–

Prokuratura Rejonowa w Bytowie, atstovaujamos Prokurator Regionalny w Gdańsku T. Rutkowska- Szmydyńska,

–

Prokuratura Okręgowa w Łomży, atstovaujamos Zastępca Prokuratora Okręgowego w Łomży A. Bałazy,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos D. Elkan, V. Pasternak Jørgensen ir M. Søndahl Wolff,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. M. Runeskjöld ir H. Shev,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann, P. Stancanelli ir P. J. O. Van Nuffel,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, iškeltas D. K. (byla C‑647/21) bei M. C. ir M. F. (byla C‑648/21).

3

Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija) 178 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Vykdydami savo pareigas teisėjai yra nepriklausomi ir pavaldūs tik Konstitucijai ir įstatymams.“

4

Šios Konstitucijos 179 straipsnyje numatyta:

„Teisėjus Krajowa Rada Sądownictwa [(Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – NTT)] siūlymu neterminuotam laikotarpiui skiria Respublikos Prezidentas.“

5

Konstitucijos 180 straipsnyje nurodyta:

„1.   Teisėjai yra nepašalinami.

2.   Teisėjas negali būti atleistas, nušalintas nuo pareigų, perkeltas į kitą teismą ar kitas pareigas prieš jo valią, išskyrus teismo sprendimu ir tik įstatymo numatytais atvejais.“

6

2001 m. liepos 27 d.Ustawa Prawo o ustroju sądów powszechnych (Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymas) (Dz. U., Nr. 98, 1070 pozicija) redakcijos, galiojusios nagrinėjant pagrindinę bylą (toliau – Bendrosios kompetencijos teismų įstatymas), 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Skyriaus pirmininką skiria teismo pirmininkas. <…> Prieš paskirdamas teisėją sąd okręgowy [(apygardos teismas)] arba sąd rejonowy [(apylinkės teismas)] skyriaus pirmininku teismo pirmininkas konsultuojasi su sąd okręgowy [(apygardos teismas)] kolegium [kolegiumas].“

7

Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą sąd okręgowy (apygardos teismas) organai yra teismo pirmininkas, teismo kolegiumas ir teismo direktorius.

8

Šio įstatymo 22a straipsnyje nustatyta:

„1.   <…> sąd okręgowy [(apygardos teismas)] pirmininkas apygardos teisme, pasikonsultavęs su sąd okręgowy [(apygardos teismas)] kolegiumu, nustato, kaip paskirstoma veikla, konkrečiai priimdamas sprendimus dėl:

4.   Teismo pirmininkas bet kuriuo metu gali nustatyti visiškai ar iš dalies naujus veiklos paskirstymo būdus, kai remiamasi 1 dalyje nurodytais pagrindais. <…>

4a.   Teisėją perkeliant į kitą skyrių reikia gauti to teisėjo sutikimą.

4b.   Teisėjo sutikimo būti perkeltam į kitą skyrių nereikia:

4c.   4b straipsnio 1 ir 2 punkto nuostatos netaikomos teisėjui, kuris per trejų metų laikotarpį be jo sutikimo buvo perkeltas į kitą skyrių. Kai teisėjas perkeliamas į kitą skyrių be sutikimo 4b dalies 2 punkte nurodytu atveju, atsižvelgiama, be kita ko, į teisėjų darbo stažą skyriuje, iš kurio perkeliamas teisėjas.

5.   Teisėjas arba teisėjas stažuotojas, kurio įgaliojimai buvo pakeisti taip, kad pasikeitė jo pareigų apimtis, visų pirma dėl to, kad buvo perkeltas į kitą atitinkamo teismo skyrių, gali [NTT] pateikti skundą per septynias dienas nuo pranešimo apie naujos pareigų apimties nustatymą dienos. Skundas negali būti teikiamas, jeigu:

6.   5 dalyje nurodytas skundas turi būti pateiktas per teismo pirmininką, kuris teisėjui suteikė skunde nurodytus įgaliojimus. Teismo pirmininkas skundą ir savo poziciją dėl konkrečios bylos pateikia [NTT] per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos. [NTT] priima teisėjo skundą tenkinantį arba atmetantį sprendimą, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytas aplinkybes. [NTT] neturi pateikti savo sprendimo, kurį priima dėl 5 dalyje nurodyto skundo, motyvų. [NTT] sprendimas neskundžiamas. Iki sprendimo priėmimo teisėjas arba teisėjas stažuotojas eina savo ankstesnes pareigas.“

9

Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Sąd okręgowy [(apygardos teismas)] pirmininką skiria teisingumo ministras iš sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)], sąd okręgowy [(apygardos teismas)] arba sąd rejonowy [(apylinkės teismas)] teisėjų. Paskyręs sąd okręgowy [(apygardos teismas)] pirmininką, teisingumo ministras pristato jį atitinkamo sąd okręgowy [(apygardos teismas)] visuotiniam teisėjų susirinkimui.“

10

Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį sąd okręgowy (apygardos teismas) kolegiumą sudaro sąd okręgowy (apygardos teismas) pirmininkas ir sąd okręgowy (apygardos teismas) jurisdikcijai priklausančių sądy rejonowe (apylinkės teismai) pirmininkai.

11

Šio įstatymo 42a straipsnyje nustatyta:

„1.   Teismams ar jų organams vykdant veiklą neleidžiama kelti abejonių dėl teismų, valstybės konstitucinių organų ar institucijų, atsakingų už teisės kontrolę ir apsaugą, teisėtumo.

