Europos teisės tiesioginis veikimas

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas. Van Gend en Loos prieš Nederlandse administratie der belastingen. Pagrindinis tiesioginio veikimo principas

KAS NUSTATOMA ŠIUO SPRENDIMU?

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) savo sprendimu įtvirtina Europos Sąjungos (ES) teisės tiesioginį veikimą.
• Sprendime teigiama, kad ES teise nustatomos ne tik ES valstybių narių pareigos, bet ir asmenų teisės. Todėl asmenys gali pasinaudoti šiomis teisėmis ir tiesiogiai remtis ES teise nacionaliniuose ir Europos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja nacionalinės teisės normų tikrinimas (t. y. kai nacionalinėje teisėje nėra numatyta apskundimo teismine tvarka galimybė).

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Horizontalusis ir vertikalusis tiesioginis veikimas

Yra du tiesioginio veikimo aspektai: vertikalusis ir horizontalusis.

• Vertikalusis tiesioginis veikimas turi įtakos asmenų ir valstybės santykiams. Tai reiškia, kad asmenys gali remtis ES teisės nuostata valstybės atžvilgiu.
• Horizontalusis tiesioginis veikimas turi įtakos asmenų tarpusavio santykiams. Tai reiškia, kad asmuo gali remtis ES teisės nuostata kito asmens atžvilgiu.
• Atsižvelgdamas į nagrinėjamo akto rūšį, Teismas pripažino arba visišką tiesioginį veikimą (t. y. horizontalųjį tiesioginį veikimą ir vertikalųjį tiesioginį veikimą), arba dalinį tiesioginį veikimą (apsiribojantį vertikaliuoju tiesioginiu veikimu).

Tiesioginis veikimas ir pirminė teisė

• Savo sprendime Van Gend en Loos byloje Teismas nustatė, kad pirminei teisei taikomas tiesioginio veikimo principas. Tačiau jame yra sąlyga, kad pareigos turi būti tikslios, aiškios ir besąlyginės ir kad jos neturi reikalauti papildomų nacionalinių ar europinių priemonių.
• Sprendime dėl Becker Teismas atmetė tiesioginį veikimą, kai šalys įgyvendindamos atitinkamą nuostatą turi diskreciją, nors ir minimalią. Byloje Kaefer ir Procacci prieš Prancūzijos valstybę Teismas patvirtino, kad atitinkama nuostata buvo besąlyginė, nes nepaliko valstybėms narėms diskrecijos, ir todėl jos veikimas yra tiesioginis.

Tiesioginis veikimas ir antrinė teisė

Tiesioginio veikimo principas taip pat susijęs su antrinės teisės aktais, tai yra ES institucijų priimtais aktais, tokiais kaip reglamentai, direktyvos ir sprendimai, kurie yra priimami remiantis sutartyse nustatytais principais ir tikslais. Tačiau tiesioginis veikimas priklauso nuo akto rūšies.

• Reglamentai yra tiesiogiai taikomi valstybėse narėse, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje, todėl turi tiesioginį poveikį. Tačiau, laikantis bendrųjų principų, tai taikoma tik su sąlyga, kad taisyklės yra pakankamai aiškios, tikslios ir susijusios su atskiros teismo proceso šalies padėtimi (tiesioginis veikimas, kaip paaiškinta teismo sprendime Politi v Ministero delle finanze).
• Direktyvos yra valstybėms narėms skirti aktai, kurie turi būti perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau tam tikrais atvejais Teismas pripažįsta direktyvų tiesioginį veikimą, kai siekiama apsaugoti asmenų teises. Todėl savo sprendime byloje Van Duyn prieš Home Office nustatė, kad direktyvos veikimas yra tiesioginis, kai jos nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai aiškios bei tikslios ir kai ES valstybė narė neperkelia direktyvos iki nustatyto termino. Tačiau ji gali būti tik tiesioginio vertikaliojo veikimo. Valstybės narės privalo įgyvendinti direktyvas, tačiau valstybė narė negali remtis direktyvomis prieš asmenį (žr. sprendimą Ratti byloje).
• Sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį, kai juose kaip adresatas nurodoma valstybė narė. Todėl Teismas pripažįsta tik tiesioginį vertikalųjį veikimą (sprendimas byloje Hansa Fleisch prieš Landrat des Kreises Schleswig-Flensburg).
• Tarptautiniai susitarimai. Savo sprendime byloje Demirel prieš Stadt Schwäbisch Gmünd Teismas pripažino tam tikrų susitarimų tiesioginį veikimą pagal tuos pačius kriterijus, nurodytus Van Gend en Loos byloje.
• Nuomonės ir rekomendacijos neturi teisinės galios. Vadinasi, jos neturi tiesioginio poveikio.

KONTEKSTAS

Tiesioginio veikimo principas, kaip ir ES teisės viršenybės principas, yra vienas iš pagrindinių ES teisės principų.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1963 m. vasario 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas. NV Algemene Transport- en Expeditie Onderneming van Gend & Loos prieš Nederlandse administratie der belastingen. Byla 26-62, ECLI:EU:C:1963:1

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1992 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Hansa Fleisch Ernst Mundt GmbH & Co. KG prieš Landrat des Kreises Schleswig-Flensburg. Byla C-156/91, ECLI:EU:C:1992:423

1990 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Peter Kaefer ir Andréa Procacci prieš Prancūzijos valstybę. Sujungtos bylos C-100/89 ir C-101/89, ECLI:EU:C:1990:456

1987 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Meryem Demirel prieš Stadt Schwäbisch Gmünd. Byla 12/86, ECLI:EU:C:1987:400

1982 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Ursula Becker prieš Finanzamt Münster-Innenstadt. Byla 8/81, ECLI:EU:C:1982:7

1979 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Ministère public prieš Tullio Ratti. Byla 148/78, ECLI:EU:C:1979:110

1974 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Yvonne van Duyn prieš Home Office. Byla 41-74, ECLI:EU:C:1974:133

1971 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Politi s.a.s. prieš Italijos Respublikos finansų ministeriją. Byla 43/71, ECLI:EU:C:1971:122

paskutinis atnaujinimas 25.11.2022