Bendrasis bendrosios išimties reglamentas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

• Reglamentas taikomas toliau nurodytoms pagalbos kategorijoms.
  • regioninei pagalbai;
  • pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);
  • nacionaliniams, regioniniams ir vietos projektams tarp skirtingų valstybių narių (Europos teritorinis bendradarbiavimas);
  • pagalbai MVĮ gauti finansavimą;
  • valstybės pagalbai moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;
  • pagalbai mokymui;
  • pagalbai nepalankioje padėtyje esančių darbuotojų ir neįgaliųjų įdarbinimui ir užimtumui;
  • pagalbai aplinkos apsaugai;
  • pagalbai gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;
  • transporto pagalbai atokių regionų gyventojams;
  • pagalbai plačiajuosčio ryšio infrastruktūroms plėtoti;
  • pagalbai kultūrai ir paveldo išsaugojimui;
  • pagalbai sporto ir daugiafunkcės laisvalaikio infrastruktūros projektams;
  • pagalbai vietos infrastruktūroms;
  • pagalbai regioniniams oro uostams;
  • pagalbai uostams;
  • pagalbai, naudojamai „InvestEU“ fondo¹ remiamiems finansiniams produktams.
• Iš Bendrosios išimties reglamento taikymo srities, nors ir numatytos tam tikros išimtys, yra išbrauktos tam tikros pagalbos schemos, pagal kurias teikiama viešoji finansinė parama:
  • įvairioms regioninėms, žuvininkystės, akvakultūros ir žemės ūkio programoms, taip pat pagalba nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui;
  • eksporto veiklai;
  • vidaus prekių skatinimui importuojamų prekių atžvilgiu;
  • įmonėms, kurios yra sunkumų patiriančios², arba kurioms taikomas neįvykdytas Komisijos sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo³.
• Taip pat šiame reglamente pateikiamos techninių sąvokų, vartojamų kiekvienoje iš 16 pagalbos kategorijų, apibrėžtys.

Bendrosios taisyklės

Reglamentu nustatomos toliau išvardytos bendrosios taisyklės, taikomos siekiant pasinaudoti bendrosios išimties reglamento nuostatomis.

• Pranešimų ribos. Pagalbos suma negali viršyti nustatytų finansinių ribų, kurias viršijus, apie kiekvieną individualią pagalbą turi būti pranešta Komisijai ir ji turi būti patvirtinta prieš ją suteikiant.
• Skaidrumas. Turi būti įmanoma tiksliai apskaičiuoti pagalbos (pavyzdžiui, dotacijų, palūkanų normos subsidijų ar paskolų) bendrąjį subsidijos ekvivalentą nereikalaujant atlikti rizikos vertinimo.
• Skatinamasis poveikis. Pagalbos gavėjai privalo pateikti rašytinę paraišką dėl pagalbos valstybei narei prieš pradėdami įgyvendinti projektą ar veiklą, o didelės įmonės, teikiančios paraišką dėl ad hoc pagalbos, turi pagrįsti, kaip pagalba padės plėsti jų esamą veiklą.
• Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos. Kai pagalba ribojama tam tikru didžiausiu tinkamų finansuoti išlaidų intensyvumu, skaičiavimai atliekami remiantis finansiniais duomenimis prieš atskaitant mokesčius ar kitas rinkliavas ir pagrindžiami aiškiais, konkrečiais ir atnaujintais patvirtinamaisiais dokumentais.
• Sumavimas. Nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visus valstybės pagalbos šaltinius, skirtus tai pačiai veiklai ar projektui.
• Skelbimas ir informavimas. Valstybės narės privalo skelbti informaciją apie jų teikiamą pagalbą Komisijos, nacionalinėje arba regioninėje interneto svetainėje, įskaitant:
  • individualią pagalbą, viršijančią 100 000 EUR;
  • bet kokią pagalbą, viršijančią 500 000 EUR, finansiniams projektams pagal „InvestEU“ fondą;
  • daugiau kaip 10 000 EUR pagalbą žemės ūkio, žuvininkystės ar akvakultūros veiklai.
• Bendrosios išimties taikymo atšaukimas. Jeigu valstybė narė suteikia pagalbą remdamasi reglamentu, nesilaikydama jame nustatytų kriterijų, Komisija gali atšaukti tos valstybės narės teisę teikti pagalbą pagal visas arba tam tikras pagalbos kategorijas, kurioms taikoma bendroji išimtis.
• Ataskaitų teikimas. Valstybės narės privalo pateikti Komisijai:
  • elektroninę kiekvienos pagalbos priemonės, kuriai taikoma išimtis pagal reglamentą, santrauką (standartinė forma pateikta II priede) per 20 darbo dienų nuo priemonės įsigaliojimo;
  • elektroninę metinę ataskaitą apie reglamento taikymą.
• Kontrolė. Valstybės narės privalo 10 metų saugoti išsamius pagal reglamentą suteiktos pagalbos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus, kad Komisija galėtų stebėti suteiktą pagalbą.