12.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 327/58

1.1

EESRK iš esmės palankiai vertina šią Komisijos iniciatyvą, ypač jos pastangas kovoti su jaunimo nedarbu, tačiau mano, kad komunikato turinys neatitinka jo plataus užmojo pavadinimo „Švietimo persvarstymas“.

1.2

Dabartinė ekonomikos ir socialinė krizė apriboja biudžetinius sprendimus, kuriuos gali priimti Europos Sąjunga ir Europos valstybės, visų pirma tos, kuriose įgyvendinamos fiskalinio koregavimo programos, o šią padėtį dar labiau apsunkina pačios Sąjungos biudžeto sumažinimas. Komitetas įspėja, jog dėl mažinamo švietimo biudžeto kyla pavojus, kad būtinomis laikomos iniciatyvos ir pasiūlymai liks tik gerų ketinimų deklaracijos.

1.3

Suprasdamas, kad švietimo sistemose esama didelių trūkumų, kuriuos būtina šalinti, ir kad reikia išspręsti švietimo įstaigų ir darbo rinkos susiejimo problemas, EESRK norėtų rekomenduoti:

2.1

EESRK diskusijose švietimui dažnai skiriamas pagrindinis dėmesys, todėl Komitetas palankiai verstina Komisijos komunikato nuostatą, kad „investicijos į švietimą ir mokymą – produktyvumo ir ekonomikos augimo garantas“ (1). Komitetas taip pat pritaria dokumente pareikštam susirūpinimui dėl Europos darbo rinkose vykstančių didelių pokyčių, kurie rodo, kad būtina pertvarkyti švietimo sistemas siekiant pašalinti visus galimus jų trūkumus ir silpnąsias vietas.

2.2

EESRK yra parengęs daug nuomonių, kuriomis jis prisidėjo prie švietimo pripažinimo pagrindine žmogaus teise (2) ir kuriose Komitetas aiškiai nurodo, kad pagrindinis švietimo tikslas tebėra žmonių mokymas būti laisvais, kritiškai mąstančiais ir nepriklausomais individais, sugebančiais prisidėti prie visuomenės, kurioje jie gyvena, vystymosi ir suprantančiais, jog juos su kitais žmonėmis sieja vertybės ir kultūra.

2.3

Komitetas yra įsitikinęs, kad rengiant mokytojus dėmesio reikėtų skirti šiuolaikinės komunikacijos įgūdžiams, kurie padėtų mokyklinį gyvenimą padaryti aktualų ir įdomų (3).

2.4

EESRK taip pat sutinka, kad skubiai reikia priimti nuoseklius ir įvairias sritis apimančius politinius sprendimus dėl keleto pagrindinių klausimų: vis dar didelio mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus Europoje, vangaus darbuotojų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą programose, vis dar žemo milijonų žmonių išsilavinimo lygio, jaunesnių nei 15 metų vaikų nepakankamų skaitymo įgūdžių ir masinio jaunimo nedarbo kai kuriose ES šalyse.

2.5

Komitetas vis dėlto nuogąstauja, kad komunikate siūlomos iniciatyvos praranda savo vertę atsižvelgiant į krizės sąlygomis Europos šalyse susidariusią realią padėtį. Mažinant biudžetą, ypač švietimui ir mokymui skiriamas lėšas, gali būti sunkiau šalinti nevienodas studentų sąlygas ir skatinti kokybišką švietimą visiems (4).

2.6

Nors atsakomybė už švietimą tenka valstybėms narėms, Europos Sąjunga taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį, skirtingų šalių švietimo ministrų veiklai taikydama savo atviro koordinavimo metodą, naudodama Europos lygmens duomenų rinkimo mechanizmus ir įgyvendindama įvairias Europos švietimo iniciatyvas, pavyzdžiui, Bolonijos ir Kopenhagos procesus, Briugės komunikatą, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET), Europos kvalifikacijų sandarą (EQF) bei Europos standartus ir kokybės užtikrinimo gaires (ESGQA) (5).

