivaizdus įrodymas to, kad piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, nes už jų dažnai slepiasi nereikalingos ir fiktyvios paslaugos; kita vertus, jos lemia nepakankamą skaidrumą paskirstant naudą. Tai, kad esama tiekėjų nuolaidų, reiškia, kad tiekėjams (ir išorės stebėtojams) labai sunku nustatyti, kiek jiems iš tikrųjų sumokėta už patiektas prekes. Iš tikrųjų norint gauti užsakymą prekėms tiekti reikia sutikti su pirkėjo siūlomomis paslaugomis. EESRK nuomone, mokesčiai už pirkėjo tiekėjui realiai suteiktas ir pagrįstas paslaugas turėtų būti įtraukti į maisto pirkimo kainą.

6.4

Pateikiame EESRK atsakymus į dar neatsakytus šiame žaliosios knygos skyriuje pateiktus klausimus:

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/33

1.1

EESRK remia Komisijos tikslą pažangiam reglamentavimui skirti prioritetinę vietą savo darbotvarkėje. Reglamentavimas yra būtinas, tačiau jo priemonės turi būti gerai parengtos, kad ES politikos tikslus būtų galima pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastarųjų metų pastangas skatinti geresnių reglamentavimo priemonių rengimą ir taikymą, įskaitant poveikio vertinimus ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

1.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas:

2.1

2011 m. lapkričio mėn. Komisija paskelbė ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (1), kurioje nustatomos konkrečiai MVĮ skirtos priemonės. Ataskaitoje buvo nagrinėjamas „Smulkiojo verslo akte Europai“ (2) (SVA) nustatytas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuriame reikalaujama rengiant teisės aktus atsižvelgti į poveikį MVĮ ir raginama supaprastinti dabartinę reglamentavimo sistemą. Komisija pasirengusi spręsti reglamentavimo naštos problemą naudojantis naująją Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) (3), kuri pradėta įgyvendinti 2012 m. gruodžio mėn.

2.2

2013 m. kovo 7 d. priimtame Komisijos komunikate pavasario Europos Vadovų Tarybai „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (4) įvertinamos visos nuo 2011 m. Komisijos įgyvendintos priemonės, susijusios su reglamentavimo našta MVĮ. Ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta:

3.1.1

EESRK visada rėmė ir skatino reglamentavimui gerinti skirtas iniciatyvas – tai aiškiai nurodyta įvairiose Komiteto nuomonėse (5). Pripažįstame, kad nors pažangus reglamentavimas reikalingas visoms įmonėms, tačiau labai mažos ir mažosios įmonės patiria neproporcingai didelį biurokratizmo poveikį. Todėl principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymas turi tapti prioritetine gaire rengiant naujus teisės aktus ir viso sprendimo priėmimo proceso metu.

3.1.2

MVĮ skiriasi savo dydžiu, veiklos sritimis, tikslais, finansavimu, valdymu, geografija ir juridiniu statusu (6). Todėl rengdami joms skirtus teisės aktus politikos formuotojai turi atsižvelgti į šiuos ypatumus. Jie turi suvokti, kad kai kurie teisės aktai gali pasirodyti nesą labai sudėtingi – tačiau, be kita ko, labai mažas arba mažąsias įmones nuo naujų idėjų kūrimo, naujų rinkų tyrimo arba naujų darbo vietų kūrimo visų pirma atgraso didelis taisyklių ir nuostatų skaičius.

3.1.3

Todėl daugelis MVĮ, ypač labai mažos ir mažosios įmonės, teisės aktus laiko pirmiausia verslumo suvaržymu, o ne augimą skatinančia priemone. EESRK laikosi nuomonės, kad pažangus reglamentavimas ES lygiu nebus naudingas, jei teisės aktuose nebus aiškiai nustatyta, kokioms įmonėms jie skirti ir kokios išimtys (jei tokios numatytos) joms yra suteikiamos arba įmonės jų gali reikalauti. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją visų įvairiuose GD atliekamų poveikio vertinimų metu atlikti visapusišką poveikio MVĮ tyrimą. EESRK mano, kad poveikio MVĮ tyrimas turi apimti galimas pasiūlymo sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į įmonės dydį, aiškiai atskiriant labai mažas, mažąsias ir vidutinio dydžio įmones. Tinkamai neatlikus poveikio MVĮ tyrimo, Poveikio vertinimo valdyba jį vertintų neigiamai.

3.2.1

EESRK pripažįsta poveikio vertinimų (7), kaip pagrindinio MVĮ politikos formavimo ES lygiu elemento, vaidmenį. Komitetas primygtinai reikalauja, kad Komisija parengtų solidžius paskirtį atitinkančius ir logiškus poveikio vertinimus. EESRK primena Komisijai, kad turi būti laikomasi ir subsidiarumo, ir proporcingumo principų. Poveikio vertinimo metu būtina atlikti ir sąnaudų analizę. Padidėjus įmonėms tenkančioms su teisės aktais susijusioms sąnaudoms, kai kuri ekonominė veikla tampa nenaudinga, nors nesant teisės aktų, ji būtų pelninga. Dėl šios priežasties kai kurios nedidelės įmonės bus priverstos palikti rinką, o tai sumažins privataus sektoriaus ekonominės veiklos potencialą. EESRK ragina Komisiją pateikti nepriklausomų ekspertų patikrintą ataskaitą dėl įmonėms tenkančių bendrų grynųjų sąnaudų, susijusių su reguliavimo pasiūlymais. Šioje ataskaitoje turėtų būti nurodyti ir pagrindiniai pradinių pasiūlymų pakeitimai, kurie padaryti atlikus poveikio vertinimus.

3.2.2

EESRK pripažįsta, kad poveikio vertinimai yra techninio pobūdžio dokumentai. Tačiau dėl savo apimties ir turinio jie gali tapti nesuprantamais, ypač mažosioms įmonėms, norinčioms pateikti savo pastabų. Komitetas rekomenduoja padaryti juos patogesniais naudotojui (8), naudojant standartinius šablonus, pateikiant aiškią santrauką, kurioje pabrėžiami pagrindiniai svarstyti klausimai, ir atsižvelgiant į kiekvieną MVĮ pogrupį.

3.2.3

EESRK ragina suinteresuotąsias šalis, įskaitant labai mažoms ir mažosioms bei vidutinio dydžio įmonėms atstovaujančias verslo organizacijas, atlikti nepriklausomą ir skaidrų poveikio vertinimų projektų patikrinimą siekiant užtikrinti, kad jie būtų aukštos kokybės ir parengti vadovaujantis gairėmis (9).

3.2.4

Poveikio vertinimuose reikia detaliai išnagrinėti kaip ir kokia apimtimi reikėtų taikyti konkrečias priemones ir modelius (pavyzdžiui, išimtis, supaprastinamą ir kt.) siekiant sumažinti MVĮ tenkančią reglamentavimo naštą. EESRK palankiai vertina platesnį poveikio MVĮ tyrimo taikymą, tačiau primena, kad būtina kruopščiai ir atskirai įvertinti teisės aktų poveikį trims skirtingiems įmonių pogrupiams ir po to išanalizuoti galimybę labai mažoms įmonėms taikyti išimtis arba supaprastintą tvarką.

3.2.5

EESRK nurodo, kad Komisija atrodo beatsisakanti savo ketinimo labai mažoms įmonėms taikyti išsamias išimtis, susijusias su ES taisyklių laikymusi atliekant poveikio vertinimą. EESRK palankiai vertina šį sprendimą ir pabrėžia, kad pažangus reglamentavimas turi būti pritaikytas įmonės tipui ir dydžiui ir ne pernelyg sudėtingas. Jei šios sąlygos įvykdomos, įmonių savininkams bus paprasčiau parengti tinkamas vidaus procedūras, atitinkančias pažangaus reglamentavimo tikslus.

3.2.6

Labai mažos ir mažosios įmonės pripažįsta, kad jos yra arčiau savo klientų nei didelės tarptautinės įmonės. Jos pripažįsta ir tai, kad didėja klientų poreikis naudotis vietos įmonių paslaugomis, kurios yra etiškos ir rūpinasi vietos aplinka. EESRK primena Komisijai, kad įmonėms labai svarbu laikytis įmonės, jos produktų ir paslaugų kokybę reguliuojančių normų ir teisės nuostatų, jei jos nori sėkmingai dirbti ir išlikti konkurencingomis įvairiose rinkose. Jei labai mažoms įmonėms bus taikomos išimtys, pavyzdžiui, susijusios su vartotojų ir aplinkos apsaugos srities teisės aktais, tai galiausiai gali pakenkti jų veiklai (10).

3.2.7

Komitetas mano, kad poveikio vertinimuose dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į pirmiau minėtus aspektus, bet ir atidžiai įvertinti galimą priemonės, kuria pakeičiant su MVĮ susijusius teisės aktus norima sumažinti administracinę naštą, domino efektą. Iš tiesų galimas šalutinis poveikis, dėl kurio sutriktų socialinė pusiausvyra ir santykiai su valstybės administracine valdžia (pavyzdžiui, nedeklaruojamas darbas, mokesčių duomenų žinojimas, socialinės įmokos, darbo sutarčių klasifikavimas ir pobūdis ir pan.)

