–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos K. Pommere, J. Davidoviča ir E. Bārdiņš,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos V. Bottka, C. Hermes ir A. Sauka,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl, pirma, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013, p. 487; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 1), 30 straipsnio ir, antra, 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014, p. 1), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SIA „Piltenes meži“ ir Lauku atbalsta dienests (Kaimo paramos tarnyba, Latvija) ginčą dėl sprendimo, kuriuo pastaroji atsisakė suteikti pirmajai paramą, skirtą kompensuoti išlaidoms ir prarastoms pajamoms, atsiradusioms dėl to, kad jai priklausančiame miške yra mikrodraustinis, įsteigtas siekiant užtikrinti laukinių paukščių rūšies apsaugą.

3

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102; klaidų ištaisymas OL L 81, 2015, p. 5) įsigaliojo 1992 m. birželio 10 d.

4

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.   Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.

Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal [1979 m. balandžio 2 d. Tarybos] [d]irektyvą 79/409/EEB [dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98)].

<…>

3.   Jei valstybės narės mano esant reikalinga, jos stengiasi pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą palaikydamos, o kur reikia – sukurdamos kraštovaizdžio elementus, kurie yra labai svarbūs laukinei faunai ir florai, kaip nurodyta 10 straipsnyje.“

5

Direktyvos 92/43 10 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ir ypač siekdamos pagerinti Natura 2000 tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą.

Šiems elementams priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros (upės su savo krantais ar tradicinės laukų ribų žymėjimo sistemos) ar dėl savo jungiamosios funkcijos (kūdros ar maži miškeliai) yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.“

6

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010, p. 7), kuria panaikinta ir pakeista Direktyva 79/409, įsigaliojo 2010 m. vasario 15 d.

7

Direktyvos 2009/147 2 straipsnyje nurodyta, kad: „[v]alstybės narės imasi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų rūšių populiacijoms[, kurioms taikoma ši direktyva,] palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba šių rūšių populiacijoms priartinti prie tokio lygio.“

8

Minėtos direktyvos 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Atsižvelgdamos į 2 straipsnyje minėtus reikalavimus, valstybės narės imasi reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms [aptariamoms] paukščių rūšims.

2.   Biotopams ir buveinėms išsaugoti, palaikyti ir atkurti taikomos šios pagrindinės priemonės:

<…>“

9

Reglamentas Nr. 1305/2013 taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

10

Jo 24 ir 56 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

11

Reglamento Nr. 1305/2013 I antraštinėje dalyje „Tikslai ir strategija“, be kita ko, yra 1 straipsnis „Dalykas“; jo 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos parama kaimo plėtrai, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) <…> lėšomis. Juo nustatomi tikslai, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Juo apibrėžiamas strateginis kaimo plėtros politikos kontekstas ir apibrėžiamos priemonės, kurios turi būti priimtos siekiant įgyvendinti kaimo plėtros politiką. Be to, juo nustatomos programavimo, bendradarbiavimo tinkle, valdymo, stebėsenos ir vertinimo taisyklės, grindžiamos bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe, ir taisyklės, kuriomis užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis.“

12

Šio reglamento II antraštinėje dalyje „Programavimas“, be kita ko, yra 6 straipsnis „Kaimo plėtros programos“; jame numatyta:

„1.   EŽŪFKP lėšos valstybėse narėse panaudojamos per kaimo plėtros program[a]s. Tomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį. Įgyvendinant kaimo plėtros tikslus pasitelkus Sąjungos prioritetus siekiama paramos iš EŽŪFKP.

2.   Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį. Kaip alternatyva, tinkamai pagrįstais atvejais ji gali pateikti nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį. <…>

3.   Valstybės narės, turinčios regionines programas, taip pat gali pateikti tvirtinimui <…> nacionalines programas, į kurias būtų įtraukti bendri toms programoms elementai ir nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.

Valstybių narių, turinčių regionines programas, nacionaliniuose metmenyse taip pat galima pateikti lentelę, kurioje būtų pateikti apibendrinti atskirų regionų ir metų duomenys apie bendrą EŽŪFKP įnašą, skirtą konkrečiai valstybei narei visu programavimo laikotarpiu.“

13

Minėto reglamento III antraštinės dalies „Parama kaimo plėtrai“ I skyriuje išvardytos visos priemonės, tarp kurių, be kita ko, numatytosios to paties reglamento 30 straipsnyje „Su „Natura 2000“ ir [Direktyva 2000/60] susijusios išmokos“; jo 1, 2 ir 6 dalys suformuluotos taip:

„1.   Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant Direktyvą [92/43], Direktyvą [2009/147] ir Direktyvą [2000/60], patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

<…>

2.   Parama skiriama ūkininkams ir privačių miškų valdytojams bei privačių miškų valdytojų asociacijoms. Tinkamai pagrįstais atvejais ji gali būti skiriama ir kitiems žemės valdytojams.

<…>

6.   Reikalavimus išmokoms gauti atitinka tokie plotai:

<…>“

14

Reglamento Nr. 1305/2013 VIII antraštinėje dalyje „Konkurencijos nuostatos“, be kita ko, yra 81 ir 82 straipsniai.

15

Šio reglamento 81 straipsnyje „Valstybės pagalba“ nustatyta:

„1.   Išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip, valstybių narių teikiamai paramai kaimo plėtrai taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai.