2.7

Daugelio pilietinės visuomenės grupių išreikštas susirūpinimas dėl dabartinio jaunimo turimų įgūdžių neatitikimo įmonių reikalavimams ir sunkaus perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką arba nuo nedarbo prie užimtumo yra aktualūs klausimai, kurie turėtų būti atitinkamai sprendžiami. Todėl EESRK itin palankiai vertina Komisijos sprendimą toliau plėtoti švietimo ir užimtumo sektorių bendradarbiavimą, skatinti bendras iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama sklandesnio perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką, mažinti kliūtis judumui Europos Sąjungoje, ryžtingai gerinti darbo rinkos veikimą ir užtikrinti lygias galimybes. EESRK primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti tokį požiūrį, kartu puoselėti Europos socialinį modelį ir stiprinti socialinę sanglaudą.

2.8

EESRK teigiamai vertina socialinių partnerių parengtą naująjį Jaunimo užimtumo skatinimo veiksmų planą, kuris kaip esminė dalis įtrauktas į 2012–2014 m. junginę darbo programą, kuri pirmą kartą buvo pristatyta trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime 2013 m. kovo 14 d.

3.1

Komitetas teigiamai vertina tai, kad Komisija skiria ypatingą dėmesį kovai su jaunimo nedarbu keturiose pagrindinėse srityse: kokybiško švietimo ir mokymo, praktinio mokymosi darbo vietoje įtraukimo, gamybinės praktikos bei dualiojo (pakaitinio) mokymosi modelių įtraukimo ir partnerysčių skatinimo siekiant bendrų tikslų.

3.2

Komunikato pavadinime skelbiamas plataus užmojo siekis, tačiau komunikato turinys jo neatitinka, tikriausiai todėl, kad Komisija norėjo savo darbą sutelkti į vieną tikslą. Vis dėlto Komitetas mano, kad dokumente šią temą buvo galima išgvildenti išsamiau ir apsvarstyti neatidėliotinas problemas (uždavinius), pavyzdžiui, dabartinės demografinės padėties Europoje, taip pat energetikos ir migracijos klausimus, kuriems reikia daug sudėtingesnių sprendimų. Be to, ateityje vertėtų atsižvelgti į kitų organizacijų tyrimus, pavyzdžiui, tuos, kuriuos neseniai atliko Jungtinės Tautos ir UNESCO (6).

3.3

Kalbant apie Komisijos pasiūlymą, Komitetas įspėja, kad švietimas neturėtų būti vertinamas tik kaip priemonė vien tik su darbu susijusiems įgūdžiams ugdyti ir įsidarbinimo galimybėms didinti (7). EESRK dar kartą pareiškia įsitikinimą, kad įsidarbinimo galimybes lemia ne tik pagrindinių gebėjimų ir praktinės patirties įgijimas, bet ir tokios savybės ir nuostatos, kaip aktyvus pilietiškumas, asmeninis tobulėjimas ir gerovė. Taigi, jei įsidarbinimo galimybės ir gali būti laikomos tikslu, kurio reikia siekti persvarstant švietimą, jų nereikia suprasti pernelyg siaurai.

3.4

Komitetas pažymi, jog norint visiškai pasiekti investicijomis į švietimą siekiamus tikslus, jas turi papildyti su užimtumo, socialinė ir ekonominė politika, kuria skatinamas tvarus augimas ir gerovė. Komitetas jau anksčiau yra rekomendavęs Europos Sąjungai ir valstybėms narėms, ypač krizės sąlygomis, persvarstyti ir (arba) galvojant apie ateitį atnaujinti su užimtumu ir kokybiškomis viešosiomis paslaugomis susijusias politikos sritis, daugiau dėmesio skiriant konkrečioms grupėms (vaikams, ypatingų poreikių turintiems suaugusiesiems, migrantams ir pan.), ir į visas šias politikos sritis įtraukti lyčių aspektą bei užtikrinti visapusišką pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą (8).

3.5

Kadangi pripažįstama, kad paprastai jaunimo ir darbuotojų turimi įgūdžiai neatitinka darbo rinkai reikalingų įgūdžių, reikia dar skubiau susieti švietimo ir užimtumo sritis siekiant pašalinti šį neatitikimą. Taip pat akivaizdu, kad studijų laikas ir darbo valandos nėra ir negali būti tos pačios.

3.6

EESRK palankiai vertina neseniai priimtą Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad visiems jaunesniems nei 25 metų amžiaus žmonėms per keturis mėnesius nuo studijų užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų sudarytos galimybės gauti gerą darbą, tęsti studijas ar atlikti gamybinę praktiką.