Pats pažangus reglamentavimas, skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vien dėl savo pobūdžio negali turėti šalutinio ar bent jau neigiamo poveikio. EESRK primena Komisijai, kad pažangus reglamentavimas neturėtų susilpninti darbuotojų teisių (11), nei sumažinti bazinio lygio apsaugos, visų pirma susijusios su darbuotojų sveikata ir sauga.

3.3.1

EESRK palankiai vertina metinės MVĮ rezultatų suvestinės, kuri leis stebėti priemones viso sprendimų priėmimo ciklo metu, sukūrimą. Laukiame, kada ji bus įgyvendinta ir duos rezultatų.

3.3.2

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų nuolat stebėti MVĮ rezultatų suvestinę per centralizuotą koordinavimo tarnybą ir glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis ES institucijomis ir organais. Valstybės narės ir MVĮ organizacijos taip pat kviečiamos prisijungti prie šios veiklos.

3.4.1

EESRK palankiai vertina tai, kad bus skelbiami veiksmų planai, kuriais suinteresuotosios šalys informuojamos apie galimas Komisijos iniciatyvas ir numatomus parengiamuosius darbus bei konsultacijas. Konsultacijas su suinteresuotomis šalimis turėtų būti plačiai viešinamos, kad pastarosios galėtų laiku reaguoti. Tačiau konsultacijos turėtų būti grindžiamos ne kiekybe, o kokybe ir paremtos empiriniais duomenimis, surinktais per pokalbius su tikrais verslininkais, įskaitant darbuotojus, ir verslo organizacijų atstovais, vizitų į labai mažas ir mažąsias įmones arba jų stebėjimo metu. EESRK primena Komisijai, kad veiksmų planuose visada turėtų būti pateiktas pirmas apytikris laukiamų sąnaudų vertinimas, kad suinteresuotosios šalys galėtų atlikti galimo poveikio kokybės vertinimą. Komitetas primena Komisijai, kad išsamios konsultacijos su suinteresuotomis šalimis yra ypač svarbios renkant aukštos kokybės duomenis ir rengiant pasiūlymus dėl pažangaus reglamentavimo.

3.4.2

Po konsultacijų daugelis verslo asociacijų ir jų narių nėra tikri, ar jų pastangos nustatyti galimas problemas ir sprendimus buvo naudingos. EESRK pasisako už tai, kad keletas iš jų pagal oficialią procedūrą dalyvautų nepriklausomos poveikio vertinimo valdybos veikloje kaip nepriklausomi ekspertai, kad būtų galima papildomai kruopščiai patikrinti Komisijos pasiūlymus siekiant užtikrinti teisingą įvairių sąvokų sampratą.

3.4.3

EESRK pastebėjo, kad pastaraisiais metais santykinai išaugo teisės aktų leidėjų perduotų deleguotųjų aktų skaičius. Daugelis deleguotųjų aktų forma priimtų sprendimų daro didelį poveikį MVĮ. Todėl Komitetas mano, kad ir konsultacijų apimtis turėtų būti išplėsta įtraukiant keletą svarbiausių deleguotųjų aktų, kurie gali turėti didelį ekonominį, aplinkosauginį ir (arba) socialinį poveikį konkrečiam sektoriui arba pagrindinėms suinteresuotosioms šalims.

3.4.4

EESRK ragina, kai yra rengiami teisės aktai, vykdyti tikrą ir struktūruotą „MVĮ dialogą“ su įvairiais dalyviais. Ši partnerystė turėtų užtikrinti visų MVĮ ir jų organizacijų, visų pirma smulkaus verslo asociacijų, dalyvavimą ginant Smulkiojo verslo akto (12) principų „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „vienas kartas“ taikymą siekiant skatinti efektyvumo tikslus.

3.4.5

EESRK iš esmės remia Europos įmonių tinklą. Komitetas apgailestauja, kad neišnaudojamas jo potencialas, nes, atrodo, kad daugelis Europos MVĮ vis dar nežino, kad toks tinklas egzistuoja. Europos įmonių tinklo siūlomos paslaugos, glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis, turėtų būti grindžiamos tikrais MVĮ reikalavimais ir poreikiais.

Komitetas mano, kad Europos įmonių tinklui priklausančios organizacijos turi būti remiamos, kad galėtų skirti daugiau išteklių MVĮ poreikiams bendraujant su valstybės įstaigomis. EESRK mano, kad ši parama pirmiausia turėtų būti orientuota į mažiausias įmones, su kuriomis turėtų tiesiogiai konsultuotis vietinis Europos įmonių tinklo centras spręsdamas reglamentavimo klausimus. Siekiant praktiškai įgyvendinti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, visos Komisijos tarnybos turėtų atsižvelgti į tiesioginių susitikimų išvadas ir MVĮ organizacijų indėlį.

3.4.6

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo pratęstas Aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės administracinei naštai mažinti (13) (Stoiber grupė) mandatas. EESRK ypač pageidautų, kad šiai grupei būtų suteiktas naujas svarbus vaidmuo – glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis padėti Komisijai rengti, stebėti ir įgyvendinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms skirtą politiką.

3.4.7

EESRK atkreipia dėmesį į konsultacijų dėl 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių administracinių procedūrų rezultatus (14). Komitetas ragina Komisiją kuo greičiau reaguoti į gautas išvadas, t. y. paskelbti konkrečius pasiūlymus dėl supaprastinamo.

3.5.1

EESRK remia reglamentavimo kokybės patikrinimą formuojant MVĮ politiką (15) (vadinamoji REFIT programa). EESRK laukia bandomųjų vertinimų rezultatų (16) ir norėtų paraginti Komisiją pagal savo 2014 m. programą pradėti tolesnius kokybės patikrinimus pagrindinėse srityse, kurios, Komiteto manymu, yra labai svarbios skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą. Komisija raginama savo tinklavietėje skelbti visas kokybės patikras, kurios buvo atliktos arba yra planuojamos.

3.5.2

EESRK taip pat siūlo atlikti išsamią ES teisės aktų, su kuriais įmonės susiduria prekiaudamos su ES nepriklausančiomis šalimis, kokybės patikrą. EESRK mano, kad šių teisės aktų reguliavimo našta yra didelė ir kad tokios patikros būtų svarus indėlis į ES darbotvarkę pažangaus reglamentavimo, augimo ir prekybos srityse.

3.5.3

EESRK ragina Komisiją naudojantis REFIT programa kuo skubiau nustatyti nebenaudingus galiojančius reglamentus bei planuojamus priimti pasiūlymus ir pasiūlyti juos panaikinti, taip pat konsoliduoti galiojančius teisės aktus, stengiantis juos tokiu būdu supaprastinti. Siūloma, kad visi mažinimo tikslai būtų išreikšti skaičiais ir jais būtų siekiama apčiuopiamų teigiamų pokyčių įmonėms.

3.5.4

EESRK mano, kad reikėtų geriau pasirinkti teisinius instrumentus, įskaitant savireguliavimo ir bendro reguliavimo mechanizmus (17).

3.6.1

EESRK nurodo, kad už pažangų reglamentavimą bendrai atsako visi ES politikos formuotojai tiek Europos, tiek valstybės narės lygmeniu.

3.6.2

Europos lygmeniu:

3.6.3

Valstybių narių lygmeniu:

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/38

1.1

EESRK pripažįsta, kad Europai svarbu susikurti autonominę kosmoso stebėjimo sistemą, kuri apsaugotų jos kosmoso infrastruktūras ir paleidimo įrenginius, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pirmą kartą apsvarstyti šią temą ir pasiūlyti sprendimų siekiant šioje srityje pradėti bendradarbiavimo ir Europos Sąjungos integracijos procesą.

1.2

EESRK palaiko Komisijos idėją, kad valstybės narės teiktų pasiūlymus dėl veiklos, kuriuos tvirtintų ji pati, kadangi akivaizdu, kad Europa suinteresuota numatytos informacijos kokybe bei kiekybe ir žinių pasidalijimu, įskaitant duomenų analizės metodiką bei pajėgumus.

1.3

EESRK suvokia, kad sunku rasti visoms valstybėms narėms priimtinų sprendimų, ir mano, kad Komisijos pasiūlymas yra pirmasis ir svarbus žingsnis siekiant didesnių bendro darbo tikslų. Karinis suinteresuotumas šia programa yra itin didelis, todėl labai sunku kurti bendrą infrastruktūrą, o EESRK tikisi, kad remiantis šia iniciatyva ji bus sukurta per kuo trumpiausią laiką. Vis dėlto teigiamai vertintina tai, kad bus sukurtas pagrindas civilių ir kariškių bendradarbiavimui įtraukiant Europos kosmoso agentūrą (EKA), Europos gynybos agentūrą ir Krizių valdymo ir planavimo direktoratą.

1.4

EESRK nuomone, svarbiausia, kad numatytas kosmoso stebėjimo ir sekimo finansavimas per šiuos 7 tarnybos steigimo metus būtų naudojamas siekiant sukurti pirmąjį savarankišką Europos pajėgumų „embrioninę struktūrą“, kuriai pavyktų perduoti dalį dabartinių valstybių narių gynybos ministerijų turimų pajėgumų. Tai turėtų būti įgyvendinta pasitelkiant Europoje (Kanarų salose) jau naudojamus optinius teleskopus ir bent vieną europinį radarą, panašų į tuos, kuriuos naudoja gynybos organizacijos. Taip būtų užtikrinta ilgalaikė investicija į sritis, kuriose sukurti nauji pajėgumai ir gebėjimai būtų perkeliami į civilinę sferą siekiant pagerinti ES piliečių gyvenimo kokybę.