2.   Bendrosios kompetencijos teismas ar kitas valdžios organas negali nustatyti ar vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo.“

12

Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47a straipsnyje nustatyta:

„1.   „Bylos pagal konkrečias jų kategorijas atsitiktine tvarka paskirstomos teisėjams ir teisėjams stažuotojams, išskyrus atvejus, kai jos paskiriamos budinčiam teisėjui.

2.   Bylos pagal konkrečias jų kategorijas paskirstomos po lygiai, išskyrus atvejus, kai jų dalis sumažinama dėl užimamų pareigų, dalyvavimo skirstant kitų kategorijų bylas ar kitų teisės aktuose nustatytų priežasčių.“

13

Šio įstatymo 47b straipsnyje nustatyta:

„1.   Pakeisti teismo sudėtį leidžiama tik tuo atveju, jeigu esamos sudėties teismas negali nagrinėti bylos arba jei yra ilgalaikių kliūčių, trukdančių esamos sudėties teismui išnagrinėti bylą. 47a straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

<…>

3.   <…> [1 dalyje] nurodytus sprendimus priima teismo pirmininkas arba jo paskirtas teisėjas.

4.   Teisėjo darbo vietos pasikeitimas ar jo delegavimas į kitą teismą, kaip ir delegavimo pasibaigimas, nesudaro kliūčių atlikti [procesinių] veiksmų bylose jo tuometinėje darbo vietoje ar vietoje, kur jis tuo metu vykdo savo pareigas, iki tų bylų užbaigimo.

5.   Teismo, kurio jurisdikcijai priklauso nauja teisėjo darbo ar delegavimo vieta, kolegiumas teisėjo prašymu ar savo iniciatyva gali visiškai ar iš dalies atleisti tą teisėją nuo jo pareigų nagrinėti ir priimti sprendimus bylose, visų pirma dėl didelio atstumo tarp to teismo ir naujosios teisėjo darbo ar delegavimo vietos, atsižvelgiant į bylų, kurios nagrinėjamos ir kuriose priimami sprendimai, proceso stadiją. Prieš priimdamas nutarimą teismo kolegiumas turi konsultuotis su kompetentingų teismų pirmininkais.

6.   4–5 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir perkeliant teisėją į kitą to paties teismo skyrių.“

14

2017 m. liepos 12 d.Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2017, 1452 pozicija) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Teismų pirmininkus ir pirmininko pavaduotojus, paskirtus remiantis iki šiol galiojusios įstatymo, iš dalies pakeisto 1 straipsniu, redakcijos nuostatomis, teisingumo ministras gali atleisti iš pareigų ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nesilaikydamas iš dalies šiuo įstatymo 1 straipsniu pakeisto įstatymo 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

15

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikė ta pati teisėja, nagrinėdama dvi atskiras baudžiamąsias bylas.

16

Bylos C‑647/21 pagrindas yra baudžiamoji byla prieš D. K. Pirmosios instancijos teismo sprendimu D. K. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Dėl šio sprendimo jis pateikė apeliacinį skundą Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas, Lenkija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Toje byloje kolegiją sudaro vienas teisėjas, t. y. šiuos du prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusi teisėja, kuri yra ir teisėja pranešėja, ir kolegijos pirmininkė.

17

Bylos C‑648/21 pagrindas yra baudžiamoji byla prieš M. C. ir M. F. Pirmosios instancijos teismo sprendimu M. C. ir M. F. buvo nuteisti. Antrosios instancijos teismas, kuriame jie pateikė apeliacinį skundą, išteisino M. C. ir patvirtino M. F. apkaltinamąjį nuosprendį. Prokurator Generalny (Generalinis prokuroras, Lenkija) pateikė kasacinį skundą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) dėl antrosios instancijos teismo sprendimo dėl M. C. Tas teismas panaikino šį sprendimą ir grąžino bylą Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šią bylą nagrinėja kolegija, kurią sudaro trys teisėjai: kolegijos pirmininkė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmininkas ir trečiasis teisėjas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė tik kolegijos pirmininkė, kuri yra ta pati teisėja kaip ir byloje C‑647/21.

18

2021 m. rugsėjo mėn. byloje, nesusijusioje su pagrindinėmis bylomis, abu šiuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusi teisėja priėmė sprendimą, juo paprašė Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) apeliacinio skyriaus pirmininko perskirti bylą kitam teisėjui ar net ją nagrinėjančioje kolegijoje pakeisti Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) pirmininką kitu teisėju. Šį prašymą ji motyvavo tuo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmininkas į pareigas buvo paskirtas naujos sudėties NTT nutarimu. Tokio teisėjo buvimas bylą nagrinėjančioje kolegijoje pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį, Chartijos 47 straipsnį ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmininko pavaduotojas, taip pat paskirtas naujos sudėties NTT siūlymu, panaikino sprendimą, kuriame suformuluotas minėtas šios teisėjos prašymas.

19

2021 m. spalio mėn. kitoje byloje ta teisėja panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą asmens, kuris buvo paskirtas eiti teisėjo pareigas remiantis naujos sudėties NTT nutarimu. Savo sprendimą dėl panaikinimo ji grindė, be kita ko, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Chartijos 47 straipsniu.