3.7

Tačiau Komitetas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nedarbo problema aktuali ne tik jaunimui, bet ir vyresniems darbuotojams. Todėl reikėtų pasinaudoti šių vyresnių darbuotojų sukaupta praktine patirtimi ne tik padedant jaunimui susirasti darbą, bet ir perduodant įvairiose srityse sukauptas žinias.

3.8

EESRK apgailestauja, kad šiame komunikate Komisija nesugebėjo pasinaudoti atsiradusia galimybe pripažinti neformaliojo švietimo vaidmenį, kurį jis gali atlikti papildydamas formalųjį švietimą, ir atkreipia dėmesį į Strasbūro simpoziumo dalyvių raginimą pradėti bendrą ilgalaikį ir vidutinės trukmės neformaliojo švietimo pripažinimo Europoje procesą (9).

4.1.1

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad „reikia sutelkti pastangas į universaliųjų gebėjimų, ypač verslumo, ugdymą“, tačiau mano, kad visų pirma privaloma užtikrinti, kad visi įgytų pagrindinius arba bazinius įgūdžius. Komitetas taip pat sutinka, kad kalbų mokymui ir toliau vertėtų skirti ypatingą dėmesį. Iš tiesų jaunuolis, kuris įgijo gerus pagrindinius ir universaliuosius gebėjimus (visų pirma turint omenyje komandinį darbą, kelių kalbų mokėjimą, IT priemonių naudojimą, gebėjimą suformuluoti ir išdėstyti nuomonę, gebėjimą dalyvauti priimant sprendimą ir kt.) tikriausiai turės mažiau sunkumų patekti į darbo rinką ir sėkmingai plėtoti profesinę veiklą.

4.1.2

„Verslumo įgūdžiai“ be abejonės yra svarbus elementas, su sąlyga, kad jie nėra skirti vien verslui kurti. Neturėdamas verslumo savybių žmogus gyvenime gali pasiekti labai mažai, ypač šiais sunkiais laikais. Todėl reikia pritarti tokių įgūdžių įtraukimui į švietimo politiką ir programas.

4.1.3

Verslumo dvasios ugdymas, į mokymo programą neįtrauktų klausimų gvildenimas, galimybė mokytis įmonėje arba organizacijoje – svarbūs dalykai, kaip įmonių ir organizacijų skatinimas dalyvauti švietimo įstaigų rengiamose programose. Komisija ir valstybės narės turėtų skaidriau apibrėžti, ką reiškia „lygiavertės galimybės dalyvauti atitinkamose mokymosi ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programose“, ir nustatyti nuoseklų rodiklių rinkinį, pagal kurį būtų galima įvairiuose lygmenyse palyginti ir įvertinti rezultatus dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei.

4.1.4

Vis dėlto EESRK mano, kad visas verslumo dvasios potencialas gali būt realizuotas tik tada, kai ją papildo kolektyvinio darbo gebėjimai, kuriuos švietimo įstaigos taip pat gali lavinti ugdydamos vaikus ir jaunuolius.

4.1.5

Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (10) dalykams švietimo sistemose privaloma ir toliau skirti ypatingą dėmesį, nes jie tebėra ypatingai svarbūs visuomenei, kurioje dominuoja technologijos ir technologinė plėtra, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių daug mokslinių žinių, paklausa nuolat didės (11). Tačiau svarbu šiuos dalykus besimokantiesiems dėstyti suprantamiau, kūrybingiau, taigi – patraukliau, kartu užtikrinant ir didesnę bei geresnę lyčių pusiausvyrą (12).

4.1.6

Dokumente neužsimenama apie krizės poveikį ir taikomą koregavimo politiką mokslui ir moksliniams tyrimams bei šios srities suinteresuotiesiems subjektams (mokslininkams, dėstytojams, universitetams) arba „protų nutekėjimo“ reiškiniui, vykstančiam įvairiose ES šalyse. Kelete nuomonių (13) EESRK pabrėžė, kad reikia sparčiau baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, ir nurodė, kad laisvas mokslininkų, mokslinių žinių ir technologijų judėjimas turėtų būti vidaus rinkos „penktoji laisvė“.