1.5

EESRK mano, kad per 7 šiai programai įgyvendinti skirtus metus būtina apibrėžti, kokio lygio paslaugų tikisi nacionaliniai partneriai, ir konkrečiai numatyti tiekiamų duomenų kiekį, tipą, pateikimo dažnumą, kokybę ir prieinamumą, kad būtų galima turėti priemonių, reikalingų šios programos naudai įvertinti, kaip daroma įgyvendinant Septintosios bendrosios programos mokslinių tyrimų programas, kurių vertinimo parametrai yra aiškūs ir suderinti.

1.6

EESRK rekomenduoja dalyvavimo programoje kriterijus palikti atvirus ir tai aiškiau suformuluoti 7 straipsnio 1 dalies a punkte. Ypač svarbu, kad programoje galėtų dalyvauti ne tik šalys, kurios jau turi savarankiškus pajėgumus (pvz., Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė), bet visos šalys, kurios turi galimybių suteikti duomenų apdorojimo gebėjimus. Siūlomas tekstas turėtų būti peržiūrėtas.

1.7

EESRK pažymi, kad visa stebėjimo veikla, žinoma kaip informuotumas apie padėtį kosmose (angl. Space Situational Awareness), apima ne tik kosmoso stebėjimą ir sekimą (angl. Space Surveillance and Tracking), bet ir kosminių orų prognozavimą (angl. Space Weather), susijusį su saulės magnetinio aktyvumo matavimu, ir netoli Žemės esančių objektų (angl. Near Earth Objects, NEO) stebėjimą.

1.8

Kalbant konkrečiai, pripažįstama, jog saulės aktyvumo keliamo pavojaus kosmoso infrastruktūrai prevencija, turint omenyje ypač intensyvių reiškinių padarinius, yra jeigu ne daug svarbesnė, tai bent jau tokia pat svarbi kaip gynybos reikmės, todėl EESRK laikosi nuomonės, kad abu aspektai, įtraukti į pradinę informuotumo apie padėtį kosmose apibrėžtį, turėtų būti nagrinėjami lygiagrečiai, ir ragina Komisiją apibrėžti bendrą sistemą, į kurią būtų įtraukti įvairialypiai kosmoso infrastruktūros gynybiniai aspektai, konkrečiai pasitelkiant EKA, kuri šiuo metu aktyviai dalyvauja įgyvendinant apsaugos nuo saulės radiacijos programą. 2011 m. kovo 10–11 d. Madride vykusios konferencijos kosmoso ir saugumo klausimais išvadose (pateiktose poveikio vertinime) aiškiai nurodytas visų suinteresuotųjų subjektų, būtent ES, EKA ir valstybių narių, bendradarbiavimo šioje srityje stiprinimo kelias.

1.9

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti bendradarbiavimą su JAV ir kitomis valstybėmis, kurios yra suinteresuotos įgyvendinti bendrą kosmoso infrastruktūros apsaugos projektą, kad būtų išvengta pavojingų, o kartais ir katastrofa virstančių susidūrimų net ir su mažyčiais objektais, kurie gali išvesti iš rikiuotės žmogaus veiklai būtiną brangiai kainuojantį kosminį palydovą.

2.1

Nagrinėjamame komunikate siūloma sukurti naują europinę kosmoso stebėjimo ir objektų sekimo Žemės orbitoje programą, pavadintą SST (angl. Space Surveillance and Tracking).

2.2

Programa kuriama siekiant apsaugoti Europos kosmoso infrastruktūrą, ypač tą, kuri priklauso programoms „Galileo“ ir „Copernicus“ (GMES), ir paleidimo įrenginius, nuo pavojų, susijusių su galimu susidūrimu su kosminėmis šiukšlėmis.

2.3

Komunikate nustatyti ir programos teisiniai metmenys bei jos finansavimo 2014–2020 m. laikotarpiu programa.

2.4

Prie komunikato pridėtas pranešimas (1), kuriame konkrečiai aptariamos penkios programos finansavimo ir valdymo schemos, nurodomos jų ypatybės, sąnaudos ir nauda.

2.5

Prieš paties teisės akto tekstą pateikiamas aiškinamasis memorandumas, kuriame nurodomos pasiūlymo aplinkybės.

2.6

SST programos įgyvendinimui 2014–2020 m. skirtas orientacinis bendras Sąjungos įnašas yra 70 mln. eurų.

2.7

Šios išlaidos apimtų programoje dalyvaujančių valstybių narių jau turimų jutiklių, paprastai – karinių pajėgų, eksploatavimo sąnaudas ir dalyvaujančių valstybių narių teikiamais duomenimis pagrįsto įspėjimo mechanizmo, kurį valdo Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC), veikimą.

2.8

Dalyvavimas programoje neprivalomas, o dalyvausiančios valstybės narės privalo turėti jau veikiančius jutiklius (teleskopus, radarus) ir reikalingus techninius išteklius bei personalą arba tinkamus duomenų apdorojimo gebėjimus.

2.9

Remiantis prie pasiūlymo pridedama poveikio vertinimo santrauka, dėl šiukšlių susidūrimo su Europos kosminiais palydovais Europos patiriamos išlaidos sudaro ne mažiau kaip 140 mln. eurų per metus; numatoma, kad per kelerius ateinančius metus šios išlaidos padidės iki 210 mln. eurų, nes tikimasi 50 proc. su palydovų sektoriumi susijusių paslaugų plėtros. Tai labai konservatyvi prognozė, neapimanti nuostolių „ant žemės“, t. y. ekonominių nuostolių, patirtų dėl palydoviniais duomenimis pagrįstų paslaugų nutrūkimo.

2.10

Svarbu pažymėti, kad beveik visus šiuos nuostolius lemia ne tiek fizinis palydovų praradimas, kiek jų veikimo laiko sutrumpėjimas dėl manevrų, atliekamų siekiant išvengti susidūrimo.

2.11

Nors šiuo metu skirtingos valstybės narės stebėjimą vykdo pačios, Komisija mano, kad ES dalyvavimas yra būtinas siekiant sukaupti investicijas projektui finansuoti, nustatyti valdymo tvarką, apibrėžti duomenų politiką ir užtikrinti, kad turimi ir būsimi pajėgumai būtų koordinuotai sutelkiami darbui.

2.12

Šiuo metu visoms įspėjimo tarnyboms pavyzdys yra JAV kosmoso stebėjimo tinklas (angl. Space Surveillance Network, SSN), kurį valdo JAV gynybos departamentas. Tokiomis aplinkybėmis manytina, kad ES ir JAV bendradarbiavimas, grindžiamas nemokamu JAV gautų duomenų perdavimu, yra nepakankamas, nes duomenys nėra užtektinai tikslūs ir ES visgi negali kontroliuoti jų valdymo.

2.13

Todėl tokios tarnybos įsteigimas visiškai atitiktų Europos nepriklausomumo kritinės svarbos srityse strategiją, ypač galimybės naudotis kosmine erdve srityje.

2.14

Apskaičiuota, kad šiuo metu Europoje 65 proc. žemos orbitos palydovams (LEO) skirtų jutiklių visiškai arba iš dalies valdo su gynyba susijusios institucijos (2).

2.15

Laikoma, kad Europos kosmoso agentūra (EKA) nėra tinkama tokiai programai įgyvendinti, nes ji neturi priemonių konfidencialiems duomenims, gaunamiems iš karinių pajėgų valdomų jutiklių, tvarkyti.

2.16

ES įstaiga, kuri turėtų užsiimti šios paslaugos koordinavimo tarnybos veikla, būtų Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC) – ES agentūra, įsteigta Tarybos bendraisiais veiksmais 2001 m. liepos 20 d., kuri civiliams ir kariniams naudotojams teikia įvairių slaptumo žymos laipsnių su geoerdviniais vaizdais susijusias informacines paslaugas ir produktus. Šis centras galėtų padėti teikti STT paslaugas ir dalyvaus (bendradarbiaudamas su programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis) kuriant SST sistemą ir užtikrinant jos funkcijos veikimą, kuris yra vienas iš STT paramos programos tikslų. Tačiau kol kas šios įstaigos įstatuose nenumatyti jokie kosmoso stebėjimo ir sekimo veiksmai.

2.17

Numatoma, kad programai valdyti reikalingą personalą sudarys 50 darbuotojų (įskaitant žmogiškuosius išteklius, kuriuos skirs dalyvaujančios valstybės narės, EUSC ir Komisija).

3.1

EESRK mano, kad pasiūlyme nenumatyta Europos lygmeniu sukurti pakankamai priemonių ir įgūdžių duomenims rinkti ir analizuoti, todėl pasibaigus 5 metus truksiančiam šios programos finansavimo laikotarpiui Europa gali atsidurti tokioje pat padėtyje kaip prieš 5 metus ir galbūt turėtų atnaujinti šį susitarimą siekdama užtikrinti programoje dalyvaujančių valstybių narių gynybos įstaigų duomenų teikimo tęstinumą.

3.2

Nors pasiūlyme numatytas 70 mln. eurų finansavimas, jame nenustatyti reikalavimai, taikytini nacionalinių įstaigų teiksimų duomenų prieinamumui, kokybei ir savalaikiškumui. Todėl sunku nustatyti tokios paslaugos vertinimo kriterijus. Tai bus įmanoma tik tada, kai Komisija parengs ir paskelbs įgyvendinimo aktus.