2.   SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi išmokoms, valstybių narių mokamoms pagal šį reglamentą ir jo laikantis, arba papildomam nacionaliniam finansavimui, nurodytam 82 straipsnyje, patenkantiems į SESV 42 straipsnio taikymo sritį.“

16

Minėto reglamento 82 straipsnyje „Papildomas nacionalinis finansavimas“ nurodyta:

„Valstybių narių mokamos išmokos, susijusios su veiksmais, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis, skirtos papildomai finansuoti kaimo plėtros priemones, kurioms bet kuriuo programavimo laikotarpio metu teikiama Sąjungos parama, valstybių narių įtraukiamos į kaimo plėtros programą <…> ir, jeigu jos atitinka šio reglamento kriterijus, jas patvirtina Komisija.“

17

Reglamentas Nr. 702/2014 įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.

18

Šio reglamento 16 ir 60 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

19

Reglamento Nr. 702/2014 I skyriuje esančiame 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas šių kategorijų pagalbai:

<…>

<…>

3.   Šis reglamentas netaikomas šių rūšių pagalbai:

<…>

6.   Šis reglamentas netaikomas pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus:

20

Šio reglamento 2 straipsnio 14 punkte, kuris taip pat yra I skyriuje, sąvoka „sunkumų patirianti įmonė“ apibrėžta taip:

„sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių:

<…>“

21

2000 m. kovo 16 d.Sugu un biotopu aizsardzības likums (Rūšių ir biotopų apsaugos įstatymas; Latvijas Vēstnesis, 2000, Nr. 121/122) 10 straipsnio „Žemės savininkų ar naudotojų teisė gauti kompensaciją“ 2 dalyje nurodyta, kad „žemės sklypų savininkai turi teisę į įstatyme numatytą kompensaciją už ekonominės veiklos mikrodraustiniuose apribojimus“.

22

2004 m. balandžio 7 d.Lauksaimniecības un lauku attīstības likums (Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas; Latvijas Vēstnesis, 2004, Nr. 64) 5 straipsnio 4, 7 ir 8 dalys suformuluotos taip:

„4.   Valstybės ir [Sąjungos] paramos žemės ūkiui teikimo tvarką bei valstybės ir [Sąjungos] paramos kaimo ir žuvininkystės plėtrai tvarką nustato Ministrų taryba. <…>

<…>

7.   Ministrų taryba nustato valstybės ir [Sąjungos] žemės ūkiui teikiamos paramos administravimo ir priežiūros tvarką bei valstybės ir [Sąjungos] kaimo ir žuvininkystės plėtrai teikiamos paramos administravimo ir priežiūros tvarką.

8.   Ministrų Taryba nustato Europos žemės ūkio garantijų fondo, [EŽŪFKP] ir Europos žuvininkystės fondo valdymo tvarką, taip pat su šių fondų valdymu susijusių institucijų įgaliojimus ir pareigas.“

23

2013 m. balandžio 4 d.Likums„Par kompensāciju par saimnieciskās darbības ierobežojumiem aizsargājamās teritorijās“ (Įstatymas dėl kompensacijos už ekonominės veiklos saugomose teritorijose apribojimus; Latvijas Vēstnesis, 2013, Nr. 74) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „metinė pagalba už ekonominės veiklos apribojimus mikrodraustiniuose gali būti skiriama pagal tvarką, numatytą iš atitinkamų [Sąjungos] fondų finansuojamos pagalbos žemės ūkio plėtrai teikimo taisyklėse.“

24

Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad „iš [Sąjungos] fondų išmokėtos kompensacijos administruojamos pagal [Sąjungos] pagalbos teikimo taisykles.“

25

2015 m. balandžio 7 d.Ministru kabineta noteikumi Nr. 171„par valsts un Eiropas Savienības atbalsta piešķiršanu, administrēšanu un uzraudzību vides, klimata un lauku ainavas uzlabošanai 2014.–2020. gada plānošanas periodā“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 171 dėl nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos aplinkos, klimato ir kaimo aplinkos gerinimui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu skyrimo, valdymo ir stebėsenos taisyklių; Latvijas Vēstnesis, 2015, Nr. 76; toliau – Nutarimas Nr. 171/2015), priimto remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 5 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 1 punkte numatyta:

„Šiuo nutarimu nustatomos valstybės ir [Sąjungos] paramos žemės ūkio plėtrai skyrimo, administravimo ir kontrolės taisyklės, skirtos aplinkai ir kaimo teritorijoms gerinti pagal:

<…>

<…>“

26

Nutarimo Nr. 171/2015 2 punkte nurodyta:

„Parama kaimo plėtrai siekiant pagerinti aplinką, klimatą ir kaimo vietoves skiriama šioms priemonėms <…>:

<…>

2.3. „Išmokoms, susijusioms su „Natura 2000“ tinklu ir Direktyva [2000/60], priemonei „Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ tinklui priskirtus miško plotus“ <…>

<…>

2.6. „Pagalbos skyrimas taikant priemonę „Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ tinklui priskirtus miško plotus“.

<…>“

27

Nutarimo Nr. 171/2015 56 punkte nustatyta:

„Plotu, atitinkančiu pagalbos pagal šią priemonę skyrimo reikalavimus, laikomas miškas (išskyrus durpynus):

56.1. kuris pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktą įtrauktas į [„Natura 2000“] teritorijų sąrašą <…>

56.2. esantis „Natura 2000“ tinklui nepriskirtame mikrodraustinyje pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies b punktą, o jei „Natura 2000“ tinklo apsaugos tvarka neužtikrina rūšies ar biotopo apsaugos – „Natura 2000“ tinklui priskirtame plote; mikrodraustinis nustatomas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais mikrodraustinių steigimo ir administravimo būdus, jų išsaugojimą bei mikrodraustinių ir jų buferinių zonų nustatymą.