4.2.1

EESRK pritaria Komisijos susirūpinimui dėl švietimo ir darbo rinkos neatitikimo. Akivaizdu, kad dėl švietimo sistemos nesuderinamumo su darbo rinka ne tik ugdomi nevisapusiški įgūdžiai, bet dar blogiau – skatinamas nedarbas (14). EESRK sutinka, kad profesinio mokymo bei rengimo peržiūrai reikia skirti didesnį dėmesį ir siekti, kad šis sektorius ir darbo rinka geriau suprastų tarpusavio ryšį siekiant užtikrinti, kad profesinis mokymas bei rengimas iš tikrųjų atitiktų darbo rinkos reikalavimus, taip pat pabrėžia, kad kuriant su darbo rinka susietą profesinį mokymą būtinas socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas  (15).

4.2.2

Didžiulės svarbos darbo rinkai turi IRT mokymas ir įgūdžių sertifikavimas, todėl reikėtų investuoti į atitinkamas programas siekiant užtikrinti, kad šių įgūdžių būtų mokoma profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigose, ypač kad jų mokytųsi jaunos moterys. EESRK pritaria pasiūlymui dėl Europos kokybės ženklo šiam sektoriui ir už IRT mokymą bei įgūdžių sertifikavimą.

4.2.3

EESRK pripažįsta kiekvieno asmens teisę įgyti įvairių žinių ir įgūdžių, kurie jam leidžia visapusiškai atlikti savo vaidmenį profesiniame gyvenime ir visuomenėje. Teisė į profesinį mokymą turėtų būti suteikiama ne tik jauniems žmonėms, besirengiantiems įsitraukti į darbo rinką, bet ir visiems darbuotojams, kad jie galėtų atnaujinti savo įgūdžius ir įveikti sunkumus, kylančius dėl šiuo metu vykstančių pokyčių. Turi būti didinamos ne tik jaunimo įsidarbinimo galimybės.

4.2.4

Mokymasis darbo vietoje ir ypač dualioji (pakaitinio mokymosi) sistema, kai studijos klasėje derinamos su patirtimi darbo vietoje, gali atlikti svarbų vaidmenį paskatindami reikiamus pokyčius darbo vietoms kurti (16), tačiau jie turi būti įtraukti į švietimo sistemą, o dėl šios priežasties reikia patikslinti įvairių atitinkamų subjektų funkcijas. Ypatingai svarbu didinti švietimo įstaigų ir verslo įmonių informuotumą apie šiuos mokymosi būdus (17).

4.3.1

Pripažįstant, kad modeliai keičiasi iki šiol neregėtu greičiu (iš industrinės visuomenės pereita prie žinių visuomenės, o po to – prie tinklų visuomenės), reikia taikyti kūrybiškesnį novatorišką požiūrį, susiejantį skirtingas gyvenimo sritis ir įvairią veiklą, pripažįstantį ir vertinantį pasiekimus, tiesiantį tiltus tarp kultūros, bendrojo lavinimo bei profesinio mokymo ir darbo rinkos, taip pat skatinantį neformaliojo ir formaliojo mokymo tarpusavio papildomumą, kartu propaguojantį lygias galimybes.

4.3.2

Stimuliuoti mokymąsi yra prasminga, tačiau su sąlyga, kad žmonėms yra sudaromos galimybės tuo pasinaudoti ir kad tai nepriklauso vien tik nuo kiekvieno asmens pastangų, kurių jis gali ir privalo imtis. Priešingu atveju visuomenės grupės, kurios pagal savo pobūdį jau yra nepalankiausioje padėtyje arba visuomenės užribyje, kolektyviai išliks atskirtos. Todėl EESRK pabrėžia, jog jam vis didesnį nerimą kelia tai, kad suaugusiųjų dalyvavimas jiems skirtose švietimo programose ir toliau išlieka labai vangus: Komisijos duomenimis, bendras vidutinis ES valstybių narių suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose sudaro 8,9 proc., o septyniose valstybėse narėse jis vos siekia 5 proc.