3.3

Valstybės narės laikosi nuomonės, kad EKA nesuteikia pakankamai neskelbtinų duomenų tvarkymo garantijų, todėl šias funkcijas turėtų atlikti Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC). Visgi pažymėtina, kad atskirų valstybių lygmeniu stebėjimo ir sekimo tarnybas turinčios šalys (kaip antai Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija) užtikrina kosmoso ir gynybos įstaigų bendradarbiavimą, ir tai leidžia manyti, kad kosmoso ir gynybos įstaigų praktinio bendradarbiavimo modelis yra iš tiesų veiksmingas. Todėl neaišku, dėl kokių priežasčių EKA nedalyvauja teikiant tokio pobūdžio paslaugą, kaip ir bendrąją įspėjimo bei katastrofų valdymo paslaugą. EKA dalyvavimas jau numatytas ir Tarptautinėje kosmoso ir didžiųjų katastrofų chartijoje (angl. International Charter on Space and Major Disasters).

3.4

SST programa yra viena iš trijų parengiamosios Informuotumo apie padėtį kosmose (SSA) programos, kurią EKA rengiasi vykdyti nuo 2009 m., dalių. Kitos dvi dalys yra kosminių orų prognozavimas (angl. Space Weather) ir netoli žemės esančių objektų (angl. Near Earth Objects) stebėjimas.

3.5

EKA įgyvendinamai SSA parengiamajai programai buvo skirtas 55 mln. eurų biudžetas. Neaišku, kaip šios dvi programos susijusios tarpusavyje. Visų pirma nesuprantama, kaip numatoma SST paslaugą teikti kartu su analogiška įspėjamųjų pranešimų apie saulės aktyvumo keliamą pavojų generavimo ir valdymo paslauga.

3.6

Susidūrimų su kosminėmis šiukšlėmis daromą žalą derėtų palyginti su saulės geomagnetinio aktyvumo daroma žala. JAV agentūros NOAA tyrimo rezultatai rodo (3), kad dėl saulės audrų poveikio palydovinei infrastruktūrai patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai. 2003 m. dėl didelio saulės aktyvumo buvo prarastas 640 mln. dolerių kainavęs Japonijos palydovas ADEOS-2. 1997 m. kilusi magnetinė audra sunaikino Telstar telekomunikacijų palydovą, kurio vertė 270 mln. dolerių, o 1989 m. kita audra devynias valandas didelę Kanados dalį paliko be elektros energijos ir padarė 6 mlrd. dolerių nuostolių.

3.7

Manoma, kad tokia ekstremali Saulės audra (angl. solar superstorm), kokia kilo 1859 m., vien geostacionarinėje orbitoje palydovams padarytų žalos už 30 mlrd. dolerių, o dėl žalos elektros energijos perdavimo tinklui nuostoliai išaugtų iki 1–2 trilijonų dolerių ir visoms tinklo funkcijoms atkurti prireiktų 4-10 metų (4).

3.8

Saulės aktyvumas kelia bent jau tokį pat pavojų kaip kosminės šiukšlės. Todėl manoma, kad abi paslaugos turėtų būti teikiamos kartu, kaip numatyta ir 2011 m. kovo mėn. vykusioje Madrido konferencijoje. Tačiau Komisija aiškiai nenurodo, kas teiks įspėjimo apie saulės aktyvumą paslaugą.

3.9

EESRK mano, kad pasiūlyme reikėtų apsvarstyti Europos kosmoso infrastruktūros apsaugą, įskaitant ir papildomą kosminių orų stebėjimo veiklą ir abiejų sistemų įgyvendinimo bei integracijos terminus.

4.1

5.2 straipsnyje nurodyta, kad nauji pajėgumai nebus kuriami, veikiau bus apsiribojama pakartotinu esamų valstybių narių pajėgumų naudojimu. Tačiau aiškinamojo memorandumo 2 skyriuje aiškiai teigiama, kad esamų pajėgumų nepakanka. Todėl, net remiantis pridedamame pranešime (Poveikio vertinime) pateikiamais 5 tipų apibūdinimais, visai neaišku, kokio tipo sistemą norima sukurti.

4.2

Neapibrėžtos konkrečios sistemos techninės ypatybės. Aprašomi jos tikslai, bet nurodoma, kad ateityje vyks valstybių narių diskusija siekiant nustatyti, iš ko ši sistema turėtų būti sudaryta.

4.3

Karinės ir civilinės paskirties ryšys. Sistema kuriama kaip civilinė. Vis dėlto, didžioji dalis informacijos yra karinio pobūdžio. Nėra aiškių reikalavimų ar protokolų, kurie įpareigotų karinius naudotojus teikti šią informaciją civiliniams naudotojams. Net pačiame dokumente nurodoma, kad problema bus apibūdinta vėliau.

4.4

Valstybių narių ir ES santykiai. Pasiūlyme teigiama, kad visi jutikliai yra ir turės likti valdomi atskirų valstybių narių. Nėra aiškių reikalavimų, kurie padėtų užtikrinti kad ir mažiausią duomenų ir informacijos srautą.

4.5

Paslaugos apibrėžtis. Pasiūlyme ji aiškiai nepateikiama. Todėl neįmanoma įvertinti, ar ji pakankama siekiant įgyvendinti programoje numatytus projektus.

4.6

2008 m. rugsėjo 26 d. rezoliucijoje „Europos kosminės erdvės politikos plėtojimas“ Taryba įvardija reikalavimą „plėtoti pajėgumus, kurie […] patenkintų Europos naudotojų visapusiško informuotumo apie kosminės erdvės aplinkos padėtį poreikį“.

4.7

Svarbu toliau nuosekliai plėtoti Kosmoso stebėjimo ir sekimo programą ir jau įgyvendinamas Informuotumo apie padėtį kosmose programas.

4.8

1.4.4 punkte minimi „rezultatų ir poveikio rodikliai“ yra gana tautologinio pobūdžio, nes veiklos požiūriu pateikiama per mažai duomenų, kad būtų galima a posteriori įvertinti programos veiksmingumą.

4.9

Sistemos veiklos modelis, išskyrus valdymą, nėra tinkamai apibrėžtas.

Valstybių narių dalyvavimas nėra privalomas. Kyla klausimas: kokiu būtiniausiu pagrindu būtų grindžiamas paslaugos teikimas?

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/42

1.1

Dabartinė viršvalstybinės apsaugos reglamentavimo sistema yra akivaizdžiai nepakankama turint omenyje neginčijamą prekių ženklų ekonominę vertę ir jų teigiamą įtaką vidaus rinkos veikimui. Tačiau pasiūlymas dėl direktyvos – tai žingsnis į priekį dabartinėmis aplinkybėmis, kai ES ir nacionaliniai prekių ženklai yra skirtingai reglamentuojami.

1.2

Todėl Komitetas pasisako už tai, kad būtų sustiprinta nuo teisėto prekių ženklo naudojimo neatsiejamų intelektinės nuosavybės teisių apsauga, pritardamas, atsižvelgiant į galimybes, Bendrijos prekių ženklų registravimui ir ragindamas Europos Komisiją padėti Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT) vykdyti jai patikėtą šių teisių priežiūros užduotį.

1.3

Kalbant apie tai, ES teisė prekių ženklo savininkui suteikia ne tik išimtines teises jį naudoti siekiant pelno („ius utendi“), bet ir galimybę užkirsti kelią tam, kad trečiosios šalys imituodamos arba neteisėtai pasisavindamos jo atpažinimo žymenis savo veiksmais kenktų šio ženklo naudojimui („ius prohibendi“). Komitetas ragina priimti prevencines ir kompensavimo priemones, skirtas kovai su piratavimu, kenkiančiu Europos įmonių konkurencingumui.

1.4

Vis dėlto galiojančiuose ES teisės aktuose aiškiai nenurodytos sąlygos, kuriomis prekių ženklo savininkas gali imtis veiksmų, kurie būtini siekiant užkirsti kelią minėtai veiklai.

1.5

Apskritai visas šis suderinimo procesas turėtų būti užbaigtas artimiausiais metais suvienodinant prekių ženklų teisę ir šiuo tikslu priimant ES prekių ženklų kodeksą, kuriuo be kitų dalykų būtų numatyta nustatyti lanksčią, vienodą ir nebrangią procedūrą, suinteresuotuosius subjektus skatinančią patiems pasirinkti prekių ženklo registravimą savo noru, ir taip pašalinant dabartinius teisinius skirtumus.

1.6

EESRK turėtų atlikti aktyvų vaidmenį teisėkūros procedūrose priimant visus su intelektine nuosavybe susijusius teisės aktus, todėl Komitetas apgailestauja, kad su juo nebuvo konsultuojamasi dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo.

1.7

EESRK tikisi, kad ateityje bus tokia tvarka, kuri įmonėms ir vartotojams užtikrins vienodą prekių ženklų apsaugą.

2.1

Tarptautiniu lygmeniu prekių ženklų teisė grindžiama 1883 m. kovo 20 d. pasirašyta Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kuri paskutinį kartą persvarstyta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d. (1) (toliau – Paryžiaus konvencija).