<…>“

28

Šio nutarimo 61 punkte numatyta:

„Pareiškėjas turi atitikti šias sąlygas paramai gauti:

<…>

61.6. vadovaujantis Reglamento Nr. 702/2014 2 straipsnio 14 dalimi, vertinant sunkumų patiriančias įmones, jų padėtis einamųjų metų birželio 15 d. neleido konstatuoti jokių sunkumų patiriančios įmonės požymių, numatytų teisės aktuose, kuriais nustatomos Europos žemės ūkio garantijų fondo, [EŽŪFKP] ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo valdymo tvarka, taip pat valstybės ir [Sąjungos] parama žemės ūkiui, kaimo ir žuvininkystės plėtrai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.“

29

2014 m. rugsėjo 30 d.Ministru kabineta noteikumi Nr. 599„par Eiropas Lauksaimniecības garantiju fonda, Eiropas Lauksaimniecības fonda lauku attīstībai, Eiropas Jūrlietu un zivsaimniecība fonda, kā arī par valsts un Eiropas Savienības atbalsta lauksaimniecībai un lauku un zivsaimniecības attīstībai finansējuma administrēšanu 2014.–2020. gada plānošanas periodā“ (Vyriausybės nutarimas Nr. 599 dėl Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, taip pat nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei finansavimo valdymo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; Latvijas Vēstnesis, 2014, Nr. 200), kuris buvo priimtas remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 5 straipsnio 7–9 dalimis, 53 punkte nurodyta:

„Vadovaujantis Reglamento Nr. 702/2014 2 straipsnio 14 punktu, Kaimo paramos tarnyba neskiria jokios paramos, jeigu kreipiantis dėl paramos priemonių, dėl kurių tikrinama, ar pareiškėjas atitinka sunkumus patiriančios įmonės statusą, pareiškėjui būdingas bent vienas iš šių požymių:

53.1. daugiau kaip pusė ribotos atsakomybės bendrovės (išskyrus mažą ar vidutinę įmonę, įsteigtą mažiau nei prieš trejus metus) nuosavų lėšų buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių, kai atskaičius rezervus ir visus kitus elementus, kurie paprastai laikomi susijusiais su bendrovės nuosavomis lėšomis, susidaro bendra neigiama suma, kuri viršija pusę pasirašytojo akcinio kapitalo, įskaitant akcijų priedus <…>

<…>“

30

Piltenes meži yra 500 hektarų miško ploto savininkė; šiame plote yra mikrodraustinio statusą turinti teritorija, kaip tai suprantama pagal Latvijos teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2009/147. Šį mikrodraustinį kompetentinga Latvijos institucija įsteigė siekdama prisidėti prie laukinių paukščių tetervinų (Tetrao urogallus) apsaugos užtikrinimo.

31

Nenustatytą dieną Piltenes meži pateikė Kaimo paramos tarnybai paraišką paramai gauti už 2015 m.; joje prašė išmokėti išmoką, skirtą kompensuoti dėl šio mikrodraustinio atsiradusioms išlaidoms ir pajamų praradimui.

32

2016 m. birželio 1 d. sprendimu, patvirtintu tų pačių metų liepos 25 d. sprendimu, Kaimo paramos tarnyba atmetė šią paraišką, motyvuodama tuo, kad pagal taikytinus Latvijos teisės aktus tokia išmoka negali būti skirta sunkumų patiriančiai įmonei ir kad nagrinėjamu atveju Piltenes meži turi būti laikoma tokia, nes, išnagrinėjus jos 2014 m. metinę ataskaitą, paaiškėjo, kad nuostoliai sudaro daugiau kaip 50 % jos įstatinio kapitalo.

33

2017 m. kovo 24 d. sprendimu Administratīvā rajona tiesa (Apylinkės administracinis teismas, Latvija) patenkino Piltenes meži skundą dėl šių dviejų sprendimų.

34

2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas, Latvija), išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atmetė Piltenes meži paraišką skirti paramą, iš esmės remdamasis toliau nurodytais motyvais. Pirmiausia jis konstatavo, kad prašoma išmoka turėjo būti finansuojama ne iš valstybės ar regioninės valdžios institucijos biudžeto, o iš Sąjungos fondo, t. y. EŽŪFKP, lėšų. Be to, jis pažymėjo, kad pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su EŽŪFKP, ir juos įgyvendinančius Latvijos teisės aktus šios lėšos turi būti valdomos ir skirstomos įmonėms laikantis Sąjungos taisyklių, susijusių su valstybės pagalbos kontrole. Galiausiai jis pabrėžė, kad šiose taisyklėse numatyta, jog tokia parama, kokios prašoma šiuo atveju, neskiriama, jei pareiškėjas yra sunkumų patirianti įmonė.

35

Piltenes meži dėl šio sprendimo pateikė kasacinį skundą; jame, be kita ko, ginčijo vertinimą, kad, pirma, išmoka, kurios ji prašė, turi būti laikoma valstybės pagalba, ir, antra, kad tokia valstybės pagalba negali būti suteikta sunkumų patiriančiai įmonei.

36

Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) iš esmės kilo klausimas dėl to, kokia yra Sąjungos teisės nuostatų, kurių įgyvendinimą siekiama užtikrinti įvairiais Latvijos teisės aktais, taikytinais jo nagrinėjamam ginčui, taikymo sritis ir sąsaja, ir pažymi, kad abu teismai, kurie nagrinėjo šį ginčą pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, priėmė skirtingas pozicijas šiuo klausimu.

