–

R. I., atstovaujamos I. Roşca,

–

Inspecţia Judiciară, atstovaujamos L. Netejoru,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann, I. Rogalski ir P. Van Nuffel,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, taip pat 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimo 2006/928/EB, nustatančio bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006, p. 56), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant R. I. ginčą su Inspecţia Judiciară (Teismų inspekcija, Rumunija) ir N. L. dėl Teismų inspekcijos sprendimų nutraukti R. I. skundo dėl N. L. veiksmų nagrinėjimą ir atmesti dėl šio nutraukimo pareikštą prieštaravimą.

3

Sprendimo 2006/928 1 straipsnyje numatyta:

„Kiekvienais metais iki kovo 31 d., o pirmą kartą – ne vėliau kaip 2007 m. kovo 31 d., Rumunija pateiks [Europos] Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą siekiant priede nurodytų orientacinių tikslų.

Komisija bet kuriuo metu gali suteikti techninę pagalbą vykdydama įvairią veiklą arba rinkti ir keistis informacija apie orientacinius tikslus. Be to, šiuo tikslu Komisija bet kuriuo metu gali organizuoti specialistų misijas į Rumuniją. Tokiu atveju Rumunijos valdžios institucijos teikia būtiną paramą.“

4

Iš dalies pakeisto ir papildyto 2004 m. liepos 1 d.Legea Nr. 317/2004 privind Consiliul Superior al Magistraturii (Įstatymas Nr. 317/2004 dėl Aukščiausiosios magistratų tarybos; 2005 m. rugsėjo 13 d.Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 827, toliau – iš dalies pakeistas Įstatymas Nr. 317/2004) 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta:

„Norint inicijuoti drausminę procedūrą, Teismų inspekcija privalo atlikti drausmės pažeidimo tyrimą.“

5

Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Jeigu atlikus preliminarius tyrimus paaiškėja, kad nėra drausmės pažeidimo požymių, dėl skundo nesiimama jokių tolesnių veiksmų, o apie rezultatus tiesiogiai pranešama skundą pateikusiam asmeniui ir suinteresuotiesiems asmenims. Sprendimą nutraukti bylą turi patvirtinti vyriausiasis inspektorius. Sprendimą tik vieną kartą gali panaikinti vyriausiasis inspektorius, kuris rašytiniu ir motyvuotu sprendimu gali nurodyti atlikti papildomą tyrimą.“

6

Šio įstatymo 451 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„Skundą pateikęs asmuo gali pareikšti vyriausiajam inspektoriui prieštaravimą dėl 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto sprendimo nutraukti bylą per 15 dienų nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo. Prieštaravimas išnagrinėjamas per 20 dienų nuo jo užregistravimo Teismų inspekcijoje dienos.“

7

To paties įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta:

„Drausminė procedūra gali būti pradėta per 30 dienų nuo drausmės pažeidimo tyrimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.“

8

Iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 317/2004 65 straipsnio 2–4 dalyse numatyta:

„2.   Teismų inspekcijai vadovauja vyriausiasis inspektorius-teisėjas, paskirtas po Consiliul Superior al Magistraturii (Aukščiausioji magistratų taryba, Rumunija) surengto konkurso; jam padeda vyriausiojo inspektoriaus paskirtas pavaduotojas-prokuroras.

3.   Teismų inspekcija veikia nepriklausomai nuo Aukščiausiosios magistratų tarybos, teismų, prie jų veikiančių prokuratūrų ir kitų valdžios institucijų, ji vykdo analizės, tyrimo ir priežiūros įgaliojimus konkrečiose veiklos srityse pagal įstatymus ir siekdama užtikrinti jų laikymąsi.