20

2021 m. spalio 11 d.Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) kolegiumas, sudarytas iš šio teismo pirmininko ir penkių sądy rejonowe (apylinkės teismai), priklausančių Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) jurisdikcijai, pirmininkų, priėmė nutarimą nušalinti teisėją, perdavusią abu šiuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą, nuo maždaug 70 bylų, kurios jai buvo paskirtos šeštame apeliaciniame baudžiamųjų bylų skyriuje, įskaitant pagrindines bylas (toliau – kolegiumo nutarimas), nagrinėjimo. Šios teisėjos teigimu, šis nutarimas jai nebuvo įteiktas, taip pat nebuvo pranešta apie jo motyvus. Ji nurodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmininkas tiesiog ją informavo apie nušalinimą. Ji priduria, kad jis du kartus atsisakė patenkinti jos prašymus leisti susipažinti su to nutarimo turiniu.

21

2021 m. spalio 13 d.Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) pirmininkas priėmė įsakymą dėl teisėjos perkėlimo iš šio teismo apeliacinio skyriaus, kuriame nagrinėjamos pagrindinės bylos, į šio teismo pirmosios instancijos skyrių (toliau – įsakymas dėl perkėlimo). Į jos vietą apeliaciniame skyriuje buvo perkeltas kitas teisėjas.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, įsakymo dėl perkėlimo motyvuose tik lakoniškai nurodyta būtinybė užtikrinti tinkamą abiejų skyrių veikimą. Šiame įsakyme taip pat minimas nedetalizuotas Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) pirmininko ir vieno iš šių skyrių pirmininko susirašinėjimas.

23

2021 m. spalio 18 d. įsakymas dėl perkėlimo įsigaliojo. Jame nėra jokios informacijos apie galimas teisių gynimo priemones.

24

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar teisėja, perdavusi abu prašymus priimti prejudicinį sprendimą, gali toliau nagrinėti pagrindinę bylą, atitinkančią bylą C‑647/21, vieno teisėjo kolegijos sudėties ir pagrindinę bylą, atitinkančią bylą C‑648/21, kaip kolegijos pirmininkė.

25

To teismo teigimu, atsižvelgiant į šio sprendimo 18–23 punktuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių ši teisėja nušalinta nuo bylų, kuriose ji buvo pranešėja, įskaitant pagrindines bylas, jai būtina išspręsti klausimą, ar tokiais veiksmais pažeidžiama ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu. Jei taip, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ji privalo neatsižvelgti į kolegiumo nutarimą ir kitus vėlesnius aktus, kaip antai sprendimą, kuriuo bylos, įskaitant pagrindines bylas, nuo kurių nagrinėjimo ji buvo nušalinta, paskirtos kitam teisėjui.

26

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad abu šiuos prašymus pateikusios teisėjos nušalinimas nuo jai paskirtų bylų nagrinėjimo ir jos perkėlimas pažeidžia nepriklausomumo ir nepašalinamumo reikalavimus. Be to, šiai teisėjai taikomos priemonės yra reakcija į jos bandymus patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas atitinka reikalavimą būti pagal įstatymą įsteigtu teismu, ir jomis siekiama užkirsti kelią bandymams tai daryti ateityje.

27

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) nutarė sustabdyti kolegiumo nutarimo vykdymą, sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kiekvienoje pagrindinėje byloje pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

2021 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑647/21 ir C‑648/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

29

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė, kad šie prašymai būtų išnagrinėti taikant pagreitintą procedūrą pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnį. Grįsdamas šiuos prašymus jis iš esmės teigė, kad šios procedūros taikymas pateisinamas tuo, kad prejudiciniai klausimai susiję su esminiais Lenkijos teisės, visų pirma konstitucinės teisės, klausimais, t. y. teisėjų nepašalinamumo principu ir bylos šalių teise kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą, nešališką ir nepriklausomą teismą. Jis pridūrė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog priėmus kitus aktus pagrindinėse bylose išnyktų motyvai, dėl kurių reikėjo pateikti klausimus Teisingumo Teismui, ir kad gali būti sunku įgyvendinti jo pateiktus atsakymus, o tai trukdytų užtikrinti Sąjungos teisės veiksmingumą ir veiksmingą teisminę gynybą.

30

Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.

31

Primintina, kad tokia pagreitinta procedūra yra procesinė priemonė, taikytina ypatingos skubos atvejais (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Randstad Italia, C‑497/20, EU:C:2021:1037, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Šiuo atveju 2021 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė netenkinti prašymų taikyti pagreitintą procedūrą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo argumentai, pateikti siekiant pagrįsti šiuos prašymus, yra bendro pobūdžio ir juose nenurodytos konkrečios priežastys, pateisinančios greitą šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimą. Konkrečiai kalbant, tai, kad pateikti klausimai susiję su esminiais Lenkijos teisės, ypač konstitucinės teisės, klausimais, nereiškia, kad tai yra ypatingos skubos situacija, o ji yra būtina sąlyga norint pateisinti nagrinėjimą pagreitinta tvarka. Galiausiai tai, kad pagrindinės bylos susijusios su baudžiamąja teise, savaime nepateisina jų nagrinėjimo pagreitinta tvarka.

33

2022 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismas sustabdė sujungtų bylų C‑647/21 ir C‑648/21 nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas sujungtose bylose C‑615/20 ir C‑671/20. 2023 m. liepos 20 d. Teisingumo Teismas pranešė prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui apie sprendimą 2023 m. liepos 13 d. byloje YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų) (C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562) ir paprašė nurodyti, ar jis vis dar palaiko prašymus priimti prejudicinį sprendimą sujungtose bylose C‑647/21 ir C‑648/21.

34

Vykdydama Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) pirmininko nurodymus abu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusi teisėja 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakė, kad nacionalinis teismas nori palaikyti savo prašymus.

35

Atsižvelgdamas į tam tikrus atsakymo neaiškumus Teisingumo Teismas pagal Procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalį antrą kartą to teismo paprašė pateikti paaiškinimų. Teisingumo Teismas, be kita ko, klausė, ar abu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusi teisėja vis dar yra kolegijų, nagrinėjusių pagrindines bylas, kuriose pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą sujungtose bylose C‑647/21 ir C‑648/21, sudėtyje, o jei taip, koks jos statusas jose. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas į šį prašymą atsakė 2023 m. spalio 17 d. per šiuos prašymus perdavusią teisėją.

36

Viena vertus, Danijos vyriausybė ir Europos Komisija iš esmės teigia, kad Chartijos 47 straipsnis netaikomas pagrindinėms byloms. Konkrečiai Komisija pažymi, kad nors prašymuose priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, juos pateikusio teismo klausimuose, daroma nuoroda į Direktyvą 2016/343, šios direktyvos išaiškinti neprašoma.

37

Šiuo klausimu primintina, kad vykstant procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas gali Sąjungos teisę aiškinti tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; šioje nuostatoje patvirtinama suformuota jurisprudencija, pagal kurią Europos Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Šiuo atveju dėl Chartijos 47 straipsnio išaiškinimo prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kad pagrindinės bylos būtų susijusios su Sąjungos teisės normos, įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu, aiškinimu ar taikymu. Nors antruosiuose prejudiciniuose klausimuose minima Direktyva 2016/343, šie klausimai nepateikti atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikia jokio paaiškinimo dėl ryšio tarp šios direktyvos ir šių bylų.

40

Vadinasi, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti Chartijos 47 straipsnio.

41

Kita vertus, Prokuratura Rejonowa w Bytowie (Bytuvo apylinkės prokuratūra, Lenkija) ir Prokuratura Okręgowa w Łomży (Lomžos apygardos prokuratūra, Lenkija) iš esmės teigia, kad tokia pateiktuose klausimuose iškelta problematika, visų pirma dėl teisėjo nušalinimo nuo bylų, kurios jam buvo paskirtos, nagrinėjimo, yra susijusi su valstybių narių teismų organizavimu ir priklauso išimtinei šių valstybių narių jurisdikcijai, o ne Sąjungos teisės materialinei taikymo sričiai. Vis dėlto Lenkijos vyriausybė per teismo posėdį pareiškė mananti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prejudicinius klausimus.

42

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, ją įgyvendindamos valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su sprendimų dėl teisėjų skyrimo priėmimu, o tam tikrais atvejais – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras (2024 m. sausio 9 d. Sprendimo G. ir kt. (Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas), C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2024:1, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Be to, iš pateiktų klausimų formuluotės aiškiai matyti, kad jie susiję ne su Lenkijos teisės, būtent su ESS 19 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

44

Darytina išvada, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, bet ne aiškinti patį Chartijos 47 straipsnį.

45

Bytuvo apylinkės ir Lomžos apygardos prokuratūros ginčija prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą. Pirma, jos tvirtina, kad nacionalinis teismas šiuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikė po to, kai kolegiumas priėmė nutarimą, t. y. tada, kai ši nuo pagrindinių bylų nagrinėjimo nušalinta teisėja nebeturėjo teisės priimti minėtų sprendimų. Antra, jos pažymi, kad prejudiciniai klausimai susiję su individualia prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusios teisėjos situacija, todėl jie yra asmeninio pobūdžio. Trečia, jos teigia, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą neatitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktų reikalavimų. Per teismo posėdį Lenkijos vyriausybė savo ruožtu pareiškė, kad šie prašymai yra priimtini.

46

Be to, Komisija teigia, kad tretieji prejudiciniai klausimai yra nepriimtini, nes klausimas, ar pagrindinėse bylose kaltinamasis gali pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone, nėra nei preliminarus klausimas, kylantis in limine litis, nei klausimas, būtinas siekiant išspręsti šias bylas.

47

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, šiam teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Vadinasi, iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu (2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Dokumentų klastojimas), C‑510/19, EU:C:2020:953, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs, kad atsakymas į prejudicinius klausimus gali būti reikalingas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiems teismams būtų pateiktas toks Sąjungos teisės išaiškinimas, kuris leistų jiems išspręsti nacionalinės teisės procesinius klausimus prieš išnagrinėjant jiems pateiktas bylas iš esmės (2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt., C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Dėl pirmojo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su tuo, kad atitinkama teisėja pateikė prašymus priimti prejudicinį sprendimą po to, kai buvo nušalinta nuo pagrindinių bylų nagrinėjimo, reikia konstatuoti, pirma, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog tą dieną, kai ši teisėja pateikė šiuos prašymus, t. y. 2021 m. spalio 20 d., ji nagrinėjo pagrindines bylas, ir, antra, kad, ją jau nušalinus, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neatsiėmė tų prašymų.