37

Konkrečiai kalbant, jam kyla klausimas, pirma, ar parama, skirta kompensuoti išlaidoms ir pajamų praradimui, atsirandantiems dėl to, kad miško teritorijose, nepriklausančiose „Natura 2000“ tinklui, yra mikrodraustinis, įsteigtas siekiant prisidėti prie Direktyvoje 2009/147 nurodytų laukinių paukščių rūšių apsaugos, gali būti laikoma parama, kuriai taikomas Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis.

38

Jis, be kita ko, nurodo, kad ši parama gali būti laikoma kompensacija už atitinkamų asmenų teisės į nuosavybę ir teisės užsiimti ekonomine veikla apribojimą, siekiant užtikrinti aplinkosaugos teisės aktų laikymąsi, o ne Sąjungos pagalba ar valstybės pagalba. Be to, Latvijas Republikas Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija) išdėstė būtent tokią poziciją 2014 m. kovo 19 d. sprendime.

39

Jeigu tokia parama, kuri turi būti finansuojama ne iš valstybės biudžeto, o iš Sąjungos lėšų, patenka į Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio taikymo sritį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, antra, ar jos suteikimas gali būti susietas su sąlyga, kad asmenys, prašantys ją gauti, nebūtų sunkumų patiriančios įmonės, kaip to reikalauja Komisija Reglamento Nr. 702/2014 1 ir 2 straipsniuose.

40

Šiuo klausimu jis mano, kad net jei Komisija, nustatydama tokią sąlygą, siekė išsaugoti Sąjungos išteklius ir užtikrinti optimalų jų naudojimą, Reglamente Nr. 702/2014 vis tiek esama esminio trūkumo, nes ši institucija nepalygino arba bent neužtikrino tinkamos pusiausvyros tarp, viena vertus, Komisijos taip siekiamų tikslų, ir, kita vertus, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnyje garantuojamos teisės į nuosavybę bei bendrųjų vienodo požiūrio ir proporcingumo principų. Skirtingai nei visi kiti asmenys, kuriems taikomas teisinis ir ekonominis su aplinkos apsauga susijęs pavaldumas, sunkumų patiriančios įmonės dėl priežasčių, susijusių su jų ekonomine ir finansine padėtimi, nepagrįstai netektų teisės į kompensaciją, į kurią jos gali pretenduoti.

41

Šiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

42

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, atsižvelgiant, be kita ko, į jo 6 dalį, turi būti aiškinamas taip, kad parama, kurios prašoma dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, patenka į šio 30 straipsnio taikymo sritį.

43

Šiuo aspektu Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą arba už vieną miško hektarą, siekiant paramos gavėjams kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyvendinant direktyvas 92/43, 2000/60 ir 2009/147, patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

44

Be to, šio 30 straipsnio 6 dalies atitinkamai a ir b punktuose nurodyta, kad plotai, atitinkantys reikalavimus išmokoms gauti, apima, pirma, pagal direktyvas 92/43 ir 2009/147 „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties ir miško plotus ir, antra, kitas nustatytas gamtos apsaugos teritorijas, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie pirmosios iš šių direktyvų 10 straipsnio įgyvendinimo.

45

Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmojo klausimo ir iš šio sprendimo 30, 31 ir 37 punktuose apibendrintų nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teiginių matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama paramos paraiškoje nurodyta teritorija yra mikrodraustinis, įsteigtas siekiant prisidėti prie laukinių paukščių rūšies apsaugos užtikrinimo, tačiau jis buvo įsteigtas miške, nepriklausančiame „Natura 2000“ tinklui.

46

Akivaizdu, kad, remiantis Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies a punktu, toks plotas neatitinka reikalavimų gauti išmoką pagal tame 30 straipsnyje numatytą paramą. Iš tiesų minėto 30 straipsnio 6 dalies a punkte tokia atitiktis reikalavimams numatyta tik žemės ūkio paskirties ir miško plotams, kaip apibrėžta tame reglamente arba prireikus pagal jį priimtuose nacionaliniuose teisės aktuose, esantiems „Natura 2000“ tinklo teritorijose, nustatytose pagal direktyvas 92/43 ir 2009/147 (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑234/20, EU:C:2022:56, 27, 33, 35 ir 37 punktus).

47

Darytina išvada, kad plotas, kuris nepriklauso „Natura 2000“ tinklui, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, bet kuriuo atveju gali atitikti reikalavimus išmokai gauti tik pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies b punktą.

48

Vis dėlto iš pačios šios nuostatos formuluotės negalima nustatyti, ar taip gali būti, ir, jei taip – kokiomis sąlygomis.

49

Taigi, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, minėtą nuostatą reikia aiškinti atsižvelgiant ne tik į jos formuluotę, bet taip pat į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus (2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, EU:C:2005:362, 41 punktas ir 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Vokietija / Esso Raffinage, C‑471/18 P, EU:C:2021:48, 81 punktas).

50

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad plotai, kurie pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies b punktą atitinka reikalavimus išmokoms pagal šiame 30 straipsnyje numatytą paramą gauti, yra gamtos apsaugos teritorijos (išskyrus tas, kurios priklauso „Natura 2000“ tinklui), kurioms taikomi aplinkosaugos apribojimai, susiję su žemės ūkio ar miškininkystės veikla, ir kurios prisideda prie Direktyvos 92/43 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimo.

51

Iš to matyti, jog tam, kad šie plotai atitiktų reikalavimus gauti tokią išmoką, viena vertus, taikoma sąlyga, kad atitinkamas plotas būtų gamtos apsaugos teritorija, kurioje esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai.

