Žvejybos galimybės ES vandenyse ir ES nepriklausančiuose vandenyse (2023 m.)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Žvejybos galimybės, kurioms taikomas šis reglamentas, apima:

• 2023 m. laimikio limitus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2024 m. laimikio limitus;
• 2023 metams nustatytus žvejybos pastangų apribojimus (išskyrus II priede nustatytus žvejybos pastangų apribojimus), kurie taikomi 2023 m. vasario 1 d. – 2024 m. sausio 31 d. laikotarpiu;
• 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Konvencijos dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos rajone galimybes.

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

• ES žvejybos laivams ir ES nepriklausančių šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse;
• mėgėjų žvejybai¹, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose;
• verslinei žvejybai nuo kranto.

Be žvejybos galimybių, kurias ES nustato savarankiškai, reglamentas taikomas žvejybos galimybėms, atsirandančioms dėl daugiašalių žvejybos susitarimų arba dvišalių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis, t. y. žvejybos galimybėms dėl:

• bendrų žuvų išteklių, kurie yra:
  • bendrai valdomi su Jungtine Karalyste Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų vandenyse,
  • bendrai valdomi su Norvegija ir Jungtine Karalyste Šiaurės jūroje ir Skagerako rajone,
  • valdomi konsultuojantis su Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) pakrantės valstybėmis;
• žvejybos galimybių, nustatytų susitarimuose su regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis;
• tam tikrų žvejybos galimybių ES nepriklausančių šalių vandenyse.

Bendras ES laivams leidžiamas sužvejoti kiekis ES vandenyse

• Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymais, nustato bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK).
• BLSK nustatomas didžiausias tam tikrų rūšių kiekis, kurį galima sugauti per metus tam tikrame rajone.
• Nustatytos ribos pagrįstos tausaus žuvų išteklių naudojimo principu, atsižvelgiant į didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį² ir ES daugiamečiuose valdymo planuose nustatytas valdymo taisykles.
• BLSK atitinkanti ES kvota padalijama į ES valstybių narių kvotas – valstybėms narėms skirtas ES kvotos dalis.

Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis bendriems žuvų ištekliams

Bendriems žuvų ištekliams daugeliu atvejų reglamentu nustatomi galutiniai BLSK, o kai kuriais atvejais – laikini BLSK, kol bus baigtos konsultacijos.

• 2022 m. gruodžio 16 d. ES ir Jungtinė Karalystė po diskusijų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą susitarė 2023 m. nustatyti didelį skaičių BLSK.
• 2022 m. gruodžio 9 d. ES, Jungtinė Karalystė ir Norvegija susitarė dėl šešių bendrų ir bendrai valdomų išteklių Šiaurės jūroje BLSK.
• Kol bus oficialiai baigtos dvišalės konsultacijos su Norvegija, Skagerako sąsiauryje dviem ištekliams, kurie yra bendri ir bendrai valdomi su Norvegija, nustatyti laikini BLSK.
• 2022 m. lapkričio 18 d. vykusiame 2022 m. metiniame posėdyje NEAFC susitarė dėl prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies silkių ir šiaurinio žydrojo merlango žvejybos galimybių. Be to, 2022 m. gruodžio 6 d. baigtos NEAFC pakrantės valstybių konsultacijos dėl atlantinių skumbrių žvejybos galimybių, o 2023 m. sausio 5 d. NEAFC susitarė dėl tokių žvejybos galimybių.
• Bendrųjų išteklių BLSK skirstomi į kvotas – ES nepriklausančioms šalims, ES ir valstybėms narėms skiriamas BLSK dalis.

Prireikus reglamente nustatyti BLSK per metus iš dalies keičiami, kad būtų atsižvelgta į paskelbtas mokslines rekomendacijas ir konsultacijų su ES nepriklausančiomis šalimis bei RŽVO susitikimų rezultatus.

Įpareigojimas iškrauti laimikį

Visi ES žvejybos laivynai privalo laikytis įpareigojimo iškrauti laimikį, kuriuo draudžiama išmesti žuvis į jūrą. Šiuo reglamentu:

• numatyta, kad visos į laivą pakrautos reguliuojamos komercinės žuvų rūšys (įskaitant priegaudą³) turi būti iškrautos ir suskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės atitinkamas kvotas;
• nustatomas kvotų mainų rezervas toms valstybėms narėms, kurios neturi kvotų neišvengiamai priegaudai padengti.

Be to, nustatant ES kvotas atsižvelgiama į ribotą į jūrą išmetamų žuvų kiekį, pagrįstą nustatytomis išimtimis; šie kiekiai nebus iškraunami ir įskaičiuojami į kvotas, todėl jie išskaičiuojami iš ES kvotų.

Taisomosios priemonės

Reglamente išvardytos priemonės, kurios yra funkciškai susijusios su žvejybos galimybėmis ir kurios turi būti taikomos įvairiose žvejybos zonose, bei, prireikus, taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.

Žvejoti draudžiamos rūšys

Reglamente išvardytos rūšys ir žvejybos zonos, kuriose žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti⁴ arba iškrauti. Tai apima draudimus ES žvejybos laivams ES ir kituose vandenyse ir draudimus ES nepriklausančių šalių laivams ES vandenyse.

Žvejybos leidimai

Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti ES žvejybos laivams ES nepriklausančių šalių vandenyse, skaičius, kai taikytina, nustatytas šio reglamento V priedo A dalyje.

Didžiausias žvejybos leidimų, kuriuos galima skirti ES nepriklausančių šalių laivams ES vandenyse, skaičius, kai taikytina, nustatytas šio reglamento V priedo B dalyje.

Priemonės taikomos ES laivams regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

Ši reglamento dalis suskirstyta pagal regionines žvejybos zonas, kurioms taikomos atitinkamos jų konvencijos. Reglamentu kiekvienai zonai nustatoma:

• galimi laivų žvejybos pajėgumo ribojimai;
• žvejybos veiklos rūšys, kurių galima imtis;
• draudimai žvejoti tam tikras rūšis.