2.2

Remiantis Paryžiaus konvencijos 19 straipsniu šalys, kuriose ji galioja, pasilieka teisę tarp savęs sudaryti specialiąsias pramoninės nuosavybės apsaugos sutartis.

2.3

Remiantis šia nuostata buvo sudaryta Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, kuri priimta Nicos diplomatinėje konferencijoje 1957 m. birželio 15 d., paskutinį kartą persvarstyta Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d., iš dalies pakeista 1979 m. rugsėjo 28 d. (2). Kas penkeri metai ekspertų komitetas persvarsto Nicos klasifikaciją.

2.4

Remiantis Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) duomenų baze, iš Europos Sąjungos valstybių narių tik Kipro Respublika ir Maltos Respublika nėra Nicos sutarties šalys, bet abi jos naudoja Nicos klasifikaciją.

2.5

Prekių ženklų apsauga visų pirma yra teritorinio pobūdžio. Taip yra todėl, kad prekių ženklas yra nuosavybės teisė, sauganti žymenį tam tikroje teritorijoje.

2.5.1

Kalbant apie ES pirminę teisę, intelektinės nuosavybės apsauga numatyta ES pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalyje.

2.5.2

SESV 118 straipsnyje taip pat nurodyta, kad kuriant vidaus rinką ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu.

2.6

Europos Sąjungoje vienu metu veikia nacionalinio ir Bendrijos prekių ženklo apsauga. Nacionalinio prekių ženklo savininkas su tuo prekių ženklu susijusiomis teisėmis gali naudotis valstybės narės, pagal kurios nacionalinę teisę prekių ženklas yra saugomas, teritorijoje. Bendrijos prekių ženklo savininkas tokiomis pat teisėmis gali naudotis 28 valstybėse narėse, kadangi prekių ženklas galioja visoje šioje teritorijoje.

2.7

Su prekių ženklais susiję valstybių narių įstatymai buvo iš dalies suderinti 1988 m. gruodžio 21 d. Direktyva 89/104/EEB, vėliau kodifikuota kaip Direktyva 2008/95/EB.

2.8

Kartu ir atsižvelgiant į nacionalines prekių ženklų sistemas, 1993 m. gruodžio 20 d. Reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, kodifikuotu kaip Reglamentas (EB) Nr. 207/2009, nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms, kurios turi vienodą poveikį visoje ES, registruoti. Šiomis aplinkybėmis buvo sukurta Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT), atsakinga už Bendrijos prekių ženklų registravimą ir administravimą.

2.9

Pastaraisiais metais Komisija inicijavo viešas diskusijas dėl intelektinės nuosavybės, kuriose dalyvavo EESRK, ir 2011 m. paskelbė prekių ženklų sistemos peržiūrą Europoje siekdama modernizuoti sistemą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad ji taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir apskritai darnesnė.

2.10

Taryba savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje dėl išsamaus Europos kovos su prekių klastojimu ir piratavimu veiksmų plano paprašė peržiūrėti 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (3). EESRK tikisi, kad bus patobulinta teisinė sistema, kad muitinė aktyviau gintų intelektinės nuosavybės teises ir būtų garantuotas deramas teisinis tikrumas.

2.11

Europos prekių ženklų sistema sukurta remiantis nacionalinių ir visos Sąjungos prekių ženklų apsaugos bendro veikimo ir papildomumo principu.

2.12

Reglamentu dėl Bendrijos prekių ženklo nustatoma išsami sistema, kurioje nustatyti visi materialinės ir procedūrinės teisės klausimai, o pagal direktyvą derinamos tik pasirinktos materialinės teisės nuostatos, todėl pasiūlymu siekiama, kad materialinės teisės taisyklės būtų iš esmės panašios ir bent jau pagrindinės procedūrinės nuostatos tarpusavyje derėtų.

2.13

Šio pasiūlymo tikslas yra skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą darant prekių ženklų sistemas prieinamesnes visoje ES ir veiksmingesnes įmonėms mažinant kainą ir sudėtingumą ir didinant spartą, nuspėjamumą ir teisinį tikrumą.

2.14

Šia iniciatyva išdėstyti direktyvą nauja redakcija siekiama šių tikslų:

2.15

Viena vertus, pasiūlymu dėl direktyvos atnaujinamos ir patobulinamos galiojančios nuostatos, susijusios su:

2.16

Antra vertus, pasiūlymu norima labiau suderinti materialinę teisę vykdant geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugą ir reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugą, pabrėžiant prekių ženklų kaip nuosavybės objektų teisę, turint omenyje, kad jie gali būti daiktinių teisių perdavimo objektas, ir reglamentuojant kolektyvinius prekių ženklus.

2.17

Kalbant apie pagrindinių procedūrinių taisyklių suderinimą jis apima prekių ir paslaugų identifikavimą ir klasifikavimą, ex oficio patikrinimą, mokesčius, protesto procedūrą, nenaudojimą kaip gynybos priemonę protesto nagrinėjimo procedūroje, registracijos panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia procedūrą ir nenaudojimą kaip gynybos priemonę procedūroje, pagal kurią siekiama registraciją pripažinti negaliojančia.

2.18

Pasiūlymu taip pat norima palengvinti tarnybų bendradarbiavimą, nes atliekant reglamento peržiūrą papildoma teisinė bendradarbiavimo sistema 52 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu VRDT ir valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimui palengvinti.

3.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuris yra ypač aktualus tokiomis bendromis ekonominėmis sąlygomis vyraujant stipriai konkurencijai ir sulėtėjus ekonomikai Europoje.

3.1.1

Šiuo požiūriu prekių ženklas, viena vertus, padeda užtikrinti įmonių vertę ir išsaugoti klientus, ir, kita vertus,– apsaugoti vartotojus.

3.1.2

Pastarasis aspektas šiuo atveju yra labai svarbus dėl kelių priežasčių:

3.2

Pasiūlymu dėl direktyvos dabartinė valstybių narių teisinės sistemos teisėkūros sritis bus gerokai patobulinta šiais trimis aspektais:

3.3

Atsižvelgiant į ekonomines, komercines ir teisines permainas taip pat įvedamos svarbios naujovės, pavyzdžiui, pateikiama prekių ženklo apibrėžtis, suteikiant galimybę identifikuoti ne grafiniu būdu ir tai leidžia tiksliau identifikuoti ženklą sudarant sąlygas registruoti prekių ženklus, kuriuos galima vaizduoti technologinėmis priemonėmis, suteikiančiomis patenkinamų garantijų.

3.4

Pagirtinas ketinimas labiau suderinti materialinę teisę, pavyzdžiui, papildyti geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugą, reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugą ir prekių ženklams kaip nuosavybės objektams taikomą tvarką, pavyzdžiui, perdavimą ir pagrindinius komercinio naudojimo aspektus. Ir įmonėms, ir vartotojams labai svarbu tai, kad į pasiūlymą dėl direktyvos įtraukti kolektyviniai ženklai ir garantiniai ženklai.

3.5

Galiausiai, EESRK palankiai vertina pagrindinių procedūrinių taisyklių suderinimą, kadangi nustatomos bendros prekių ir paslaugų identifikavimo ir klasifikavimo taisyklės, kuriose laikomasi Teisingumo Teismo nustatytų principų, taip pat ex oficio patikrinimas, protesto ir registracijos panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia procedūros.

3.6

Kartu Komitetas teigiamai vertina tai, kad pasiūlymo dėl direktyvos rengimo procesas buvo plačiai viešinamas ir jame aktyviai dalyvavo suinteresuotosios pilietinės visuomenės grupės.

3.7

Vis dėlto Komitetas norėtų pateikti keletą pastabų dėl šio pasiūlymo objekto ir turinio, bet neatsižvelgiant į tai, kas galėtų būti numatyta pasiūlyme iš dalies pakeisti galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 207/2009, kuriuo nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms registruoti, ir kuris kartu su nagrinėjamu pasiūlymu dėl direktyvos sudaro vieną dokumentų rinkinį.

3.8

Komitetas savo ruožtu stebisi, kad jo nebuvo paprašyta pateikti nuomonę dėl 2013 m. kovo 27 d. pasiūlymo COM (2013) 161 final, kuriuo iš dalies keičiamas minėtas reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo.

3.9

Turint omenyje tai, kad šis teisės aktas daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui (SESV 118 straipsnis) ir yra neatsiejamas nuo vartotojų apsaugos lygio (SESV 169 straipsnis), pagal kontekstinį ir nuoseklų sutarčių nuostatų, kuriomis Komitetui suteikiami konkretūs įgaliojimai konsultuoti šiose dviejose srityse, aiškinimą Komitetas privalo dalyvauti su minėto teisės akto priėmimu susijusiame teisėkūros procese.

3.10

Šiuo požiūriu Reglamento (EB) Nr. 207/2009 9 straipsniu ES teisė prekių ženklo savininkui suteikia ne tik išimtines teises jį naudoti siekiant pelno („ius utendi“), bet ir galimybę užkirsti kelią tam, kad trečiosios šalys imituodamos arba neteisėtai pasisavindamos jo atpažinimo žymenis savo veiksmais kenktų šio ženklo naudojimui („ius prohibendi“).

3.11

Tačiau galiojančiuose ES teisės aktuose aiškiai nenurodytos sąlygos, kuriomis prekių ženklo savininkas gali imtis veiksmų, kurie būtini siekiant užkirsti kelią minėtai veiklai.