51

Atsakyme į antrąjį Teisingumo Teismo prašymą pateikti paaiškinimų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtino, kad tuo metu, kai buvo priimtos nutartys dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, t. y. 2021 m. spalio 20 d., ši teisėja buvo teisėja pranešėja vienoje pagrindinėje byloje ir kolegijos pirmininkė kitoje pagrindinėje byloje. Jis taip pat nurodė, kad būtent 2021 m. spalio 21 d. įsakymu, priimtu po to, kai buvo priimtos šios nutartys dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, byla, kurioje pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑648/21, buvo paskirta kitam teisėjui pranešėjui, kuris anksčiau posėdžiavo trijų teisėjų kolegijoje, nagrinėjusioje šią bylą, ir kad taip pat 2021 m. spalio 21 d. buvo pakeista vieno teisėjo kolegijos sudėtis byloje, kurioje pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑647/21. Be to, tas teismas patvirtino, kad dėl šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą šių dviejų bylų nagrinėjimas buvo ir liko sustabdytas nuo to laiko.

52

Dėl antrojo prieštaravimo dėl priimtinumo, grindžiamo tuo, kad prejudiciniai klausimai iš esmės susiję su šiuos du prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusios teisėjos individualia situacija, todėl neturi ryšio su pagrindinėmis bylomis, reikia pažymėti, kad pagrindinių bylų aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo procesinio pobūdžio klausimai, kuriuos jis turi išspręsti in limine litis ir kurių sprendimas priklauso nuo Sąjungos teisės nuostatų ir principų, dėl kurių pateikti šie prejudiciniai klausimai, išaiškinimo. Minėtais prejudiciniais klausimais iš esmės siekiama nustatyti, ar, atsižvelgiant į šias Sąjungos teisės nuostatas ir principus, ši teisėja turi teisę toliau nagrinėti pagrindines bylas, nepaisant kolegiumo nutarimo, kuriuo ji buvo nušalinta nuo jų nagrinėjimo.

53

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, prejudiciniai klausimai, kuriais taip siekiama sudaryti sąlygas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti in limine litis procesinio pobūdžio sunkumus, kaip antai susijusius su jo paties jurisdikcija nagrinėti jam paskirtą bylą arba teisinėmis pasekmėmis, kurios turi arba neturi būti laikomos sukeltomis teismo sprendimo, sudarančio galimą kliūtį jam toliau nagrinėti tokią bylą, yra priimtini pagal SESV 267 straipsnį (2023 m. liepos 13 d. Sprendimas YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.

54

Dėl trečiojo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, pagal kurį prašymai priimti prejudicinį sprendimą neatitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktų reikalavimų, pakanka pažymėti, kad, kaip matyti atitinkamai iš šio sprendimo 6–14 ir 15–26 punktų, šiuose prašymuose priimti prejudicinį sprendimą, kaip juos patikslino juos pateikęs teismas atsakyme į du Teisingumo Teismo prašymus pateikti paaiškinimų, kiek tai susiję su dalimi pirmųjų klausimų ir antraisiais klausimais, pateikta visa šio 94 straipsnio a ir b punktuose reikalaujama informacija, be kita ko, nacionalinės teisės nuostatų, kurios gali būti taikomos šiuo atveju, turinys, priežastys, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo, ir to teismo nustatyta šių nuostatų sąsaja su nurodytomis nacionalinės teisės normomis, todėl Teisingumo Teismas gali priimti tokios apimties sprendimą dėl prejudicinių klausimų.

55

Dėl pirmųjų klausimų dalies, susijusios su teismo kolegiumo sudėtimi, t. y. tuo, kad, pirma, teisingumo ministras, kuris taip pat yra generalinis prokuroras, turi teisę skirti sądy rejonowe (apylinkės teismai) pirmininkus, kurie sudaro sąd okręgowy (apygardos teismas) kolegiumą, ir, antra, tuo, kad kai kurie kolegiumo nariai buvo paskirti į teisėjo pareigas naujos sudėties NTT, kuri nesuteikia pakankamų nepriklausomumo garantijų, siūlymu, reikia priminti, kad nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra pagrindas pradėti prejudicinio sprendimo priėmimo procesą Teisingumo Teisme pagal SESV 267 straipsnį, todėl nacionalinis teismas pačioje toje nutartyje turi aiškiai nurodyti pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes ir pateikti būtinus paaiškinimus dėl prašomų išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų pasirinkimo priežasčių ir dėl ryšio, kurį jis nustatė tarp šių nuostatų ir jo nagrinėjamam ginčui taikytinų nacionalinės teisės aktų (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo C. F. (Mokestinis patikrinimas), C‑430/19, EU:C:2020:429, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Šiuo atveju, išskyrus kelis ribotus paaiškinimus dėl teismo kolegiumo sudėties, nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepakankamai tiksliai nurodytos nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su šio kolegiumo narių skyrimu. Jose taip pat nepaaiškinta, kodėl Teisingumo Teismui reikėtų atsakyti į pirmųjų klausimų dalį, susijusią su teismo kolegiumo sudėtimi. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų naudingai atsakyti į šią pirmųjų klausimų dalį, todėl prašymai priimti prejudicinį sprendimą būtent dėl to neatitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktuose nustatytų sąlygų.