52

Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 45 punkte nurodytų nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teiginių matyti, kad, nepažeidžiant patikrinimų, kuriuos turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėje byloje aptariamas plotas atitinka šią sąlygą, nes tai yra gamtos teritorija, kurioje esantiems miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai. Konkrečiai kalbant, iš šių teiginių matyti, kad ši teritorija yra mikrodraustinis, kurį kompetentinga nacionalinė institucija įsteigė miške, nepriklausančiame „Natura 2000“ tinklui, siekdama prisidėti prie laukinių paukščių rūšies apsaugos užtikrinimo, ir dėl kurio asmuo, kuris yra šio miško savininkas, patiria išlaidų ir negauna pajamų.

53

Kita vertus, iš Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies b punkto matyti, kad plotas, dėl kurio prašoma skirti paramą, ir su juo susiję aplinkosaugos apribojimai turi prisidėti prie Direktyvos 92/43 10 straipsnio įgyvendinimo.

54

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, be kita ko, kyla klausimas dėl šios sąlygos taikymo srities, kaip tai matyti iš jo pateikto pirmojo klausimo formuluotės ir šio sprendimo 37 punkte apibendrintų nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teiginių.

55

Antra, Direktyvos 92/43 10 straipsnio, į kurį daroma nuoroda Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies b punkte, pirmoje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės stengiasi, kur mano tai esant būtina, savo žemėnaudos planuose bei plėtros politikoje, ypač siekdamos pagerinti „Natura 2000“ tinklo ekologinį vientisumą, skatinti laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų tvarkymą. Jo antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad prie šių elementų priskiriami tie, kurie dėl savo linijinės ar tęstinės struktūros ar dėl savo jungiamosios funkcijos yra būtini laukinių rūšių migracijai, plitimui ir genetiniams mainams.

56

Taigi pagal šį 10 straipsnį valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai imtis priemonių, skirtų pagerinti „Natura 2000“ tinklo ekologiniam vientisumui, kaip nurodyta Direktyvos 92/43 3 straipsnio 3 dalyje.

57

Iš šio 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad šis tinklas apima ne tik „specialias [natūralių buveinių ir gyvūnų bei augalų rūšių buveinių] saugomas teritorijas“, išvardytas atitinkamai šios direktyvos I priede ir II priede, bet ir „specialias saugomas teritorijas“, kurias valstybės narės pripažįsta tokiomis, siekdamos prisidėti prie laukinių paukščių rūšių apsaugos pagal Direktyvą 79/409, dabar pakeistą Direktyva 2009/147.

58

Darytina išvada, kad priemonės, kurias valstybės narės yra įgaliotos patvirtinti pagal Direktyvos 92/43 10 straipsnį, siekdamos pagerinti „Natura 2000“ tinklo ekologinį vientisumą, gali būti susijusios ir su buveinėmis, kurioms taikoma Direktyva 92/43, ir su laukinių paukščių rūšimis, kurioms taikoma Direktyva 2009/147, turint omenyje, kad pastaruoju atveju šios priemonės skirtos papildyti Direktyvos 2009/147 2 ir 3 straipsniuose numatytoms priemonėms.

59

Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 45 ir 52 punktuose nurodytų nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teiginių matyti, kad, nepažeidžiant patikrinimų, kuriuos turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, toks yra pagrindinėje byloje aptariamo mikrodraustinio tikslas ir aplinkosaugos apribojimai, susiję su miškininkystės veikla, su kuria siejamas šis mikrodraustinis, nes jo įsteigimas ir šių apribojimų nustatymas skirti prisidėti prie tetervinų (Tetrao urogallus) – laukinių paukščių rūšies, kuriai taikoma Direktyva 2009/147 – apsaugos užtikrinimo.

60

Trečia, Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kaip priminta šio sprendimo 43 punkte, kad šioje nuostatoje nurodyta parama siekiama kompensuoti jos gavėjui atitinkamoje zonoje papildomas išlaidas ir pajamų praradimą, patirtus dėl nepalankių pasekmių, susiklosčiusių įgyvendinant direktyvas 92/43, 2000/60 ir 2009/147.

61

Iš minėtos nuostatos aiškiai matyti, kad ši parama gali būti skirta, be kita ko, tuo atveju, kai plote, atitinkančiame reikalavimus gauti išmoką pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalį, susiklosto nepalankios pasekmės, kilusios dėl Direktyvos 2009/147 įgyvendinimo, kaip rašytinėse pastabose nurodė ir Latvijos vyriausybė, ir Komisija.

62

Taigi minėta parama gali būti skirta tokiam plotui tiek tuo atveju, kai patiriamos nepalankios pasekmės dėl nacionalinės laukinių paukščių rūšies apsaugos priemonės, patvirtintos pagal Direktyvą 2009/147, tiek tuo atveju, kai ši priemonė buvo patvirtinta pagal Direktyvos 92/43 10 straipsnį, kaip nurodyta šio sprendimo 58 punkte.

63

Ketvirta, Reglamentu Nr. 1305/2013 siekiamas bendras strateginės paramos kaimo plėtrai tikslas, nurodytas šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra sukonkretintas valstybėms narėms suteikta galimybe patvirtinti priemones, kuriomis siekiama patenkinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, kaip tai matyti iš minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalies ir jo III antraštinės dalies, į kurią daroma nuoroda pastarojoje nuostatoje.

64

Tarp šių priemonių yra Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje numatyta parama; jos konkretus tikslas, kaip nurodyta šio reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, yra suteikti ūkininkams ir miškų valdytojams paramą, leidžiančią jiems atitinkamose teritorijose susidoroti su konkrečiomis nepalankiomis pasekmėmis, kilusiomis įgyvendinant Sąjungos direktyvas, užtikrinančias natūralių buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių buveinių, pačių šių rūšių ir vandenų apsaugą.

