ES bendra žuvininkystės politika

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Žuvininkystės valdymo tikslas – užtikrinti kuo didesnius žvejų laimikius nekeliant pavojaus žuvų išteklių reprodukcijai (jų didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius). Tam tikslui pasiekti daugumai komercinių žuvų išteklių nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (arba žvejybos galimybės). Žvejybos lygis turi atitikti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, nustatytą visiems žuvų ištekliams, iki 2015 m., jei įmanoma, ir ne vėliau kaip iki 2020 m., o kai kuriais atvejais – iki 2025 m.
• Žuvų išteklių valdymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis. ES valstybės narės turi rinkti, tvarkyti ir pateikti duomenis, būtinus mokslinėms rekomendacijoms teikti. Tai apima biologinius, aplinkos, socialinius bei ekonominis duomenis. Duomenų rinkimo veiklą finansuoja ES.
• Nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį, BŽP reglamentu siekiama nutraukti eikvojančią žuvininkystės praktiką išmetant nepageidaujamą priegaudą į jūrą („išmetimas į jūrą“). Įpareigojimas iškrauti laimikį buvo laipsniškai įvestas 2015–2019 m. laikotarpiu ir dabar taikomas visa apimtimi – reikalaujama, kad žvejai iškrautų visą reguliuojamų komercinių žuvų rūšių laimikį.
• Daugiamečiuose planuose nustatomi žuvų išteklių valdymo tikslai.
• Techninės priemonės – tai platus taisyklių, kuriomis nustatoma, kaip, kur ir kada žvejai gali žvejoti, rinkinys. Jos taikomos visiems Europos jūrų baseinams, tačiau kiekvienam jūrų baseinui taikomos taisyklės gerokai skiriasi atsižvelgiant į regiono ypatybes.
• BŽP reglamentu decentralizuojamas sprendimų priėmimas priartinant jį prie žvejybos plotų (šis procesas dar vadinamas regionalizavimu). Jame nustatyta, kad bus sukurtos patariamosios tarybos kiekvienam geografiniam rajonui. Valdymo interesą konkrečiame rajone turinčios valstybės narės gali siūlyti išsaugojimo priemones, kurias Komisija gali įtraukti į ES teisę.
• Žuvininkystės kontrolės sistema užtikrinama, kad bus laikomasi BŽP reglamento taisyklių, įskaitant naują Reglamentą (ES) 2023/2842 (Kontrolės reglamentą) ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, žr. santrauką). Reglamentu (ES) Nr. 1026/2012 (žr. santrauką) nustatomos taisyklės, kurios taikomos išsaugant žuvų išteklius šalyse, kuriose vykdoma netausi žvejyba.
• Nauji prekybos standartai dėl ženklinimo, kokybės ir atsekamumo leidžia vartotojams gauti geresnę informaciją apie perkamos žuvies kilmę ir jos pagaminimo būdą.
• Tvarumo principas taip pat taikomas ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse. Komisijai suteikti įgaliojimai derėtis ir ES vardu sudaryti tausios žvejybos partnerystės susitarimus su tam tikromis ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis. Tais susitarimais:
  • leidžiama ES laivams gaudyti perviršinius išteklius šalies partnerės išskirtinėje ekonominėje zonoje teisiškai reglamentuotoje aplinkoje už finansinį įnašą;
  • pabrėžiamas išteklių išsaugojimas ir aplinkos tvarumas, užtikrinant, kad visiems ES laivams būtų taikomos tos pačios kontrolės ir skaidrumo taisyklės.
• Valstybės narės turi remti tvarios akvakultūros kūrimą rengdamos daugiamečius nacionalinius planus.

BŽP reglamento peržiūra

2023 m. Komisija paskelbė BŽP veikimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje vertinama, kaip veikia BŽP, praėjus 10 metų po paskutinės 2013 m. reformos. Joje apžvelgiama, kas veiksminga ir kur pasiekta apčiuopiamų rezultatų, kur įgyvendinimas atsilieka ir kokių pastangų dar reikia, kad būtų išnaudotas visas BŽP potencialas. Be to, ji turi į ateitį orientuotą perspektyvą, kurioje pateikiama ateities tvarios ir atsparios žuvininkystės vizija ir kelias.

Kiekvienais metais Komisija taip pat skelbia komunikatą, kuriame aprašomi žuvų išteklių padėties pokyčiai ir pradedamos plačios viešos konsultacijos dėl metinių žvejybos galimybių nustatymo kitiems metams. Šiame komunikate vertinama pažanga, padaryta siekiant tausios žvejybos ES, ir apžvelgiama žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra, sektoriaus socialinės ir ekonominės veiklos rezultatai bei įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas. Jame taip pat nustatomi pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos bus rengiamas pasiūlymas dėl žvejybos galimybių kitiems metams.