57

Dėl trečiųjų prejudicinių klausimų, kuriais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar kaltinamieji pagrindinėse bylose gali pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone, reikia konstatuoti, kad jie nėra in limine litis kylantys preliminarūs klausimai ir nėra būtini pagrindinėms byloms išspręsti. Konkrečiai kalbant, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad pagrindinėse bylose kiltų klausimas, ar kaltinamieji gali ginčyti jų bylas nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėtumą.

58

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra priimtini, išskyrus pirmųjų klausimų dalį, susijusią su teismo kolegiumo sudėtimi, ir trečiuosius prejudicinius klausimus.

59

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors pirmaisiais prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas formaliai siekia išsiaiškinti, ar su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa suderinama tai, kad nacionalinio teismo organas, kaip antai šio teismo kolegiumas, turi teisę nušalinti to teismo teisėją nuo dalies arba visų jam priskirtų bylų nagrinėjimo, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pirmieji klausimai iš esmės susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis procedūrą, pagal kurią teisėjas gali būti nušalintas nuo bylų nagrinėjimo.

60

Vis dėlto, net jei teisėjos, perdavusios abu šiuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą, perkėlimas iš juos pateikusio teismo apeliacinio skyriaus, kuriame nagrinėjamos pagrindinės bylos, į šio teismo pirmosios instancijos skyrių yra svarbi aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti siekiant suprasti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose nurodytą situaciją, remiantis bylos medžiaga negalima manyti, kad pirmieji klausimai taip pat turi būti suprantami kaip susiję su sprendimo dėl perkėlimo arba apskritai teisės nuostatų, reglamentuojančių perkėlimo procedūrą, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėse bylose, atitiktimi ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai.

61

Atsižvelgiant į šiuos teiginius, reikia manyti, kad pirmaisiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias nacionalinio teismo organas, kaip antai šio teismo kolegiumas, gali nušalinti to teismo teisėją nuo dalies arba visų jam priskirtų bylų nagrinėjimo, tačiau tose nuostatose nenustatyti kriterijai, kuriais ši institucija turi vadovautis priimdama tokį sprendimą dėl nušalinimo, nereikalaujama motyvuoti šio sprendimo ir nenumatyta tokio sprendimo teisminės kontrolės galimybės.

62

Primintina, kad, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas, visų pirma nacionalinių teismų steigimas, sudėtis, įgaliojimai ir veikimas, yra priskirtas šių valstybių kompetencijos sričiai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo vykdyti savo pareigas, kurios kyla iš Sąjungos teisės, visų pirma iš ESS 19 straipsnio (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

63

Veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas, be kita ko, EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, atitinkančioje Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą. Taigi, į šią nuostatą reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Be to, Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka EŽTK įtvirtintas teises, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį siekiama užtikrinti būtiną Chartijoje ir EŽTK numatytų teisių darną, nedarant neigiamos įtakos Sąjungos teisės autonomijai. Remiantis su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), jos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Taigi, Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad šiose bylose jo pateiktu išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamą apsaugos lygį (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

65

Atsižvelgiant į tai, primintina, pirma, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, ir turinčios priimti sprendimus dėl šios teisės taikymo ar aiškinimo, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, tarp jų – nepriklausomumo reikalavimą (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

66

Šis teismų nepriklausomumo reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo teismo paskirties, sudaro pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmę, nes šios teisės yra ypač svarbios kaip visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantai (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

67

Šis nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams. Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su sąvoka „nešališkumas“ ir pagal jį reikalaujama vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Pagal šį aspektą reikalaujama objektyvumo ir kad nebūtų jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 50 ir 51 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

68

Nors pagal „išorinį“ aspektą iš esmės siekiama užtikrinti teismų nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių laikantis teisinės valstybės veikimui būdingo valdžių padalijimo principo, pagal šį aspektą taip pat siekiama apsaugoti teisėjus nuo atitinkamo teismo viduje daromo nederamo poveikio (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

69

Taip pat reikia pabrėžti, kad vykdydamas savo funkcijas teisėjas turi būti apsaugotas ne tik nuo bet kokios tiesioginės įtakos, daromos teikiant nurodymus, bet ir nuo netiesioginės įtakos, galinčios pakreipti teismo sprendimus kuria nors linkme (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo S. (Teismo sudėties keitimas), C‑197/23, EU:C:2024:956, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

70

Norint užtikrinti šias nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl atitinkamos institucijos sudėties, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiai institucijai nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jos neutralumo, kai susikerta interesai (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 52 punktas).

71

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ypač teismų nepriklausomumo ir teisinio saugumo svarba teisinėje valstybėje reikalauja ypatingo kiekvienu atveju taikomų taisyklių aiškumo ir aiškių garantijų, kad būtų užtikrintas objektyvumas ir skaidrumas ir, svarbiausia, išvengta bet kokios šališkumo skirstant konkrečias bylas regimybės (2010 m. spalio 5 d. EŽTT sprendimo DMD GROUP, a.s. prieš Slovakiją, CE:ECHR:2010:1005JUD001933403, 66 punktas).

72

Antra, atsižvelgiant į neatsiejamus teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą teismą ir teisėjų nepriklausomumo bei nešališkumo garantijų ryšius, pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą taip pat reikalaujama, kad teismas būtų „įsteigtas pagal įstatymą“ (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. lapkričio 14 d. Sprendimo S. (Teismo sudėties keitimas), C‑197/23, EU:C:2024:956, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73

Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje pateikta nuoroda į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ pirmiausia atspindi teisinės valstybės principą ir susijusi ne tik su paties teismo steigimo teisiniu pagrindu, bet ir su teismo sudėtimi kiekvienoje byloje ir bet kuria kita nacionalinės teisės nuostata, kurios nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tampa neteisėtas (pagal analogiją žr. 2022 m. kovo 29 d. Sprendimo Getin Noble Bank, C‑132/20, EU:C:2022:235, 121 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

74

Taigi, bylų skyrimo ir perskirstymo taisyklės yra „pagal įstatymą įsteigto teismo“ sąvokos dalis, nes pagal ją reikalaujama ne tik, kad paties teismo egzistavimas būtų grindžiamas įstatymu, bet ir kad kiekvienoje byloje būtų laikomasi teismo sudėties taisyklių ir bet kurios kitos vidaus teisės nuostatos, kurios nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tampa neteisėtas.

75

Taigi, pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą šiuo atžvilgiu taip pat reikalaujama, kad taisyklės, reglamentuojančios bylą nagrinėjančio teismo sudėtį būtų tokios, kad galėtų užkirsti kelią nederamai kištis į sprendimų priėmimo procesą konkrečioje byloje asmenims, kurie neįeina į tą bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir kuriems šalys negalėjo pateikti savo argumentų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 59 punktą).

76

Šiuo atveju atrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47b straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismo sudėtį leidžiama keisti, jeigu yra „ilgalaikių kliūčių, trukdančių esamos sudėties teismui išnagrinėti bylą“, nepateikiant jokių papildomų paaiškinimų. Nors šio 47b straipsnio 4 dalyje iš esmės numatyta, kad, nepaisant teisėjo perkėlimo į kitą vietą ar delegavimo į kitą teismą, jis ir toliau nagrinėja bylas, kurios jam buvo paskirtos, kol jos bus užbaigtos, šio 47b straipsnio 5 dalyje, nenurodant kriterijų, numatyta, kad jo bylos gali būti iš jo paimtos atitinkamo teismo kolegiumo sprendimu. Galiausiai pagal to paties 47b straipsnio 6 dalį teismo kolegiumas taip pat gali nušalinti teisėją nuo bylų nagrinėjimo, kai jis perkeliamas į kitą skyrių, tačiau ir šį kartą nėra nurodyta tikslių kriterijų, kada galima pasinaudoti tokia galimybe.

77

Taigi, reikia konstatuoti, kad pirmesniame punkte pristatytose nacionalinės teisės nuostatose ne tik nenumatyta objektyvių kriterijų, reglamentuojančių galimybę nušalinti teisėją nuo vienos ar kelių jo bylų nagrinėjimo, bet ir leidžiama atitinkamo teismo kolegiumui nušalinti teisėją nuo bylų nagrinėjimo, nenurodant tokio sprendimo motyvų. Nuoroda į „ilgalaikes kliūtis, trukdančias esamos sudėties teismui išnagrinėti bylą“ yra pernelyg neaiški, kad ją būtų galima laikyti galinčia užkirsti kelią bet kokiai savivalei priimant sprendimą pakeisti bylą nagrinėjančio teismo sudėtį. Be to, Lenkijos vyriausybė per posėdį Teisingumo Teisme patvirtino, kad Lenkijos teisėje nenustatyta jokios pareigos motyvuoti teisėjo nušalinimą nuo bylų nagrinėjimo pagal Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47b straipsnio 5 ir 6 dalis.

78

Be to, kalbant apie pagrindinėse bylose aptariamą nušalinimą nuo bylų nagrinėjimo pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog kolegiumo nutarimas, kuriuo atitinkama teisėja nušalinta nuo bylų nagrinėjimo, yra visiškai nemotyvuotas.

79

Taip pat neatrodo, kad šį kolegiumo nutarimą galima būtų pagrįsti įsakymu dėl perkėlimo, kuriuo Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas) pirmininkas, remdamasis Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymo 22a straipsnio 4 dalimi, 2021 m. spalio 13 d. nusprendė perkelti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusią teisėją į kitą to paties teismo skyrių.

80

Iš tiesų, pirma, ši nutartis buvo lakoniškai pateisinta būtinybe „užtikrinti tinkamą [Sąd Okręgowy w Słupsku (Slupsko apygardos teismas)] šeštojo baudžiamojo skyriaus ir antrojo baudžiamųjų bylų skyriaus veikimą“.

81

Antra, kolegiumo nutarimas buvo priimtas likus dviem dienoms iki įsakymo dėl perkėlimo priėmimo.

82

Be to, dėl teisėjo perkėlimo be jo sutikimo į kitą teismą arba perkėlimo be jo sutikimo iš vieno to paties teismo skyriaus į kitą Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokie perkėlimai gali būti priemonė kontroliuoti teismo sprendimų turinį, nes jie gali ne tik turėti įtakos atitinkamų teisėjų įgaliojimų apimčiai ir jiems priskirtų bylų nagrinėjimui, bet ir reikšmingų pasekmių teisėjų gyvenimui ir karjerai ir taip sukelti panašių padarinių kaip drausminė nuobauda (2021 m. spalio 6 d. Sprendimas W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (C‑487/19, EU:C:2021:798, 115 punktas).

83

Panašiai teisėjo nušalinimas nuo bylų, už kurias jis yra atsakingas, nagrinėjimo, atitinkamose nacionalinės teisės nuostatose nenumačius objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima apriboti tokią nušalinimo galimybę, ir, maža to, nereikalaujant motyvuoti tokio sprendimo dėl nušalinimo, neleidžia atmesti galimybės, kad toks nušalinimas nuo pareigų yra savavališkas ar net yra paslėpta drausminė nuobauda. Juo labiau taip yra tada, kai po tokio nušalinimo atitinkamas teisėjas perkeliamas į kitą to paties teismo skyrių.

84

Taigi, organizacinės nušalinimo priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėse bylose, kurių įgyvendinimo neriboja pakankamai tikslūs kriterijai ir kurios neprivalo būti pakankamai motyvuotos, gali sukelti abejonių dėl to, ar nušalinimas nuo bylų nagrinėjimo ir vėlesnis perkėlimas nėra atliktas dėl ankstesnių atitinkamo teisėjo veiksmų.

85

Taigi, siekiant išvengti savivalės, kuri galėtų atsirasti dėl neskaidrios procedūros, galinčios pažeisti teisėjų nepriklausomumo ir nepašalinamumo principus, svarbu, kad nacionalinėse taisyklėse, reglamentuojančiose nušalinimą nuo bylų nagrinėjimo, būtų numatyti objektyvūs aiškiai nurodyti kriterijai, kuriais remiantis teisėjas gali būti nušalintas nuo bylų nagrinėjimo, taip pat pareiga motyvuoti sprendimus nušalinti nuo bylų nagrinėjimo, be kita ko, tuo atveju, kai teisėjas nušalinamas be jo sutikimo, siekiant užtikrinti, kad nederamas išorės poveikis nepakenktų teisėjų nepriklausomumui.

86

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmuosius klausimus reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias nacionalinio teismo organas, kaip antai šio teismo kolegiumas, gali nušalinti to teismo teisėją nuo dalies arba visų jam priskirtų bylų nagrinėjimo, tačiau tose nuostatose nenustatyti kriterijai, kuriais ši institucija turi vadovautis priimdama tokį sprendimą dėl nušalinimo, ir pareiga motyvuoti šį sprendimą.

87

Savo antraisiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalis ir Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, jog pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas ir bet kuri kita atitinkamos valstybės narės institucija netaikytų, pirma, to teismo kolegiumo nutarimo, kuriuo to teismo teisėjas nušalinamas nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo, ir, antra, kitų vėlesnių aktų, kaip antai sprendimų dėl šių bylų perskyrimo, jeigu šis nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

88

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

89

Pagal šį principą kiekvienas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

90

Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, kurioje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat reikalavimu, kad jie būtų įsteigti pagal įstatymą, yra tiesiogiai veikianti, o tai reiškia, kad neturi būti taikoma jokia nacionalinės teisės nuostata, nacionalinė jurisprudencija ar praktika, prieštaraujanti šioms Sąjungos teisės nuostatoms, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

91

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, net nesant nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų nutrauktas Teisingumo Teismo konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, nacionaliniai teismai privalo imtis visų priemonių, kad Sąjungos teisė būtų visiškai taikoma vadovaujantis tuo, kas nustatyta sprendime dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą nacionaliniai teismai turi pašalinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

92

Taigi, siekdamas įvykdyti šio sprendimo 88–91 punktuose primintas pareigas, nacionalinis teismas turi netaikyti akto, kaip antai šio teismo kolegiumo nutarimo, kuriuo, pažeidžiant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, to teismo teisėjas nušalinamas nuo bylų nagrinėjimo, jeigu tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją (pagal analogiją žr. 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93

Kadangi pateikti galutinį faktinių aplinkybių vertinimą, taip pat taikyti ir aiškinti nacionalinę teisę, kai vyksta SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra, priklauso tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, būtent jis turės galutinai nustatyti konkrečias pasekmes, kurios pagrindinėse bylose kyla iš pirmesniame punkte nurodyto principo. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas, remdamasis bylos medžiaga, gali nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

94

Šiuo atveju iš atsakymo į pirmuosius klausimus matyti, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios nušalinimą nuo bylų nagrinėjimo, kokias apibūdino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

95

Esant tokiai situacijai, bylą nagrinėjanti teismo kolegija turi turėti teisę netaikyti bet kokio nutarimo, priimto remiantis tokiomis teisės nuostatomis, ir tos pačios sudėties toliau nagrinėti pagrindines bylas, o teisminiai organai, įgalioti nustatyti ir keisti bylas nagrinėjančių nacionalinio teismo kolegijų sudėtį, negali tam trukdyti (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96

Esant tokiai situacijai, organai, įgalioti nustatyti ir keisti bylas nagrinėjančių nacionalinio teismo kolegijų sudėtį, turi netaikyti tokio nutarimo (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 80 punktą).

97

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antruosius klausimus reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas netaikytų to teismo kolegiumo nutarimo, kuriuo to teismo teisėjas nušalinamas nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo, ir kitų vėlesnių aktų, kaip antai sprendimų dėl šių bylų perskyrimo, jeigu šis nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Teisminiai organai, įgalioti nustatyti ir keisti bylas nagrinėjančių nacionalinio teismo kolegijų sudėtį, turi netaikyti tokio nutarimo.

98

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: