Šia direktyva nustatomos taisyklės (su 2024 m. atliktais pakeitimais), kuriomis siekiama užkirsti kelią oro, vandens ir žemės taršai, kuriąEuropos Sąjungoje (ES) sukelia pramoniniai ir gyvulininkystės sektoriuje išmetami teršalai, įskaitant azoto oksidą, amoniaką, gyvsidabrį, metaną ir anglies dioksidą, arba, jei tai neįmanoma, ją nuolat mažinti.
Šis teisės aktas taikomas pramoninei veiklai šiuose sektoriuose (taikomi mažiausi pajėgumai):
energetikos;
metalų gamybos ir apdirbimo, įskaitant baterijų gamybą;
mineralinių medžiagų, įskaitant stiklą, asbestą ir keramikos gaminių;
kasybos, ypač tam tikrų rūdų;
cheminių medžiagų ir dujų;
atliekų tvarkymo;
pirminio tekstilės apdorojimo (kaip antai plovimo ir balinimo) ir apdailos;
kailių ir odų rauginimo;
skerdyklų bei gyvulinių ir augalinių žaliavų, įskaitant gyvulių skerdenų ir šalutinių gyvūninių produktų šalinimą arba perdirbimą;
intensyvaus naminių paukščių ir kiaulių auginimo;
vandenilio gamybai skirtos vandens elektrolizės;
naudojant organinius tirpiklius atliekamo medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimo;
anglies (perdegtos anglies) arba elektrografito gamybos;
CO2 srautų surinkimo;
medienos ir medienos gaminių konservavimo naudojant chemines medžiagas;
nepriklausomai atliekamo nuotekų valymo tam tikromis aplinkybėmis.
Visi įrenginiai, kuriems taikoma direktyva, privalo užkirsti kelią taršai ir ją mažinti pasitelkiant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), efektyvų energijos, vandens ir išteklių naudojimą bei atliekų prevenciją ir valdymą.
Bendrieji principai
ES valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti įrenginių eksploatavimą laikantis šių principų:
imamasi visų atitinkamų taršos prevencijos priemonių;
nesukeliama didelė tarša;
užtikrinama atliekų susidarymo prevencija, kaip numatyta Direktyvoje 2008/98/EB (žr. santrauką);
jei atliekos susidaro, jos parengiamos (laikantis ES atliekų hierarchijos) pakartotiniam naudojimui, perdirbamos, panaudojamos, o jei tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – šalinamos stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti;
energija naudojama efektyviai ir, kai įmanoma, skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas;
materialiniai ištekliai ir vanduo naudojami veiksmingai, įskaitant pakartotinį naudojimą;
įgyvendinama aplinkosaugos vadybos sistema (AVS);
imamasi priemonių, būtinų išvengti avarijų ir apriboti jų padarinius;
galutinai nutraukiant veiklą imamasi priemonių, būtinų išvengti taršos grėsmės, o eksploatavimo vietos būklė patenkinamai atkurta.
Leidimai
Įrenginiai gali veikti tik tuo atveju, jei turi oficialų leidimą ir atitinka jame nustatytas sąlygas.
Nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės (ITRV) turi užtikrinti, kad išmetamas teršalų kiekis neviršija su GPGB naudojimu siejamo kiekio. Nukrypti leidžiančios nuostatos yra galimos laikantis griežtų sąlygų.
Leidimuose taip pat gali būti numatytos aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės (AVRV), skirtos ištekliams, energijos ar vandens naudojimo efektyvumui.
Nacionalinės institucijos turi atlikti reguliarius įrenginių tikrinimus.
Valstybės narės ne vėliau kaip turi sukurti leidimų išdavimo elektroninėmis priemonėmis sistemas.
Komisija su valstybėmis narėmis organizuoja keitimąsi informacija apie elektroninius leidimus ir geriausios praktikos gaires.
Inovacijos
Šiame teisės akte nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama paspartinti ir palengvinti novatoriškų metodų diegimą pramonės įrenginiuose, kad būtų prisidėta prie tikslo iki 2050 m. užtikrinti nulinę taršą, anglies dioksido išmetimo mažinimo ir žiedinės ekonomikos. Be kita ko, bus įsteigtas centras, kuriame bus renkama ir analizuojama informacija apie novatoriškus metodus (Europos Europos pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras).
Specialiosios taisyklės
Atskiruose direktyvos skyriuose nustatomi minimalūs reikalavimai konkretiems sektoriams. Specialiosios taisyklės, be kita ko, taikomos:
kurą deginantiems įrenginiams, apimant eksploatacijos aspektus, išmetamųjų teršalų ribines vertes, stebėsenos ir atitikties taisykles (su galimybe iki taikyti išimtį elektrinėms, kurios yra mažos izoliuotos sistemos dalis);
atliekų deginimo įrenginiams ir bendro atliekų deginimo įrenginiams, apimant eksploatacijos reikalavimus, išmetamųjų teršalų ribines vertes, stebėsenos ir atitikties taisykles;
organinius tirpiklius naudojantiems įrenginiams ir veiklai, apimant išmetamųjų teršalų ribines vertes, taršos mažinimo planus ir reikalavimus pakeisti pavojingas medžiagas;
titano dioksido gamybos įrenginiams, nustatant išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos taisykles, draudimą šalinti tam tikras atliekų formas vandens telkiniuose;
naminių paukščių ir kiaulių auginimui. Valstybės narės gali rinktis, ar taikyti leidimų sistemą, ar auginimo ūkių registravimo sistemą. Abiem atvejais šie ūkiai turi būti eksploatuojami pagal vienodas eksploatavimo taisyklių taikymo sąlygas, kurias turi parengti Komisija.
Visuomenės informavimas ir dalyvavimas bei vykdymo užtikrinimas
Pagal Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, visuomenės informavimas ir dalyvavimas yra privalomas išduodant visus naujus leidimus ir juos iš esmės peržiūrint.
Šiame teisės akte daug dėmesio skiriama žmonių sveikatos apsaugai – tai yra aiškus pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos tikslas. Juo taip pat nustatoma žmonių teisė reikalauti kompensacijos už žalą jų sveikatai, kurią sukelia neteisėta tarša.
Atitinkamiems visuomenės nariams suteikiama teisė kreiptis į teismą, atitinkanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus aukščiausius standartus, siekiant prisidėti prie jų teisės gyventi asmens sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje apsaugos.
Direktyva valstybės narės raginamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę, nesvarbu, ar jis buvo kartotinis, ir į jo paveiktą populiaciją arba nuo pažeidimo nukentėjusią aplinką.
Tarp sankcijų turi būti baudos, kurios už sunkiausius pažeidimus turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. ūkio subjekto metinės apyvartos ES.
NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?
Direktyva 2010/75/ES turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip Šioje direktyvoje pateiktos taisyklės turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos.
Direktyva 2024/1785, kuria iš dalies keičiama pradinė direktyva, turi būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip Šioje direktyvoje pateiktos taisyklės turėtų būti taikomos nuo tos pačios dienos.
KONTEKSTAS
Direktyva (ES) 2024/1785 iš dalies keičiamas Direktyvos 2010/75/ES pavadinimas, į jį įtraukiant gyvulininkystės sektoriuje išmetamus teršalus, taip pat iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija) (OL L 334, , p. 17–119)
Vėlesni Direktyvos 2010/75/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1244, dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 (OL L, 2024/1244, )
Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/119/ES, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės (OL L 63, , p. 1–39)