4.   Inspekcijos darbo tvarkos taisykles patvirtina vyriausiasis inspektorius.“

9

Šio įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Teismų inspekcijos organizavimas ir veikla bei jos padalinių organizacinė struktūra ir funkcijos nustatomi vyriausiojo inspektoriaus įsakymu patvirtintose taisyklėse. <…>“

10

Šio įstatymo 69 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:

„1.   Vyriausiasis inspektoriaus vykdo šias pagrindines funkcijas:

<…>

<…>

4.   Vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojas ex officio pavaduoja vyriausiąjį inspektorių, padeda jam peržiūrėti ir teikti išvadas dėl Teismų inspektorių priimtų aktų ir sprendimų, taip pat atlieka visas kitas vyriausiojo inspektoriaus nustatytas pareigas.“

11

To paties įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Nuostatos dėl nuobaudų, drausmės pažeidimų ir drausminių procedūrų mutatis mutandis taikomos teismų inspektoriams.“

12

R. I. yra kelių Rumunijos teismuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų šalis. Ji pateikė Teismų inspekcijai kelis skundus dėl tam tikrų šiuose teismuose dirbančių teisėjų ir prokurorų tariamai padarytų drausmės pažeidimų.

13

Dėl šių skundų Teismų inspekcija priėmė kelis sprendimus nutraukti jų nagrinėjimą. Vieną iš jų – 2018 m. liepos 2 d. sprendimą, kurį patvirtino vyriausiasis inspektorius N. L., R. I. apskundė Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija).

14

2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu šis teismas panaikino nurodytą sprendimą. 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas, Rumunija) atmetė Teismų inspekcijos dėl šio sprendimo pateiktą kasacinį skundą.

15

Po šio teisminio proceso 2021 m. kovo 11 d. Teismų inspekcija priėmė naują sprendimą nutraukti pirma minėto skundo dėl drausmės pažeidimo nagrinėjimą. 2021 m. gegužės 31 d. N. L. atmetė dėl šio sprendimo R. I. pareikštą prieštaravimą. Dėl tokio N. L. sprendimo R. I. pateikė skundą dėl panaikinimo.

16

2019 m. lapkričio 29 d.Ministerului Justiţiei (Teisingumo ministerija, Rumunija) adresuotame pareiškime R. I. skundėsi jos konstitucinių teisių pažeidimu ir pranešė apie „grupę“ asmenų, tarp kurių yra N. L., kuri prisidėjo prie šio pažeidimo, ir prieš ją pradėtų baudžiamųjų tyrimų. Šiame pareiškime R. I., be kita ko, teigė, kad N. L. siekė nuslėpti kai kurių teisėjų piktnaudžiavimus ir pažeidimus.

17

Teisingumo ministerija nusprendė, kad nėra kompetentinga nagrinėti šį skundą, ir 2021 m. vasario 16 d. perdavė jį Teismų inspekcijai. R. I. Teismų inspekcijai pateikė atskirąjį skundą tik dėl N. L.

18

Per procedūrą šioje institucijoje R. I. patikslino savo argumentus ir, be kita ko, teigė, kad iš tikrųjų nebuvo atliktas tikras drausmės pažeidimo tyrimas, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas nebuvo įvykdytas ir kad jos reikalavimų nagrinėjimas buvo tyčia vilkinamas, kad sueitų senaties terminas.

19

2021 m. kovo 17 d. teismų inspektorius, paskirtas pagal vyriausiojo inspektoriaus nustatytas bendrąsias taisykles, sprendimu nutraukė skundo dėl N. L. nagrinėjimą. Dėl šio sprendimo R. I. pareikštas prieštaravimas buvo atmestas 2021 m. gegužės 11 d. vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojo sprendimu.

20

2021 m. gegužės 31 d. R. I. kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su prašymu, be kita ko, panaikinti 2021 m. kovo 17 d. ir gegužės 11 d. sprendimus ir atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė dėl šių sprendimų.

21

Grįsdama savo reikalavimus R. I. nurodo, be kita ko, kelis pažeidimus, susijusius su vyriausiojo inspektoriaus turimais įgaliojimais vykdyti teismų inspektorių atranką, skirti vyriausiojo inspektoriaus pavaduotoją ir priimti Teismų inspekcijos organizavimą reglamentuojančias taisykles, taip pat su dėl vyriausiojo inspektoriaus pateiktus skundus nagrinėjančių asmenų pakankamų nešališkumo garantijų nebuvimu. R. I. nuomone, pagal Sąjungos teisę draudžiama suteikti visus šiuos įgaliojimus tik vyriausiajam inspektoriui, nes tai kliudo skirti drausmines nuobaudas teisėjams ar pačiam vyriausiajam inspektoriui.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, nors R. I. rėmėsi 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimu Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393), vis dėlto šis sprendimas susijęs tik su vyriausiojo inspektoriaus paskyrimu, kuris buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į riziką, kad dėl teisėjų gali būti pradėtas drausmės pažeidimo tyrimas. Nagrinėjamu atveju R. I., atvirkščiai, skundžiasi, kad dėl Teismų inspekcijos organizavimo ir veikimo tvarkos neįmanoma vykdyti drausminės procedūros.

23

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad 2012 m. Teismų inspekcija buvo reformuota siekiant padidinti jos veiklos nepriklausomumą nuo Aukščiausiosios teismų tarybos ir taip užtikrinti Sprendimo 2006/928 laikymąsi. Įvairūs Teismų inspekcijos organizavimo ir veikimo aspektai, susiję, be kita ko, su jos struktūra, personalo funkcijomis, skundų nagrinėjimo procedūra, teismų inspektorių ar vadovaujamas pareigas einančių asmenų skyrimu, įtvirtinti taisyklėse, kurias vyriausiasis inspektorius priėmė įgyvendindamas jam Rumunijos teisės aktų leidėjo suteiktus reglamentavimo įgaliojimus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma abejoja dėl Rumunijos teisės aktuose nustatytos garantijų sistemos patikimumo, kiek tai susiję su vyriausiojo inspektoriaus veiksmų kontrole.

24

Tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [ESS] 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sprendimas 2006/928 <…>, taip pat Sąjungos teisėje nustatytos nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamas nacionalinis teisinis reglamentavimas, pagal kurį Teismų inspekcijos vyriausiajam inspektoriui leidžiama priimti norminio pobūdžio poįstatyminius ir (arba) individualaus pobūdžio administracinius aktus, kuriais jis savarankiškai sprendžia Teismų inspekcijos organizacinius klausimus, susijusius su teismų inspektorių atranka ir jų veiklos vertinimu, inspekcijos veiklos vykdymu, taip pat vyriausiojo inspektoriaus pavaduotojo skyrimu, jeigu pagal Teismų inspekcijos veiklą reglamentuojantį įstatymą šie asmenys vieninteliai gali atlikti, patvirtinti arba atmesti vyriausiojo inspektoriaus tariamai padarytų drausmės pažeidimų tyrimo aktus?“

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą išnagrinėti pagal pagreitintą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, vadovaujantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsniu.

26

Grįsdamas savo prašymą šis teismas pažymėjo, pirma, kad R. I. skundėsi pernelyg ilga drausminių procedūrų trukme, todėl svarbu, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūros trukmė netaptų netikrumo dėl jo skundo veiksmingumo priežastimi. Antra, šis teismas pabrėžė, kad pateiktas klausimas susijęs su svarbia teisine problema, nes kalbama apie Teismų inspekcijos padalinio organizavimą ir veikimą.

27

Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.

28

Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė netenkinti šio sprendimo 25 punkte nurodyto prašymo.

29

Pirma, dėl rizikos, kad dėl prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros pernelyg užsitęs pagrindinės bylos nagrinėjimas, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vien teisės subjektų suinteresuotumas, nors ir teisėtas, kuo greičiau nustatyti iš Sąjungos teisės kylančių teisių apimtį negali įrodyti, kad egzistuoja išimtinė aplinkybė, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Energieversorgungscenter Dresden-Wilschdorf, C‑938/19, EU:C:2021:908, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Be to, net darant prielaidą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano turįs greitai išnagrinėti pagrindinę bylą, atsižvelgiant į jos dalyką, vien aplinkybės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų greitą pagrindinės bylos išsprendimą, savaime nepakanka siekiant pateisinti pagreitintos procedūros taikymą pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo TOTO ir Vianini Lavori, C‑581/20, EU:C:2021:808, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Antra, kiek tai susiję su aplinkybe, kad klausimas pateiktas dėl Teismų inspekcijos padalinio organizavimo ir veikimo, reikia priminti, kad pagreitintos prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros taikymas priklauso ne nuo paties ginčo pagrindinėje byloje pobūdžio, o nuo ypatingų atitinkamos bylos aplinkybių, dėl kurių būtina ypač skubiai priimti sprendimą šiais klausimais (2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Puig Gordi ir kt., C‑158/21, EU:C:2023:57, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Kalbant konkrečiai, pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla susijusi su svarbiu atitinkamos valstybės narės teismų sistemos organizavimo aspektu, savaime nėra ypatingos skubos priežastis, būtina siekiant pateisinti nagrinėjimą pagreitinta tvarka (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimo Repubblika, C‑896/19, EU:C:2021:311, 22 punktą ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Randstad Italia, C‑497/20, EU:C:2021:1037, 39 punktą).

33

Teismų inspekcija teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas.

34

Pirma, jos nuomone, tik nacionaliniai teismai turi jurisdikciją vertinti individualių administracinių aktų priėmimo procedūros teisėtumą, o šis prašymas pateiktas ne dėl Sąjungos teisės nuostatų, o dėl iš dalies pakeisto Įstatymo Nr. 317/2004 išaiškinimo. Antra, anot jos, pagrindinėje byloje taikytinos Rumunijos teisės nuostatos yra suderinamos su Sąjungos teisės normomis, todėl toje byloje niekaip negali būti pažeistas teisėjų nepriklausomumas.

35

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti valstybės narės vidaus teisės (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 26 d. Sprendimo Hessischer Rundfunk, C‑422/19 ir C‑423/19, EU:C:2021:63, 31 punktą), iš pateikto klausimo formuluotės aiškiai matyti, kad jis susijęs ne su Rumunijos, o su Sąjungos teisės, būtent ESS 2 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Sprendimo 2006/928, aiškinimu.

36

Be to, nors Teismų inspekcija teigia, kad teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra suderinami su Sąjungos teise, šis prieštaravimas susijęs su pačia Sąjungos teisės nuostatų, dėl kurių pateiktas klausimas, taikymo sritimi, taigi, ir su šių nuostatų aiškinimu. Vadinasi, toks prieštaravimas, susijęs su šio klausimo esme, pagal savo pobūdį negali lemti šio klausimo nepriimtinumo (žr. 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimo Repubblika, C‑896/19, EU:C:2021:311, 33 punktą).

37

Iš to išplaukia, kad pateiktas klausimas yra priimtinas.

38

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 2 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sprendimas 2006/928 turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis institucijos, kompetentingos tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras teisėjams ir prokurorams, direktoriui suteikiami įgaliojimai priimti reglamentuojamojo pobūdžio ir individualius aktus dėl, be kita ko, šios institucijos veiklos organizavimo, jos tarnautojų atrankos, jų vertinimo, darbo atlikimo ar direktoriaus pavaduotojo paskyrimo, nors tik šie tarnautojai ir direktoriaus pavaduotojas yra kompetentingi tirti šio direktoriaus padarytus drausmės pažeidimus.

39

Reikia priminti, kad pagal ESS 19 straipsnį, kuriame sukonkretinta ESS 2 straipsnyje įtvirtinta teisinės valstybės vertybė, nacionaliniai teismai ir Teisingumo Teismas turi pareigą užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse ir teisės subjektams pagal šią teisę suteikiamą teisminę apsaugą (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 188 punktas; taip pat 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 37 punktas).

40

Pats veiksmingos teisminės kontrolės, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas yra būdingas teisinei valstybei. Siekdamos šio tikslo, kaip nurodyta ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, valstybės narės turi numatyti teisių gynimo priemones ir procedūras, būtinas užtikrinant teisės subjektams, kad bus laikomasi jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Sąjungos teisėje teisės subjektams numatytų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, kuris įtvirtintas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir patvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo euro Box Promotion ir kt., C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 219 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Vadinasi, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 191 punktas ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 40 punktas).

42

Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, primintina, kad ši nuostata taikoma „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis valstybės narės įgyvendina šią teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 192 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Šiuo aspektu Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai, patenkantys į Sprendimo 2006/928 taikymo sritį, turi atitikti Sąjungos teisės, visų pirma ESS 2 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Tai taikytina teisės aktams, reglamentuojantiems institucijos, kuri, kaip Teismų inspekcija, kompetentinga tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras visiems Rumunijos teisėjams, taigi, ir bendros kompetencijos teisėjams, priimantiems sprendimus dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, organizavimą ir veikimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 182, 185 ir 193 punktus).

45

Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad instancijos, kurių gali būti prašoma priimti sprendimą dėl su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu susijusių klausimų, galėtų garantuoti pagal šią nuostatą reikalaujamą veiksmingą teisminę gynybą, itin svarbu, kad jos išliktų nepriklausomos, kaip tai patvirtinta Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, kurioje, be kitų su pagrindine teise į veiksmingą teisinę gynybą susijusių reikalavimų, numatytas reikalavimas užtikrinti teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų „nepriklausomas“ teismas (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 194 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylantis teismų nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams. Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su nešališkumo sąvoka ir reikalauja vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Pagal pastarąjį aspektą reikalaujama objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, norint užtikrinti pagal Sąjungos teisę reikalaujamas nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, būtina, kad egzistuotų taisyklės tam, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 196 punktas ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 82 punktas).

48

Konkrečiau kalbant apie drausminę procedūrą reglamentuojančias taisykles, pažymėtina, jog remiantis suformuota jurisprudencija nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad pagal šią procedūrą bus išvengta bet kokio pavojaus, kad ji bus naudojama kaip politinė teismo sprendimų turinio kontrolės sistema. Šiuo klausimu priimtos taisyklės, kurios, be kita ko, apibrėžia tiek drausmės pažeidimus sudarančias veikas, tiek konkrečiai taikomas sankcijas, numato nepriklausomos institucijos dalyvavimą laikantis procedūros, visapusiškai garantuojančios Chartijos 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises, tarp jų – teisę į gynybą, ir suteikia galimybę ginčyti teisme drausmės priežiūros institucijų sprendimus, yra garantijos, būtinos siekiant išsaugoti teisminės valdžios nepriklausomumą (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 198 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Be to, kadangi galimybė pradėti drausmės pažeidimo tyrimą savaime gali daryti spaudimą asmenims, kuriems pavesta užduotis priimti teismo sprendimus, būtina, kad už tyrimą ir drausminių procedūrų inicijavimą atsakinga institucija savo įgaliojimus vykdytų objektyviai ir nešališkai ir kad tuo tikslu ji būtų apsauga nuo bet kokios išorės veiksnių įtakos (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 199 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjams taikoma drausminė tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 82 punktą).

50

Taigi, kadangi tokioje institucijoje vadovaujamąsias pareigas einantys asmenys gali daryti lemiamą įtaką jos veiklai, skyrimo į šias pareigas procedūrą reglamentuojančios taisyklės turi būti tokios, kad dėl jų teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų įtarimų, jog šios institucijos įgaliojimais ir funkcijomis bus naudojamasi kaip priemonėmis siekiant politiškai kontroliuoti teismų veiklą ir daryti jai spaudimą (2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaıia Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 200 punktas).

51

Toks reikalavimas taikomas ne tik taisyklėms, reglamentuojančioms skyrimą į vadovaujamas pareigas institucijoje, kompetentingoje atlikti tyrimus ir inicijuoti drausmines procedūras, bet ir apskritai visoms taisyklėms, reglamentuojančioms šios institucijos organizavimą ir veikimą.

52

Iš tiesų šios taisyklės apskritai gali daryti tiesioginį poveikį minėtos institucijos veiklai ir taip užkirsti kelią drausminėms priemonėms, kurių tikslas ar poveikis yra daryti spaudimą asmenims, atsakingiems už sprendimų priėmimą, ar politiškai kontroliuoti jų veiklą, arba, priešingai, palengvinti tokių priemonių taikymą.

53

Šiuo klausimu pažymėtina, kad suteikus tokios institucijos direktoriui įgaliojimus, leidžiančius jam reglamentuoti šios institucijos organizavimą ir veiklą, taip pat priimti individualius sprendimus dėl jos tarnautojų karjeros ir jų nagrinėjamų bylų, šiam direktoriui užtikrinama veiksminga visų šios institucijos veiksmų kontrolė, nes jis galės daryti įtaką ne tik institucijos tarnautojų, įskaitant jos vadovybės narius, pasirinkimui, bet ir jų karjeros raidai, taip pat sprendimų, kuriuos šie tarnautojai priima dėl konkrečių teisėjų pradėtose drausminėse procedūrose, prasmei ir turiniui.

54

Vis dėlto tokios kontrolės buvimas savaime negali būti laikomas nesuderinamu su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

55

Iš tiesų, nors institucijos, kompetentingos tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras, direktoriaus vykdoma faktinė visų šios institucijos veiksmų kontrolė gali prisidėti prie institucijos praktikos veiksmingumo ir vienodumo gerinimo, toks įgaliojimų sutelkimas tik direktoriaus rankose savaime negali pažeisti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, nes institucijos, kaip antai dalyvaujančios pagrindinėje byloje, tarnautojai turi ne spręsti ginčus kaip teisėjai, bet tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras, todėl nebūtinai turi atitikti visus teisėjams taikomus nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus.

56

Vis dėlto, kadangi didelių įgaliojimų suteikimas institucijos, kompetentingos tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras, direktoriui praktiškai suteikia jam plačią diskreciją inicijuojant drausmines procedūras teisėjams, šis direktorius gali lengviau naudotis teisėjams taikoma drausmine tvarka, kad darytų spaudimą jų veiklai.

57

Taigi teisės aktai, kuriais šios institucijos direktoriui suteikiami tokie įgaliojimai, kokie suteikti vyriausiajam inspektoriui pagrindinėje byloje, gali sukelti teisės subjektams pagrįstų įtarimų, jog šios institucijos įgaliojimais ir funkcijomis naudojamasi kaip priemonėmis siekiant daryti spaudimą teismų veiklai ir politiškai ją kontroliuoti.

58

Būtent prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikęs būtinus vertinimus, turės priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Šiuo tikslu reikia priminti, kad pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turi įgaliojimus ne taikyti Sąjungos teisės nuostatas konkrečiam atvejui, o tik pateikti nuomonę dėl Sutarčių ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas, remdamasis šiame SESV 267 straipsnyje įtvirtintu teismų bendradarbiavimu ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, gali nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos vertinant vienos ar kitos šios teisės nuostatos poveikį (pagal analogiją žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociația Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 201 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

59

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus ir atskirai, ir atitinkamame nacionaliniame teisiniame ir faktiniame kontekste. Iš tiesų kelios su šiuo kontekstu susijusios aplinkybės, kurios matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, gali turėti tam tikros reikšmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atliekant nagrinėjimą.

60

Pirma, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais, pažymėtina, kad jose galbūt numatytos garantijos, skirtos užkirsti keliui institucijos, kompetentingos tirti drausmės pažeidimus ir inicijuoti drausmines procedūras, direktoriui piktnaudžiauti įgaliojimais ar nutraukti tokį piktnaudžiavimą, kaip ir galimas tokių garantijų nebuvimas, turi ypatingos svarbos.

61

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad pagal šiuos teisės aktus drausminę procedūrą, kuria siekiama nubausti už vyriausiojo inspektoriaus piktnaudžiavimą įgaliojimais, gali inicijuoti tik inspektorius, kurio karjera iš esmės priklauso nuo vyriausiojo inspektoriaus sprendimų ir kuris būtinai turi veikti pagal šio nustatytą tvarką.

62

Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dėl vyriausiojo inspektoriaus priimtus sprendimus gali peržiūrėti paties vyriausiojo inspektoriaus paskirtas pavaduotojas, kurio kadencija baigsis tuo pačiu metu kaip ir vyriausiojo inspektoriaus kadencija.

63

Atrodo, kad tokia drausminė tvarka praktiškai gali būti kliūtis veiksmingai inicijuoti drausmines procedūras vyriausiajam inspektoriui, net jei dėl jo būtų pateikti rimtai pagrįsti skundai, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

64

Žinoma, kaip matyti iš pagrindinėje byloje nagrinėjamos procedūros, skundo prieš vyriausiąjį inspektorių nagrinėjimo nutraukimas gali būti užginčytas ir tam tikrais atvejais sprendimas nutraukti nagrinėjimą gali būti panaikintas ir Teismų inspekciją gali būti įpareigota tinkamai išnagrinėti skundą.

65

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, kiek Rumunijos teismų šiuo klausimu turimi įgaliojimai gali leisti veiksmingai pasinaudoti drausminėmis procedūromis prieš vyriausiąjį inspektorių ir veiksmingai bei nešališkai nagrinėti dėl jo pateiktus skundus. Atlikdamas šį vertinimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės, be kita ko, atsižvelgti į priklausomybę nuo vyriausiojo inspektoriaus, kuriam byla vėl bus perduota po to, kai bus panaikintas sprendimas nutraukti skundo nagrinėjimą, ir į galimą pavojų, kad suėjus senaties terminui gali būti sutrukdyta pradėti drausminę procedūrą.

66

Jeigu šis teismas padarytų išvadą, kad vyriausiojo inspektoriaus veiksmams pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus negali būti taikoma reali ir veiksminga kontrolė, reikėtų konstatuoti, kad šie teisės aktai nėra suformuluoti taip, kad dėl jų teisės subjektams negalėtų kilti jokių pagrįstų įtarimų, jog Teismų inspekcijos įgaliojimais ir funkcijomis naudojamasi kaip priemonėmis siekiant politiškai kontroliuoti teismų veiklą ir daryti jai spaudimą (pagal analogiją žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 142 punktą; 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – skundas), C‑824/18, EU:C:2021:153, 129 punktą; taip pat 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociația Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 205 punktą).

67

Antra, kalbant apie nacionalinį teisinį ir faktinį kontekstą, į kurį reikia atsižvelgti, pažymėtina, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje esantys trys elementai gali turėti tam tikros reikšmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atliekant nagrinėjimą.

68

Visų pirma atrodo (su sąlyga, kad šis teismas tai patikrins), kad vyriausiojo inspektoriaus įgaliojimai buvo sustiprinti platesniame Rumunijos teisminių institucijų organizavimo reformų, kurių tikslas arba poveikis buvo Rumunijos teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų mažinimas, kontekste (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – skundas), C‑824/18, EU:C:2021:153, 133–135 punktus ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjams taikoma drausminė tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 106 ir 108 punktus).

69

Be to, konkreti vyriausiojo inspektoriaus skyrimo tvarka gali turėti tam tikros reikšmės, jeigu iš jos matyti, kad jis glaudžiai susijęs su vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios institucijomis, o iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip ir yra nagrinėjamu atveju.

70

Galiausiai taip pat reikia atsižvelgti į konkrečią praktiką, kurios laikosi vyriausiasis inspektorius, vykdydamas savo įgaliojimus (pagal analogiją žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 144 punktą ir 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociația Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 219 punktą).

71

Nagrinėjamu atveju Komisija pateikia pavyzdžių, galinčių patvirtinti, kad šiais įgaliojimais buvo kelis kartus naudojamasi siekiant politiškai kontroliuoti teismų veiklą, o kai kurie iš šių pavyzdžių pateikti 2019 m. spalio 22 d. ir 2021 m. birželio 8 d. Komisijos ataskaitose Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (COM(2019) 499 final, p. 7 ir 8 ir COM(2021) 370, p. 18), į kurias Rumunijos valdžios institucijos turi tinkamai atsižvelgti pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, kad būtų įgyvendinti Sprendimu 2006/928 siekiami tikslai (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociația Forumul Judecătorilor din România ir kt., C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393, 178 punktą).

72

Taigi šios nacionalinio teisinio ir faktinio konteksto aplinkybės, apie kurias buvo pranešta Teisingumo Teismui, veikiau patvirtina, o ne paneigia galimą išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai nėra suformuluoti taip, kad dėl jų teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų įtarimų, kad Teismų inspekcijos įgaliojimais ir funkcijomis naudojamasi kaip priemone daryti spaudimą teismų veiklai ar ją politiškai kontroliuoti.

73

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejami su Sprendimu 2006/928, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos,

kai šios teisės nuostatos nėra suformuluotos taip, kad dėl jų teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų įtarimų, kad šios institucijos įgaliojimais ir funkcijomis naudojamasi kaip priemone daryti spaudimą teisėjų ir prokurorų veiklai ar ją politiškai kontroliuoti.

74

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejami su 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimu 2006/928/EB, nustatančiu bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą,

turi būti aiškinami taip:

pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos,

kai šios teisės nuostatos nėra suformuluotos taip, kad dėl jų teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų įtarimų, kad šios institucijos įgaliojimais ir funkcijomis naudojamasi kaip priemone daryti spaudimą teisėjų ir prokurorų veiklai ar ją politiškai kontroliuoti.