Europos Sąjungos (ES) aplinkos politikos, grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsniu, tikslas – išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę bei saugoti žmonių sveikatą. Taip pat daug dėmesio skiriama apdairiam ir racionaliam išteklių naudojimui, prisidedama prie paramos tarptautinio lygio priemonėms, skirtoms regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms, kaip antai klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui, spręsti. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu, prevenciniais veiksmais, žalos aplinkai atitaisymu ten, kur yra jos šaltinis, ir principu „teršėjas moka“.
ES jurisdikcijai priklauso veikti tokiose aplinkos politikos srityse kaip oro ir vandens tarša, gamtos apsauga ir atkūrimas, atliekų tvarkymas ir klimato kaita. Tačiau subsidiarumo principas riboja ES veiklos sritis, susijusias su mokesčiais, teritorijų planavimu ir žemės naudojimu bei kiekybiniu vandens išteklių valdymu.
ES aplinkos politika skirta pagreitinti perėjimą prie tvarios, novatoriškos ir žiedinės ekonomikos, kurioje biologinė įvairovė yra saugoma, vertinama ir atkuriama, o su aplinka susijęs pavojus sveikatai yra sumažintas. Ja siekiama didinti ES atsparumą ir atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo.
2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisija priėmė Europos žaliąjį kursą – veiksmų gaires, skirtas klimato kaitai ir aplinkos būklės blogėjimui spręsti. Veiksmų gairėmis siekiama paversti ES šiuolaikiška, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika:
Aštuntoji aplinkosaugos veiksmų programa (2022 m.) padės formuoti ir įgyvendinti aplinkos ir klimato politiką iki 2030 m.