65

Iš šio tikslo, kuris suformuluotas taip, kad a priori neatmestų bet kokio pobūdžio nepalankių pasekmių, kylančių dėl vienos iš šių direktyvų įgyvendinimo, aiškiai matyti, kad minėtame 30 straipsnyje numatyta parama gali būti skirta, be kita ko, tuo atveju, kai tokios nepalankios pasekmės susiklosto dėl to, kad plote, dėl kurio prašoma šios paramos, nustatyti aplinkosaugos apribojimai, susiję su žemės ūkio ar miškininkystės veikla ir skirti prisidėti prie laukinių paukščių rūšies, kuriai taikoma Direktyva 2009/147, apsaugos užtikrinimo, neatsižvelgiant į tai, ar šie apribojimai kilo iš nacionalinės priemonės, patvirtintos pagal pačią direktyvą, ar pagal Direktyvos 92/43 10 straipsnį.

66

Taigi šis tikslas patvirtina Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnio 6 dalies aiškinimą, kuris kyla iš įvairių šio sprendimo 50–62 punktuose nagrinėtų teksto ir konteksto elementų.

67

Be to, kadangi, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkte apibendrintų teiginių, teismui kilo klausimas dėl tokios paramos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kompensacinio pobūdžio teisinių pasekmių, atsižvelgiant į Sąjungos pirminės ar antrinės teisės nuostatas, susijusias su valstybės pagalbos teikimu, reikia priminti, kad, viena vertus, pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį siekiama, kaip nurodyta šio sprendimo 43 ir 60 punktuose, leisti suteikti paramą, skirtą ūkininkų ir miškų valdytojų išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti, kurias jie patiria dėl nepalankių pasekmių, kylančių įgyvendinant direktyvas 92/43, 2000/60 ir 2009/147. Taigi šios paramos kompensacinis pobūdis kyla iš paties jos tikslo, kurio siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo Lingurár, C‑315/16, EU:C:2017:244, 26 ir 28 punktus ir 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑234/20, EU:C:2022:56, 43 punktą), todėl dėl jo negali būti paneigtas jos klasifikavimas kaip paramos, kuri gali būti suteikta pagal Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius EŽŪFKP.

68

Kita vertus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šis kompensacinis pobūdis visiškai nereiškia, kad tokia parama, kiek ji finansuojama iš valstybės išteklių, negali būti pripažįstama „valstybės pagalba“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei tenkinamos kitos šios nuostatos taikymo sąlygos (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑238/20, EU:C:2022:57, 40 ir 52 punktus).

69

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnis, atsižvelgiant, be kita ko, į jo 6 dalį, turi būti aiškinamas taip, kad parama, kurios prašoma dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, patenka į šio 30 straipsnio taikymo sritį.

70

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 702/2014 turi būti aiškinamas taip, kad parama, kurios sunkumų patirianti įmonė Reglamento Nr. 1305/2013 pagrindu prašo dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

71

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad parama, dėl kurios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti Reglamentą Nr. 702/2014, yra parama, kurios buvo prašoma pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį. Taigi tai yra Sąjungos teisės aktuose numatyta parama – parama, susijusi su EŽŪFKP.

72

Vis dėlto ši parama skiriama asmenims, kurie dėl jos kreipiasi ne tiesiogiai į Sąjungą, o per valstybes nares ir pagal jų pateiktas bei Komisijos patvirtintas kaimo plėtros programas, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1305/2013 6 straipsnio 1–3 dalių ir kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs tiek dėl šio reglamento, tiek dėl reglamento, kuris pirmąjį panaikino ir pakeitė (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo Lingurár, C‑315/16, EU:C:2017:244, 21 punktą ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Parama verslui pradėti žemės ūkyje), C‑119/20, EU:C:2021:817, 54–56 punktus).

73

Šis mechanizmas pats savaime atspindi atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių ir Komisijos, kuris pagal Reglamento Nr. 1305/2013 1 straipsnio 1 dalį yra iš EŽŪFKP finansuojamos Sąjungos paramos kaimo plėtrai pagrindas (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Parama verslui pradėti žemės ūkyje), C‑119/20, EU:C:2021:817, 57 punktą), nurodant, kad ši parama gali būti teikiama ne tik kaip finansavimas iš Sąjungos biudžeto, bet ir kaip papildomas finansavimas iš valstybės išteklių.

74

Kaip matyti iš šio sprendimo 68 punkto, šis papildomas finansavimas, atsižvelgiant į jam skirtų išteklių valstybinę kilmę, gali būti kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos kitos šios nuostatos taikymo sąlygos. Toks kvalifikavimas lemia visų reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, taikymą, nebent konkrečiu atveju toks finansavimas būtų susijęs su veiksmais, priskirtais SESV 42 straipsnio taikymo sričiai; tokiu atveju pagal Reglamento Nr. 1305/2013 81 straipsnio 2 dalį jis nepatektų į šių nuostatų taikymo sritį.

75

Kalbant apie finansavimą iš Sąjungos biudžeto, reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 1305/2013 81 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento 56 konstatuojamosios dalies, į kurią atsižvelgiant ši nuostata turi būti aiškinama, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat ketino tokiam finansavimui taikyti SESV 107–109 straipsnius, išskyrus tuos atvejus, kai jis susijęs su veiksmais, priskirtais SESV 42 straipsnio taikymo sričiai, kaip nustatyta to reglamento 81 straipsnio 2 dalyje.

76

Dėl šio teisės aktų leidėjo pasirinkimo, kuriuo, kaip matyti iš to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies, užtikrinamas EŽŪFKP koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis visai paramai kaimo plėtrai, bendrai finansuojamai iš valstybės išteklių ir iš Sąjungos biudžeto lėšų, taikomos visos su valstybės pagalba susijusios Sąjungos teisės nuostatos.

77

Šios nuostatos, be kita ko, apima Reglamento Nr. 702/2014 nuostatas, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, iš esmės siekdamas sužinoti, ar paramai, kurios pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį paprašė sunkumų patirianti įmonė dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, taikoma šiame reglamente nustatyta išimtis.

78

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, pirma, kad Reglamentu Nr. 702/2014 siekiama, kaip matyti netgi iš jo pavadinimo, pripažinti suderinama su vidaus rinka tam tikrų rūšių individualią pagalbą, suteiktą žemės ūkio sektoriuje, miškininkystės sektoriuje ir kaimo vietovėse, taigi, ir atleisti ją nuo bendrojo reikalavimo pranešti, numatyto SESV 108 straipsnio 3 dalyje, jeigu ši individuali pagalba atitinka visas šiame reglamente nustatytas sąlygas (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 20 d. Sprendimo Azienda Sanitaria Provinciale di Catania, C‑128/19, EU:C:2021:401, 47 punktą).

79

Tokio pobūdžio išimties reglamentas neužkerta kelio tam, kad konkreti individuali pagalba, priklausanti vienai iš jame išvardytų kategorijų, bet neatitinkanti sąlygų, kurios leistų ją pripažinti suderinama su vidaus rinka remiantis šiuo išimties reglamentu, vis dėlto galėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka atlikus specialų tyrimą, jei apie šią pagalbą buvo iš anksto pranešta Komisijai (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 57, 59, 86 ir 87 punktus ir 2021 m. gegužės 20 d. Sprendimo Azienda Sanitaria Provinciale di Catania, C‑128/19, EU:C:2021:401, 42 punktą).

80

Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad toks išankstinis pranešimas buvo pateiktas.

81

Antra, iš Reglamento Nr. 702/2014 1 straipsnio 1 dalies e punkto, siejamo su šio 1 straipsnio 3 dalies a punktu ir paaiškinto šio reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje, matyti, kad šiame reglamente nustatyta išimtis taikoma pagalbai miškų ūkio sektoriui, įskaitant pagalbą, kurią bendrai finansuoja EŽŪFKP.

82

Taigi Reglamentas Nr. 702/2014 taikomas, be kita ko, Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnyje nurodytai paramai, konkrečiai kalbant, paramai, kurios pagal šią nuostatą prašoma dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamai paramai.

83

Darytina išvada, jog tam, kad tokią paramą būtų galima pripažinti suderinama su vidaus rinka pagal Reglamentą Nr. 702/2014 ir jai būtų taikoma šiame reglamente numatyta išimtis, ji turi atitikti visas sąlygas, kuriomis būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka.

84

Remiantis minėto reglamento 1 straipsnio 6 dalimi, šios sąlygos apima sąlygą, pagal kurią tokios paramos prašantis asmuo neturi būti sunkumų patirianti įmonė, išskyrus įvairias išimtis, iš kurių nė viena nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nebuvo nurodyta kaip reikšminga pagrindinėje byloje; vis dėlto tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

85

Be to, iš to paties reglamento 2 straipsnio 14 punkte pateiktos sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžties matyti, kad ši sąvoka, be kita ko, apima ribotos atsakomybės bendroves, kurios dėl sukauptų nuostolių neteko daugiau kaip pusės nuosavų lėšų; tai yra kriterijus, kuriuo remdamasi kompetentinga nacionalinė institucija atsisakė suteikti pagrindinėje byloje nagrinėjamą paramą, kaip tai matyti iš šio sprendimo 32 punkte apibendrintų nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teiginių.

86

Iš to darytina išvada, kad Reglamentas Nr. 702/2014 turi būti aiškinamas taip, kad pagalba miškų ūkio sektoriui, konkrečiai kalbant, parama, kurios pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį paprašė sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal minėto 2 straipsnio 14 punktą, dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka remiantis Reglamentu Nr. 702/2014.

87

Galiausiai, ketvirta, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl šios išimties pagrįstumo, atsižvelgiant į teisę į nuosavybę ir bendruosius vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, kaip tai matyti iš šio sprendimo 40 punkte apibendrintų teiginių, pirmiausia reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 702/2014 analizės matyti, jog ši išimtis nebuvo pagrįsta tikslu išsaugoti Sąjungos išteklius, dėl kurio tam teismui kyla klausimas, ar jis nebuvo nepagrįstai privilegijuotas šios teisės ir šių dviejų bendrųjų principų nenaudai.

88

Iš tiesų, kaip matyti iš šio reglamento 16 konstatuojamosios dalies, kurioje paaiškinama, kodėl šiame reglamente nustatyta išimtis netaikoma sunkumų patiriančioms įmonėms (taikant šio sprendimo 84 punkte nurodytas išimtis), šia išimtimi siekiama užtikrinti, kad visa parama, kurios prašo tokios įmonės, būtų nagrinėjama išskirtinai ir nuosekliai, atsižvelgiant į visas konkrečias procedūrines ir materialines taisykles, kurios buvo nustatytos siekiant konkretaus tikslo – tinkamai atsižvelgti į konkrečią tokių įmonių padėtį. Taigi vienintelis minėtos išimties tikslas ir vienintelė pasekmė yra ne apskritai uždrausti sunkumų patiriančioms įmonėms gauti pagalbą miškų ūkio sektoriui (tokia galimybė, priešingai, joms yra suteikta laikantis šių taisyklių), bet paversti Reglamentą Nr. 702/2014 netaikytinu šiai paramai, kai jos prašo tokios įmonės.