4.3.3

Procedūros, pagal kurias pripažįstamos ne švietimo įstaigoje įgytos žinios (neformalusis švietimas), šiuo metu yra pernelyg formalios, todėl jas reikia tobulinti. Be to, reikėtų pabrėžti, kad sprendimai turi būti priimami pasikonsultavus su atitinkamais socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir kad valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už tokio pripažinimo kokybę. Pripažinimo procedūros gali veiksmingiau padėti atskleisti akivaizdžią neformaliojo švietimo naudą, ypač socialinių partnerių rate. Taip pat svarbu teikti kuo išsamesnę ir kuo suprantamesnę informaciją apie įgūdžių pripažinimo ir įteisinimo būdus, siekiant užtikrinti, kad tai būtų naudinga visiems.

4.3.4

Šiuo metu, esant dideliam nedarbo lygiui, ypač jaunimo, atviresnių ir lankstesnių įgūdžių įgijimo būdų persvarstymas – tai Europai tenkantis didelis vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos uždavinys. Siekiant jį įgyvendinti, valstybės narės turi, be kita ko:

4.3.5

Komitetas pritaria Komisijos siekiui sukurti europinę gebėjimų ir kvalifikacijų erdvę siekiant užtikrinti didesnę įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo konvergenciją ir skaidrumą Europos Sąjungoje.

4.4.1

EESRK pritaria komunikate išsakytai minčiai, kad mokytojai ir pedagogai atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant mokymąsi ir skatinant vaikus ir jaunuolius įgyti tokių įgūdžių, kurie jiems bus reikalingi globalizacijos keliamiems sunkumams įveikti. Todėl investicijos į mokymą ir kokybiškai dirbančių mokytojų ir pedagogų įdarbinimas yra būtina ir teigiama strategija.

4.4.2

Visgi posakis, kad geri mokytojai ir pedagogai gali pakeisti žmogaus gyvenimą, nereiškia, kad moksleivių mokymosi rezultatai priklauso tik nuo dėstymo arba kad socialinė ir ekonominė aplinka, kurioje mokymasis vyksta, neturi tam įtakos.

4.4.3

Atsižvelgiant į plataus masto ekonominius, socialinius ir technologinius pokyčius, mokytojo profesija turėtų būti vertinama kaip esminis aspektas skatinant kokybišką švietimą, kurį galima pritaikyti prie šiandieninių reikalavimų, o tai reiškia, kad mokytojų akademinio ir profesinio rengimo tobulinimas, taip pat tinkamo darbo užmokesčio bei karjeros sąlygų užtikrinimas ir šios profesijos patrauklumo jaunimui didinimas tampa gyvybiškai svarbūs klausimai šiuo požiūriu. Be to, nepaprastai svarbu įdarbinant mokytojus užtikrinti didesnę lyčių pusiausvyrą.

4.4.4

Komitetas pažymi, kad įdarbinant mokytojus reikėtų atsižvelgti į įvairovės aspektą, visų pirma mokytojų etninę kilmę, kultūrą, religiją, amžių ir t. t. Be to, esant laisvam asmenų judėjimui ir vykstant imigracijai ypač svarbu stiprinti tiek vaikų ir jaunimo, tiek ir mokytojų kalbos ir tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius siekiant, kad netgi skiriantis jų gimtosioms kalboms jie galėtų geriau bendradarbiauti. Mokytojams turi būti užtikrinta galimybė gauti tinkamą mokymą, kad jie galėtų dirbti su mokyklos nebaigusiais asmenimis arba tais, kuriems reikia pagalbos ir kurie gyvena socialinės rizikos arba galimos atskirties zonose. Todėl reikalingi mokytojai, kurie pajėgūs prisitaikyti prie daugiakultūrės ir daugialypės mokymosi aplinkos (18).

4.5.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiryžimą daugiau dėmesio skirti švietimo finansavimui ir pradėti diskusiją su pagrindiniais subjektais dėl investavimo į švietimą naudos (19). Jis taip pat pritaria pasiūlymui bendradarbiauti su socialiniais partneriais tiriant kokybiško mokymo darbo vietoje pasiūlos didinimo galimybes.

4.5.2

Komitetas džiaugiasi, kad valstybės narės skatina nacionalines diskusijas dėl tvarių švietimo ir mokymo finansavimo priemonių. Tačiau nepaisant šiam klausimui skiriamo dėmesio, daugelyje valstybių narių švietimui ir mokymui skiriama vis mažiau lėšų (20). EESRK pabrėžia aktyvaus ir nuolatinio socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo visame šiame procese svarbą. Komitetas teigiamai vertina pastangas paskatinti privatųjį sektorių prisidėti prie švietimo sektoriaus, ypač profesinio mokymo ir rengimo, finansavimo, tačiau kartu rekomenduoja nustatyti aiškius kriterijus, kaip tokiais atvejais skirtingi sektoriai (viešasis, privatusis ir kt.) dalytųsi atsakomybę. Tačiau dėl to valstybės neturėtų nusimesti atsakomybės už prisiimtus nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus garantuoti tinkamą finansavimą ir kokybišką švietimą visiems (21).

4.5.3

EESRK dar kartą primygtinai pabrėžia jaunimo judumo programų svarbą, pavyzdžiui, Erasmus, Erasmus Mundus ir „Veiklus jaunimas“, kurių nauda jaunų žmonių asmeniniam tobulėjimui, įgūdžių bei kvalifikacijų įgijimui yra visuotinai pripažįstama. Todėl naujojoje daugiametėje finansinėje programoje reikėtų padidinti šioms programoms skiriamą finansavimą ir patobulinti dalyvių atrankos procesą, kad visiems būtų užtikrintos vienodos, lygios ir tikros galimybės, ir, įgyvendinant programas, skatinti konkrečias rizikos grupes dalyvauti šiose iniciatyvose ir pasiūlyti sprendimus, kurie padėtų įveikti su finansiniais ištekliais arba gebėjimais susijusias kliūtis, su kuriomis susiduria nemažai studentų ir jaunimo.

4.6.1

EESRK sutinka su Komisija, kad švietimo ir mokymo srityje svarbu glaudžiau bendradarbiauti su skirtingais subjektais ir visuomenės grupėmis; partnerystė sudaro sąlygas praturtinantiems patirties mainams ir atveria galimybes į švietimo procesą įtraukti visus, kurie gali suteikti ir (arba) patobulinti konkrečius įgūdžius, ypač tuos, kurie yra paklausūs darbo rinkoje.

4.6.2

EESRK pabrėžia, kad svarbu įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus (įskaitant jaunimo ir bendruomenių organizacijas, švietimo įstaigas ir mokytojus, tėvus ir globėjus, įmones, profesines sąjungas, vietos ir regionų valdžios institucijas, kitas nacionalines valdžios institucijas, kt.) į mokyklinį gyvenimą ir nustatyti aiškius tikslus, reguliariai vykdyti vertinimus ir skirti pakankamai išteklių, kad ši veikla būtų tvari. Komitetas tikisi, kad programa „Erasmus visiems“ ryžtingai prisidės remiant, skatinant ir propaguojant partnerystes, kuriomis būtų siekiama užtikrinti kokybišką švietimą ir lygias galimybes. Švietimas yra holistinis procesas, todėl jam reikia aukšto lygio profesinio orientavimo, susieto su profesinio konsultavimo paslaugomis. Be to, būtina skleisti gerąją praktiką, kurią taiko daugelis mokyklų: po pamokų jos virsta kultūrinės veiklos, susibūrimo ir tęstinio švietimo centrais, siūlančiais veiklą įvairių kartų ir socialinių grupių atstovams.

4.6.3

Komitetas pripažįsta jaunimo asociacijų vertingumą užtikrinant jaunimo dalyvavimo dinamiką ir padedant spręsti didžiules problemas, kurios kyla šiuolaikiniam jaunimui. Tai, žinoma, jaunimo nedarbas, kurio ypatingai aukštas lygis yra visiškai nepriimtinas. Partnerysčių su šiomis organizacijomis steigimas siekiant padėti įgyti daugiau socialinių emocinių gebėjimų, pavyzdžiui, organizacinių, bendravimo, vadovavimo, iniciatyvumo įgūdžių, užsienio kalbų žinių ir kitų gebėjimų, gali būti teigiama strategija, su sąlyga, kad bus garantuojami ir ištekliai, reikalingi tokių partnerysčių įgyvendinimui (22).

4.6.4

EESRK palankiai vertina pasiūlymą valstybėse narėse įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri būtų finansuojama iš specialaus fondo pagal daugiametę finansinę programą, tačiau jis mano, kad 6 milijardų eurų suma yra akivaizdžiai nepakankama, atsižvelgiant į tai, kad dalis šių lėšų jau skirtos iš Europos socialinio fondo.