3.11.1

Nors pasiūlyme dėl direktyvos gerokai padidinamas skaičius atvejų, kuriais prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti trečiosioms šalims jį naudoti (10 straipsnis), taip pat ir numatant naują nuostatą dėl savininko teisių pažeidimo, kai naudojamos apipavidalinimo priemonės, pakuotė arba kitos priemonės (11 straipsnis) ar kai prekių ženklą netinkamai naudoja ženklo savininko atstovas ar patikėtinis (13 straipsnis), nustatyti tikslią teisės taikymo sritį ir toliau paliekama kompetentingo teisėjo nuožiūrai, jei savininkas pradės teisminę procedūrą.

3.11.2

Tuomet kiekviena teisminė institucija turės savo nuožiūra nustatyti, ar kyla pavojus, kad trečioji šalis suklaidins arba neteisėtai pasisavins apsaugotą prekių ženklą, ir, jei toks pavojus kyla, taip pat nuspręsti, kokia kompensacija priklauso savininkui atsižvelgiant į pateiktą ieškinį.

3.11.3

Taigi, pasiūlymu dėl direktyvos neužtikrinama nei vienoda prekių ženklo savininko naudojimo teisių, nei vartotojų teisių apsauga tuomet, kai jie susiduria su netinkamu ar nesąžiningu komercinio prekių ženklo naudojimu.

3.12

Todėl viršvalstybinės prekių ženklo savininko teisių apsaugos sistemos ir nacionalinių atitinkamų sistemų papildomumas susijęs su akivaizdžiu pavojumi, kad apsauga šioje srityje nebus veiksmingesnė ir spartesnė, kaip numatyta pasiūlymo dėl direktyvos tiksluose.

3.12.1

Pavyzdžiui, negalima užtikrinti, kad bus panaikinti Direktyvos 2004/48/EB (dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo) nuostatų neteisingo perkėlimo nulemti nacionaliniai skirtumai, susiję su tokiomis veiksmų užtikrinimo priemonėmis kaip:

3.12.2

Šis teisinis netikrumas dar labiau padidės tais atvejais, kai prekių ženklo savininko teisės pažeidžiamos kelete valstybių narių.

3.13

Padėtį apsunkina tai, kad pačiame pasiūlyme dėl direktyvos numatytos tam tikros nuostatos, dėl kurių ši apsauga tampa dar sudėtingesnė.

3.13.1

Pavyzdžiui, 4 straipsnio (Atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai) 3 dalyje nurodoma, kad „prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas pateikė turėdamas nesąžiningų ketinimų“ ir kad „bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, kad toks prekių ženklas neregistruojamas“.

3.14

Turint omenyje, kad, pasak VRDT, ketinimo naudoti nebuvimas negali būti laikomas nesąžiningumo įrodymu, kokia institucija nustatys vienodus kriterijus, kurie kompetentingiems vertintojams leistų nustatyti, ar yra kitų nesąžiningo elgesio požymių?

3.15

Ši reguliavimo spraga atrodo paradoksali, jei ją palyginsime su pasiūlymo dėl direktyvos 10 straipsnio 4 dalyje numatyta nauja nuostata, pagal kurią įregistruoto prekių ženklo savininkui suteikiama teisė uždrausti visoms trečiosioms šalims iš muitų sąjungai nepriklausančių šalių įvežti prekes, kurios neišleidžiamos į laisvą apyvartą toje teritorijoje. Taigi, šiuo atveju pasiūlymas neatitinka esamos Teisingumo Teismo praktikos tranzitu gabenamų prekių klausimu (bylos C-446/09 ir C-495/09, Philips/Nokia) ir jokia sąžiningumo prezumpcija ar įrodymas, kuriuos galėtų pateikti minėtos trečiosios šalys, negaliotų (4).

3.16

Kita vertus, tokios neteisėtos komercinės praktikos prevencija ir kelio jai užkirtimas būtų smarkiai sustiprinti pasiūlyme dėl direktyvos nustačius konkretų teisinį pagrindą, kad Europos Komisija būtų įgaliota imtis aktyvesnių veiksmų plėtodama bendradarbiavimą su trečiųjų šalių, kurių įmonės tokią praktiką plačiai ir nuolat taiko, valdžios institucijomis.

3.17

Pasiūlymo dėl direktyvos 45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria remdamosi valstybės narės nustato veiksmingą ir operatyvią administracinę procedūrą, pagal kurią, remiantis 5 straipsnyje numatytais pagrindais, jų tarnyboms galima paduoti protestą dėl prekių ženklo paraiškos registracijos, taip pat nepakanka. Reikėtų konkrečiau apibrėžti šios procedūros pobūdį ir teisės aktais nustatyti pagrįstą terminą, per kurį nacionalinės kompetentingos institucijos privalo imtis veiksmų, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio (Teisė į gerą administravimą) 1 dalies nuostatomis.

3.18

Be to, norint užtikrinti viršvalstybinės prekių ženklo savininkų teisių apsaugos veiksmingumą ir nuspėjamumą būtina peržiūrėti kitų pasiūlymo dėl direktyvos nuostatų, pavyzdžiui, 44 ir 52 straipsnių, turinį. Kalbant apie pirmą iš jų, kuriame numatytas papildomo (klasės) mokesčio mokėjimas už kiekvieną papildomą prekių ir paslaugų klasę po pirmos klasės, kuri turėtų būti įtraukta į pradinį (paraiškos ir (arba) registracijos) mokestį, turėtų būti nustatytas maksimalus tokių mokesčių dydis.

3.19

Kita vertus, kalbant apie 52 straipsnį, kuriame numatomas valstybių narių ir VRDT bendradarbiavimas siekiant skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją ir užtikrinti suderintus prekių ženklų paraiškų nagrinėjimo ir registravimo rezultatus, reikėtų įtraukti konkrečią nuostatą, pagal kurią vadovaujantis SESV 291 straipsnio 2 dalimi, Komisijai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji priimtų privalomą „elgesio kodeksą“.

3.20

Administracinis VRDT ir atitinkamų nacionalinių tarnybų bendradarbiavimas turi būti laikomas bendro intereso reikalu kaip nurodyta SESV 197 straipsnyje. Šiomis aplinkybėmis būtų ypač naudinga sudaryti palankias sąlygas keistis informacija ir tarnautojais, taip pat remti mokymo programas tam tikslui numatant lėšų valstybės biudžete.

3.21

Apskritai visas šis suderinimo procesas turėtų būti užbaigtas artimiausiais metais suvienodinant prekių ženklų teisę ir šiuo tikslu priimant ES prekių ženklų kodeksą, kuriuo be kitų dalykų būtų numatyta nustatyti lanksčią, vienodą ir nebrangią procedūrą, suinteresuotuosius subjektus skatinančią patiems pasirinkti prekių ženklo registravimą savo noru.

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/47

1.1

Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl apskaitos direktyvų pakeitimų, susijusių tiek su nefinansinės informacijos atskleidimu, tiek su įvairovės atstovavimu valdymo organuose. Šie nedideli pakeitimai padeda tobulinti ES įmonių valdymo sistemą (1).

1.2

Komitetas rekomenduoja Europos Parlamentui ir Tarybai atsižvelgti į šiais pakeitimais pasiekiamą pusiausvyrą, kadangi jais užtikrinamas didesnis skaidrumas aplinkosaugos, socialinių reikalų ir valdymo srityje. Komisijos pasiūlymas yra lanksti ir tinkama priemonė pagerinti informacijos perdavimą akcininkams, investuotojams, darbuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Šis pasiūlymas skirtas tik didelėms bendrovėms, kad mažesnės įmonės nebūtų apsunkintos papildomais reikalavimais.

2.1

Komitetas pripažįsta, kad darniai susiejus toliau išvardytus veiksnius, atsirastų galimybė teikti nefinansinę informaciją akcininkams per visuotinius susirinkimus ir informuoti didelių bendrovių suinteresuotąsias šalis. Šis rinkinys atitinka iškeltus skaidrumo ir nuoseklumo tikslus:

2.2

Komitetas, atsižvelgdamas į šią pusiausvyrą, išreiškia nuomonę, kad būtų pats laikas priimti šį pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos apskaitos direktyvos, nes:

2.3

Komitetas džiaugiasi, kad šie apskaitos direktyvų pakeitimai atveria naujų perspektyvų, kadangi jais:

2.4

Komitetas atkreipia Europos Parlamento ir Tarybos dėmesį į šias rekomendacijas:

2.5

Komitetas pritaria siūlomam daliniam Ketvirtosios direktyvos pakeitimui dėl prievolės teikti informaciją apie įvairovės politiką, kurią įmonė taiko savo valdymo organams.

2.6

Komitetas pabrėžia, kad tai būdinga ne tik direktorių valdyboms ar stebėtojų taryboms, ir kad būtų naudinga įvairovės politiką taikyti ir tarybos komitetams, visų pirma audito komitetui.

2.7

Komitetas primena, kad aukšti tikslai, susiję su moterų dalyvavimu tarybose, daugelyje valstybių narių nepasiekti (5).

2.8

Komiteto nuomone, į įvairovės kriterijus reikėtų įtraukti reikalavimą, kad dalyvautų profesinių sąjungų įgaliotas darbuotojų tarybos narys iš darbo aplinkos, pavyzdžiui, iš Europos darbų tarybos.

2.9

Galiausiai, Komitetas rekomenduoja Komisijai praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo įvertinti Direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB pakeitimų poveikį įmonių ataskaitų teikimo praktikai.

3.1

Šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti apskaitos direktyvas tęsiamas 2001 m. žaliąja knyga dėl įmonių socialinės atsakomybės (6) pradėtas ir 2006 m. komunikatu (7) papildytas darbas ir vykdomi 2011 m. komunikacijos veiksmų plane (8) prisiimti įsipareigojimai. Šio pakeitimo būtinumą lėmė poveikio vertinimo rezultatai, kurie parodė nepakankamą bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos veiksmingumą. Be to, dažnai buvo naudojamasi viešų konsultacijų metu surinkta informacija. Informacijos kokybė yra nevienoda. Be to, dalyvauja nepakankamas skaičius įmonių.

3.2

2011 m. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos aktas“ buvo išreikštas ketinimas didinti bendrovių skaidrumą socialinių reikalų ir aplinkosaugos srityje.

3.3

2005 m. paskelbtoje nuomonėje dėl informavimo ir vertinimo priemonių (9) Komitetas atsižvelgė į Ketvirtąją direktyvą dėl metinės finansinės atskaitomybės, kurioje numatyta nefinansinės informacijos atskleidimo priemonė, suteikianti įmonėms galimybę skelbti tam tikrą informaciją, susijusią su jų veiklos socialiniais ir aplinkos aspektais. 2012 m. Komitetas parėmė Komisijos tikslą padidinti įvairovę valdybose. 2012 m. paskelbtoje nuomonėje (10) dėl komunikato „Įmonių socialinė atsakomybė“ Komitetas pakartojo, kad pritaria privalomam nefinansinės informacijos atskleidimui.

3.4

Jungtinė Karalystė buvo pirmoji valstybė narė, 1992 m. įvedusi įmonių valdymo kodeksą (vadinamą Cadbury kodeksu) (11), kuriame įtvirtintas metodas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“. Ši priemonė su tam tikrais nuostatų pakeitimais priimta ir kitose šalyse, įskaitant Vokietiją ir Daniją. Metodo lankstumas suteikia galimybę pasinaudoti teise neatskleisti informacijos kai kuriose probleminėse srityse, pavyzdžiui, kovos su korupcija srityje, kur veiksmingumui užtikrinti reikalingas tam tikras diskretiškumas ar netgi konfidencialumas.

3.5

Per pastaruosius dešimtmečius daugelis valstybių narių, be kita ko, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ispanija, priėmė teisės aktus siekdamos sukurti nacionalinę ataskaitų teikimo sistemą ir taip suderinti Europos standartus.

3.6

Pirmininkaujant Airijai buvo sudarytas Europos susitarimas dėl gavybos pramonės skaidrumo. Juo iš dalies keičiama Apskaitos direktyva. Nuo šiol pagal šią direktyvą (kiekvienos šalies ir kiekvieno projekto atveju) reikalaujama visų Europos įmonių finansinių srautų, pervedamų į tų šalių, kuriose jos vykdo veiklą, gavybos ir miškų pramonę, skaidrumo.

3.7

Savo 2013 m. vasario mėn. rezoliucijoje (12) Europos Parlamentas pripažino, jog svarbu, kad įmonės atskleistų informaciją apie tvarumą, pavyzdžiui, apie socialinius ir aplinkos veiksnius, kad galėtų nustatyti tvarumui kylantį pavojų ir padidinti investuotojų bei vartotojų pasitikėjimą. EP paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl bendrovių atskleidžiamos nefinansinės informacijos.

3.8

Krizės sąlygomis, kai Europos visuomenė reikalauja didesnės įmonių etikos, įmonių socialinės atsakomybės praktika pripažįstama kaip veiksnys, galintis prisidėti prie Europos Sąjungos prekybos ir vystymosi politikos ir strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Jis skatina socialinį ir pilietinį dialogą (visuomenės dialogą). Be to, jis turi padėti geriau suprasti visos subrangos grandinės realijas. Tokie faktai, kaip pastato „Rana Plaza“ griūtis Bangladeše, primena, kad būtina atkreipti dėmesį į užsakovų atsakomybę.

12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/52

1.1

Piliečiai – Europos integracijos centrinė ašis. ES pilietybės ataskaitoje pabrėžiama, kad ES pilietybė suteikia piliečiams naujų teisių ir galimybių. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse gyvenantiems žmonėms iš visų teisių artimiausia ir labiausiai suprantama yra teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje: galimybė ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui keliauti į ES valstybes nares ir iš jų grįžti, dirbti, mokytis, kelti kvalifikaciją, keliauti verslo reikalais arba apsipirkti užsienyje (1).

1.2

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje siūloma dvylika naujų priemonių toliau išvardytose šešiose srityse, siekiant toliau šalinti kliūtis, trukdančias piliečiams naudotis savo ES teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti kertant ES valstybių narių sienas. Taigi, siūloma imtis priemonių šiose srityse (2):

1.3

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimą Europos Sąjungoje ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, COM(2013) 228 final, 2013/0119 (COD).

1.4

Šis pasiūlymas dera su ES pilietybės ataskaita, nes juo nustatomos priemonės, kurios padės piliečiams iš tikrųjų ir iš esmės pasinaudoti ES piliečių statuso jiems suteikiamomis teisėmis.

1.5

Nors Lisabonos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija sustiprino Mastrichto sutartimi nustatytas ES piliečių teises, įskaitant teisę laisvai judėti ir gyventi ES, administracinės procedūros, kuriomis remiasi naudojimasis šia teise, nebuvo atitinkamai pakeistos. Tenka pripažinti, kad reikalavimas pateikti tvirtinimo pažymą (apostilę, pranc. Apostille) (tai – formalumas, kuris remiasi 1961 m. Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, kurios tikslas – palengvinti judėjimą per tarptautines sienas pasaulyje be technologijų) neatspindi fakto, kad ES neturi sienų, taigi trukdo, o ne padeda naudotis ES pilietybės suteikiama teise į laisvą judėjimą ES viduje.

1.6

Pasiūlyme numatytas toliau nurodytų Europos Sąjungoje naudojamų viešųjų dokumentų supaprastinimas yra svarbi priemonė, užtikrinsianti nuoseklesnę teisinę sistemą, pagal kurią bus sudarytos palankesnės sąlygos naudotis judėjimo ES viduje teise.

Šių viešųjų dokumentų supaprastinamas neabejotinai prisidės prie laisvo piliečių ir įmonių judėjimo skatinimo, nes tai dar labiau suaktyvins prekybą vidaus rinkoje, o tokius dokumentus kiekvienos valstybės narės piliečiams gauti bus daug lengviau.

1.7

Tam tikrų viešųjų dokumentų pripažinimo sistemos supaprastinimas, perduodant pripažinimą vietos valdžios lygmeniui, laikytinas svarbia politikos priemone, nes taip pat:

1.8

EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme numatytos reformos, kuriomis siekiama sudaryti piliečiams ir įmonėms palankesnes sąlygas naudotis savo teise laisvai judėti ES, yra siūlomos praėjus 20 metų nuo ES pilietybės atsiradimo ir 42 metams nuo Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo paskelbimo. Tenka pripažinti, kad ES nežengė koja kojon su technologijų pažanga, kuria buvo galima pasinaudoti sumažinant arba iš viso pašalinant piliečiams ir įmonėms kylančias kliūtis netrukdomi naudotis savo teise laisvai judėti. EESRK pabrėžia, kad Vidaus rinkos informacinė sistema (VRI) yra svarbi priemonė, kurią reikėtų aktyviau taikyti suteikiant ES piliečiams galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis.

1.9

Todėl EESRK daro išvadą, kad Europos Komisijos pateikta politikos rekomendacija dėl teisinės priemonės:

1.10

EESRK rekomendacijos

2.1

2009 m. Stokholmo programoje „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (6) pabrėžta, kaip svarbu užtikrinti Sąjungos pilietybės veiksmingumą ir piliečiams skirti didelį dėmesį plėtojant ES politiką teisingumo srityje. Šis įgaliojimas buvo patvirtintas programai skirtame veiksmų plane (7), kuriame nurodyta, kad tinkamai veikianti Europos teisminė erdvė „turėtų būti skirta piliečiams ir verslui, kad skatintų ekonominę veiklą bendrojoje rinkoje […]“. Europos Komisija į tai sureagavo 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje patvirtindama savo įsipareigojimą sudaryti geresnes sąlygas laisvam viešųjų dokumentų judėjimui ES, o 2010 m. gruodžio mėn. žaliojoje knygoje „Mažiau administracinių formalumų piliečiams: skatinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą ir civilinės būklės dokumentų pasekmių pripažinimą“ (8) visuomenei išdėstė konkrečią viziją.

2.2

Tuo pačiu metu buvo priimtas Bendrosios rinkos aktas (9), kuriuo buvo siekiama sustiprinti piliečių pasitikėjimą vidaus rinka ir pasinaudoti visomis jos – tikro Sąjungos ekonomikos augimo variklio – galimybėmis. Tam, be kita ko, reikėjo pašalinti neproporcingas kliūtis, trukdančias piliečiams ir įmonėms pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis. Piliečių ir įmonių judumo skatinimas ES yra vienas kertinių II bendrosios rinkos akto (10) elementų.

2.3

Europos bendrijų bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų plano (11) tikslas – remti Europos verslą, pirmiausia stiprinant teisinį tarpvalstybinės veiklos tikrumą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (12) minimas pasiūlytas teisės aktas dėl elektroninės atpažinties ir e. parašo (13), kuriame numatyta priimti reguliavimo pagrindą, skirtą bendriems administraciniams piliečių ir įmonių elektroninės atpažinties formalumams.

2.4

Neseniai paskelbtame veiksmų plane „Verslumas 2020“ (14) pabrėžiama, kad vienas aktualiausių Europos Komisijos politinės darbotvarkės punktų ir toliau išlieka pernelyg didelės reguliavimo naštos mažinimas. Veiksmų plane raginama visoms įmonėms, ypač labai mažoms įmonėms, pašalinti biurokratines kliūtis arba jas kuo labiau sumažinti. Taigi, sumažinus biurokratines kliūtis, supaprastinus tarp valstybių narių taikomas viešųjų dokumentų naudojimo ir pripažinimo tarpvalstybiniu lygiu procedūras ir suderinus su tuo susijusias taisykles bus lengviau įgyvendinti visus veiksmus, kuriais siekiama sukurti piliečių Europą ir gerai veikiančią vidaus rinką ES bendrovėms.

2.5

ES pilietybės ataskaitoje pabrėžiama, kad ES pilietybė suteikia piliečiams naujų teisių ir galimybių. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse gyvenantiems žmonėms iš visų teisių artimiausia ir labiausiai suprantama yra teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje: galimybė ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui keliauti į ES valstybes nares ir iš jų grįžti, dirbti, mokytis, kelti kvalifikaciją, keliauti verslo reikalais arba apsipirkti užsienyje. 2013 m. ES pilietybės ataskaitoje siūloma dvylika naujų priemonių toliau išvardytose šešiose srityse, siekiant toliau šalinti kliūtis, trukdančias piliečiams naudotis savo ES teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti kertant ES valstybių narių sienas ir užsiimti verslu kitose ES valstybėse narėse. Taigi, siūloma imtis priemonių šiose srityse (15):

2.6

Nors Lisabonos sutartis ir ES pagrindinių teisių chartija sustiprino Mastrichto sutartimi nustatytas ES piliečių teises, įskaitant teisę laisvai judėti ir gyventi ES, administracinės procedūros, kuriomis remiasi naudojimasis šia teise, nebuvo atitinkamai pakeistos. Tenka pripažinti, kad šios srities teisinė sistema Europos Sąjungoje tebėra susiskaldžiusi, nes valstybės narės tebetaiko administracinius formalumus, pavyzdžiui, kopijų ir vertimų tvirtinimą pažyma (apostile), t. y. – formalumą, kuriuo norėta palengvinti judėjimą per tarptautines sienas, įvestą 1961 m. Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. Šis formalumas neatspindi fakto, kad ES yra be sienų, taigi jis labiau trukdo, o ne padeda naudotis ES pilietybės suteikiama laisvo judėjimo ES viduje teise.

2.7

Pavyzdžiui, šiuo metu piliečiai, kurie išvyksta į kitą valstybę narę, turi skirti daug laiko ir pinigų, kad užtikrintų, jog kilmės valstybėje narėje išduoti viešieji dokumentai yra autentiški. Akivaizdu, kad įmonėms ir piliečiams neabejotinai būtų naudingos nuoseklios ir skaidrios taisyklės, taikomos tam tikriems viešiesiems dokumentams, kurie būtini prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui ES teritorijoje ir bendrojoje rinkoje.

2.8

ES nežengė koja kojon su technologijų pažanga, kuria buvo galima pasinaudoti sumažinant arba iš viso pašalinant piliečiams ir įmonėms kylančias kliūtis netrukdomi naudotis savo teise laisvai judėti. EESRK supranta, kad VRI, internetinė programa, kurią naudodamos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos operatyviai ir lengvai susisiekia su analogiškomis institucijomis užsienyje, yra tinkama IRT platforma, kuri, įgyvendinus pasiūlymą, palengvins administracinį bendradarbiavimą. VRI taip pat bus kaupiami dažniausiai ES valstybėse naudojamų viešųjų dokumentų šablonai, įskaitant tų dokumentų vertimus į visas oficialias ES kalbas, kad institucijos, neturinčios pakankamų kalbinių gebėjimų, galėtų nuspręsti, ar joms pateikti viešųjų dokumentų vertimai yra teisingi arba kokybiški (16).

2.9

EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme numatytos reformos, kuriomis siekiama padėti piliečiams ir įmonėms naudotis savo teise laisvai judėti ES, yra siūlomos praėjus 20 metų nuo ES pilietybės atsiradimo ir 42 metams nuo Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo paskelbimo.

3.1.1

EESRK sutinka, kad pasiūlymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama apibrėžtis „viešieji dokumentai“ apima svarbius viešuosius dokumentus, susijusius su ES piliečių ir įmonių ES teisėmis.

3.1.2

Tačiau EESRK pabrėžia, kad pasiūlyme išvardyti viešieji dokumentai turėtų būti tik pirmoji grupė visų viešųjų dokumentų, kuriuos reikia supaprastinti siekiant padidinti judumą ES viduje, suaktyvinti tarpvalstybinę veiklą ir pagerinti ES bendrosios rinkos veikimą.

3.1.3

EESRK pabrėžia, kad ateityje viešųjų dokumentų supaprastinamo procesai turėtų apimti svarbius viešuosius dokumentus, pavyzdžiui, dokumentus, susijusius su darbuotojų teise laisvai judėti ES viduje (ši teisė yra labai svarbi tarpvalstybinio verslo ir prekybos vystymui) arba neįgaliųjų judėjimo teise, jeigu tokiems viešiesiems dokumentams nėra taikomos kitos ES direktyvos. Tokie viešieji dokumentai galėtų apimti, pavyzdžiui, nacionalinius švietimo įstaigų išduotus mokslo baigimo pažymėjimus ir viešuosius socialinio draudimo dokumentus.

3.2.1

EESRK pabrėžia, kad dabartiniai reikalavimai pateikti tvirtinimo pažymą atspindi tarptautines procedūras, tačiau neatspindi ES, kaip bendrosios rinkos, raidos. Šiuo metu apie 12,5 milijono ES piliečių gyvena ne savo, o kitoje valstybėje narėje ir daugiau kaip 380 000 ES labai mažų įmonių ir MVĮ vykdo tarpvalstybinę subrangos veiklą. Visi šie piliečiai ir įmonės, norėdami persikelti iš vienos valstybės narės į kitą arba vykdyti tarpvalstybinę veiklą, nuolat susiduria su administracinėmis kliūtimis ir bereikalingais biurokratiniai reikalavimais. Europos Sąjungoje be sienų tokios padėties neturėtų būti.

3.2.2

Todėl EESRK sutinka su Europos Komisijos pasiūlymo tikslu – netaikyti vešiesiems dokumentams teisinių ir administracinių reikalavimų, galiojančių skirtingose valstybėse narėse. EESRK mano, kad tai – pirmasis nuolatinės viešųjų dokumentų supaprastinamo programos etapas.

3.2.3

EESRK sutinka, kad reikėtų nuostatų, kurios užtikrintų, kad pagrįstos abejonės atvejais būtų atliekamas reikiamo lygio patikrinimas. EESRK pripažįsta, kad bus atvejų, kai norint užtikrinti viešojo dokumento arba jo patvirtintos kopijos autentiškumą reikės valstybių narių administracinio koordinavimo.

3.2.4

EESRK labai pritaria principui, kad pilietis arba įmonė turėtų labai aiškiai žinoti, kokiu mastu pateikiamiems viešiesiems dokumentams netaikomas visų rūšių legalizavimas arba panašūs formalumai. Toks tikrumas leis piliečiui arba įmonei aktyviai planuoti savo veiklą ir tokiu būdu gauti tą apčiuopiamą ir neapčiuopiamą naudą ir privalumus, apie kuriuos kalbama Europos Komisijos poveikio vertinime (17).

3.2.5

EESRK pažymi, kad pagal dabartinę sistemą apie 99 proc. iš 1,4 milijono per metus išduodamų tvirtinimo pažymų (apostilių) veiklai ES teritorijoje vykdyti, nekelia jokių problemų. Todėl EESRK mano, kad Europos Komisijos pasiūlyta politikos priemonė, skirta administraciniam bedradarbiavimui (kuris pagrįstos abejonės dėl viešųjų dokumentų, pagrįstų daugiakalbėmis formomis, autentiškumo atvejais remiasi VRI), turėtų duoti geresnių rezultatų.

3.2.6

EESRK rekomenduoja pakeisti Europos Komisijos pasiūlyme pateiktą „pagrįstos abejonės“ apibrėžtį, kad ji būtų nedviprasmiška ir neliktų netikrumo. Todėl EESRK siūlo tokį pakeitimą.

3.2.7

Tuo atveju, kai iškilus pagrįstai abejonei valstybė narė, remdamasi šia nauja apibrėžtimi, ketina teikti oficialų prašymą atitinkamos valstybės narės, kurioje toks dokumentas buvo išduotas, institucijoms, prašymą teikianti valstybė narė privalo aiškiai informuoti asmenį apie priežastis, kodėl teikiamas toks prašymas.