89

Be to, reikia pažymėti, kad minėtomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad parama, kuri gali būti suteikta sunkumų patiriančioms įmonėms, atitiktų sąlygas, leidžiančias pripažinti šią paramą suderinama su vidaus rinka, primenant, kad tokios paramos suteikimas nėra įmonių teisė, nes valstybės pagalbos suteikimas iš esmės draudžiamas SESV, bet tai yra viešosios valdžios institucijoms suteikta galimybė, jeigu tokia parama siekiama vieno iš SESV 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendrojo intereso tikslų ir ji atitinka taikytinuose teisės aktuose numatytas sąlygas. Visų pirma darytina išvada, kad nors valstybės narės turi teisę teikti bendrai EŽŪFKP lėšomis finansuojamą paramą pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį, jos neprivalo to daryti, o atvirkščiai, šiuo klausimu turi diskreciją (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Lauku atbalsta dienests (Parama verslui pradėti žemės ūkyje), C‑119/20, EU:C:2021:817, 56 punktą; 2022 sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑234/20, EU:C:2022:56, 40 ir 66 punktus ir 2022 sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑238/20, EU:C:2022:57, 36 punktą).

90

Atsižvelgiant į tai, šia diskrecija turi būti naudojamasi nepažeidžiant šio reglamento nuostatų (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 30 d. Sprendimo Lingurár, C‑315/16, EU:C:2017:244, 18 punktą) ir laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų (pagal analogiją dėl finansavimo, kuris gali būti suteiktas iš Sąjungos lėšų (išskyrus EŽŪFKP lėšas), skyrimo žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Zinātnes parks, C‑347/20, EU:C:2022:59, 61 punktą).

91

Galiausiai šiuo klausimu pažymėtina, kad negalima manyti, jog vien tai, kad Reglamente Nr. 702/2014 sunkumų patiriančioms įmonėms numatytas specialusis reglamentavimas, gali pažeisti Chartijos 17 straipsnyje garantuojamą teisę į nuosavybę ar bendruosius vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.

92

Viena vertus, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisė į nuosavybę nėra absoliuti prerogatyva, naudojimasis ja gali būti apribotas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, o tai pateisinama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslu, kaip antai kylančiu iš nacionalinės priemonės, patvirtintos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal direktyvas 92/43 arba 2009/147, tačiau asmeniui, kurio teisei į nuosavybę taikomas toks apribojimas, bet kuriuo atveju turi būti suteikta kompensacija, konkrečiai – parama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑234/20, EU:C:2022:56, 62–66 punktus ir 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C‑238/20, EU:C:2022:57, 32–36 punktus). Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu dėl nacionalinės priemonės, patvirtintos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal direktyvas 92/43 arba 2009/147, atitinkamo žemės sklypo vertė sumažėtų tiek, kad būtų galima tai prilyginti nuosavybės atėmimui, to sklypo savininkas, atsižvelgiant į Sąjungos teisės įgyvendinimo padėtį, turėtų teisę į kompensaciją pagal Chartijos 17 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C‑78/16 ir C‑79/16, EU:C:2016:428, 85 ir 86 punktus).

93

Kita vertus, aplinkybė, kad įmonėms, kurių teisė į nuosavybę ribojama dėl nacionalinės priemonės, patvirtintos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal direktyvas 92/43 arba 2009/147, gali būti suteikta parama, kurios suderinamumas su vidaus rinka priklauso nuo sąlygų, kurios skiriasi, priklausomai nuo to, ar jos patiria sunkumų, pateisinama skirtinga padėtimi, kurioje šios dvi įmonių kategorijos yra atsidūrusios pagal Sąjungos teisę valstybės pagalbos srityje.

94

Atsižvelgiant į šių įmonių patiriamus ekonominius ar finansinius sunkumus, nagrinėjant paramos, kuri joms gali būti suteikta, suderinamumą su vidaus rinka, yra pateisinama taikyti konkrečias sąlygas, leidžiančias atsižvelgti į jų sunkumus ir galimas tų sunkumų pasekmes (pagal analogiją dėl išimties reglamento, išskyrus Reglamentą Nr. 702/2014, netaikymo sunkumų patiriančioms įmonėms žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Zinātnes parks, C‑347/20, EU:C:2022:59, 46–49 ir 57 punktus).

95

Be to, Reglamente Nr. 702/2014 numatytos išimties netaikymas sunkumų patiriančioms įmonėms neprieštarauja bendrajam proporcingumo principui. Nepaisant tokio išimties netaikymo tinkamumo, kuris kyla iš šio sprendimo pirmesnio punkto, jis negali būti laikoma viršijančiu tai, kas būtina juo siekiamam tikslui įgyvendinti, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 79 ir 88 punktuose, jis neužkerta kelio šioms įmonėms suteikti pagalbą miškų ūkio sektoriui ar paramą sunkumų patiriančioms įmonėms, jei tokia parama atitinka minėtoms įmonėms taikomų valstybės narės teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbą, nuostatose numatytas sąlygas.

96

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 702/2014 turi būti aiškinamas taip, kad pagal šį reglamentą parama, kurios sunkumų patirianti įmonė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 702/2014 2 straipsnio 14 punktą, remdamasi Reglamentu Nr. 1305/2013 prašo dėl mikrodraustinio, įsteigto miške siekiant įgyvendinti Direktyvos 2009/147 tikslus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

97

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: